|
Koks turėtų būti reportažas? Gal ilgas ir detalus? Bet kam jis tiems kursiokams,
kurie susitikime dalyvavo, jei jie patys puikiai viską žino? Gal tiems, kurie
nebuvo? Bet ar pakeis jiems reportažas tikrą susitikimo atmosferą? Tad tegul jis
būna trumpas ir glaustas - primenantis pagrindinius įvykius. Kiekvienas jį
užsipildys savomis detalėmis.
2002 m. rugsėjo 28 d., šeštadienis, artėja 14 valanda
Priartėjus prie fakulteto juntamas šurmuliukas. Ne tiek mūsiškių - fakultete vyksta
moksleivių olimpiada. Koridoriaus pradžioje spiečiasi ir kurso bendražygiai -
puola vienas prie kito, įdėmiai apžvelgia - kaip pasikeitę, ar tikrai čia tie patys?...
Su kamera žvalgosi Romas B., kartais pliaukšteli fotoaparatas - istorija nebus
užmiršta.
Pakraštėlyje prisijungia ir R.Kudžma. Jis pasidžiaugia tuo, kuo vėliau nustebins
auditorijoje - mūsų pirmojo kurso "nuodėmės". Sugužame į auditoriją, sutupiam
ant laktų, Romas B. (jis ir buvo mūsų dirigentas viso susitikimo metu) pradeda
renginį.
R.Kudžma prisimena mūsų kurso 3 ir 4 grupes ir "pareklamuoja" naująją
specialybę, kuri ypač populiari tarp stojančiųjų. Tai. Tada pasisiūlo pakalbėti
viena iš dviejų temų. Mes panorstam abiejų jų - jų turinio čia neperteiksiu, nes jos
vertos atskiro konspekto (deja, teks atgaminti iš atminties).
Pirmoji, "Parabolė" - vardo kilmė ir bandymas surasti bendrumą tarp
matematinės jos prasmės ir Biblinės alegorijos (Jn 8:3-16), kuri irgi pavadinama
parabole. Tai epizodas, kai Jėzus į smerkiančius svetimaujančią kreipiasi "Kas iš
jūsų be nuodėmės, tegul pirmas sviedžia į ją akmenį", - ir visi išsiskirsto.
Antroji, "Pirtis" - lietuviškos dūminės pirties pagarbinimas, per lapių kalbos
žodžius paieškant sąsajos tarp žodžių "pirtis" ir "pirkia" (bet nepaminint tokio
paprasto, kaip "pertis"). Prancūzų semiotikos profesoriaus istorijos, kai jis
susižavi tiek dūminuke, tiek lietuvių temperamentu maudantis jose
žėruojančiomis lubomis.
Po to S.Ragaišis papasakoja apie fakulteto katedrų struktūra, studentų priėmimo
pasikeitimus ir panašiai. Atkemšamas šampanas - susitikimo faktui užfiksuoti.
Toliau seka bendra nuotrauka, naujų kompiuterinių klasių kitame pastate
aplankymas, senų dienų kinoreportažo peržiūra fakulteto muziejuje. Ir
išsiskirstom prie 18 val., kad vėl susirinktumėm vakarinei programai "Elguvoje".
Prieš 19 val. kiek neryžtingai pamindžikavę imamės daryti tvarkos susistumdami
staliukus stichinėmis grupelėmis, kurios daugmaž atitinka senąsias grupes (iki
perskirstymo). Ech, kaip tai įaugę į kraują! Daug kalbamės, laikas nuo laiko
pastraksime... Daug yra ką pasakyti, kai susitinki pirmąkart po daugelio metų. Kai
kas tik po 20-ies... Kaip greitai bėgo laikas, puikiai pailiustruoja vienas nustebęs
šūktelėjimas: "Oooo... Ką tik įnešė tortą, o jau pusė keturių!" O tortas,
kompiuteris su liepsnojančiais fontanais, buvo "paduotas" vidurnaktį...
Viskas pasibaigia, ir ne vienam tikriausiai norėjosi, kad viskas būtų trukę kiek dar
ilgiau...
| 