2026 m. susitikimo reportažas  

Pastabos: Spragtelėję mažą nuotraukėlę, ją išsididinsite...

Būrelis prie London Grill House
Oi ne, čia ne prie Katedros, o jau prie Grill House

Taigi, viskas prasidėjo kaip visada, t.y. Žodžio – visai ne Mano žodžio. O šv. Jono evangelijos žodžio, nes „Pradžioje nebuvo nieko, o Niekas buvo pas … eee … “; na, žinot, Žodis kažkur buvo ir jis buvo ištartas prieš 44 m. O tada Žodis 43-ą kartą tapo Kūnu – ir grupelė kursiokų susispietė prie Katedros bokšto. Tik Laima K. paskutinę dieną nuotoliu dar atsiuntė visų apkabinimą. O Romas B. atsiprašė dėl dalyvavimo giminės renginyje.
Neprašiau kitų nuotraukų (amžinas prašinėjimas jau įgriso), o operatoriaus Kipso (Romo K.) šįkart nebuvo (patingėjo parsirasti iš Vokietijos), tad nebus gausaus iliustravimo. Bet gal tai kompensuosiu žodžiais?! Pamatysiu eigoje, ar užteks parako jiems įžiebti... Ir Jono jose nerasite (klausite, kur gi jis?! ogi jis visose nuotraukose, tik į kadrą netilpo!?)
Ir ras „iškrito“ puikus (t.y. kritulių nebuvo, o jei kas ir krito (dronai ar kažkas kita), tai ne pas mus!). Palaukę (šįkart trumpiau nei visada), patraukėme bendrų pietų (tarsi kokios agapos).
Prie katedros: su Audra
Prie katedros: su Audrium
Prie katedros: Alfonsas
Prie katedros: Gražina su Stasiu
Prie katedros: Lina & kompanija
Auka
Oi, tai tik Europos čempionė aukoja valdovę!

Ai, pakliuvo nuotrauka visai iš kitos „operos“ (žr. aukščiau) - iš ne čia ir ne tada: Europos čempionė (V. Čmilytė) aukodama valdovę „kala lemiamą vinį“ į mano karstą (ai, pfu, nusišneku - į poziciją).

Tataigi kelias vėl nuvedė į „London Grill“ (kurs yra Vilniaus gatvėje, buvusiame RIM komplekse) - kuriame jau ne kartą buvojome (ir 2025-ais, ir 2019-ais). Labai jau čia įjunkome, kai „Neringą“ užmetėme (gal ne visai kad užmetėme - tiesiog ji liovėsi mus įsileidinėjusi)!? Ir netgi stalą gavome toje pačioje vietoje, kur anksčiau švęsdavome... Viskas kaip buvo, - kaip Nyčė sakytų: „amžinasis pasikartojimas“...

Kairėje
Dešinėje
Vieta nuotraukai

Pasistiprinę, pasišnekučiavę ir desertu pasmėgavę, atsikaitėme su šiais „svetingais namais“: po 25 Eur - kas manyčiau nebuvo baisiai daug už pietus su vynu ar, kai kas, alumi - o ir gana skaniai (tai, tiesa subjektyvu, tačiau aš sakau pagal save, tačiau gal aš ir prastas rodiklis, nes gyvenu (išgyvenu) iš to, ką pavyksta „sumedžioti“ (darže, sode ar miške) - o „medžioklė“, kaip suprantate, ne visada būna sėkminga, o tada, ... na patys suprantate (taip ilgiau nei mėnesį iki susitikimo ir laikiausi vien „baravykų dietos“). Tad ir nesu toks išrankus ir man tinka viskas!

Gražina (ir vėl Gražina!) buvo pasiūliusi aplankyti „Istorijos namų“ muziejuje veikiančią „Ateities trajektorija. Lietuvos aukštųjų technologijų istorijos“ parodą. Tad, tie, kas neturėjo kitų reikalų, vėl žvaliai nužingsniavo į Konarskio gatvę – juk technologijos tai neatsiejama kasdienybės dalis. Juk jos prasidėjo nuo žmogaus, nuo jo klausimo, t.y. to paties Žodžio, o ne daikto.
Ten atidžiai apžiūrėjome biotechnologių, fizikos, kosmoso ir galiausiai ir kompiuterijos ekspozicijas. Kildavo daugybė prisiminimų ir asociacijų, kurias gyvai aptarinėjome. Ir pažintinė, ir atmintinė apsilankymo prasmė!

Ir ten buvo vienas eksponatas (iš tikr, galima surasti ir kitų, tačiau tolimesnių ir ne tokių akivaizdžių sąsajų) netgi artimiau susijęs su mūsų kursu (jei ir ne su kursu apskritai, tai bent su keliais iš jo). Pirmiausiam Audrius B. „iškniso“ pirmąjį laikraščio „Monitorius“ numerį – ir parodai „nors mirk“ jo prireikė. Tad Audrius sutiko ir perleido vieneriems metams jį „pakaboti“. Jį ir matote antroje nuotraukoje. Jame yra ir paties Audriaus, ir šio fotoreporterio straipsneliai. Nuo šio numerio ik pat jo leidimo pabaigos rašiau į kiekvieną numerį (dažniau pseudonimais, nei tikruoju vardu). Šio prmojonumerio straipsnelį siūlau paskaityti (o jei Audrius norės), pateiks ir savo straipsnelį – negaliu nei priversti, nei skatinti).
Tai buvo 1993 m. lapkritis - t.y. dar tie laikai, kai dangų vis dar skrodė plėvėti pterodaktilių sparnai, o jei ir buvom jau primiršę perfokortas, tai lankstūs diskeliai buvo vis dar „ant bangos“; o ir aš dar buvau toks jaunas ir gražus - ale ne, gražus tai niekad ir nebuvau, kas nelemta, tai nelemta visiems laikams. Tačiau ir dabar galėčiau pasirašyti po kiekvienu jo žodžiu (nors tektų pakeisti kai kuriuos pavadinimus ar žodžius, pvz., „Windows NT“ ir pan.). Jei norite įsitikinti, atsiverskite ir patys paskaitykite!!!
Muziejuje
Monitorius: eksponatas
   Monitorius: straipsnis
   Skaitykite straipsnelį

Po tokios įdomos, vaisingos, prasmingos ir visaip kitaip pagirtinos, ir visai nepabodusios dienos išsivaikščiojome kas sau. Aš, po kelių dienų sugrįžęs į savo kavinę „Po grūšia“ (katukas Ryžukas baisiai pyko ir triukšmą kėlė), po truputį prisiruošiau ir šį fotoreportažą sumontuoti...
Tik gaila, kad vangiai atsiliepinėjate į mano klausimus (apie matematiką ir dirbtinį intelektą) primenančiuose laiškuose (argi sunku bent brūkštelti „Jau niekuo nesidomiu!“, juk tai nėra jokia nuodėmė) – labai daug ko nesitikėjau, tačiau tai irgi formuoja tam tikrą požiūrį (abipusį) ir „muša motyvaciją“ ateityje kažką judinti, krutinti, šurmulį kelti...

Tad iki kitų metų, - o tai jau bus penkmetis (ir, ko gero (galbūt - priklauso nuo Jūsų), rinksimės vėl fakultete)!

<<<<< Pagrindinis kurso puslapis