Pagal išpopuliarėjusį kinų kalendorių, 2018-ais prasidėjo
Geltonojo žemės Šuns metai. O 2020 m. sausio 25 d. prasidėjo baltosios metalinės Žiurkės metai. Prieš tai 2019-ieji buvo Žemės Kiaulės metai.
Lygiai taip pat galime paklausti, kieno ši valanda? Kieno diena, mėnuo?
Netgi minutė... Įvairūs kalendoriai ir tradicijos į tokius klausimus atsako
skirtingai.. Antai senovės Babilono astrologai savaitės dienas ir valandas
paskirstė tarp dievų planetų (Saulę ir Mėnulį taip pat laikydami planetomis):
šeštadienį ir jo pirmąją valandą globojo Saturnas (šiai planetai priklausė ir 8-oji,
15-oji ir 22-oji valandos), sekmadienį ir jo 1-ąją ir 8-ąją, 15-ąją ir 22-ąją valandas
Saulė, pirmadienis ir nurodytos valandos buvo atiduotos Mėnuliui, antradienis
Marsui, trečiadienis Merkurijui, ketvirtadienis Jupiteriui, penktadienis
Venerai (Vakarų Europos kalbose iki šiol savaitės dienos vadinamos planetų
vardais)... Kitos valandos buvo priskirtos kitoms planetoms pagal tokią jų eilę:
Saturnas, Jupiteris, Marsas, Saulė, Venera,
Merkurijus, Mėnulis (pagal to meto
manymą pradedant tolimiausia ir baigiant artimiausia planeta). Tuo tarpu dienų globos eilė buvo kitokia.
Vėliau sugalvota, kad planetos globoja ir metus. Pagal vieną nuomonę, metai
priklausą tai planetai, kuri valdo pirmąją metų dieną. Senovėje pagal senąjį
kalendoriaus stilių tai buvo pirmoji kovo diena (dabar 14-oji)... Kadaise astrologai
planetoms priskyrė įvairias savybes: viena sausa ir šalta, kita drėgna ir šalta ir t.t.
Pagal metus globojančios planetos savybes stengtasi spėlioti, kokie bus metai, ora. Bet retai kada tos prognozės pasitvirtindavo...
Visai kitokie valandų, dienų, mėnesių ir metų globėjai buvo Centrinės ir Rytų
Azijos tautų kalendoriuose. Senovės Kinijos kalendoriuje mėnesiai buvo sudalinti
į 3 savaites dešimtadienius (29 dienų mėnesio paskitinė savaitė tebuvo 9 d.
trukmės). Dienos buvo žymimos simboliais hieroglifais, vadinamais dangiškaisiais kamienais, kurie vėliau priskirti 5 pagrindiniams gamtos
elementams arba stichijoms: medžiui, ugniai, žemei, metalui ir vandeniui. Šie,
savo ruožtu, buvo dviejų kategorijų jaunesnieji ir vyresnieji (arba vyriški ir
moteriški). Manyta, kad elementai cikliškai susiję: medis auga ant žemės, metalas kerta medį, ugnus lydo metalą, vanduo gesina ugnį, žemė gimdo
vandenį. Be to, elementams dar buvo priskirtos spalvos ir planetos: medis žalia
arba mėlyna spalva ir Jupiteris, ugnis raudona ir Marsas, žemė geltona ir
Saturnas, metalas balta ir Venera, vanduo juoda ir
Merkurijus. Valandos,
mėnesiai (o vėliau ir metai) taip pat turėjo savo simbolius dvylika žemiškų šakų,
kurių kiekvieną atitiko gyvūnas: pelė (arba žiurkė), buivolas (dabar jautis arba
karvė), tigras (kartais leopardas), kiškis (dar katė ar triušis), drakonas, gyvatė,
arklys, avis (ar ožka), beždžionė, višta (ar gaidys), šuo, kiaulė (ar šernas).
Kadangi paroje buvo 12 dvigubų valandų, tai joms užteko pavadinimų: Pirmoji valanda (2 val.) pelės, antroji (kitos 2 val.) buivolo ir t.t.
Tai sudaro 60 m. ciklą. Surašius lentele, galima nustatyti metus. Metų
pradžia yra per mėnulio jaunatį nuo sausio 20 d. iki vasario 21 d. (kartais
kalendoriuje įterpiamas 13 mėnuo). Astrologai tais metais gimusiems žmonėms
priskiria metų gyvūno savybes. To paties gyvūno metai kartojasi kas 12 m, bet su nauju elementu.
Kinijos kalendorius paplito įvairiose Azijos šalyse Japonijoje, Mongolijoje,
Korėjoje, Vietname ir kt. Kai kurios šalys paėmė kitus gyvūnus ar juos kitaip išvertė. Kinų kalendoriaus ciklą apibendrinome lentelėje:
| Periodai
Gyvūnai | Ženklas |
Dangiškieji kamienai |
Mu (medis) |
Cho (ugnis) |
Tu (žemė) |
Czin (metalas) |
Šuj (vanduo) |
czia |
j |
bin |
din |
u |
czi |
gen |
sin |
žen |
guj |
Ž
e
m
i
š
k
o
s
i
o
s
š
a
k
o
s | I, Šu (pelė) | czy |
1 | | 13 | | 25 | | 37 | | 49 | |
II, Niu (karvė) | čzou |
| 2 | | 14 | | 26 | | 38 | | 50 |
III, Chu (tigras) | in |
51 | | 3 | | 15 | | 27 | | 39 | |
IV, Tu (kiškis) | mao |
| 52 | | 4 | | 16 | | 28 | | 40 |
V, Lun (drakonas) | čen |
41 | | 53 | | 5 | | 17 | | 29 | |
VI, Še (gyvatė) | sy |
| 42 | | 54 | | 6 | | 18 | | 30 |
VII, Ma (arklys) | u |
31 | | 43 | | 55 | | 7 | | 19 | |
VIII, Jan (avis) | vej |
| 32 | | 44 | | 56 | | 8 | | 20 |
IX, Chou (beždžionė) | šen |
21 | | 33 | | 45 | | 57 | | 9 | |
X, Czi (višta) | ju |
| 22 | | 34 | | 46 | | 58 | | 10 |
XI, Gou (šuo) | siuj |
11 | | 23 | | 35 | | 47 | | 59 | |
XII, Čžu (kiaulė) | chaj |
| 12 | | 24 | | 36 | | 48 | | 60 |
Skaitykite: Kalendorius senovės Egipte
Grigaliaus kalendorius
Observatorija Kinijoje
Čžou laikotarpiu1) daug dėmesio buvo skiriama astronominiams stebėjimams. Jau jos pradžioje U-vanas4) įsakė
pastatyti astronominį bokštą Gaočenčžene, pietrytiniame Loi miesto pakraštyje, kinų astronomų laikyta pasaulio
centru. Vėliau ji buvo pavadinta Čžou-guno, jaunesniojo U-vano brolio vardu.
Observatorija daugiausia naudota kalendoriaus sudarymui bei spėjimų: oro, valdymo ir karo. Kadangi dominavo
žemės ūkis, patikimas sezoninis kalendorius (li) buvo svarbus, tačiau turėjo ir politinę reikšmę. Kiekvienos
dinastijos atėjimas į valdžią laikytas naujos pasaulio eros pradžia. Tad keičiantis dinastijoms buvo būtina atnaujinti
kalendorių, kad būtų aišku, kad jį priėmė (t.y. yra lojalus).
Neatmestina, kad to bokšto buvimas prie Lo upės padėjo pasirinkti erdvinės-skaitmeninės schemos pavadinimą
(Lo šu - Lo raštas). Čžou laikais susiformavo dauguma astronominių Kinijos koncepcijų ir nustatytos visos
kalendoriniams skaičiavimams būtinos konstantos ir santykiai. Jau tais laikais kinų astronomija susipynė su
matematine muzikos teorija, kas leido astronominius įvykius laikyti pasaulinės harmonijos dalimi.
Skaitykite Saulės užtemimai Kinijoje ir kitur,
o taip pat Astronomija senovės Kinijoje
1) Čžou (Džou) dinastija po Šangų
ir prieš Činų dinastiją (apie nuo 11 a. pr.m.e. iki
221 m. pr.m.e.). Laikotarpis skirstomas į du: a) Vakarų Čžou (Xičžou, 11-8 a. pr.m.e.); b) Rytų Čžou (Dongčžao, 771-221 m. pr.m.e.),
kuris savo ruožtu dalijamas į Pavasarių ir rudenų (722-465 m. pr.m.e.) bei
Kariaujančių karalysčių (465-221 m. pr.m.e.).
Šangų dinastijos žlugimas aiškinamas kai dangaus mandato praradimas. Paskutinis Šangų valdovas apibūdinamas kaip ypatingai žiaurus ir klastingas, o
Čžou pradininkas Ven Vangas darė gerus darbus. Sostinė pradžioje buvo Hao, netoli
dabartinio Sianio, Rytų Čžou laikais perkelta į dabartinį Luojangą. Tais laikais intensyviai vystyta žemdirbystė, imta naudoti geležis.
2) Sun (Song) karalystė Kinijoje
Pavasarių ir rudenų (Čunsiu) laikotarpiu. Įkurta 11 a. pr.m.e., kai U-vanas nuvertė
Šangų (Šanų) dinastiją ir pradėjo Čžou dinastiją, t.y. dalį Šangų aukštuomenės ir
valstiečių perkėlė į rytinę Didžiosios lygumos sritį, kur ir toliau valdė Šanų palikuonys. 492 m. įtakingas valdininkas Huan Tui pabandė nužudyti į Sun atvykusį
Konfucijų. Istorinių užrašų apie Sunų valstybę neišliko ir apie nedaug žinoma. Keista, kad Sunų valdovų titulo
dingo gunas ir 371 m. pr.m.e. sostą užėmęs Janis vadinosi vanas. 286 m. pr.m.e. Sun užkariavo Ci karalystę.
Taip pat skaitykite >>>>>
3) Czi-vėjus - 6-5 a. pr.m.e. kinų astronomas, istoriografas ir
astrologas. Parašė trijų dalių
veikalą, kuris neišliko. Jo pokalbis su Sun2) valdovu apie šalies valdymo principus ir jų ryšį su planetų
judėjimais minimas Liujaus pavasariai ir rudenys (3 a. pr.m.e; 6 kn. 4 sk.),
Huainan-czi (12 sk.) ir Symo Cianio Ši czi (38 sk.).
4) U-vanas (Uvangas - karingasis valdovas; asmeninis vardas Dzi Fa) Čžou dinastijos
pradininkas, čžou genties vado Veno sūnus. Jis nukariavo
Šango valstybę ir apjungė
daugelį šiaurės Kinijos genčių. Didelę dalį žemių padalijo giminaičiams. Vaizduojamas kaip išmintingas ir geranoris valdovas. Jo kapo vieta liko nežinoma.
5) Čen Čo (3 a.) kinų astronomas Trijų karalysčių laikotarpiu (220280), buvęs Rytinio Vu
imperatoriškuoju astronomu. Ji surinko ankstesnių Hanų dinastijos astronomų darbus ir juos
suderino į vieningą sistemą. Jo žvaigždžių katalogas įtraukė 1464 žvaigždes 283-iuose žvaigždynuose. Jam priskiriamas ir
žvaigždėlapio sudarymas. Jo raštai pradingo, tačiau išliko jo žvaigždynų sistema.
|