|
|
Mėlynasis Vinstonas
2014 m. amerikiečių Harry Winston už 23,8 mln. dolerių nusipirko stambiausią pasaulyje mėlynąjį deimantą. O ši prabangių juvelyrinių dirbinių ir šveicariškų laikrodžių kompanija jau senai ir sėkmingai investuoja į deimantus...
Kriaušės formos 13,22 karatų svorio deimantas, priskiriamas bedefektiniams (flawless kategorijos), parduotas Christie aukcione ir 1932 m. įkurtas pirkėjas jį pervadino į Vinstono mėlynąjį (Winston Blue). Ir kompanija turi kuo didžiuotis: savo laiku jai priklausė rudasis Lesoto, bespalvis Teiloro-bartono, 726 karatų Džonkerio ir iš Liudvikui XIV priklaususio Prancūzijos mėlynojo atskeltas 45,52 karatų mėlynasis Hope deimantai. 2013 m. kompanija įsigijo ir 101 karato kriaušės formos Winston Legacy deimantą.
Haris Vinstonas visada stebino pasaulio juvelyrus savo novatoriškumu. Jis išrado naują brangakmenių įtvirtinimo klasterio būdą, leidžiantį panaudoti įvairaus briaunuotumo akmenis. Tai suteikdavo dirbiniui tūrio ir šviesos žaismą. Tą dvasią kompanija išlaiko iki šiol - Harry Winston pirmoji pristatė juvelyrinius dirbinius Oskarų apdovanojimuose (dar 1944 m. jais puikavosi Jennifer Jones).
Iki 2014 m. aukcione buvo parduota nedaug 10-12 karatų sveriančių mėlynųjų deimantų. Paskelbus apie šį deimantą, intrigą kaitino ir jo paslaptinga istorija, nors dauguma ekspertų sutarė, kad jis, greičiausiai iš Pietų Afrikos ten daugiausia randama mėlynųjų deimantų.
Sėkmingas pabrūžinimas
 Pavidalas iki šlifavimo 1852 m. |
Išdžiovintas Viduržemio jūros pakrantėse augančio saldžiojo pupmedžio (Šv. Jono medžio) sėklas arabai vadino kirat, o graikai keration. Ir šiandien, ir senovėje karatas buvo brangakmenių svorio vienetu. Vidutinė šios sėklos masė yra 0,205 g (daugumoje šalių patogumui įvestas metrinis karatas 0,2 g).
Garsųjį Koh-i-Noor*) briliantą anglų kareiviai atėmė iš Lahoro princo ir padovanojo Anglijos karalienei. 1852 m. Viktorija iš Amsterdamo iškvietė juvelyrą Forzangerą (Levie Benjamin Voorzanger), kad pati, jam prižiūrint, jį peršlifuotų. Tai truko 38 d. Juvelyras turėjo išeiti iš proto nuo tokios barbarystės - beveik pusę deimanto karalienė sutrynė į dulkes! Iš pradinių 186 karatų beliko tik 106... Nuo seno žinomas vainikuotųjų potraukis brangenybėms. Habsburgų-Lotaringijos dinastinės linijos pradininkas imperatorius Francis I**) taip jomis domėjosi, kad net parašė traktatą Apie aukštų temperatūrų poveikį brangakmeniams.
Įdomūs faktai apie deimantus
- Deimantų pramonė tiesiogiai ar netiesiogiai remia apie 10 mln. žmonių.
- Iš Afrikos kasmet gaunama 8,5 mlrd. USD vertės deimantų (apie 65%); 80% visų deimantų netinka juvelyrikai ir panaudojami pramonės reikmėms.
- Didžiausias rastas deimantas buvo Kulinanas (Afrikos žvaigždė); jis svėrė 3106 karatus; tik vienas iš 1 mln. deimantų sveria bent vieną karatą ir vieno karato dydžio suradimui reikia perrausti 250 t uolienos.
- Nušlifuotas ir apipjaustytas briliantas būna netekęs apie 50% savo svorio; deimantų formos suteikimas ateina iš 13 a. Populiariausi yra apvalios formos kampuoti deimantai (parduodama apie 75%) ir jie neretai brangesni už kitos formos deimantus. Pirmąkart tokį briliantą 1919 m. nušlifavo M. Tolkovskis.
- Deimantai yra puslaidininkiai ir šilumą perduoda 4 kartus geriau nei varis.
- Senovėje tikėta, kad deimantai suteikia papildomą jėgą ir drąsą mūšio laukė ir kai kurie karaliai deimantais puošė savo ginkluotę.
- Viduramžiais tikėta, kad deimantai gydo įvairiausius negalavimus nuo protinių sutrikimų iki nuovargio.
- Pirmąkart vestuvinis auksinis žiedas su deimantais buvo padovanotas 1477-ais Austrijos kunigaikštis Maksimilianas jį padovanojo būsimai žmonai Marijai; ant deimantų buvo išgraviruota raidė M. Tradicija nešioti vestuvinį žiedą ant ketvirtojo piršto (bevardžio) kilusi iš Egipto: tikėta, kad meilės kraujagyslė iš šio piršto veda tiesiai į širdį
- Senovės graikai ir romėnai tikėjo, kad deimantai yra dievų ašaros arba krintančių žvaigždžių skeveldros; ir romėnai manė, kad Kupidono strėlių antgaliai yra deimantiniai (tikriausiai, ankstyviausia asociacija tarp deimantų ir meilės).
- 2004-ais astronomai Vėžio žvaigždyne atrado planetą 55 Cancri e (41 švm. atstumu), susidedančią daugiausia iš anglies, kurios trečdalis yra deimanto pavidalu. Jie žvaigždę pavadino Lucy (Laiminga) pagal asociaciją su Bitlų daina Laiminga danguje su deimantais.
*) Koh-i-Noor (šviesos kalnas) - 106 karatų deimantas, šiuo metu esantis Anglijos karalienės Elžbietos
karūnoje. Jo istorija atsekama iki 1300 m. Daugelį amžių jis puošė Malvos radžų tiurbanus. Legenda skelbė, kad jei Šviesos kalnas
nukris nuo radžos tiurbano, tai visi Malvos gyventojai taps vergais. Taip ir nutiko 1305 m., kai Malvą užkariavo Delio sultanas Ala-as-Dinas.
Toliau jis priklausė Mogolams. Vėliau jis perėjo persų šachui, kai tasai užpuolė Indiją. Tolimesnis jo likimas sprendėsi Afganistane, Lahore, kur priklausė radžai Singhui.
Iki tol deimantas jau buvo užsitarnavęs blogą vardą dėl savo kruvinos istorijos. 1849 m. Lahoro brangenybės atiteko anglams ir buvo padovanonas karalienei Viktorijai (1819-1901).
Tuo metu jis turėjo gelsvą atspalvį, kiek iškilęs ir buvo 186 karatų (169 šonų, 4,1 cm ilgio, 3,26 cm pločio, 1,62 cm storio).
1852 m. princas Albertas nusprendė nušlifuoti deimantą. Tam iš Olandijos buvo pasikviestas juvelyras L.B. Voorzangeris
su pagalbininkais. Šlifavimui naudota garo mašina, - ir darbas truko 38 d. Po jo jis tapo plokščias, visiškai baltas ir iš jo beliko tik dabartiniai 106 karatai. Tai
sukėlė nemažą kritikos bangą. Kitais metais deimantas buvo įstatytas į karūną. 1937 m. perkeltas į Elžbietos karūną,
kurioje yra ir šiuo metu; karūna saugoma Londono Taueryje.
Tiek Indijoje, tiek Pakistane, tiek Afganistane laikas nuo laiko kyla kalbos, kad deimantas iš tikro priklauso joms.
**) Francis I arba Francis II (1768-1835) Austrijos imperatorius (1804-1835, Francis I), paskutinis Romos imperatorius (1792-1806, Francis II). Trečio Žečpospolitos padalijimo metu (1795) Austrija gavo Krokuvą ir dalį Mažosios Lenkijos. Nuo 1792 m. kovėsi prieš Napoleono Prancūziją, tačiau gana nesėkmingai jam net teko už Napoleono ištekinti dukterį Mariją-Luizą. Vidaus politikoje priešinosi liberalioms reformoms.
Teofrastas. Apie akmenis
Naimanės Anos istorija
Meno skiltis
Vartiklis