2022 m. susitikimo reportažas  

Pastabos: Spragtelėję mažą nuotraukėlę, ją išsididinsite...

Šiais metais rinkomės tiesiog MIF fakultete, Naugarduko 24. Susibūrėm kiek anksčiau, prieš 13:00, ir laukdami, kol atsilaisvins 103 auditorija, sveikinomės ir būriavomės vestibiulyje, o pro mus šmėžavo daug jaunimo, nes tądien vyko moksleivių olimpiada. O tada sunirom į auditoriją, kur R. Baronas tarė įžanginį žodį, netrukus pasirodęs dekanas P. Drungilas pasveikino susirinkusius, o tada prisiminimų valandėlę pradėjo V. Mackevičius, o mes irgi jam padėjom prisiminti mūsų laikų faktelius (kaip jis prisipažino, irgi daug ką sužinojo)...

Žinoma, buvom sukritę į vieną krūvą, kad galėtume visi susirinkusieji nusifotografuoti bendrai nuotraukai kartu su „lektoriais“ ir dekanu (Romas B. joje „įmontuotas“, kad neliktų už kadro operatoriu buvęs):

O tada prasidėjo antroji paskaita, kurią mums paskaitė Giedrius Alkauskas, kurioje mus pabandė supažindinti su Dantės tercinų formos struktūra ją matematiškai apibendrinant. Ir ne tik apibendrinant, bet ir savo eilėmis pailiustruojant. Labai neįprastai ir savitai jos nuskambėjo, - ir daugeliui ši paskaita matyt ilgam atmintin įsirėžė. Trumpai ją perpasakoti sudėtinga (jei nebuvote - daug praradote!), bet pabandysiu iliustruoti keliomis nuotraukomis
(galite „nusikrauti“ visas G. Alkausko paskaitos nuotraukas (zip failas, 7 MB):  >>>>> ):

Dar keletas mūsų iš arčiau:

MIF šiemet labai mus maloniai „pagerbė“ – paruošė mums kavos ir gausų rinkinį saldumynų buvusio mūsų laikų bufeto vietoje. Tad ten ir sugužėjome po paskaitų... iš arčiau vienas į kitą pažiūrėti, pasišnekučiuoti, pasidalinti naujienomis ir kitais dalykais... Tik vis pakirba mintis – o ką mes fakultetui, kuris mus paruošė ir išleido į gyvenimo kelią, sugražinome?!..

O po viso šito didžioji dauguma (beveik visi) pajudėjo savo turimom priemonėm (ar visuomeniniu transportu) link „Agotos gryčios“ Šeškinėje, kur buvome užsakę vietą mūsų vakarienei. Protingos mintys ir prisiminimų atgaminimai gerai, bet ir skrandžio reikia nepamiršti (o tikrai ten buvo skanu!!! )!? Ten vakaro metu R. Obcarskas dar pagrojo mums armonika ne tik Oginskio polonezą, bet ir Šuberto bei Rachmaninovo kūrinių. O užgrojus gyvai muzikai, pakilome ir „pastraksėti“ – juk reikia juk ir senus kaulus „pakratyti“ laiks nuo laiko (kad nepradėtų dūlėti).

Išsiskirstėm apie 23 val. (ech, jau ne jaunystė, kai išsiskirstydavom paryčiais...)

Iki kitų metų!

<<<<< Pagrindinis kurso puslapis