Kviečiu pabandyti sukurti tikrą bendrą istoriją - pasakojimą, kai kiekvienas lankytojas gali prie jos pridurti vieną ar kelias savas pastraipas. Prieš kurį laiką tai buvo buvo pabandyta padaryti "Vartiklyje", tačiau, galbūt, toji tema pasirodė per sunki... Leiskite pasireikšti savo fantazijai čia! Jei norėsite pakreipti istoriją į šalį kurioje nors kitoje vietoje, nei dabar numatyta, apie tai praneškite man el.paštu: info@lithuanian.net

Spragtelėkite, jei norite pasiekti pabaigą ir ten rasti įvedimo formą?
Pagrindinė pasakojimo linija, variantas 00

Paslaptingasis reiškinys

Ketvirtasis istorijos atsišakojimas, variantas A4

Jau iš anksto jutau, kad šiandien atsitiks kažkas nepaprasta. Ir kuo arčiau namų, tuo tas jausmas darėsi stipresnis. Kažkoks lemties ženklas tiesiog kabojo ore ir grąsino uždengti saulę. Įėjus į laiptinę iškart tarsi padvelkė tarsi nežinomybe, kažkokio netikėtumo laukimu. Lyg vėjo šuorai blaškėsi kažkokie šiai vietai neįprasti fluidai. Vargiai sugraibiau buto raktą ir pasukau jį spynoje.

Tačiau durys iš karto nenori atsirakinti. Taip kartais atsitikdavo ir anksčiau. "Reiks pakeisti spyną", - ne pirmą kartą taip pamaniau. Petimi klibindamas tamsiai žaliu dermantinu išmuštas duris ir trūkčiojančiais judesiais sukiodamas raktą pagaliau priverčiau pasiduoti viršutinę spyną. Apatinė atsirakino be jokių sutrikimų. Pravėriau duris...

Paulina 1999 m. sausio 18 d., pirmadienis, 10:30:19
Tiriančiu žvilgsniu permetu kambarį. Nieko. Viskas taip, kaip palikau išeinant, tik nerimas manęs nepalieka. Kažkas juda už užuolaidos, bet tai tik skersvėjis ir mano vaizduotės padarinys. Juk langą užmiršau uždaryti išeinant. Nuojauta kužda, kad tuojau kažkas įvyks negera... Suskamba telefonas, atsiliepiu:
- Alio.

Andrius 1999 m. sausio 18 d., pirmadienis, 10:57:08
Ragelyje - mirtina tyla... Pakartoju:
- Alio, alio...
Nieko... Tik tarsi iš tolo ragelyje girdžiu kažkieno kvėpavimą..
- Alio, kas čia?.. - perklausiu.
Tyla... Ir pypt, pypt, pypt... Kažkas kažkur padėjo ragelį... Kas skambino? Kodėl? Nusirengiu striukę ir pakabinu šalia prieškambario esančiame tamsiame kambarėlyje. Nusiaunu batus ir įsispiriu į šlepetes.

Darius 1999 m. sausio 18 d., pirmadienis, 13:42:00
Kaip kokiam detektyve, - pagalvoju. Pagal visas taisykles turėtų pas mane įsilaužti, užpulti, surišti, užklijuoti burną, kankinti, reikalauti pinigų.

"Na, ne,- to nebus. To nebus, to nebus" - murmu. Ir ramybė pradeda lietis kaip arbata į stiklinę. Išgeriu. Čiobrelių. Ir vasara. Bičių pilni laukai. Nerūpi jokie nerimastingi alsavimai ir... sušiktos spynos. O dabar, prigulsiu, užsnūsiu, pailsėsiu.

"Na ne, to nebus" - skamba lyg melodija, "na ne, to nebus" - migdo ir verčia į guolį....

"Ko nebus gražuoliuk?", - iš po lovos trenkia lyg žaibas šaltas revolverio vamzdis.....

Vilius 1999 m. sausio 18 d., pirmadienis, 14:21:11
Kaip puiku, kad tai iščiulba ką tik įjungtas televizorius saldžiabalsės Valinskienės balsu. Kitaip per nugarą būtų nubėgęs šaltas šiurpuliukas...

Dainius 1999 m. sausio 18 d., pirmadienis, 14:47:09
Ir gerai, kad nenubėgo - pagalvoju ir staiga prisimenu neseniai skaitytą Kastanedos knyga. Ten aiškinama, kad šaltas šiurpuliukas nubėgęs per nugarą reiškia netoliese tykojančią mirtį. Tačiau įtampa neslūgsta. Tas kažkas atrodo visai čia pat. Save ramindamas, kad nieko blogo negali įvykti sėlinu į virtuvę, užkaičiu arbatinuką ir staiga girdžiu, kaip kitame kambaryje uzgęsta televizorius. Baimė sukausto mane vietoje. Jaučiu kaip rankoje virpa arbatinukas. Sukaupęs paskutinius drąsos trupinėlius praveriu virtuvės duris...

Darius 1999 m. sausio 18 d., pirmadienis, 15:15:02
Ant pirštų galų sėlinu kaip katinas, ne, kaip baikšti pelytė. Beeidamas dar prigalvoju begalę palyginimų: zuikis, žvirblis, žiogas..., kad tik tas nerimas praeitų. Prisimenu savo vaikystę, savo gyvenimą - dar tiek gero galėčiau padaryti, jei ne... tas užgesęs televizorius ir tas, kas jį užgesino, išjungė, ir nori ma ne... Ir ką aš blogo padariau? Kas bus - tas.

Uždegu šviesą. Prieš mane...

Gintaris 1999 m. sausio 18 d., pirmadienis, 15:41:31
Juodas tamsos kumštis kerta į akis. Kur eiti, ką daryti - nieko nematau... Įaudrinta klausa pagauna netvirtų žingsnių garsą. Instinktyviai traukiuosi prie sienos. Staiga pajuntu drėgmę kelnėse... Viskas... pagalvoju...

"Po velnių, vėl tie prakeikti saugikliai", išgirstu iš laiptinės kaimyno balsą ir netrukus sužimba šviesa. Pažiūriu į rankoje keistai pakrypusį arbatinuką, tada į savo kelnes ir pradedu juoktis...

Jūratė 1999 m. sausio 18 d., pirmadienis, 16:41:25
Isteriškai juokiuosi, tiesiog kvatoju. Ir staiga netikėta mintis: o arbatinukas taigi buvo tuščias...

Jonas 1999 m. sausio 18 d., pirmadienis, 16:59:25
Kaip tuščias? - juk viriau arbatą.. Susimėtau...

Giedrius 1999 m. sausio 19 d., antradienis, 06:44:04
-...ir paslystu. Krentu...!!!
- Ai!!!
Bum!
Kas mūsų veikėjui atsitiko galime spręsti patys, nes kol kas iš jo nebegirdime nei suš... mintelės. Štai jis guli išsidrėbęs - tiesiog išsiskėtrojęs - ant grindų. Arbatinukas rankoje, o dangtis, dangtis... Dangtis slepia gėdingai šlapią papilvę. Bet štai, mūsų brangusis veikėjas sujudėjo. Įdomu kokia jo pirmoji mintis? Gal pgaliau suprato kas tai buvo? O gal... Šššš... jis pajudino ranką ir galvą, po to užpakalį...

Džiugas 1999 m. sausio 19 d., antradienis, 09:03:25
***
Vilius, toks to veikėjo vardas, lėtai pakelia galvą ir apsidairo - vieta nepažįstama, aplink vien tuščia - visur, kur pažvelgsi iki horizonto balta balta...
"Tarsi būtų išsiliejęs pienas", - jis pamano. Aplink nesimato jokio daiktelio, nė mažutės kalvelės ar krūmo - lygi lygi monotoniška lyguma - o ir dangus kažkoks balzganas...
"Ir kur aš papuoliau", - nieko nesuprantančiom akimis jis žvelgia į tolumą...

Vilija 1999 m. sausio 19 d., antradienis, 13:58:29
Kažkur tolumoje, ties pačiu horizontu pasirodo mažas rausvas taškelis. Vilius iš visų jėgu įsispitrina į jį...

Kostas 1999 m. sausio 19 d., antradienis, 18:51:29
Ausyse pradeda zvimbti, tarsi ten skrajotų koks uodas... Akys ašaroja ir Vilius nieko negali įžiūrėti. Nejučia sumirksi - ir keistas zmimbimas ausyse išnyksta...

Saulė 1999 m. sausio 21 d., ketvirtadienis, 13:42:00
"Ačiū Dievui", - atsidūstu - ir tuo metu tą baltą pieno jūrą iš to tolimojo taško perskrodžia akinantis spindulys - tarsi koks lazeris. Man atrodo, kad aplink jį sproginėja balti maži burbuliukai "Tarsi tikram piene", - šmėsteli mintis, tačiau sekančią akimirką sustingstu, suvokęs, kad tas "lazerio" spindulys "gręžia" man tiesiai į kaktą. "Keista, kad nieko nejaučiu", - dar pamanau...

Nežinomasis 1999 m. sausio 20 d., trečiadienis, 12:17:25
Taip, bet blaivus protas man sako: "Jeigu užgęso televizorius, be to ir kaimynas keikiasi dėl saugiklių - reiškia ir elektros viryklė bus tokia pat karšta kaip nabašniko užpakalis... ir niekas man tikriausiai negręsia. Arbatos aš neišsivirsiu - ir velniop tą arbatą. Geriau paskambinsiu savo draugei ir nueisiu su ja kur nors." Taigi imu telefoną, bet ragelyje visiška tyla. O Dieve, negi ir telefono laidus nupjovė?

Keliaukite čia, jei norite tęsti Nežinomojo variantą...

Vilija 1999 m. sausio 23 d., šeštadienis, 10:39:04
Staiga Vilius pajunta, kad toji piemo marška pradeda plyšti - iš viršaus į apačią - tarsi kas didelis didelis ją drėkstų iš viršaus.

Džiugas 1999 m. sausio 24 d., sekmadienis, 19:57:17
Kaip toje Kastanedos knygoje, kai plėšiamas pažinimo burbulas - lyg žaibas šmėkštelėjo mintis...

DJ 1999 m. sausio 25 d., pirmadienis, 16:15:09
Na ir ką ? Pažinti -tai pažinti.Įkvepiu oro ir neriu į nežinią.
Iškylu į paviršių.Priplaukiu prie didelio geležies gabalo.
O Dieve,-tai juk šaukštas,o ta balta masė-tai tikrų tikriausias pienas.
Pakeliu galvą aukštyn-puodelio kraštas kaip skardis,lempa -kaip saulė.
Ir "guliverio" galva ! AIIIIII-ir Neviltis mano širdy daro ką nori.

Jūratė 1999 m. sausio 26 d., antradienis, 13:42:34
Aš prisimenu musę, kuri kažkada buvo įkritusi į mano rytinės kavos puodelį. Pamenu kaip ji beviltiškai keburnėjosi juodame kavos skystyje, bandydama išskleisti šlapius sparnelius, kabindamasi mažomis kojytėmis į puodelio kraštus ir vėl slysdama atgal... Pamenu, kaip jai liūdani baigėsi... Kas bus su manim. Dar gerai, kad atsidūriau ne karštoje kavoje, o baltame piene. Nustojau blaškytis. Nusprendžaiu taupyti jėgas ir laukti, kas bus - gal nusileis iš aukštybių koks gerasis angelas ir mane išgriebs iš šitos baltos masės. Atsiguliau ant nugaros ir bandžiau atsipalaiduoti.

Jūratė 1999 m. vasario 1 d., pirmadienis, 15:09:17
Bandžiau sukaupti visus savo minčių likučius , kaip sakoma sudėti visus taškus ant "i". Kas gi amn ištikrųjų atsitiko? Galimi variantai:
a) Staiga pasikeite visų žemės vandenynų turinys ir aš dabar kur nors Baltijos jūroj prie Švedijos krantų;
b) O gal kažkas išpylė pieną į Baltiją - kvepia ekologine katostrofa, gal ims karvės plaukioti?
c) Aš patekau į kitą planetą, kur teka pieno upės (visai kaip pasakoj);
d) Aš ištikrųjų sumažejau ir įkritau į savo pieno puodelį...

1999 m. vasario 1 d., pirmadienis, 15:50:45
Būčiau dar prigalvojęs n variantų,bet toliau gulėti ant nugaros neturėjau laiko,nes "Guliverio galva" pradėjo šaukti:
"MAMA mama,mano puodelyje musė"-griaudėjo .
"Kur vaikuti,kur vaikuti ?"-atidundėjo ,jaučiu "Guliverės mamos" balselis .
Supratau,kad man ŠAKĖS.

Diana 1999 m. vasario 4 d., ketvirtadienis, 20:28:02
Pasirodo, vandenį aš atsukau ,bet va , ažsukti pamiršau.Jargutėliau,romantines vizijas išblaško , liepsnojanti lango užuolaida,Panašu,visos tragedijos pildosi vienu metu...Jei nepaskesiu tai sudegsiu....

Diana 1999 m. vasario 4 d., ketvirtadienis, 20:37:43
Pasirodo, vandenį aš atsukau ,bet va ,užsukti pamiršau.Jargutėliau,romantines vizijas išblaško , liepsnojanti lango užuolaida,Panašu,visos tragedijos pildosi vienu metu...Jei nepaskesiu tai sudegsiu....Visas filosofines mintis nuplovė iš to paties kaimyno -na to ,žinote, burnos pasipylęs silių ir vandens kokteilis.Mintis-Tai štai kokia mirties gerklė-fu...

Emulsijus 2003 m. gruodžio 22 d., pirmadienis, 14:43:39
Bet sededamas ant žemės supratau, kad vistiek noriu arbatos. Išprotesiu kaip noriu. Noriu, noriu, jos.

rolandas 2004 m. kovo 23 d., antradienis, 00:18:55
eik tu nx - tariau tai kaip ash taip sugebejau pamirst toki paprastu paprasciausia dalykeli kaip ciaupas. nu ar gi ash ne glusas - kritikavau pats save ir staiga skambutis i duris. ash net nepagalvojes puoliai instinktyviai prie ciaupo atsukau prisipyliau pilna kibira vandens,ir atidares duris sliukstelejau jam. o tas jis tas pats asilas kauris sukure shi saita cha
 

Pateikite savąjį šios istorijos tęsinį - bent vieną ar kelias pastraipas...

          Jūsų vardas: 
Jūsų el.pašto adresas: 

Jūsų papildymas šiai istorijai:

                   

Tylos kalba
Globalusis lietuviškas tinklas
Pagrindinis 'Vartiklio' puslapis