andre 1999 m. rugpjūčio 30 d., pirmadienis, 07:02:34
Siandien vel prabudo vaikystes kosmaras. AS vel kaip tada blaskausi kaip suzeistas vilkas, o jus kap paklaike sunys mane vis draskote ir draskote. As vel kaip tada vienas - visu neapkenciamas ir nemylimas. Skausmas mane vel drasko, srogdina smegenis, o vis ieskau kur pasislepti. Po velniu, kada baigsis tas kosmaras? Ka as jums padariau? Kodel visas pasaulis yra tik persekiotojai ir persekiojamieji? Pažeminti ir zemintojai? O as vel begu, griunu keliuosi ir kenciu skausma vienas. Kiek gi galima? Tiek ki ek reikia? Ar tiek kiek istversiu? Jus sotus ir patenkinti, laimingi ir tik zavites mano beviltiskomis pastangomis. JUms tai tik zaidimas ir puikiai zinote kad bet kada galite mane pribaigti. AS NEBEGALIU! SUSTOKITE! Jau..... Viskas......

Po velniu, kada viskas prasidejo, ar nuo vaikysteje i mane mesto akmenio, ar nuo suaugusiuju zodziu, kad is kvailio protingo nepadarysi.. Bet viskas kazkada prasidejo, ir tik viespats dievas zino kada... AS tapau visu nemylimu ir neapkenciamu. Kai jus zaisdavote, mane atsumdavote, o kartais ir apkumciuodavote...

As tik pasitraukdavau toliau, nes mane moke- mustis negrazu, o ir tiesa sakant net nebuvo kas mane pamokytu apsiginti. Musu grupeje tokiu buvo trys... Veliau mes paaugome, pradejome eiti i mokykla, as ne pats pajutau kaip as toli nuo jusu. Jau zaisdavau tik vienas, tiesa sakant man ir buvo gerai vienam, kieme tiesiog buvo neidomu. Ech negi as buvau balta varna? Tarp jusu turinciu teva, mama ir viska ko sirdis geidzia... Po to... Po to viskas po truputi prasidejo - nuo apstumdymo, nuo pravardziu.

Tiesa sakant kam reikia to vardo, jei turi simta pravardziu? Visos jos tinka visiems atvejams. Jusu gal is pradziu buvo gal vienas gal du... Po to vis daugiau ir daugiau, as jau buvau zinomas ne tik mokykloje bet ir kiemuose, aisku pravarde... Po to jau neuzteko pravardziu reikejo ir atvirai tyciotis - zodziu ir veiksmu, pagaliau koks skirtumas. Galima buvo mane pastumti, apspjauti, spardyti daiktus. IR kam tai rupejo? Kam pasiskusi? Busi skundikas, o veliau gausi dar daugiau... O as uzsidarydavau ir verkdavau verkdavau...

O kam tai idomu? O kokie mes geri pasidareme, kai reikejo rasyti rasinius, su kuo as noreciau draugauti. Staiga visi pareiske, kad nori draugauti su manim... Po velniu, kur jus buvote, kai man reikejo jusu pagalbos, draugystes ir nors truputeli jusu meiles... Abejingai stebejome? Patareme kaip smagiau pasitycioti? O parasius rasini kas pasikeite? Mes pasakeme, kad tai dareme ne mes, o kazkas kitas? Po velniu, kam reikia meluoti!!! Vis viena viskas liko tas pats, o mano sirdis uzssalo kazkur toli toli ir tapo akmenine, kaip tas pirmas mestas i mane akmuo... As taip ir neturiu draugu, neturiu kam pasiguosti, neturiu kam papasakoti savo skausmo... O tu, mielas skaitytojau pasakyk, kiek jusu klaseje buvo atstumtuju?
Ar nors karta susimastei kaip gali jam padeti? Ir beveik simtu procentu galiu garantuoti, kad atsakymai yra buvo ir nieko nemasciau...

andre 1999 m. sausio 29 d., penktadienis, 11:05:40 O pilkas zemes grumste! Tu keistas, kaip tas vėjas, Kaip mes zmones! Mes esam tokie patys, toks, koks esi tu! Paspausk mygtuką! Surinki žodį! Ir tapsi tuo, kuo nebuvai! Juk čia mes gražūs, šaunūs! Juk čia, čia - IRC! Čia mes šauniausi ir gražiausi Cia mūsų niekas nepažįsta Mes esame savi tarp svetimų Juk čia, čia - IRC! Mes nebematom vienas kito Mes jaučiam tiktai mygtukus Čia mes laisvi kaip vėjas! Juk čia, čia - IRC! aįaros ir meilė Mes niekad nesusitiksime, deja! Juk čia tiktai trys bejausmės raidės Juk čia, čia - IRC! O kai užges kompiuterio ekranas mes nusiminsim, o gal ir ne Argi toks keistas šis pasaulis Ir kuo mums stebuklingos šitos raidės? Juk čia tik IRC! Pavasari, kai lietūs lis ir saulė švies Staiga tu pasikeisi žemės grumste- Tavoj širdy išaugs gėlė O mes tik žmonės Mes žiaurus ir pikti Mes nematysim tavo grožio Galbūt, todėl esame geri Tada, kai esam IRC... andre 1999 m. vasario 11 d., ketvirtadienis, 06:46:44 Tos sintetinės gražuolės Tais plaukais jų netikrais Jos tik žvelgia tau į širdį Su jausmais tais netikrais Jos sintetinės gražuolės Jos be metų, be jausmų Kam gi reikia tų gražuolių? Tau? O gal joms reikia pinigų? Ant galvų perukai Veidai ištepti dažu Jos bejausmės, tos gražuolės Jos gražuolės? Ar tau tai tikrai gražu? aurelija 1999 m. kovo 9 d., antradienis, 12:57:08 Mano miela mergaite, pavasario vėjams Nuogas rankas atidavusi, Gyvent su žydėjimu ievų atėjusi, Šoki šokį, pavasario šokį, Linksmą ir nerūpestingą, Šoki šokį ir juoką nešioki Tiem, kam jo kartais pristiga, Nes šitam pasaulyje tiek atšiaurumo, Tiek geliančio skausmo ir liūdesio! - Mums trūksta gerumo, mums trūksta aiškumo - Ir trūksta mums meilės pasiutusiai. O kad nebūtume žiaurūs ir grubūs, Kad džiaugtumės ir mylėtume, Bučiuoki, bučiuoki mylimas lūpas Po žalio parko liepomis, Tegu Tau kiekievnas pavasaris būna - Pradžia, niekados nesibaigianti; Pripildžiusi erdvę šviesos ir švelnumo, Šoki šokį, pavasario šokį. aurelija 1999 m. kovo 9 d., antradienis, 13:02:00 Kada išduos Kada vienintelis žmogus išduos tave, beliks skaudi malda. Likimui ir Gyvenimui. Tu tiek kalta, kiek nekalta… Šį kart žinau - nesuprasta… Atsigręžk į besileidžiančią už kopų saulę, vėjui plaukus kedenti dar leisk… Kada vienintelis žmogus išduos tave, beliks skaudi malda. Likimui ir Gyvenimui… Kelionė su nuoskauda beprotiškai ilga… Andre 1999 m. liepos 15 d., ketvirtadienis, 16:02:38 Pavargau As PAVARGAU... As noriu miego... As noriu tik prigult Nera jegu kaip ir sniego Nera sapnu Tiktai bejausmis miegas Nuo nuobodolio, nuovargio Ir netikru jausmu... Pabiro Pabiro raides komputerio ekrane Nerandu a, nerandu i Kazkur cia buvo m O cia kazkur ir b Nerasi sakinio nerasi zodzio nerasi jausmo nera ir cia sirdies Pabiro tavo zodziai Kaip ir jausmai Kaip keista - Zmogus nera ekranas... Jausmu jam niekas nesudes...

Andre 1999 m. liepos 15 d., ketvirtadienis, 16:02:38 Laiskai i Niekur Rasyk laiskus I NIEKUR Be adreso, Be pasto zeklo Be netikru jausmu Issiusk laiska i tikra Nieka Nes ji tik Niekas teskaitys Rasyk tik Tiesa, Skaudzia, tiesia Kuria tik Niekas teisgirs Gal but skaitys si laiska Niekas Tau Skauda? Jis skausma sutramdys -, tas keistas Niekas Nes niekas kitas neisdrys.... Rasyk laiskus i Niekur.... Ech ir kam as tai sakau? Juk pats zinai- Nes laiskas Niekur- Gydytojas, kuris Tau viska pasakys... Paguos, uzjaus, uztars paklos tau lova ir tykiai uzmigdys... aurelija 1999 m. sausio 31 d., sekmadienis, 16:19:04 Mylėk gyvenimą - Jį žvaigždės Tau paskyrė, Kiekvieną rytą nepamiršk Pasveikint saulės, Nes jau stebuklo kito nepamatysi Kaip šis napakartojamas Pasaulis... aurelija 1999 m. kovo 9 d., antradienis, 12:59:55 Aš daug ko tau nepasakiau, O tu man nieko nežadėjai… Išvaikščiojom gatves ir skersgatvius Tartum šventoves užmirštas. Kalbėjom apie liūdesį ir džiaugsmą, Kalbėjom apie žmones ir žvaigždes. Ir abejojome, ir klydome, Ir buvome vaikiškai atlaidūs… …Aš daug ko tau nepasakiau, o tu man nieko nežadėjai… Galbūt tai buvo laimė… aurelija 1999 m. kovo 9 d., antradienis, 12:58:04 Tiltai Žvaigdžės, kurios mus apšviečia, Mėnuliai, kurie mus lydi, Saulės, kurios mus šildo, Žiemos, kurios mus sujungia, Vasaros, kurios mus išskiria, Lietūs, kurie mus pagirdo, Namai, kurie mus globoja, Medžiai, kurie mums teikia pavėsį, Upės, kurios mus neša, Ir sugriuvę tiltai, kuriais Mes bėgam vienas prie kito Ir kurių pačiam vidury turime apsikabinti. Visa tai ir yra mano laimė.   aurelija 1999 m. kovo 9 d., antradienis, 12:49:03 Ir visa tai, Ką aš dabar turiu, Aš neturiu, Nes visa tai Nueina palengva į nebūtį, Kuri Nabegrąžina nieko į pasaulį, Tačiau pasaulis, Laiko plėšomas ir draskomas, Iš naujo ima kurt save, Ir tu, Mažoji mano pasaka, Esi, Kad savimi pratęstum šį pasaulį, Kuriame Aš pajutau: Laimingas Gali Būt Žmogus.