Kviečiu pabandyti sukurti tikrą bendrą istoriją - pasakojimą, kai kiekvienas lankytojas gali prie jos pridurti vieną ar kelias savas pastraipas. Prieš kurį laiką tai buvo buvo pabandyta padaryti "Vartiklyje", tačiau, galbūt, toji tema pasirodė per sunki... Leiskite pasireikšti savo fantazijai čia! Jei norėsite pakreipti istoriją į šalį kurioje nors kitoje vietoje, nei dabar numatyta, apie tai praneškite man el.paštu: info@lithuanian.net

Spragtelėkite, jei norite pasiekti pabaigą ir ten rasti įvedimo formą?
Pagrindinė pasakojimo linija, variantas 00

Paslaptingasis reiškinys

Penktasis istorijos atsišakojimas, variantas A5

Jau iš anksto jutau, kad šiandien atsitiks kažkas nepaprasta. Ir kuo arčiau namų, tuo tas jausmas darėsi stipresnis. Kažkoks lemties ženklas tiesiog kabojo ore ir grąsino uždengti saulę. Įėjus į laiptinę iškart tarsi padvelkė tarsi nežinomybe, kažkokio netikėtumo laukimu. Lyg vėjo šuorai blaškėsi kažkokie šiai vietai neįprasti fluidai. Vargiai sugraibiau buto raktą ir pasukau jį spynoje.

Tačiau durys iš karto nenori atsirakinti. Taip kartais atsitikdavo ir anksčiau. "Reiks pakeisti spyną", - ne pirmą kartą taip pamaniau. Petimi klibindamas tamsiai žaliu dermantinu išmuštas duris ir trūkčiojančiais judesiais sukiodamas raktą pagaliau priverčiau pasiduoti viršutinę spyną. Apatinė atsirakino be jokių sutrikimų. Pravėriau duris...

Paulina 1999 m. sausio 18 d., pirmadienis, 10:30:19
Tiriančiu žvilgsniu permetu kambarį. Nieko. Viskas taip, kaip palikau išeinant, tik nerimas manęs nepalieka. Kažkas juda už užuolaidos, bet tai tik skersvėjis ir mano vaizduotės padarinys. Juk langą užmiršau uždaryti išeinant. Nuojauta kužda, kad tuojau kažkas įvyks negera... Suskamba telefonas, atsiliepiu:
- Alio.

Andrius 1999 m. sausio 18 d., pirmadienis, 10:57:08
Ragelyje - mirtina tyla... Pakartoju:
- Alio, alio...
Nieko... Tik tarsi iš tolo ragelyje girdžiu kažkieno kvėpavimą..
- Alio, kas čia?.. - perklausiu.
Tyla... Ir pypt, pypt, pypt... Kažkas kažkur padėjo ragelį... Kas skambino? Kodėl? Nusirengiu striukę ir pakabinu šalia prieškambario esančiame tamsiame kambarėlyje. Nusiaunu batus ir įsispiriu į šlepetes.

Darius 1999 m. sausio 18 d., pirmadienis, 13:42:00
Kaip kokiam detektyve, - pagalvoju. Pagal visas taisykles turėtų pas mane įsilaužti, užpulti, surišti, užklijuoti burną, kankinti, reikalauti pinigų.

"Na, ne,- to nebus. To nebus, to nebus" - murmu. Ir ramybė pradeda lietis kaip arbata į stiklinę. Išgeriu. Čiobrelių. Ir vasara. Bičių pilni laukai. Nerūpi jokie nerimastingi alsavimai ir... sušiktos spynos. O dabar, prigulsiu, užsnūsiu, pailsėsiu.

"Na ne, to nebus" - skamba lyg melodija, "na ne, to nebus" - migdo ir verčia į guolį....

"Ko nebus gražuoliuk?", - iš po lovos trenkia lyg žaibas šaltas revolverio vamzdis.....

Vilius 1999 m. sausio 18 d., pirmadienis, 14:21:11
Kaip puiku, kad tai iščiulba ką tik įjungtas televizorius saldžiabalsės Valinskienės balsu. Kitaip per nugarą būtų nubėgęs šaltas šiurpuliukas...

Dainius 1999 m. sausio 18 d., pirmadienis, 14:47:09
Ir gerai, kad nenubėgo - pagalvoju ir staiga prisimenu neseniai skaitytą Kastanedos knyga. Ten aiškinama, kad šaltas šiurpuliukas nubėgęs per nugarą reiškia netoliese tykojančią mirtį. Tačiau įtampa neslūgsta. Tas kažkas atrodo visai čia pat. Save ramindamas, kad nieko blogo negali įvykti sėlinu į virtuvę, užkaičiu arbatinuką ir staiga girdžiu, kaip kitame kambaryje uzgęsta televizorius. Baimė sukausto mane vietoje. Jaučiu kaip rankoje virpa arbatinukas. Sukaupęs paskutinius drąsos trupinėlius praveriu virtuvės duris...

Darius 1999 m. sausio 18 d., pirmadienis, 15:15:02
Ant pirštų galų sėlinu kaip katinas, ne, kaip baikšti pelytė. Beeidamas dar prigalvoju begalę palyginimų: zuikis, žvirblis, žiogas..., kad tik tas nerimas praeitų. Prisimenu savo vaikystę, savo gyvenimą - dar tiek gero galėčiau padaryti, jei ne... tas užgesęs televizorius ir tas, kas jį užgesino, išjungė, ir nori ma ne... Ir ką aš blogo padariau? Kas bus - tas.

Uždegu šviesą. Prieš mane...

Gintaris 1999 m. sausio 18 d., pirmadienis, 15:41:31
Juodas tamsos kumštis kerta į akis. Kur eiti, ką daryti - nieko nematau... Įaudrinta klausa pagauna netvirtų žingsnių garsą. Instinktyviai traukiuosi prie sienos. Staiga pajuntu drėgmę kelnėse... Viskas... pagalvoju...

"Po velnių, vėl tie prakeikti saugikliai", išgirstu iš laiptinės kaimyno balsą ir netrukus sužimba šviesa. Pažiūriu į rankoje keistai pakrypusį arbatinuką, tada į savo kelnes ir pradedu juoktis...

Jūratė 1999 m. sausio 18 d., pirmadienis, 16:41:25
Isteriškai juokiuosi, tiesiog kvatoju. Ir staiga netikėta mintis: o arbatinukas taigi buvo tuščias...

Jonas 1999 m. sausio 18 d., pirmadienis, 16:59:25
Kaip tuščias? - juk viriau arbatą.. Susimėtau...

Antanas 1999 m. sausio 19 d., antradienis, 19:13:29
"Taigi, dar nespėjau įpilti vandens - o tik įjungiau elektrinę viryklę." - prisimenu, kad tuo metu, kai užgęso televizorius dar tik tiesiau ranką atsukti vandens čiaupą ir... nespėjau.

Vajėzau, reikia skubėti į virtuvę išjungti plytelę - jau nebenoriu jokios arbatos...
 

Pateikite savąjį šios istorijos tęsinį - bent vieną ar kelias pastraipas...

          Jūsų vardas: 
Jūsų el.pašto adresas: 

Jūsų papildymas šiai istorijai:

                   

Tylos kalba
Vartiklis