Kieno šie metai? Kinijos kalendorius. Lithuanian

Pagal išpopuliarėjusį kinų kalendorių, 2018-ais prasidėjo Geltonojo žemės Šuns metai.
O 2020 m. sausio 25 d. prasidėjo baltosios metalinės Žiurkės metai. Prieš tai 2019-ieji buvo Žemės Kiaulės metai.

Lygiai taip pat galime paklausti, kieno ši valanda? Kieno diena, mėnuo? Netgi – minutė... Įvairūs kalendoriai ir tradicijos į tokius klausimus atsako skirtingai.. Antai senovės Babilono astrologai savaitės dienas ir valandas paskirstė tarp dievų planetų (Saulę ir Mėnulį taip pat laikydami planetomis): šeštadienį ir jo pirmąją valandą globojo Saturnas (šiai planetai priklausė ir 8-oji, 15-oji ir 22-oji valandos), sekmadienį ir jo 1-ąją ir 8-ąją, 15-ąją ir 22-ąją valandas – Saulė, pirmadienis ir nurodytos valandos buvo atiduotos Mėnuliui, antradienis – Marsui, trečiadienis – Merkurijui, ketvirtadienis – Jupiteriui, penktadienis – Venerai (Vakarų Europos kalbose iki šiol savaitės dienos vadinamos planetų vardais)... Kitos valandos buvo priskirtos kitoms planetoms pagal tokią jų eilę:

Saturnas, Jupiteris, Marsas, Saulė, Venera, Merkurijus, Mėnulis (pagal to meto manymą – pradedant tolimiausia ir baigiant artimiausia planeta). Tuo tarpu dienų globos eilė buvo kitokia.

Vėliau sugalvota, kad planetos globoja ir metus. Pagal vieną nuomonę, metai priklausą tai planetai, kuri valdo pirmąją metų dieną. Senovėje pagal senąjį kalendoriaus stilių tai buvo pirmoji kovo diena (dabar – 14-oji)... Kadaise astrologai planetoms priskyrė įvairias savybes: viena sausa ir šalta, kita drėgna ir šalta ir t.t. Pagal metus globojančios planetos savybes stengtasi spėlioti, kokie bus metai, ora. Bet retai kada tos prognozės pasitvirtindavo...

Visai kitokie valandų, dienų, mėnesių ir metų „globėjai“ buvo Centrinės ir Rytų Azijos tautų kalendoriuose. Senovės Kinijos kalendoriuje mėnesiai buvo sudalinti į 3 savaites – dešimtadienius (29 dienų mėnesio paskitinė savaitė tebuvo 9 d. trukmės). Dienos buvo žymimos simboliais hieroglifais, vadinamais dangiškaisiais kamienais, kurie vėliau priskirti 5 pagrindiniams gamtos elementams arba stichijoms: medžiui, ugniai, žemei, metalui ir vandeniui. Šie, savo ruožtu, buvo dviejų kategorijų – jaunesnieji ir vyresnieji (arba vyriški ir moteriški). Manyta, kad elementai cikliškai susiję: medis auga ant žemės, metalas kerta medį, ugnus lydo metalą, vanduo gesina ugnį, žemė gimdo vandenį. Be to, elementams dar buvo priskirtos spalvos ir planetos: medis – žalia arba mėlyna spalva ir Jupiteris, ugnis – raudona ir Marsas, žemė – geltona ir Saturnas, metalas – balta ir Venera, vanduo – juoda ir Merkurijus. Valandos, mėnesiai (o vėliau ir metai) taip pat turėjo savo simbolius – dvylika žemiškų šakų, kurių kiekvieną atitiko gyvūnas: pelė (arba žiurkė), buivolas (dabar jautis arba karvė), tigras (kartais leopardas), kiškis (dar katė ar triušis), drakonas, gyvatė, arklys, avis (ar ožka), beždžionė, višta (ar gaidys), šuo, kiaulė (ar šernas). Kadangi paroje buvo 12 dvigubų valandų, tai joms užteko pavadinimų: Pirmoji valanda (2 val.)– pelės, antroji (kitos 2 val.) buivolo ir t.t.

Tai sudaro 60 m. ciklą. Surašius lentele, galima nustatyti metus. Metų pradžia yra per mėnulio jaunatį nuo sausio 20 d. iki vasario 21 d. (kartais kalendoriuje įterpiamas 13 mėnuo). Astrologai tais metais gimusiems žmonėms priskiria metų gyvūno savybes. To paties gyvūno metai kartojasi kas 12 m, bet su nauju elementu.

Kinijos kalendorius paplito įvairiose Azijos šalyse – Japonijoje, Mongolijoje, Korėjoje, Vietname ir kt. Kai kurios šalys paėmė kitus gyvūnus ar juos kitaip išvertė. Kinų kalendoriaus ciklą apibendrinome lentelėje:

	Periodai Gyvūnai	Ženklas	Dangiškieji kamienai
			Mu (medis)		Cho (ugnis)		Tu (žemė)		Czin (metalas)		Šuj (vanduo)
			czia	j	bin	din	u	czi	gen	sin	žen	guj
Ž e m i š k o s i o s š a k o s	I, Šu (pelė)	czy	1		13		25		37		49
	II, Niu (karvė)	čzou		2		14		26		38		50
	III, Chu (tigras)	in	51		3		15		27		39
	IV, Tu (kiškis)	mao		52		4		16		28		40
	V, Lun (drakonas)	čen	41		53		5		17		29
	VI, Še (gyvatė)	sy		42		54		6		18		30
	VII, Ma (arklys)	u	31		43		55		7		19
	VIII, Jan (avis)	vej		32		44		56		8		20
	IX, Chou (beždžionė)	šen	21		33		45		57		9
	X, Czi (višta)	ju		22		34		46		58		10
	XI, Gou (šuo)	siuj	11		23		35		47		59
	XII, Čžu (kiaulė)	chaj		12		24		36		48		60

Observatorija Kinijoje

Čžou laikotarpiu¹⁾ daug dėmesio buvo skiriama astronominiams stebėjimams. Jau jos pradžioje U-vanas⁴⁾ įsakė Drakonas rija saule pastatyti astronominį bokštą Gaočenčžene, pietrytiniame Loi miesto pakraštyje, kinų astronomų laikyta pasaulio centru. Vėliau ji buvo pavadinta Čžou-guno, jaunesniojo U-vano brolio vardu.

Observatorija daugiausia naudota kalendoriaus sudarymui bei spėjimų: oro, valdymo ir karo. Kadangi dominavo žemės ūkis, patikimas sezoninis kalendorius (li) buvo svarbus, tačiau turėjo ir politinę reikšmę. Kiekvienos dinastijos atėjimas į valdžią laikytas naujos pasaulio eros pradžia. Tad keičiantis dinastijoms buvo būtina atnaujinti kalendorių, kad būtų aišku, kad jį priėmė (t.y. yra lojalus).

Neatmestina, kad to bokšto buvimas prie Lo upės padėjo pasirinkti erdvinės-skaitmeninės schemos pavadinimą (Lo šu - „Lo raštas“). Čžou laikais susiformavo dauguma astronominių Kinijos koncepcijų ir nustatytos visos kalendoriniams skaičiavimams būtinos konstantos ir santykiai. Jau tais laikais kinų astronomija susipynė su matematine muzikos teorija, kas leido astronominius įvykius laikyti pasaulinės harmonijos dalimi.

Skaitykite Saulės užtemimai Kinijoje ir kitur, o taip pat Astronomija senovės Kinijoje

¹⁾ Čžou (Džou) dinastija po Šangų ir prieš Činų dinastiją (apie nuo 11 a. pr.m.e. iki 221 m. pr.m.e.). Laikotarpis skirstomas į du: a) Vakarų Čžou (Xičžou, 11-8 a. pr.m.e.); b) Rytų Čžou (Dongčžao, 771-221 m. pr.m.e.), kuris savo ruožtu dalijamas į „Pavasarių ir rudenų“ (722-465 m. pr.m.e.) bei „Kariaujančių karalysčių“ (465-221 m. pr.m.e.).
Šangų dinastijos žlugimas aiškinamas kai dangaus mandato praradimas. Paskutinis Šangų valdovas apibūdinamas kaip ypatingai žiaurus ir klastingas, o Čžou pradininkas Ven Vangas darė gerus darbus. Sostinė pradžioje buvo Hao, netoli dabartinio Sianio, Rytų Čžou laikais perkelta į dabartinį Luojangą. Tais laikais intensyviai vystyta žemdirbystė, imta naudoti geležis.

²⁾ Sun (Song) – karalystė Kinijoje „Pavasarių ir rudenų“ (Čunsiu) laikotarpiu. Įkurta 11 a. pr.m.e., kai U-vanas nuvertė Šangų (Šanų) dinastiją ir pradėjo Čžou dinastiją, t.y. dalį Šangų aukštuomenės ir valstiečių perkėlė į rytinę Didžiosios lygumos sritį, kur ir toliau valdė Šanų palikuonys. 492 m. įtakingas valdininkas Huan Tui pabandė nužudyti į Sun atvykusį Konfucijų. Istorinių užrašų apie Sunų valstybę neišliko ir apie nedaug žinoma. Keista, kad Sunų valdovų titulo dingo „gunas” ir 371 m. pr.m.e. sostą užėmęs Janis vadinosi „vanas“. 286 m. pr.m.e. Sun užkariavo Ci karalystę.
Taip pat skaitykite >>>>>

³⁾ Czi-vėjus - 6-5 a. pr.m.e. kinų astronomas, istoriografas ir astrologas. Parašė trijų dalių veikalą, kuris neišliko. Jo pokalbis su Sun²⁾ valdovu apie šalies valdymo principus ir jų ryšį su planetų judėjimais minimas „Liujaus pavasariai ir rudenys“ (3 a. pr.m.e; 6 kn. 4 sk.), „Huainan-czi“ (12 sk.) ir Symo Cianio „Ši czi“ (38 sk.).

⁴⁾ U-vanas (Uvangas - „karingasis valdovas“; asmeninis vardas Dzi Fa) – Čžou dinastijos pradininkas, čžou genties vado Veno sūnus. Jis nukariavo Šango valstybę ir apjungė daugelį šiaurės Kinijos genčių. Didelę dalį žemių padalijo giminaičiams. Vaizduojamas kaip išmintingas ir geranoris valdovas. Jo kapo vieta liko nežinoma.

⁵⁾ Čen Čo (3 a.) – kinų astronomas Trijų karalysčių laikotarpiu (220–280), buvęs Rytinio Vu imperatoriškuoju astronomu. Ji surinko ankstesnių Hanų dinastijos astronomų darbus ir juos suderino į vieningą sistemą. Jo žvaigždžių katalogas įtraukė 1464 žvaigždes 283-iuose žvaigždynuose. Jam priskiriamas ir žvaigždėlapio sudarymas. Jo raštai pradingo, tačiau išliko jo žvaigždynų sistema.