Kviečiu pabandyti sukurti tikrą bendrą istoriją - pasakojimą, kai kiekvienas lankytojas gali prie jos pridurti vieną ar kelias savas pastraipas. Prieš kurį laiką tai buvo buvo pabandyta padaryti "Vartiklyje", tačiau, galbūt, toji tema pasirodė per sunki... Leiskite pasireikšti savo fantazijai čia! Jei norėsite pakreipti istoriją į šalį kurioje nors kitoje vietoje, nei dabar numatyta, apie tai praneškite man el.paštu: info@lithuanian.net

Spragtelėkite, jei norite pasiekti pabaigą ir ten rasti įvedimo formą?
Pagrindinė pasakojimo linija, variantas 00

Paslaptingasis reiškinys

Trečiojo istorijos atsišakojimo antrasis variantas A3A

Jau iš anksto jutau, kad šiandien atsitiks kažkas nepaprasta. Ir kuo arčiau namų, tuo tas jausmas darėsi stipresnis. Kažkoks lemties ženklas tiesiog kabojo ore ir grąsino uždengti saulę. Įėjus į laiptinę iškart tarsi padvelkė tarsi nežinomybe, kažkokio netikėtumo laukimu. Lyg vėjo šuorai blaškėsi kažkokie šiai vietai neįprasti fluidai. Vargiai sugraibiau buto raktą ir pasukau jį spynoje.

Tačiau durys iš karto nenori atsirakinti. Taip kartais atsitikdavo ir anksčiau. "Reiks pakeisti spyną", - ne pirmą kartą pamaniau. Petimi klibindamas tamsiai žaliu dermantinu išmuštas duris ir trūkčiojančiais judesiais sukiodamas raktą pagaliau priverčiau pasiduoti viršutinę spyną. Apatinė atsirakino be jokių sutrikimų. Pravėriau duris...

Paulina 1999 m. sausio 18 d., pirmadienis, 10:30:19
Tiriančiu žvilgsniu permetu kambarį. Nieko. Viskas taip, kaip palikau išeinant, tik nerimas manęs nepalieka. Kažkas juda už užuolaidos, bet tai tik skersvėjis ir mano vaizduotės padarinys. Juk langą užmiršau uždaryti išeinant. Nuojauta kužda, kad tuojau kažkas įvyks negera... Suskamba telefonas, atsiliepiu:
- Alio.

Džiugas 1999 m. sausio 19 d., antradienis, 05:42:00
Ragelyje kažkas trakšteli, - tarsi koks jungiklis. Išgirstu šaltą ir bejausmį balsą:
- Mes jūsų laukėme... Būkite pasiruošęs...
- Kas, ką?.... - murmu pasimetęs. - Kas jūs?!...
Nėra atsako tik pypt, pypt, pypt... Mano klausimas paklysta kažkur Telekomo laiduos. Kas skambino? Kodėl? Neturiu priešų ir niekam neskolingas. Su niekuo nesusipykau... Padedu ragelį.

Vilija 1999 m. sausio 19 d., antradienis, 14:03:27
Pajuntu, kad bute kažkas yra... Negaliu tiksliai pasakyti iš kur ateina toji nuojauta... Suklusęs žvalgausi į visas puses, tarsi kokia gervė ištiesęs kaklą... Nieko... Atsegu striukės užtrauktuką - ... ir šiurpas nubėga nugara...

Minde 1999 m. sausio 20 d., trečiadienis, 08:48:33
Tai dusliai kažkur kaimynų bute amteli šuo. Jis pas juos atsirado tik prieš kokią savaitę - didelis juodas gauruotas ir didelis kaip veršis Jis visada man keldavo grėsmę. Aš niekaip negaliu suprasti kaip tokius grėsmingus žvėris galima laikyti tokioje mažoje uždaroje erdvėje...

Ant širdies atlėgsta... Viskas - kaip kiekvieną dieną... Viskas?

Rokas 1999 m. kovo 1 d., pirmadienis, 17:27:58
O iš kur tada sklinda tas keistas kvapas? - lyg žaibas kerta mintis.

Nora 2001 m. gegužės 16 d., trečiadienis, 13:15:21
As is visu jegiu stengiuosi islaikyti baimes uztemdyta prota.Toks siaubingas jausmas,kai zinai,kad skesti nezinomybeje ir jauti paskutinius skaidrios samones likucius pasitraukiant i nezinia...
Suo pagaliau nutyla.Nuo to nepagereja,,nes dabar mane apgaubia tokia didinga ir beprotiska tyla,kad paciam norisi kaukti...O dar tas kvapas...Kazkur giliai pasamoneje predejau suvokti,kad esu ji kazkada uzuodes,tik neprisimeniau nei kur,nei kada.Tiesiog visos galimos asociacijos lyg uzsiblokavo kitame lygmenyje ir manes nebegalejo pasiekti.Sedejau kedeje jau koki dvidesimt minuciu taip ir negaledamas suregzti padorios minties.Jauciausi lyg pakliuves i savo samones spastus...
Suskambo duru skambutis.Man skambesys pasirode mielas.As nezinojau,kas uz ju,bet jauciausi laimingas,kad butent jis istrauke mane is sios baisios,niekada nepatirtos busenos...

Cajetonas 2003 m. liepos 14 d., pirmadienis, 14:49:57
Kaip lunatikas nukreivoju prie durų. Mano ranka kaip sulėtintame filme pakyla ir pasuka raktą. Įkyrus skambutis vėl grasina susprogdinti ausų būgnelius. Traukdamas į save durų rankeną, galutinai grįžtu į realybę. Tačiau neilgam. Iš atsivėrusio durų plyšio iššoka dvi plaukuotos raumeningos rankos ir griebia man už atlapų.
- Pakliuvai, niekše, atėjo atpildo valanda, - gergždžiančiu balsu švogždė...

lola 2004 m. kovo 19 d., penktadienis, 18:21:32
Dieve... Iš mano krūtinės išsiveržė baimės ir nuostabos atodūsis - to milžiniško žmogaus barzda buvo mėlyna. Juk tai Mėlynbarzdis, - suvokimo banga sudužo, atsitrenkusi į sąmonės krantą. Tapau mėlyna, tapau jūra. Pasauliu. Tai buvo niekada nepatirtas jausmas: aš buvau jūra, ir buvau žuvys, buvau jauna mergaitė, pievoje uostanti baltą ramunės žiedą, ir buvau ramunė, ir buvau ta pieva...
Atsitokėjau prie durų, gulėjau susirietęs kaip šunytis ir inkščiau... Galva buvo pilna geltonų taškų...

Simona 2004 m. liepos 20 d., antradienis, 23:04:36
prie manes buvo pilna psichu jie siurbe mane ir as negalejau pasipriesinti tai stai kaip as miriau mano tevai zuvo nuo sirdies smugio .taigi pabaiga . the end.
 

Pateikite savąjį šios istorijos tęsinį - bent vieną ar kelias pastraipas...

          Jūsų vardas: 
Jūsų el.pašto adresas: 

Jūsų papildymas šiai istorijai:

                   

Tylos kalba
Globalusis lietuviškas tinklas
Pagrindinis 'Vartiklio' puslapis