 LAISVĖ IR TVARKA Laisvė ir tvarka yra dvi mūsų gyvenimo priešybės, ir todėl savaime lenkia į kraštutinumus. Laisvėje stiprėja nusiteikimas nesilaikyti tvarkos, o tvarkoje kietėja siekimas užslopinti laisvę. Pirmuoju kraštutinumu nuėjus iki galo, atsiduriama suirutėje - ją gimdo laisvė be tvarkos. Antru keliu patraukus, lengvai atsiduriama smurte - jį sudaro tvarka be laisvės. Tačiau mūsų laimei gyvenimo priešybės nėra tas pats, kas prieštaros, kontradikcijos. Šios neturi bendros plotmės, todėl nėra sutaikomos, kai tiesa ir melas - kas renkasi vieną, paneigia kitą. priešybės turi kai ką bendro, todėl ne tiktai gali būti derinamos, bet ir privalu jas derinti, kad viena antrą papildytų arba apribotų, kaip laisvė ir tvarka. Jų derinys išveda mus nuosaikiu vidurio keliu - laisvė tvarkoje. Laisvė be tvarkos, kaip išdava pirmojo kraštutinumo, kada nueinama neribotos laisvės keliu, yra beprotybė, tačiau nėra gyvenime nerealus dalykas. Yra žmonių, kurie tiki neribota laisve ir jos siekia manydami, kad jie gali gyventi ir elgtis kaip jiems patinka. Tą savo nusistatymą dažnai dengia asmens neliečiamybe ir sąžinės laisve, bet iš tikrųjų yra žmonės, paliesti klaidos ir apgrubę savo sąžinėje - nepaiso nė moralinės tvarkos dėl savo naudos ir savo geismų. Valstybiniame gyvenime šioji laisvė be tvarkos yra neįmanoma. Jokia bendruomenė dar neišsilaikė anarchija ar chaosu. kai prasideda pakrikimas, ateina tvarka be laisvės. Tvarka be laisvės, kaip pasėka antrojo kraštutinumo, kuriuo viešajame gyvenime siekiama "sutvarkyti" ne tiktai privatų žmonių gyvenimą, bet ir jų galvojimą, yra žmonijos pabaisa. Ji neturėtų rasti vietos žmonių bendruomenėje, bet kaip tik joje išauga. Bendruomenei reikia tvarkos ir valdžios. Tuo tarpu jokia valdžia nėra visai apsaugota nuo pagundos savo laisvę paversti įrankiu kitų laisvei užgniaužti. Tas pats grubus egoizmas, kuris privačiame gyvenime pasireiškia siekimu laisvės be tvarkos, visuomeniniame gyvenime išvirsta į tvarką be laisvės. Mūsų laikų diktatūros, ypač sovietinė, tvarką be laisvės buvo atvedusios iki pasibaisėtinos vergijos. Bet tai neatsirado tiktai su bolševikine revoliucija. ta pabaisa išaugo iš žmonių masės, minios, kurioje sutirpo savaranki žmogiškoji asmenybė, nesugebėjusi jau išlaikyti pusiausvyros tarp laisvės ir tvarkos. Laisvė tvarkoje, kaip tų dviejų priešybių derinys, yra ir paliks visuomeninio gyvenimo idealu - tobulu asmeninių ir socialinių reikalų deriniu laisvėje ir tvarkoje. Laisvės siekti ir laisvėje gyventi mums yra įgimta. kaip negalime suprasti žmogaus neprotingo, taip lygiai negalime suprasti nė žmogaus nelaisvo. Bet protingas žmogus nusimano, kad jo laisvė nėra neribota - jis palenktas įstatymų tvarkai ir pareigai kitiems tą laisvę pripažinti. Įstatymai reikalauja tvarkos laisvėje, o socialinis teisingumas - laisvės tvarkoje, kad ji nepasidarytų kitam prievarta. Amerikoje laisvė tvarkoje pabrėžiama ypatinga savaite, rugsėjo 17-23, skiriama priminti JAV konstitucijai ir pilietybei. Jei pilietybė duoda teisę naudotis visomis šio krašto laisvėmis, tai konstitucija primena, kad tos laisvės yra ribojamos pagrindinių šio krašto įstatymų.
Mankurtas - asmuo be atminties | |