Global Lithuanian Net. Interactive story. Poetry

VIZIJOS

Pagrindinė interaktyvaus pasakojimo "Paslaptingas reiškinys" linija

Tai skyrelis jūsų poezijos bandymui ir trumpiems rašinėliams (baltosioms eilėms, miniatiūroms, širdies išliejimams?). Daug skaitinių (tarp jų ir poezijos) rasite literatūriniame "Vartiklio" puslapyje...
Veikia ir fantastikos skyrelis...

Speciali vieta padiskutavimui

Jūsų fantazijai ribų ir apribojimų nėra!!!

Kvietimas paskaityti: Kompiuterių haiku
P. R. Liubertaitė. 100 haiku Vilniui
Inga Zubavičiūtė. Lipdau save iš švento molio
G. Beresnevičius. Autsaideriai
Lietuvių literatūros tendencijos
Laszlo Krasznahorkai. Tamsiame miške
Kas lauko gėlei...
Japonų 'Kodziki'

   Jūsų vardas: 
Jūsų el.pašto adresas:

Jūsų vizija:

O dabar - jūsų vizijos

Pastaba: Senesniosios žinutės perkeltos į Vizijų archyvą Nr.1, naujesniosios - Archyve Nr.2
>>>> Atskiras puslapis padiskutavimui

Eglė 2010 m. kovo 8 d., pirmadienis, 19:25:42
Mes tik moterys -
Dukros ir motinos.
Mus ir myli, ir žeidžia ir keikia,
Kažkas laiko gyvenimo votimis,
O kažkam mūsų mylinčių reikia.
Mes daliname širdį skiltelėmis
Negailėdamos - dosniai, be saiko
Bėgam, klumpam, pavargstam, vėl keliamės
Ir maldaujam nubėgančio laiko,
Kad vaikai būtų sotūs ir gražūs,
Kad mūsų tėvai nemirtų,
Kad sušildytų, kad mylėtų,
Kad saugotų, glaustų, apgintų.
Nes mes tik skubančios moterys
Per judančius laiko tiltus.
Takai išbarstyti rožėmis,
Jų spygliais subadytos viltys.
Ir kai tik rytojus išaušta
Mes ir vėl skubam į kelią
Į savo likimą išaustą
Įsiūdamos naują lopelį.
Mes tik moterys,
Gražios ir mylinčios
Ir niekad nesikartojančios
Tad būkim lyg gėlės žydinčios
Žieduos savo laimę sūpuojančios.
Mes tik moterys...

2010 m. kovo 8 d., pirmadienis, 15:07:57
Mielosios mano ,
gražaus pavasario,
saulėtos nuotaikos,
sveikatos ir laimes Moters dienos proga

Jietis 2010 m. kovo 8 d., pirmadienis, 08:37:53
WELWELWELWELWELWLEWELWELWELWELWEL
.
REPORTAŽAS IŠ SKYDINĖS
.
Kišu į biudžetą ranką
Sugriebiu daug ir nešu, ne, vežu
Apiforminu greituoju būdu
Paskui atsipūtęs ir prisigėręs
Lopau, užglaistau landą
Ilgo Ilgausko VU DU.
Bet dabar jau vėlu ir baisu
Balti arkliai stojasi piestu
Bėkite šen, velnias ten, ne monteris
Darosi karštą ir riesta
Oi, čia skydinės transformeris
Nėra kur prisiglaust, pasislėpti
Net oro įkvėpti gaivaus
Kitas jau monteris laukia už durų
Oi, dar pagaus...
Matau per plyšį- ir dar ne vienas
Šmėžteli nei čia, nei šen
Nenoriu dar keliauti
Kur AMB sakė
Pragaro ratais- TEN...
.
HELHELHELHELHELHELHELHELHELHELHELHEL

2010 m. kovo 7 d., sekmadienis, 21:25:28
esi puikus žmogus,Tėtis

2010 m. kovo 7 d., sekmadienis, 21:05:16
Kartą jis manęs paklausė:-ar visada taip bus,drauge?tą kart nieko negalėjau atsakyti,buvau dar vaikas,ir pasiutusiai sirgau..bet praėjus ilgam laikui,pasveikus ėmiau visai kitaip mąstyti ir tada šaltai suvokiau Ne.Ir nėra čia jokios paslapties,tiesiog elementari,daug pareikalavusi gyvenimo pamok.Viskas keičiasi.Ir pagaliau aš jau nebegalvoju,nebegaliu nieko blogo pasakyti,paprasčiausiai jaučiu padėką.Ne kiekvieno įtakai juk pasiduodu,o tau leidau.Žinojau jog daug ko mane išmokysi ,klūpsiu keliais, š svajojančio vaiko virsiu suaugusiu pažinimu,realybės tiesa,bet tai perkąsiu ir visam gyvenimui įsisavinsiu.Juk kitokia ir negaliu būt.Taip,taip ir buvo,buvai mano mokytoju,siekiau panėšt į tave.Nežinau kodėl,bet man patiko net tavo pikti žodžiai,ydos.Ko tik nebuvo ir šlapių naktų ir pykčio priepuolių,bet vistiek išauginai mane iš lervos į drugį.Ir nemeluosiu,visada tavimi žavėsiuosi,ir man nė kiek negėda.Tiek metų sekiau,tyriau tave kol pati kai jau praradau viltį tave perkąst,nė nepastebėdama tapau tokia kaip tu.Ir tikrai čia ne papūgizmas ar dar velniava žino kas,tu man pawyzdis,kaip tėvas ir tiek.Keista taip kalbėti,kai aš gerai pagalvojus visiškai iš tikrųjų tavęs nepažįstu.Užtat žinau dabar daugiau tavo tipų.Visada tau liksiu dėkinga,neturiu draugų yra tik pažįstami,bet tik tave vieną laikau draugu.Tik gaila,kad trūksta bendravimo.Jaučiu malonumą kai semiuosi iš tavęs man naudingos informacijos,kai sužinau ką nors naują.Nesuprantu kodėl vis ankščiau pykdavau ant tavęs ir dėl ko nepamenu,gal dėl to kad nebuvau dar nieko patyrus ir taip kvailai tikėjau į tą dalyką.Bet tu net tai man padėjai suprasti ir atsikvošėti.Ačiū tau,ačiū.Subrandinai mane galima sakyti išvedei už rankos iš paauglystės tarpsnio,kuris tada buvo didžiausias veiksnys mano formavimuisi.Ir dabar aš jau turiu save,nebenoriu būti tavimi,sukūrei mane,nulipdei ir dabar esu tokia kokia esu.Svarbiausia pakeitei,privertei nusiimti rožinius akinius,esi geras mokytojas ir už tai visada liksiu tau dėkinga,esi puikus žmogus.

Nezinau kieno 2010 m. kovo 7 d., sekmadienis, 10:07:26
Tiek nedaug
Man tiek nedaug tereikia, kad būčiau laimingas
Tik vieno žodžio...
Man teik nedaug tereikia, kad būčiau turtingas
Tik vieno skaičiaus...
Man tiek nedaug tereikia, kad būčiau negyvas
Tik vieno žingsnio...
Man tiek nedaug tereikia, kad galėčiau mylėti
Tik vieno žvilgsnio...
Man tiek nedaug tereikia, kad galėčiau tikėti
Tik vieno draugo...
Man tiek nedaug tereikia, kad nieko nereiktų
Tik vieno...
Tačiau dabar man labai daug reikia...

2010 m. kovo 6 d., šeštadienis, 17:52:13
Žinau,nebus niekada... PAMIRŠTA.Tiesiog nebemoki ir net nesistengi to daryt Tai supratau seniai sapnuose ir ryte atsikėlusi...net išėjusi iš olos...
Tik nepamiršk,kad viskas šiame pasaulyje turi pabaiga.

:) 2010 m. kovo 1 d., pirmadienis, 21:11:20
Tai ankstyvos jaunystės
pilnos energijos,
ilgesio eilės:)

IpolitasR. 2010 m. kovo 1 d., pirmadienis, 16:42:43
IpolitoR. eiliu rinkinys
Nebėgiok mėnuli
Su skustuvu mėnulis
Sulygina bangas
Praskleidęs debesėlį
Nušoka ant vandens
Užrietęs galvą bėgą
Prieš laivą tekinas
Užmerkęs akis keikias
Vairinėj šturmanas
Okei, okei mojuoja
Mėnulis skustuvu
Ir vėl dangun pakyla
Po storu debesiu
Dabar tamsu, kaip saujoj
Kaip pečiuje šaltam
Ir jūros bangos suksi
Ir krypsta į audras
Gerai, gerai bekelni
Išlysk iš debesies
Tik prieky nebėgioki
Su nuogom kinkomis
1990.05.04.
„Voronežas“ Baltija
Lis ir snigs
Metalas, jūra, gaudesys
Vienatvė, nerimas ir ilgesys
Rytas diena ir vakaras
Bėgčiau pas tave tekinas
Alyvos, vyšnios, obelys
Saulė iš girios ranką ties
Savas mažutis vyturys...
Aš būčiau su tavim gaidys
Kai braškės juokias rausvumu
Serbentai puošias juodumu
Ir daržas liejamas juoku
Aš būsiu karčiu ridiku
Kai slyvos birs susprogusios
Kai kriaušės kris nunokusios
Ir obelis vaikus pabers
Atskrisiu vanagu rudens
O kai ruduo lapus nudrėks,
Vėjas medžius prie žemės lenks,
Bulvės maišan pačios sulips
Meilės jausmai iš dangaus lis
Metalas jūra gaudesys
Gal prie manęs tada nelys
Pasiraitojęs aš kelnes
Atbrisiu pas tave lape
Lai lis lai snigs
Perkūnai lai girnas ridens
Aš neišeisiu iš tavęs
Atėjęs per jūras, balas...
1990.04.17
„Voronežas“ Biskajus
Mūsų pavasaris
Žiedų lietus pavasarį
Užklos bėdas vargus
Alyvos žiede ašaros
Sužibs žvaigžde dangaus
Siela plasnos padangėje
Šiaip sau be priežasties
Švytės kaip žvakės obelys
Sode tavos rimties
Malonų kvapą vėjas neš
Į jūras į girias
Nerasi džiaugsmo priežasties
Ji tavyje visam
Žiedų lietus be debesų
Užklos džiaugsmu laukus
Širdis pakils virš debesų
Virš kasdienybės mūs
1990.04.12
„Voronežas“ Baltija
Žibuoklės
Vėjo išblaškytose eilėse
Pirmos žibuoklės pakrantėj
Plaukia melsvučiai kvapai
Meilė pabunda sušilus
Kylančios saulės versmėj
Laimė sparnais volungėlės
Skraido krūtinėj jausmai
Žvilgsnis žibutės veiduose
Priesaika paukščio giesmėj
Meilėj pavasaris melsvas
Žiedas žibutės-viltis
Miškas pavasarį pilnas
Parako meilei karštai
Lūpos, delnai, melsvos akys
Žiedas žibutės dainoj
Pušys pakėlusios galvas
Lig debesies mėlynos
Teka saulutė krūtinėj
Lenkias prie žiedo šiltai
Jūroj miškus prisiminus
Žydi žibuoklėm žiedai
1990.04.06
„Voronežas“ Baltija.
Strėlė gyveniman
Gyvenimo tėkmė,
Kaip ir šviesos strėlė
Nubėgo ir gana.
Iš veidrodžio sugrįš
Gal tik siela
Darbais nutūps
O šilumos jau nebėra
Nesukarpysi spindulių
Neišdalysi už skolas
Gyvenimas tik vienas tas
Mes matom jį kiekvienas pats
Bekraščiai vandenys
Laivų būriai
Vis tai gyvenimai
Vis spinduliai
Noriu but amžinas
Nors laikinai
Tik pusei amžinybės gal
Kol geriu vandenį
Akim šviečiu
Geriu gyvenimą
Šviesa skrendu
1990.03.09
„Voronežas“, reidas prie Anglijos
Širdie lakštingala
Ta nuostabi gamta
Taip sužavėjo
Rugiagėlės malda
Nutilus vėjui...
Zuikučių keletas
Po lapais žirnių
Lakštingala svaigi
Po meilės šokio
Šneka, šneka
Upelio slėny...
Ir strykteli dvasia
Iš rugio žalio
Pasikaria delčia
Ant beržo lapo
Tai saulė buvo čia
Tai jos pasaulis
Menkutis žmogus tas
Virš saulės, rugių varpų...
Nepasilenks rugiagėlės
Akių paklausti...
Dalgiu, dalgiu
Su ratais per zuikius...
Lakštingala, širdie,
Pabudink žmogų vakarais,
Bent vakarais!
1990.03.09
„Voronežas“ La-Manšas
Kovos iliuzijos
Žiemoje reik pavasario,
O vasarą žiemos
Taikos karta tik svaičioja:
Kovos, tiktai kovos...
Sunaikinsim alkoholį
O gal tik bonkeles
Sutriuškinsim vadotojus
Su Stalino ūsais
Nei vasarą nei rudenį
Nenorime kovos
Su savo kietu stuburu
Dėl bunkančios galvos
Viens kitą lengvai duriame
Siūbuojami aistros
Tik ginklų nebeturime
Naikint savas ydas
Narkotikai, alkoholis
Sugrobti pinigai
Kur vėjas pučia bėgame
Palikdami vaikus
Kad reik tai reik pavasario
Po mirusios žiemos
Bet reikia laukti nerimo
Dėl pūvančios sielos
1990.02.17
„Voronežas“ Skagerakas.
Pavasario nuotaikos
Pakvipusios beržu seklyčios
Tarp tulpių ir rūtų mūs gryčios
Sode žadintuvas gegutė
Takais vaikštinėja močiutė
Kieme šnypščia mums kalakutas
Išskėtęs ratu parašiutą
Šunelis grandinę nukandęs
Ir katinas tvorą apžergęs
Varnėnas su blizgančiu švarku
Per dieną prie inkilo šneka
Galvijai paleisti iš tvarto
Pašokę ragus savo krato
Žalumas bedygstančio daigo
Maloniai mūs širdį p

2010 m. vasario 27 d., šeštadienis, 11:16:50
"..."...Mes galime visiems būti malonūs, bet negalime visų mylėti. Meilė yra intymiausias, asmeniškiausias jausmas. Ji kaip gėlė, kurią iš karto galime padovanoti tik vienam žmogui. Juk neįmanoma vienu metu padovanoti gėlę visai miniai, visai šaliai. Mylint reikia atiduoti visą save ir jausti, kad esi priimamas, o priimti visą yra galbūt sunkiau negu atiduoti visa. Žinome, ką duodame, bet negalima žinoti, ką reikia imti...!

2010 m. vasario 27 d., šeštadienis, 11:09:01
-Atsimerk! Atsimerk ir tu!
Tegu griaudija dangus!
Tegu pasaulis žino, kad tu esi drąsus!
Vakarykštės dienos sugrįšta.
Sugrįšta, kad padrąsintų.
Sugrįšta, kad pažemintų.
Sugrįšta...
( Dar nežinomas)

2010 m. vasario 26 d., penktadienis, 23:40:56
Gydykites zmjones!

2 Jetis 2010 m. vasario 26 d., penktadienis, 17:40:09
Jieti, baik kirshinti tas zemaites. Matai kaip pajudinai, tai visas ju spiecius, kaip piktu shirshiu suleke. Net tavo mantra ishverte atbulai.
Visiems aishku, kad ypac zemaites internete "meshkerioja". Tushcia ju, tegul. :))

tau... 2010 m. vasario 26 d., penktadienis, 13:03:45
...Nereiketu visa likusi gyvenima nuolatos "krautytis is proto"del to kas ivyko ( per prievarta mylimas nebusi),O sitoks amzinas kunkuliavimas savo sultyse labai prastai veikia siela ir psichika ,nekalbant jau apie fizini kuna ,(jis labai sensta,dyla)Svarbiausia stengis pabegti nuo pykcio,nes chemines pykcio medziagos gaminasi nepaliaujamai ir privercia tave elgtis agresyviai...

***** 2010 m. vasario 25 d., ketvirtadienis, 21:37:07
Om ...visai neblogas.

Broli 2010 m. vasario 25 d., ketvirtadienis, 20:55:28
Piktas žmogus - neišmylėtas žmogus

Jietis 2010 m. vasario 25 d., ketvirtadienis, 20:08:29
OM..................................................................
.
Broli, o broli, vienuoli
Kodėl minkštą patogų guolį tu iškeitei
Į gultą penkių lentų nesukaltų?
Kodėl rūbą ir šiltą apsiaustą
Išmainei į abitą prastą
Iš medžiagos maišų?
Kur lopas ant lopo
Suadyta skylė prie skylės
Kojugaly batai nuplyšę vieni
Ir celėje vienui vienas
Ne vienišas dar gyveni?
Nejau tau gyvenimas
-Kristaus Golgotos keliai?
Neišneša žemiškas protas
Kam visa tai?
.
Klausimų daug
O, broli vienuoli,
Ir atsakymus tu jau turi
Bet kam ta auka nežmoniška
Jei žmogaus kūną turi?
Ir virvė per juosmenį
Su trimis mazgais kasoje
Gal Skaistumas, Neturtas, Klusnumas
Palaimins tave danguje?
.
-Sūnau mano, prieteli mielas
Čia žemėj esu ir dėl tavęs kuproto
Meldžiu ir meldžiu Dangų Aukščiausią
Už visas sielas
Nes jei Žemėj nutrūktų malda
Paprasčiausiai Ji suktis nustotų.
.
OM..................................................................

2010 m. vasario 25 d., ketvirtadienis, 20:05:31
Manau, kad Adminas jei neištrins, tai perkels į diskusijas.

extraesensijus 2010 m. vasario 25 d., ketvirtadienis, 18:47:48
Nu jofana,nesikeikiant, galiu įvardinti kas čia taip spjaudosi ir tulžimi liejasi nepasirašęs, bet to nedarysiu. :)

2010 m. vasario 25 d., ketvirtadienis, 18:39:16
O juk galėtų šį puslapį pavadinti Lietuvos didvyrio vardu. Smarvė sklinda taip plačiai, kad greitai teks vienam ir skaityti ir rašyti. Jei taip myli Lietuvą, tai pirmiausiai gerbk jos žmones. Kas yra valstybė be jų. Manaisi esąs vienintelis Dievas ir teisėjas. Drabstaisi seilėm kaip beprotis ir prunkšti kaip arklys. Kaip drįsti kalbėti apie Lietuvą tiek neapykantos širdyje nešiodamas. Paskaityk savo rašliavas, didysis rašytojau. Ištisi mikčiojimai. Ko gero prasisioti nebegali, tai ir užsikerta žodžiai. Visi veidmainiai, tik ne tu. Tadas Blinda anapus kompiuterio. Ir kodėl manai, kad Tau moterys rašo? Kvailys nelaimingas, praradęs bet kokią orientaciją.

2010 m. vasario 25 d., ketvirtadienis, 18:16:17
Ne tiek manęs pilna, kiek jūs mane persekiojate. :)

2010 m. vasario 25 d., ketvirtadienis, 16:54:04
Ir čia politikuoji.Pilna visur tavęs.

~~~~~~> 2010 m. vasario 25 d., ketvirtadienis, 16:01:03
Čia vadinasi šoko terapija. Jums to ir reikia, nes jūs užsiciklinę savo haliucinacijose. Kas žemiau trečios čakros jau ne jūsų? Norite eiti per pasaulį viršugalviu padebesius šluodamos?
O gal jums rašyti kokia šviesi Stalino saulė ir važiuoti jos parvežti? Bus linksma.
Gal tiesiog, kaip Feliksas Edmundovičius sako:-laikyk kojas šiltai, galvą vėsiai, o širdį karštai, kad galėtumei blaivas su ugnele žudyti, ar tremti Sibiruosna vardan iliuzinės šviesios ateities? Ar kaip Volodia Uljanovas per potvynį gelbėti kiškius iš salos, su irklu išdaužant visus ir prisikrovus pilną valtį, kažkur prie Razlivo, gyventi sočiai, nes to dar niekas neaparašė, nes bijojo?
Gal tiesiog pamiršus savo partinės organizacijos sekretorės amatą rašyti eiles koks šlapias lietus lyja, kokios pašiurpę snaigės byra, kokios malkos medinės židiny spragsi ir šildo užtarnautą poilsį?
NE IŠ DEGS. :)

2010 m. vasario 25 d., ketvirtadienis, 13:21:25
Vizijos tapo viruso įkaitu. Laikas viiems bėgti iš čia, kol bjaurastimi šleikštukas neužkrėtė.

2010 m. vasario 24 d., trečiadienis, 22:21:34
Uz maloniu veidmainio kaukiu slypi piktas zmogus Savimyla su kepure.(narcissist)

2010 m. vasario 24 d., trečiadienis, 21:58:12
Jieti,piktas zmogus yra kaip muse, kuri, ropodama jo kunu tupi tik ant jo zaizdu

2010 m. vasario 24 d., trečiadienis, 19:10:02
Šiurpūs eilėraščiai, užgaulūs, ciniški, tiesiog niekingi. Koks begalinis ego vedžioja ranką kompiuterio klavišais, kiek įniršio ir paniekos visam likusiam pasauliui. Kas tokio turėjo nutikti žmogui, kas jis pavirstų į monstrą. Jausmas toks, jog po mėšlą braidytumei. Brrrr...

Tau... 2010 m. vasario 24 d., trečiadienis, 11:16:21
Aisku is patirties rasai
Nes kipsas sis tave apsedes
ir savimyle glosto
Internetinis tavo moteru sarasas
Be pradzios ir pabaigos

Jietis 2010 m. vasario 23 d., antradienis, 11:27:12
@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@
.
INTERNETIŠKAI NEIŠČIA
(arba Evaldzito sapnas repo ritme)
.
Įsivelsiu tau aš į plaukus
Tame tarpe(в том числе) ir ant galvos vos
Įsisuksiu su ramentais mentais
Įsikarščiuosiu, čiuošiu pasiguldęs
Ant lentos, ant ant lentos tos, tos
Pa pa pasigailėsi įsikliopinus
Internetinę mano kaukę
Be pradžios ir pabaigos
Mudu kipšas bus apsėdęs
Jodys mus be atvangos, ap aprangos.
Kompas-velnio pra pra manas
Ta dėžė eže žė ė
Ne vien tau susuko galvą
Ech, varškelė ške lėlė lė.
Sėdžiu invaldo aš `kaliaskėj`
Ir` ant proto pačiuožęs`, barstau
Kompli ment komentus veltui
Ne už dvidešimtį sū , tau.
Tada apsisuka galvos vos
O jus savimeilė glosto ir
Rauna `šiaudinius stogus`
Net ašaros rieda per skruostus...
.
Kaip norysi jodyt tą princą
Ant arklio klio kli klitorį ri
Balnas vis spaudžia, audžia džia
Tiriri ri ri ri
Kojos balnakilpėse ėse se
Bet ištikrųjų-ant vertalioto
Ne pirmas ir ne paskutinis, gi
Užsirovimas ant koto to to
Išvalymą daro braliukai, sesutės
Rankų tik matos alkūnės
Ir kažkokie dar ten galiukai, velniukai...
Hm ? narkomanui nedaviau kyšio
Tai ir narkozė be ryšio
Prisidūkus-internetinis mano nėštumas
Sąrėmiai, spazmai, trys D akyse, galvoje
Abortuosiu `urodą` o je, OK, ja, ja.
Sopa man gaktą ir kaktą, dar sanariai
Kvepiantis šienas jaujoj sumintas
Girgžda durys nesuteptos, vyrais, oi vyriai...
Kaip būva gerai, aja ja jai
Prisišėlus, pridūkus jau į darbą einu
Pletkinsim bobos parūkę ru ri ri, ru, ru, ru.
.
Panele, jau kelkit, gana miegoti, ai
Utilizavome jūsų embrioną, na
Nes buvo be kojų, su ratais, tikrai
Gal jo tėvas toksai?
Duosiu jums patarimą ma ma
Venkite internetinės sueities
Ir ateity utilizuosime kyborgus
Be sąžinės graužaties ties iš ties.
.
@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@

2010 m. vasario 15 d., pirmadienis, 10:13:10
Nevisada.

2010 m. vasario 14 d., sekmadienis, 23:36:50
Mes patys sukūriame kliūtis

2010 m. vasario 14 d., sekmadienis, 23:19:29
Širdis atdara,tik kelias šakotas:)

Eglė 2010 m. vasario 14 d., sekmadienis, 17:11:28
Nubuskime meilei,
Lai verias į širdį
Šilta ir galinga
Gerumo versmė,
Pažadinkim meilę,
Paraginkim viltį,
Priglauskim begimstantį
Jausmą savy.
Nesirenka meilė
Nei metų, nei turtų.
Jai gražūs ir svarbūs
Vienodai visi.
Ji keri ir moka
Užburti be vargo
Jos laukiančią širdį
Vienatvės kely.
Pasveikinkim meilę,
Jos bučinį švelnų
It karštą dvelkimą
Ant ledo lyties,
Iškelkime meilę
Lyg saulę ant delno
Virš savo painios
Ir kasdienės būties.
NUBUSKIME MEILEI...

2010 m. vasario 14 d., sekmadienis, 00:57:45
Aš Mylėjau,
Myliu
ir Mylėsiu
Ačiū,MEILE
Tu Atėjai

Eglė 2010 m. vasario 13 d., šeštadienis, 23:45:41
Jei, meile, tu tikra, neišgalvota,
Jei tu gyva, pašauk mane ir lauk...
Per potvynius, per ledą ir per gruodą
Ateisiu, tiktai tu neužsigauk,
Jeigu iškart tavęs ir nepažinsiu-
Tiek daug jausmų apsimetė tavim-
Negink manęs šalin kol aš nurimsiu,
Įtartinom nepančiok sutartim.
Jei tiktai tu tikra, pati ateiki
Be savo iškilmingų puošmenų,
Graži, tauri, švelni ir ilgalaikė
Tarp vienadienių melo sūkurių.
...................
Ir lik tokia, jei tu esi, o meile!

2010 m. vasario 7 d., sekmadienis, 21:49:36
Dėkui Eglę

Eglė 2010 m. vasario 7 d., sekmadienis, 11:50:59
Užkodavome meilę
Ir nieko!?...
Viskas liko kaip buvę anksčiau
Tik tie žingsniai
Dažniau atsilieka,
Tik tie žvilgsniai
Nebylūs dažniau.
Ir paletėje spalvos išnyko.
Juoda – balta, ir jų mišinys
Lyg rakštys į odą susmigo
Ir liovės judėti ašis.
Užkodavome meilę...
Ar sotūs?
Atsitvėrę ramybės tvora
Net savo gyvenimo soduos
Nebeieškom žiedų,
Nes diena
Vos tik saulei pakilus
Pavargsta,
Nes naktis – be sapnų,
Ne naktis...
Užkodavome meilę...
Kas vyksta?
Su Tavim, su manim,
Su mumis...

Eglė 2010 m. vasario 6 d., šeštadienis, 11:49:32
Išeis žiema,
Bus žemė iš po įšalo,
Laukai pasklis salotų žaluma
Ir kiekvienam primins jo seną įžadą –
Nubust kartu su bundančia žeme.
Keliai raitysis, pinsis ir klaidins,
Juk niekam nežadėjo lengvo kelio,
Ir žmonės eis, naujus kelius pramins
Ieškodami gaivinančio upelio.
Kiekvieną ves jo laimės pramanai-
Saldi viltis, svajonės, smėlio pilys...
Jau žinome kokie širdžių karai,
O jiems praėjus, kokios žaizdos gilios.
Bet net ir tai nesergės nuo lemties,
Skubėsime išgerti meilės vyną
Papėdėj vasaros trumpos nakties,
Kuri ir skauda, ir saldžiai svaigina.
Išeis žiema,
Bus žemė iš po įšalo,
Laukai pasklis salotų žaluma
Ir kiekvienam primins jo seną įžadą –
Nubust kartu su bundančia žeme.

2010 m. vasario 5 d., penktadienis, 23:18:57
Geriau kol nevelu,
sujunkim i viena kelia
Juk netiesa
kad tikejimas mire .Tau :)

~~~~~~> 2010 m. vasario 5 d., penktadienis, 17:30:33
Aš turiu du kelius
Galite perskelt mane išilgai
Jeigu po to jums geriau bus
Tai ne be reikalo ir vargai. :)

2010 m. vasario 5 d., penktadienis, 15:23:41
Pasidalinkim du kelius-
Ir nieko nereikės dalintis,
Kol nevėlu
kol viens nuo kito nepavargom

Eglė 2010 m. vasario 5 d., penktadienis, 12:12:45
Tie keliai jau seniai išsiskyrė
Likę rėžiai užžėlė laiku
Netiesa, kad tikėjimas mirė,
Kad neliko tiesų netikrų.
Akys verks, ir kvatos, ir ilgėsis
Nepavargdamos laimės ieškos,
Nors širdį įsiveisęs pelėsis
Dar ilgai vargins savo tinkluos.
Dienos bus lyg iš miego letargo,
Keisis daug kas, tik kelias, deja,
Tarp griuvėsių vingiuoti pavargęs
Trūkinės lyg sudilus styga.
................................
Mano kelias ir Tavo kelias

Dar nesidalinkim 2010 m. vasario 5 d., penktadienis, 10:58:06
Pasidalinsim
kada nors du kelius-
Ir nieko nereikės daugiau dalintis,
Ir niekada daugiau nebeužklius
Už tavo žodžių mano mintys.
Gal tik tada nebesopės
Labiau, nei ištveriu - nešaukus-
Gal tik tada neberūpės
Paliesti pirštais tavo plaukus.
Gal ašara ištirps, išdžius,
Kadais ledu širdy sustingus...
Ir Vasaros sušildys
Pasidalinsim du kelius
Ir suvaidinkime laimingus.

Jiečiui 2010 m. vasario 3 d., trečiadienis, 13:49:46
Kasdieninė Motinos Tereses malda.
Brangus Viešpatie,
"..padėk man skleisti Tavo "kvapą" kur beeičiau.
Užtvindyk mano sielą ir mano gyvenimą savo Dvasia, įsiskverbk į mane, užvaldyk mane visą absoliučiai, kad mano gyvenimas spinduliuotų TAVIMI...
Šviesk manyje ir būk manyje taip, kad kiekviena siela su kuria man tenka susitikti jaustų Tavo buvimą mano sieloje. Leisk jiems žvelgti į mane, bet manęs ten nebematyti tik vienintelį Tave Viešpatie.
Leisk man liudyti apie Tave be pamokslavimo, ne žodžiais, bet savo pavyzdžiu, užkrėčiančia jėga, užuojautos įtaka visuose mano darbuose, akivaizdžia meilės gausa Tau iš visos mano širdies "
Tikėtina,kad maldą pajausi sieloje,o pykčio nereikia laikyti.Viskas atleidžiama,nes ir Dievas viską atleis.

Arnas 2010 m. vasario 3 d., trečiadienis, 02:02:35
^Aukstalipys^ "Zaltys i medi lipo, lipo - Saule pasiekti norejo... Bet neprilipo. Taip apyniu paliko..."

eik fe 2010 m. vasario 2 d., antradienis, 09:19:33
Nezemink Zemaites -sauniausiuos ir neserokouk.Juk zinuoms dakts yr: mums latviou zmuogu suzavieti, kāp nusispjauti
Zemaites yr Lietovuos patrejuota
„Mamalė kepė gardė, gardė douna
ė dukteri augėna kāp agouna.
Tievalis sens dieviejė kelnės baltas grīna lėna –
augėna sūno kāp jorgėna.
Kāp tas jorgėns šėik tėik prakota ė paauga,
isėveiziejė ons i žīdėntė agouna jauna“.

Jietis 2010 m. sausio 31 d., sekmadienis, 21:37:02
fe fe fe fe f fe fe fe fe fe fe fe fe fe fe f fe fe fe fe fe fe
.
ŽEMGULĖS
.
Žemgulių bobos-kaip tankai
kaip džipai bekelei
Suėda jos savo diedus kaip
Voro juodoji našlė patelė
Tada ima vilioti kaimynės dvikojį
Galiausiai čia apsišvietę
Migruoja į kitą jau guolį.
Neršia mieste, atsieit, žino viską
Net moka geriausiai rašyti ir piešti
Kaip bloga, kaip prėska
Net norisi dvėsti.
.
Užgautos ambicijos drasko personą
Nes kėlė save pamynus kitus
Užviręs kraujas negali atvėsti
Skleidžia kenksmingus garus.
Ilgainiui pradeda dangtį kilnoti
Vis kunkuliuoja, pralaimėt neišmoko
Visi neuronai atrodo nervuoja
Įsivaizdavo save karaliene
Nėr kur pasidėti, dabar eina iš proto
Tas pat kas įlipus į kalną
Nerasti takelio atgalios
Teks klaidžioti ilgai
Arba dardėt ant šiknos.
.
Pilni didmiesčiai šitų personų
Apleidę žemupių žemę
Migruoja į naują vazoną.
Tikslas- valdžia, tik valdžia
Valdinga feminų komuna
Randa landų tvoroje
Per suskystintą protą ir klyną.
.
mina mina mina mina mina mina mina mina mina

2010 m. sausio 29 d., penktadienis, 10:33:14
Taisykliu besilaikydami, ateitumet i filosofijos ar religijos forumus. Ten ir pasirietume. Zinoma - bailiai! ...savi, nuo egoizmo beletristiniai mielesni jums atspindziai, nei plikas tiesos grudas...

Eglė 2010 m. sausio 28 d., ketvirtadienis, 19:02:08
Aš, būtent, vidų ir skaitau, ir tikrai ne taip jai ir svarbu kaip rašo, svarbu, kad būtų suprantama ką rašo. Nedrįščiau kritikuoti nei vieno kūrinėlio, tačiau yra artimi mano sielai ir nelabai. Todėl labai apsidžiaugiau radusi tai, kas man patinka. O gerai tai, ar ne, tai jau ne mano kompetencijoje. Pirmiausiai, tai nepatinka, kai rašoma be įsivardijimo. Tai labai didelė nepagarba žmonėms. O tokių vis daugiau randasi. Nesuprantu aš tokių slėpynių. Jei nenorite prisistatyti tikruoju vardu, rašykite slapyvardį, idant būtų drasiau. Bet vėlgi, čia tik mano nuomonė ir ji nebūtinai turi sutapti su visų kitų.

Egle 2010 m. sausio 28 d., ketvirtadienis, 18:00:46
O į stalčius savus dedame:)
...neverti,kad būtų skaitomi,tai tik šlamštas ...
Nes... "Tokių eilėraščių čia retokai būna" supratome...
Man, atrodo nesvarbu kaip žmogus rašo(ne visi sugeba mintis pagal taisykles dėlioti)),bet svarbu ką sako jo vidus

Eglė - vytautui daugėlai 2010 m. sausio 28 d., ketvirtadienis, 13:21:01
Nežinau kur Jūs buvot visą tą laiką. Jūsų eilėraščiai verti, kad juos skaitytų. Leiskit žmonėms tai daryti. Tik nereikia kaip kažkas parašė - kišti į stalčių. Nuo Jūsų eilėraščių stalčiai sutrupės. Tokių eilėraščių čia retokai būna. Dažnai užeinu, bet net pasiginčyti nėra su kuo:) Labai pasikeitė šis portalas. Anksčiau jis buvo kur kas gyvesnis, o ir jo šeimininkai seniai užmigo. Gaila, nes kaip tik šio tinklapio pagalba aš atradau internetą ir betarpišką bendravimą su skaitytojais. Sėkmės kūryboje ir neužsisklęskite.

2010 m. sausio 28 d., ketvirtadienis, 00:47:55
Остался тем кем ты был Бродягoй?

Jie... 2010 m. sausio 27 d., trečiadienis, 19:02:48
Б.О.М.Ж.
Бродяга судьбу проклиная рыдал
Прошлую жизнью не счастный
Вероятно он был шакал
И до сих пор это не созновал.
Крал вся и у всех отбирал
Но не ужели он так
Ничего и не понял?
Остался тем кем он и есть
Время не замело его след
Тронутый жутко империей Лжа
Ждала его учесть бомжа.

2010 m. sausio 27 d., trečiadienis, 17:23:31
Vytautai, rašom tik į stalčius dedam:) čia daug kas skaito.Rašyk.

vytautas daugėla 2010 m. sausio 27 d., trečiadienis, 15:56:50
Juokingiausia, kad nieko nerašot.

vytautas daugėla 2010 m. sausio 27 d., trečiadienis, 15:47:59
AŠ PRABUDAU
Viešas (2010-01-25 14:51:48)
Aš prabudau
Ir pamačiau tą Laimės lauką tyliai
Ir vėl apžvelgęs mirštančiu žvilgsniu
Aš pajutau, sakysiu, kad vėl myliu
Savu, nemątančiu žvilgsniu
Aš atėjau prabudęs Prometėjas
Man kepenis erelis išdraskys
Matau Tave, kaip išsiblaivęs vėjas
Tik Tu atidaryk, atidaryki man duris
O Viešpatie, kaip skauda širdį
Ateik į Sielą, gal ir Ji išliks
Galva taip sprogsta verdama mintis...

Eglė 2010 m. sausio 24 d., sekmadienis, 10:27:40
Vakaras... Už lango gilios sutemos.
Mintys lyg šaudyklė tamsoje
Nardo per audringus laiko sūkurius,
Skęsta drumstame vandenyje.
Atsitrenkę į likimo uolą
Dūžta siautulingoj patirty,
O ant vienadienio laimės molo
Supas vėjy meilė nerami
Laukdama jai pažadėtos vasaros,
Su žiedais, svajonėm ir viltim
Kad į žemę kris tik džiaugsmo ašaros,
Kad negąsdins audros praeitim...
Vakaras už lango. Šėlsta metai
Neramybėj blaškosi širdis,
Trupindama paskutinį ledą,
Kelyje, kuriuo atgal negrįš.

2010 m. sausio 21 d., ketvirtadienis, 22:42:53
Dar pakilsi ir sudėsi iš plunksnų dėlionę,tik labai,labai reikia norėti.

vytautas daugėla 2010 m. sausio 21 d., ketvirtadienis, 15:55:41
Skausmas
Ateina Skausmas toks varganas
Jis trokšta kraujo ištryškusio
Ateina Momentas toks alkanas
Ir būna jame pasiklydusiu.
Švelnumas glosto kaip katinas
Ateina Meilė numirusi
O Tu pamatei, kad dar vakaras
Ir dar pamatei, kad iširusi...
Jos Angelo plunksnų dėlionė
Aš Ją pamačiau tik prieš mirtį
Mačiau aš ir Tavo Svajonę
Norėjai dar kartą pakilti

>>> 2010 m. sausio 19 d., antradienis, 13:13:13
Sausio 19 prieš 201 metus gimė Edgar Allan Poe

2010 m. sausio 17 d., sekmadienis, 01:19:51
Kas tu be manes?

Mano mantra 2010 m. sausio 15 d., penktadienis, 23:24:54
Aciu mielas, kad myli mane, as tai zinojau ir niekada neabejojau. Aciu kad nepamirsai, atsiskleidei.
Tau:)*
"Įsiplieskęs skausmas reiškė suvokimą"

Jietis 2010 m. sausio 15 d., penktadienis, 19:12:07
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
.
Mano mantra
.
Aš myliu gyvenimą ir žmones, nesvarbu kokie jie kreivi ir kuproti bebūtų, nes tokie patys kaip ir aš.
Ačiū jums kad esate. Kas aš be jūsų?
.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

2010 m. sausio 15 d., penktadienis, 10:15:22
weepingwillow.blogas.lt/neprofesionalus-bet-nuosirdus-eilerastis-5.html

Gluosnė 2010 m. sausio 14 d., ketvirtadienis, 00:14:35
Tarsi sunkus pilkas dulkių sluoksnis
Manyje nusėdo beprasmybė.
Slopindama šykščius balsus iš išorės
Kurtinanti tyla mane supančiojo, ištirpdė.
Ir lyg visatai plečiantis,
Daiktai nutolo nuo manęs.
Jų kontūrai vis nyko, dilo,
Kol išsiskaidė į mažytes daleles.
Likau viena šioj išnykimo sferoj.
Sugniaužusi tarp pirštų tuštumą.
Įsiplieskęs skausmas reiškė suvokimą:
Gimiau tik tam, kad mirčiau.

Eglė 2010 m. sausio 10 d., sekmadienis, 19:24:08
Vėl girdžiu tavo balsą toliuose
Pūgoje žodžiai stringa ir kimsta,
O balto pūko karoliuose
Visos mūsų nuodėmės dingsta.
Tampam švarūs, tyri ir gražūs,
Susisupę į patalą tingiai,
Kol baltas žiemos peizažas
Paslėpęs kiekvieną vingį.
Kiekvieną skaudančią klaidą,
Kiekvieną neužbaigtą bylą,
Žiūrėk, kaip į sniegą palaidą
Mūsų dienos minkštai subyra...

2010 m. sausio 8 d., penktadienis, 21:53:46
Nubrauk voratinki
ir tu sau nuo akiu
bereiksme praeitie ,
ko geidei ko noejai
pats nezinojai
Geles skintas ismeciau
Jau tada
riesutu giraiteje.

Jietis 2010 m. sausio 8 d., penktadienis, 21:06:02
********************************
.
Pranas`as Nostra Damusas
.
Energetikų šmėkla smaugia mano tėvynę
Godumas galvas apsuko visai
Saujelė pralobo-dauguma nusiminę.
.
„Čia Lietuva-šalis kur lietūs lyja“
Nebanalu kada lietus jau tampa aukso giją
Monopolio liūtus jau verčia
O Brauno dujos atomą ir naftą keičia.
.
Nors esat paskandinti energetikų klane
Įveskit- Eič Eič Ou (HHO) Youtube
Matysit ko nematę, negirdėję
Nauja techno neša nepriklausomybės vėją
O ir Dangus negriūva
Nubrauk voratinklį sau nuo akių
Ir iškankintai mano tautai
Ne pirmą kartą juk meldžiu
.
Tad pakylėkite save aukščiau
Naujas rytas jau aušta
Baltijai mūsų pavyks nepraleist
Rusiškų dujų vamzdžio.
Dar paslaptis, tačiau ilgai nebus
Išleistas Džinas jau iš butelio
Reikės degtinę brangint du kartus
Ir dar kitaip mes pildysime biudžetą.
.
********************************************

2009 m. gruodžio 30 d., trečiadienis, 16:24:10
Ir dar: Ka? ...bedalia. Ir e, ir paskutinioji a - nosines :)))

Harda 2009 m. gruodžio 30 d., trečiadienis, 12:58:09
Vn.z. - nebukit darzovemis...

2009 m. gruodžio 30 d., trečiadienis, 10:47:06
Ne is sirdies kas i sirdi motules butu sudeta, imi zodeli, tik is placios kesenes ...bedalia.

2009 m. gruodžio 30 d., trečiadienis, 10:39:47
Tik placias, pati siuvus kesenes, surinkt meginai sau dalia...

2009 m. gruodžio 30 d., trečiadienis, 10:28:29
Ne lopsinemis verpta, ne pasakom austa ir ne motule svarkeli tau siuvo. Jo nei nebuvo...

2009 m. gruodžio 30 d., trečiadienis, 09:54:43
Permanencija. Surakinta ziemos balto gruodo, tyliai stugaus uz lango naktis, o menuo, neskaiciuodamas laiko, serksno zvakemis smigs i akis ...Be vilties, be minties ir be skausmo...

Ana Nrada 2009 m. gruodžio 28 d., pirmadienis, 16:55:07
DUKRELE
Kai rašalu mirks vėl
Naktelė... Pritrūkus -
Ieškosiu Tavęs -
Sielos langas aprūkęs,
Išglamžytas ilgesio...
Atleisk, kad skaudės
Maža kepurėlė širdies.
Kad žadins, kels liną -
Vasarvidžio blyksnį,
Alsuojančioj brydėj -
Eilėraščiu liksi.
Šaukiuosi Tavęs
Tik vienos, tik vienos...
Apvysi rankelėm dainos.
Tada nedejuosiu -
Smuikelis ir vėlei
Išgros ką diena
Į kuodelį suvėlė,
Ką skausmas parito -
Peltakiu klosiu...
Paliksi ant skruosto
Man… bučinio rožę.

online 2009 m. gruodžio 28 d., pirmadienis, 12:35:41
reikia patikrinti:)

2009 m. gruodžio 15 d., antradienis, 10:57:37
Noreciau istiesu rast bendraminti ir pasidalint panasiu įspūdziu įvairowe .Klausau:)

xxx 2009 m. gruodžio 14 d., pirmadienis, 21:17:31
Taip taip ir chamelionai kartais mutuoja.Mute mute,reiskias mutuoti is vidaus isores keistis.Bet Augustinai ar tai būtina?mano zmogiskumas senei atrofavosi dabar vien tik tuscias apvalkalas ir kunas.Jokios emocijos,nei blogio nei gerio visiskas visur viskas yra tuščia.Tiesa tai buvo tik eksperimentas daug teko padirbeti norint pasiekti tokia busena lyg nuolatinis transas.Atsparumas aplinkai zmonem tik tie nesiliaujantis klausymai tyrinejimai neprognuozojami veiksmai saves nauji išbandymai ir vis kitokie rezultatai.Taip idomu pati esu eksperimentinis triusis ir kartu mokslininkas.Tobuleti niekada nevelu mokytįs,mokytis ir dar kartą mokytis matyt kitų reakcijas vienas malonumas.Nesibaigiantis eksperimentas,idomu ar kada nors ji sugebesiu baigt taip idomu kaip narkotikas daugiau niekas kitas galvoj.Tyrimai per tyrimus.Dabar nauja etapa ismeginsiu reikes vel tapt itin emocionaliai,vaikiskai ir tokius pat padaryti aplinkinius kelius o kitus isprovokuot zveriskumui pykciui idomu koks tada santykis tarpusavio gausis tokiu skirtingu emociju turintiems individams aisku pagrindine heroje busiu as.Dievaži jaučiuosi kaip rezisuociau spektakli koki aisku atsizvegiu ir į galimus neigiamus padarinius tada pakeisiu greit pozicijas kad niekam nekiltu gresmes visgi zmones nors is patirties zinau kad blogiausia pradzioje buna paciai sau.Kol prisitaikai ininki i nauja pasauli iteigi sau ta ir ta kaip ir minejau didelis ir kruopstus saves ir kitu darbas.Taip ipranti ir nepasimeti gyvenimo kritinese situacijose.Labai ekstremumą saviraiską ugdo.Naudinga tai tikrai.Ir pati stebiuosi kaip man tokiai asmenybei niekas dar nobelio premijos neįteike.Tiesa nors grozio man pagailejo taciau visada jauciau kad ji man kopensavo protas ir kiti gabumai o ju tikrai turiu nemazai.Nors man visada ar taip ar taip protas buvo ir bus svarbiausia zmoguje vertybe.Dar ir kaip niekad plepi pasidariau dziugi visgi kaledine artejanti nuotaika dar tie vidiniai pasikeitimai.Noreciau istiesu rast bendraminti ir pasidalint panasiu įspūdziu įvairowe

xxx 2009 m. gruodžio 13 d., sekmadienis, 01:23:10
Krc buvo varke uzeinu wirtuwnuoa a snaige mana tuscia ni kugelio ni jogurto nu tada mislinau nu pagadi pagausiu ir gerai kokia 100 woltu nukratensiuoa,kate,ci kate aisku

2009 m. gruodžio 12 d., šeštadienis, 14:59:57
Ne apsirikau 60metu

Jietis 2009 m. gruodžio 12 d., šeštadienis, 10:36:07
URA..........................................
.
HOMO SOVIETICUS
.
Prie ruso buvo geriau
Galėjau vogti iš kolūkio, gamyklos
Parsinešt ką nors į namus
Mezgiau bliuskes, siuvinėjau
Nutrijas auginau, kailiukus pardavinėjau
Kas dieną čiupinėjau kapeikas, rublius
Žiguliuką vis taisiau ir gyvenau šia diena
Gėriau degtinę, samagoną ir negalvojau
Kas rytoj bus, nes tai buvo man rojus žemėje
Da, da...
.
URA...........................................

2009 m. gruodžio 12 d., šeštadienis, 05:36:53
50m krienas!

xxx 2009 m. gruodžio 11 d., penktadienis, 07:36:02
28m mano saldainiukui:D

2009 m. gruodžio 10 d., ketvirtadienis, 22:17:52
Tai kiek tau meta, kiek?
Net pamirsai?:(

Jietis 2009 m. gruodžio 10 d., ketvirtadienis, 19:12:37
UUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUU
.
MINTIS (gyvenimo uoste)
.
Jaunystėje buvo visaip
Tai nesidairau atgal
Nes tas viskas išnyra
Kaip sąžinės priekaištai.
Nežinau gerai tai ar blogai
Bet tempia į dugną
Lyg patręšusį laivą savi inkarai.
Ir jei tos patirties neskaityti
Plaukčiau per pasaulį platų
Kiek akys pajėgios matyti
Greičiausiai imčiau ir save barstyti
Nespėjusį įsišaknyti.
Tada vis tiek užplaukčiau
Aš ant seklumos
Ir neišvengčiau vienumos.
Dabar visur jau kaip buvau
Ir viską aš mačiau
Sakysite metafora ir tiek
Tada dar klausite:
Tai kiek man metų, kiek?
Ir atsakysiu jums: žinau ir tiek
Kas septintas lūžtantis
O visumoje- tryliktas tūkstantis...
Nors kūnas pavargo
Bet siela dirba uoliai
Bet vis tik
Įdomu būt dar nukakt ir pamatyt
Ką veikia Šambalos vienuoliai???
.
UUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUU

Jietis 2009 m. gruodžio 8 d., antradienis, 14:46:30
b b b b b b b b b b b b b b b b
.
ASOCIALDZEMAKRACINE daina
(B dur tonacijoje, je je)
.
Gražinkite man žiguliuką
Gražinkite nivą ir moskvičiuką
Skani mą šlapiankė dešra
Ir eikit visi jūs-na, na, na...
Sugriovėt jūs mano tarnybą
Nėr ką parsitempt į sodybą
Gražinkit jaunystę ir mano metus
Bo, užleisiu jums krizius
Ir kiaulių gripus, pus, pus...
.
pi pi pi pi pi pi pi pi pi pi pi pi pi pi

Dėmesio 2009 m. gruodžio 6 d., sekmadienis, 21:49:40
yra atskiras puslapis padiskutavimui.

Harda 2009 m. gruodžio 6 d., sekmadienis, 20:46:25
Nepailstanciu ranku sparnais, tu priglausk mano ilgesio pauksti ir susildziusi savo delnais, leisk pakilt mano laimei i auksti... Tu apgauk mano siela pavargusia, paveluotu glamoniu gausa, kai ji mirs tavo rankose, te spindi, is laimes, visa... (sitas jau nemano, o autorius man nezinomas. Greiciausiai, kad is Visatos Centro... :)

Harda 2009 m. gruodžio 6 d., sekmadienis, 20:18:15
Gagendamos virs Palangos praskrido zasys. Palaimino sirdele raibos spalio akys. Laiminga tu. Turtinga. Jau nesezonas, ruibulis snarpscia vezimaity Milijonas, ir, tik tau vienai, minkstuti, per aleja, ruduo nukloja kilimeli...

Harda 2009 m. gruodžio 6 d., sekmadienis, 20:08:10
Tavo sielos dygliuotos vielos, sirdies lediniai siurpuliai, kauletos, padziuve saltos rankos - dar tie ryzi, pastire kaltunai - ir sonkauliu povyzos barskancios baronkos - it giltines pajuode paakiai... Apsaugok Viespatie - tikra kaliause - smaluotas vienas, tik nusoka kipsas, tu palendi tuoj po kitu... (supykdei :) meiles, visiems ir laimes!)

Harda 2009 m. gruodžio 6 d., sekmadienis, 19:46:29
Oi, oi, ir kur as cia papuoles, sulinde vienos kapiniu grazuoles. O, gi nereikejo zudyti! Krokodiliu asaroms, galo nematyti... (priemiau sprendima isiamzinti. Visa tai jau buvo ekspromtu cia kazkur pabarstyta, ir, kad ir kaip nebutu ziauru, bet autorius - as. Beje, sekmes Jieciui sunkiame gyvenimo kely! Ir, beje, prakilniausia meile - tarp moteru :)))

Harda 2009 m. gruodžio 6 d., sekmadienis, 19:46:24
Oi, oi, ir kur as cia papuoles, sulinde vienos kapiniu grazuoles. O, gi nereikejo zudyti! Krokodiliu asaroms, galo nematyti... (priemiau sprendima isiamzinti. Visa tai jau buvo ekspromtu cia kazkur pabarstyta, ir, kad ir kaip nebutu ziauru, bet autorius - as. Beje, sekmes Jieciui sunkiame gyvenimo kely! Ir, beje, prakilniausia meile - tarp moteru :)))

To Tautvida 2009 m. gruodžio 6 d., sekmadienis, 19:18:29
Gera kopija.

Harda 2009 m. gruodžio 6 d., sekmadienis, 19:17:32
Pakeles, pakeles, kiek jus man duodat, nesustodamos sukuriat paveikslus, geismus lyg moterys tenkinat, istrinat nostalgijas. Iamzinat. Pakeles, nuogos mano moterys. Ir nesinori sustoti.

Harda 2009 m. gruodžio 6 d., sekmadienis, 19:04:07
Neiskentei. Ramuniu intarpai, isilgai boluoja autostrados. Neiskentei, sustojusi nubegai ir priskynei. Myli nemaciusi? Gal tu durna!? O tu priskynei, kavine ispuosiai. Baltos meiles salos, ant kiekvieno stalo. Sutverei kuna. Meilei savo. Neiskentei.

To iš centro 2009 m. gruodžio 6 d., sekmadienis, 17:26:07
Niekada neleisk sau pratrūkti įniršiu. Tada tu prikalbi dalykų, kurie nėra teisingi. Kiti žmonės kaipmat tave „nurašo“, jei imi juos skaudinti. Kodėl tokia pikta esi? Nerandi sau vietos šiam pasaulyje?Ko tu pavydi?
Linkiu ramybės.

Is Centro 2009 m. gruodžio 6 d., sekmadienis, 13:00:10
Eik darba dirbt, kvaly... Mazuciai mano vargdieneliai neapturejo tavo ranku silumos, nemate meiles-teviskos teisybes. Ir turtus, kuriuos be saiko per tave as jiems buvau paskyres, tu, apakes nuo didybes, i bevaises uzkasei dykynes arba, bedvasems, egoizmo persunktoms isdalinai butybems. Savimyliskos savyje nepergaledamas puikybes, pagalbininkes, zavias, kurias tik kelyje tau istatydavau, pereidamas uzuot per jas kolekcionuodamas iteisindavai kaip nuosavybes. Zinduklis palikai tik amzinas ir papaciulpys... Eik darba dirbt, Kvaily!

Jietis 2009 m. gruodžio 5 d., šeštadienis, 12:54:18
- - - - - - - - - - - - - - - - - - -
.
VARGETA
.
Sudilo jau mano gyvenimo švarkas
Išeisiu į vieškelį platų kuprotas
Permetęs lazdą per petį
Nors alkanoj dvasioj bagotas
Su ryšuliu skurdo didžiausio
Kartosiu vis maldą- o Tėve
Kad duotumei duonos kasdienės
Atleisk kaltes savo vargdieniams.
.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Is Visatos Centro 2009 m. gruodžio 4 d., penktadienis, 08:31:55
Jokia jokios Galaktikos styga, taip nuostabiai nesuskambes, kaip skamba Zemeje Zmogaus Sirdies Daina... (Anastasija)

2009 m. gruodžio 4 d., penktadienis, 00:33:23
Jei tu nori - tik tark žodį
Aš priversiu vasarą žaliuoti
Jei tu nori - tik tark žodį,
Aš suteiksiu tau laimės .
Jei tu nori - tik tark žodį,
Aš ateisiu, paguosiu,žaizdas išbučiuosiu
Jei tu nori - tik tark žodį,
Aš tau savo gyvenimą padovanosiu.
(A A A)

Jietis 2009 m. gruodžio 3 d., ketvirtadienis, 23:28:01
MMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMM
.
HIMNAS MEILEI
.
Turėjau daug aš Dievo dovanų
Net suskaičiuot nepajėgiu
Ir ką ne taip pradėjau aš daryt
Kad ėmė jas susigrąžint?
Ir meilės aš neužmušiau dar savyje
Nors aplinka meili ir alkana
Tad jei dalinčiau aš save po trupinėlį
Tai išbarstyčiau kaip sausą smėlį.
O smėlio laikrodis nelaukia
Jei smilteles pažersiu sauja
Tai mano Saulė įsižeis
Nudegins spinduliais kaitriais.
Tad saugau aš save, nedalinu bet kam
Nes siela sielos klauso, klausia-kam?
Kodėl ta ateitis apsiblaususi, miglota
Kas temdo mano meilei protą
Ir jau matau šešėlį ten raguotą
Kuris daug metų ujo, engė
Dabar jau vergt pavargęs susirangė
Į guolį prigulė ant laiko smėlio
Pastojo mano meilei kelią
Kuriuo ji pas mane skubėjo
Tada ji perskilo į tris dalis
Pasakiusi tvirtai, kad
Pas mane jau nebegrįš
Nes jau pavargo nuo laukimo, nežinios
Nueis pas trečią dalį ją ir suvilios...
Ne aš žudikas meilės-ji
Tad nesakysiu jai –iki.
Vienuolio abitas manęs jau laukia
Ir gal išgirsiu kada Dangus šaukia
Kur Meilė spinduliuoja
Iš Visatos centro blyškiai
Išbandymų kely visi mes slystam
Kol supranti trapumą žemiškos ramybės
Jai neprilygs Dangaus Galybės.
.
MMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMM

2009 m. lapkričio 30 d., pirmadienis, 21:23:28
Vaje kokia ilga pasaka ka ka... Kiek priepuliu reikia tureti, kad sugebetu jie tiek vaiduokliu pripereti ti ti ti......?!

Jietis 2009 m. lapkričio 30 d., pirmadienis, 18:33:18
DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD
.
DRUGELIO PASAKA I dalis
Užutėkyje už upės, tarp miškų ir girių, radosi tokia oazė ir vadino žmonės ją Rezervacija.Lt , nes stovėjo ji ant valstybinės žemės ir galėjai geriau ją apžvelgti tik iš oro, nei kad vingiuotais miško keliais važiuodamas. Daug ten buvo visokių suskirstymų ir suskaidymų, kaip kokiame botaniniame draustinyje, ar selekciniame daržininkystės ūkyje. O ir augalai ten vešėjo ne bet kokie. Kaip pasakytų buvusysis, Na pole on o ordinais apdovanotasis-„iz otbornovo zerna“. Tai reiškia , paprastai sakant, aukštai kotiruojami.
Kaip ir dera drugeliui, neturėjo jis sienų ir skrido ten , kur jam norėjosi, kur grožybės ir spalvos akį traukė. Bet vienas užkampis jį viliojo labiau nei kiti. Gal kad ten galėjai patekti tik iš oro, beveik stratosferos, ar dar aukščiau? Visi vingiuoti keliai jau seniai buvo užakę, jeigu tokie iš vis kada nors buvo. Ir leisdavosi ir tūpdavo ten tik tokie patys kaip jis, ar dar toliau pažengę evoliucijos grandinėje. Nes tie, kurie dar neužaugusiais, ar dar blogiau-pakirptais sparneliais, liktų tiesiog nieko nesupratę ir nepastebėję nieko ypatingo. Jie sakytų-`fe, pasakos kažkokios`. Ir jie net nesupranta, kad dar tikriausia tiesa tik pasakose ir užrašyta. Nes jie savo evoliucijos teoriją rašė ir perrašė tiek kartų, kad net patys tiksliai nesuskaičiuotų. Juk jų karalystėje įprasta, kad visi sąvintusi svetimas mintis ir sodintų į savo vazonus, kryžmindami, skiepydami ir greituoju lizdeliniu būdu daugindami melą. Net ir mąsinės raštinės ir vaizdinės priemonės tik tokią produkciją ir tiražuodavo, pavadindamos, pusiau juokingu vadinimu, pvz-„Reportažas iš skyd liaukės, siauruoju būdu“.
Nes tai kaip sakiau, ar dar nesakiau-buvo Melo karalystė. Ir aukščiausiai buvo vertinami, arba paprasčiau sakant-kotiruojami- melagiai. Jų čia buvo apsčiai, nors karučiu vežk. Vieni buvo paprasti melagiai, kiti-kvadratiniai, ar net kūbiniai. Ir tas juos vertė vis tobulėti, kad šioje matematineje sekoje turėtumei kuo aukštesnį laipsnį. Tada jau tokius krečia, (o tai reiškia aukščiausią palaimos būseną)-ne paprastasis, o tikrų tikriausias Drugys. Tada visas jų dulkėtas kūnas ir sparneliai, kurie būna padengti spalvoto likopodijaus milteliais, ima tirtėti, vibruoti ir skleisti tokį dulkių debesį, jog atrodo tarsi aura, ar kokia tai mistinė Nešventoji Nedvasia būtų apsėdusi nešventąjį. Tai yra ženklas, kad ši persona, tauriausia šio žodžio prasme, yra Nongrata ir jau yra pasiruošusi pakilti į aukštesnį Dant (ų / ės) ratų ciklą .
Ir tai nieko keisto. Prisiminkite iš kokio vikšro ir kokono išsirito šis egzempliorius? Jeigu paskaitytumėte jo gyvenimo aprašymą, arba paprasčiau sakant-Dosje, tai atpažintumėtė personažą iš jau nuvalkiotos „Raudonos pasakos apie vyr. Vyriausią Sekretorių., kuris dar būdamas sveikai liguisto proto ir pasitepęs save aliejais, kad gink Nedie, nė viena spalvota dulkelytė neatšoktų nuo nuopelnais Nedievui apdovanojimais padengto jo kūno ir tas kitas laimingasis, neįgautų paprastai sakant-sensorinių galių, su nekurių, per brūkšnelį nekatrų teisių perėmimu. Tada ir anam, nepasitepusiajam dar, gali kilti noras pasistatyti šalia "Vsio zakonno Valdovų Piramidės piramidę, per brūkšnelį Mauzoliejų. Ir tai būtų nedovanotina klaida, nes tai reikštų, kad ir pomirtiniame gyvenime tave seks, kontroliuos ir persekios tas pats pilkasis Kardinolijus, su nematoma į viršų puse, prisiūtais antpečiais, brangiu juodu kostiumu, įsigytų iš „antrų rankų šopo“ ir naujais blizgančiais batais, su kartoniniu vidpadžiu, pirktais „Ritualinių paslaugų angare“. Ir tai reikštų, kad visais šiame ir anapusiniame gyvenime nuopelnais, teks dalintis su savo Šešėliu.
.
DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD

2009 m. lapkričio 30 d., pirmadienis, 12:45:17
P.Z.
Mylėk mane, koks aš dabar esu:
Iš vyno, iš tulžies, iš... nieko.
Mylėk akivaizdoj visų,
Kol dar iš tavo sapno nepabėgau.
Mylėk be prievartos, kaip stepę laisvas vėjas,
Už viską, kas jau buvo, kas dar bus.
Mylėk – ir tau atleis dangus
Už tai, kad aš tavęs mylėt nesugebėjau.

Jietis 2009 m. lapkričio 27 d., penktadienis, 20:21:32
жжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжж
.
AŠTUNKOJIS
.
Sakau jums meilė pabudo manyje
Aš kaip gėlė darželyje
Lovos keturios kojos ir mano
Rankos pražergtos plačiai į tave
Pasiilgę žiedądulkės kedenimo tavo
Pasidėsiu į pąžąstį tave
Nepaleisiu ne, ne
Jausiuosi saugiai turinti nešulį
Nutildysiu širdies sopulį
Tau mano grožis, tam mano spalvos
Kad vyrams nusisuktų galvos
Būsime abu su mano galva du viename
Pagal motinos liniją, beje.
.
жжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжжж

Ana Brada 2009 m. lapkričio 27 d., penktadienis, 13:18:04
JANINA
(ketvirta dalis)
pramerkiau akis, pasirodė, kad lange kažkas sušmėžavo. Lyg žmogaus siluetas atsitraukė nuo stiklo, bet nenorėjau nieko žinoti, nugrimzdau į ekstazę... Nieko nebuvau patyrusi geresnio už Beno meilę. Tokiu momentu - niekas jo nebūtų nuplėšęs nuo manęs, apsivydavau lyg liana.
Vėliau, kai Benas, saldaus nuovargio apimtas, žaidė mano krūtimis, šnibždėjo gundančius žodžius, atsiminiau tai ir išsakiau savo nuogąstavimus, kad mus matė. Stipriai priglaudęs, nuramino:
- Brangioji, nieko nebijok, tai tik medžio šešėlio žaismas, - ir, pajutusi jį vėl savyje, mėgavausi vogta akimirka toliau, nieko nebesvarstydama. Reikėjo skubėti atsiimti tai, ką mums teikė palaiminga akimirka.
Kai vyras, gerokai užtrukęs, sutvarkęs savo reikalus, grįžo - sėdėjome lyg seni geri draugai ir šnekučiavomės. Jaučiausi gerai, nes juk buvau... pilnut pilnutėlė Beno.

Eina paskutinė, mano ketvirto nėštumo, savaitė. Tadas švyti lyg jaunas mėnuo. Visiems tik ir giriasi, koks jis yra šaunus „eržilas“:
- Ketvirtas vaikas. Argi tai ne stebuklas?! - nors vaikai ir kito, bet jo pavarde, jo auginami. Turiu būti sumani, maloni jam ir prisitaikyti. Būtų šventvagiška išsakyti jam tikrą tiesą. Sugniuždyčiau. Esu gera žmona. Jis irgi - malonus, rūpestingas. Išgyvenu dvilypį jausmą, bet jo nežeidžiu. Jis turi teisę būti laimingas. Benas irgi, kai tik liekame vieni, pašnibžda į ausį:
- Vaisingoji tu mano, saldžioji... Nieko nebijok.

Tik senoji tvilko užaugusį mano pilvą, lyg kokiomis dilgėmis, akimis. Iš jos povyzos, kuri nieko gero nerodo, suprantu: šešėlis buvo ne nuo medžio lingavimo. Šnipinėjo sena ragana. Žino apie mus. Tik tyli ir laukia patogios progos, kad išklotų „gerą naujieną“ Kristinai ir maniškiui. Baisiuosi: kas tada būtų su mumis visais? Kas su mano vaikais darytųsi?
- Beata, labai norėčiau vynuogių. Gal nupirktumei man? - suktai šypsosi bedantė, - Tu juk dabar… - patyli taip rafinuotai, kad negali nesuprasti jos minties, - lyg ir kaip dukra man. Palepintum senutę retkarčiais, - perbraukia per mano pilvą pavytusia ranka, - Kiek dar liko iki „sugriuvimo“? Sūnaus ar dukros, šį kartą, laukiate? - suprantu aš jos kėslus, tyčiojasi rupkė mintyse: pavogei kas mano „locnai“ dukrai priklausė. Žinau, būsiu aš jos amžina skolininkė. Negaliu atsikirsti, sukandu dantis ir baugiai apsidairau: kambaryje likę - vienos, - klaupiuosi prieš Janę ir šnibždu:
- Ponia Jane, nupirksiu ko tik panorėsite. Apdovanosiu, kuo tik galėsiu… būkit gera, neprasitarkite, - glostau jos ranką. Galėčiau, tai ir aplaižyčiau kaip koks šunytis. „Kodėl taip man atsitiko? Kodėl negalėjome su Tadu būti laimingi, turėti patys vaikų? “ - ašaros tik tvenkiasi mano akyse, - „Argi aš neturiu teisės gimdyti? “
- Na, na... tik jau, susimylėk, nusiramink. Vaikui dar pakenksi. Gerai padarei. Kai savas neįgalus, tenka pasiimti iš kito sėklą. Ir imk, Beata, mėgaudamasi imk. Kol tik tam laikas. Kokia čia tavo nuodėmė? - o ir giminė juk... ta pati. Brolio, - pamąsčiusi ištarė, - Aš tylėsiu kaip žemė, - sudėjo tuos žodžius taip tvirtai, kad atrodė, įdavė tiek stiprybės, jog pildžiausi pasitikėjimo už du.
Apsipyliau padėkos ašaromis. Tarsi mano teisumą patvirtindamas, giliai po širdimi stipriai vertėsi Beno kūdikis, o įsčias pervėrė toks aštrus, dilginantis skausmas. Laikas...

Ana Brada 2009 m. lapkričio 27 d., penktadienis, 13:16:45
JANINA
(trečia dalis)
buvau bloga motina, nes, vos vienas nulipdavo, kitas, kaip mat, užlipdavo - nebuvo tada, kada ir galvoti apie motinystę, - padarė tokią ilgą pauzę.
„Gal širdyje dabar ir gailisi, o man meluoja, provokuoja?“ - pažvelgiau į ją su dideliu nepasitikėjimu. Šlykšti buvo man ta senė.
- O trečias buvo... daktaras. Va, kai jau su šituo suėjome gyventi, baigėsi tie visi mano „pilnėjimai“. Sutvarkė, kaip mat, reikalus taip, kad gyvenimas ėmė švytėti visomis varsomis.
- Kiek gali tuos vaikus perėti ir mėtyti? - išrišo mane lyg kunigas, - gyvensime dabar pilnavertiškai, - man atsigavus, dar paguodė jodamas ant viršaus. Nepastojau aš nuo to laiko. Jo dėka, daugiau nei su vienu nepastojau. Gal būtume abu taip ir nugyvenę, bet... pradėjo vysti tas jo „pasididžiavimas“. Silpnas ėmėsi darytis. Pradėjome baisiai nebesutarti. Mane kankino nuo jo kalbų migrena. Buvau dar gana jauna, norėjosi patirti visko. O jis buvo dvigubai vyresnis juk už mane. Kėlėme, kad užsimušti, šaunius balius. Radau neblogą išeitį. Ir su vyru santykiai pagerėjo. Vėl abu gražiai sutarėme. Gal ir žinojo jis apie mano „žygius, “ bet niekada į akis to nepasakė. Širdyje šaipiausi ir iš jo, ir iš savo meilužių antrųjų pusių: „Kvailos jūs vištelės. Tūpčiojate apie vaikus, pamirštate pareigą. Vyrai ir ima zylioti“.
Man žvilgsnį į jų „vargšelius“ tereikėjo gundantį mesti - greit atsirasdavo „asistentas.“ Smagiai aš, tuo metu, pagyvenau. Dovanų netrūko, pinigų irgi, - sučepsėjo lūpomis ir užčiaupė burnelę taip, kad daugiau nebepravėrė. „Nugrimzdo į savo jaunystės šėlionių orgijas“, - pagalvojau ir tyliai atsikėliau nuo suolo. Senė snaudė. Nuėjau šalin. Buvo labai ir pačiai neramu: „Ir reikėjo gi taip atsitikti?“ - eidama namo, vos neverkiau.
Tada Kristina ilgam išvyko. Senė, tuo metu, stipriai sirguliavo, nesikėlė iš lovos. Draugė paprašė manę pernakvoti, kol jos nebus.
Prižiūrėjau vaikus. Benas dirbo naktinėje pamainoje. Neatsisakysi juk draugei. Širdis nujautė, kad atsitiks nepataisomas dalykas.
Visada žinojau, Benas man daug šiltesnis, nei kitoms bendroms pažįstamoms. Nesitikėjau tik, kad viskas įvyks taip greitai. Nors, ką čia meluoti, patiko jis man, paslapčia pati puoselėjau visokias vizijas, bet niekada neperžengdavau padorumo ribų.
Tą, pirmą naktį, kai likau pas juos, gal ir buvo suplanavęs iš anksto, nes grįžo, kaip niekad, anksčiau. Buvo trečia valanda. Prabudau išgirdusi jo žingsnius. Bet, tylėjau, net apsidžiaugiau, kai jis, lyg koks vagis, tyliai vėrė duris į mano miegamąjį. Girdėjau kaip sėlina link lovos, trūkčiojantį jo alsavimą. O, kai pajutau jo ranką sugniaužiant mano stangrią krūtį, nežinau kodėl tada protas aptemo, geidžiau juk jau jo visomis savo kūno poromis. Nieko nebegalvojau, troškau tik... kuo greičiau, pajusti jo stangrų vyriškumą savo makštyje. Kad tik greičiau gaučiau tai, ko labiausiai geidžiau šioj žemėje - vaisiaus savo įsčiose užsimezgimo, suvirpėjimo.
Benas buvo ne iš droviųjų. Dar niekada nebuvau patyrusi tokio svaiginančio pakylėjimo net su savuoju Tadu. Nuskendau alpulingoje dejonėje, jutau karštą, lyg ugnikalnis, jo alsavimą, gramzdino į mane savo lytį tarsi į akivarą. Supratau, tai mus suriš jau ilgam. Tos audringos sueitys tęsėsi ištisas dvi savaites, kol tik nesugrįžo Kristina. Kiekvieną naktį Benas buvo nepakartojamas.

Dar niekada nesijaučiau tokia laiminga, kai, praėjus mėnesiui, instinktyviai pajutau savyje Beno vaisiaus tvinkčiojimą. Iš to džiaugsmo, kad būsiu motina, nebekreipiau dėmesio net į tankius pykinimus, tai buvo man lyg palaima. O, kai tą patvirtino gydytoja, skridau pasigirti Tadui lyg ant sparnų:
- Turėsim kūdikį! - vyras kaip sustojo, taip ir neteko amo, o paskui - tiesiog švytėjo. Gimus pirmam sūnui - nešė man glėbius rožių.

Santykiai su Benu nesibaigė. Jo man reikėjo. Po pirmo nėštumo sekė antras, paskui trečias. Jaučiausi pilnaverte moterimi. Vyras pritarė mano „augantiems pilvukams“. Sirpau savo paslaptimis. Jis nieko nežinojo. Kitos išeities neturėjome. Mano Tadas buvo nevaisingas. Dėkinga turėjau būti tik Benui. Ir tas susitikimas, matyt, nebuvo atsitiktinis. Mylėjome mes vienas kitą. Žinojome, kad darome Kristinai ir Tadui didelį skaudulį, bet gamtos instinktas buvo už mus stipresnis. Geidėme vienas kito. Sunku buvo nuslėpti jausmus, stengėmės išsaugoti paslaptį. Mylėjomės retai, bet tokiais momentais - verždavosi vulkanai. Nuslėpti savo santykius vyko iki to, nelemto karto.

Eilinį sykį, išlydėję į sanatoriją Kristiną, grįžome į Beno namus. Besėdint prie vaišių stalelio, kažkas paskambino Tadui. Baigęs kalbėti, pranešė, kad turi išvykti darbo reikalais.
Vos tik vyro mašina išburzgė pro vartus, godžiai sužibo Beno akys. Ant tos pačios sofos, kur ir sėdėjome, įvyko spontaniškas „užpuolimas“. Nesipriešinau, atvirkščiai, geidžiau to siaubingai. Paskubom numetėm rūbus. Užgulė lyg koks liūtas. Visu kūnu spaudė, mylavo... neliko nepaliestos kūno nė vienos vietos.
Visada su juo buvo gera, o tą kartą - neįtikėtinai. Vienu momentu, kai pra

Ana Brada 2009 m. lapkričio 27 d., penktadienis, 13:14:57
JANINA
(antra dalis)
įsigijusi buldogą, ir prapliupo:
- Kam jums tas „padla“ dvokiantis reikalingas!? - ėda juk tik ir šika, šika tik ir vėl ėda, - paraudo lyg žarija, net iš burnos kramtalas - šlept! - išsprūdo ant baltos staltiesės. Kristina bandė gražiai jai paaiškinti, kad šuo - vaikų draugas, kad doresni žmonės, rūpindamiesi gyvūnu, auga. Toji nė nesiklausė, nutraukė ir tėškė dar pikčiau:
- Ką tas blusinčius gali gero duoti vaikui? - nusivaipė jos raukšlėta burnikė, tapo panaši į seną beždžionę. Pakraupau: na, pradžia tai... negera. Kas toliau dėsis, jei tokia tūžminga net nekaltam padarui? - lyg mano mintį perpratęs, suurzgė Lordas, tokį vardą buvo Andrius, Kristinos sūnus, šuniui išrinkęs. Pamačiau ir berniuko akyse nepasitenkinimo žibukus. Mažoji, tebuvo penkerių metų, dairėsi išpūtusi akis, nebuvo juk girdėjusi šiuose namuose barnių, mergaitė nieko nesuprato. Neskanus liko ir man kąsnis. Nors draugė taip stengėsi, gera šeimininkė juk buvo, tirpdavo pagamintas maistas burnoje, nebegalėjau praryti. Ta boba mane sunervino stipriai: kaip šitaip, atvažiavai sau, kaip niekur nieko, vainoji jau pirmą vakarą, auklėji?! - nuotaikai sugedus, ilgai netrukę, ir atsisveikinome. Kažkoks purvinas lipnumas apėmė mano mintis: mat, ką reiškia vienas šašas ant švaraus kūno, - skubinausi namo. Išlydint, pastebėjau ir Kristinos veide liūdesio šešėlį. „Ne to, vargšele, tu juk tikėjosi, tikrai ne to“, - apkabinau draugę, po to Beną, kuris nepraleido progos, nebūt vyras, pagrabalioti man šoną.
Nuo to vakaro, kai senoji apsigyveno pas Kristiną, pralėkė dvidešimt metų. Pačiai susiradus, pačiai kvietus, nebuvo kaip ir besitraukti, turėjo priimti. Vėliau, atvirumo valandėlėmis, draugė prasitardavo:
- Ir kam čia man reikėjo to vargo ieškoti?
- Aišku, kad mylėjau. Dar ir kaip, mylėjau, - net krūptelėjau, kai ponia Janina aiškiai, nors jau nebeturėjo nė vieno danties, metė mano pusėn pirmą frazę, - Galvoji buvau prasta merga? Nago juodymo jūs mano nebūtumėt buvusios vertos tada. Jauna, gulbe plaukusi liūliavau. Krūtininga, stamantri merga, bernai tik ir trainiojosi aplink langus. Kaip kokie šunys seilę varvindavo. Tykojo, kad tik galėtų tarp rietų įkristi, - su pasitenkinimu ištarė paskutinius žodžius, - Žinai, juk patinas tam ir yra patinas, kad apsėklintų ir tęstų giminę. Ne kvailė gimiau, supratau viską. Erzinau, tik artyn tada, nė vieno, neprisileidau. Svajojau, laukiau to... vienintelio. Ir ką, galvoji, nesulaukiau? Prišliaužė lyg žaltys. Na, ir karšta buvo ta mūsų meilė. Dar ir dabar kartais pasapnuoju, - akys tik suspindėjo lyg kokios žebenkšties, tarsi sakytų: davėmės lyg pasiutę. O ko laukt?
- O tai kodėl tada viena? - jau gailėdamasis, kad užvedžiau tą temą, dar labiau „pasaldžiau“ jos mintį ir greit pasigailėjau, įsivažiavo ji visu „šumnumu. “
- Viena? Aš juk tiktai dabar - viena. O skirtą gyvenimėlį aš praleidau audringai. Ne plėnimi svilau - liepsnojau. Pačiam žydėjime, ko ir snausti?. Tik, pradžioje, šalia savęs, nesisekė vyro. Pirmoji mano meilė, „užtaisęs“ vaiką, pabėgo. Nesitikėjau, kad taip nutiks. Verkiau graudžiai. Bet, kai netrukus atsirado antras, „pagadinta“ ar brokuosi? - tai ir „sumetėm skudurus, utėlės,“ - kaip liaudis sako, - „pačios susibėgo“. Pradžioj, dar nieko, viskas sklandu buvo, vėliau... ėmė jam kliūti mano vaikas. Santykiai pašlijo. Nusigandau tada aš stipriai: kam „benkartas“ reikalingas? O dar tokia rėksnė buvo, - pasakojo ji taip šaltai, lyg ne apie savo gyvenimą, o kažkieno kito, visai svetimo, - Nebuvo kur ir bedingti. Nunešiau į prieglaudą: vis valdžia neapleis, - galvojau. Kai palikau, maniau, kad neištversiu, bet... Albinas buvo doras „darbininkas“. Neužtruko ilgai - „išsipūčiau“. O laukdamosi, jau ir negalvodavau, reikėjo pasitikti kitą. Tada, aš jaučiausi lyg kokia karalienė. Tapnojo, glostė, klostė... Tirpau iš tos laimės. O naktimis... varė mane iš proto. Alpau glėbyje. Gludau prie apžėlusios krūtinės. Man visada patiko, gauruotom krūtinėm, vyrai. Juk, žinau, kad esi jutusi, - padarė pauzę, - vyro išmonę, - įkypom akutėm susmigo į mane giliai, lyg koks virbalas.
„Vardą tai ji juk nutylėjo, “ - netikėto ėjimo užklupta - nuraudau, matyt, lyg burokas, nes senė, nespėjus man net atsakyti, nutęsė savo „litaniją“ toliau:
- Žinoma, kad jutai. Šaltos jūs, matyt, dabar. Kaip kokios romytos silkės. Bet tu, žinau, karšta esi lyg žarija. „Sėmečkų“ tikrai negliaudai tokiu atveju. Tik tas tavo vyras - teliukas. Paausį pakasyk ir įkris į sapną. Suprantu, kai moteris „užsidega“ - ieško tinkamo „gaisrininko“.
„Jėzus Marija! - ir iš pas ją tiek to vulgarumo?“ - jau, ne juokais aš, persigandau, - „Reikia dingti nuo tos senės, kol dar nevėlu“, - nuvėrė mane baisiai negera nuojauta. Dilbakiavo į mane taip smailiai, kad net nustėrau: „Ragana žino, apie mus su Benu, viską“.
- Žinau, tu vis mane smerki - išmėtė vaikus. Užsikorė, neaugintai dukrai, ant sprando. Toks, matyt, man gymis skirtas. Kai jaunesnė buvau, be vyro - nė minutės, negalėjau. Užtat ir nesibranginau, patyriau tai, ko gal jokia skaistuolė gyvenime nepatirs. Aš

Ana Brada 2009 m. lapkričio 27 d., penktadienis, 13:13:20
JANINA

- Janina, ar jūs kada mylėjote? - nei iš to, nei iš šio, net pačiai sau netikėtai, paklausiau to, šalia sėdėjusios, draugės mamos. Ar ji neišgirdo, ar nenorėjo girdėti, bet... stojo tokia nemaloni tyla.
Senoji moteris, aš niekada nebuvau mačiusi, kad ji kam nusišypsotų. Piktai sučiaupta burna, raukšlės apie akis ir lūpas, tiesiogiai rodė - pikta ir nepatenkinta gyvenimu. Kada tik užeidavau į svečius - pasitikdavo bambėdama ir išleisdavo irgi tuo pačiu nepasitenkinimo murmesiu. Tiesiog nemalonu būdavo ją ir kalbinti. Niekada dar nesutikau tokios keistos ir tiktai savimi susirūpinusios žmogystos. Keikdavo ji visus iš eilės. Nebuvo nei vieno gero, tik „paškūdos“, valkatos ir t. t. Gaila būdavo draugės, toji šokinėdavo aplink ją, taikydavo geresnį kąsnį, bet padėkos... nesulaukdavo jokios. Vos tik nusisukdavo, buvo papilami triaukščiai keiksmažodžiai dukros adresu. Ypač tada, kai apsilankydavo koks svetimas žmogus, senoji stengdavosi parodyti, kokia dukra jai yra bloga. Nesikišdavau, bet mintyse, net koktu, darydavosi. Norėjosi tiesiai šviesiai tai senei sušukti: velnio sėkla tu, kiek gali pastoviai engti kitą?! Butas, ir tas, buvo prisipildęs jos tulžies kartumo. Užeidavau čia dėl vien Kristinos.
Mes abi gerai sutikome. Draugė buvo vienintelė artima siela. Nuo vaikystės kartu. Užaugome vaikų namuose, paskui buvome perkeltos į internatą. Dalijomės duonos rieke ir paslaptimis. Vėliau, baigusios vidurinę, kartu mokėmės universitete. Likimo seserys. Juk abi nieko iš artimų neturėjome. Augome „valdžios“ vaikais. Kurti gyvenimus, kaip žmonės sako: „nuo šaukšto, “ - abi pradėjome. Džiaugėmės, kad dar turime šioj žemėj viena kitą. Net vestuves kartu atšokome, ištekėjome už brolių. Draugystė, ne tik, kad nenutrūko, bet dar labiau sustiprėjo. Lėkėme ir „džiaugsme, ir varge“ vieni pas kitus. Net neįsivaizduoju, kaip būčiau be jos. „Marčios, “ - šaukė mus taip jau net ir kaimynai. Kai, atrodė, jog pasiekėme tai, apie ką ir svajojome, Kristina nutarė paieškoti savų. Pradžioje aš ją atkalbinėjau. Baisu buvo, bijojau netekti. Bet, pamačius jos akyse didelį užsidegimą, nusileidau. „Gal ir gerai? “ - paslapčia ir pati vyliausi, kad gal yra to paties kraujo seserų, brolių. Tikėjausi, tai ir neatsilikau. Vykdėme mudvi paieškas taip užsispyrusiai, kad viena mintis ir sukosi galvose, ir kalbose: savi. O jau kai susieidavome į krūvą, netildavo kalbos: kokie jie? Kur? - audėme lyg stropūs vorai tinklus - svajones: gal atsiras kas ir mus prisimins? Turėsime kažką daugiau, nei viena kitą.
Tik man, kaip ir visada, nepasisekė. Mano giminės istorija buvo tik tuščias lapas. Kiek besibeldžiau kur - nieko gero. Tuo metu jaučiausi lyg į gatvę išmestas ir niekam nereikalingas šunytis. Sunku net įsivaizduoti, kas dėjosi širdyje. Tos kvailos paieškos net į ligoninę mane ilgam paguldė. Sušlubavo širdis. Tai pamatęs vyras griežtai nutraukė mano svaičiojimus:
- Užteks vieną kartą tau galuotis. Nėra ir nereikia! Ar manęs neturi? - apkabinęs šnekėjo. Braukė šiurkščia ranka plaukų sruogą, o liūdesys akyse išdavė: vargšele tu mano, turėtume vaiką, būtų kitaip, - jis geidė mažiuko, o aš žinojau, kad jų nebus. Nesijaučiau kalta už nedėkingą likimą, buvau juk pilnavertė ir galėjau gimdyti. Kaip gydytoja, atlikusi tyrimus, kad sakė: tik gimdyt ir gimdyt, moterie, esi sutverta. Sustojau ieškojusi tų savo giminaičių. Susitaikiau ir nurimau. Gyvenimas tekėjo, kaip ir įprastai, savo ritmu.
Kristinai nusišypsojo laimė. Atsiliepė jos tikroji motina. Sugnybė tada dar kartą pavydas, bet jis buvo šviesus: gerai, nors ji rado, vaikaičius galės močiutė glausti, kad jau dukros nematė. Regėdama kaip draugė švyti, netemdžiau abejonėmis jos džiaugsmo, tik rūpinausi: kaži kaip bus po tiek laiko? Ar pabus tie jos motiniški jausmai dukrai?
Kas tik ir dėjosi prieš tą jos atvykimą. Supratau, koks didelis buvo mano draugės širdies ilgesys. Švarinosi, lakstė po parduotuves, kaip išprotėjusi, rinko viską ką tik geresnio rado. Lyg pačią Anglijos karalienę pasitikti nematytąją rengėsi. Prispyrė net mane, kad dalyvaučiau su vyru. Niekaip negalėjau jai įrodyti, kad esu svetima tai moteriai. Aš bijojau to jų susitikimo, baisėjausi vien mintimi: o jei nuvils?
Iš pat ankstaus ryto atsirupštukavo pastaroji vieną šeštadienį. Vos įžengusi, lyg kokia revizorė, apėjo kiekvieną kampą, įvertino gerbūvį. Šykščiai pagyrė, kad gerai apsirūpinę, susikūrę tvarkingą gyvenimą. Tik priglusti kaip, kad glunda prie mylimo vaiko mama, taip ir pamiršo. Matyt, nuo tos dienos ir prasidėjo mano Kristinai dvasinis žlugimas.
Kai vakare, lyg bajorė atsidrėbė prie, sutikimo progai, gausiai nukrauto stalo, čepsėjo senė lyg kokia kiaulė tvarte. Nieko, atrodė, aplink nematė, tik susirūpinusi buvo pilvo ertmės užkrovimu. Mėgavosi įvairiomis gėrybėmis. Dėbsojo mažos smigios akutės ir krutėjo, krutėjo... bedančiai žandikauliai. Tarsi prie „bado syto,“ kaip „svietelis“ kalba, atrodė buvusi pririšta. „Mažutė, apvalaina. Ir kur tik gali tiek ir sutilpti?“ - baisėjausi iš pašalės. Užmačiusi įbėgusį į kambarį šunį, draugė buvo įsigi

Ana Brada 2009 m. lapkričio 27 d., penktadienis, 13:10:46
GEGUTĖS
x x x
O gegutės… lyg moterys barasi,
Vėl šile - saldus žemuogių skonis.
Kilimai pienių pūko, žalskarės
Eglės lygu skarotos nuotakos.
Taurostos upeliūkštis išmelžtas,
Daga vasaros gėrė lig soties.
Rainai gelsvas bitelės dvelksmas,
x x x
Dubenėlyje - akys meduotos.
Suskambėjęs pievose dalgis,
Budė kalbina plieną: netrukim.
Tinsta žalio šėko pradalgės...
x x x
Tarsi moterys - baras gegutės.

Ana Brada 2009 m. lapkričio 27 d., penktadienis, 13:09:00
DVYLIKA VOLUNGIŲ
Sukrito rūkas į saujas -
Verpiu lino kančią.
Krūptelės suskirdę ulbėjimu
Raini mano dangūs -
Ilgus trikampius
Laukiniai paukščiai išnešė:
Palauk, juk sugrąžinsime
Praeities peltakį,
Galėsi pakilti skambesiu
Nokstančio aido.
x x x
Lieku krante.
Sumerkiau rankas į gyvenimą.
Varis tik pasirito gatve -
Skaičiuoju žingsnius.
Sušnarėjo skaičiumi
Dvylika volungių. Sninga.
Patiesiu nėrinių staltiesę -
Trupinsiu šiaudą,
Bursiu tyliam pasiaukojimui
Prasmingiausią kelionę.
x x x
Iškorės lelijos,
Pragriauš kranto gedulą,
Nešis upė giedojimą,
Žilvičio lumzdeliu jai pabūsiu.
Sutrūks, veržę laiką, lankai -
Garmėsime, griaudėsime
Pumpuro sprogimą: Išlaukėme! -
„Gailią raukšlę žaliaakis
Apkaišys plunksnomis“, -
Šypsausi lyg nuotaka.
x x x
Nukrapnos skruostą
Rusvu taškeliu, pažymės
Ir vėl vesis į daigo paslaptį -
Dviese dabar nešiosime
Kruopštų bitės darbadienį,
Jos geltonio kvapumą.
Medetkos taurelėje -
Nektaro amžinas tekėjimas.
Sumerksime žvilgsnius į medų,
Kurs molio dubenėlius
Posmais klampina.

Ana Brada 2009 m. lapkričio 27 d., penktadienis, 13:04:29
DUKRELE
Kai rašalu mirks vėl
Naktelė... Pritrūkus -
Ieškosiu Tavęs -
Sielos langas aprūkęs,
Išglamžytas ilgesio...
Atleisk, kad skaudės
Maža kepurėlė širdies.
Kad žadins, kels liną -
Vasarvidžio blyksnį,
Alsuojančioj brydėj -
Eilėraščiu liksi.
Šaukiuosi Tavęs
Tik vienos, tik vienos...
Apvysi rankelėm dainos.
Tada nedejuosiu -
Smuikelis ir vėlei
Išgros ką diena
Į kuodelį suvėlė,
Ką skausmas parito -
Peltakiu klosiu...
Paliksi ant skruosto
Man… bučinio rožę.

Eglė 2009 m. lapkričio 25 d., trečiadienis, 16:08:25
Apniūkusi, pritvinkusi diena
Grasina lietumi jau nuo pat ryto,
O aš einu į kelią be namų
Ir nebijau, kad vėl mane sulytų.
Rudens dangus dažnai liūtim grasina,
Ir kai sugrįžti nebėra į kur,
Keliauji ten, kur nieks tavęs nežino
Dar nepažįstamu keliu svetur
Ir taip ramu, nes kas tave apgavo
To jau nėra, paliko už ribos,
O rankose tik tai, kas liko- tavo
Kelioninis krepšelis ant šakos.
Ir laisvė eiti, kurti ir mylėti
Tikra, ne vienadienė užgaida
Aš išeinu pasauliui nusidėti
Be jokių išlygų nors ir basa.

xxx 2009 m. lapkričio 25 d., trečiadienis, 08:49:23
Saule,turbūt aš tave myliu.Na tiksliai db negaliu pasakyti,bet kad pamečiau galvą tai tikrai.O tu..palikai tox šaltas,suaugęs ir dar tos kitos..Nieko nebesuprantu saule ką tu darai su manimi??Tu man skiri per mažai dėmesio,nuolat pykstamės ir vėl taikomės.trumpam.Oman taip tavęs reikia,mano berniuk,linksmuti..Tikrai nemaniau kad man taip gali nutikti,juk tu visiškai netoks,kokio norėjau..Zinau,kad nesilankai tokiose svetainėse,bet taip norėtusi,kad užsuktum,pamatytum ir mane suprastum..Mirsiu,jai šnd nesulauksiu tavo sms,atleisk man už vakar..Žinai man vėl linksta kojos,vakar pajutau pirmąjį ašarų skonį po tiek laiko ir tai dėl tavęs..Tu mane pažadinai,sugydei,manyje vėl kažkas beprotiško atgimė.Ir tos nuolatinės mintys apie tave..kur beeičiau.Noriu žiūrėti gyliai į tavo pilkas akis,liest tavo plaukus,siurbti tavo drėgnų lūpų nektarą.Glostyti juoko akimirkomis tavo veidą ir jausti tavo meilės atsaką..Jai taip netikėtai viskas baigsis,aš vėl tapsiu ta didele kančia pati sau ir surambėsiu lyg medis.Tu pakėlei mane virš kasdienybės,man taip gera,kai tu nesustodamas tauški.Ir man nusispjaut ką pagalwos kiti,kad tu visiška priešingybė mano idealui.Saule,man tjp tavęs reikia,suprask,tik tavęs vieno.Keliuosi anksti rytais,guluosi vėlai naktimis nes paskutinis waizdas isryskejes man prš akis būna tawo portretas.Aš vėl tapau pakwaišusi ir wėl rusena widuje įkwėpimas,ta tjp iki skausmo pažįstama sawijauta.Mano berniuk,būk mano,tik mano ir leisk meilei įsikeroti tarp mūdwiejų!:**

Jietis 2009 m. lapkričio 18 d., trečiadienis, 12:23:46
DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD
.
DECIBELAI
.
Decibelų spiečius alsuoja į pakaušį per 1kw Marshall kūbą
Visi ant kūno paukščiai ir pakirkšnutės neatlaikę žūva
O tu jauti kaip nuodėmingu kūnu Kundalini srūva.
Nuo paprastų baladžių iki pankroko
Adrenalino pliūpsniai -ir būsena šoko.
.
Turiu priklausomybę, nors ausys jau užgulę
Man reikia tų vibracijų į pusės amžiaus bulę
Pirštai gitaros grifu pulsuoja
`Distorsion` pedalas durniuoja
Stipriako dinamos vibruoja
Už scenos jaunystė šėlioja, šėlioja...
.
Ir ZZ Tops, EC/DC , metalas, rokas
Veža gerai marijuanos smokas
Ir taip dienom, naktim, vis vėl ir vėl
`I mean-„This is the road to HELL.“`
.
DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD

Jietis 2009 m. lapkričio 16 d., pirmadienis, 17:43:03
VVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVV
.
VIA GRA
.
Jam sako Vajagra-būk vyras
Prikelsiu tave ir iš kapo duobės
Atliksi tu darbą garbingai
Vėl akys jos suspindės.
O aš lauksiu sargyboj budriai
Miegamasis-jos karalija
Užuolaidos nuleistos glotniai
Dabar jau nesvarbu-diena ar naktis
Už lango sninga, ar lyja
Sultonas pabūsi šiandieną
Ir neatstumtas
Ridenkitės, dūkite
Siauskit smagiai
Kol rudenio debesys stumdos.
Ir vis buvo mažai
Vis ne gana, vis prašė ir prašė
Tašką padėjo kitaip
Ir nepasirašė.
Trenkė žaibai
Šerdis plyšo per pusę
Astralas atšoko ūmai
Ištrynęs Enigmos eilutę
pyp.....pyp....pyyy...p................
.
VVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVV

2009 m. lapkričio 15 d., sekmadienis, 13:10:14
Neblogai, neblogai.

"deimantinė šarma 2009 m. lapkričio 13 d., penktadienis, 21:17:52
Ar mylėsi mane, kai pasensiu?
Kada akys paskęs raukšlėse,
Kai sugrubusiais pirštais žegnosiuos
Ir ieškosiu tylos maldose?
Kada balsas prikims, kada veidą
Rankos drebančios stengsis paliesti,
Kai suvysiu, lyg rožė laukinė -
Be lietaus, be ugnies, be ugnies...
Kada krūtys, kurios puošė naktį
Ir svaigino tave kažkadais
Ištuštės, lyg miškuotos giraitės
Kai nebus jau ko trokšt vakarais
Kada kraujas užšals ir kas rytą
Reiks liepsnos, kad sušiltum ir tu.
Kai širdis bus pavargus daužytis
Ir kai ašaros rinksis kartu...
Ar mylėsi mane, kai pasensiu?
Kai šauks žemė priglusti žolėj,
Kada kaulai pavargę po kelio...
Pailsėti norės pakelėj.
Kai blaškysis dvasia tarp pasaulių
Ir kai naktį pavirsiu paukščiu
Ar mylėsi mane, kai išeisiu,
Tuo nežinomu niekam keliu?
Pauliuk....
"

~~~~~~> 2009 m. lapkričio 13 d., penktadienis, 14:55:58
O kodėl negaliu įkelti eilėraščio?

2009 m. lapkričio 9 d., pirmadienis, 12:30:02
Kai būsi senas ir tavo šviesų veidą puoš išmintim vagojančios raukšlės,aš būsiu.Kai liksi vienas ir drebančiom laiko išmatuotom rankom bandysi šluostyti ašarų sudrėkintas akis,bet jos vis tiek drėgs,aš ateisiu ir jas nusausinsiu.Kai kniupsčias gulėsi lovoje ir nepajėgsi iš jos pasikelti aš dienų dienomis sėdėsiu šalia ir šiltu žvilgsniu lydėsiu mylimą tavo siluetą.Kai drebančiom rankom netyčia numesi ant grindų dantų šepetuką aš prieš tave nusilenksiu ir jį pakelsiu.Kai naktimis negalėsi užmigti ir krės klaikus drebulys,aš išbučiuosiu tavo pavargusias kojas,kad sušildyčiau visą kūną.Ir prieš mirtį laikysiu tavo galvą padėjusi sau ant kelių,kad nebijotum išeiti.Prie kapo duobės vėl ir vėl kartosiu tavo vardą atidengusi savo sielos randą.Griūsiu į tą pačią duobę kartu su tavimi,kad mūsų susenę kūnai susiglaustų, ir po mirties viens kitą lengviau surastų.Visada būsiu šalia,net šešiems tūkstančiams metų prabėgus,po mūsų eros.
Tavo DIEVAS

2009 m. lapkričio 7 d., šeštadienis, 09:37:01
Jausmingas eileraštis

Eglė 2009 m. lapkričio 6 d., penktadienis, 13:05:50
Taip lengvai šį vakarą sninga
Akyse stingsta laukas nubalęs,
O širdis ant sniego paklotės
Vis dar ieško laimės bedalės.

Bastūnės savo paklydusios,
Neprišaukiamos ir nematomos,
Man taip jos šį vakarą stinga
Nors aplink tvyro baltos platumos.

Pirmas sniegas skaistesnis už baltą,
Net šešėliai šiek tiek privengia
Ir siaurą laimės takelį
Balta drobule uždengia.

Taip lengvai šį vakarą sninga

~~~~~~> 2009 m. lapkričio 5 d., ketvirtadienis, 16:09:16
t.b. `Emocinis`.

Jietis 2009 m. lapkričio 5 d., ketvirtadienis, 10:18:32
۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞
.
SKRIAUDA
.
Emicinis krūvis užspaudė mane
Nematau jau šviesos netunelio negale
Prasukęs butelį gėrimo kad būtų skaidriau
Tikiuosi ištirps jame skriaudos
Ne tos kur patyriau, bet kurias padariau.
.
۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞

Jietis 2009 m. lapkričio 1 d., sekmadienis, 11:23:50
delfi.lt/news/daily/lithuania/bajorai-siulo-is-blokados-aukso-kaldinti-vytautui-karuna.d?id=25246199
O kodėl ne Prana`s as? :)
(Jietis 2009 m. vasario 15 d., sekmadienis, 21:59:58)

anūkas 2009 m. spalio 19 d., pirmadienis, 15:55:53
tokia ir turim ateitį:(

Jietis 2009 m. spalio 19 d., pirmadienis, 10:01:26
gggggggggggggggggggggggggggggggggggg
.
GRIMASOS
.
Tautos žiedą Sibire supūdė
Kumečių anūkai ateitį sukūrė
Bažnyčios tarnai sielas pardavę
Klauso išpažinčių berniukus prigavę
Prokuroras Aptingis
Kažką peza į popieriaus kalnus
Teisingumas teisingai
Skaičiuoja sau pelnus
Runkeliai vis sunkiau dirba
Stato monopolius
Sekso vergės nuo podiumo
Grimzta į nuopolius.
Emigrantai Jevropoj gyvena gerai
Čia -kom/soc/demokrat/kgbistai
Taip pat neblogai
Inteligentai Amerike
Nuo trečios kartos
Seniausiai jau sirpsta ir noksta
Vardan tos, Lietuvos.
.
gggggggggggggggggggggggggggggggggggg

Neliestasis 2009 m. spalio 16 d., penktadienis, 20:31:57
Kodėl nutylo
Tavo žingsniu aidas
Net neisgirdus jo
Ir koks bepramis
Meiles ilgesys.

2009 m. spalio 15 d., ketvirtadienis, 21:00:25
Aš tik akumuliuoju aplinkos virpesius ir pasakau. Žinoma, galiu ir nesakyti.
Bet tada kas jei ne aš, kada visi asocialdemokratinėje haliucinacijoje joje, je, je? :)

2009 m. spalio 8 d., ketvirtadienis, 14:38:37
Tiktų prie "Drąsių idėjų":)

Jietis 2009 m. spalio 8 d., ketvirtadienis, 13:31:14
oIo oIo oIo oIo oIo oIo oIo oIo oIo oIo oIo oIo
.
TEMIDAS
.
Valdžios ešelonuose klano tarnai
Galit kalbėti kaip norit piktai
Vairuoja valstybę kreivai
Vadinkite juos paprastai
Vienu žodžiu tiesiog- SYSALAI
Jūsų Temidė kurčia ir akla
Nieko nenori girdėt ir nemato
Megztos berettos
Bejėgės tada
Kada jau reik automato
Ir nieko čia naujo
Nuo antikos, Sodomos/Gomoros
Bažnyčios tėvų, celibato
Tauta šaukia: Adolfai, kur tu, sugrįžk?
Sutrešusi mantija dangsto skyles
Šachų pas mus jau per daug
Visi laukia mato.

***** 2009 m. rugsėjo 27 d., sekmadienis, 22:03:10
Norėčiau jį suprast
Dažnai pateisint
Nereiktų jam ir priekaištaut
Bet vis praleidžiu progą
Nesidroviu išpeikti
Piešiu juoda spalva
Barstau karčia ironija
O vertėtų tik nusigręžti.

Jietis 2009 m. rugsėjo 25 d., penktadienis, 09:21:53
bbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbb
.
BUMERANGAS
.
Šėtonas palindo po oda
Prie kūno ir sielos prikišo nagus
Įsitaisė patogiai ir uošviui ant sprando
Galvojo amžinai šitaip bus.
Pynė intrigas įstatęs veršio akis
Nes nieko kitko nesugebėjo išvis
O sąlygos buvo neblogos
Gavo ir gerą rangą
Kada nepelnytai
Gauni per daug
Tikėkis-sugrįš bumerangu.
Esmėje galima teigt
Jeigu esi nevidonas
Pasivys ir pribaigs tave
Karmagedonas.

***** 2009 m. rugsėjo 17 d., ketvirtadienis, 18:07:53
Melas
Nurengė nuogai
sielą
išskrodė be skalpelio
rado
dar virpančią,
mylinčią širdį
išmetė.
-----------------------------
Išbraukė
iš sąrašo

xxx 2009 m. rugsėjo 17 d., ketvirtadienis, 11:43:56
Glėbys plaukuotas, garbanos banguotos, silta ziema turet būt o kas ten daros septini nynkstukai tarp pūkų rausias miega,gauro žuwys po ledu,dygsta barzdos ant purienų,nepalikdamos pėdų,o tiksliau gillete-geriau wiraj nesuras,aa gauryčiai!

***** 2009 m. rugsėjo 16 d., trečiadienis, 21:32:56
Susigalvojame patys
Kentėjimo priežastį
Turėdami daugybę
Hidros galvų.
O savo intrigas
Pateisiname altruizmu
.
Nuskriaustųjų
(pasigailėtiną) įspūdį
Sukeliam
Norėdami nuginkluot
Pašnekovą
Savo apgaulingu
Nuoširdumu.

Jietis 2009 m. rugsėjo 14 d., pirmadienis, 10:48:41
kkkkkkkkkkkkkkkkkkkk
.
KUGELIS (slavišku slengu)
.
Nu, bratanas, kaip sortirosimes mes?
Ant šyto kaimo tavo klička-Kugelis
Man sakė kaimynas ant taves...
A mana ošvis durnas iš vis
Manes irgi vadzina-kugelys.
Nu, sakou mes turime nekurių panašumų
Bit aš skaitou, kad turiu daugiou privalumų.
Tadzėl kad aš labiou giarbiu slavus
Bi to, kas savaicę verdu i trachinu(troškinu) plovus.
Niceisinga mus abu taip vadzinci kažkaip
Nu kaip tu manai, vienaip, ar antraip?
Klička -Plovas man ciktų labiou, vienok
Nes du Kugelei ant vieno kaimo –perdog.
Aš nižinou ką tu verdzi, kepi
Bet panašei kaip ir aš
Nieko daugiou neveiki
Tik telefonu ir ne tik
Vis plepi, ir plepi, ir plepi.
A bi to, klička-Plovas
Man ciktų labiou
Pri mana dzvigulės lovos.

2009 m. rugsėjo 12 d., šeštadienis, 10:19:16
1/p 1/p 1/p 1/p 1/p 1/p 1/p 1/p
.
TRUPMENA
.
Žinau ne vieną
Pasikėlusįjį į puikybę
Tarp išrinktųjų, tarpe gojų
Norėtų saujomis apglėbt galybę
Bet žemė slysta iš po kojų
Kada atsimuša į realybę
Kai veidrodžio nėra
Arba nereik
Ir aidas neataidi
Gali kiek nori rėkt
Nes tam jėgų negaili
Sakysite tuštybė
Bet būna dar klaikiau
Napaleono kompleksas
Ne vien tiktai buikybė
Diagnozė baisi, liga
Tai Dieviška rūstybė.
Todėl Dievai pasakė taip:
Kiekvienas esat vienetas
Vadinkit- asmenybė
Ir tai yra vardiklis
O ką kiekvienas
Mąstote apie save
Įsivaizduokite- vardiklis.
Tada ir pats suprasi
Kad esi laikmena
Kada subręsi dar daugiau
Vis tiek tu liksi trupmena.

to XXX 2009 m. rugsėjo 11 d., penktadienis, 17:57:38
Išmok bent lietuviškai rašyti, pradedant nuo A, B, C,...
Ir eik į savo gimnazistų lygį, nes čia tu niekam neįdomus.

xxx 2009 m. rugsėjo 10 d., ketvirtadienis, 22:18:01
Ateik tu cia nedoras gnome,parodyk kisenes ir sawo prota,paporinsiu kas kaip,kad tau daeitų aplamai.gal nori kojas pakilnoti,ar pora antausiu žandan?zinai,nebetweria jau neuronai,ramybes noriu,as rimtai.pamirskim wiską kas buwo bloga,pasukime sawais keliais,linkiu daug laimės ir ko nori,kad tik atstotumėt wisi.juk nelinkiu tikrai aš nieko blogo,tenoriu tyliai pagyvent,subrendau,atsibodo zaisti,waziuok atostogu ar ka.dar kart meldziu-ramyybės,tylos,uzmarsties po welnių!aciu uz dęmesi,geru gyvenimo metu wisiem;)

xxx 2009 m. rugsėjo 10 d., ketvirtadienis, 22:17:24
Ateik tu cia nedoras gnome,parodyk kisenes ir sawo prota,paporinsiu kas kaip,kad tau daeitų aplamai.gal nori kojas pakilnoti,ar pora antausiu žandan?zinai,nebetweria jau neuronai,ramybes noriu,as rimtai.pamirskim wiską kas buwo bloga,pasukime sawais keliais,linkiu daug laimės ir ko nori,kad tik atstotumėt wisi.juk nelinkiu tikrai aš nieko blogo,tenoriu tyliai pagyvent,subrendau,atsibodo zaisti,waziuok atostogu ar ka.dar kart meldziu-ramyybės,tylos,uzmarsties po welnių!aciu uz dęmesi,geru gyvenimo metu wisiem;)

2009 m. rugsėjo 10 d., ketvirtadienis, 18:36:56
Visai puikus ersketroziu posmai, tik gal va cia reiketu pavz. taip: "Kaip tavo artimieji begyvena, kai ju issiskiria ir net nezinomi keliai" :) O ir i ligoniuko to maldas sirdis negali neatsisaukt... pirmiausia malda, o maldoje isivaizduok gyva saule ir isileisk i save... Megink urino terapija. Nu, sysoik i bliuda is drekink ta vieta kur skauda, itrink, svelniai su meile tam organui imasazuok. Gali ir i vidu po pora gurgsneliu, tik vaistu siuo atveju tai naudok. Jeigu pasiryztum, tai zinok, kad tik vidurineja ciurksleles dali galima naudoti, o pradzia ir pabaiga reikia pro sali... Linkiu pasveikti :)))

2009 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis, 13:12:15
Erškėtrožės dykynėje prie seno klevo ,
Kur ištuštėjus atmintis,pradingę pamatai ,
Raudonos uogos šilumą dar mena ,
Nors kartais dygūs būdavo spygliai...
Erškėtrožių kerai prie juodojo asfalto ,
Kuriuo eini be purvo,rodos,nemąstai ,
Kaip tavo artimiausieji gyvena ,
Kai jų išsiskiria ir dingsta net keliai.
Erškėtrožių kelmelis raudonuoja ,
Jei atveda širdis,prašau ,užeik.
Prie namo pamatų prinokusių
Saldžiųjų uogų saują
Ištiesiu tau ,papuošiu stalą atminties žiedais ...
Kai linksma ,liūdna-visada pareik.
O.B

2009 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis, 12:48:42
( numindžiotų šliurių)

2009 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis, 12:46:30
Plevėsa ir barakuda viena pora šliuriu.

2009 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis, 12:39:05
Erškėtrožės dykynėje auga.

Jietis 2009 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis, 09:25:47
ppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppp
.
PLEVĖSA IR BARAKUDA
.
Žinau kad prasikaltau
Todėl nupirkau gėlių tau
Dabar pigios ir nereikia ieškoti
Žinau tavo silpnybę
O aš galėsiu toliau plevėsuoti.
.
Mano draugui nepasisekė labai
Sakė kad negrįžtų namo visai
Po ilgų gastrolių Lenkijoj
Vaikams turėjo pirkti pianiną
Ir automobilį savo BRANGIajai.

xxx 2009 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis, 02:29:58
Ir vėl nemiegu,skrandi maudžia,graudu,lyg galwa po ledu,byra skystis sūrus iš akių,ir wėl negaliu,pastowėt per sunku,diewe,kada tai praeis,ar kankintis man dar ilgai?bent wieną dieną be skausmo,juk žinau kuo sergu,ar dar liko ilgai,visą tęsti man tai?vaistų prarijų,gal atlėgs pamažu,nusibodo vis žliumbt ir visai ne laiku.Aš ištwersiu tą skausmą,nes stipria būt turiu,nugyvensiu kiek liko,su džiaugsmu,juk galiu.Ima lėgti,taip gera,viduje jau šilčiau,gal užmigčiau bent parai,nes svajonę užmigt teturiu.Vardan diewo ir tėvo,gal rytoi,neskaudėš,ir nereiks gert vaistų?

2009 m. rugsėjo 4 d., penktadienis, 23:05:35
Nepailstanciu ranku sparnais, tu priglausk mano ilgesio pauksti ir susildziusi savo delnais, leisk pakilt mano laimei i auksti...

2009 m. rugsėjo 4 d., penktadienis, 23:00:27
Tu apgauk mano siela pavargusia, paveluotu glamoniu gausa, kai ji mirs tavo rankose, te spindi is laimes visa...

2009 m. rugsėjo 4 d., penktadienis, 21:19:57
Per vasarą išvaikščiotais takais
Į skruzdėlyną gausios šeimos traukia-
Joms nebaisu,kad greit žiema ateis.
Paduok man ranką,eisim dviese
Ir tegu mato,džiaugiasi beržai,
Kad esame šalia ir visada su jais budėsim...
O dangumi jau skrenda į Pietus
Klykiančių gervių gervių ir žąsų pulkai.
O.B.

2009 m. rugsėjo 2 d., trečiadienis, 23:41:54
Svarbiausia iškentėt
jam neparašius -
tevaikšto po .....
bet kaip sunku,
net pirštai skauda
iš noro paliest klavą:(
"Ak,
kaip tu klysti
Neužbėgęs ašarų nuglostyt"

xxx 2009 m. rugsėjo 1 d., antradienis, 14:20:35
Uždūskit nx wn kar su tom sawo meilpalaikėm cia ne tam skirta wieta jaj taip njorit jos tj warykit i krūmūs ir barškinkitės kiek sirdis leidzia o ne ce pi.zes wisokias publikuot

Jietis 2009 m. rugsėjo 1 d., antradienis, 10:34:14
Pataisymas;
t.b. "sušildo", "lango".

Jietis 2009 m. rugsėjo 1 d., antradienis, 09:36:43
RRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRR
.
RANKOMS
.
Pasistatyk paminklą sau, tikrai
Nes tu čia viską padarai
Be tavęs nėra nė duonos,
Rūbo, apavo, nei būsto
Kuris mane susišildo
Kada už lanko sniegą pusto
Tu pastatai paunksnę ir nuo darganos
Nuo šalčio ir lietaus
Neatlaikyčiau vasarą
Ir saulės dėmesio kaitraus
Neatsiginčiau ir nuo priešų pats save
Nei tėviškės, genties, šalies, deja.
Numalšini tu alkį, užsegi apsiaustą
Priskaldai, atneši ne glėbį malkų
Sušildai ir paglostai sielą
Kada lieti tu kūną draugės mielą
Ekstazėj susilietę delnai
Sukimba tvirtai
Per čakras Kundalini srūva
Net stingsta pirštai.
Paglostai vaiko galvą
Sodini ant kelių
Perduodi savo patirtį
Suteiki viltį, grūdini jo valią.
Nepasiduok ir nenusvirk
Apatiškai iš nevilties
Tiesiog tu teisės neturi tokios
Nes kas mes be tavęs, išties?
.
Kada rankos rašys
Net ligos patale tekstą sugalvotą
Gali daug ką dar jos atlikt
Kol nėra pašarvotos
Tad lipdyki dabar
Savo rankų muliažą
Nes paskui bus vėlu
Kada kojom į priekį jau veža.

AM... 2009 m. rugpjūčio 30 d., sekmadienis, 23:37:51
Sakyk, kodėl
Iš naujo erzini mane ?
Kodėl tamsa ir melas
Skverbiasi gilyn?
Bet aš manau,
Tu pasikeist gali
Tereikia rasti meilę
Medinėje širdy.
Leisk patikėt ir vėl tavim
Leisk vėl pajusti vasarą širdim
Leisk man pakilt aukštai...
Prikelt jausmus
Nors viso tai žinau
Nebus.
Po gęstančia
Dangaus žvaigžde.

Jietis 2009 m. rugpjūčio 29 d., šeštadienis, 12:43:46
KKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKK
.
KAUKO LAIPTAI
.
Kauko laiptais leidžiantis
Kaukas budi
Nieko nepraleis
Kaukolinis atlygis.
Kaune bastosi kažkur
Kaukolės laisvadienis
Nustygavę dažnumą ant kaukės stygos
Nors kaukia kaukė ir kauks
Bet girdis vos, vos.
.

2009 m. rugpjūčio 29 d., šeštadienis, 00:18:26
Jaugreitai paskutinė vasaros diena
...Nebemoku taip gyvent kaip gyvenau
Nebemoku taip juokaut kaip juokavau
Nebeliko gėrio mano širdyje
Aš dėkoju tau kad išdavei mane…
Aš rašau tau tai…
Ko dar niekad nerašiau
Ir darau aš tai…
Kaip dar niekad nedariau
Nematau aš to ką dabar rašau
Nes verkiu dėl to ką jau parašiau…
Neskaityki tu verčiau šitų eilių
Nes gali suprasti ką dabar jaučiu…
Imsi liūdėt drauge
Ir kankintis taip kaip kankini mane…
Nors suprasti ką aš parašiau sunku
Nes ir pati dažnai nesuprantu
Nesuprantu pavydo ir savų jausmų
Nesuprantu tavęs ir poelgių tavų…
Bet kokia prasmė kankinti taip save
Kankint save ir tuo pačiu tave....

Jietis 2009 m. rugpjūčio 24 d., pirmadienis, 21:00:20
SSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSS
.
SIELOS KELIONĖ
.
Pavargusi siela seno žmogaus
Pailso šiame jau pasauly
Jos atvaizdą matom delnuos ir veide
Nueitą jos kelią po saule.
.
Visur jau pabuvus, viską pamačius
Vargus ir kančias iškentėjus
Vis dažniau pakelia savo akis
Iš kur buvo atėjus.
.
Kol jaunas esi
Būtinai reikia tau foto
Kaip tu atrodai balne,
Draugų apsupty
Naujame auto, ar moto
.
Kai siela jau ima rodyt žymes
Ji bėga pas kosmetologą
Nekenčia jau tada savęs
Dar labiau kreivo veidrodžio
Net bloga.
.
Ir siela pasiima savo ženklus
Ant aukuro galvos padėtos
Žavimės mes-koks jis gražus
Neliko jau raukšlių-vadinasi
Gyvenimui taškas padėtas.

mama 2009 m. rugpjūčio 18 d., antradienis, 17:59:29
Bitės turi 5 akis. Trys mažos akys yra bitės galvos viršuje, o dvi didelės - priekyje.
Net nukirtus tarakonui galvą, jis gali pragyventi apie dvi savaites.
Nuo trisdešimties metų žmogus po truputį pradeda mažėti
Nauji dantys rykliui gali išaugti per savaitę.
Apie 50% JAV gyventojų laikosi dietos.
Medus yra naudojamas, kaip kai kurių golfo kamuoliukų centras.
Bičių akys yra plaukuotos.
Per dieną amerikiečiai nueina apie 45 milijonus kilometrų.
Kramtomoje gumoje yra kaučiuko.
Per metus katės ir šunys suvartoja gyvūnų maisto už $7 milijardus.
Taip pat kaip ir žmonės, katės ir šunys būna kairiarankiai arba dešiniarankiai (leteniai).
Žmogaus šlaunies kaulai yra stipresni už betoną.
Kolibriai negali vaikščioti.
Kiekvienais metais JAV kaip nereikalingi išmetami apie 7 milijonai automobilių.
Anties krykimas neaidi. Niekas nežino kodėl.
Virdžinijos (JAV valstija) valdžia reikalauja, kad vonios stovėtų ne namo viduje, o kieme.
Rankų nagai auga 4 kartus greičiau negu kojų.
Arklys miega stovėdamas.
Zebras yra baltas su juodais dryžiais.
monės yra labai smalsus ir megsta eksperimentuoti

Tai va," brangusis", 2009 m. rugpjūčio 18 d., antradienis, 17:46:55
Zinau,kodel taip padariau,kodel ejau.Tik is uzsispyrimo,tik is pasimetimo.
Pamatytu istirpinciau vel kaip leda.)Ar tai butu sekme ir nesekme?Kiekvieno asmeniskumas
Nesiseke surasti miske net tinkamo kelmo.(o pailseti norejos).
Kita karta rasiu kita kelia.
Tai va padirbesiu ir nunesiu pinigu.Supratau,jam jo seimai reikia.

2009 m. rugpjūčio 18 d., antradienis, 17:32:11
"Tiesa suvokia kiekvienas,as suvokiu kaip sazines atspindi..kaip minciu ir zodziu vienove.bet suvokti -viena,o gyventi pagal si suvokoma-kita.Ir kiekvienas suvokia TIESA.O,kada ja pazeidzia,jaucia diaskomforta,ar net del didesniu pazeidimu suserga.."

2009 m. rugpjūčio 18 d., antradienis, 08:00:14
Aš esu aš,
tu esi tu...
Aš gyvenu savo gyvenimą,
tu gyveni savąjį...
Aš gimiau ne tam,
kad pildyčiau tavo lūkesčius...
Tu gimei ne tam,
kad pildytum manuosius...
Jei mes susitikome, -
tai nuostabu...
Jei atitikome vienas kitą, -
tai palaimos viršūnė...
Jei ne, tai nieko tokio...
Aš paleidžiu tave...
Tu paleidi mane

tute 2009 m. rugpjūčio 17 d., pirmadienis, 21:19:21
Man šalta.. man baugu.. aš nematau šviesos..
Man liūdna, man graudu.. aš nematau vilties..
Jaučiu kaip smėlis byra.. girdžiu kaip sniegas žiemą krinta..
Jaučiu kaip meilė dingsta.. jaučiu kaip tolsti nuo manęs..

Einu gatve, o mano kojos linksta..
Žvelgiu į dangų ir jaučiuos sapne..
Atrodo tu buvai.. atrodo tu esi..
Atrodo tuoj paimsiu, bet vėlei išeini..

Širdis suspurda paskutinį kartą.. kai tu eini greta..
Ranka nusvyra palengva.. kai žiūri tiktai į mane..
Akyse ašara šalta.. nukritus - dūžta į šukes..
Mintis supranta nejučia.. kad viskas prarasta nakčia..

persona non grata 2009 m. rugpjūčio 17 d., pirmadienis, 19:16:46
Brangusis, rašau tau kaip visada, sėdėdama Bahama Mama byče, įmerkusi savo, ai jau nesakysiu kokias, tai va, savo kojas į tavo akių mėlynumo jūros vandenį, na, iki pažąstų, tų, tų. Galvoju kad per jį pripėduosiu ir tavo kaukėtą sielą. Nežinau kodėl tu man toks baisiai brangus, gal kad brangesnių nesutikau? Ai, kaip sakoma-dar ne vakaras, nors šiaip, tai naktis. Eisiu kaip visada, ten kur rausvai rausvuoja, na nuo žibintų , bet koks skirtums, aš jugi iki kaulų smegenų raudona, kaip kokia Burokevičienė, tik dar raudonesnė. Fe, nekenčiu savęs, bet kadangi esu savimyla, tai tuo pačiu ir patinku sau. Tai va, brangusis, būčiau dar pinigų įdėjus, bet kad jau voką užklijavau, tai... Bai, bai.

2009 m. rugpjūčio 17 d., pirmadienis, 11:15:32
mazai truko 11:11

Asmeniskumai 2009 m. rugpjūčio 17 d., pirmadienis, 11:10:36
Labai lengvai isiminiau jo adresa.Sedejau ant upes kranto sukryziavusi basas kojas ir zvelgiau uzaugusia pusi,bejegiskai spoksancia riesutu giraites kryptimi.Keliolika kartu prisiekiau sau nuvaziuoti i ta vieta, bet vis buvo ne pakeliui,per toli.
Visa diena maciau pries akis jo susikuprinusi silueta.Norejau perlipti tvora,bet subjaurojau brangiausius marskinelius.
Atsilapojusi pasto dezute kvieste,kviete palikti jam laiska.Bet pameciau zoleje piestuka.Palikau tik dziustanti lapa,kaciu pridergtame kieme.
Klaidai atitaisyti,uzsirukiau,gal desimta is eiles cigarete.
....Kiek visko turejau jam pasakyti,apie eibe jo trukumu ir ribotumu ir musu samoniu neatitikimo.Niekada nemylejau to zmogaus
Vis dėlto ateiti vertėjo...radau...norejosi isrekt pykti,gaila si kart nepavyko..
Grizusi vakare griudavau tiesiai i lova ant“laktu“.
Zeme didele,vietos visiems uzteks.

kobra45 2009 m. rugpjūčio 17 d., pirmadienis, 00:01:01
Rugpiucio naktis
Man sunku uzmigt
rugpjucio grazia nakti.
Minciu srautas,,,vis kodel,vis uz ka?
Kankinuosi as zabanguos ivelta likImo .
Iseiti kelio nebera.
Tamsu,migla...takas pasibaiges.
Rugpjucio naktis kokia tu grazi ...
Tai ko sirdis paskendusi skausmuos?
Drauguze,
Cia mano skausmas,supratai?
Tu nepaguosi,nebandyk,tu negali nes tavo kitas kelias.
Man svetima tava paguoda,eik velniop,matyt nenoriu.
Jauciu alsuoja zeme,gruda atidavus ir tokia pavargus,,,
Parkrisiu zemen,rankom iskestom
Tik ji mane paguos ,jai patiketi skausma as galiu
Tu zeme atiduosi savo meile tylia- neprasydama grazos...
rugpjucio vaiskia nakti.
kobra45
2009.O8.dar 16

Jietis 2009 m. rugpjūčio 15 d., šeštadienis, 09:44:23
ššššššššššššššššššššššššššššššššššššš
.
ŠTIR BLIC
.
Nematomo fronto kariai
Vis įsipaišo į minią
Nori visur ir visiems vadovaut
Kompleksuoti be galo
Didybės apsėsti
Negali kitaip, tvajumat
Žaidžia jie partijas tas nuolatos
Nemoka, nenori, negali ir pralaimėt
Pasižadėjai juk už tris sidabrinius
Kelio atgal tai nėra, tad
Šach, ne būtinai kinder, bet privalomai-Mat.
.
(Arba susinaikink)

2009 m. rugpjūčio 6 d., ketvirtadienis, 13:36:37
.-.-.-..-.-.-.-.-.-.-.-.-
Manai, kad aš labai bijau,
Kad nebenori tu manęs ?
Per daug dienų į akis žvelgiau
Ir stengiausi patikti...
Galvoji, liūdžiu aš be saiko
Nes tu man atrašyt nespėji?
Žinau, jei ką turi -tai laiko,
Kurį mieliau eikvosi palaukės vejams...
Dėja, tu klysti,
Gaudynių daugiau nežaisime...
Į dešimtuką stėlėmis nepataikę
Į priešingas puses nueisime.

Jietis 2009 m. rugpjūčio 5 d., trečiadienis, 21:46:40
bbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbb
.
Bel canto
.
Kaimynas už sienos apgirtęs
Harmonizuoja igrįsusią giesmę bajanui
Bet esti aršus, tai niekada nenaudoja-piano
Penklinės svirduliuoja Fis dur tonacijoje
Tonika, Monika ir Dominantė – ovacijoje
Cypia ir žviegia dažnutę-Subdominantė
Armonikai plyšaujant ritme visai ne andante.
Orgijos tęsiasi lyg paryčių disonanse
Kol ima staugti jų pačių šuo spanielis Bel canto
Šuva-kaip šuva
Štai iš kur noras sugrūsti
Burnon duslintuvą ir jam.
Na va .

~~~~~~> 2009 m. rugpjūčio 5 d., trečiadienis, 20:23:45
Kas čia, gedulas?

Jietis 2009 m. liepos 21 d., antradienis, 15:31:11
KGBKGBKGBKGBKGBKGBKGBKGBKGBKGB
.
KREIVŲ VEIDRODŽIŲ KARALYSTĖJE
(Po 20 metų)
.
Ideologinės klišės ir štampai
Nes žmonės-tie patys dabar ir tada
Nieks nepasikeitė tame darže
Vertybės kaip buvo, bus ir yra
Nei godulys, pinigai, nei valdžia.
Tiek morkos, tiek grėbliai, rozetkos
(razvedkos), ar utkos, klausos aparatai
Vasalai, tarnai visada paslapčia
Kaip buvo `equipment`, taip liko jie čia.
.
Bet juokias ne tik tas kursai orą užsako
Man linksma ne ką mažiau
Kada supranti De javu/Dežavu mechanizmą
Gali pasakyt į razvedką
Palkovninkui-čiau.
Dabar save valdau aš, o ne jie
Bet leidžiu dar morkoms šėlioti
Pribaigs ir nešventas neJurgis
Drakoną urve ir
Galės laisvas į Herbą sau joti.
.
VSDVSDVSDVSDVSDVSDVSDVSDVSDVSDVSD
.
Dežavu (de javu) apibrėžimas kilo iš prancūzų kalbos, tai reiškia ,,kažkur matyta''
tai staiga kilęs jausmas, kad visa tai, ką šiuo metu darai ar matai, ar girdi jau esi anksčiau matęs, jautęs ar girdėjęs.

buy cialis 2009 m. liepos 21 d., antradienis, 02:06:33
6Xhzgx ydiyviut vfckfvfg dniaookq

Kodėl? A 2009 m. liepos 20 d., pirmadienis, 23:52:42
Kodėl man vasaros per maža
Kodėl tamsa tu dangų retkarčiais dažai
-
Kodėl tu sielai uždengi akis
Nejau bijai kad ji tik vasarą matys?..

Jau paklydau... 2009 m. liepos 10 d., penktadienis, 22:50:21
Aš bėgu nuo tavęs
Tiktai žingsniu
Jaučiuos pavargus
Kaip perskeltas dubuo
--------------------
Sustingusi esu
Nes šalta sieloj
Ir man vis tiek kas bus
Už posūkio staigaus
---------------------
Bandyt pakeist kažką
Gan jau vėlu
Nors neturiu jėgų
Bekęsti tamsą
---------------------
Aš bėgu nuo savęs
Lėtu žingsniu
Šviesos šaltinis ten
Arčiau Anapilio pilių.

viagra 2009 m. liepos 10 d., penktadienis, 02:03:27
4zpmaS sdafegup euqevlco nsgaxfro

viagra finland 2009 m. liepos 9 d., ketvirtadienis, 04:13:01
gww95s wpuefrva ineigmrm plkuyamg

***** 2009 m. liepos 7 d., antradienis, 09:52:34
Prisimeni ,kaip
.
Kupini gerumo buvom
Apie žydintį sodą svajojom
O sode šiandien veisiasi piktžolės
Tai šykštumas ,puikybė, panieka
.
Tu išminčiau teisus
.
Kad bandai vėl iš naujo sodinti
Tuos liaunučius gerumo daigus
Ir neleidi nenuoramai vėjui barstyti
Pykčio sėklas ramunių laukuose

Karolina 2009 m. liepos 1 d., trečiadienis, 14:06:54
Nors as ne sventa,ir ne dovana
bet as zinute is sirdies siusta,
gimiau is noro apkabint tave,
tu man kaip angelas o as tau bloga
nenoriu pyktis ir istart tau ate

:)> 2009 m. birželio 28 d., sekmadienis, 00:29:03
Cha pilvas <---->kupra. Pilvakupris:))

Jietis 2009 m. birželio 26 d., penktadienis, 12:07:10
fu............................................................
.
KONFLIKTAS (du)
.
-Išsimokslinęs durniau, Abeli tu
Nešventinto tvarto, fu...
Gal be veidrodžio tu nematai
Kad kuprius, kuprotas esi visiškai?
.
Cha
.
-O bemokslis pasikėlęs išpuikėliškai
Nesupranta tylėt reikia kada
Esmė tai paprasta kai ne tik jo kupra
Bet ir pilvas pilvotas nežmoniškai.
.
uf............................................................

:)> 2009 m. birželio 26 d., penktadienis, 01:02:21
:/:?

Jietis 2009 m. birželio 25 d., ketvirtadienis, 10:27:59
Ai.................................................
.
PRIE RAUDŲ SIENOS
.
Kū nai judės ės
Ne šeim yninėje
Padėt yje je
Gė lės žydės
Go jus jie kirs hins
Tad aviena ski tą ės
Per žydes apsi pers ivers
Best i jos ero dai dai
Abe liai ai ai ui
Ta da da
Lakštin ho los čiulb ės
Kausto bai sumus mus
Ge shef tas p ui kus kus
Mūsų tė vynė
Dabar US .
.
Ui..............................................

" 2009 m. birželio 23 d., antradienis, 00:17:49
-Aš toks laimingas.
-Ar žinai kodėl?
-Nes man sekasi
-Ar žinai kaip?
-Nes Dievas mane myli.
-Ar žinai kaip?
-Jis padovanojo man dovaną.
-Ar žinai kokią?
-Jis padovanojo man tave
""""""""""""""""""""""""""""""""

:)> 2009 m. birželio 22 d., pirmadienis, 14:47:01
tikra Tiesa
piešta Tiesa
rašyta Tiesa
sezoninė Tiesa
-vyrų "Tiesos":)))

Jietis 2009 m. birželio 20 d., šeštadienis, 07:52:50
TTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTT
.
TIESA
.
Tiesi Tiesa, šviesi, nuoga Tiesa
Gyvena, vaikšto tarpe mūsų
Kadangi mes kiekvienas su sava kupra
Jos kratomės kaip blusų
Nepripažįstame Tiesos dangaus
Nekenčiame kaip žydai Jėzaus
Ir jei nupirkt, papirkt, išprievartaut jos negali
Tada organizuojam tūsą
Vinių nuo Kristaus dar laikų yra
Kas apsiims už šekelį pakaustyt blusą?
.
TTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTT

xxx 2009 m. birželio 16 d., antradienis, 19:14:48
Praskriejo tylos mina.Atsuk galimybę atgal.Praėjo laikinumo riba,išvagota,susenus liga.Man liepei atsisukt,aš kentėjau,įsakei nemeluot,surambėjau.Ten gyliai Mefistofelis skraidė,su ramybės palaimos vynym,tau ant piršto mylėto lyg tiesą,skrodė žemės vargingi gandai.Ak kodėl nenuskynei to žiedo,kai man peilis grūmojo kaklan,kai saulėtekiai gaivūs it pienas,leido sielai atmerkti rankas.Ne iš pykčio žydėjo tos dienos,ne dėl meilės nuvyto karai,paprasčiausiai tikėjau į tremtį,kai liepei atsišlieti tolyn.Kaūkė sūtemos žvarbios ir liesos,dėl pasaulio bėdų alkanų,paaukojau tik savąją tiesą,kad pataptų senatvėj linksmiau.Stingo eros,ūke nardė bitės,dėl klajoklių kelių tolimų,sirpo sielvartas,žydėjo it vyšnios,tuo pačiu nuostabiausiu laiku.Įkaitau lyg pavasario saulė,nunarinus lyg tuopa šakas,į šalis ,mano draskė krūtinę, už eiles,tau įteiktas natas.Ir esu kol dar krykštauja nerimas,kol padangę dar siekia sparnai,sapnuose tau aš atnešu laimę su spalvotos tikrovės delnais.Ir dar būsiu,kol vaivorykštės aimana,man parodys nuodų strėlytes,vis dar upėse gaudysim aitvarus ir atrodys-ne mūsų dalia

xxx 2009 m. birželio 16 d., antradienis, 09:56:40
Pagaliau pasaka praskleidė savo širmą.Mergaitė stebėjo ją,gerėjosi,bėgant tiksinčioms valandoms, vis labiau troško priartėti prie jos,paliesti,tiesiog įsikūnyti, ir tapti laimingos pabaigos heroje.Bet dėja,ji negalėjo.Ją kaustė į kojų pirštų galiukus įsismelkęs amžinas įšalas,ledinis šaltis.Ji žinojo,girdėjo,kaip motušei jau nebe pirmą dešimtį metų perkopęs ortopedas pareiškė,jog ji taip ir liks šiame ankštame vežimėlyje.Užtai ji savęs nekentė,niekaip negalėjo prisiversti savęs pamilti kaip žmogaus.O juk ji buvo protinga įėjusi į 22 metų slenkstį mergina.Ji suprato,jai pati savęs nemylės ir niekins,tai ir aplinkinių reakcija bus lygiai tokia pati. Bet ji puikiai žinojo,mama jos niekada,nieekaada gyvenime nepaliks,tai buvo vienintelis žmogus kuriuo ji galėjo visada pasikliauti.Kaip ir visi vaikai savo motūšėmis.Bet dabar..jai buvo taip liūdna ir pikta,jog bejėgiškumas ją smaugte smaugė.Ak kiek kartu ji geidė pašokti iš šio nekiančiamo vežimėlio ir išrėkti visam pasauliui,kad ji sveika,galinti bėgioti ir nepažistanti to sumauto jausmo kai esi prikaustyta prie šitos važiuojančios nelaimės.Taip,kur ji beriedėdavo nulietu skausmo grindiniu,vistiek jai visi mesdavo gailesčio užuominas.O kaip jį šito nekentė!Tiesiog šlykštėdavosi dvikojais padarais,galinčiais vaikščioti,tiesiog skrieti,bet negalinčiais į ją nespoksoti tais kraupiais,visada ją persmelktais žvilgsniais.Mergaitė nunarino galvą,kūnas visas suglebo,o skruostai aptvino nesibaigiančių ašarų lavina.Na ir kodėl ji negalėjo būti tokia kaip visi?!Poparaliais,ji juk tenorėjo jausti po kojomis žemę,argi tai daug?Argi ji per daug prašė,geidė,norėjo?O dabar ji buvo visuomenės degradacija,klaida.Jie nepriėmė jos.Nepriėmė,tokia kokia buvo.Mergina sudėjo šlapius delnus ant krūtinės ir pradėjo karštai melstis.Na kodėl..kodėl aš esu sielos invalidė?Kodėl jie mane luošina,dieve?Nejau negaliu būt tokie kaip visi ar jie negali manęs priimti tokia,kokia aš esu?!Mergaitė virptelėjo,ir nudardiejo bažnyčios grindimis dūrų link.

xxx 2009 m. birželio 14 d., sekmadienis, 21:26:49
Išgersim šiandien mano mielas už tave,mane ir mūsų kūnūs.Išgersim laimėj ir varge,juk priesaika tokia duota mūs būsimų vestuvių.Išgersim mano mielas už mūs vaikus,kurie ateityje suaugs greit,už meilę,aistrą,būčinius dygius ir pirmą kartą svaigu.Pašoksiu mielas tau šianiakt,ant stalo su balta"sobieski",tu švelniai minkysi mane,juk taip abiems to trūko.Pakelsim galvas ir rankas,rūkysim už likimą,paėmęs krūtį į rankas,sutirpsi tu jausmų lavinoi.Judėsime girti pirmyn atgal,pagavę greičio ritmą,palaižę geismo akutes suprasim-višta tai širška!Nugriūvę dar gulėsime ilgai,išvemsiu aš tą degią mėsą, "reni" reikės išgert tuoi greit,nes vis rėmuo tas ėda.Apspangę blakutinėsim po namus,su gūzais ir mėlynėm,suprasim-pametėm raktus,gerai,bet langas atdarytas.Tau koijnes aš padėsiu apsimaut,kur stanikas?-po lova?Paklodes leisime laukan,dėja,paslydo koja.Ir pasigirs sirenų šurmulys,ataidint "ambulance"kolektyvui,man vaistus-"viagros"išrašys,po mėnesio gimdyti."Nu na..xui,pypt,kad tave kur,pašokau iš to sapno,dar to nebuvo,pakraupau-nereikia,stop ir ačiū.Geriau pabūsiu dar laisva,palei šviežienas palakstysių-turėsiu vyrą,vaiką tik tada,kai ženytis užsimanysiu".Tarė mergaitė,ir nuėjo melžt karvės

? 2009 m. birželio 12 d., penktadienis, 19:28:02
iš kur ištraukos?

xxx 2009 m. birželio 12 d., penktadienis, 07:36:22
Sakai,ištikrųjų niekada tavęs nemylėjau,tai kodėl tada,kai tik prisiliesdavai pašiurpdavo kiekvienas odos lopinėlis?Sakai,ką turėjau niekada tinkamai taip ir neįvertinau,tai kodėl tada dešimtbalėje pastangų skalės sistemoje visuomet užimdavau dešimtąją pakopą?Sakai,niekada tavęs nesiklausydavau,nenorėdavau suprast,tai kodėl net ir tuomet,kai grįždavai girtas į mano glėbį,niekada nebuvai smerkiamas ar atstumiamas?Sakai,kad aš dėl visko kalta?nesąmonė.Net ir sugrįžęs po ilgos kelionės,neparodydavai kaip manęs pasiilgai.Sakai tave išdaviau,kaip tu gali,juk atidaviau tau save visą,tiek savo esybę,tiek savo kūną.Sakai,niekada nesileisdavau į kompromisus,į taikos užuovėją,tai kodėl po velnių net ir dabar nedrįsti pakelti ragelio,kai bandau tau prisiskambinti?Bijai?Nežinau,tikriausiai.Omanai aš nebijau!?Sakai,viskas tuom pasakyta,prakeiki tą dieną kai tik pasirodžiau tavo pasaulyje,baigta?Na ir gerai,taip,galbūt,bet aš šimteriopai labiau ją keikiu.Sakai gailėsiuosi,žiauriai klystu,tik tu vienas ištiesu žinai ko man reikia?Ne!AŠ to jo nebenoriau ir man tikrai nebereikia,suprask,jai baigta tai baigta.Sakai,laikas gydo žaizdas,pas tave dar sugrįšiu?Juk žinai,niekada atgal nebegrįžtu.Tiesiog praeitis,nebeskauda.Tai kam tau dar viso šito reikia,juk žinau nemyli,nebemyliu ir aš,ar ne apsurdas?Viską palaidojom ir nereikia vėl kažko bandyt prikelt,tad nesugrįžk.Mums abiems to nereikia.Sakysi,vėl bereikalingai postringauju,vapu niekus?dėja ne,tai tik parašyta tiesa.Ir nereikia tų pykčių ar pavydo,tiesiog supratau,suprasi ir tu-mes iš skirtingų planetų

to......... 2009 m. birželio 10 d., trečiadienis, 15:22:39
..... Kartais būna toks jausmas lyg pakiltum virš triukšmo kryžiaus pozą ir sklęsdamas juodu dangumi girdėdamas chaosą, miesto triukšmą ir spengimą ausyse, akyse tamsu tik apačioje miesto blankūs žiburiai ........ ir prisiminimai Taip ,viskas buvo taip seniai ,tada krito riešutai.... ju buvo pilna žemė ir tas juokas ,tos netikros svajones, tavo žodziaiiiii
Gerai kad jos neišsipildėėė.......dabar suradau didžiąją Meilę Taip ramu, gera širdy Ir išnyko liūdesys, išsisklaidė debesys.. Galbūt kažkada gali būt dar geriau....., o gal ši akimirka yra brangiausia mano gyvenime.
Nereikia žvilgčioti atgal į asmeniškumus ir kažko gailėtis.Tikrai supratau ,nevertaaaaa.Nes tai būtų nepataisoma klaida...

xxx 2009 m. birželio 10 d., trečiadienis, 14:01:09
Vis dar piktai žiūrėjai į pasimetusį,blyškų veidą ir susidėjęs nejudančias,sukryžiuotas rankas ant krūtinės stovėjai kaip įbestas.Niekur nė neketinai trauktis ar eiti.Tą minutę jaučiausi kaip bejėgė,belytė žmogysta.Akys vis nukrypdavo link baltų dūrų pusės,bet dėja,išėjimas buvo užblokuotas tavimi.Kylo mintis tekinai pasileisti link jų ir grubiai tave nustumti kur papuls,kad tik greičiau pasiekčiau tų dūrų rankeną ir pasijusčiau vėl laisva ir nuo niekieno nepriklausoma.Taip aš galėjau šitą sau leisti,bet..kojos siurbte įsisiurbė į betoninį,ledinį pagrindą,o pati jaučiausi sverianti mažiausiai 3 tonas.Taigi..situacija,be išeities,ką daryt?Blogiausia,kad tvyrojo gniuždanti tyla,abu nepratarėm nė žodžio.Taip,man tai būdinga,kai įsiūtys užvaldo kiekvieną proto ir širdies lopinėlį,bet tau..Tu buvai visiškai kitoks,mano priešingybė.O dabar ši suirzusi būtybė nevaldomai dėbsojo į mane ir vyzdžiais laidė nesantaikos gniūžtes.Taip begalvojant,staiga krustelėjai ir numojęs ranka pats pasukai link laukųjų dūrų.Tuo pačiu metu ir palengvėjo ir pasijutau beprotiškai tau nusidėjusi.Tegalėjau sekdama žvilgsniu ištarti šnibždama Atleisk..Dėja,neišgirdai.Jau nieko nebegirdėjai,tik ėjai ir ėjai,tolyn..kažkur,betkur tik ne į mane..Nunarinusi galvą pajudėjau ir aš,ten,kur galbūt manęs laukia ir nematyti išdavystės pėdsakų.Skruostą palydėjo permatomo lašiuko kelias.Daugiau neatsigręžei,neatsigręžiau ir aš.Tik ėjom,ėjom kažkur..kur laukia.Bet jau kiti žmonės ir kiti jausmai.Kitokie ir mes.Iškvėpiau.Dar kartą atleisk..

xxx 2009 m. birželio 9 d., antradienis, 23:51:47
Ir ne todėl,kad žiemą bepatekantis mėnulis nusvilina pageltusių plaukų galiukus.Ne todėl,kad iš širdies išrauni širdį ir lieka tik bevardis žmogus.Ne dėl to,kad kintančiu kasdieniškumu nuplaunu kūną ir įsisupusi į suglamžytą rankšluostį akimirkai pasijaučiu švari.Ne dėl aukso,papuošalų ar net pinigų,o tiesiog dėl kitų.Dėl kiekvieno iš jūsų-mūsų.Už šitą neribotai klystančią padermę ir paaukotas švenčiausiosios mergelės Marijos įsčias.Už ją.Ilgą motiniškajį ilgesį ir už kiekvieną moterį,merginą,močiutę,mamą.Dėl jų talento gimdyti ir begalinį atsidavimą kūdikėlio rūpesčiui ir globai.Žemai nulenkta galva,pilnos dėkingumo akys,atatupsta klaupiuosi be gėdos ant kelių ir išreiškiu individualią pagarbą-pagarbą jums,mielosios.O matyt ateityje ir sau,savo vaisingajai gelmei,turinčiai stebuklingą gabumą-išleisti į pasauly gyvybę,gimdyti.Ne vien išstumti laimės vaisių ir jį trumpam pažindyti krūtine pritvinkusia pieno.Dar tą meilę užauginti,vystyti nuo pat pirmų dienų,laikyti mažiuką delniuką apsaugančioje nuo visko saujoje,ir svarbiausia-būti motina.Duoti viską,ką pati vaikystėje turėjai ir dar dvigubiau,ko ne.Juk taip gera šiam mažyčiui sutvėrimui žiūrėti į dar apsiblaususias akutes ir kartoti nesibaigiančią maldą-"tu mano subrandintas daigelis,mano vaikas,aš tavo visakeriopa tvirtovė,ramstis,tavo mama.Kad ir kas benutiktų mano širdis visada seks tavąją,nes nuošiol jos plaka vienu ritmu."

xxx 2009 m. birželio 9 d., antradienis, 16:59:47
Tvirta,įdegusi nugara,kurią slėpė juoda,puikiai tavo kūno kontūrūs išriškinanti,aptempta maikutė.Vau,pagalvojau.Du platūs,vyriški pečiai ir stiprios,kalanagūbriuotos rankos puošė tave patį,nors tikriausiai apie tai net nesusimąstei.Taip,nesusimąstei,kad tu nerealiai Patrauklus,tiesiog žiauriai.Ne,neesi tipinis gražus vyrutis,tiesiog kažką spinduliuoji,nuo ko pabunda mano visi žemiški troškimų inkstintai.Didelės,atviros rankos,kartkartėmis prikandamos sultingos lūpos,kurias puošia į kairę pusę nukreipta šypsena.Taip,aš net žinau į kurią krypti palinksta tavo lūpų vagelės,kai taip svaiginančiai šypteli.Taip,pastebimai nužiūriu tavo stangrias,plaukuotas kojas,kai išdidžiai vaikštai su šortais savo grindiniu.Galiausiai žvilgantis,juodi,tankūs plaukai ir tiesmukiškos,vos ne juodai rudos akys,mmm..Net neketinu nusukti žvilgsnio,tu tai pastebi kasdieną,kad tave tyrinėju ir tiesiai šviesiai sakant,ryju seilę dėl kiekvieno tavo krustelėjimo.Tau tai patinka,patinka ir man.Tiesiog prarandu amą,kai žengi lėtai link manęs,atrodo jau tuoi galėsiu tave paliesti,turėti,bet vėl tyčia atitolsti ir nusigręži atstatydamas tiesiai prieš mane užpakaliuką.Nebeištversiu..Neapsakomas geismas,tenka nenorom nukreipti akys į kokį kitą vaizdynį,kad iš tų apžavų nesutirpčiau tau prie kojų.Tas tavo visumos kvapas,praeini,ir aš dar jį užuodžiu kokias 6min.Man taip gėda ir nejauku,neturėčiau taip nedorai apie tave galvoti,stebėti,bet tu pats mane ignoruoji.Netyčia prisišlieji ir atsiprašai,o aš godžiai svaikstu į tą jauduly.Ne tai ne meilė,nežinau kas,bet pirmą kartą taip jaučiuosi.Ir iš kur tu taip staigiai išdygai mano akiratyje?Taip palyguns su tavimi aš dar tik mažai patyrusi mergaitė,bet varo iš proto vien tai,kad turi matyt daug patirties visame kame.Idomu,turi merginą,o gal sužadėtinę?Net ta tiesi,taisyklinga nosytė ir įdubę skruostai man kaip naujų potyrių iškyšulys.Bet turi turėti ir blogų savybių,kaip ir visi jų turime.Per daug viskas gražu,bet gal..?

xxx 2009 m. birželio 9 d., antradienis, 13:58:35
Parašei tu man sonetą,nepatiko man jo duetas,dėjau skersą,išilgai,lapą nusviedžiau laisvai.Pasipūtęs tu stovėjai,nepykanta tau graužė sielą.Netikėjai,kad galėjau,iškeičiau,sumyniau ir nebenorėjau.Akyse mačiau kulkas,bet jos neskriejo,o į tavo širdį ėjo.Pasakiau,kad to nebus-jai kas žaisliukas,tiktai tu.Sugriebei grubiai už veido,vis rėkei:užmūšiu kale!Peilį pastvėriau ūmai ir nanai,nanai.Tryško tavo juodas kraujas,rudos akys klykė iš to skausmo.Bet toliau badžiau tą kūną,niekinamą ir kur pakliūna.Kraujas sutepė tau juodas sruogas,glosčiau,mylavau,bet be paguodos.Maldavai palikti gyvą,negalėjau,nes yro syvai.Padengiau tave po lapais,mano žygdarbio šio nieks nematė.Nužūdžiau sakuotą blogį,ši pabaisa jau darbar po duobę.Nunešu retai gėlių,bet kitaip juk negaliu.Sutepei tu mano kūną,visada tas atminty nubunda.Čirškia kuosos ant laukų,gyvenu,nes vėl gimiau.Negeriu ir nerūkau,nes šias blogybes katik pakavojau po velėna,ir nužūdžiau..

xxx 2009 m. birželio 8 d., pirmadienis, 23:07:20
Raudonas vokas.Ant viršaus sutryptas vaškas ir įdėtas antspaudu paženklintas adresas.Šleivi,sukapoti žodžiai ir menkos,kelios kreivai sudėliotos frazės.Raudonas balandis,su snape besitęsiančiais vienskemeniais sakiniais,taip,jis siunčia kažkam žinutę.Iš laiško kapo duobės pavogtos horizontalios linijos ir baltos tuštumos pliurzė.Girtas paštininkas katik pasmaugė buvusį raudonąjį karvelį.Ant nesusipratusio peties.Dabar jis baltas.Be paženklinimo,pastraipų,be nieko.Akyse išrašyti metų skaičiai ir besibaigiančio mimo žingsneliai.Vokai švininiai,bet vis dar plazdantys granatų šurmulio aikštelėj.Nerišlus žinojimas ir raudonos laiško santrupos.Viskas raudona,net sapnai,dienų užmarštis,atidundanti mirties pilnatvė,viskas.Juokas,įsmeigta špaga į kovojantį arbaletą.Pergalė.Iškovotas ilgas kelias,licenzija,nusiųsti naujus,įvairialypius kalbos fragmentus.Dūrys.Įsminga.Saulės patekėjusi laida užleidžia vietą skaistesniajai ir iškalbingesniajai.Į naują rytojų,atsiųsiu laišką.Be metaforų,saldumu dvokiančių personifikacijų,be kabučių,be daugtaškių.Tiesiog atsiųsiu.Su Raudonos tiesos graviatiūromis ir atvirumo rašmenimis.Atidarysiu tą sumautą pašto dėžutę,bet joje tūnos tik neišsakytas jaudulys.Pasieks sudegusią žinią kuklios ausys-adresato pasiekti neįmanoma,bandykite dar kartą

xxx 2009 m. birželio 8 d., pirmadienis, 19:35:46
Tu mergytė superinė,tavo akys kaip ledinės,apšalai tu sužinojus,kas esu super herojus,tu buvai juk pasikėlus ir truputį susivėlus,ką šiandieną man daryt,gal į tūsą nuvaryt?PRD:o tu vis galvoji,kad mane čia vilioji,kai gerai pagalvoji,atsipeikėk mieloji.Mano tačkė nuvaškuota,dar nedaug ji pravažiuota,mano mintys vėl miglotos,bet gerai jos surimuotos,tavo morkavos kelnaitės,tokios gražios tos mergaitės,gal varykit jūs nuo kelio visos topinės panelės?PRD:o tu vis galvoji,kad mane čia vilioji,kai gerai pagalvoji,atsipeikėk mieloji

xxx 2009 m. birželio 8 d., pirmadienis, 19:25:29
Kaštono žiedai man vis primena dieną,kada susitikom pardafkėj prie pieno,buvai tik pasdažius ir trumpu sijonuku,su bliuskute Gabanos ant peties rankinukas.Pakerėjau tave,ar stora piniginė paprašei tu manęs tau nupirkti grietinės,pasakei kad skolinga tikrai tu neliksi,numerį tik davai,klausei ar prisiminsiu.PRD:mes nebūsim kartu,mes nebūsim drauge,visos gėlės nuvys jų yra daxuja,mes nebūsim kartu,gailios ašaros kris,aš prašau uždaryk iš kitos pusės duris.Man patiko labai tavo žalias maskvičius,tavo ryži plaukai,kaip ir mano telyčios,išdaužytais dantim tu stovėjai prie gryčios,sužavėjai mane,viskas tuom pasakyta.Suviliojai mane tik su būteliu vyno,nebepamenu kaip pas tave būte nuklydau.O ryte atsikėlus ką reikėjo pasiemiau,pasakiau prieš išeinant aš seniai ištekėjus..PRD:mes nebūsim kartu,mes nebūsim drauge,visos gėlės nuvys jų yra daxuja,mes nebūsim kartu,gailios ašaros kris,aš prašau uždaryk iš kitos pusės duris

Šokoladas ir kava 2009 m. birželio 8 d., pirmadienis, 11:24:38
Ką aš galiu pasakyti šiandien tau mano .....
Kad Tu esi
Mano vasara...
Mano pavydas...
Mano muzika....
Mano laisvė...
Mano meilė...
Mano gyvenimas...
Net...oloje

Sit kaip... 2009 m. birželio 7 d., sekmadienis, 04:46:56
o ji, ekselencija, irgi lesbijanka? kazkaip nepasidomejau...

Gal 2009 m. birželio 6 d., šeštadienis, 07:13:31
čia mūsų išrinktoji, naujoji ekselencija rašo? :)

xxx 2009 m. birželio 5 d., penktadienis, 14:36:19
Ar galim moterį pamilt,kai traukia iškirptė gylyn?Šių vaisių trokštų paragaut,į karštas tavo lūpas,atsigaut.Svaigina šviesūs jos plaukai,ir kojos ilgos,ajajai.Mažute tu tokia karšta,kai liekam dvi,alsuojam paslapčia.Ilgokai vengėm tų jausmų,bet kai patyrėm,sugriovėm sienas tais tabū.Tu vapsvos liemenį turi ir dvi taip gundančias pilkas akis.Pasilgstų mūsų geismo aš taip greit,nerūpi,jai mus smerks ir teis. Gražuole man esi viena,tos žavios rankos slys,o taip,nakčia.Mums vyrai,kartais pramoga,to nieks nesužinos,tiesa.Ir kas to niekaip nesupras,ne jums šis raktas,o dėja.Tą spyną užkasėm gyliai,ją saugo moteriški,neatsiejami saitai.Tu man esi brandi gėlė,pakeitus mano kelią reikiama linkme.Aš pasiklydusi buvau,tave sutikus,viskas tapo daug aiškiau

xxx 2009 m. birželio 4 d., ketvirtadienis, 21:26:40
O kaip man tai patinka,kaip šiandien man juokinga.Akytės laime žvilga,dėl naujo suvenyro.Iš kart aš taip galvojau,kolekciją tausoju.Supakavau ožiūką,išdygo su ragiukais,ketvirtas ne riba,taip žybsi šypsena.Nauji draugai išmokė,kaip bėgti gylūma.Vidui drugeliai skraido,skruzdelytes jie palaiko.Paviršius nušlifuotas su auksu atrestauruotas.Rėmeliai įdėti,švėžiena persmelkti.Pakabinau ant sienos šį nuostabų trofėjų,kai startą įvaldžiau,tai ir užfinišavau.Kaip greitai pagavau,ką veikti man toliau.Vėl dainą mėgstamą dainuoju ir apie išdaigas tesvajoju.Vaikystės atlapa širdim,tik šįkart jau neatrakint.Įgavus įgūdžių gudrių,linksmų,dėkoju sėkmei su kaupu.Geriems žmogiukams būt geriau,tai saldina visus po du.Nuskinsiu rožių be dyglių,padovanosiu tiems,kam širdyse gražu.Gyvenime tas kelias toks svarbus,pasveikinkim vieni kitus

xxx 2009 m. birželio 4 d., ketvirtadienis, 11:19:45
Išsėlina pavasaris,užleidžia vietą vasarai.Rabarbarų tonacija rugšti liežiuvio atšakai.Ežys nutaikęs progą smuiku kaip žiogas groja,miške būtybės laksto ir skleidžia rujos kvapą.Pūšynuose paparčiai,eglynuose rožančiai,į Dievo tykią ausy kalbu maldas išaušus.Taip gera,ausys plazda,ramybė sielą semia.Sukrimtus šokoladą,lekiu atgal į veją.Su draugėm gera būti,myliu aš tokią būtį.Saulėgražų maršrutas-šių ryžių baltas laukas,ir nors nesirimuoja,širdis užtat niūniuoja.Su baltu nuometėliu,ir žydru kaspinėliu,lekiu pas savo jausmą,išdykėlis neklauso.Žirgelis pabalnotas,rankelės numazgotos,aš lyrikos ištroškus,man meilė glosto skruostus.Taip gera prisiglausti,ir šilumą pajaųsti,akims atverti kelią,pažinti naują laimę.Atgijo sielos rūkas ir vėl aš lyg padūkūs,gyvenimą įkinkius,atjoju kiek palinkus.Nebaisūs jau pavojai,nesvarbūs priešų poliai,naujai gyvent atgimus,tą praeity sumyniau,bučiuoju tyrą orą,kol pakerta man kojas.Jaučiuos neįtikėtai,aš noriu vinigreto,įgavus atsparūmą nepuola svetimkūniai.Pagijo ši mergytė,visiems jums laimės linki,gyvenkite laimingi,po saule, stebuklingai:)

xxx 2009 m. birželio 3 d., trečiadienis, 21:15:15
Įsipilk į puodelį ištirpinto sniego,įsidėk trupinėlį nukritusios šį rytą šviežios rasos,dar įpilk šlakelį pavasario saulės laidos ir viską sumaišyk su rudeninių lapų sunka.Skanu?Pagardinkime pražydėjusiais vyšnių žiedlapiais,nepamiršdami ir išsiritusio kėkšto margų,kelių plunksnelių.Na manau,kad dabar tikrai toks saldus gyvenimo sirupas pagardino ir pamaitino jūsų širdeles,ponios blogosios orų prognozės ir nelaimingieji,padaugėję dangaus krituliai.Patarčiau,atsisėsti ant pienės pūko kuokelio taburetės ir pailsinti savo išvargusias vėjo skanduotes ir audrų suaktyvintas kojų darganas.Na ką jūs darote mielieji,nelaužykite pelargonijų galvūčių?!Leiskite įsivyrauti jų kerinčiam kvapui,prašau,aš noriu iš jų žiedadulkių susisiūti sau pradilusias kraujagysles.Einantys per kūną šiurpuliukai sumišę su susižavėjimo karoliais,man bus vietoi adatų dūrių.Ak taip,nepamirškite pramankštinti savo įsišėliojūsių stuburo slankstelių,išsitieskite ir prasūkiokite nuvarvinto pesimizmo kontūrūs.Nuotaikų kaitą supakuokite į konteinerio šiūkšlių betvarkę ir šveiskite visą šį brūdą į pelkių tankmes,išskirūs palikdami džiaugsmingą siautulį,atvirą gėrio pintynę ir pilną džiaugsmingų vilties dolerių prigrūstą piniginę..Ne,ne nemaišykite materialiųjų popiergalėlių su riečkutėmis semiamu tikėjimu ir tyru gaivos antplūdžiu.Tai esminiai tarp juodos ir baltos spalvos pusių, vykstančios konkurencijos skirtumai.Tamsą uždarykite į sunaikinymo gylu rūsį,o šviesos tobulumą išlaisvinkite ir valandų minutes ir jų paviršiu.Įpinkite ir moterų plaukus darnaus šeimyniškumo sruogelių,o į vyrų dydvyrišką prigimtį sudėliokite visas pajėgumo,tvitumo galios varštų galvutes.Suteikite vaikams galimybę niekada nesuaugti ir mėgautis vaikystės žaismingu vaiskumu.Negriaudėkite ir negrūmokite kūmščiais,jai kartais įnykstame į savanaudiškumą ir stihijų reikalavimų nesupratimą,geriau apsukite viesulus atgal,tornadus susikyškite į kišenes ir tiesiog įsijauskite į žmogaus vaidmens rolę-gimti,save subrandinti ir numirti

xxx 2009 m. birželio 3 d., trečiadienis, 18:21:05
Mojuoja vėjas klūbais,su šakėm ir arbūzais,atjoja kamelotas,o ir šalia kojotas.Plėšrūnas šis gyvūnas,kai dantyse mėsa jam pūna,poeto ėda dušią,kvatojas kaip pasiųtęs.Pasiemęs kardo pjūklą,perėžia jis per pusę kaukimą vėtros gūsio ir galvą it kopūsto.Prailgo geismo naktys,apsunko jojo akys,randuotas visas kūnas,o kailys pūliais srūva.Užvaldė egoizmas,ironiją lydėjo,už rankų teka mėnuo,išgerkime ne vieną.Žvėries oda raukšlėta,po pamatu pasėta,žvynai ataugę žvilga,ir greitai šoka svingą.Liežuvyje dvi šakos,arbatos aromatas,susigeria tvirtybė,palieka tik esybė.Plaukai pasiekę žemę,vis šaiposi nukarę,ant nugaros raguotas,kaip feniksas sparnuotas.Ateina tyliai kojos,kur širdyse kolonos,po arkom stovi ponas,tas suktas nevidonas.Mojuoja išsijuosęs,šiandien šiek tiek pralošęs,pagauna svaigų aukštį,pašauna laimės paukštį.Ritmingai skaičiai rieda,tas gyvūlys neėdęs,sučiumpa vaiko ausį,padaro kas priklauso.Sublizga gelsvos akys,vėl kraują sau pamačius,sudūžta žmogiškumas ir nukūria į krūmūs.Įvaldęs romantizmą,pavidalą įgavęs,aplanko tėvas sūnų kai retkarčiais išalkęs.Plėšrūnas būdi dieną,o nakty seka auką,įsisega į kaklą ir čiulpia tavo kraują

xxx 2009 m. birželio 3 d., trečiadienis, 09:48:35
Siaubingas lietus.Vakar,šiandien,ryt,o ir turbūt poryt vėl lis ir lis..Ar tu gali nukniauti man tą sušiktą skėsti?! Nesinervuok,palysim po medžiu,o žali aplipę purvu liepos lapeliai bus soti užkandėlė.Ar tau juokinga po šymts velnių?!manęs katik vos neapsvilino tas nususęs perkūnas!Tai pala,bet juk dar gyva..:DNustok čia kaip kvailė vaipytis,o tai kaip šveisiu vieną..Ką..ką tu man padarysi?Sugrūsių supuvusią kriaušę į burną,kad vienakart užsičiauptum,supratai,dabar jau aišku,viskas,iki galo,a,ar dar čia kaip durnei skėteriotis vidury gatvės prie žmonių?Ir iš vis prakeiktas šūdlietis,nafij čia lyt,vidury vakaro,visi planai ant p..zės nuplaukė!Baik tu..taip žiauriai,duok bučkį į žandą geriau,žiūrėk iš tų nervų visa it kalakūtas palikai,nu nesilaužyk duok butuką,mergyt,muo,muo:DKą čią vapalioji niekus,man tai nei kiek nejuokinga,kelnaitės net drėgnos,pasitrauk lezbiete,ką čia išsidirbinėji,eik ir karkis kokiam bernui ant kaklo,jaj taip laižytis ištroškus..Nu ar tu gražiai pasiutai,kas tau darosi,aš juk draugiškai.O gal sakau hm..susitaikom saulyt,a?:DKąą..,dar ko!niekuomet,nesulauksi,išdavikė!!Kas,ar aš?Ne pl..šv.dvasia,ė..tai jau žiūrėk apstojo lyt,tai gal einam?Kur?Gi sakei gyvenime man neatleisi:DEinam tiktai..tu prašysi ar aš,man gėda,va vėl atsisūkė.Ė ko ten spoksai avigalvi.Hahaha,žiūrėk marškinukus pasitvarkė iš to strioko:D.Jo,jo o ko jis dar ten knisas,hahaha:D.Tai okyte,tu pasuk už to balto pastato,aš eisiu tiesiai,kai duosiu ženklą greitai atbėg ir griebk už laikrodžio:D.Nu oks.Tai kaip,nukniausi man tą skėtį..?

Pakeliui į vasarą 2009 m. gegužės 28 d., ketvirtadienis, 23:14:03
Smelkiuos į ramybę
Aistros ir palaimos gelmes.
Painius emocinius niuansus
Skrendu į tolimą
Neregėtų vaizdų pasaulį
Itin savitas vasaros vaišes,
Grįžtu į žemę
Iš nevilties į nusiraminimą
Iš pesimizmo į džiaugsmą

2009 m. gegužės 27 d., trečiadienis, 20:01:08
Vel vasara
cia pat
.
jauciu ,lieciu
kviepuoju ja

2009 m. gegužės 27 d., trečiadienis, 09:59:02
Tavo "konturu
nuslysta pirstai"
tavo duobemis
ir "kalneliais"
keliauja mano rankos
ir rodos isupa mus....
ir nieko kito
nebelieka..................
tik vasara

xxx 2009 m. gegužės 26 d., antradienis, 16:59:28
Šiandien ir vėl grįžau į laukinį žvėriškumą nubalnotais,raudonai varvančiais klyksmu, kéliais.Norėjo man juos eilinį kartą sutvarstyti ir sugydyti,bet aš pati to atsisakiau ir neleidau padaryti.Ši procedūra ne man.Nors randai moters kūno nepuošia,man tai visam laikui išliksianti žaizda,kuri buvo kaip ilga,varginanti pamoka.Niekada neleisiu jai užgyti,jai ir kada užsitrauks,vistiek savu peiliu išdraskysiu randą,išnaujo jį atversiu ir pakyšiu po sieros vandeniu.Pamėgau skausmą,jis užgniaužia tai,kas mane daro silpna.Kodėl vėl visko atsisakiau,nepriėmiau iš kitų rankų,nutolau ir atsiskyriau uždanga?Nepyk,nežinau ko man reikia,aš jau nieko nebežinau.Tiesiog apeik mane iš tolo,nebestabdyk koridoriuje ir venk mano prisilietimų,taip kaip aš tai darau.Atleisk..pastaruoju metu aplink save viską tik griaunu,bet jau kitaip gal ir nebegaliu.Bijau ir tave sugriaut,įskaudint,bet žinok jai tau reikės draugės,ar ištikimo peties, visada gali kreiptis į mane,tiktai prašau nekartok kad tau manęs reikia,nes kaltė mane,kaip Dievą myliu,užgrauš negyvai.Man ir taip sunku,taip aš bailė,nes nedrįstu tau viso šito pasakyti į akis.Bet prašau neteisk.Aš tiesiog negaliu,suprask.Nebemoku atsiduoti ir prisirišti.Jaučiuosi tuščia,išsunkta kaip nešvarus škurlis.Bandymas nepavyko,baigta,bet noriu tave atiduoti į geras rankas,kurios atstotų manąsiąs.Pasiklydau,atleisk..nebeieškok mano lūpų,bet ir maldauju ne nekęsk manęs,o sutik kaip ir tada pirmą kartą,su šypseną ir lengvu apkabinimu.Visada liksi man draugu,tikiuosi atrasi tą,kuri bus tavęs verta.Tiesiog taip gavosi,išlieju savo nuodemes kas vakarą.Bet tik taip galiu atpirkti kaltę pati sau bent trumpam,nes kai vaikštai visai šalia,tomis pačiomis grindimis,aš tiesiog nesugebu pakelti į tave akių besisveikindama,visi darome klaidų ir aš tik žmogus

2009 m. gegužės 26 d., antradienis, 14:51:18
Kur susitinkam? ...mano kuprine jau suruosta... Avantiuros - musu gyvenimas! Nera ko senti, tafai...

M............. 2009 m. gegužės 25 d., pirmadienis, 23:34:10
Vasaros džiaugsmai būna nepakartojami,įpatingi,svaiginantis .....

xxx 2009 m. gegužės 25 d., pirmadienis, 18:58:10
Vertybių laivai į uostus negrįžta.Štai ir dabar pasiemu keturis prabėgusius kupinumo sezonus ir susodinu juos į kruizinį,vasarojantį lainerį.Kelionė tik prasideda.Tas neišsenkantis įkvėpimas,kylantis kartu su lemtingais aukščio paukščiais,tai ženklas,įrankis-atrakinti skrydžio spynai.Ją patalpino plakančių žvaigždžių okeane, ir dabar atėjo tas metas,kada ją siekiu nuleisti iš aukštybių, ir atverti gestančiai moralinei santvarkai .Juk ten vidui sumaištis,viskas išmėtyta,veltui išvaistyta ir pamiršta.Tikra betvarkė,chaosas.Reikės kada atlikti metodinę,generalinę tvarką,jai žinoma pati nuo manęs nepaspruks,tik ji čia ant denio kelia maištą ir visiškai man atsisako paklūsti.Kaip galima neklausyti kapitono įsakymų?Juk ji tik antraeilė.Tik menka jausmų vygdytoja- junga.Bet nieko,bosas protas greit viską šaltakraujiškai surikiuos į savo vietas.Tvarka bus,velniai tave rautų! Tik atleisk truputėlį vadeles,o jau žiū ir tempia iš aukso pelus namo,jokios kontrolės,vieną gražią dieną be avanso tave išmesiu iš darbo.Net atsainumas nepadėtas į savo vietą,o numestas kažkur į pakampę.Štai ir paslaptis su viltimi nutėkštos ant grindų nuo stalo,nebeįmanoma,su tokiu personalu toli nenuplauksiu.Nesu besitęsiančio filmo ilgas siužetas,esu tik trumputė melometražinė veiksmo atomazga,nemokanti pozuoti prieš objektyvą ir tuo labiau ne gyvenimo herojė,gal tik laikina kaskadininkė.Todėl turiu veiksmų seką sudėlioti taip,kad jau ryt rytą būtų pakeltos baltos,pilieninės būrės.Na ir kas,kad plienas pilkas,punktualumas,nuoseklumas- ne yda.Pasuksiu savo rakursinį,apsamanojusį senuką ten,kur mano intuicijai rodant,bus tinkamiausia vieta romiai nuleisti inkarą.Ir nors tai tik suskeldėjusi bei apiplėšta piratų gelda,bet ji nuskęsti man tikrai neleis,joje aš radau užuovėją ir saugų sausumos krantą.

2009 m. gegužės 25 d., pirmadienis, 11:29:01
Ir sugaust kartu
Tave as vel kvieciu
VASAROS džiaugsmo
Trimitu…
Ir viltimi
Gilyn į tolumą
Nuklysti…
It meilę karštą vėl pajust.

2009 m. gegužės 25 d., pirmadienis, 11:26:20
Ir klyktels gervės
Skardžiu balsu
Miške prie upės kranto
Tartum tavo angelo MMM
Skardus rytmečio trimitas

Vasarotojui 2009 m. gegužės 25 d., pirmadienis, 09:34:20
Naktiniai traukiniai negrįžta,
Nes vėl atsėlino ruduo.
Tai, kas patirta, liesta, išragauta
Pavirs erdvėj plevenančiu nieku
NEVASAROJAU, tikrai salta

2009 m. gegužės 24 d., sekmadienis, 21:39:57
Vasara. Paimtum mantos kiek i kuprine sutelpa ir iseitum i miska. Jeigu nepabegtum nuo pirmo lietaus - gal ir suaugtum... O dabar tik aikstingos nuskaustos paaugles netikromis asaromis sielas aplinkiniu drekinti megini. Vaikiskai nezabotu isdaigu pasekmiu karcia taure geri...

xxx 2009 m. gegužės 24 d., sekmadienis, 19:30:41
Parimstu prie lango ir stebiu:vėją,blaškomą gaivią žalumą,pravažiuojančias mašinas,visur skubančius žmones.Prisiminimai aplanko sąmonę vienas po kito.Ką per pastaruosius penkerius metus padariau savo gyvenime gero,įsimintino?Ogi nič nieko,išskirus įvairias smulkmenas ir nereikšmingus dalykus.Visur skubi,bėgi,plūsti kiek beįmanydama,bet kaip buvo viskas savo vietoje,taip ir tebėra.Sapnai vis dar nespalvoti,rūtina vis dar seka paskui kasdienybę,o laikas bėga.Dieve,ne jau senstu,tampu viena iš tų niurzgančių,viskuo nepatenkintų pesimistu.Padėk man,aš nenoriu tokia tapti!Noriu vėl būti vaikystės atribūtas ir gaudyti miške laumžirgius.Nenoriu suaugti,nenoriu įsipareigoti,bet visi vis spiria į užpakalį ir spiria,kad pasiskubinčiau tapti savo likimo kalve,ne bet kokia,bet atsakinga ir žinančia ko noriu.Taip,tai aš žinau,bet aš nenoriu,neenoriu!Nenoriu kad mane guitų,kad pakirptų mano laisvės plunksnas,juk aš ją dievinu,kaip gi aš be jos!?Tada tikrai blėsiu,kol visiškai užgesiu,juk aš kaip laukinė gėlė,ragaujanti prijaukintą lietų ir įsisteibelėjusi į aplinką.O kad atsibusčiau vieną rytą,kai pasauly atakuotų sumaištis ir sujudimas.Pirmoji žengčiau į priešų būstynę,ko jau ko,bet drąsos įgavau.O dabar viskas merdi ir stovi viename taške,a nei pajudinsi a nei pakelsi,stovėk,klapsėk nuobodulio akim ir ravėk morkų lysves.Tiesiog nekenčiu tokio leisgyvio krūtėjimo!Juk keičiuos kas minute,pastovumu tikrai nepasižymiu,tai kam bandyti užgniaušti šią prigymtį?Turbūt gimiau ne vietoi ir ne laiku.Bet vistiek myliu žodį-gyventi,tik noriu truputuką veiksmingesnių barikadų pusių.Bent akimirksnį pajusti plintanti adrenalino kiekį visoje manyje,nekalbant apie menkavertę orgazmo būseną.Kaip toje dainoje:"Man reikia kažko daugiau,perplėšiu širdį pusiau,pažaisiu su tavim žaidimą,kuris mano aistrą nuramina".Aišku ne visai taip,bet kažkas panašaus.Plėšti,drąskysti nusistovėjusį gyvenimą,kad atkustų viskas kas gyva.Noriu!Abra kadabra,šliurpum pumpum,atgykit!

xxx 2009 m. gegužės 23 d., šeštadienis, 22:46:34
Ar prisimeni kai paklausei,kaip norėčiau nuspalvinti mūsų meilę?Tuomet tik nusijuokiau ir įsisegiau tau į lūpas.Maniau tada,kad atradau sau lygu pakvaišėlį.Tuomet sučepsėjas,žaismingai apsilaižei ir nustatęs rimtą veido išraišką pareiškei,jog kalbi rimtai ir nori,kad atsakyčiau.O kaip mane ėmė juokas,vos tramdžiausi nesuprunkšusi į tą mielą veidelį.Juk tau taip netiko tas apsimestinis rimtumas,tave visada puošdavo kerinti šypsena ir humoro palaima,todėl vadindavau tave-Juokučiu.Bet dabar tu primygtinai reikalavai susikaupti ir apgalvojusiai, pateikti atsakymą.-Na..tariau,turbūt nudažyčiau tą jausmą Tavimi.-Manimi?,nustebęs tarei,kaip tai?-Ogi paprastai kvailuti,tu man kaip žydras dangus,kaip apsamanoję geltoni namo varteliai,kaip žalia pavasario pieva ir begalės kitų atspalvių.-Ir tu man esi pati spalvingiausia ir ryškiausia meilės paletė,nes į tave įeina viskas,kas gražiausia ir brangiausia.Patenkintas atsakymu išdidžiai kilstelėjai vieną antakį,sekundėle šyptelėjai ir papūtęs rausvus žandukus vėl į lūpas paprašei.Trumpai pakštelėjus,atsitraukiau ir pažvelgiau gyliai į akis,jos švytėjo.-O žinai kaip aš jį užtušuočiau,paklausei?Padaryčiau šį jausmą visą mėlyną,nes žinau kaip mėgsti šią spalvą.Buvau sužavėta,ta diena buvo iš daugelio kitų mūsų gražiųjų,bet kažkodėl viena iš isimintiniausių.Ir visada apėmus ilgesiui ją prisimenu,apsikabinu Ausių (meškiuką)ir pasiėmusi vaizduotės teptuką,dažau mūsų laimę debesų švelnumu.Ačiū tau Juokutį,kad išmokei teplioti savo svajonėmis realybę.:-*

xxx 2009 m. gegužės 22 d., penktadienis, 09:58:30
Kur eiti,kai lieka tik viena monetos pusė?Gal klauptis ant žemės krūvinais keliais, ir tiesiog,kaip krūmui įaugti į marmuro grindinį?MŪsų civilizacijos šauksmas į populiaciją,visada bus pagrįstas dvejonėmis,abejonėmis,silpna valia,neleidžiančia pasirinkti tinkamo sprendimo iš dviejų kryptingų kelių.Tačiau ne visada stipresnis tas,kurio valdingumo pranašumas pastatytas it kalnagrūbis, ir ne visada apdairumo kalvis kala geležinę ištvermę,principingajam.Turėti savo nuomonę,kitokį sąlygotą potencialą yra taip pat svarbu,kaip ir išgyventi pagal Maslavo poreikių skalę.Filosofai,psihologai,analitikai,tėra vieni iš nedaugelių palaikančių tvermės dėsnį,gerbiu ir žaviuosi.Visada malonu stebėti kito protingo žmogaus gestikuliaciją,mimikos kitimus ir jų standartų sprogimą.BUM!!Ir viskas,jau gali žvelgti į nesumeluotą vardo istoriją,jo tiesą ir kilmės šaknis.Visada barikadų pusėje,atstovavau Tiesai.Argi nenuostabus šios sąvokos įvardijymas,nors ir esame linkę ją perteikti mažosiomis raidėmis?Bet tai net ne diabatų pokalbių laida ar nepaaiškinamų faktų išgryninimas,tai tikro,realaus gyvenimo atspindys.Ir jis nėra veidrodžio rėmuose,jo suvokimas slypi raidos perioduose,geologų lūpose.Liūdna,kad esu tik menka žmogystėlė,nežinanti elementariausių atsakymų.Net minotauro žvaigždyne,turbūt nerasčiau tinkamų teiginių,leidžiančių suvokti galaktiko esmę.Ak,kiek dar noriu pamatyti,nukeliauti,atrasti,išmokti!!!Kodėl gimiau paprastumo barjere,o juk galėjau išsiristi kažkur tarpgalaktiniame erdvės kevale,bet ne..kur tau.Pykta.Turiu dvi rankas,tiek pat kojų,na ir dar galvą,bet juk man to permažai,kad likčiau nepamiršta šio didelio blyno vaizduotėje,kylančiame jo ateities planų lygyje!Permažai!Turiu tiek , atrodytų pakankamai,bet manęs nieks nesupranta,aš juk noriu visos materijos,pasaulio!

xxx 2009 m. gegužės 22 d., penktadienis, 09:58:11
Virpančios rankos slenka aštriabrailiais,nenušlifuotais kūrynio kontūrais.Įgavęs prasmę baltas molis palengva tirpsta ir susilieja su atbridusiu iš lauko su pašonėje dobilų puokšte,įkvėpimu.Grubus šis menas,kai iš žemės motinos pagrobto purvo gabalo,bandai ką nors įstabaus sukurti.Juk tai gyvas asmuo,kvėpuojantis dvikojų dulkių įamžintais pėdsakais ir mintantis dangaus ašarų lietumi.Taip gera ir malonu ją liesti,slysti jos puriu,vagotu paviršiumi ir jausti jos švelnu trapumą pirštuose.Ar tai malda į aukštybes?Kuomet ji pavargsta nuo dviprasmiškų žmonių ir jų bjaurių panaudojamų teršalų?Dieve mano,ar jie jos nejaučia,netiki į jos visagalybę,jos gresiančią pražūtį?Ji slysta,kiekviena diena slysta vis labiau iš po mūsų suterštų kojų.Juk tik ji davė talentą vaikščioti pulsuojančia stebuklų žalumos šlamesio atrama.Tai lyg nuo pavojų sauganti atodanga,kas ją supranta,tie pagerbti ir palaiminti,saugūs ir patikimi pranašystės legendai.Užuovėjos dugne visada atrasi esmės pranašumą.Apokalipsė dar tik prasideda,kartu su savimi pasiglemždama ir visuomenės nutautėjimą ir asimiliaciją.Juk ji visada viską žino,supranta ir mato.Jai skaudūs paliktos gimtinės išdavikai ir jos pasaulio niokotojų deformuota žala.Jie iškreipti,suskilę su nešwariu widumi,įstengiančiu tik padaryti neatitaisomas,bergždžias kliūtis.Ir kam kankinti,tai kas mus pagimdė ir matė pirmuosius išnaros pasikeitimus,ne tiems žemiesiems suprasti,kaip stipriai klysta ir ne tiems keliems aukštiesiems išsaugoti šį blunkantį,laikiną roju.Būtybės praradusios žemišką žmogiškumą ir kvėpuojantys mirusiomis šiukšlėmis, ankščiau ar vėliau bus nusviesti į pragaro tunelius atgimti;

xxx 2009 m. gegužės 20 d., trečiadienis, 19:39:19
Paimu į rankas garsų smuiką ir veju nežymias dainos balses į alsuojantį pavasarį.Aplinkui šokinėja tyras pabūdimas ir šėlmiškai kviečia prisijungti prie pasadoblio žingsnelių.Taip,tai nuostabus šokis:delnai apglėbę dangų,o kojos prisigėrusios žemės aitrumo.Ore karts nuo karto prazvimbianti šypseną kelianti frazė tik paaštrina šį svaiguly, o įpusėta dienos pamoka,slepiasi už paraudusio horizonto.Apčiuopiu nerimą:greitai leisis saulė,o grindimis vis dar sukas juokas,ar išgirs šis prašymas menkutį mano norą?ŠOkti!nesvarbu kaip,kur,tiesiog stebėti ritmo įžvalgumą ir jaustis šokio atradėja.Tolsta,muzika prigęsta,jau baigia visiškai sutemti.Daina palydi nuovargį,o žėrintis atsidusimas mano nuojautą:taip,rytoi aš vėlgi šoksiu!Koks nuostabus namelis,kuriam ši pasaka gyvena,išmokė užsimerkti ir mintimis į ritmą pasinerti.Skrendu į sapno gelmę,kaip Margarita drobiacko, ir nors taip čiuožti aš nemoku,bet už visus dainuoti noriu,te groja šis piano ir teikia laimės peną

xxx 2009 m. gegužės 20 d., trečiadienis, 05:45:29
Kai dovanojai man gėlių,tau nusiunčiau karštų minčių berniuk ir nors susijungė keliai,nebenorėjau aš to greit:abu jauni ir nepatyrę,svaigino juoko naktys,kai tyrinėjom vienas kitą.Man leidai meilę pripažinti,kai rankos greitai slinko.Tačiau išaušo vienas rytas,kai supratau kad viso šito man kolkas nereikia.Kai iš tavęs pargrįždavau aš greitai tu siulydavai visgi likti.Apėmus ilgesiui naktų,vėl malonume degdavom abu.Bet man kažko daugiau reikėjo,pabodo,nes jau tave pastvėriau,nepyki kad taip prastai išėjo,tiesiog ankščiau maniau-tave mylėjau.Bet viskam buvo savo laikas,kai tą kurį turėti,sutikau aš greitai,pamilo ji širdis akla be geismo,tiktai su užmačia slapta,save šalias tave turėti ir niekad iš glėbio nepaleisti.Sakei kad likčiau pas tave,bet vel pabugau,kogi nežinia.Nors skausmas draskė sielą,pasidaviau ir atsivėriau,nesigailiu,tave turejau.Nors grįši dar negreit turbut man reikalingas,taip,labai.Atidavei tąnakt save,prisimenu aš viską lyg sapne.Ir dingo visos abejonės,todėl rašau eiles kasnakt.Ir net rytaiš man nesimiega nes varsto,kai tu toli man skausmas sielą.Meškiukas primena tave,miegu su juo visad.Subrendau su tavim tikrai,tikiuosi viskas klostysis gerai.Tavas žalias akytes aš sapnuosiu ir visada apie tave galvosiu.Norėčiau,kad atrastum tai,suprastum ka man reiški,taip labai..Istorija tau parašyta,kaip kelias ilgas mūsų susikirto.

Ekaterina 2009 m. gegužės 19 d., antradienis, 22:15:58
taip šviesu šiandien gal jau kartojuosi
o gal buvau ne kart
šiam pasauly

xxx 2009 m. gegužės 19 d., antradienis, 22:11:40
Man nieko nereikia,aš ir taip viską turiu:savęs metamorfozę,ugningą juoką,charakterį bei melo ir apgaulės įgautą talentą.Man patinka tai.Aš myliu save tokią kokią turiu.Myliu brolį egoizmą,tykų suktumą ir savęs išmintį,nes tai suteikia man nuolatinio optimizmo,juoko dozę,kitų prisirišimą ir laimingą gyvenimą.Kiekvieną dieną įžiūriu pasaulyje vis ką nors naujo ir matau tai kitų akių atspindžiuose.Dalinu kas supranta šėliojimą ir su manim gerai praleistą laiką,nemėgstų būt viena,nor tokia buvau,tačiau neaiškiomis aplinkybėmis tapau lydere visomis prasmėmis.Nemėgstų kai man padlaižiauja bet gerbiu zmogaus orumą pripažinti savo klaidas.Aš nenuspėjama ir kintanti.Man patinka būti laukinei ir nenuspėjamai,tokia juk esu.Kažko vis tikis is manęs bet aš nieko nesįtikiu is kitu.Tarsi apsivertė pozicijos imu juos ir duoda man.Tai svaigina,bet greit pabosta.Nekenčiu rūtinos,nemėgstu naktim miegoti.Nieko neaukoju ir nejamu materialiai kai duoda.Tikiu viskuo kas zmogui duota.Dar daug norėčiau pamatyti,visas pasaulio paslaptys isvisti,ir nieko blogo nematau jai leidziu dziaugsmui pasigirti.Su nuodeme gymiau bet uz gerumą man atleista.Palaiminu wisus,kurie taipogi myli laisvę

mes jau kartu 2009 m. gegužės 19 d., antradienis, 21:53:53
As tuscias jau
padovanojau sirdi
siela ir jausmus
Palaidojau visas
kvailas mintis
Mozaika meile
sudeliojo viduje
Ir dingo visas maudulys
O galvoje viena mintis
Laimingas as
myliu as ja
ir ji mane

xxx 2009 m. gegužės 19 d., antradienis, 12:02:28
Tiesos ikona uždaryta naktyje,mozaikų toliai dūžta mano viduje,jai kas paklaustų ar vertėjo būt joje,nuausčiau gyją jungiančia tave, mane.Ar tau skaudėjo,kai kūną draskė artimi,netekę proto,tape savo sielų aukomis,kai rūsčiai gėlė kančios,net ir tylioi nakty?Ar bent nors kartą pravėrei tu duris,ištardamas jog kapą vėl supylei į lygias dalis,jog mirė tavo kaltas ilgesys ir kad palaidojai visas tuščias mintis?Manau kad ne,nes lengvas tavo elgesys,kai žiūri tiesiai,o akys žvalgos į šalis,kada pailsti ir dingsta visas maudulys.Padovanosiu tau visas savas klaidas,už laimę,vargą ir dėja blankias natas,nešiosiu savo išleistas likimo minutes,nes tu buvai gyvenime vien man.

Pampara 2009 m. gegužės 18 d., pirmadienis, 19:58:31
Mano kūną supjaustė į gabalus,mano venomis tekėjo netektis,pažinymą blogio įamžino kažkur ten metraščiuos,o banalias mintis sudėjo į kudlotas šuns dienas..Tekėjo kraujas,ne iš prasmės,o iš tiesos nykumo,byrėjo kaulai iš tų naivių,kvailų jausmų,bet greit mergaitė didele užaugo ir leidosi išblukint vidų bejausmingumu.Man nerūpėjo niekas ir ypatingai jo visuma,aš gyvenau šiandieną su starka rankoi tamsiame karste,man greitai bėgo beprasmės laiko dienos,nelaukiau nieko,tiesa,išganymo dėja.Ir štai suaugo mano protas,kur vakar taškės į visas puses,nesu romantike,gražių dalykų aš nemačius,tikiu į velnią ir klastingą būdą žmonėse..Prisipažystų,man vis dar taip pat poxui ant lovelasų ar ant jų pažemintų jausmų,gyvenimas mane tokia patapt išmokė,nes kai klimpau man davė ženklą klimpti dar gyliau..Ir kai kai pilnametystė nebetemdys proto,kai mano ego dings už jurmylių krantų,galbūt suprasių kad elgtis taip nedora ir žaisti skatinti visus..

2009 m. gegužės 4 d., pirmadienis, 22:21:10
Kiaulių gripas, kiaulių gripas...
Taip svaigina jis mane...

paskutinei meilei 2009 m. gegužės 2 d., šeštadienis, 17:22:34
MMM MMM MMM
Matau tave kasdien
lyg sviesa ir tamsa,
Girdziu tavo balsa
lyg triuksma ir snabzdesi,
Jauciu tavo kuno
siluma ir salti,
Glaudziu tave ryte
kaip tau gera
Guodziu tave
kaip tau asaros byra
Esu salia kada tau reikia.
Ismokau mylet tave viena
Dekoju Dievui kad radau tave.
Meile.
MMM MMM MMM

***** 2009 m. balandžio 20 d., pirmadienis, 23:46:30
Baimės
Gyvenimo blyksnių
Ir šešėlių Grumtynės
Vyksta nuolat mumyse
Noras dominuoti
Ir pralaimėjimo šauksmas
Tūno po sielos oda.
Gyvenimo alkio
Ir tuštumos Baimės
Karštligiškai pribraukytos
Nepasitikėjimo štrichų.
Savigailos ašaromis
Lyg scenoje ritasi

Jietis 2009 m. balandžio 13 d., pirmadienis, 14:26:05
TSKPTSKPTSKPTSKPTSKPTSKPTSKPTSKPTSKP
.
DŪMAS (Prieš20 metų)
.
Ėjau ir klupau, klupau ir ėjau
Tapšnojo per petį ir gyrė valdžia
Paskui ėmė barti ir pinkles statyt
Sudarė sąlygas eiti tik čia ->.
-Reikėtų būt partiniu
Dar sielą parduoti šėtonui
Pasirašyk lojalumo vardan
Suprantama- geram tonui.
Tada jau karjerą galėsi daryti
Nes laukia garbingas ir postas
Visapusiškai gi, patikrintas jau esi
Pakeltas ne vienas ir tostas.

2009 m. balandžio 12 d., sekmadienis, 22:00:07
Šypsokis ,
Nes tavo šypsena
Iš tirpdo ledą širdyje.
Šypsokis ,
Ir vel nubus upeliai
Atmerks žibuoklės akeles
Šypsokis ,
Ir aš šypsosiuos
Greit vasara ateis

...kupra 2009 m. balandžio 9 d., ketvirtadienis, 10:02:11
..Vyriškoj tavo širdy leisk pasilikti man
Nieko netrokštu daugiau- tu saulė mana...
Virpanti siela .... tavęs pilna.
Esu beginklė.... prieš meilę tą.
Kaip pavasario pievoj žiedai...nuskinti
Bet tas silpnumas- ar ne dangaus dovana?
...aš juk išmokau tavo mintis skaityt.....
....stiprios ir švelnios rankos supa mane,...
Aš nekalta, kad žibuoklė esu trapi
Tavęs vienintelio geidžiu , žmogau,
ar girdi ?
Vyriškoj tavo širdy kad galėčiau sušilti, suvirpėt
..ir išskrist...

2009 m. balandžio 7 d., antradienis, 17:07:59
Nenusimink Jieti,
daugumoje žmonos pavydžios
(ne tik Jietės)

Prisipažink, padūkęs esi:>):DDD

2009 m. balandžio 7 d., antradienis, 16:48:17
Pavydas gimsta kartu su meile, bet ne visada su ja pasitraukia.

Jietis 2009 m. balandžio 7 d., antradienis, 09:37:38
fffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffff
.
FE MALE
.
Pavydas mane pražudys
Sugrauš iš vidaus kaip vėžys
Nepagrįsti priekaištai prieš žmogų brangų
Sugrįš man pačiai bumerangu.
Iš meilės dėl meilės nurimt negaliu
Save ir kitus kankinu.
Vaizduotė mano laki, neša mintį toli
Ten kur buvau aš, buvote jūs
Realiai, ar sapne
Prieš Pompėjos griuvėsius
Ar kaip kokiame nors dugne
Dabar meilė jau
Atsisuko pati prieš save.
Kaip norėtų įkalinti
Po sijonu, arba kur nors dėžėje.
Nuosavybės jausmas stiprus
Gniaužia kumštin nagus
Išakėsiu akis, tavo veidą
Iškelsiu pavydo sceną, sukelsiu vaidą
Nes gali būti, kad praėjęs keliu tarp mano kelių
Ieškai kitų jau vartelių.
Ir gali pykt ant manęs, arba ne, išvis
Neprognozuojama aš kaip vėjas
Kaip žemė, vanduo, kaip ugnis
Nes esi vienu žo - MO TE RIS.
.
fffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffff

2009 m. balandžio 5 d., sekmadienis, 20:16:34
Kur poetai dingote?

Kazeljwx 2009 m. kovo 26 d., ketvirtadienis, 05:06:40
Hi webmaster! ksa

Laura 2009 m. kovo 22 d., sekmadienis, 18:45:08
Pakilsiu aukštai į dangų
Paliesti auksinį mėnulį.
Pakilsiu aukštai, kad matyčiau tave,
Kad matyčiau kas vyksta tavo širdy.
Aš pakilsiu į aukštį,
Kuris svaigins mane, savo žemės didybe.
Aš pakilsiu į dangų vien tam,
Kad jausčiausi laisva...
Kad niekas manęs nevaržutų,
Kad nepriklausyčiau niekam
Tik aukščiui
Ir dangaus platybei..

2009 m. kovo 14 d., šeštadienis, 19:21:45
Beskaitant metai ir praejo:))))

Jietis 2009 m. kovo 14 d., šeštadienis, 12:59:39
KKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKK
.
2009 KALĖDOSkopas
.
Atėjo nelauktas jau Sausis
Mėnuo vis dar apsiblausęs
Sniego nėra ir nebus
Parazitai iššals, geriau bus.
.
Ach, ausys ima man kaisti
Vėl tie kaimynai apsėsti
Reikia važiuot pasimelsti į Meką
Meja culpa, meja culpa, meja
MINIMA, MEDIA, MAXIMA, MEGA
AKROPOLIS, NEKROPOLIS
Štai dabar tikras nuopolis...................
Meja culpa, meja culpa, meja culpa...
Dabar jau žinau iš kur karštis atplūsta
Padangė naujų žvaigždžių nušviesta
Beria visiems ant galvų dustą
Vasiai Vasaris-jau ne žiema
Stano , Sasha & son
`Drasko maikes bezpardon`
„Lenkiškai\rusiškas akcentas man nebadėjo
Nors ir radau tarpe jūsų gerbėjų, gal ir ne gėjų
Tadzėl kad jumis vadavauna letuvishkai kalbantys slavai
Nes finansishkai paremia jos Maskvos anklavai“.
.
FORS MAŽOR
Valstybei-kaput
SOL minor
Sakė Putinas put, put, put
Kalba asocialdemokratinis švyturys:
Kaltas vėl bus Landsbergis.
.
Pasuku žiūroną vėl
Kadrai renkasi domėn...
Zvonkė-zvimbt, bonkė- brinkt
Žirgas žvengt, pati- trenkt
Mija ja ja-miau, rainis jau
Kovo mėn, mėnuo vėl delčioje
Saulėkaitoje paslapčia
Nesideginsiu deja.
.
O balandy jau velykos
Pievų brydės minty liko
Kryžiaus krizė
Duonos lyžė...
.
Gegužėlė-ku, ku, ku
Lysvės laukia, daug darbų
Varnos kar, žmonos-bar
Vyrai geria, spuogai beria
Langai švariausi
Vaikai –geriausi
Linkėjimai...
„Vėl Gegužio žiedai“, ai...
.
Rūbai netelpa spintoj
Vis tiek neturiu ką apsirenkt rytoj
Todėl meilę pasitiksiu nuoga
Seniai jau prisirpo G, parskrido ga ga
Sekminės ir mūkėms
Vainikėliai pradingo valiūkėms
Kumeliai žvengt
Motinos-bartis ir verkt
Močiutės nupušo
Nuo Pušaloto, Merkinės
Palangės, ar kur nors nuo Alaušo
.
Birželis praėjo
Bliūdus priliejo
Pas Joną, pas Janę
Mašinoj, miške atsidavę
Ne liepžiedžius skynė
Drožė birbynę
Iešmus surado
Ne Kristijono Dočius varną pagavo
Mėsą keptą ragavo
Gyros negėrė, tai ir negyrė
Bambalinį prasuko ir kitiems įpylė
Gerti įjunko
Viską prapylė.
Šienas reikia grėboti
Nebus ką kakoti...
.
Rugiai vėl išplaukę
Bobos varpų laukia
Visi žemyn upe plaukia
Vaikiai rugsėjo nelaukia.
Kardeliai užaugo, bet
Mokytojos be pinigų staugia
Jaunimas mokykloj durniuoja
Atsieit- žingeidumą imituoja
.
Pionierė Malvina
Kur aguonėlę sėjo
Prezo kėdėj pasėdėjo
Dabar juodą diržą nešina
Pilasi akcizą
Prezidento mašina
Pumt –pumpotaukšliu per pantus
Briedis spintoj rauna plaukus...
.
Spalį rusai švenčia
Didį carą verčia
Vodka- narod spasal
Misha lapu sasal
Pup put, putin sako :
Ja bal iavoti einu sartyr oti
A jus nidirbkit kitiems nu, nu, nu
Ruoškitės karui
Ir kaip visada-marui
.
Mano tauta pabus
Aukos Dievams deputatus
Jėzus vėl neš savo kryžių ir pietą
Į Golgotos vietą
Trys karaliai žiūrės į dangų
Ir nieko nesakys
Nes nieko nematys
Dūmai, blogis ir gėris sumišę, susiję
Meldžiame, atsiusk mums naują Mesiją.!!!
.
KKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKK
.
<Pabuvau jums Prana s`as>

merild45 2009 m. kovo 11 d., trečiadienis, 14:26:39
matyt perdaug sunku,kad nesiraso...

Jietis 2009 m. kovo 11 d., trečiadienis, 10:07:34
ODĖ ODAI
.
Nelysk man po oda
Rupūžiau, gyvate
Nuleisk savo grėblį
Velniai tave matė.
Nes esu nepaprastutė
Mergaitė aš neprastutė
Ne kokia ten prostitutė
Ir nevadink mane-Tiūtė
Esu `tiuninginė` mergaitė
Su oda nepažeista.
Dabar juk tokia mada
Auliniai batai,
Kailine kepurė
Žieminiai stringai
Ir bamba nuoga.
Aš kaip gėlė
Ne kokia lėlė
Su didelėm kuokelėm
Prisirpusiom piestelėm
Nei vešli, nei kūda
Gal būsiu Barakuda ?

vardinė 2009 m. kovo 2 d., pirmadienis, 12:17:10
amore

Eglė 2009 m. vasario 28 d., šeštadienis, 22:13:44
Pasibelsiu į langą šįvakar,
Negesinki šviesos.
Tik paliki duris nerakintas,
O ant stalo kavos.
Aš ateisiu dosni ir laiminga
Ir tikrai ne sapne.
Pasakyk, kad esu reikalinga.
Pasakyk... Aš jau čia.
Štai liečiu Tavo virpantį kūną,
Žvakė plazda kaltai...
Ne dažnais vakarais šitaip būna
Uždangstyti langai,
Kad nei vienas šešėlis nekristų
Ant mėnulio delčios,
Kol ranka nejučia pasiklysta
Šiurkščiuose marškiniuos.
Godžios akys nuslysta paviršium,
Sužaibuoja lange,
O mes geriame nuodėmę tirštą
Paslapties patale.

Jietis 2009 m. vasario 27 d., penktadienis, 22:38:07
------> ------> ------> ------>
.
MEDŽIOKLIS
.
Nusipyniau pats kasą
Uždėjau ant riešo ir lanko
Nebekris daugiau man
Mano ginklas iš rankų.
.
„Ir lazda į metus kartą šauna“
Ginklas -ne ikona
Reikia būt akylam
Kuris laikas dabar
Jis manęs neapgauna.
.
Bet... nuščiuvo giria
Sportinė forma-gera
Ausys ir akys pagauna
Muliažas nebliauna
Instinktas prabudo
Adrenalinas užplūdo
Skrieja strėlė, teisinga
Smaigalys skrodžia ląstą
Kiaurai , nesminga
Žvėris krenta...
Niekas nesikremta
Pabaiga –kažkam visai ne
O kam ir laiminga.
.
------> ------> ------> ------>

~~~~~~> 2009 m. vasario 25 d., trečiadienis, 09:53:11
Čia tik palyginimas kaip greitai pasaulis pasikeitė. :)

2009 m. vasario 24 d., antradienis, 23:48:13
Tesk,kas pernai buvo?:)

Jietis 2009 m. vasario 24 d., antradienis, 21:30:18
PERNAI
- - - - - - -
$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$
.
AVINĖLIS
.
Pasipurtyk, avinėli
Čia kieme, po langu
Reikia pirkti man rytojų
Akcijos pabrango.
.
$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$
ŠIEMET
- - - - - - -
# # # # # # # # # # # # # #
A+A
.
Nesipūrtyk, avinėli
Anei čia, anei kieme
Pensijos mes nesulauksim
Tad, aukosime tave.
.
# # # # # # # # # # # # # #

Eglė 2009 m. vasario 24 d., antradienis, 17:12:39
Sumokam už klaidas... Tik ar visi?
O gal tos klaidos nevienodai ryškios...
Gyvenimai apsiavę ir basi
Parpuolusios ant kelių moteriškės.
Likučiai džiaugsmo, nuotrupos dienų,
Karoliai iš rausvų erškėčio uogų
Lyg ašarėlės kabo suverti
Ant vos beįžvelgiamų laumės sruogų.
O iš dainų iškritę žodžiai skris
Laukais savas melodijas pamiršę.
Ant nuodėmių tiršta rasa iškris,
Kad niekad neišlystų į paviršių.
Ir vėl vienodai būsime geri
Vieni kitiems linkėdami palaimos.
Sumokam už klaidas... Tik ar visi?..
Kokia ta kaina už šlakelį laimės...

2009 m. vasario 16 d., pirmadienis, 15:48:03
Su valstybės atkūrimo diena.

Jietis 2009 m. vasario 15 d., sekmadienis, 21:59:58
RRRRRRRRRRRRRRREXRRRRRRRRRRRRRRRRR
.
REINKARNACIJA
.
Kažkas atsitiko
Karmagedonas neapsiriko
Князь Algirdas
Girtas vaikščiojo
Valdovų rūmus
Atstatyt sugalvojo.
Rūmus meistrai tai atstatė
O jis jau mano tautą apstatė.
Ne vieta šernų galvoms ten
Juk visų mūsų pinigai sukišti
Ir ji pasakys kam rūmai skirti
Žinoma, kad ne jam.
Supratome mes
Kas turi charizmą
Valdžia visada laikina
Tik liaudis yra nemirtinga.
Istorija laike susispaudė
Lietuva pagaliau susigaudė.
Aureolę nuliesim
Mato Dievai iš aukšto
Svorio pakaks
Iš fondo blokados aukso.
Skausmingą praeitis saviems
Visaip juk, gyvenime būna
Neleisim šį kartą slavams
Pavogti karūną.
.
Lietuvos jubiliejus
1000-metį vainikuoja
Savo Valdovą soste
Vytautą karūnuoja.
.
RRRRRRRRRRRRRRREXRRRRRRRRRRRRRRRRR

nsirevic@gmail.com 2009 m. vasario 15 d., sekmadienis, 21:02:58
As skolinga
skolinga tau uz naktis bemieges...
prie kudikio loveles...
nekaltas tu uz sudauzyta musu meile.
skolinga tau ,kam atleist nepajegiau .
kam ...
kartosiu dar tukstancius kartu kam...,nors metu praejo desimtmeciai du.
Taves nors neber,tu ne man paaukojei paskutinius metus...
skolinga likau tau mielasis uz naktis tas bemieges ,
uz sudauzyta meile-nekaltas tu.
2009.02.15

2009 m. vasario 15 d., sekmadienis, 20:37:55
Išplėšiau meilę gražinu ją Tau..
Man jau nebereikia jos
Bevertis tapo jausmas,
Kuris širdį šildė ir glostė.
„-‚-‚-‚-‚-‚-‚-‚
Ieškok toliau ,
Naujų trofėjų savo sienai.
Dar vieno..... O jų dešimtis!
Prismeigtų įvairiaspalviais smeigtukais.
Didžiuokis jų skaičiumi?
Ir vėl kito angelo balsą girdėk.

Eglė 2009 m. vasario 10 d., antradienis, 11:55:33
Visus, kuriems tinka su manimi pabendrauti,kuriems artimos mano eilės, kviečiu apsilankyti Egmilės klėtelėje. Pagal šią užklausą pateksite į mano tinklapį, kuriame ir galėsite paiešjoti sau artimesnių žodžių. Mielai lauksiu užsukant.

Fralleyrirl 2009 m. vasario 10 d., antradienis, 07:57:13
Ńīįåšåģ äė˙ Āąń ļī ńåņč čķņåšķåņ
įąēó äąķķūõ ļīņåķöčąėüķūõ źėčåķņīā äė˙ Āąųåćī Įčēķåńą!!!
Ńīįåšåģ äąķķūõ Ģķīćī!!! Įūńņšī!!! Ķåäīšīćī!!!
Ķąēāąķčå ņåėåōīķ ōąźń e-mail www ąäšåń čģåķą čņä
Óēķąéņå ļīäšīįķīńņč ļī ņåėåōīķó: +79133913837
ICQ: 6288862
Email: rassilka.agent@gmail.com
Skype: prodawez

Eglė 2009 m. vasario 7 d., šeštadienis, 23:05:08
***
Man nereikia Tavęs. Jau nebe.
Nors sapnai... Juk sapnams neįteigsi,
Kad visai išėjai, kad nėra,
Kad viena šitą kelią įveiksiu.
Bet ir jie jau šiek tiek švelnesni,
Nebežadina tūkstantį kartų,
Nors kas kartą šalin vesdami
Vis tolyn nuo begirgždančių vartų
Mano ranką suspaudžia stipriau,
Kad dar kartą atgal nesugrįžčiau
O juk aš vėl Tave sapnavau
Tarp skaudžių ir sunkių išdavysčių.
Aš naktyj, tarsi voro tinkluos
Kurie niekur tolyn nepaleidžia,
Gal todėl, kad likimą vejuos,
O jisai tiktai žaidžia ir žeidžia.

Eglė 2009 m. vasario 7 d., šeštadienis, 23:04:24
***
Mano laimės švytuoklė ir vėl nuo manęs
Nuskubėjo į priešingą pusę, nuskriejo
Ir vis tempia tolyn voro nertas gijas,
Ir vis draiko laukuos rankom rudenio vėjo.
Bet juk turi kažkas pasilikti ir čia...
Kai subirs paskutinė pasenus dėlionė,
Gal tada kas pašauks, gal tada kas pakvies
Į nelengvą, bet žemiškai ramią kelionę.
Atsirems, prisiglaus, pasakys, kad manęs
Jau ieškojo seniai, kol surado netyčia,
Patikėsiu nors mano senas svajones
Griovė ištisos liūtys skriaudos ir patyčių.
Atsirėmus į petį nebūsiu našta.
Man užteks tiktai žodžių šiltų ir tvarkingų
Gyvenau ne savim, gyvenau - ne save,
Bet nors kartą norėčiau nubusti laiminga
Ir graži, ir gera... Patikėsiu ir tuo,
Nors matau savo veidrodyj veidą raukšlėtą
Aš tik noriu rytais nuprausti rasa
Ir užimt ne kitos, o tik savąją vietą.
Virdulys teatleis, jei nubusiu vėliau,
Jei rytus Tavimi, ne kava užsigersiu
Jei čia Tu, pasakyk kad šį kart suradau,
Aš iš ašarų savo rožančių suversiu.

Jietis 2009 m. vasario 5 d., ketvirtadienis, 16:06:02
EEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEE
.
ELEGIJA
.
Kaip moteris-taip religija,
Elegija su lyra ir be jos
Kiekviena privatizuotų Dievą
Jei tik galėtų -o,Gloria Deo !!!
Religingos būtybės
Iščiose savo ir iš pažiūros
Žydi gražiausiais žiedais
Žiedadulkes barsto
Vaivorykštėm rėdosi
Konkuruoja tarpe savęs
Spygliais ir jausmais.
Atskristų koks tranas
Ir būtų jam-basta
Dievobaimingos
Jos esti labai
Šeštu pojučiu jaučia
Kad Dievas-tai Meilė
O meilei kas abejingas?
Parodykite man, tikrai.
.

EEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEE

2009 m. vasario 3 d., antradienis, 14:30:32
Tiomnaja noč
Tolko puli svistiat pazadi...

mode 2009 m. sausio 31 d., šeštadienis, 17:34:27
Svinine naktis
Vejas vaike rudenio lapus
Ziro lapai,alsavo debesys
Prakirte juodaji dangu!!
Pievos gelynuose, drugeliu
kaukoles rinko,ju gaudzudys!!
Stai velop,veliau,vakarop
Isdygo degtukai is degtuku
dezuciu,plevesavo,lauze
karsti,karsti liepsnu
liezuviai ir drugeliu
sparneliai,kiti vabalai
cirsko zuve ugny
Ir cia pat ir tuoj,tai cia
Surijo savo medziokles laimikius
alkani sunys,alkani,medziotojai!!
Velop visi nuejo kas, sau kas kur!!

O vejas vis vaike rudenio lapus
Ziro tie lapai,gelsvi,zali
Ir svino danguje,alsavo,tie
Patys svino debesys,prakirte
Juodaji dangu!Taip tai naktis
baugi ir tyra,paslaptinga
saugojo medziotoju miega!!

Eglė 2009 m. sausio 30 d., penktadienis, 12:40:08
Neverksiu ant tavo peties niekada jau
Nors niekad ir neverkiau, argi ne taip?
Tas noras priglust, atsiremt dvelksmu pralėkė
Pro sieną širdy pastatytą kitaip.
Kur skersvėjai gainiojo židinio dūmus,
Kur stingdavo oras vėlais vakarais.
O galu gerklės įsigėręs kartumas
Neleido tikėti tuščiais pažadais.
O jie buvo skupūs kaip ubago sauja,
Vienur kruopele nuriedėję stalu,
Kitądien viltim įsigėrę į kraują
Svetimkūniu rėždavo tarsi stiklu.
Nešeisi lyg vėliavą savąją tiesą
Saldžios melagystės apraizgęs tinklais,
Kuri ir atrodė prieš veidrodį kreivą
Graži lyg princesė po Tavo sparnais.
Tik veidrodžiai dieną pavertę į naktį
Supainiojo Tavo ir mano metus
Atėjom išeiti, išėjom - netekti
Pametę širdies raktelius auksinius.
Neverksiu ant Tavo peties...

2009 m. sausio 25 d., sekmadienis, 18:37:28
Sapnas vilties
Siek tiek papyle
Sianakt menulis sviete man.
O tavo zodziai menesienoj plakes
As juos klausiau...
Norejau isiminti
Nes tu gali lengvai iseit....
Zinau,
Kitai juos isdalinti

Jietis 2009 m. sausio 25 d., sekmadienis, 12:25:35
# # # # # # # # # # # # # # # # # # # # # # # # #
.
VAIZDZELIS
.
Motinys motytloj nebuvo
Hormonų audros užgriuvo
Už kampo cigaretes kūrena
Motina, tėvas Britanijoje
Sveria svarą ir stena.
Akademikas akademiniu irklu tapšnoja
Gyvulys žolę paveiksle rupšnoja
Dar toliau-raitelis be galvos joja...
Visi savaip užsisvaigę paliko
Nemato kad dvigalvė višta
Nuo herbo nulipo
Krizius krizena,
Pirštais į stalą barbena
Galvoja kaip čia ką padaryti
Kad viską iš visų atėmus
Vėl aš galėčiau dalinti...
.
# # # # # # # # # # # # # # # # # # # # # # # # #

Andrius 2009 m. sausio 12 d., pirmadienis, 18:23:03
Kodėl kregždutės kartais skraido aukštai

Justea 2009 m. sausio 11 d., sekmadienis, 13:34:22
...Nes juk rytoi taves nebebus...
Tik dabar suvoki koks brangus tas žodis “myliu”,
Nes kai jo jau nebėra šalia taves,
To žodžio jau nebeišgirsi is jo lūpų,
Nebepamatysi jo ašarų, bei šypsenos,
Nebepasakysi jam nei labas nei iki,
Nebepamatysi niekada jau jo,
Žinau sunku tuo patikėti,
Bet juk tokia ta realybė.
Ji jau niekada jo neišgirs jai sakant “myliu”,
Niekada jau jos neapkabins, nepabučiuos,
Nepasakys kokia ji jam brangi.
Tačiau ji girdi, jis eina,
Bet jis jau niekada pas ją nebeateis,
Ji kvies jį, bet jis jau niekada neatsilieps,
Ji žino, ji neviena, jis jojoj širdyje.
Nurimk, ateis ir tavo jau dalia,
Kai susitiksi jau tu jį,
Žinau bus jau skaudu kitiems
Ir klaus kodėl? Kodėl tu juos palikai?
Kodėl tu išėjai?
Bet tau gerai bus jau su juo,
Galėsite pabaigti viską ką pradėjot,
Nebebūsite laimingi kaip kadais,
Bet juk geriau abu nei vienas tarp sienų keturių,
Juk meilės reikia tau, sakau,
Be jos tu žuvęs purvinas žmogau.
Juk ji ir jis tai viena visuma, viena šeima,
Skaudi ta meilė juk yra sakai,
O aš paklausiu ko tu vertas be tos meilės?
Tam ir gyveni,
Kad ją patirtum, verktum, juoktumeisi vien tik ja,
Tad sakyk viską ką galvoji,
Išliek tu savo žodžius jam brangiausius,
Sakyk jam ką jauti, kai jo nėra šalia taves,
Sakyk visiems kas tau brangu,
Gyvenk tik šia diena žmogau,
Nes juk rytoi jau nebebus taves.

2009 m. sausio 11 d., sekmadienis, 13:13:55
...Laikas uzgydo zaisdas...
Bega metai
Bega dienos
Bega laikas
Sitaip greitai
Bega nesustoja
Ir apie nieka negalvoja
Bega,bega,bega
Ir kartu svajoja
Kaip gerai butu sustoti
Ir akimirkai pasvajoti
Tiks svajones tuscias noras
Ir sustoti nebereikia
Kam stoveti jeigu reikia veikti
Laikas uzgydo zaizdas
Net ir pacias giliausias
Laikas uzgydo zaizdas
Net ir pacias skaudziausias
Nesustoja redejas
Nesustoja judejes
Nesustoja vazeves i prieki
Atgal nebegrys jau
Nera kelio atgal
Tik reikia judeti
Ir apie tolima kele galvoti
Laikas uzgydo zaizdas
Net ir pacias giliausias
Laikas uzgydo zaizdas
net ir pacias skaudziausias.

*** 2009 m. sausio 11 d., sekmadienis, 13:08:17
A..B..C..D..
A...Apleidai tu mane
B...Baugiu zvilgsniu sekei mane
C...Cukrine,saldi
D...Eiline durnele esi!

Justea 2009 m. sausio 11 d., sekmadienis, 13:02:41
Verkiu..nezinau kodel,
Tyliu..skaudu istarti zodi myliu,
Saukiu..tu negirdi,
Svajoju ir rasau..
Mano eiles skaudzios
Zodziai pinus ir kvaili
Mano eiles graudzios
Ir tu ta supranti
Kaskart skaitai ir juokiesi is manes
Kaskart klausai ir nesuprantamu zvilgsniu palydi
O as su kiekvienu zodziu po asara ant tavo delnu beriu,
Kodel as tokia kvaila
Ir vis nesuprantu,
Kad as ir mano eiles tau,kaip peilis po kaklu
Tau neidomus mano zodziai,
Tau istarti su meile didele
Tau neidomios mano eiles,
Nes laikai mane kvaile,
Kuri nesupranda gyvenimo esmes
Patikek,as ja suprantu,
Tik isreiskiu ja daug geriau nei tu!

Justea 2009 m. sausio 11 d., sekmadienis, 12:47:56
Nieko daugiau tik asaros skaiscios mano veide
Nieko daugiau tik skausmas manojoje sidy
Nieko daugiau neliko,
Nei meiles ,nei svaju
Liko tik kerstas ir begalinis skausmas
Kuri suteikei...man tu!
Nieko..niekoo..aplink nera..
Tik tavo isdavyste supasi aplink mane,
Saukiu,rekiu tu negirdi
Apsisuki ir iseini.
Nieko daugiau nebenoriu girdeti,
O ypac kuo tu vardu
Kaip gyva nenoriu regeti
Taves ir tavo nekaltu akiu!

2009 m. sausio 5 d., pirmadienis, 10:49:01
"Tik nepasuk poezijos keliu
Nes melo upės liejasi ir iš eilių..."

Eglė 2009 m. sausio 3 d., šeštadienis, 23:36:29
Taip jau yra,
Kad kasdienybė
Nesklinda smilkalais kvapiais,
Kad vargana žmogaus esybė
Keliauja banaliais takais
Ir tiktai retkarčiais ištrūksta
Basa po pievą pabraidyt,
Nes laiko taip dažnai pritrūksta
Save lyg indą išvalyt.
Eini viena į tirštą tamsą,
Ir vėl sakysit banalu,
Bet tam, kuris širdim nesensta
Gyvenimas ne iš raidžių.
Ir ne iš žodžių laša kraujas,
Ir ne iš sielos - dėmesys,
Todėl nereikia bausti skaudžiai,
Kaip kartais baudžia juokdarys
Tarsi juokais išdrėbęs purvą
Ant nebegyjančių žaizdų.
Et, apie ką čia mudu kalbam,
Juk visa tai taip banalu.
Sakai - palaidojai tėvelį...
O polėkis, o jo sparnai,
Prastai su Tavimi berneli,
Jeigu be jų pragyvenai.
Rašei, rašei ir vis be šarmo,
Tik apie tai kaip gyveni,
Neįdomi Tavoji karma -
Pegaso įsūniai kiti.
Aš jau baigiau. Belieka eiti
Dar kart labai atsiprašau
Už tai, kad gyvenu banaliai,
O parašau dar banaliau.

2009 m. sausio 3 d., šeštadienis, 22:09:41
Ryte
meilingi melo žodžiai,
numesti kaip elgetai
(vilties krislelis)
Vakare
skaudi tiesa
rimbu išraižyta siela
(ant kūno nepalikusi žymės.)
Rytoj
vėl rytas......
(žinau ir tiek)

Jietis 2009 m. sausio 3 d., šeštadienis, 12:16:50
XXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX
.
LIETUVOS 1000-METIS
Mano Tėvynę nusiaubė okupantai
Į valdžią sulindo kolaborantai
Dievai mums padėjo nuo jų atsijungt
Bet įpročiai liko, negali nuo lovio atjunkt.
Geriam degtinę, pilam stiklus pilnus
Gimdom vaikus jau debilus...
Ach tie Seimai Seimeliai ir Prezidentai mūsiški
Kreivi Bendravardikliai, visiškai.
Valdžia neatsakinga ką buvo žadėjus
Kas atsakys už paleistus vėjus?
Nėra nė vieno kas baloje turi daug galių
Laikas jau mums vėl turėti savo KARALIŲ.
.
XXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX

Naktis 2009 m. sausio 3 d., šeštadienis, 03:40:38
Musu EGO ir suniokoja meile vos ja pajunta:(Mes daznai taip ir issiskiriame,su mylimuoju nepasake meiles zodziu vienas kitam, nusinesame, uzgniauze juos viduje.Nenorime isskysti.

Jietis 2009 m. sausio 2 d., penktadienis, 11:27:58
eeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeee
.
EGO
.
Žmonės nesidžiaugia
Aplankiusios Meilės jausmu
Ir tokius vadina vos jie ne psi.
Bet patys trokšte trokšta
Kad juos gerbtų ir mylėtų
Ne vienas, ne du-o visi.
.
eeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeee

Crakeryz 2008 m. gruodžio 30 d., antradienis, 03:21:57
Kazkaip netycia betvarkant pc radau savo viena is pirmuju eilerasciu(jei tai galima pavadint eilersciu:))) ),gramatika netvarkyta.
---
2007-07-12 [Bomzas]
---
sianakt tyliai tyliai lijo,visos bulves sukirmijo
dar kaip tycia vejas buvo,kazkas girtas skaudziai griuvo
einu drasiai as sau vienas, ir buciuoju meiliai sienas
stulpas piktas man ne draugas,akyse vaidenas baubas
---
kokio velnio as tiek geriau,atsakyki mielas vejau
nieko as daugiau nenoriu,kaip tik silto mielo guolio
man kazkaip sunku ziureti,nematau pro slapia sketi
kas ten danguje vis daros ,girdis bugnai ir gitaros
---
eiti man namo tikrai smagu,nes turiu geru draugu
nors as zmogus be namu, ir po tiltu gyvenu
valgyti visi kas diena nori,as dazniausiai metu svori
mane smerkia kas tik nori,juokias saipos kaip totoriai
---
as nepykstu ant zmoniu,gera sirdi juk turiu
nesupranta manes niekas, kada tyliai sau verkiu
jug gyvenimas tik vienas, visa gerkle as klykiu
nieks manes jau nebegirdi,spaudzia vejas mano sirdi
---
i akis man jau prilijo,ir is laiptines isvijo
as susilti tik norejau, niekam blogo nelinkejau
pasakyti nieks negali, kas man dave tokia dalia
einu linksmas sau keliu,nes dar vyno as turiu!
---

2008 m. gruodžio 29 d., pirmadienis, 21:56:16
Yra tiesos tavo žodžiuose berneli:)

Jietis 2008 m. gruodžio 29 d., pirmadienis, 09:38:39
pppppppppppppppppppppppppppppppppppppp
.
PAPRASTAI
.
Broliai ir sesės
Visiems maloningi
Pasakysiu aš jums kodėl
Jaučiatės nelaimingi.
Dalykas tai paprastas
Bet į neviltį varo
Negalit atplėšti akių
Nuo TV ekrano.
Vietoje to, kad eitute
Būtute, sportuotute
Žodžiu-gyventumėte
Jaustute pulsą viens kito
Kūnų bei sielų bendravimą
Prilipę, priplempę
Stebite svetimą
Užuot gyvenę
Savo gyvenimą
Reikia nedaug
Tik perkainuoti vertybes
Meskite iš galvos
Visas banalybes
Atverkite širdį ir sielą
Vieni kitiems
Bendraukit, dalinkite
Save žmonėms.
.
pppppppppppppppppppppppppppppppppppppp

2008 m. gruodžio 28 d., sekmadienis, 09:19:35
Taip ir supratome, kad tu kolaboruoji. Kitaip nesakytumei, kad prie ruso tau buvo geriau.
Teip lengvai mūsų neapstumsi, tumsi umsi si si.
Blogas aš ir bloga tu. Vat.
Bet dar nevėlu atsiversti. Niekada nevėlu, kol nebūna pervėlu.

Eglė 2008 m. gruodžio 27 d., šeštadienis, 17:22:56
Упд4 - ai ne nikas, o mano neapdairumas, kai vietoje lietuvybės, savo vardą užrašiau rusiška abėbėcėle.

2008 m. gruodžio 26 d., penktadienis, 09:43:11
Cia senovinis toksai glusitielius ...nelieciamybe simbolizuoja... uzsikamsciuoji - ir meslas jau nesmirdi.

Kas čia per nikas-Упд4 2008 m. gruodžio 26 d., penktadienis, 00:12:33
Ko gero netyčia kažkas bus išsižiojęs, kaip varna su sūriu. :))

Упд4 2008 m. gruodžio 24 d., trečiadienis, 14:47:44
Kai po visų dienos darbų
Mama pakvies prie Kūčių stalo,
Palaimins, Dievo paprašys
Mums kiekvienam laimingo kelio,
Kalbėsime ir mes drauge
Visai kitaip kasdienę maldą
Ir prakartėlės kuklume
Surasim savo laimės valdą.
Ir nesvarbu kokia ji bus,
Didžiulė ar visai mažytė
Nes žemėje šioje žmogus
Tiktai menka jos dalelytė...
Su šventėmis!

2008 m. gruodžio 24 d., trečiadienis, 14:39:43
Tylia nakti,
nakti sventa
baltos snaiges
tyliai krenta...
Letai krisdamos
i zeme
saltos snaiges,
rodos,kalba, slama.
Rodos,kalba
mus sirdims:
meile vel
naujai uzgims.

2008 m. gruodžio 23 d., antradienis, 12:11:35
...... atrodė sušvito meile, norėjosi mylėti pasijusti taip, kaip anksčiau jaunystėje , patirti tokias pat ryškias emocijas. Pasąmonei atrodė geriausias jis. Kito tokio nebuvo ir jau nebus.. Viliojo gilus jausma.Sieloje daužėsi drugeliai ....
Ir dar tai savas ,pažįstamas ,saugus žmogus.. Nereikės apsimetinėti, nebaisu būti savimi.
O dabar man skauda širdį ,nes ji mylėjau ir dar vis myliu, taip jau penki metai.....
...supratau ( galu gale ) jis manęs niekada nemylėjo ir tikrai nepamils. Niekados ,niekados, Nepavyko man užsėti savo meilės jame Jis tik pakenčia mane.Ir žudo esama meilę. Aukos man nereikia Aš ne ta jo obuolio pusele kurios jis ieškojo visa gyvenimą Man gaila jo ( vargu ar ras savo meilę ,o gal tik dar labiau nusivils.)O aš išgyvensiu ,o jam linkiu ,kad viskas eitu i gerąją pusę .Manyčiau, pirmiausia jam reiktu sutart su savimi. Pabūt vienumoje.....
Išeinu atostogų ,tik jų terminas neaiškus......

Eglė 2008 m. gruodžio 22 d., pirmadienis, 10:34:27
Apsidžiaugiau, kai radau istorijos tęsinį. Skaičiau nematydama ir nrgirdėdama nieko, kas būtų sutrukdęs išgyventi kartu su kasininke, lydinčiu vergeta, su ta keista ir sunkia teisybe. Nepaprasta paprastų žmonių gyvenimo istorija. Jei ji išgalvota, tai tai taip tikroviškai, jog pajunti ją savo siela ir atrodo, kad ir tu eini paskui karstą drauge su jais. Stipru ir labai įtaigu.

2 dalis 2008 m. gruodžio 21 d., sekmadienis, 20:38:54
..........Tik jis, jos vyras, bekojis, bjauriu pelenų spalvos veidu, kilnojo ją ant rankų, slaugė kantriai, stebuklingai kantriai, su nesuprantamu švelnumu. O ji, įsijautrinusi ir apdujusi nuo ilgos ligos, matydavo aureolę, spindinčią aplink jo galvą.
Gal šitokia tiesa?
Bet kodėl žmonės paliko jį, tauriaširdį? Kodėl jis vienas?
Atsakymo ji nesuras, nors stengiasi jų gyvenimą matyti taip, kaip mato šitą šmėklišką vežimą. O žmogus, neramiai žengiantis šalia jos, aišku, nepasakos savo gyvenimo. Ir paslapčių neaiškins. Ar galima išaiškinti paslaptį paukščio, krintančio po medžiotojo šautuvu, žuvus jo patelei? Ar galima nustatyti šviesos ir tamsybės ribas, tarp kurių sukasi visa, kas gyva? Ar įmanoma suprasti tą baisų žiaurumą, kuris lydi meilę?
Gal būt, ir tas žmogus, tas bjaurus bekojis, kuriam buvo įgimtas švelnumas, įsidegė neapykanta ir kerštu žmonėms, prakeikė juos, ėmė tikėti velnius. Iškėlęs gauruotą kumštį į dangų, jis šaukė už savo likimą, reikalavo atpildo, reikalavo teisybės. Teisybės nebuvo.
Bet šitame purve turėjo kas nors būti: dievas ar velnias, ar girtavimas iki beprotybės. Jeigu bekojis ištartų mergaitei keletą savo likimo žodžių, ji, tikriausiai, galėtų sau pasakyti: štai ko aš iki šiol nežinojau ir nesupratau! Bet ne, jis neprabils. Ir jai liks nežinoma tai, kas svarbiausia - kaip ir visada.
Juk ji nežino, net ką jis iš tikrųjų lydi.
Ji mano, kad žmoną, ir stengiasi suprasti gyvenimą, kurio visai nebuvo. O gal būt, jis lydi motiną - išnešusią ant savo pečių ištisą šimtmetį, viską užmiršusią ir visų užmirštą; gal seserį - laimės nesulaukusią, į pragarą pasiuntusią visus vyrus, uždususią nuo pykčio; o gal draugą - tokį pat atliekamą ir niekam nereikalingą?
- Ką jūs lydite? - paklausė ji staiga ir taip tyliai, kad suabejojo, ar jis išgirdo.
Žmogus pakėlė galvą, išsitiesė, nusibraukė atbula ranka nuo kaktos prakaitą.
- Gyvenimą savo, - pagaliau atsakė jis gergždžiančiu, nemaloniu, bet iš gilumos kylančiu balsu. Ir žengė toliau, sunkiai krypuodamas, šnopšdamas, tačiau nepriklausomai ir išdidžiai, kažkaip graudingai komiškai: "Šlept - tarkšt! Šlept - tarkšt!"
Ji pajuto šiurpulį.
Priešais buvo tuščias, nugairintas laukas, keletas eglių ties kapinėmis, kurių viršūnėmis vėjas nešė pilkus debesis.
- Hhh... ką lydite jūs, ahh?..
Išgirdo ji graudų, bet piktą dūstančio žmogaus murmėjimą. Jis, matyt, eikvojo paskutines jėgas ir su kraupiu nerimu skaičiavo mintyse, kiek dar liko iki kapinių.
Ji paėjo keletą neryžtingų žingsnių, atsiliko ir sustojo. Taip, tikrai, ką ji lydi? Svetimą paslaptį, kurios niekada nesužinos? Bevardį gyvenimą bevardžio žmogaus? Ką ji lydi?
Lyg prabusdama, ji atsiminė tai, ką neleistinai buvo užmiršusi, - atsiminė, kad ji nešasi pilną portfelį pinigų, kurie kažkam neapsakomai reikalingi. Ir ji bėgo tekina į miestą, galvodama, ką pasakys buhalteris, kuriam dievas iš piktumo davė akmenį vietoj širdies. Bėgo žvirgždėtu keliu, ilga beržų alėja, neatsigręždama, nesustodama, kaskart labiau suprasdama savo kaltę.
Ir kai išbalusi ir uždususi pravėrė raštinės duris, ji pamatė siaubą buhalterio akyse. Sustojo prieš jį be žado ir laukė negailestingo teismo. O jis, norėdamas nustatyti kaltės dydį, ištarė pro dantis:
- Kalbėk!
Tada ji pasiryžo pasakyti jam visą tiesą, pasakyti, suvaldžiusi baimę, drąsiai, net protingai. Jeigu jau būti teisiamai, tai tiktai už tiesą.
Taip, ji ėjo laidotuvių procesijoj. Ji turėjo eiti. Ji negalėjo neiti. Mirė jai brangiausias žmogus. Kol jis buvo gyvas ir darydavo jai gera, ji niekino jį, skriaudė, įžeidinėjo. Giminės apiplėšė jį, paliko, užmiršo. Ir mirtis, kuri yra šimtą kartų baisesnė vienatvėje, pažadino jos sąžinę, atsakomybę, gailesį. Ji pajuto savy to žmogaus gyvenimą, tokį mažą ir kartu tokį didelį, - gyvenimą, audrose nepalūžusį, švelnios meilės pripildytą. Ir pajuto jo likimą, nežinomo, užmiršto žmogaus likimą, nematomais saitais surištą su jos likimu. Ji ėjo paskui karstą - ji negalėjo neiti - paskui sielvartą, paskui neišmatuojamą vienatvę. Ir atrodė jai, kad ji eina paskui kažką nemirtingą, eina su visais žmonėmis kartu, eina brolių ir seserų būryje. Ir atrodė jai, kad žemė žydi, nors tai buvo geltonas ruduo.
Pradėdama kalbėti jam, ji jautė baimę, bet dabar pati pamatė, kad tai nėra baimės ir silpnumo žodžiai; pati suprato, kad tai iš tikrųjų yra tiesa. Ir, keista, ji pastebėjo ašaras buhalterio akyse. Ašaras?! Ne! Tai buvo tik iš kažkur atklydęs saulės kraštelis, tik svetimų spindulių pluoštas, nes staiga griežtasis žmogus pagriebė tą patį portfelį ir trenkė į stalą.
- Kvaiša! Galėjo taip atsitikti, kad būtum grįžusi be pinigų! Žmonėms valgyti reikia!..................

Jietis 2008 m. gruodžio 21 d., sekmadienis, 13:28:20
žžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžž
.
ŽEMĖTVARKIS
.
Valstybę ištiko bankrotas
Prie Leo ir neokomunistų
Aš nuomonę teisingą turiu
Geriau pasiliksiu
Prie savo artistų
Kuriuos pažįstu.
.
Nes
Jei išsipirkai už vagnorkes
Vadinas arus
Nusišnypšt ant tokios valdžios
Viskas pražus.
Žemgrobiai komunistų vaikai
Nepražus.
O tu po 20 metų
Kaip Dartanjanas
Kirsti jau- vaismedžius.
.
Tai kas, kad įveisei sodą
Sukultūrinai kaimo šiukšlyną
Dabar jau gali
Suvežtą žemę ir pasiimt
Lieps- išsirauki medžius
O dabar-ŠLIUS!
Žemėtvarkis imituoja žemyną
Kiršina mane ir kaimyną.
Norėtų garsiai jie rėkt
GRAŽINK MUMS TARYBINĮ PALIKIMĄ!!!
.
žžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžž

Grus as 2008 m. gruodžio 21 d., sekmadienis, 01:29:23
... Priėjusi miesto sodą, ji sustojo ir įsižiūrėjo į liepsnojančius klevus. Kaip gražiai čia sugalvojo ruduo, - nusijuokė ji, - visus medžius apipylė ugnimi, auksu, saulės likučiais.
Gera būti dailininke, įsitaisai, kur nori, pieši, kas patinka. Ir bloga būti kasininke (o dar netikrąja, pavaduojančia), nuskubi į banką, paimi svetimas algas, susidedi į geltonos odos portfelį ir - grįždama nesidairyk; eik tiesiosiomis gatvėmis, suspaudusi kaip replėmis tą svetimą lobį. O kontoroje buhalteris, kuriam lyg tyčia dievas davė akmenį vietoj širdies, vis vien aprėks tave "kvankle", "žiurke knygine" (jis yra pastebėjęs ją skaitant kontoroje) ir dar kitais nuostabesniais žodžiais. Tu atsakai, anot išmaningojo buhalterio, už visą pasaulį ir už visus jo turtus.
Kas gi čia?! Jos dėmesį patraukė nepaprastas reginys. Ji sustojo. Laidotuvių procesija. Keista procesija. Nedažytų lentų karstą, užvožtą lovį, veža kažkokios purvinos vežėčios, o paskui jas eina vienintelis žmogus. Žmogus - viena koja. Antroji - medinė, apkaustyta geležim. Jis žengia akmenų grindiniu, nuklotu rudens lapais - šiurpus; "Šlept - tarkšt! Šlept - tarkšt!"
Ji net išsižiojo. Lyg koks klyksmas jai išsiveržė iš širdies. Praleido eiseną, nepajudėdama iš vietos.
Iš kur tokios laidotuvės? Net tokiame miestelyje, kur pykstamasi trisdešimt metų, ir tai mirusį lydi sunkvežimis rimtais veidais žmonių.
Ji pabėgėjo tekina, susilygino su procesija ir ėjo kurį laiką šaligatviu.
Ką jis lydi? Tikriausiai žmoną. Kur jų vaikai? Kur kaimynai? Kur giminės? Kodėl jis vienui vienas?
Praeiviai sustoja, stebisi, bet nė vienas nesiryžta net kelių žingsnių paeiti šalia žmogaus.
Vėjas blaško negyvus lapus, neša sūkuriais, meta į veidus; kokia šalta rudens diena!
Medinė koja paslysta, ir žmogus suklumpa ant vežėčių. Bet vėl atsitiesia, vėl žengia šita klaikia savo eisena.
Kodėl jis nesisėda į vežėčias, galvoja ji. Kodėl neapkabina karsto? Kelias dar ilgas. Kapinės dar toli. O jis per daug vienas, neįsivaizduojamai vienišas.
Ir ji pati nepajuto, kaip pasuko iš šaligatvio ir susigretino su žmogumi. Jai atrodė, kad ji atmerktomis akimis sapnuoja; su kažkokiu nesuprantamu būtinumu daro tai, ko iš tiesų nedarytų.
Dabar jie dviese ėjo paskui tas šmėkliškas vežėčias ir kiekvienas atrodė lyg iš kito pasaulio.
Nukarinęs kojas vežėjas ragina kumelę skubėti, nori greičiau baigti priverstinę kelionę su karstu už nugaros, greičiau grįžti prie savo tarnybos, į kurią jis yra įpratęs.
O žmogus, nors ir klupdamas, žengia atkakliai, ryžtingai, savotiškai oriai: "Šlept - tarkšt, šlept - tarkšt!" Nuo kaktos jam ritasi stambūs prakaito lašai, palikdami pėdsakus ant nešvaraus pelenų spalvos veido.
Griuvėsis, galvoja ji. Kas jam pakels karstą, nuvykus į vietą? Kas padėjo išnešti iš namų? Kas buvo su juo tomis baisiomis valandomis, kai mirtis pasiėmė, gal būt, paskutinį artimą žmogų?
Paklausti jį? Ne! Jo veidas - lyg pikto sužeisto žvėries. Atrodo, kad jo širdis kupina šiurkščiausio nerimo, įtūžio ir pagiežos. Tikriausiai jis žmonių priešas, kerštininkas, girtautojas. O čia vežama kankinė. Ir vežimas taip šiurpiai gargžda, tarsi kartodamas kažkieno neišsakytą skundą.
Gal jis daužė prieš savaitę tą moterį kumščiais, o vakar girtas klūpojo prie jos migio, kuriame ji merdėjo.
Aišku, niekada jis nenušluostė jai ašarų ir nepakėlė jai naštos, kai ji, netekusi jėgų, imdavo klupti. Graužė jos gyvenimą, iš pradžių tvirtą, vėliau palaužtą; ėdė atkakliau, nei rūdys geležį. Kapojo ją kaip jauną eglę, kol nugenėjo šakas. Jis sunaikino jos slaptąjį pasaulį ir padarė iš jos paklusnią, bevalę vergę. Ir ji braidžiojo pusnis kirtimuose, šalo vėjo pagairėje ant pastolių, mirko skalbyklos garuose, kad parneštų jam duoną. Gulėjo šalia gyvo lavono, šlykštėdamasi prisilietimais, ir, tik kažkokios šventos kvailybės apakinta, kantriai nešė moteriai skirtą likimą. Net nenusikirpo juodų, ant pečių krintančių plaukų, už kurių nutvėręs jis mesdavo ją į guolį; jis to neleido. Ji buvo šviesa, kuri nepramuša tamsos, ir meilė, kuri miršta negimusi.
Ir tas bekojis, o dar daugiau beprotis, kaltino ją už viską, o labiausiai už patį gyvenimą. Ką jis ateityje kaltins?
Laidotuvių vežimas ritasi iš miesto, slenka didžiulių beržų alėja į laukus - šaltus, drėgmės ir vėjų pripildytus.
Ji turi grįžti. Būtinai grįžti. Bet ji, skausmingos paslapties sujaudinta, beveik nesąmoningai žengia paskui nežinomą karstą.
Gal būt, viskas ne taip, kaip ji mano. Gal ji neteisingai apkaltino tą be galo vienišą žmogų, kuris, kaip atrodo, nieko daugiau nemato, tik tas liūdnas vežėčias, nieko daugiau nejaučia, tik dingusį gyvenimą ir likusią širdgėlą.
Tikriausiai jis nėra pakvaišęs girtuoklis. Nėra žvėris. Nedaužė prieš savaitę kumščiais žmonos; nedaužė nei prieš metus, nei prieš dešimt. Moteris sirgo jau daug metų, nepakildama iš lovos. Visiems įgriso, visi negailestingai paliko ją ir užmiršo. Tik jis, jos vyras, bekojis, bjauriu pelenų spalvos veidu, kilnojo ją ant ra

2008 m. gruodžio 12 d., penktadienis, 15:39:45
Kalbama-medžiai nieko nejaučia
Ir“ mano“ jau meta lapus
Bet aš prie jo glaustausi
Medinės širdies klausau

Kim 2008 m. gruodžio 10 d., trečiadienis, 20:03:56
"Tiesa turi būti teisinga`..."o suprantu tave,dabar lyg žemėlapius reiktų skaityti apvertus ir lyg istatymai atspaudinti apversti.Apversta tiesa?

Jietis 2008 m. gruodžio 10 d., trečiadienis, 19:21:31
Mes visi ankščiau, ar vėliau patiriame vienokius, ar kitokius išbandymus. O juos gauname pagal savo „sugedimo laipsnį“. Tik mums atrodo, kad galime kažką pergudrauti, `perspjauti` ir viskas bus O.K. Aha , tada mes tokie patys sau atrodome protingi, o žmonių akimis žiūrint-mokame gyventi. Bet žiūrėk- išbandymas jau beldžiasi į duris, `dividendų` reikalauja, ja, ja.
Štai kad ir mano bičiuliui laikmetis, kai už patirtą neteisybę sako, norėtųsi tiesiog paimt ir ką nors nušauti. Bet ką tu nušausi, kai `niekadėjas` proporcingai išsidalinęs tarp sraigtelių ir vadinasi-Sistema? Nesikeikiant-ŽEMĖS REFORMA vadinasi. Ir dilema-kaip nenužmogėti, kaip `nenusiristi evoliucijos laiptais`? Sakote demokratija, negalima savivaldžiauti, ti, ti, ti...
Nepasitikime ta mūsų neįgalia Temide, oi nepasitikime, nors kauk vilku. Aš nesuprantu ką tas Temidas ten galvoja. Visiškas matriarchatas ir čia. Et, ko norėti iš aklos ir kurčios bobos, kuri tik surudijusiu kardu tesugeba mosikuoti ir garsiai rėkti-`Tiesa turi būti teisinga`...Maždaug-sviestas sviestuotas, ekonomika ekonomiška, o malkos medinės. Ir dar bando kažką pasverti nekalibruotom svarstyklėm. Tfu...
Klausimas:-kodėl viskas taip? Kur to pradžia, kur pabaiga? Gal gali būtį Rojus žemėje?
-NE, NEGALI. Visur yra priežastingumas. Ką pasėjate-tą ir pjaunate.
- o kodėl negalima kitaip?
-TODĖL, kad trokšte trokšdami atėjote į šį pasaulį kažko išmokti. Tiktai čia nėra mokykla sau-namai sau. O ir viską išmokę, užgyvenę, ar nusigyvenę, nelygu kokį `koledžą` lankėte, viską paliksite, nieko neišsinešite, net savo sudilusios `sermėgos`. Pasiimsite tik kažkiek subrandintą savo sielą,la, la la............
O kad jums būtų duota prisiminti ko jūs norėjote prieš inkarnuodamiesi šitame savo `kiaute`???
Tada viskas, viskas būtų kitaip, net nežinotumėte ką reiškia žodis- abortas. Vat teip tai, aborto liekanos!!!
AMEN.

Kim 2008 m. gruodžio 10 d., trečiadienis, 17:57:08
Kol nesakysiu
siela ir sirdis spurdes.......
....istiesiu rankas i dangu
Lyg laukdama stebuklo
....Dvasia nurims many
Jausmai ir bres
Ir sazinė kankinn
Del pazintos nuodemes saldumo

be pavadinimo 2008 m. gruodžio 8 d., pirmadienis, 22:14:05
atrodo niekas nepasikeitė..
pasaulis sukas
kaip ir anksčiau...
bet ne man...
vėl rieda ašaros ..
bet ne tokios kaip anksčiau...
jos pilnos skausmo ir vilties...
vilties kurios aš jau nebeturiu...
ir su kiekviena ašara prarandu
tai kas buvo miela ir brangu
Bet tai jau praeitis.Nieko neliko

Eglė 2008 m. gruodžio 6 d., šeštadienis, 12:39:14
Aš piešdavau Tave jaunystėje
Ant balto sąsiuvinio lapo
Ir taip norėjau, kad užklystum
Į mano pasaulėlį trapų.
Ir atėjai. Tik vėlų rudenį.
Gyvenimas uždėjo kaukes.
O aš nubėgau iš paskos
Lyg šimtą metų būtum laukęs.
Na, lygiai toks, kaip ir ant lapo-
Į kūną spėjai įsigerti.
Ir aš pasimečiau laike,
Ir praradau atstumų vertę.
Nubėgau lyg kvaila mergiotė,
Palikusi draugus ir protą
Į pilką kasdienybės rūmą,
Į savo ateitį kuprotą.
Kur mano jausmo nieks nešildė,
Kur aš buvau tiktai pelenė,
Kurios kurpaitės nieks neieško
Ir nekviečia į rūmų menę.
O juk aš piešdavau jaunystėje
Tave ant sąsiuvinio lapo...
Nukrito kaukės rudeninės
Lyg sunkūs akmenys ant tako...

W.A. 2008 m. gruodžio 7 d., sekmadienis, 13:47:12
>>>> EGLĖS žinutės ir kt. atsakymai jai perkeltos DISKUSIJŲ puslapį (pagal laiką), paliktos tik eilės...

Eglė 2008 m. gruodžio 4 d., ketvirtadienis, 12:48:49
Ačiū už kelio parodymą, tad ir persikelsiu į diskusijų vietelę. Tiesiog iš inercijos pradėjau diskutuoti čia, kur sulaukiau reakcijos. Nepamenu, jog būčiau lankiusis diskusijų puslapyje. Šiame talpindavau savo eilėraščius, tad ir dabar tiesiu taikymu atkeliavau į jį. Skaitydavau jūsų kūrinėlius. Daugiausia jų paršę Ietis man pasirodė sudėtinga asmenybė, tad įsiterpti lyg ir netiko.

2008 m. gruodžio 4 d., ketvirtadienis, 12:10:27
Eglut yra atskiras puslapis padiskutavimui ir niekas neuzsipuls, ten yra ir kitu istoriju.

Eglė 2008 m. gruodžio 1 d., pirmadienis, 12:32:12
Skaitykite iš apačios į viršų. Tokia seka šis laiškas patalpintas
PASAKA BAIGIASI GATVĖJE

Eglė 2008 m. gruodžio 1 d., pirmadienis, 12:29:39
Deja, tai ne literatūrinis kūrinys, bet gyvenimas ir yra ta tikroji literatūra. Kam pasirodys juokinga - juokitės, kam graudu- susimastykite, bet visuomet atsiminkite, kad tai gali nutikti jei ne Jums, tai Jūsų dukterims ar anūkėms. Vyrai, apsdaugokite jas nuo niekšybės, o Jums, moterys, linkiu budrumo, nes meilė nėra saugi net ir labai vėlyvame amžiuje. Jei jaunoems iš meilės gimsta vaikai, tai pagyvenusiems tai gręsia infarktais ar kitomis ne visai maloniomis bėdomis. Sėkmės visiems.
tęsinys:
O juk norėjau tiek nedaug – bent keletą kartų per metus susėsti visa didele šeima prie vieno bendro stalo, pasidžiaugti visais, o labiausiai mažaisiais, mylėti, būti mylima, ir tapti bent menka dalele kitų gyvenimuose. Šiandien nebeliko nieko. Net vardo.
Vyras padavė ieškinį skyrybos ir vadovaudamasis dabartiniais įstatymais nori kuo greičiau mane iškraustyti iš buto. Kai aš pardaviau savo butą Jonavoje, tuomet už jį gavau 30 tūkstančių. Jie visi nusėdo vyro bute. Dabar jis man pasiūlė 15 tūkstančių ir ramias skyrybas. O juk parduotas ne tik butas ir viskas kas jame buvo, parduotas visas mano gyvenimas. Pradėjus kartu gyventi, atsirado daugybė mums nereikalingų daiktų. Dalinome juos, o prastesnius išnešėme prie konteinerių. Pasilikome tiek, kiek reikia vienai šeimai. Jonavoje palikau ir savo visą buitinę techniką, kadangi vyras turėjo savo. Kur man išeiti, kur glaustis, nuo ko pradėti, kokį butą galiu nusipirkti šiandien už 15 tūkstančių litų? Kol kas paėmiau paskolą, kad galėčiau susimokėti už advokato paslaugas, bet niekas nežino kuo ši istorija baigsis. Kai pabandžiau apeliuoti į vyro sąžinę, jis patraukė pečiais – ką darysi - situacija pasikeitė, o be to nereikėjo būti tokiai, jei norėjai gyventi. Kuo man reikėjo būti, kad vyras neišmestų manęs į gatvę lyg atsibodusio šunyčio? Kur man su esama sveikata dėtis? Sakysite – pas vaikus. Bet juk aš juos ir taip nuskriaudžiau, visą savo turtą patikėdama vyrui. Norėčiau, kad apie tai išgirstų moterys, kurios pasirengę pasielgti taip pat. Nebegalima tikėti niekuo. Jeigu jau 67 žmogus, pasitelkęs vaikus verslininkus su savo šeimomis, pedagogas, turintis ilgametę patirtį ir savo mokiniams turintis diegti tik moralines vertybes, savo gyvenime yra paprasčiausias alfonsas, gyvenantis patiklių moterų užgyvento turto sąskaita ir išmetantis jas į gatvę kaip padėvėtą, bet pabodusį daiktą. Esu tikra, jog jis ieškos vėl ir vėl, nes visiems teigia, jog be moters negyvens.
Taip, kad PASAKA BAIGIASI GATVĖJE. Jeigu ką domintų gatvės pavadinimas – A.B.
Eglė Bareikienė,
Kėdainiai

Eglė 2008 m. gruodžio 1 d., pirmadienis, 12:23:19
tęsinys
Ir vėl viena. Tuomet prisiminiau prieš metus ruoštą pokylį jo 65metų jubiliejui paminėti. Visą mėnesi nesitraukiau nuo kompiuterio ruošdama visokius mažmožius svečiams, kad jie iš to pokylio išsineštų ne tik gerą nuotaiką bet ir mažas prisiminimo dovanėles. Likus savaitei iki Jubiliejaus, Algis kažko užpykęs eilinį kartą varė iš SAVO NAMŲ. Buvo aišku, jog namų aš jau nebeturiu.
Pinigai. Uždirbu šiek tiek mažiau nei vyras. Kadangi mano darbingumas tik 35 %, dar gaunu ir invalidumo pensiją. Nepragėriu, neišlaidavau savo vaikams ( visas dovanas visiems pirkdavau vadovaudamasi vienu principu – neišskirti nei vieno). Tai nuolat kartodavau ir vyrui, nors jis dažnai man prieštaraudavo. Didžioji abiejų uždirbtų pinigų dalis buvo skiriama maistui ir buičiai. Tačiau Algis nuolat man priekaištaudavo, kad neteisingai gyvename. Jam buvo neaišku kur dedasi pinigai. Nors per tris metus esame nusipirkę daugybę daiktų, važiavome į Turkiją, o ir po Lietuvą nemažai keliavome. Kas mėnesį po 200 jam išskaičiuodavo už kaupiamąjį draudimą. Ar gi šitie pinigai nėra sutaupyti? Jie juk nenukrito iš dangaus. Ir gyvenome mes nieko nestokodami. Pirkdami maistą neieškojome pigesnio kąsnelio ir mėgavomės tuo ko patys geidžiame. Ir dar visada likdavo šiek tiek pinigėlių. Aišku, tai nebuvo dešimtimis tūkstančių, bet ar tikrai būtų buvę teisinga gyventi kaip kurmiams skaičiuojant kiekvieną centą. Juk ir su žmonėmis reikia sueiti ir išeiti kur nors. Tad ko mums trūko?
Iki šiol negaliu suprasti, kodėl dviems senstantiems, bet dar dirbantiems žmonėms nebegalima drauge leisti savo tiek nedaug likusio laisvo laiko. Kodėl kaip tik dabar, keliaujant į rudenį, nebegalime išnaudoti mums skirtų akimirkų. Kodėl tapo neįmanoma planuoti savo savaitgalių drauge, kodėl apie tai, kad juose būsiu pasmerkta likti viena, sužinodavau tik paskutinę akimirką prieš pat vyrui išeinant pro duris. Jis vadovaudavosi tik savo suaugusių vaikų žodžiais ir skambučiais ir priešpastatė mane Jiems. Bet kodėl vienoje širdyje negali užtekti vietos visiems vienodai. Juk kai gyveni su žmogumi, jis yra pats artimiausias Tau nei tėvas, nei motina jo negali atstoti, lygiai kaip negali nugyventi mūsų gyvenimų ir mūsų vaikai. Aš taip pat turiu vaikus, kuriuos be galo myliu, bet niekada nedemonstruoju jiems pirmenybės prieš savo vyrą, nes jie gyvena savo gyvenimus ir aš tegaliu juos tik stebėti iš šalies, pabūti drauge, pasidžiaugti kai jiems sekasi ir pagelbėti, kai jiems sunku. O savo gyvenimą aš privalau nugyventi pati ir neužkrauti savęs jiems.
Sako, kad tik mylint galima ištverti daug ką. Algis visai neseniai pasakė, kad jis vedė ne iš meilės. Tik tada pagaliau suvokiau jo poelgių ištakas. Jam manęs niekada nereikėjo. Net kaip moters. Vyriškos problemos tapo nuolatinėmis palydovėmis. Dariau viską ką galėjau, kad vyras nepasijaustų nejaukiau. Patenkinti jį pavykdavo tik vienu būdu ir aš juo naudojausi. Niekada neatstūmiau jo, niekada neprikišau nepajėgumo, kadangi mūsų amžiuje reikalauti ko nors daugiau būtų kvaila. Juk galima gyventi taip kaip išeina. Tačiau nuolatinis vyro bėgiojimas iš lovos, naktinis televizoriaus žiūrėjimo kitame kambaryje, įvairiausi interneto tinklapiai, kuriuose įprato lankytis nuolat, priklausomybė nuo virtualaus sekso...Šiandien jau žinau kas tai, nes kartą eidama į tualetą užklupau jį. Tik tokiomis temomis kalbėti neįprasta. Užkluptas jis nei kiek nesumišo, tik pasakė jog tai natūralu, kai vyras neturi žmonos Ir tai vyksta tuomet, kai žmona savo lovoje ilgisi švelnumo ir negali jo sulaukti. Yra kita medalio pusė. Televizoriaus ekrane tik jaunos, tik gražios ir tik duodančios. Joms nereikia švelnumo, atidumo, jų niekada nereikia prašyti atleidimo, jos niekada neįsiskaudina. Kur kas sunkiau su senstančia, jau seniai savo linijas praradusia ir apelsinu virstančia moterimi. Matyt nebe reikalo jis naudojosi kitomis paslaugomis. Jau minėjau, jog man santuoka – šventas dalykas, todėl aš nesiruošiau senatvėje juokinti žmonių. Aš labai mylėjau jį, bet vienpusė meilė neatnešė vaisių.

Eglė 2008 m. gruodžio 1 d., pirmadienis, 12:22:20
tęsinys:
Buvo lapkričio pirmoji. Tą dieną ruošdavau pietus visiems, nes susirinkdavome kapinėse, kur pagerbdavome pirmąją žmoną ir senelius iš jos pusės. Tai buvo pirmi metai, kai aš neberuošiau nieko ir mes išsiskirstėme kiekvienas į savo kapines. Man su mama grįžtant iš Krakių namo, į mano automobilį įvažiavo kitas, ko pasėkoje per plauką išvengiau susidūrimo su priešais atvažiuojančiu mikroautobusu. Stresas mane visai išmušė iš vėžių. Iš avarijos vietos paskambinusi vyrui ir pasakiusi apie įvykį apstulbau išgirdusi klausimą ar jam atvažiuoti, ar ne? Bet visgi sūnus jį atvežė. Atlikę visus policijos reikalavimus, grįžome namo. Kitą dieną, kitas sūnus pakvietei tėvą pas save praleisti vakaro. Ir vėl aš likau viena su savo poavariniais košmarais.
Prasidėjo nesibaigiantis manęs auklėjimo maratonas. Tėvo ryšys su vaikais tapo ta rykšte. Vos tik kažkuriam paskambinus, jis dingdavo iš namų, net nesivargindamas manęs apie tai įspėti. Prasidėjo gyvenimo etapas – kas sau. Vieną vakarą ramiai paklausiau jo nejaugi aš tokia svetima jam. Tai buvo kažkas, ko dar nebuvau mačiusi. Įsiūtis, neapykanta, pyktis prasiveržė visu savo grožiu, nustelbdamas žmoniškąjį pradą ir sukėlė tokią audrą, jog visa laiptinė skambėjo. Išgirdau net tai, ko dar nebuvau girdėjusi. Kad neturiu nei širdies, nei smegenų, esu nepakenčiama ir esu ne tik Dievo, bet ir jo didžioji klaida. Jis taip stengiasi būti geru, daro viską dėl manęs tik aš tiek durna, jog negaliu to suprasti. Grasino, jei nepasitrauksiu, tvos. Tą kartą iš tiesų vos negavau į kailį.
Ir vėl Kalėdos. Kūčių vakaras prieš devynerius metus atnešęs mano tėvo netektų, šį kartą buvo devintas. Paprašiau, kad kartu nuvažiuotume į kapines. Išgirdau sąlygą. Turiu nuvažiuoti aplankyti pirmos žmonos ir uošvių kapus. Jei to nepadarysiu, jis nevažiuos į Krakes. Priėmiau jo sąlygas, nes vakare kūčių valgyti buvau pasikvietusi mamą. Nenorėjau užduoti jai širdies savo nenusisekusiu gyvenimu. Grįžus iš kapinių, Algiui paskambino sūnus iš pakaunės. Iš pokalbio supratau, kad jie buvo sutarę, jog tėvas šioms šventėms atvyks į jo uošvių namus. Algis tuomet jam pasakė, jog dar nėra tikras ar atvažiuos jau šį vakarą, tačiau padėjus telefono ragelį prasidėjo psichologinis teroras – ieškojimas kaip mane paveikti, kad galėtų trenkti durimis ir ramiai išvažiuoti. Man triūsiant prie viryklės, pamažu buvo renkami daiktai nakvynei svečiuose. Dantų šepetėlis, šlepetės ir visa kita paeiliui keliavo į krepšį su išvykimo daiktais. O tuo tarpu į keptuvę, kurioje kepė žuvis, byrėjo ašaros, o širdį plėšte plėšte plėšė skausmas. Priėjau, nusižeminusi kaip įmanydama prašiau, maldavau, meldžiau šį vakarą pasilikti namuose, nes man tai reiškė viską. Kūčios – šventas vakaras – tai saugūs, ramūs ir grybais kvepiantys namai, tai artimi ir brangūs žmonės šalia. Tai proga kitomis akimis pažvelgti į gyvenimą ir įvertinti savo klaidas. Netekau ir taip daug. Kūčių vakarą atvažiuodavo mano dukters šeima su mano trimis anūkėmis. Tokia buvo susiklosčiusi tradicija. Bet šį kartą jie jau buvo netekę mamos namų, tad liko savuosiuose, o aš tuo tarpu kaip įmanydama bandžiau gelbėti savo namus. Visomis savo išgalėmis bandžiau lipdyti skylantį puodą. Bet aš buvau viena, o toje kovoje prieš mane, stojo artimiausias man žmogus – vyras su savo vaikų šeimomis. Kalėdų rytą išsiskirstėme. Į namus grįžome jau baigiantis šventėms. Mačiau jo fotoaparate užfiksuotą Kalėdinį stalą sūnaus uošvijoje. Matyt jo širdžiai jis buvo kur kas mielesnis, nei mūsų namuose. Tai buvo pirmos Kalėdos, kuomet kiekvienas buvome su savo vaikais. Gerbtinas vyras su savo ne mažiau gerbtinais sūnumis ir aš su savo dukros kur kas paprastesne ir kuklesne šeima. Mane supras tik tas, kam teko būti bent sekunde toje vietoje, kurioje aš tuomet buvau. Skausmas vis raižė ir raižė, bet Naujuosius sutikome pas draugę. Išmušus dvylikai, Algis gerą pusvalandį atsitraukė nuo mūsų visų, vis bandydamas pagauti ryšį ir pasveikinti savo vaikus, nors pastarieji kažkodėl neskubėjo to padaryti. Praėjus ir toms šventėms, namuose įsivyravo apgaulinga ramybė. Žinojau, kaip tai laikina ir trapu.
Artėjo sausio 19-ji, Algio gimimo diena. Atmesdama visas nuoskaudas dėl savo praėjusio gimtadienio, suruošiau jam mažytę kamerinę šventę žvakių šviesoje. Šeštadienį praleidome kartu. Tą dieną jam neskambino niekas. O kitą rytą, jis pasakė, kad važiuoja pas sergantį anūką. Paskambino sūnui kuris pasirodo tą dieną dirbo prie savo namo sode ir pasisiūlė į talką. Jam jau beišeinant pro duris, išgirdau – iki vakaro. Tik tiek. Vedina skausmo savo nupirktas gėles išmečiau į šiukšlių kibirą ir sunaikinu specialiai tai dienai skirtus žodžius. Jie niekam nebebuvo reikalingi.

Eglė 2008 m. gruodžio 1 d., pirmadienis, 12:21:13
tęsinys
Paskutinis toks manęs nužmoginimas tęsiasi jau pusantrų metų. Prasidėjo tai pernai gegužės 19 dieną, kada jo vyriausias sūnus ir marti šventė savo keturiasdešimtmečius. Vyresni amžiumi buvome tik mes ir marčios tėvai. Pastarieji pažinojo visus jų draugus ir toje kompanijoje jautėsi kaip namuose. Man tai buvo pirmas balius, kuriame nebuvo bendraamžių ir bent kiek daugiau pažįstamų žmonių. Bet juk į jį aš ėjau su savo žmogumi. Jau namuose kilo konfliktas, kai pamačiusi jį apsiginklavusį vaizdo ir foto aparatūra, suabejojau ar man eiti į tą šventę. Ką aš ten veiksiu, jei mano žmogus bus visą vakarą užimtas. Paprašiau, kad pasiimtų tik fotoaparatą, o kamerą paliktų namuose. Juk į pobūvį esame kviesti ne kaip operatoriai, o svečiais ( o gal aš kažko nežinojau, bet tuomet kodėl?) . Algis subjuro ir aš vis tik ėjau kartu bent šiek tiek tikėdama, kad neliksiu už „bort“. Kartu buvome tol, kol pasibaigė pirmas užsėdimas už stalo. Kai prasidėjo šokiai ir linksmybės, mano žmogus, palikęs mane linksminosi su kamera ir fotoaparatu savo artimųjų ir pažįstamų žmonių rate, palikęs prie stalo mane vieną. Tiesa, prie manęs sėdėjo marčios mama. Pradžioje kalbėjomės, bet vėliau, prisėdus prie jos marčios draugėms, jos dalinosi savo gyvenimais ir aš likau visiškai viena prie apkrauto stalo, šalia visų šių linksmybių ir man nepažįstamų žmonių. Kai vyras priėjo pasikeisti kameros, aš paklausiau jo, gal man geriau būtų eiti namo, jei jis ir toliau paliks mane vieną. Juk aš tame nejaukume buvau praleidusi daugiau nei valandą. Ką manote išgirdau? EIK. Kadangi neturėjau pasiėmusi savo raktų, jis mielai man numetė savuosius ir tuoj pat grįžo į linksmybių būrį. Ir vėl nemačiau kelio eidama. Jis grįžo gerokai po pusiaunakčio. Tik atsikėlusi ryte „supratau“, kokią „kiaulystę“ aš iškrėčiau, kaip „pažeminau“ savo vyrą, kokia aš nesusipratėlė, nemokanti ir nenorinti bendrauti su jaunimu. Na ir kas, kad mane paliko vieną, ką ar aš pati negalėjau įsilieti į šokančiųjų būrį? Argumentai pribloškė. Dar po kelių dienų sužinojau, kad lygiai taip pat galvoja ir jo vaikai, kadangi Jiems buvo paaiškinta, kad aš išėjau todėl, jog nenorėjau, kad tėvas savo vaikus fotografuotų. Labai patogi pozicija ir ji suveikė. Šių vaikų daugiau taip ir nebemačiau, juolab, kad tėvas iš tų namų atnešė ir pastabų, skirtų man. Ir vėl nurijau kartėlį. Prasidėjo vasara, sodo darbai ir aš atitrūkau nuo tikrovės. Tame laikotarpyje kitam sūnui gimė antrasis vaikelis. Važiavome, sveikinome ir vėl nepastebėjau, jog esu nepageidaujama. Visa tai atsivėrė šiek tiek vėliau į rudenį, kai atėjo eilė važiuoti sveikinti mano dukros ir anūkės jų gimtadienių proga (aš niekada nepraleidau nei vieno jo vaikų gimtadienio, nes kitaip gyventi nemokėjau, mano namuose buvo susiklėsčiusios tradicijos neaplenkti nei vieno). Algis griežtai atsisakė dalyvauti tame, motyvuodamas aną mano išėjimą iš baliaus. Tuomet buvo pasakyta, jog visi jo vaikai, jis ir abiejų vaikų šeimos solidarizavosi ir taip bus, ir taip liks visados. Ką jis bepadarytų, kaip jis besielgtų jo sūnūs visuomet bus jo pusėje.

Eglė 2008 m. gruodžio 1 d., pirmadienis, 12:20:09
tęsinys
Būdama Didžiąja Algio gyvenimo klaida Kėdainiuose tapau pajuokos ir apkalbų objektu. Per savo gimtadienį mokykloje viešai prie stalo Algis yra pasakęs, jog negyvens su manimi. Visos kalbos pasiekia ir mane. Sakysite apkalbos ir tiek. Daug kartų į jas nekreipiau dėmesio. Juokiausi kai vasarą viena moteris prie vaišių stalo ėmė pasakoti, kai vienas sodo gyventojas visiems pasakojo, kad kūno kultūros mokytojas priekabiavo prie jų dukters, juokiausi, kai mokykloje tarp mokytojų pasklido kalbos, kad Algis mėgsta jaunas mergaites, bet nebebuvo juokinga kai toje pačioje mokykloje jis suorganizavo foto sesijas dviems paauglėms, motyvuodamas tai savo foto įgūdžių tobulinimu. Tik visos šios kalbos mane pasiekdavo šiek tiek vėliau ir dažniausiai tai nutikdavo, kai mes būname radę kažkokį tai kompromisą ir sušvelninę atmosferą. Tad naujas pliūpsnis būdavo lyg durklas. Nuolatinis „bėdavojimas“ visur ir visiems nesiliovė. Ir taip elgėsi savimi pasitikintis vyras. Mokykloje juokiasi visi kas netingi, kad Algis mokytojų kambaryje, sėdęs prie kompiuterio ieško naujos žmonos, naujo šviežio gurkšnio savo gyvenime, turtingos partnerės. Ir visa tai vietoje to, kad pats bent pirštelį pajudintų santykių gerinimui. Kartą nuėjo pas mano mamą ir brolį. Jam guodžiantis šie tikrai neturėjo ką pasakyti. Tik Mama – 79 metų moteris man pasakė, jog buvo labai nejauku jo klausytis, kai dėjosi tokiu nelaimingu ir nuskriaustu. Man tepasakė – laikykis vaike, kitaip nebus, jis toks žmogus. Paradoksas – aš namuose, kaip narvelyje krausčiausi iš proto, o jis vaikščiojo ir skundėsi, vaikščiojo ir skundėsi, tarsi skubėdamas apsidrausti, jog jis yra nukentėjusi pusė. Matytumėte tą nukentėjusią pusę namuose. Tik aš vis galvoju, nejaugi gali žmogus, suteikdamas tiek skausmo kitam, pats išlikti toks ramus, lyg betono luitas, toks šaltas kaip ledas.
Smulkūs kivirčai buvo gan dažni. Tik jis visus juos užrašydavo mano sąskaiton. Gero žmogaus įvaizdį nešdamas į viešumą, su manimi dažniausiai būdavo užsispyrę ir kietakaktis. Buvo ir gerų akimirkų, bet jos tik mažos salelės šiame dideliame santykių vandenyne. Pirmas didelis kivirčas įvyko pirmais vedybų metais, praėjus geram pusmečiui. Tą dieną jis vežė mane į Kauną pas gydytoją kardiologą. Jau po vizito pas jį aš užsiminiau, jog norėčiau, kad užvažiuotume į naujai atidarytą Maximos prekybos centrą Aleksote. Jis pasakė, jog įvairių parduotuvių užtenka ir Kėdainiuose ir nėra ko trankytis po Kauną. Kai pasakiau, kad aš ir viena galiu ten nuvažiuoti, jis sustabdė mašiną, kad išlipčiau iš jos. Buvo lapkričio pabaiga, daug sniego, o aš išlipau gatvėje, palei Nerį, kurioje nenuvalyti šaligatviai ir viešas transportas tik kada ne kada pravažiuodavo miesto kryptimi. Prastovėjau gerą valandą, kol pavyko pasigauti taksi. Kai grįžau namo, mano Algis lyg niekur nieko ramiai sukiojosi juose ir iš veido galėjau suprasti, koks buvo laimingas pamokęs mane, kad vyro visur ir visada reikia klausyti. Manote, jog jis kada nors gailėjosi dėl to. Ką jūs. Jis ir šiandien didžiuojasi šiuo savo poelgiu ir nesivargina priminti, kad ir vėl panašioje situacijoje pasielgtų taip pat. Įtampa tęsėsi iki pat anų metų Kalėdų ir tik priešpaskutinį vakarą, kai aš buvau beišverkianti paskutines savo ašaras, priėjęs pakvietė nueiti į parduotuvę apsipirkti šventėms. Vaikščiojau joje lyg negyva, gerai nesuvokdama kas dedasi. Bet juk Kalėdos. Visi žmonės prie ko nors glaudžiasi, tad prisiglaudžiau ir aš. Vėliau nuosekliu reguliarumu kartodavosi bandymai mane nuasmeninti. Bet kiekvieną kartą likdavau apkaltinta aš.

Eglė 2008 m. gruodžio 1 d., pirmadienis, 12:14:50
tęsinys:
Gyvenime tai absoliučiai tapatūs žmonės ir santykiuose neturi būti jokios takoskyros. Tiesa dar yra vienas koziris – rytinė kava, kuri savyje privalo talpinti visą dėmesį ir meilę, ir tai yra didžiulio lepinimo ženklas.
Maniau užtrokšiu neturėdama su kuo pasikalbėti, nes tekdavo tik išklausyti. Mano nuomonė ir mano širdies dūžiai čia niekada nebuvo nesvarbūs. Vyniodamas savo gerą vardą į vatą, padarė mane didžiuoju šeimos priešu, o mane isterike, kvaile ir visokia neišmanėle. Atrodo išverkiau visas ašaras, bet jos vis iš kažkur imasi ir imasi.
Vis dažniau pradėjome nematyti“ vienas kito, nesikalbėti. Nekalbadieniai užtrukdavo mėnesį ir ilgiau. Mane jais, kaip ir savo pabėgimu iš lovos bausdavo. Buvau tik daiktas tarp visų kitų bute esančių daiktų. O juk vos prieš tris su puse metų į jo gyvenimą atsinešiau savąjį su viskuo ką turėjau. Mano butas ištirpo jo bute ir tiltai atgal sudeginti. Tad gerai ar blogai, man trauktis nebėra kur. Santuoka man šventas dalykas. Ir atėjau į ją ne tam, kad skirčiausi. Sakiau jam tai dar prieš vedant. Gyvenant kartu, kiekvieną dieną reikia ieškoti kompromisų, o ne deklaruoti savo tvirtumą. Santuokoje neišvengiami ginčai ir nuomonių išsakymai. Mažesnius ar didesnius pykčius patiria ko gero visi, tačiau svarbiausiai mokėti taikytis, o ne grasinti skyrybomis. Įvairių gudrybių imdavausi, kad išėjusį vyrą susigražinčiau į lovą ir į santuoką. Jis man priekaištaudavo mano pirmąsias skyrybas, motyvuodamas mano charakterio blogąsias puses. Juk mano buvęs vyras dabar gyvena neblogai. Bet jis nė nesusimąsto, kad gal kaip tik jis pasimokė iš jau dviejų nenusisekusių santuokų ir pasikeitė pats. Algis pyksta, jog aš neįvardinu pirmos santuokos iširimo priežasčių ( o tai reiškia, kad vienintelė priežastis aš). Bet tik aš ir mano vaikai žino kaip viskas buvo ir vien dėl to, jog jį buvau pasirinkusi būti savo vaikų tėvu, negaliu kalbėti apie jį blogai. Tai būtų negarbinga. Bet jam mano pozicija pasitarnauja kaip apkalta man.
Blogiausia tai, kad aš visada ieškojusi žmogaus, kad turėčiau su kuo dalintis viskuo ir visais gyvenimo atvejais, šiandien tapau daugiau nei viena. Turėjau apsvarstyti kiekvieną žodį, prieš jį ištariant, savo samprotavimus įkišti giliai kampan ir nerodyti jokių emocijų. Be galo trūko abipusio bendravimo, nes kiekvienas mano pradėtas pokalbis po poros sakinių baigdavosi ir peraugdavo į vieno žmogaus begaliniai ilgą ir daug kartų girdėtą monologą. Ir visai nesvarbu apie ką eitų kalba. Ji visuomet pakrypsta vieno asmens link. Net bandžiau kalbėtis laiškais. Bet kiekvieną sakinį jis peradresuodavo man. Kai noriu pasikalbėti ir išsiaiškinti nesutarimų kilmę, išgirsdavau, jog jį labai vargina tokie aiškinimaisi ir jis to nedarys. Bet juk gydant ligą, svarbu nustatyti ligos sukėlimo priežastį, ją įvertinti ir bandyti pašalinti. O jis tegirdi tik save. Jo grasinimas, jei nerasime bendros kalbos skirtis tapo kasdieniniu įpročiu. O „mums susitarti“ tereiškė tik viena – aklai jam paklusti – rengtis, kalbėti, šukuotis ir spręsti tik taip kaip jis to nori.
Nors ir esu labai stipri, užgrūdinta, bet išseko visos mano jėgos, nežinau kiek dar liko gyventi pasaulyje be spalvų. Virpa visas kūnas, o viduje apskritai neaišku kas dedasi, skauda – visą. Ir nuolat. Nors vaistus geriu reguliariai ir kasdien, jau ir jie nelabai įtakoja mano širdies veiklai. Žinau, kad turint tokią diagnozę, vieną kartą galiu negrįžti iš reanimacijos. Daugybę kartų drebančiomis rankomis atvažiavusi į darbą, stiprinau savo širdį palatos lovoje ir jai aprimus, grįždavau į darbą. Namo parvažiuoju „paremontuota“ ir laukiu kito karto. O juk aš esu neįgali. Paskutinį kartą po eilinių kivirčų man patekus į ligoninę, vyras manęs net nepasigedo. Pragulėjau joje aštuonias paras.
Į Kėdainius atvažiavau su didžiule viltimi pasmerkusi save kasdieninėms kelionėms į darbą (Jonavoje darbą pėsčiomis pasiekdavau per 7 min.). ir tikėjausi, kad juose būsiu bent truputėlį laimingesnė.
Kadangi vedybinės sutarties nesudarėme (tuo metu dar tikėjau, jog išteku už padoraus žmogaus) jau vėliau, pradėjus ryškėti pirmiesiems apgaulės požymiams, bandžiau įkalbėti savo vyrą sudaryti po vedybinę sutartį. Kiekvienas toks pokalbis baigdavosi įprastu įtūžiu. Dabar jau žinau, kas sukeldavo tokias audras. Juk viskas, ko jis siekė, jau buvo pasiekta. Nežinau ar jis vienas sugalvojo šį planą. Paskutinių metų įvykiai mane verčia galvoti kitaip. Prasidėję slapukavimai, įvairūs pasitarimai su vaikais, jų nusistatymas prieš mane ir šio tandemo psichologinis spaudimas mano atžvilgiu rodė visai ką kitą. Dabar žinau, jog viskas buvo daroma tam, kad aš palūžčiau ir išsiskirčiau.
Būdama Didžiąja Algio gyvenimo klaida Kėdainiuose tapau pajuokos ir apkalbų objektu. Per savo gimtadienį mokykloje viešai prie stalo Algis yra pasakęs, jog negyvens su manimi. Visos kalbos pasiekia ir mane. Sakysite apkalbos ir tiek. Daug kartų į jas nekreipiau dėmesio. Juokiausi kai vasarą viena moteris prie vaišių stalo ėmė pasakoti, kai vienas sodo gyventojas visiems pasakojo, kad kūno kultūros mokyto

Eglė 2008 m. gruodžio 1 d., pirmadienis, 12:11:52
tęsinys:
Tai tęsėsi kelis mėnesius, kol ji viską paliko ir išėjo į namus, kuriuos dar vis turėjo. Tiesa, ji neišėjo taip paprastai. Vieną dieną Algis pakeitė spyną, tuo padėdamas tašką antrajai savo santuokai.
Puoliau ruoštis naujam gyvenimui. Jo bute man daug kas buvo svetima ir nejauku, kadangi jame gyveno nebe viena moteris. Susitarėme, jog aš parduosiu dviejų kambarių butą ir tomis lėšomis pertvarkysime jo namus. Atšokome vestuves, kuriose iš jo pusės nesiteikė pasirodyti niekas iš kviestųjų svečių, bet skaudžiausia buvo tai, kad į jas neatvyko jo dviejų sūnų šeimos. Atsiuntė viena delegatą, tuo tik parodydami, kad šiai santuokai jie nepritarė. Kavinėje, kur buvo pokylis susirinko tik pusė svečių ir visi jie buvo iš mano pusės. Stengiausi to nesureikšminti. Butas jau buvo parduotas ir jau buvau gavusi avansą. Jį išleidau stačia galva puolusi į naują gyvenimą. Net tas faktas, kad vyras nupirko tik vieną vestuvinį žiedą man, manęs pernelyg nesuglumino. Turėdama pinigų, nupirkau žiedą jam, apmokėjau vestuvių kaštus ir visas kitas su tuo susijusias išlaidas. Kėdainiuose apsigyvenau likus dešimt dienų iki vestuvių ir iš karto pasinėriau į remonto darbus. Keitėme langus, duris, baldus, keitėme santechniką, plyteles, šviestuvus. Liko ne tiek jau daug iš ankstesnio gyvenimo. Džiaugėmės abu atsinaujinusiais namais. Mus lankė mano draugai, jo bendradarbiai ir džiaugėsi drauge su mumis. Suartėjom ir visada visa širdimi prijaučiau jiems. Nepraleidome nei vienos šventės nesusitikę, nei vieno gimtadienio. Dovanas pirkdavau aš. Taip jau buvo priimta mūsų gyvenime. Vyras pamažu vis daugiau ir daugiau skleidėsi. Buvo neramu dėl jo godumo, kuris vis dažniau ir dažniau prasiskverbdavo į paviršių. Aš savo pinigus leidau namams, o jis pradėjo taupyti ir santaupas laikė savo asmeninėmis lėšomis. Neramu darėsi ir dėl reguliariai kylančių nepaaiškinamų pykčių. Tarsi nebūtų jokio pagrindo, o ginčas peraugdavo į rimtą konfliktą.
Kiekviename dviejų šeimų gyvenime vyrauja dvi tiesos, o gyvenimo sklandumas priklauso nuo to, kiek jos geba atrasti vieną bendrą taką, kuriame išsitektų abi. Manoji tiesa tapo netikusi, ir nepageidaujama.
Mano gyvenimas niekada nebuvo rožėmis klotas. Skyniausi kelią kaip mokėjau ir kaip galėjau, dėliojau savo gyvenimą lyg mozaiką ieškodama kuo šviesesnių spalvų. Jos lyg mažutėliai krisleliai vos vos matomos tarp kur kas didesnių, jas užgožiančių molio šukių, gal todėl jų tiek nedaug ir tesurasdavau. Tampiau lyg antklodę, bet kažkuris galas manęs nuolat likdavo nepridengtas.
Nuo mažų dienų žinojau, kad reikia būti stipriai ir pasikliauti tik savimi. Juolab negaliu suprasti savęs, kodėl visa tai žinodama aš vis ieškojau kažkokio ramybės kranto, kažko stipresnio ir kilnesnio už save. Moterims ypač reikalingas užutėkis. Mano darbas, o ir polinkis į analitinį mąstymą man retai kada pakiša koją vertinant žmones. Bet kai tas retai atsitinka svarbiausiais gyvenimo momentais, suprantu, kodėl taip lengvai praryju man mestą jauką.
Nors ir niekada negirdėjau ištarto „myliu“, niekas man nesakė komplimentų, į šią santuoką sudėjau visus savo vilčių ir ilgesio likučius. Dabar, sekdama visų praeities įvykių pėdsakais, atpažįstu situacijas ir dažnai antrosios žmonos vietoje matau jau save. Istorija kartojasi. Algis - teatro žmogus. Teatro, kuriam reikalingas žiūrovas. Ir ne bet koks, o jį dievinantis, laikantis jį aukščiau visų kitų.
Niekas, sutinkantis jį pirmą kartą net nepagalvotų, jog tai žmogus imantis, bet neduodantis. O jei ir duoda, tai tik į skolą, kiekvieną savo gerą darbą užsirašantis ir po to tūkstantį kartų jį primenantis, kad, neduok Dieve, nepamirštum. Žmogus, nevartojantis dviejų žodžių gyvenime – „atsiprašau“ ir „ačiū“. Pirmojo jam tiesiog neprireikia, nes nėra nieko tokio, už ką jam reikėtų atsiprašinėti. Antrasis nereikalingas todėl, kad nėra to, už ką turėtų padėkoti. Kažin ar kam nors yra sakęs, kad myli, nes meilė sau užgožė tuos jausmus, kuriuos jis gal būt jautė, o gal ir ne. Tiesiog - jis nedaro klaidų. Klysta visi kiti ir jį savo klaidomis labai erzina. Tiesa, dar yra jo vaikai, lygiai taip pat neklystantys kaip ir jis. Kas kita mano dukra, kuri be išmanymo tvarkosi, kuri savo reikalus sprendžia visai ne taip, kaip jam atrodo teisinga. O aš nenoriu koreguoti savo vaikų gyvenimų. Jis jų ir aš tegaliu jame dalyvauti, kaip mama, bet ne kaip tvarkytoja. Man, motinai, skaudu kas kartą girdėti šias pastabas. Apie mane, apskritai, nėra ką šnekėti. DIEVO KLAIDA. Tai jo šmaikšti frazė, kuri man, jo akimis žiūrint, turėtų labai patikti. Mūsų gyvenimo pradžioje juokais kelis kartus namuose į jį esu kreipusis „Bareika“. Neįsivaizduojate, kaip jis buvo įsižeidęs. Už „Dievo klaidą“ įsižeisti nevalia. Jei supyksta ar iširsta, tai tik todėl, kad aš jį išvedu iš kantrybės, arba išprovokuoju savo netinkamu elgesiu. Įvairūs b...ir p... , varymas manęs iš namų tai taip pat tik dėlto, jog esu tokio bjauraus charakterio. Sąvoka „vyras- moteris“ tinka tik lovoje ir tai tik tam tikroms funkcijoms atlikti.. Gyvenime tai absoliučiai tapatūs žmonės ir santykiuose neturi bū

Eglė 2008 m. gruodžio 1 d., pirmadienis, 12:06:31
Jau dabar žinau, kad šis laiškas sulauks įvairios reakcijos. Vieniems jis sukels juoką, antriems piktdžiugą ir gal tik nedaugeliui pavyks užčiuopti jo esmę. Tai nevilties išpažintis. Ją čia įdėjau tik todėl, kad galėčiau įspėti ir apsaugoti tokias pat patiklias moteris, kaip, kad esu aš. Pamoka ne tik skaudi - ji labai vėlyva. Gavau ją tuomet, kai bobų vasara jau už nugaros, o priekyje klampus ir slegiantis ruduo... Moterys, apsaugokit save. Aš to nesugebėjau padaryti. Tepasitarnaus mano pamoka visoms, kurios bandys tvarkyti savo gyvenimus. Yra daugybė būdų kaip tai padaryti. Netikėkite gražiais žodžiais, nebijokite įžeisti savo išrinktųjų negeromis nuojautomis, rašykite ikivedybines sutartis ir tik tokiu būdu išliksite saugios. Nekartokite mano istorijos. Ji pernelyg skaudi, kad dar kas nors ją išgyventų. Būkite atsargios. Persiuskite šį laišką visoms draugėms ir pažįstamoms. Tegul šią istoriją išgirsta visi. Tai naujas ir sparčiai plintantis vyrų verslas, bandant savo gyvenimo sąlygas pagerinti patiklių moterų sąskaita. Kaip tokie vyrai vadinami ir be komentarų aišku.
PASAKA BAIGIASI GATVĖJE
Na, žinoma, dabar galima man sakyti – naivi, kvaila, o gal net beprotė. Argi galima tokiame amžiuje pasielgti lyg piemenei. Visą savo gyvenimą su namais, kiekviena per daugybę metų užgyventa saga, adata, lova, puodu ar skepetos gabalu atnešti į svetimus namus ir į juos sudėti tai, ką vardan meilės vienam žmogui iškeitei į pinigus ir įteikei jam lyg dovanėlę vien už tai, kad jis buvo gudresnis, sumanesnis ir priglaudė tuo metu, kai to labiausiai reikėjo. Bet taip buvo.
Pradžia buvo graži, o aš pernelyg patikli, kad įtarčiau tokią baigtį. Man buvo 53 metai, po pirmųjų ramių ir santūrių skyrybų buvo praėję 13 metų. Ieškojimai savo pusės mane jau buvo išvarginę ir buvau beprarandanti viltį, jog kada nors ir vėl gyvensiu kaip visi normalūs žmonės. Labai norėjau turėti savo žmogų ir pagaliau pasirodė švieselė tunelio gale. Mane imponavo tai, kad žmogus su savo moterimi nugyveno 31 metus, užaugino du vaikus, visuomenėje yra gerbiamas, turintis polinkį į tai kas gražu (fotografija), atskiria tikrąsias gyvenimo vertybes, yra stiprus ir nepalaužiamas. Tad ar reikia stebėtis, kad jau labai greitai šis žmogus įaugo manyje kaip mano saugos garantas. Pamilau jį. Esu greitai įsimylinti. Aš nesutinku su teiginiu, jog mylėti galima už nieką. Gal kam taip nutinka, bet ne man. Manyje meilę sužadina tik gerieji žmogaus bruožai. O po to blogųjų jau ir nebematai. Negailu buvo nieko, nors jis niekada nebuvo dosnus. Atėjo pirmoji mūsų vasara. Mano išrinktasis turėjo sodą, namelį jame, o rankų jame labai trūko. Pirmiausiai iškuopiau namelį, kuris buvo paverstas sandėliu, padariau remontą. Vėliau ėmiausi kuopti ir tvarkyti aplinką ir gėlyną. Pati pirkau gėles, sodinukus ir viskas man atrodė normalu. Vasara mano sūnus, gyvenantis Ispanijoje, pakvietė mane į svečius. Mano draugas pasisiūlė važiuoti kartu už savo kelionę apsimokėdamas pats. Ispanijoje sūnus, laimingas sulaukęs mamos, mums išnuomojo butą, nešdavo maistą. Džiaugėsi už mane, kad turiu draugą. Gyvenome ten porą savaičių. Nepasakyčiau, kad tai buvo pasakiškas laikas, kadangi kilo ne vienas kivirčas ten, kur jų neturėjo būti. Pradėjo ryškėti mano draugo charakteris. Bet juk ko nebūna. Grįžus iš kelionės susipykome rimtai. Algis surinko mano daiktus, kurie buvo pas jį ir atvežė mano dukrai į namus. Buvo juodos dienos. Aš jau mylėjau jį. Tik vėliau sužinojau, kad tuo metu, kai mes jau, galima sakyti, bendrai gyvenome, nors ir skirtinguose miestuose, jis susitikinėjo ir su kitomis moterimis. Tie susipykimai ir kildavo tuomet, kai jam reikėdavo pasimatyti su kitomis, o aš būdavau kliūtis, kurią reikėjo kažkuriam laikui pašalinti. Nežiūrint į tai po metų nutarėme susituokti. Jis įkalbinėjo mane persikelti gyventi į Kėdainius, bet aš nenorėjau keisti miesto būdama sugyventinės statuse. Tuomet jis ir pasiūlė susituokti. Tik iškėlė vieną sąlygą - kad sutuoktuvės vyktų Jonavoje, o ne Kėdainiuose. Mat buvo praėję vos trys metai po antrųjų vedybų ir metai su trupučiu po skyrybų. Jo žodžiais tariant, jam labai nesisekė. Pirmoji mirė, antroji pasirodė pavydi, isterikė, bet tai neatbaidė nuo naujų bandymų užmegzti santykius.
O aš ir tikėjau, jog jam tikrai nesisekė ir, kad aš būsiu ta, su kuria nugyvens laimingą ir šiltą gyvenimą ir savo saulėlydį pasitiksime drauge.
Sodinau gėlytes ant pirmos žmonos kapo, nes gerbiau ją, tvarkiau Algio uošvių kapus, ir labai gailėjau jo, kad jam taip nepasisekė antroje santuokoje. Kokia negera buvo toji moteris, nuolat jį įtarinėdavo, slapta nuo jo tvarkė savo finansinius reikalus, sukeldavo isterijos priepuolius, kurie reguliariai kartodavosi. Jam vargšui tekdavo išeiti iš santuokinės lovos, o po to, instinktams šaukiant, taikytis ir tęsti gyvenimą. Po penkių ar šešių bendro gyvenimo metų jie susituokė, o po metų išsiskyrė. Žinau tiek, kad skyrybos buvo painios, reikėjo kreiptis į advokatą, o žmona nenorėjo sutikti ir išeiti iš buto tuščiomis, nes daug kas buvo pirkta gyvenant bendrai. Tai tęsėsi kelis mėnesius, kol ji visk

~~~~~~> 2008 m. lapkričio 29 d., šeštadienis, 19:39:58
Na, gal nekalkite prie kryžiaus? Šiaip tik pasitikrinau save ir tiek. :)

2008 m. lapkričio 29 d., šeštadienis, 16:44:53
O atrodete patriotas:(

2008 m. lapkričio 29 d., šeštadienis, 16:43:45
Jieti,lietuviu jau kalba n e m i e l a?

Jietis 2008 m. lapkričio 29 d., šeštadienis, 15:16:39
CCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCC
.
CRAZY WORLD
.
Take care about your house
About your car, you wife and stocks
Your body, treasures and desisses
The illnesess and a thief are waiting
Outside the door, but you – realise.
Headache -go out and
Common sense com back
Till banker promise you- no bankrot
No War-Chinase for peace
But happens one`s `surprise`.
Whan drugs ant `vodka`drink infant
Doomsday is time a Russian roollete
Fingerskwickly play , quickly please
...........................................................
Trigger push, depressed sad man(dad)
IGNORANCE IS A BLISS .
.
WWWWWWWWWWWWWWWWWWWW

***** 2008 m. lapkričio 26 d., trečiadienis, 14:03:51
Man pakanka
Kalbėt su tavim
Girdint begarsius žodžius
Išsivaizduot prisilietimus
Skaičiuot sapnuose žvaigždes
Sielos sparnais skrajot
Ir būt laiminga moterim

Justea 2008 m. lapkričio 20 d., ketvirtadienis, 19:23:51
...Nakties sokis...
Salta,niure nakti,
Kai zvaigzdes tik mudviems svies
Tu vesi mane uz rankos ir sokdinsi menesienos sviesoje
Ir kaskart kartosi ,kad sitas sokis atlygins uz visas skriaudas
Nakties sokis uzglumins mus sirdis
Nakties sokis viska pasakys
Nakties sokis letas ir niurus
Musu giminingas sielas padalins perpus.
Su lyg nukrituse zvaigzde tu istarsi man sudie
Ir apkabines paskutiny karta tavo akys suzibes
Ir su tu suzibimu ,menesienos sviesoje pradinksi tu.

Justea 2008 m. lapkričio 20 d., ketvirtadienis, 19:17:33
...Kruvina roze....
Meile kraujuojanti mano
Ji kaip kruvina roze
Dovanota mylimo zmogaus
Tik sutepta krauju manuoju
Kruvina roze
Skausmo ir nevilties apimta
Kruvina roze
Nepykantos sugniuzdyta
Kruvina roze
Melagio nuskinta
Kruvina roze
Meiles apgauta
Rozes ziedlapiai ploni
Ir siaubingai kruvini
Krenta jie vinas po kito
Ir vysta nuo siaubo sito
Kruvina roze
Mirties apglepta
Kruvina roze
Blogio sunaikinta
Kruvina roze
Juodu krauju sutepta
Kruvina roze
Mano sirdies zaizda :(

Ta pati 2008 m. lapkričio 18 d., antradienis, 20:45:21
Prisimenu: dar nei skaityti nemokejau, i mokykla dar nejau, o aplinkiniai jau sakydavo kad prisiskaiciusi... Kuo galeciau tokius laikyti !?

Nekaltai 2008 m. lapkričio 12 d., trečiadienis, 09:28:56
Tik tu viena
"darrrr"nekalta
Juk ne lietuvė
Tu esi
Nes "riebius"žodžius
"broliškus"verti

Jietis 2008 m. lapkričio 12 d., trečiadienis, 09:20:50
OOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOO
.
AMEN
.
Kiek daug sutinku aš žmonių
Tiesesnių,, kreivesnių
Vis kitaip sulenktų,
Kaip miške medžių,
Savaip ir gražiai iškreiptų
.
Kiekvienas vis stiebias į aukštį
Tarp savęs konkuruoja
Vienas kitam saulės pavydi
Tikisi Laimės Paukštę sugauti
.
Tarpe žmonių bėda ta,
Aišku, ji ne viena
Kol nesulaukia lazdos
Niekas nemato savo kupros
.
Bet kada jau ilgi vakarai
Viskam suteikiam rimtį
Ir nieko nėra svarbu ar svarbiau
Laikas ir Dievą tada prisiminti
.
Tik tada ateina tas suvokimas
Tai mūsų likimas vadinas
Išleidęs dūmus, įkvepiu gaivaus oro
Ir ištiesiu kojas
Nespėjęs dar sugalvot
Paskutinio noro.
.
MMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMM

2008 m. lapkričio 11 d., antradienis, 20:14:46
Smikis toks- Jietis, nesuvokia, kad lietuviai, kaip buvo, taip ir yra silpnaprociai. Iesko, durnius, kaltu...

Jietis 2008 m. lapkričio 11 d., antradienis, 11:40:42
KKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKK
.
KERNAVĖ (Maironiškai)
Kai tik keliu važiavau pro Kernavę
Šlovingą prisiminiau praeitį seną.
Kas dabar liko iš tos praeities
Liūdna man daros išties.
.
Atėjūnai valstybės tarnyboj sulindę
Jų palikuonys praeitį džiaugias sumindę
Atlantų daigus baigia išrauti
Šventus ąžuolynus skuba išpjauti
.
Užklydęs Perkūnas vis silpniau trankos
Nustelbė Jį jau slavų patrankos.
Ką rovė-tai ir išrovė
Ką trynė-tą ir ištrynė
Todėl ir neliko gailesčio
„Didžiajai“ kaimynei
..
Tautos genofondas pakito
Apsčiai mankurtų priviso
Piliakalniai mūsų sunyko
Galvose vėjai tik liko
.
Užako ir mūsų paveldas
Kaip ežeras meldais
Tautos genocidas-ne baikos
Grimasom pasipuošė veidas
.
Užgožė kaip piktžolės
Slavai, masonai ir saracėnai
Kas dabar pasakys
Kur buvo mūsų Pilėnai?
.
Bet čia inkarnuojamės vėlei
Kimbam į darbą, gryninam kalbą
Negerbiam tų kurie piktinas kai kada
Vytautas Didis juk sakė:
Bus nors vienas lietuvis-
Bus ir L I E T U V A.
.
LLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLL

2008 m. lapkričio 9 d., sekmadienis, 14:51:09
Sodininkas, ar pakaks seklos?:)))

Jietis 2008 m. lapkričio 8 d., šeštadienis, 09:52:53
ssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssss
.
„SODININKAS“
.
Jis užlekia brėkšmais
Kavos vos išgerti
Ir dar šio, bei to, kažko pasisemti
Meilės strėlių prismaigstęs į lovą
Skuba į darbą dar kažką veikti
Sėklina dirvą, purena ir laisto
Ieško ar nėr dar kokio plotelio apleisto
Taip auga sodai
Ir dera vaisiai
Nors niekas
Nepūrto jų baisiai
Sunokusi kriaušė
Nesirenka būdą
Laikas ateina
Krenta kad ir į š...
.
ssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssss

Jietis 2008 m. lapkričio 7 d., penktadienis, 09:04:40
***************************************************
.
ATVIRAS NERVAS
.
Atėjau
Užėjau
Ištirpau
Jūsų veiduose
Jūsų rūpesčiuose
Se se se se se se se...............................
.
Susitapatinau maždaug
Svetimo skausmo nebūna -perdaug.
Kai kas prilipęs prie ekrano
Be galo
Negali atitraukti akių
Nuo ispaniško serialo.
.
***************************************************

2008 m. lapkričio 2 d., sekmadienis, 23:02:18
gyvenimas negailestingas
paziurek atidziau
nenori but laimingas
tad trauktis toliau
juk zinojai kad as mylejau tave
bet ir vel viskas is naujo......
bus viskas kaip ir tada .....
Bet ne, si kart as paliksiu tave

2008 m. spalio 26 d., sekmadienis, 23:36:33
luttee paskaityk
Atskiras puslapis padiskutavimui.

2008 m. spalio 26 d., sekmadienis, 22:24:08
kaip pamirsti, jei kieviena diena matai, kieviena diena tenka bendrauti su tais paciais pazystamais... kaip sunku negaliu...
net eiles ensiraso net negaliu susikaupti...

2008 m. spalio 26 d., sekmadienis, 20:38:09
Pamirši

Patikėk 2008 m. spalio 26 d., sekmadienis, 20:36:30
Esi tyros sielos mergina ,esi verta daugiau .
PATIKĖK pasimirs jis.
Rasi dar savo antrąją obuolio puselę

Luttee 2008 m. spalio 26 d., sekmadienis, 17:58:52
nei matyt nei girdet nenori jis, kokie dar apskalbimai, kokie akmbariu tvarkymai, eji ent normalaus labas nepasako...

2008 m. spalio 25 d., šeštadienis, 04:23:03
Nu jo, zmogui tik prie dievo prisiristi deretu! Sitas, demesio pavydus ir tavajam priespriesais, zaizaruojancia pastatys siena... Tad ne per sia siena, bet per jos virsu paziurek i mylimaji, is salies! ...Turbut jis persilpnas, nepajegus tavo ugnies prigesinti... O tu buk stipri - nueik pas ji, apskalbk, kambarius jo sutvarkyk!

2008 m. spalio 24 d., penktadienis, 20:31:25
Luttee, dukrele, prie ko per daug prisiriši-tą prarasi.

2008 m. spalio 23 d., ketvirtadienis, 22:51:23
Laikas gydo žaizdas

Lutteei 2008 m. spalio 23 d., ketvirtadienis, 22:50:13
Patikėk ilgai skaudės ,
Akimis visur jo ieškosi
Sapnuose ilgai bučiuosi
Bet patikėk žaizda užgis
Po daugelio metų
Liks tik svetimas žmogus.
.

Luttee 2008 m. spalio 23 d., ketvirtadienis, 20:27:52
zemiau as rasiau :)

2008 m. spalio 23 d., ketvirtadienis, 20:20:02
meile akla?
o taip ji akla, kurcia ir nebyle, ir ji be galo atlaidi...
ak kaip nemylet man jo, kaip isvaikyt ta meile, ir susikaumusia siluma kuria tik jam jauciu...
kaip vel sypsotis.. ir dziaugis tuom ka turiu...
ak negaliu, be jo sunku gyventi, as verkiu,
verkiu kasdien...
naktim nemiegu, matau jo veida pries askis,
uz miegu su mintim, atsikeliu ir vel mintis tyk apie ji...
as zinau jei jis man pasakytu myliu as sugrysciau, begciau tekinom, kaip as laukiu situ zodziu, net baisu pagalvot...

DAHIR 2008 m. spalio 23 d., ketvirtadienis, 13:47:48
Tai, - kad asilo balsas, - ir i dangu..! ...taciau, neturek vilties... Lietuvis bijo baubo..!

Jietis 2008 m. spalio 23 d., ketvirtadienis, 09:55:29
Lie tu va va va va va va
.
Aukso veršis pastips
Europos neliks
Tada ledai ištirps
Vanduo pakils
Iš Europos liks tik sala
Vadinsis ji- LIETUVA.
.
Lie tu va va va va va va

2008 m. spalio 21 d., antradienis, 01:25:00
Meile vis laukia
Ji atlaidi
Tiki stebuklais

Paspirtis 2008 m. spalio 20 d., pirmadienis, 08:43:53
Spirk tu jam tada
Į minkstą vietą tą ta.

Patirtis 2008 m. spalio 18 d., šeštadienis, 21:12:05
Vaistas nuo meilės
Naujoji meile
Praeis kiek laiko
Ir ji ateis
Tikėk tai kalba
Gyvenimo patirtis

Luttee 2008 m. spalio 18 d., šeštadienis, 17:50:20
nebus kitaip, kitaip tikrai nebus,
nezvelgs, jos i mane,
tik atminty manoj tunos ilgai,
tik pries akis stoves jo veidas..
tik ausyse skambes jo balsas..
ir zodziai Myliu tave zuiki...
o sirdis tereks nepalik manes,
neskaudink, nezalok..
nedauzyk manes...
buk salia, as Myliu tave...
bet viskas bus jau per velu...
nes praradau...
palikai...
nustumei nuo saves..
taip lengvai...
taip paprastai...
o mana sidis vis rekia...
nepalik manes...
neiseik, neuztrenk pries nosi duru...
tu uztrenkei duris..
ir isejaj tepasakes...
atleisk... nepyk...
as sugrystu pas ja...

2008 m. spalio 16 d., ketvirtadienis, 22:25:08
ryt viskas bus kitaip.
vėl mėlynos akys
žvelgs ji mane

Luttee 2008 m. spalio 16 d., ketvirtadienis, 17:26:24
nemaniau ir negalvojau, kad gali taip pasielgti..
kad taip sumindziot mano siela,
ir liekanas ismest,
isplest dar plakancia sirdy
ir palikt atvira plysi...
kur plusta kraujas upeliukais,
skausmas veria pprota,
nebegaliu jo atlaikyt...
o kur tie pazadai,
kur meiles zodziai,
ak kaip juos lengvai svaistai...
kas as buvau?
tik pakeileive,
tik vargeta tavam kely
o as kvaile,tikejaus,
kad atrasiu vieta tavoj sirdy...
kodel pamirst as negaliu...
tu melynu akiu,
nei balso, nei fraziu tu skambiu...
aplinkui viskas sukas...
jau nieko nebesuprantu,
kur zeme kur dangus...
ate, as jau krentu,
kur jau nebus gal...
tu melynu akiu...

2008 m. spalio 16 d., ketvirtadienis, 10:22:45
Virs Palangos gagendamos praskrido zasys - palaimino sirdele raibos spalio akys... Turtinga tu, laiminga,- jau neszonas - ruibulis snarpscia vezimaityj "milijonas", ir per aleja, tik tau vienai, minkstuti, ruduo nukloja kilimeli...

Luttee 2008 m. spalio 13 d., pirmadienis, 14:02:08
kai salia Taves nera,
kai sirdyje tik tustuma...
skaiciavau jau valandas ir minutes
sekundziu dar neidrisau skaiciuot,
as laukiau ir tikejaus
puse nakties ilgejaus
masciau, kas bus kai susitiksim,
stovesim ar apsikabinsim...
ar tyliai Labas Zuiki pasakysi...
o galbut tyliai apkabines,
sirdies savos vartus tu atrakines
istarsi zodi tylu "Myliu" ? !
svajojau ir galvojau,
visas teorijas bandziau, scenariju staciau,
bet iki siol dar nezinau...
kas bus, kas neivyks,
kas tyliai zodi pasakys...
o gal as asarom savom pradziuginsiu Tave,
tom kristolinem laimes asarom, vaje!
gal apkabinsiu, prisiglausiu...
o pabuciavus nekaltai israudonuosiu...
o tu ir vel man nusisypsosi...
savo laimes sypsni man padovanosi...
ir mazyti bucki duosi,
o veliau gal net ir sirdi man padovanosi...?!
atsakimo dar nezinau,
paziuresim kaip viskas bus veliau...
paziuresim kas nutiks
kai musu lupos velei susitiks..

Luttee 2008 m. spalio 12 d., sekmadienis, 21:18:31
ilgesys vel varsto sirdy...
asareles plauna skruosta...
dienos virsta metais, valandos dienom...
minutes valandom... o sekundes net amzinybe...
tiek nebedaug jau liko...
bet taip ilgai, taip letai slenka laikas..
vel trokstu pamatyt tave
apkabinti, prisiglausti,
meiles laukimas baisiausia kancia,
kai nematai akiu, nejauti lupu ir ranku silumos...
kai nejauti sirdies plakimo...
lb sunku sunku sulaukt...
bet laukiu ir ilgiuos...
ilgiuos kas diena , kas nakty...
ir noriu but salia taves...
ir nesiskirti niekada...
tiesiog buti salia...

2008 m. spalio 7 d., antradienis, 17:19:19
Zinau jisai atskris. Meilė nugali atstumus ir laika. Dar truputi vos, vos teks palaukt.

Luttee 2008 m. spalio 7 d., antradienis, 16:23:26
kaltinu tik save, ir vel buvau kvaila, kvaila, pilka pelyte, uzsimirsus minioje, temaciusi akis svelnias.... norejusi priglusti, pajausti siluma sirdies... deja , sirdis ne man skirta... nei duziai jos ne man... atrodo lyg stoveciau ant uosto molo.. ir stebeciau nuplaukiancias tolyn, jo melynas akis... girdeciau ausyse jo balso tembra... staigia griebiuosi uz sirdies... krentu ant keliu, ak koks nenumaldomas skausmas, is kur , kas amn sitaip spaudzia sirdy... sirdis krutineje nerimsta... didyn sirdis , didyn,, dideja plecias... plusta krausjas... aptemdo akis,, babach... sirdis i gabalus, kraujuotus gabalus... neber akiu... tik balso tembra vis girdziu... neber nei zodziu nei raidziu, bet balso tembra vis girdziu... griebiuosi uz ausu, o dieve, kodel gi taip sunku, skaudu nezmoniska... jau nebegaliu... pasoku ir krentu zemyn... krentu zemyn, lyg zemenkrenta zvaigzdes... ak kaip skaudu, as is vidaus degu... degu degu, liepsna didziule... as sudegiau, ir vel tik pelenai, vejalis plaiksto taip lengvai... nunes tolyn tolyn... kur nebera nieko, o gal ten kur daug geliu... issibarstysiu po pasauly... ach kaip gerai... ir mindzios kas tik vaikscios per mane, bet man jau neskaudes... as busiu smiltele...

Luttee 2008 m. spalio 7 d., antradienis, 16:13:05
Rudenines mintys...
Einu gatve, ir vos slenku...
tiek daug minciu aplinkui sukas:
Laisves aleja, miesto sodas, muzikinis teatras, mazas sodelis, kalantos paminklas
ir kaip niekad tiek daug zmoniu,
ir kur jie eina, juk sekmadienis?!
pazvelk i kaire, visi zingsniuoja,
pazvelk i desne, ir vel ten marsiruoja...
po kojom lapai sunarejo,
mintis viena, ir vel ruduo atejo...
atejo nelauktai visai, atsalo oras
ak, kaip negerai...
dairaus aplinkui, kiek daug poru laimingu,
merginos isikibe i paranke,
kitur rankutem susikibe vaiksto,
ak akip grazu
priseduo ant suolelio, aplink vien lapai snara
geltona, raudona, visokiom spalvom
ir vel nusidaze pasaulis graziausiom spalvom...
dairausi, stebiu kas daros aplink, kazkoks surmulys, vaikai suauge zmones juokias...
o ten toliau seimyna matos,
su lelium dar visai mazu, kuris pamate pirma karta situos lapus...
ir vos paeina, palinguoja,
mama uz ranku ji vedzioja, pragriuna ir vel stojas
smagiai po lapus viliojas...
sisvaizdas iziebtu sypsena veide
net man ji atsirado nejucia.
bet tuo paciu liudesys uzpludo...
as vels mastau apie Tave.
Tavas akis, rankas ir lupas,
Tavus zodzius ir visa tai kas Tave supa...
visi po du po du, o as viena...
bet gaila ne todel kad vienisa, oj ne!
o tik todel, kad ner taves salia...
kad negaliu paliesti prisiglausti,
galu gale jau isbuciuoti...
ar bent iversti i lapu pusni,
stai ten, kur lapu didele kruvele pupso,
ir vel bus vejo ir vaiku suvelta..
ah, as taip noreciau begiot po pievas ir laukus,
ir su atvimi gainiot drugelius,
nukrist i rudeniniu lapu kruva ir dukti,
juoktis verkt ir tuom dalintis su tavim.
mintis staiga nutraukia, vaikutis mazas, vos atsiubaves iki manes,
iteikes geltona klevo lapa
as priemiau ji su sypsena veide,
nebuvo liudesio jau manyje,
pakilau nuo suoliuko ir nuejau
per taka nuklota rudeniniais lapais,
su savom mintim,
su sypsena veide,
juk visos mintys tik apie TAVE!

Luttee 2008 m. spalio 7 d., antradienis, 16:11:53
ilgesio mintys, nakties tyloje...
kai naktyje tik zvaigzdes ir tyla,
uzmerkusi akis guliu viena
aplink daugiau nieko nera
tik as ir mintys apie tave...
vel pazvelgiu aukstyn,
suspindi zvaigzdes pilnaty...
ir smesteli mintis
as cia viena, o tu toli,
taves salia nera
ir as myliu tavas akis...
suspaudzia sirdy ilgesys...
atverei tu manos sirdies duris...
ir pradingai lyg sapnas,
tik kas nakty pasikartojantis
kas nakt dar nematytas
ir tuo paciu jau senai pazistamas...
regiu atmintyje kiekviea tavo mirksni,
kiekviena zybsni melinu akiu,
kiekviena silta sypsni,
ir juoka is sirdies gelmiu...
kiekviena tavo svelnu zodi as menu,
ak, kaip sunku, sirdis vel virpa,
vis nori begti pas tave,
i tavo silta gleby ir glaustis prie tavos krutines.
myluot, buciuot ir tarti garsiai zodi myliu...!
ar tu girdi, ka tau sakau?
sirdis vis rekia saukia, bet tu taip toli...
isgirsti negali, manos isrdies tu sauksmo,
sugrysk greiciau, gyvent man be taves sunku,
kai ner salia tavo sirdies plakimo,
kai as visai viena...
akys uzsimerkia, ir asara suri nurieda,
mirsta lupose...
nejau toks surus meiles skonis?
net keista, nemaniau, kad taip galetu buti,
kad meile bun akartais ir suri,
o kartais ir labai karti...
bet guodzia tik viena mintis...
matysiu vel tae sapne,
ir greitai busi jau salia,
as taip ilgiuosi, as taip muliu...
tiesiog dziunu, ir ilgesio nebudama salia taves...
akutes merkias, krentu i sapna,
as nusisipsau, nes mes jau susitikome sapne,
laiminga as, laimingas tu,
nes mes abu kartu,
as juk jauciu tavas mintis ir tavo meile man...

Luttee 2008 m. spalio 7 d., antradienis, 16:10:12
skrajoja mintys, kazkur lekia...
Vis sukas kaip viesulo verpetai...
nusoks tai ten, tai sen, tai vel sugrys i cia...
kur as, kur tu, kur mes abu...
o prisiminus nuo pradziu.
nekalta buvo viskas, idomu...
pirmi laiskai ir pirmos raides..
poto issidaviau pati, deja, nemoku meluoti i akis...
ir pamatei tada manas akis, ir dingo liudesys...
sirdy tikejau as. o gal tai jis, o gal tik jis!?
vartus sirdies manos atidarys...
kai pamaciau tada Tave salia saves
nesupratau tai melas ar tiesa?
sirdis tik suspurdejo, istrukti ji norejo...
norejo begt ir rekt per laukus
ak, koks visdel to gyvenimas grazus...
kai sypsos tau aplinkui...
ir tai kas buvo pilka vakar....
siandien nusvinta visom vaivorykstes spalvom...
kas buvo vakar mire, atgimsta,
lyg pumpuras pavasary prazysta...
lyg zydi soduose ziedai...
spalvoti kvepiantys ziedai...
papuosime pasauli
siais nuostabiais jausmais...
siais nuostabiais kvapais....
spalvom... ir nuotaikom dziugiom..
apkresime visus, ta sypsena lig pat ausu..
ar tu jauti kaip kvepia meile?
ar tu girdi ka snipsda meile tau?
ar tu matai spalvas, kuriom nudazo meile?
as ikvepiau giliai...
tikiuosi tu manes neapgavai....

2008 m. spalio 4 d., šeštadienis, 22:15:36
Jie musiškai Peruną, pirmiausia perkrikštijo į Perkuną - pristumė Kali Jugą... ar nematai - susikoloboravom. Tautą uzkariavo skudurais po vieną litą, o savo noru pasilenkusį elitą, dulkino, dulkina ir dulkins - ir per viena gala, ir per kita.

Jietis 2008 m. spalio 2 d., ketvirtadienis, 20:16:35
AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
.
MALDA(priešrinkiminė)
.
Aš vėl kreipiuos, kviečiu
meldžiu šaukiu Atlantus
Sugrįžkit, perkoduokite
Kolaborantus
Arba ugnim, žaibais
Paženklinkite kūną
Kad skirtume kada
Ir su kuo kas būna.
Parodykit kurie- už mus
Kurie-prie lovio
Padėkite atskirti
Gėrį nuo blogio.
.
AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA

~~~~~~> 2008 m. spalio 2 d., ketvirtadienis, 17:47:07
Kada blankus fonas
Nepadės nė akordeonas.

2008 m. spalio 2 d., ketvirtadienis, 10:24:30
Kaip daug nori,vietoj didelio akordo lieka snipstas

Jietis 2008 m. spalio 1 d., trečiadienis, 18:07:33
...-...-...-...-...-...-...-...-...-...-
.
BENAMIS
.
-Kokiomis vertybėmis gyvenai
Ką savo vaikams tu davei
Kad vienas likai ?
-Išleidau į platų pasaulį
Pripūtęs miglos
Save visada aš pateisinu
Nors viską praradęs
Su nuodėguliu saujoj
Dabar pats karšinuos.
Ir laukiu, vis laukiu
Kol kas mane paguos.
Dabar jau nesistebiu
Neklausiu savęs-
Iš kur tiek benamių
Nes suprantu .
Sako ir žuvys
Nepažįsta savo tėvų ???
.
...-...-...-...-...-...-...-...-...-...-

Jietis 2008 m. spalio 1 d., trečiadienis, 09:36:59
UPS UPS UPS UPS UPS UPS UPS
.
UPS CHA CHA CHI CHI CHUI
.
Nu nireikia mūsų bijoci
Aš ne vilkas, Leo, ar gepardas
Bet kai būsiu premjeras
Plausiu finingus SAPARD o.
.
CHA CHA CHA CHA CHA CHA

2008 m. rugsėjo 29 d., pirmadienis, 15:56:31
Bijau kad redaktoriai išsigąs mano rimų ir ners į krūmus per arimus.(nors tu gal ir lauksi parimus:) Tai gali tekti ieškoti leidėjo užsieniuosna na.

2008 m. rugsėjo 28 d., sekmadienis, 11:58:55
Tik neilgai.:)

2008 m. rugsėjo 27 d., šeštadienis, 12:32:34
JJJJJ <>Gerai, pagalvosiu. Pavadinčiau ją gal: "Kandžiai-kandims".:)

2008 m. rugsėjo 27 d., šeštadienis, 09:35:32
tai buvo Ernestui

trise 2008 m. rugsėjo 27 d., šeštadienis, 00:25:20
Aš kartais trokštu pamatyti tavo veidą
O kartais noriu nepažint tavęs daugiau...
Aš kartais noriu būti maža mergaitė
O kartais noriu tapt sena labiau...
Aš kartais pabandau pabūt svarbiausia
O kartais noriu dingt minioje
Aš kartais trokštu padaryt tavę laimingu
O kartais noriu spjaut ir nusisukt
Aš kartais norių būnti abejinga
O kartais noriu verkti dėl smulkmenų mažų...
Aš kartais noriu elgtis taip kaip liepia protas
Bet visad nugali širdis pilna jausmų.

JJJJJ 2008 m. rugsėjo 27 d., šeštadienis, 00:03:05
Jieti išleisk kandžių politinių eilėraščių knygą.

2008 m. rugsėjo 23 d., antradienis, 10:43:12
Tik vienisa, vidury to lauko, liepsnoja palinkusi zuikio aguona... Kazkam reikejo, vardan visuotinio tautos genocido, tureti ir tokia korta... Nepasidrovedami krastutinai niekingiausiai Tevynes pasivadinti sajungomis (nejau gi dabar pries Tevyne kas eitu); Pigiausia politini durniu voliodami: che che che - kaisioja nuolat ir kruvina korta: pjaukites, ha ha, naikinkites... Tevyne, sluote nusluok betkokio plauko fiurerius, ir is Po lito, ir is E lito arenu!

Jietis 2008 m. rugsėjo 22 d., pirmadienis, 20:49:34
LLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLL
.
LIETUVOS PARTIZANUI
.
Lenkiuosi kritusiems
Nepabijojusiems
Neišsigandusiems
Neparsidavusiems
Ir neišdavusiems
Neradusiems
Ir nepametusiems
Tėvynės, tėviškės
Tautos ir sąžinės.
Ir jeigu juos tikrai prikelčiau
Pro Šiluvą aš keliais
Į Sibirą nušliaužčiau.
Tad nusispjaut man
Ant poeto to ar kito
Do cento ir E lito
Kurie čia gieda
Himną kaskart vis kitą.
Arba taukais aptekę
Priešui parsiduoda
Ištuština tautos aruodą.
Tad pasitraukit man nuo tako
O tu ar negirdi ką žuvusieji sako?
.
PPPPPPPPPPPP2008PPPPPPP

Jietis 2008 m. rugsėjo 19 d., penktadienis, 11:08:35
AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
.
AMŪRAS
.
Jeigu tu širdį turi
Ir meilę slepi
Būsi pakrikštytas skaudžiai
Nebus akmeninė širdis
Be meilės nebus
Kraujuojančią širdį
Turėsi kaip Jėzus
Toks Ir tokia
Reikalingi esate
Savo liaudžiai.
Tada rasi tu
Ras ir tave
Išsiskleis žiedas gražus
Keistas jausmas apims
Viską dalinsi perpus...
.
AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA

Jietis 2008 m. rugsėjo 18 d., ketvirtadienis, 09:17:18
HHHHHHHHHHHHHHHHH
.
NEPUTINAS
.
Nešam mes saulę ant durtuvų
Miega patamsy tas jūsų pasaulis
Ar jums nebaisu?
Įkišim jums vamzdį
Na žinoma-dujų
Užkursim ugnelę
Krosnelėj buržujų.

HHHHHHHHHHHHHHHHHHH

Tikrai 2008 m. rugsėjo 14 d., sekmadienis, 13:07:35
Ateis diena suprasim
Ką darėm blogo mes kitiems
Ko pyktį skleidėme kaip skėrius
Ir žaidėme gyvenimais kitais

Aurora Inando De'sant ir Harda 2008 m. rugsėjo 14 d., sekmadienis, 09:04:55
Lietuva - tai as! Ne savininkai mes, bet seimininkai! Ravais ir kanavomis, utilizacijai, kai visos isplauks zemes atmatos - tekes nemunais vel vanduo... Tad kilkit, kilkit jau paskutines i pavirsiu.

Jietis 2008 m. rugsėjo 13 d., šeštadienis, 10:38:52
БББ БББ БББ БББ БЕЛЗЕБУБ БББ БББ БББ БББ
.
АМБАСАДОР
(Павлику Морозову и всей 5-той колонне)
В том числе АМБ, Шатрия, ПАХ и другие
.
Išduok tėvus
Parduok namus
Įskūsk kaimynus
Draugus jei turi.
Pašlovintas slavijoj būsi
Ubagu jau nebūsi
Jeigu raudoną spalvą skiri.
Tada jau galėsi daryti karjerą
Permestas būsi per barjerą
Pramoksi kalbų
Dar gausi utiugo medalį
Jei šlovinai spalį.
Tada jau galėsi valdyti kitus
Šlovinsi Rusiją ir jos vadus.
Uolus belzebubo tarnas tada
Triūbink pasauliui:
Imperia State Bilding-
Kremlius, Maskva
Да, Да.
.
БББ БББ БББ БББ БЕЛЗЕБУБ БББ БББ БББ БББ

2008 m. rugsėjo 12 d., penktadienis, 09:31:57
urejau būti aš dramblys,
Tačiau gimiau, esu kvailys
Norečiau būti drugeliu
Skraidyti sau tarp žydinčių, gražių gėlių
Turėjau būti aš medžiu
Tačiau dabar aš tik liūdžiu
Norėčiau krist kaip medžio lapas
Ir būt nežinomo kareivio kapas
Turėjau skrist aukštyn it gervė
Tačiau likau aš giluminė pelkė
Norėčiau aš ją išmelioruot
Ir taip toliau kvailai eiliuot(naujokas)
-------------------------
Mes kiekvienas didelis kaip lasas... ir visi su saule artimi... niekada zmogus nebuna mazas... Jeigu jis tik buna savimi.

2008 m. rugsėjo 12 d., penktadienis, 08:05:18
Širdis - ugnis
Akys matys
O ausys išgirs
Bet tau nieko
Nepasakys
Pakelsi akis
Ranka dovanos
Burna išsižios
Sušnabždės
O tada gal
Sustos
O sustojus žinos
Kad daugiau
Nevėluos
(nemeluos)
(Skiriu tai .....)
Skiriu tai tau Daiva

Aleis 2008 m. rugsėjo 12 d., penktadienis, 07:55:04
Jieti,pritrūko, gmail?:)

De'sant 2008 m. rugsėjo 11 d., ketvirtadienis, 09:23:54
Tokia zmogaus psichikos ypatybe kaip grozejimasis isgyvenant ispudzius ir yra akstinas grozinei kurybai, savo paties isgyvenimu apnuoginimui juos ikunijant laikmenose. Kokia isgyvenancio siela - toks ir jo sutverto kuno grozis... Be zutbutines kasdienines kovos uz savo sielos grozi, nei poezija, nei muzika nebuna grazi. Ir nebuna grazios moterys...

2008 m. rugsėjo 9 d., antradienis, 23:46:20
Kadangi poezija yra daugiau negu proza,
kadangi poezija yra daugiau negu mąstymas,
kadangi poezija yra kartu mąstymas ir svajonės,
kadangi poezijai nereikia nei išsimokslinimo,
nei ypatingo pasiruošimo,
kadangi poezija arba savaime ateina,
arba visai neateina,
užtai į poeziją
žiūriu kaip į Dangaus, arba Dievo, malonę
(kai rašau visa tai,
aš rašau apie tikrą poeziją,
kuri nieko neturi bendra nei su pamokymais,
nei su pavydu,
nei su pykčiu ar neapykanta savo priešams),
nes poezija yra muzika,
panaši į Čiurlionį šviesių debesų sonatoje.
Antra vertus,
būčiau juokingas, jeigu mėginčiau
apibūdinti tai,
ko negalima apibūdinti,
nes poezija arba ateina,
arba jinai niekados nė iš tolo pas mus neateina.
Saulė leidžias. Zylelė supasi
sauso medžio šakoj kaip mažytis dangaus eilėraštis
(Slaitas)

2008 m. rugsėjo 9 d., antradienis, 22:40:31
Be abejonės, grožis yra pati esmingiausia ir labiausiai nesuprasta Dievo ir moters savybė. Žinome, kad dėl to moterys yra patyrusios neregėtą skausmą, tačiau ir tai kažką sako. Kodėl tiek daug širdgėlos dėl grožio?

2008 m. rugsėjo 9 d., antradienis, 17:14:41
Oi, oi, oi... Ir kur as cia papuoles!? ...sulinde vienos kapiniu grazuoles... Ogi nereikejo zudyti! ...krokodiliu asaroms, galo nematyti...

2008 m. rugsėjo 9 d., antradienis, 17:13:51
Oi, oi, oi... Ir kur as cia papuoles!? ...sulinde vienos kapiniu grazuoles... Ogi nereikejo zudyti! ...krokodiliu asaroms, galo nematyti...

2008 m. rugsėjo 9 d., antradienis, 08:41:02
...o horizonte jau selsta baisi audra, ir daugeli akiracio vietu, uzdengia tamsiu lietaus marsku neperregimas sydas... be perstojo bligsi zaibai, ir nesodrus violetiniai tonai, ismargina erdve kazkokiais tai neiprastais spalvu akordais... Karas (moteriska prasme:)

2008 m. rugsėjo 8 d., pirmadienis, 21:49:21
Valerija Gintvainytė - Aleksandravičienė
ILGESYS
Vėl ilgesio žvaigžde rymosi tyliai
Pravėręs langą žvelgsi į žvaigždes.
Gal pamatysi ten ir savo draugę,
Kuri šianakt tavam sapne atlėks.
Neberymok, nežvelk į tamsų dangų,
Nebeieškok žvaigždės - ji nespindės,
Ateis gal tyliai ji pro Tavo langą
Ir Tavo širdyje ji amžinai išliks.
Palik svajonės žiburėlį mažą -
Balta gėlė tegu žibės lange.
O ilgesio maldelę Tu įpinki
Į baltą žiedą meilės šviesele.
Degs, spindės ir neišblės tas žiburėlis,
O Tu tik lauk viena tyli, tyli...
Neberymok prie lango tylią naktį,
Savom mintim sugrįžki čia...
Aš mažas žiburėlis tamsią naktį.
Balta gėle ant Tavo lango vėl virstu.
Ryte pravėręs langą tyliai,
Paliesi žiedlapį, jis liks Tavo draugu.
Ateis jis tyliai ir pažvelgs pro langą
Neužrakinki sklendės, tik prašau,
Ir žvakės kibirkštėlę mažą pasiliki,
Ji kvies mane, pas Tave patikėk.
Žvaigždės nėra ir žvakė gęsta,
Aš tamsią naktį kelio nerandu,
Skaudu, kad vėl turiu išeiti – aušta,
Tavam sapne aš ilgesiu virstu.
ARČIAU TAVĘS
Ilgai Tavęs ieškojau
Ir ieškau dar Tavęs.
Gyvenimo klajonės
Dar nežinia kur ves...
Sustojus tamsią nakty,
Gyvenimo kely,
Į Tavo šviesią žvaigždę,
Rankas ištiest gali.
Sušilt, pajusti meilę
Ir šilumą širdies,
Tik tylią tamsią naktį
Einu arčiau Tavęs....
MIRUSIESIEMS
Sustokime prie kapo,
kur taip tylu, ramu,
kai Vėlinių žvakelė
pakvimpa stebuklu.
Kur tylią giesmę ošia,
Balti, balti žiedai,
kur maldą širdys kužda:
- Ilsėkitės, ramiai.
Ilsėkitės, nes baigės
kelionė žemėj šioj,
visi vargai ir laimė,
paliko nežinioj...
Tik Vėlinių žvakelė,
maža, šilta, tyli,
Jums mūsų meilę neša,
tamsioj šaltoj nakty...
LAUKIMAS
Tamsioj naktelėj
vėjas pusto meilę.
Šaltoj naktelėje
tylu, tylu...
Eini, klajoji
džiaugsme po pasaulį.
Tik kas Tave supras,
ar šiąnakt Tau ramu?
Tyli naktis,
o vėjas savo dainą
dainuoja supdamas
nuogus medžius...
Tik Tu sustosi ten,
kur šilta ir ramu,
kur židinys jaukių namų,
kur mirga žvakė ant
tamsių šaltų langų...
Pabelsi tyliai – įsileis
pakvies ir pasodins.
Sušilsite kartu,
ir bus ramu, ramu...
AŠ IŠEISIU
Aš išeisiu tyliai, kaip nukritęs lapas
Kaip nuvytęs žiedas tėviškės laukų,
Kaip išskridęs paukštis, jei aš ir negrįšiu,
Niekas neieškos, kodėl ir kur esu?
Tyliai gal rymosiu pakelėj prie beržo,
Saule gal spindėsiu rytą virš laukų,
Gal rasos lašeliu prausiu tavo skruostą,
Tik tu nesuprasi, kur aš jau esu?
Vieniša skrajosiu virš gimtinės klonių,
Gal žvaigžde mirgėsiu naktį virš laukų,
Ar už Tavo lango šoksiu vėjo gūseliu,
Tik tu neregėsi mano veido, aš dabar tikiu...
Aš išeisiu tyliai ir negrįšiu niekad
Niekad nesurasi tėviškės laukuos.
Svajone tylia prie lango liksiu,
Tik svajonės liks gimtuos laukuos.
O, MEILE...
Palik, palik man ilgesį, o meile...
Palik ašarą, dainą ir juoką tylų,
Palik svajonę miegančių laukų,
Paliki žvaigždę – žiburį dangaus.
Paliki meilę mylinčio žmogaus...
Paliki gėlę - baltą ramunėlę,
Paliki ašarą ant stiklo ant slidaus.
Blizgės, mirgės lašelis deimantinis,
Ant vienišos šaltos širdies.
Palik pušyno juoką, giesmę vyturėlio,
Lakštingalos tyliąsias lopšines.
Paliki rūką virš beržyno žalio,
Palik širdy svajonę ašarų lietaus.
Palik svajonę, meilę ir likimą –
Paliki meile, Tu save, prašau...
O kai naktelė kelsis veskis į kelionę
Į tą, kurioj aš niekad nebuvau...
SVAJONĖS – LIKIMAS
Ant medžio šakos, suposi paukštis ramus.
Žvelgė į žydrą, mėlyną, rytmečio dangų...
Vėjas judino medžių šakas, lapeliai siūbavo,
tik paukštis tylus susimąstęs žiūrėjo...
Pakėlęs akis regėjo, kaip plaukia margi debesėliai,
šypsosi saulė ryte... Mūsų akys susitiko...
dvi mažos margo paukščio akys žvelgė į mane,
gailestingai prašančios, isileiski - aš būsiu šalia...
Tyliai lapeliai sumirgėjo, krito gaivi ryto rasa,
pakilo jis ir įskrido pro pravirą langą,
į šaltą ir tylintį vidų vienišoje širdyje...
Sušildyt, paguosti, priglausti, bučiuoti,
tylinčios margo paukščio akys galės.
Plazdėjo širdelė tyliai, tyliai...
Ji ne viena, paukštis šalia...
Deja - likimas pavirto paukščiu, sulaikyt negaliu,
per tylų rytmečio dangų skrendu margu paukšteliu.
Sustosiu, kur supasi saulė, ir žydi rugiagėlės,
suradus grūdelį pasėsiu, į šaltą vienišą širdį.
Ir meilė pavirs laukimu, svajonių mažų likimu.
JŪRAI
Kalbėk, o jūra, paslaptingą meilės dainą,...
Nuneškit bangos ten, kur taip tylu...
Kur tyli naktį vienišos pušelės,
Kur mėnuo vaikšto pamario taku...
Kur tik daina išplaukia iš platybių,
Kur neša ją žuvėdros ant savų sparnų"

2008 m. rugsėjo 8 d., pirmadienis, 19:31:54
Tavo sielos dygliuotos vielos Sirdies lediniai siurpuliai Kauletos padziuve saltos rankos Dar tie ryzi pastire kaltunai Ir sonkauliu povyzos barskancios baronkos It giltines pajuode paakiai Apsaugok viespatie - tikra kaliause Smaluotas vienas tik nusoka kipsas Tu palendi tuoj po kitu...

2008 m. rugsėjo 8 d., pirmadienis, 12:11:09
Man patinka naktį žiūrėt į
mėnulį,
Žvaigždėse aš tave
išvystu.
Man patinka rytą žiūrėti į
žolę,
Rasoje aš tave
išvystu.
Man patinka dieną žiūrėti į
dangų,
Saulėj aš tave
išvystu.
Man patinka vakare žiūrėti į
tolį,
Toliuose aš tave
išvystu.
Man patinka bet kada žiūrėt į
bet ką,
Nes bet kur aš tave
išvystu.
(Karolina)

2008 m. rugsėjo 8 d., pirmadienis, 11:50:38
>>>
Ir sielos virpulingos stygos,
Ir mano širdies beribiai jausmai,
Ir tamsūs rudi plaukai,
Ir melsvai žalsvos gilios akys,
Ir švelnios liečiančios rankos,
Ir kaklas, ir liemuo, ir kojos,
Ir visa aš - galėjau būti tavo:)
Bet viso to nebus....... ,nes kitą aš myliu...
>>>

kobra45 2008 m. rugsėjo 6 d., šeštadienis, 22:53:29
tu iskeliauji jau,,,
ryt,,,
ilsekis,
ak kaip mylejau as tave kadaise
atleisk man ir keliauk,nepyk nepalydesiu,
liks kruvina sirdis,,,
kobra45 2008.09.06

2008 m. rugsėjo 5 d., penktadienis, 14:21:14
>>>
Nebesisiūlysiu pati
Kokia durna ir būčiau
Nors mano jau laukai pilni
Pablukusių ramunių :(

2008 m. rugsėjo 5 d., penktadienis, 13:31:18
...Nesustoja, pakeles... Potepiais, daug meiles maciusios, laukus ramuniu, rudeniop pablukusios, pakeicia rugegeles... gal tu durna? ...Atsiduot nemaciusi...

2008 m. rugsėjo 5 d., penktadienis, 11:07:18
>>>nemačiusi...

2008 m. rugsėjo 5 d., penktadienis, 11:06:13
Neiškenčiu
O kaip norėčiau pamatyt
Paliest Tave
Paskęsti žydrynėja akių
O kaip norėčiau tau priskint
Ramunių pakelės baltu
Mylet Tave
Net ir nemačiusi
(net sapnuose aš tavo veido nematau)
Gal aš durna?

2008 m. rugsėjo 5 d., penktadienis, 09:33:56
Pakeles, pakeles kiek jus man duodat, nesustodamos sukuriat paveikslus, geismus lyg moterys tenkinat, irtrinat nostalgijas, iamzinat... Pakeles, nuogos mano moterys... Ir nesinori sustoti.

2008 m. rugsėjo 5 d., penktadienis, 08:55:50
Neiskentei, ramuniu intarpai, isilgai boluoja autostrados. Neiskentei, islipusi nubegai ir priskynei. Myli nemaciusi... Gal tu durna? O tu priskynei, kavine ispuosei. Baltos meiles salos, ant kiekvieno stalo. Sutverei kuna. Meilei savo. Neiskentei...

2008 m. rugsėjo 5 d., penktadienis, 08:54:38
Neiskentei, ramuniu intarpai, isilgai boluoja autostrados. Neiskentei, islipusi nubegai ir priskynei. Myli nemaciusi... Gal tu durna? O tu priskynei, kavine ispuosei. Baltos meiles salos, ant kiekvieno stalo. Sutverei kuna. Meilei savo. Neiskentei...

Jietis 2008 m. rugsėjo 5 d., penktadienis, 08:48:21
ACTION
.
Įtempiu templę
Iki ausies
Sustingstu
Apmirštu išties
Pečių juosta
Tiesi
Pirštai
Mėšlungiškai sulenkti.
Akimirka
Ir tai įvyks
Mintis
Gal mirtis-
Taikiny pasiliks.

2008 m. rugsėjo 5 d., penktadienis, 00:08:23
Ar tu norėtum mirti?
Numirti tyliai "vasaroj" be šauksmo?
Ar nori tu išgirsti?
Spiegimą nuolatinio skausmo?
Ar sugebėtum rėkti?
Jei padalintu strėle tau sielą
Ar sugebėtum skristi?
Jei nukarpytų tau sparnus?
O gal galėtum bristi?
Kur debesų pilnas dangus?
O gal sielai geriau mirti?
Išskrist kartu su vasara
A?A?A?

kobra45 2008 m. rugpjūčio 31 d., sekmadienis, 20:59:52
labai dekui mieli mano draugai,man be galo smagu sirdyje ,,,

2008 m. rugpjūčio 31 d., sekmadienis, 19:50:04
Kobra su gimtadieniu.:)*

2008 m. rugpjūčio 30 d., šeštadienis, 09:00:37
Puse valandos beliko, pataluos palepint dar uzpakaliuka. Tai sudygsniuosiu lopais dar eilerastuka: Tau knygos liesti sitos nevalia, kitaip dar pavirstum maza dulkele... Jei paskaitytum ka as cia rasau, tur but pasakytum: labai atsiprasau... Vienai man pasiutiskai nuobodu, o tu, gal net iseitum is situ namu... Oh! Jau reikia nest i virtuve pasturgali ir sukalti tau pusryciams skrudini, vai, o ten dar galvosiu: imest gal i zidini... (dienorasti )

aš 2008 m. rugpjūčio 18 d., pirmadienis, 13:02:29
Gyvenimas žiaurus! Ar Jūs sutinkate su tuo?
Jis sukuria iliuzijas, viltis ir svajones
Ir vos tik pradedame jomis tikėti
Jis spjauna mums į veidą
Ir sutrypia jas mūsų akyse.
Ir vėlei tenka mums kilti
Tarsi Feniksui iš pelenų
Ir vėl gyventi ir tikėti,
Tačiau kaskart, tai padaryti vis sunkiau
Kartais aš galvoju
Ir kam tada tikėti ir kam tada svajoti,
Jei viskas dužta į šukes,
Deja atsakymą aš jau žinau:
MES ŽMONĖS! O svajonės yra musu dalis
Tik pagalvokit, koks tuščias ir bejausmis
Žmogus liktų be svajonių
Mes visi svajojam, tik mūsų svajos kitos
Todėl aš jums sakau
Gyvenimas žiaurus! Ar manote kitaip?

liute 2008 m. rugpjūčio 14 d., ketvirtadienis, 21:18:01
dargana ir apniukes dangus,
Atskleidzia manuosius jausmus,
Vienatves nasta...ir tustuma beprasme
Ilgesys to ko niekada nebuvo,
O gal niekada ir jau nebus,
Truputis silto jausmo
Uzgauna tustumos kerus,
Mano sirdis vis saukia:
"Kas dabar man bus?"
Kelias tolimas,neatrastas,
Man ji pasiekt sunku!
nes nezinau ,gal jis manes nelaukia
Ir zaidzia meile,sumynes manuosius jausmus.
Nezinomybes zenklai,lydi mane jau senai
O sirdis plaka taip stipriai!
Galvoje tokia stipri sumaistis,
Ir protas iseina pro duris...

liute 2008 m. rugpjūčio 14 d., ketvirtadienis, 20:56:52
As noriu laimes nors mazos,Trupucio dziaugsmo ir kancios,tegu laimingos sirdys susilies,kaip susilieja upes.Neverksiu as i vakara dienos- jo nieks nesugrazins,Neverksiu as rytais,manes neguos net asara rasa pavirtusi.
As prasaiau tylia mirti,kad mane uzliuliuotu neramybes sapnais,
Kad paskui mano vardo niekas niekas neklaustu,
Neminetu jo lupos atminimais liudnais.
Neverksiu as i vakara dienos,tu jo nesugrazinsi,
neverta taip aukoti man ,ta karsta ir mylincia sirdy.
Noreciau ji pamirst ,pamirst kaip vakarykscia diena,
Bet as per daug menu tave,tave tik tai viena...

kobra45 2008 m. rugpjūčio 14 d., ketvirtadienis, 11:35:30
pavaisinciau tortu tikrai,tik linksma nebusiu...
tos dienos nelaukiu,tie kur buvo tadien su manim,jau tenai toli...
Ju pakeisti niekas negales.

2008 m. rugpjūčio 13 d., trečiadienis, 17:43:28
Kobra ir Eglė jūsų gimtadieniai greit:)Laukiam torto:))))

A A A 2008 m. rugpjūčio 13 d., trečiadienis, 15:58:21
Vėl liejas skausmas iš širdies gelmių
Jau nebenoriu juos tau išsakyt.
Jų nerašau aš ,juos tiesiog šaukiu .
Vidui jau nieko negaliu laikyt.
-
Banguoja laime ,kaip vanduo,
Rusiuodama mirtingu likimus.
Kvatoja laime-"vienas liksi tu"!
Planuodamas nuotykius naujus.
-
Galiu sakyt, kad aš dar vis stipri,
Galiu ištvert, nors gal ir pavargau.
Laiminga busiu aš ir be tavęs
O pats tu busi toks koks ir buvau.
-
(nes savo laimę vėl bandai barstyt.......
Ir liksi vienišas ...................prie geldos )
-
( tai buvo sapnas
bet tikroviškas visai .....)

A A A 2008 m. rugpjūčio 13 d., trečiadienis, 14:42:59
Kodėl pasaulis skausmu nudažytas
Kodėl tiek skausmo patyria širdis.
Kodėl mano veidu ašara vėl ritas
Kodėl ir vėl , tos melo upės liejas
Kodėl einu į naktį ,juodą sapną
Kodėl ir vėl kitos glėbi tave matau

kobra45 2008 m. rugpjūčio 13 d., trečiadienis, 12:14:21
Vienatve
sirdyj skaudi vienatve.
Kerojas ji kasdien,
uzvertus puslapi skausmu esu.
Nutolo, laikas ,
ir brangus veidai vis reciau besugryzta
VIENA,
iki skausmo viena,
parpult as noreciau ant zemes brangios,
draskyt ja nagais , voliotis is skiausmo
ir saukt,saukt...
ka manytu kiti man ne motais,
as taip trokstu parpult ant zemes brangios,
tik viena ji supras ir paguos.
o mieliji sakys ji ,jug rugpiutis
tavo 31-ji
gal pakilsi kaip suzeistas paukstis,
iskankintas vienatves
NORS TRUMPAM NORS MINUTEI ...
2008.rugpiucio 13

~~~~~~> 2008 m. rugpjūčio 8 d., penktadienis, 20:26:15
wwwwwwwwwwwwwwwwwwwwwwwwwww
.
Rusams karas- atgaiva
Pelningiausias biznis, va.
.
wwwwwwwwwwwwwwwwwwwwwwwwwww

2008 m. rugpjūčio 4 d., pirmadienis, 18:20:18
Aš sielą tavąją vejuos..
Naktinis angelas vėl tyliai kužda,
Kad greit išauš nauja diena ..........:))))

***** 2008 m. rugpjūčio 4 d., pirmadienis, 18:03:10
Jietiskai:)

2008 m. rugpjūčio 4 d., pirmadienis, 15:41:28
Visai nepatiko:(

Jietis 2008 m. rugpjūčio 4 d., pirmadienis, 13:38:00
ŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪ
.
чк
.
Užfiksosim
Kiekvieną komentą
Pritvirtinsime
Po mentą
Įdarbinsim
Rusus, žydus, čigonus, oi, romus
Suseksim
Visus lituvos vos vos balvonus.
Tarnaus mums
Ir kaimo bernai visiški
Marytės(Melnik)
Berūtės, Anutės ir kiti
Kvislingai letuviški
Priminsim jiems
Staliną, Berija,
Suslovą, Murovjov...job...
скажем-назат(д)
Vat tad
Atsikvošės nuo demokratijos
Tvoju mat.
.
CH CH CH CH CH CH CH CH
„Vyriausiasis prokuroras pastebi, kad į komentarus internete turėtų dažniau reaguoti pareigūnai.“
www.delfi.lt/news/economy/Media/article.php?id=17937818

Ne eilerastis tik 2008 m. rugpjūčio 2 d., šeštadienis, 20:52:14
zodziai
Vis matau tavo akis...(saltas akis)
Stovi ir sypsais..
Noreciau vel paliesti tave
Ir pajausti mazus virpuliukus
Buciuojant tave..
Bet tu ..... net nezinai
kaip verti mane kenteti..
Liudesys valdo mane
Mano siela ir pasitikejima
Vis matau tavo akis
Stovi ir zvelgi i mane
savo melynom akim.
....buvau tavo saulyte,
Bet tu.....ir vel.
Jauciu as tai
Kodel..........
Tyla...
Nebenoriu daugiau taip....
nors tu....
buvai man viskas,
asara riedanti skruostu,
sypsena veide,
mano dziaugsmas ir liudesys.. .....

2008 m. liepos 31 d., ketvirtadienis, 23:28:28
...PASOTINTA...

Aš dainavau
Ir šokau
Tarytum vėjas
O siela skraidė
Lyg drugys
Tačiau šešėlis gūžtą
Širdies žiede susisuko

~~~~~~> 2008 m. liepos 19 d., šeštadienis, 14:36:59
"OI MAMA MAMA, KUDA ŽE JA PAPAL?"
CCCP CCCP CCCP CCCP CCCP CCCP CCCP
.
VLADLEN
.
Aš nusipirksiu tuos reicingus gus gus gus
Ir įstatysiu jums ragus gus gus gus
Išsiurbsiu finingus ir iš Rusios kazna
Užvaldysiu šį žemės kusoka
Vardu-lit lit lit tuva.
Paskui makėsite man atkatą ta ta
Ir vyniosite žodžius į vat vat vatą .
Kas ta mana Urdoma
Rodom ja iz durdoma ma ma.
.
mamamamamamamamamamamama

aidas naktyje 2008 m. liepos 18 d., penktadienis, 20:49:07
Tą tamsią naktį mėnesienoj,
Kai tu stovėjai prie bangų,
Ir gal net to nepastebėjai,
Kaip žiba tūkstančiai žvaigždžių..
Viena iš tų žvaigždelių mano,
Vaikystėj kortom išlošta,
Ir nors kitiems ji nepatinka,
Kad per blanki..
Bet ji mana…
Aš noriu ją tau dovanoti,
Kaip simbolį senų laikų,
Ir lyg kažko nesitikėjai,
O tik stobėjai tarp bangų..
Priimk šią dovaną kaip vėją,
Kaip šimtą saulės spindulių,
Juk tai tik skirta dėl draugystės,
Kad virstų prisiminimu..

aidas naktyje 2008 m. liepos 18 d., penktadienis, 20:48:30
Vienintelė naktis- be šurmulio, be vėjo,
Nepaprasta naktis- danguj kiek daug žvaigždžių,
Ta prakeikta naktis- kai aš ant visko dėjau,
Bet suteikia ji džiaugsmo, nes mes vis dar kartu.
Tebūna ji vienintelė, širdis tegu prabyla,
Lai niekad neišaušta rytas, taip gera man kol dar tamsu..
Išauš negailestingas rytas, švelniais saulutės spinduliais,
Ieškos manęs ir žodis kitas, sakys- nebėr manęs, aš išeinu..
Nušvis danguj nauja žvaigždutė,
Lyg ašara,
ištirpusi delne...

aidas naktyje 2008 m. liepos 18 d., penktadienis, 20:47:38
Sustoki mažas spindulėli,
Dar nepalik prašau sustok,
Pradžiugink dar kaip vieversėlis,
Kai aš verkšlensiu, tu kvatok.
Ei gandre, stok, dar nepabėki,
Dar vasarai leisk pamojuot,
Nebūki kaip tas vieversėlis,
Aš verksiu, o jisai kvatos..
Pabėgo gandras išdidusis,
O vasara su juo kartu,
Pabėgo ir tas spindulėlis,
Ir vėlei vienas aš lieku..
(2005-11-20)

aidas naktyje 2008 m. liepos 18 d., penktadienis, 20:46:58
Pamačiau pirmą kartą jos šypseną,
Jos džiaugsmo pilnas akytes,
Ir tą dieną aš ištariau jai,
Brangut- negaliu be tavęs..
Saulutėj tviskėjo jos veidas,
Kabėjo rugpjūčio žara,
Širdy tada buvo taip gera,
Žinoti kad tu čia šalia..
Už miško sugriaudė griaustinis,
Žaibai mirguliavo už uosto,
Stebėjau aš pirmajį lašą,
Nuriedantį tavo skruostu..
Tas lašas nukrito į širdį,
Sudaužęs menkiausias viltis,
Bet dar naktimis susapnuoju,
Kad dart as rugpjūtis sugrįš..

aidas naktyje 2008 m. liepos 18 d., penktadienis, 20:46:17
Pasakyk man mylimoji kur dangus,
Kur tos ryškiai žalios pievos, kur lietus,
Kur bėgiojai nekaltutė tarp gėlių,
Ir šnabždėjai tyliai vėjui „negaliu“..
„Negaliu be jausmo, be to skrydžio,
Negaliu be vėjo, tavo artumos,
Negaliu be žvilgsnio tavojo nustygti,
Negaliu tiesiog be meilės, negaliu..“
Tu kaip pienė pievoje žydėjai,
Man gražiausia iš visų gėlių,
Tik tąkart aš sustojau pastebėjęs-
Teliko pūkas tarp manų delnų..

aidas naktyje 2008 m. liepos 18 d., penktadienis, 20:45:28
O kada nors užklups tave-
Lietus be žaibo, be griaustinio,
Stovėsi tu prieš dūžtančias bangas,
Ieškodama jausmų dirbtinių.
Išgirsiu tavo nerimą šalia,
Lyg dabar čia ir nelytų,
Apglėbsiu savo šiluma švelnia,
Kuri mus saugos iki ryto..
Nustojo pliaupti jau lietus,
Saulutė jau ne už kalnų,
Ir mums rytojus nebaisus,
Jei mes dar esame kartu..
(2005-12-14)

aidas naktyje 2008 m. liepos 18 d., penktadienis, 20:44:46
Man trūksta tavo veido naktimis,
Tos šypsenos užmiegant žemei,
To ilgesio džiugaus tavęs belaukiant,
Ir laimės kai esi šalia..
Esi šalia ir žemė sukas,
Kai mes kartu nieks nebaisu,
Tik ilgesys dabar beliko,
Kas buvo gera ir gražu..

aidas naktyje 2008 m. liepos 18 d., penktadienis, 20:43:39
Ir atlekia bangos, ir dūžta į krantą,
Toj vietoj kur gimė svajonė pirma,
Jos nori sugriauti krante smėlio pilį,
Vaikystėj statytą kad saugot tave.
<...>
Vaikystė prabėgo, pilis sugriauta,
Tai smėlis bangoms atiduoda tave,
Užpuls tave bangos, išneš paslapčia,
Tikiuosi laimingą matysiu tave...

2008 m. liepos 16 d., trečiadienis, 14:40:44
(Labas aš vakar tau skambinau....)
Šįryt aš vis dar galvojau apie vakar dieną... Nuo nemigos ir ašarų atrodžiau klaikiai: įdubusios, pajuodusiais paakiais akys, nuo vakar nenuvalyto tušo likučiai, neturėjau jėgų praustis, man buvo vis vien kaip atrodau. Plaukai įsidraikę į šalis, ir jie buvo drėgni nuo ašarų jūros, kip ir man vienintelė guodėja pagalvė.
Pažvelgus pro langą mačiau parke vaikštinėjančias laimingas poreles, akimis ieškodama tavęs su tavo naujaja drauge, bet veltui juk šiuo taku tu niekada nevaikštai, pasakojai jog tau nepatinka vietos, kur renkasi daug žmonių, dabar jau suprantu kodėl... juk čia gali sutikti vakarykštę nusivylusią moterį, kurią žadėjai padaryti laiminga, bet...
Turiu lipti iš lovos juk manęs laukia kruva neatliktų darbų. Šiaip ne taip išsiridenau iš suvestų patalų, palindusi po dušu iš spintos gilumos išsitraukiau juopdą ilgą suknelę, ją dėvėjau per savo senelio laidotuves, pameni kai pasakojau kaip dėl jų išgyvenau? Šiandien ji man puikiai tiks, nes jaučiuosi panašiai kaip tą dieną...
Išėjus į gatvę užsidėjau juodus akinius, manau turėjau atrodyt juokingai, nes pro lietaus pritvinusius debesis saulės nesimatė, tačiau nenorėjau kelti žmonėm gailesčio , o juk atrodžiau pasigailėtinai. Norėjau tik apsisukt ir grįžti atgal į lovą, kurioje nieko netrugdoma galėčiau toliau gailėtis savęs, tačiau dabar tikrai negalėjau leisti sau prarasti darbo.
Žengiau link savo automobilio, mintyse prašydama dievo, kad manęs neužkalbintų įkyrioji kaimynė, kuri visada tokiu metu vedžiodavo savo pasiutūsį pudelį,jis be jokios priežasties nuolat mane aplodavo. Manau man pasisekė, kaip ti tuo metu ji jau buvo užkalbinusi kitą savo auką, tikriausiai šiandien išėjau vėliau nei visada.
Nuvykusi prie darbo dar ilgai sėdėjau mašinoj stovėjimo aikštelei prie biuro, koridoriui buvo per daug žmonių, nenorėju su jais bendrauti, jie būtų klausia kaip man nusisekė vakaras su tavimi. O jis tikrai buvo nuostabus... bet tik tas vakaras...
Kai koridorius ištuštėjo išlipau iš mašinos ir įėjau į biurą. Sekrėtorė, kaip visada žydinti, o ko jai nežybėti jauna, simpatiska, katik ištekėjusi už mylimo vyro, ji man smagiai išpyškino, jog vakar kai išėjau iš darbo gavau nuostabią puokštę rožių, pasigyrė jog pareigingai pamerkė jas mano kabinete ant stalo.
Rožės... tikriausiai nuo tavęs...
Linktelėjau ir nuėjau.
Pravėrus kabineto duris ant stalo išvydau didelę nuostabių rožių puokštę... rožės iš tavo gėlyno... nesugebėjau sutramdyt ašarų, tai lyg drusk ant ktraujuojančios žaisdos, baisiai graužia. Puokštėja radau laiškelį skirtą man. Man nuo tavęs ...
"Brangioji, labai apgailestaudamas turiu tau pranesti , kad nedelsiant turiu išvykti iš Lietuvos, šią žinią gavau iš kart po mūsų nuostabaus pasimatymo. Nepyk neturėjau galimybių asmeniskai tau pranešti apie savo išvykimą.
Ma labai patiko laikas praleistas su tavimi, tu nuostabi, deja nežinia ar dar kada pasimatysism, nes neutuokiu kada grįšiu į Lietuvą, o be to tu jauna, tau reikia gyventi, nejaugi lauksi manęs nežinia kiek laiko.
Nemanyk, kad man lengva išvažiuot ir palikti tave, tu mano gyvenimui suteikei daugiau spalvų. Negaliu rinktis - privalau išvažiuoti.
Sudie brangioji... Visada tavo, Arnas"
Nereikėjo tau skambinti, tu juk pasakei kodėl - aš paskubėjau...
Manysiu kad tu išvykai, sudie...

2008 m. liepos 15 d., antradienis, 13:06:09
......kartais ateina silpnumo akimirka,kartais tikrai noreciau truputi pakilti auksciau nei esu dabar...nepaprastas jausmas...lyg simtai drugeliu plazdetu... vasaroj,dabar esu kazkur ... toli...slepiuosi berybeje erdveje...net nezinau kodel...noretusi kartais bent daugiau nei yra...ne materialiu dalyku, gal ir per daugnoriu ,demesio,nepaprasto,dar neatrasto ir ...Nesidalint daugiau....Deja iseini ..kvieciamas...istarus viena zodi....i jos vasaru pievas....

2008 m. liepos 15 d., antradienis, 00:28:45
.... Taip buna su vyrais Jei ju akirati patraukia kitas subjektas. Dailiau ideges ar grakstesnis kunas.O ka mums daryti besiskundziacioms nereikalingais kilogramais....

Cobra 2008 m. liepos 14 d., pirmadienis, 17:25:07
Labas
Aš vakartau skambinau, norėjau padėkoti už puikiai praleistą vakarą, jau senai nesijaučiau tokia laiminga. Norėjau dar pasakyt, kad be galo laukiu mūsų kito susitikimo.
Bet tu... tu nekėlei ragelio - išsigandau - maniau nebenori su mani šnekėti. Visą valandą apsikabinusi pagalvę liejau ašaras. Protas tarytum aptemo vis bendžiau suprast, kas tau manyje nepatiko.
Pagaliau sukaupiau jėgas ir nusprendžiau palikti savo ašorotą pagalvę, eisiu tavęs ieškoti... Juk tu minėjai man kur gyveni. Ėjau keliu vis dar negalėdama sustabdyti riedančių ašarų. Negalėjau patikėti, kad tas, rodos tobulas, kartu praleistas vakaras nesuteikė tau nei truputėlio laimės, dar blogiau po jo tu nenori su manim kalbėtis, o juk ankščiau ištisas valandas šnekėdavom... Galvoje sukosi tik vienas klausimas "Kas buvo ne taip?"
Priėjau prie tavo namo durų, taip tai tas pats namas apie, kurį man pasokojai, tos ačios rožės gėlynę, kurias man tą vakarą dovanojai, tie patys vaismedžiai, kuriais žadėjai mane vaišinti, pasakojai apie jų neapsakomą skonį. Dabar galbūt jau nebeteks man jų ragauti. Pro ašaras nebemačiau nieko, todėl it įkalta kelias minutes stovėjau priešais tavo namo duris, bandydama save tramdyti.
Pasigirdo rakinamos spinos garsas, nejaugi tu dabar pamatysi mane tokia - nebėgusiu tušu ir raudonomis nuo ašarų akimis, nenorėjau sukelti tau gailesčio, tiesiog norėjau sužinoti - kodėl?
Šokau į rožių krumus, tada nejaučiau kaip stipriai jie mane bado, svarbiausia buvo , kad manęs nepastebėtum...
Durys prasivėrė ir ten tikrai buvai tu, tačiau ne vienas... Šalia tavęs ėjo gražuolė mergina, lyg nuo žurnalo viršelio, beveik tobula, o kas aš prieš ją - tik vagšė nusivylusi gyvenimu moteris, jieškanti bent trupinėlio šilumos, besiskundžianti nereikalingais kilogramais ir nuo nuovargio pajuodusiais paakiais, nors ta vakarą` mane tikinai, kad patinku tau su visais savo trūkumais - naivuolė - kaip aš galėjau patikėti, kad tas gražus vakaras gali būti tiesa.
Tu laikai ją už rankos ir kažką tyliai šnabždi į ausį, o aš lyg pasiklydęs alkanas šunelis seku jums iš paskos, širdyje vis dar naiviai tikiuosi, kad ji galbūt tik senai matyta giminaitė, dėja...
Jūs ėjot tuo pačiu keliu, kuriuo tą vakarą vedei mane, jaučiausi tarsi žiūrėčiau į mus tą vakarą, viskas kartojosi, tačiau už rankos laikei ne mane.
Norėjau bėgti link jūsų ir išrėkti , kad aš viską žinau, bet kas iš to, juk aš tau niekas - tuščia viet, dar vienas eilinis nuotykis tarp visų, nieko ypatingo - tiesio kasdienybė - visada tokia pati ir kas kart skirtinga - tavo kasdienybė...
"O aš tik skambinau tau pasakyti, kokia tą vakarą buvau laiminga"

2008 m. liepos 14 d., pirmadienis, 00:11:11
>>>
Gal ir gerai,
Kad metai skuba,
Kad mes bejegiai
Laika sustabdyt,
Kitaip juk amziams
Liktu klaidos,
Kuriu nespetume taisyt

2008 m. liepos 13 d., sekmadienis, 12:50:28
šaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa
.
Užgiedojo jo jo
Pirmieji gaidžiai
Baigės naktis
O su ją
Ir pirma sueitis. :)
.
šššššššššššššššššššššššššššššššššš

2008 m. liepos 10 d., ketvirtadienis, 22:49:23
;)

:):):) 2008 m. liepos 8 d., antradienis, 17:34:25
...oi būtų ,būtų
Oi ,oi tykiu
Bet vis to
Kelio nerandu
Nes mintys
Sukasi ratu:):):)

Jietis 2008 m. liepos 8 d., antradienis, 13:49:07
Bus bus bus bus bus bus bus bus bus bus
.
Tū tū tū, tru tū tū !!!
Interneto tinkle aš tave jau turiu
Pasiimsiu kompasą
Ne, GPRS ą
Užsakysiu viešbučio numerį
Ir pamerkęs gėlių
Išklausysiu išpažintį tavo neviešą
O tada tau tai bus, bus, bus
Jei ant mūsų dangus neužgrius.
.
Bus bus bus bus bus bus bus bus bus bus

2008 m. liepos 5 d., šeštadienis, 00:25:28
Cia ner taves ir pasidare taip tylu,
Lyg juroj be bangu.
Cia nesigirdi, tavo
"ti,ti ti",
O as einu i sviesa,i VASARA
tamsiu, tamsiu keliu,
as einu i vilty kuria suteiksi Tu...
Bet as manau velu....

Eglė 2008 m. liepos 3 d., ketvirtadienis, 11:00:45
Ačiū, Violeta. Tuo pačiu dėkoju visiems, kurie skaito mane, o labiausiai tiems, kurie tarp eilučių išgirsta ir mano balsą. O tai įvyksta tik tuomet, kai gyvenimo labirintuose ima ir susitinka sielos. Iš visos širdies dėkoju Jums už abipusį ryšį ir už tai, kad esate. Šia proga noriu visus mane pažinojusius ir norinčius susipažinti pakviesti į svetainę "Egmilės namai", kurioje savo eilėraščius pristatau šiek tiek kitokia forma. Eilėraščių fonui panaudoju savo šeimos narių darytas nuotraukas, šiek tiek įvilktas į miglos apsiaustą, palikdama vietos kiekvieno vaizduotei. Nuotraukų originalai talpinami kituose puslapiuose:
Algio peizažas ir Ugniaus palėpė
Visada lauksiu Jūsų.
Eglė.

Eglė 2008 m. liepos 3 d., ketvirtadienis, 10:48:28
Rožių žiedlapiais snigo ir snigo,
Visą kelią per naktį į rytą
Sklandė rožiniai šilko lapeliai
Ir lytėjo, ir glostė, ir vyto…
Jųjų kvapo prisodrintas oras
Įsigėrė į plaukus, į kūną
Apsvaigindamas budintį laiką
Lyg įkyrų nakties pareigūną.
Įsiropštęs į rožinį patalą
Susiliejo į vientisą karštį,
Kol svaigus sueities aromatas
Rožių žiedlapiais sielą išbarstė.

Violeta 2008 m. birželio 29 d., sekmadienis, 23:55:24
Miela Egle,
taip gera vėl skaityti Jūsų eilėraščius...
Dėkoju.

Arina 2008 m. birželio 26 d., ketvirtadienis, 13:54:05
Nuodeme
slegia ji-sunki...
numest noreciau nuo peciu savu.
Noretum-sako is virsaus...
Tau nepavyks,
keliausi iki pabaigos savos.
Nuodeme...
nesamoninga ji,
kaltes nasta turetu slegti ir tave,
nenoriu kaltint,tu kvailys
O GAL KUILYS?
Imetes nuodemen mergaite,
ramiai sau gyveni.
Nenoriu kaltint,tu kvailys!
O gal kuilys...........
ir buk prakeiktas padare velniu...
ir mano vardo jus nesuzinosit.
2008.06.26

Jietis 2008 m. birželio 23 d., pirmadienis, 12:14:19
ppppppppppppppp
.
PRIETELIUS.ru
.
Čto značit na gerbe litovskom tot igaga?
Ved my osvobodili vas ot fašistkogo iga.
Vsio staroje, doxloje nado lomat
Postavili pametnik ruskoi kultury, tvoju Mat.
Nu, značit ir išversti galiu
Na vaš pagannyj jazyk, liu, liu, liu.
.
Mes išvadavam vas iš fašiscinio igo
Atvežam saule jums iš rytu,
Nileidome melstis jums belenkokiems dievams
Ipratote jau, laukete iš mus dovanų?
Ach, da, da, vos nepamiršau
Gal gali man paskolinti...?
Ti, ti, ti.............................?
.
-Ne, ne, deja, neprašyk nei čiut, čiut, nei vos, vos
Akinių, auto ir žmonos neskolinu niekados.
.
Nu, a začem tak mnogo vam?
Vsio ja priberu k rukam am am am..
.
ppppppppppppppppppppp

kobra45 2008 m. birželio 23 d., pirmadienis, 09:32:19
nuostabus tavo kurinys apie meile,
sutinku-tai tiesa...

2008 m. birželio 22 d., sekmadienis, 14:57:33
Kobra tai tiesa:)
2008 m. gegužės 9 d., penktadienis.
Ši baladė tikrovei labai artima:
Žemėj Velnias gyveno kadais su šeima.
Nežinia kaip seniai jis jau buvo našlys
Atminimui žmonos liko dukterys trys.
Dar ketvirtą turėjo slapta nuo žmonių.
(Nešventų pasitaiko, deja, ir velnių!)
Taigi buvo kitoms ji sesuo netikra,
Toji Laumės gražuolės ir Velnio dukra.
Daug dienų, gal daug metų praėjo, kasžin,
Velnio dukros vis augo, vis ėjo gražyn...
Tiktai tėvas paliego ir nutarė kartą:
"Dukras man už vyrų išleisti jau verta!"
Ir pačią vyriausią pakvietęs į rūmą, jai tarė:
"Tau kraičiui skiriu išdidumą."
O vyrą įžymų ir gražų išrinko -
Vyriausioji tapo žmona karininko.
Antrosios jaunikis - turtingas pirklys,
Besaikis godumas - jos kraičio dalis.
Trečiajai - poetą akių mėlynų
Ir įteikė nerimą jiems dovanų.
Išgirdusi tai, ir duktė ketvirta
Išdrįso ateit, nors nebuvo kviesta...
"Tau neskirsiu dalies!"
Tarė Velnias piktai.
"Teks tau vyrą taip pat susirasti pačiai.
Tave motina šaukdavo meilės daina,
Tad be turtų keliauk per pasaulį viena!"
Atsiduso duktė ir nuleido akis...
Tą akimirką apgaubė žemę naktis,
Netgi tėvui pačiam pasidarė gūdu...
Ir tada pavadino ja Meilės vardu.
Ir keliauja ji per pasaulį,
Neša žemei pavasarius, žiedus ir saulę,
Galingesnė už mirtį, per amžius jauna,
Ją supranta be žodžių širdis kiekviena.
Jos kerintis žvilgsnis lyg jūra gili,
Ją kartą išvydęs, pamiršt negali.
Ją matysi tamsiais ar auksiniais plaukais,
Šypsnys jos tau žemę ir dangų pakeis.
Ir ilgėsies tu jos, neužmigęs nakčia,
Abejonių ugnim degins sielą kančia...
Vieną švelniai ji guos,
Kitą žiauriai kankins,
Ir kiekvienas vardu ją kitokiu vadins.
Ji ateis kaip audra ar už sapną tyliau,
Ją mums lemta pažint anksčiau ar vėliau...
Jei išdrįstų kas nors likti jai abejingu,
tas gyvenimą visą paliks nelaimingu.
Ji ateis šaukiama ir nelaukta visai,
Kartais sako, kad ją siuntė Velnias patsai!

Jietis 2008 m. birželio 22 d., sekmadienis, 09:39:28
DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD
.
D
.
Labai seniai kai tu buvai maža
Iš mirties glėbio išmeldžiau tave.
Dievai mane suprato ir tave globojo
Ir man Jie laimę dovanojo.
.
Savaime nėr skaisti skaistybė
Pati matei kokia šviesi
Norėtų inkarnuotis
Tavyje būtybė.
.
DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD

kobra45 2008 m. birželio 21 d., šeštadienis, 10:30:17
jus tikite meile?
o ji ta zudike
prazudzius tiek sielu kvailu........:(

2008 m. birželio 14 d., šeštadienis, 22:31:46
Ne varpa, o varpai!!!:):):)

~~~~~~> 2008 m. birželio 13 d., penktadienis, 23:55:29
Sandra<>Labai gražiai tu čia surimavai. Rimą paguldei prie Simo, varpa i pažadino juos pavasarį meilei...
Ai, karoče, nieko nesupratau, bet patiko o o.:)))

Sandra 2008 m. birželio 13 d., penktadienis, 16:12:22
Be meiles gyvenimas butu niekas!
O kai yra meile gyvenimas yra pilnas!
:} :}

Sandra 2008 m. birželio 13 d., penktadienis, 16:09:37
Sirdis tai meiles saltinis.
Jis mus moko myleti!
Be jo mes nemoketume myleti!
Sirdis tai tavo gyvenimas!

Sandra 2008 m. birželio 13 d., penktadienis, 16:05:12
bukite sveiki,
pavasario sulauke!
Tegu atbundanti
gamta ir prisikelimo
varpai pazadina
geresniam gyvenimui,
suteikia vilciu ir upo
naujiems darbams!

Sandra 2008 m. birželio 13 d., penktadienis, 15:58:25
Meile tai- jausmas kurio,
apibudinti Neimanoma.
Meile tai- Kai sirdis,
susitinka su sirdimi.
Meile tai- kai sirdis,
perdure meiles strele.

Sandra 2008 m. birželio 13 d., penktadienis, 15:53:51
Gyvenimas kaip roze,
Pavydas ir kancia!
Nuskinsiu as ta zieda,
Bet tai uztruks,
...ILGAI...!

Ada 2008 m. birželio 11 d., trečiadienis, 15:08:38
Ar gali buti laiminga meile be atsako? Tam tikriausiai reikia daug kantrybes. Kas yra didele meile? Gal galetumete graziai apibudinti?

dziordana 2008 m. birželio 7 d., šeštadienis, 15:34:21
tu nesupratai,
kiek daug as kentejau
kiek asaru liejau,
kai melawai as kentejau
tu niekada tuo netikejai..
kaskart prisimindama tao zodzius
mano asara riedejo
kruvina sirdis jegu nebeturejo...
galeciau buti tawo draugu[e]
bet zinau veltui,tai
mano kruvina sirdis wekia is skausmo
ir po trupineliais byra...

2008 m. birželio 7 d., šeštadienis, 00:04:57
...kodel as negaliu buti
Ledo aisbergas?
Kodel negaliu tureti ledines sirdies?
Kaip ledo karalienes?
Kodel man reikalinga sielai siluma?
Kodel.......?

2008 m. birželio 2 d., pirmadienis, 09:51:56
:/Būdavo ir geriau

Jietis 2008 m. birželio 1 d., sekmadienis, 21:39:38
NNNNNNNNNNNNNNNNNNNNN
.
SAPNAS (Norway dream)
.
Sugalvojau jūroj, už jūros
Pagaudyti menkių
Prikroviau triumus baidoko
Nekeitęs velkių
Ir pasijutau nemenkas
Nei koks nensas, ar evenkas.
Adrenalino pasėmęs
Duršlioku nekiauru
Nesijaučiu niekaip
Priskynęs sau laurų.
Nes akyvaizdžiai
Telkiniai vis menka
Menkių atsargos senka
Vis senka, tikrai menka.
.
DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD

Jietis 2008 m. birželio 1 d., sekmadienis, 21:16:56
XXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX
.
XXI FOCS CENTURY
.
XXI-ojo amžiaus
Vytauto Didžiojo
Akimis žvelgiu
Link savo partiečių
Kiek jų suklupo
Nors visiems atrodė
Buvo patikimi
Praeity už tiesą
Sulaužė daug iečių
Ragavę pinigų ir valdžios
Silpni esą vyrai
Ir ponios be ponų
Triūbija svetimų apsupty
„Maištininkas žuvo
Šlovė drakonui !!!“
Namus ir žemes
Parceliuoti įniko
Kaip buvo
Vargšas bežemis PILIETIS
Taip ir paliko
Ka ten kiti
Kai sako:
Sugriovė jis
Kolūkio fermas
Kada partiečiai savi
Jau lipa per galvas.
Norėčiau pakilti
Nematyt šito purvo
Kad negirdėčiau
Apgaulingų kalbų
Kad nematyčiau
Niekingų darbų.
Išskrist kregždute
Gal drugeliu
Nekenčiu urvo
Lai jie lenda į olą
Kur meškos žiemoja
Vargana mano tauta
Ir ką ji galvoja?
Bet viziją šviesią regiu
Karingas raitelis joja…
.
XXXXXXXXXXXXXXXXXXX

2008 m. gegužės 29 d., ketvirtadienis, 00:22:54
...A....A....A..
Ar kada girdėjai?
Dangaus ašarų muziką.
Ar kada girdėjai ?
Kaip krenta lietaus lašai
Ar kada jutai?
Įžeidžiamu žodžių skausmą.
Ar kada jutai ?
Saugantį angelo sparną..
Ar kada supratai?
Koks buvai laimingas.
Ar kada supratai?
....
...A....A....A....

2008 m. gegužės 26 d., pirmadienis, 10:48:20
-
Mastau apie tave
Ir tavyje grimstu,
Tikedama,kad vel isnirsiu
I nauja ,dar nezinoma pavirsiu.
Su vakaru,
Su nemiga.
Su laime

Luttee 2008 m. gegužės 21 d., trečiadienis, 18:29:59
nenoriu but lele...
tamsu ir salta, nebesuprantu…
Pasiklydau tarp savu minciu…
Ir ka gi as girdziu?
Tuk tuk, tuk tuk… sirdies manos plakimas…
Ji dar gyva? ar energinga?
Ar mylinti ir reikalinga?
Deja, vienumoje ir saltyje paskendus…
Nors buryje draugu ji visad buna…
Ir siltos rankos glosto ja…
Stebiu plevenant ugni zidinyje...
jos soky ta nerupestinga.
O rankoje laikau taurele vyno...
Deja, ir asara skaidri nurieda skruostu
Sirdis mana nereikalinga...
Tik kunas geidziamas visu..
Tik aistros manosios reikia be jausmu...
Skaudu, ak kaip skaudu,
As pavargau vien buti zaisliuku...
Nenoriu but lele
Nenoriu but marionete
Bet meiles del manes nera…
Kad tapciau as visai kita,
Nenoriu siu skausmu ir asaru suriu,
Bet ech deja, tokia mana dalia...
Ugnies liepsnoj matau save...
Ir ramu, asarota veida
Jos sokio kaitroje…
Ir akys tyli, pasakyt negali nieko…
O vyno taures kristolines...
Sugrube pirstai neislaiko, sunkios lyg antkapio akmuo...
Letai nukrinta, as stebiu...
Dzin.. suduzo, sipuliais pavirto,
Kaip ir gyvenimas masnasis…
Tik sukes pjauna sirdy…
Pazvelgusi zemyn I sukeles mazas,
As pamastau ir dar geriau zinau...
Sios sukes mano laimes neatnes…
Nes jos nera… tiesiog nera…

Luttee 2008 m. gegužės 21 d., trečiadienis, 18:29:04
Aš pavargau...
Pavargau nuo gyvenimo... Pavargau nuo visko... Pavargau buti vienai su savimi... su savo mintimis.ir nerasti su kuo jomis pasidalinti... Pavargau nuo besitesiancio melo, nuo dirbtinu sypsenu, uz kuriu pasleptas pyktis, pavydas ir nieksybes... Ech kaip as pavargau nuo romantikos troskimo, skestant zvakiu sviesoje...P avargau nuo buvimo drauge, bet tuo paciu buti vienai... Pavargau... Ne tas zodis, kaip pavargau vis laukti kazko ir vel nusivilti... Pavargau kazkam dovanoti graziausius jausmus ir vel atsako negauti... Pavargau luakti, kol kazkam busiu reikalinga, galbut niekada ir nesulauksiu, reiskias veltui laukiu, bet tai nebesvarbu, nes as jau pavargau... Pvargau nuo vienatves ir sirdgelos savos... nuo rupesciu... Pavargau nuo nakties, nuo jos tylos... tada lieku visiskai viena... Pavargau but medis dykumoje ir kovoti del kiekvieno gyvenimo laso... As velnioniskai pavargau... Kiekviena nakti sluostyti i pagalve asaras surias, tyliai kukcioti, kad niekas negirdetu, o taip noretusi rekti nesavu balsu... is skausmo... Pavargau jausti surumo skoni burnoje... Ir kiekviena karta save guosti, kad viskas bus gerai... nors zinau, kad taip nebus... pavargau sypsotis ir buti linksma... pavargau vaidinti kad viskas gerai, kai sirdis skesta asaru juroje...pavargau myleti, ir zinoti, kad niekam mano meiles nereikia... pavargau guleti, miegoti, svajoti, vistiek svajones suduzta... pavargau siekti saules, nudegiau jau rankas ir ji per aukstai... pavargau siekti idealu... pavargau nuo visko, seimos, minciu, draugu, ir net pati nuo saves... viskas GANA! Pavargau gyventi, pavargau nuo vilciu! GANA as iseinu....

Luttee 2008 m. gegužės 21 d., trečiadienis, 18:28:23
zemiau esantis laiskas mano :)

2008 m. gegužės 21 d., trečiadienis, 18:27:17
Prisiminimai skaudina...
Pirmas zvilgsnis, sypsena...
Ech uzburei tu mane...
Paprastumas Tavo zavi vel mane
Ranku siluma apglebi mane...
Bet sirdis salta salta....
Myleti as neversiu, ir but salia taip pat...
Man gera buvo tavajam glebyje...
Sutikti saule su Tavim
Matyt Tave, kiekviena judesi ir sypsni
Kiekviena flirta nors ir ne su manim...
Kiekviena tavo zvilgsni, kai ziba tavo akys kaip velniuko....
Niekad nepamirsiu tavu akiu pilnu aistros...
Kai selmiskai zvelgei Tu i mane...
Niekad nepamirsiu tu naktu
Kai buvome kartu...
Kai glamonejom ir buciavom vienas kita...
Kai juokemes ir liudejome kartu...
Negaliu pasakyti, kad tave myliu, nes meluociau,
Tu ta zinai, kad man esi labai svarbus...
Del taves galeciau viska,
Perbristi ledine upe, perplaukt jura...
Nuskinti zvaigzde is dangau ir net...
Ir net gyvybe atiduoti, kad tik tau butu geriau...
Del taves viska, viska padaryciau...
Bet as pavargau kovoti, atleisk, pavargau, noreciau kad visus zodzius ivertintum, as nieko neverciu, nieko neskubinu, bet as pavargau, tiesiog pavargau kovoti del to ko niekad neturesiu... atleisk, jei buvo kas ne taip, jei skaudinau ar ka ne taip dariau...
Tik vieno paprasysiu, buk labai laimingas, siek svaju savu ir nebijok myleti... nes be meiles mes NIEKAS! Tik meile mums suteikia sparnus ir padeda igyvendinti svajones... zinau, sakysi man meiles nereik, nenoriu vel but iskaudintas, bet juk mes tik tada kai kazka prarandame, suprantam koki turta turejom, kad ji reikia branginti tada kai turi, o ne tada kai jo jau nebera... islieje suria sarele. Mes suprantam koks yra dziaugsmas, ir kokia laime grazi... linkiu tau visko is savos mazos sirdies... kurioje liksi amziams... prisilieciu pirstu galiukais prie Taves... ir svelnu bucini dovanoju. Didelis ACIU, kad atsiradai mano gyvenime, nes Tu buvai pats nuostabiausias sapnas kuri as sapnavau savam niuriam gyvenime... o dabar atleisk... as iseinu...
Amziams, tik atmintyje...
Tavo Liucka...
Paskutini kart buciuoju vos juntamai...
O taip noretusi kad sapnas nesibaigtu...

Luttee 2008 m. gegužės 21 d., trečiadienis, 18:21:32
kai tu miegosi… as ateisiu paslapcia… kai tu miegosi.. as ateisiu patyliukais... kad tik nezadinti taves... atsisesiu aziuresiu I tave … kaip tu miegi… noresiu pabuciuoti bet neleisiu sau as to daryti… juk prizadinti tave galiu…. Tos tylios tavo akys... as dievi be galo jas... dabar as ju nebematau... tu juk miegi … matyti as ju negaliu…. Pabustum … pamatyciau… prabiltu josios I mane … I mano sirdy… nereiketu zodziu mum… uz mus kalbetu akys… tos tylios tavo akys be kuriu as jau nebegaliu…. Tu jau prabundi… bet as isnykstu …. Kaip Baltas ryto rukas…. Kuris uzkloja ankstyvus laukus…. Tu pramerkei akeles.. bet jau salia manes nera … nemaciau tavu akiu…kuriu man kaip gyvybes reikia…. O kas tai buvo? Sapnas… toks nuostabus lyg pasaka balta… kaip silti saules spinduliai… as pabudau… jauciu ir tu taip pat…. Bet gaila buvo tai sapne….s ant zemes… salia tavosios lovos…
**********************
Ruduo... Ir vel salta sirdele… ir stugauja siaurys… kodel? Uz ka tokia kancia? Kad vel taves salia nera... Verkiu... nors ner jegu jau verkt… nenoriu uzuojautos saltos… tereikia meiles man karstos… kurios nera… nebuvo ir nebus… suduzo visos viltys… ir sirdis I sipulius suduzo… nors imk susluok… ismesk… ir niekad negrazink… noreciau sugrazinti.. kas buvet… bet deja… negrysta niekas niekada… kas buvo gera ir grazu... negrys tos valandos kartu praleistos… tie saldus buciniai… kurie pasaldino gyvenima kaip cukrus man arbata… bet baiges cukrus … buciniai… gyvenimas nebesaldus… nes nematau tavu akiu… nes neber tu ranku silumos… nes nebera taves…
*********
sirdele virpa... prisiminus tavo veida... tu buvai juk taip arti...ir gal mintimis tik su manimi... regiu vaizduos tas melynas akis... zvilgejo jos... bet nezinau... ar, kad melavo... ar, kad manes ilgejos jos...bet buvo gera jaust tavas rankas... taip svelniai lieciancias manas... ir jaust kaip troksti tu manes... lietei pecius rankas ir sonus... laikei mane savam gleby... jauciau alsavima i kakla... mes zaidem kaip mazi vaikai... jausmu zaidima miela... zaidimas sis ir man patinka, bet idomu prie ko prives... prie meiles neapykantos ar asaru suriu... o gal sypsenos lig pat ausu...zinot to nrgaliu... likimas tai nulems...gal geri mums atnes... gal blogi... nezinia... bet busim daug atrade viens kito akyse...
*******
kaip nugalet jausmus kuriuos jauciu... kaip nugalet ta ilgesi ir skauma... kaip nugalet ta meile... ir priversti sirdy nebeplust krauju?kaip sypsena veide manam isvysti... ir asaras nubraukti amziams...negaliu man per skaudu...tiesiog akyse nykstu as... ir nyksta mano juokas... ta sypsena zavi...ir nyksta melinos akeles...tarp asaru suriu...ir vien todel kad myliu as tave...kaip niekad nieko kito nemylejau...nejau tos meiles tokia kaina?nejau mylet be skausmo nevalia...jei meiles tokia kaina...daugiau pasizadu as niekad nemylet....

2008 m. gegužės 17 d., šeštadienis, 22:59:18
Keturi dalykai niekada nesugrįžta:
ištartas žodis,
paleista strėlė,
praėjęs gyvenimas
praleista galimybė

Jietis 2008 m. gegužės 17 d., šeštadienis, 21:41:32
kan kan kan kan kan kan kan kan kan kan
.
ječio daina
.
Ateisiu išskaičiavęs laikus
Per paralelinių pasaulio vartus
Nes taip Dievai atskyrė mus.
Saugoki širdį ir savo jausmus
Nes mano žvilgsnis skvarbus
Jei priartėsime mes per arti
Neturėsi nė valios jėgų
Pasakyti nei ne, nei nu, nu
Sudegsim abu meilės ugny.
Tu šoksi man kankaną
Aš gal- valsą
Nežiūrint kad esi gražuolė
Aš –pabaisa.
.
kan kan kan kan kan kan kan kan kan kan

Jietis 2008 m. gegužės 17 d., šeštadienis, 10:41:42
fui fui fui fui fui fui fui fui
.
ATSIEIT
.
Vėl paėmęs savo ietį
Smeigsiu atsieit-pilietį
Patroškimsiu su morkytėmis
Nesvarbu-vyras tai
Ar moteris mis, mis.
Paskui kepsiu laužo dūmuos
Prieskonių užbersiu
Ir galiausiai
Juos šunims sušersiu.
.
fui fui fui fui fui fui fui fui

Eglė B. 2008 m. gegužės 15 d., ketvirtadienis, 10:38:59
Širdies narvelyje vėl krebžda
Ilgai tūnojusi tyla,
Nelaisvėj šalčio tyliai šnabžda,
Kada, kodėl gi man, už ką...
Nutraukei paskutinę giją
Ir palikai nakty gyvent.
Jausmai pavargę, nesugiję,
Subręst nespėję ėmė sent...
Ir dairos į tolį baugščiai,
Norėtus skleist sparnus ir kilt,
Tik įsikibus baimė aukščiui
Ir liepsnai, kai gali nusvilt
Ne tik sparnus - ir viltį blausią,
Tiksliau menkus jos likučius.
Tiktai gyvenimas neklausia
Ir tyliai veda ten, kur bus
Nauji išbandymai ir kelias
Ne visada lydės tiesus,
O naujos rytdienos stotelės
Talpins ne vien tikrus draugus.
Gyvenimas ir nieko naujo,
Spygliai ir samanos drauge,
Kažkas ilgėsis tavo kraujo,
Kažkas ir vėl priguls šalia.

Jietis 2008 m. gegužės 15 d., ketvirtadienis, 08:35:09
IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII
.
...PRIEMENĖJE...
.
Pastačiau į kampą
Savo ietį, aš
Priemenėje
Ir giliai susimąsčiau
Vaje, vaje, vaje...
.
IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII

O,gal....???? 2008 m. gegužės 14 d., trečiadienis, 11:38:57
""........"
Širdies jausmai sušals į ledą
Ir storu šarvu apsigaubs.
Kažkas gyvenimo verpete-
Lyg vėjas tyliai iškeliavo.
Paliko šalia tik tuščią erdvę
Ir ašaras sūrias akių,
Glėby nebus(nebuvo) jau šilto veido
Ir glostančių, švelnių delnų.
Išnyks šviesais tuscio kūno
Ir spindinčių šalia akių nebus.
Jau negirdėsi mielo žodžio tariant
Iš lūpų- tirpdančių ledus.
"....""

Jietis 2008 m. gegužės 14 d., trečiadienis, 09:45:08
PVM VPM MVP PVM VPM MVP PVM VPM MVP
.
PVM
.
Kas, kad turi daug pinigų
O gaili savam, alkanam?
Kas, kad tave myli, o tu- ne?
Tau jos reikia pačiam
Nedalini kiekvienam?
Kas, kad turi postą
Valstybės tarnyboj
O dirbi ir parduodi tu Ją?
Nežinau ar žinai
Bet tu nepateisinai
Savo buvimo šioje Žemėje.
Neišlaikei
Trijų pagrindinių išbandymų
-Meile, pinigais ir valdžia.
.
PVM VPM MVP PVM VPM MVP PVM VPM MVP

Jietis 2008 m. gegužės 11 d., sekmadienis, 11:54:59
vIp vIp vIp vIp vIp vIp vIp vIp vIp vIp vIp vIp
.
VIP
.
Juodai kostiumuoti
Plaukai sušukuoti
Pakirpti sason, gal garson...
Vaikšto puodynes iškėlę
Įsivaizduoja jie VIP
Bet esą -Very IMPOTENT Person
Užtūpę valstybės tarnybas
KGB rezervuoti
Užnuodiję aplinką visą
Verčia visus parsiduoti.
Sakysit-nesąmonė
Kreivai žiūronai mą roda
Užtikrinu jus
Jaučiu juos savo oda.
.
vIp vIp vIp vIp vIp vIp vIp vIp vIp vIp vIp vIp

Jietis 2008 m. gegužės 11 d., sekmadienis, 10:37:53
&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&
.
PASIDARYK PATS
.
Sakiau, gi, noriu evroremonto
Bute, kaip pas kaimynę Janę!!!
O tu ką čia padarei,
Horoskopinis avine ne ne???
.
-Ankščiau budavo taip:
Mes pasitariam-tu nusprendi
Dabar bus jau kitaip
Perdaug priekaištų randi.
Pasidaryk viską pati
Jai negerai.
Baigėsi tavo kerai.
.
&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&

2008 m. gegužės 9 d., penktadienis, 15:56:00
MONADA
neegzistuojantis
Kodėl nebėgi nuo geidžiančio saulėlydžio?
O aš atsiklaupiu ties dangumi,
Be pabaigos einu ir niekada negrįžtu
Įkalintas šaltam tamsos glėby,
Kodėl nesugebi atriekti savo kvapo?
Aš alkanas, tie kąsniai be šviesos,
Ilgiuosi virpesio, jaučiuosi toks išsekęs,
Padėk atmerkt akis, išsivaduot.
Mano vienintele, su žmogiškuoju kūnu
Noriu turėt tave arčiau, užtemus,
Save seniai sudeginau ir uždariau,
Pastatęs antkapį (su užrašu) monada.
Nekelk manęs, aš ramiai tyruose miegosiu
Įsuptas į žvaigždynų spindesį,
Kas aš esu? Tu nepaklausi, bet dvejosi,
Žodžių nereikia, reik akistatos.
Prieisiu vystančių sekundžių žiedlapiais,
Pasikalbėti žvaigždių malda,
Mes niekada Zemeje nesusitiksim,
Manęs nėra, o tu mano monada.
_________________
Ant Balto ir menkniekis juodas.Kaip juodos akys veide.

2008 m. gegužės 4 d., sekmadienis, 22:26:45
Angelai mirdami nešaukia
Bereikšmiai žodžiai kabo ore,
Grėsmingos nakties tuštumoj.
Juoda bedugnė apglėbia mane, -
Lyg sielą liūdnoj nykumoj.
-
Sulaužytais sparnais nekils į dangų,
Ir angelai iš lėto mirdami nešauks.
Iš žmogaus išplėš jausmą tokį brangų
Ir tolumoj vilties giesmė tikrai negaus.
-
Bejausmiai beformių būtybių(vilkų) veidai
Šaipos ir juokias, liežuvius iškišę,
Per kūną ir sielą brauko nagai,
bet nebeskauda - viskas seniai jau išmirę.
-
Lyjant balti sparnai atsigauna,
Nušvinta akys ir džiaugias širdis, -
Suvešėjusi siela lyg paukštis pabunda,
Nors žinau - nemyles ji daugiau..
:(:(:(

2008 m. gegužės 4 d., sekmadienis, 22:09:13
As rodziau tau sirdi savo
As rodziau svelniausius jausmus
Tu spjaudei i vandeni tyra
Nes gerti tu jo nemanei

2008 m. gegužės 4 d., sekmadienis, 22:05:15
Tamsa
Tamsa ateina juodu rubu
Ji paliecia vesia ranka
Virs mano lovos issitaiso
Neklausia ,ar kvieciau as ja.
-
Prasiskverbia tamsa i kuna
Istringa ji sirdin giliai
Ir sielos siluma suskaido
I nieko bereiskencius jausmus.
AAA

2008 m. balandžio 29 d., antradienis, 19:12:42
kl."šešėliuos"

2008 m. balandžio 29 d., antradienis, 19:11:05
O jeigu sapnas virstu realybe
Ir angelo balsa isgirstu sirdis
Nakties sesieliuos sleptusi aistros
Ir tavo lupos buciuotu akis.
--
O jeigu sapnas virstu realybe
Atmerkiu akis,salia tave matau
Prigludusia,virpancia siela
Ir dalele liudincios sirdies.
---
O jeigu sapnas virstu realybe
Pajusciau siluma anu sapnu
Zinociau iliuziju takus kuriais ateini
Ir vel kuriais tu iseini.
AAA

2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 15:45:01
To Deividui.>>>Tai pirmoji meile,visi pergyvename ja.Skausmingas ,bet nuostabus jausmas.
Pailsek ,bet kelkis eik
Meile ras tave tikėk
Dziaugsma tu pajausi vel.
100% tikrai....

2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 14:15:33
Jeigu myli, tai mylėk,
Jei nemyli tai nereikia.
Pasėdėki ant šakos
Velnias kita tau atjos

Jietis 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 13:41:48
kkkkkkkkkkkkkkkkkkkk
.
KREMLINAS
.
Pažįstu iš anų laikų
Aš rusą-kremlinį
Kai jis dar garbino
Kostiumą krempleninį
Važinėjo moskvičiu ir VAZ
Bet jam vis to atrodė maž.
Jis gerdavo toli gražu
Ne vien tik alų žigulinį
Svajojo dirbti ambasadoj
Ir važinėti Mersedes, dar Lambordžini.
.
kkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk

2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 12:45:04
Profesoriui Jietis'ui
Tu, Zemes dvasia, man esi
Kur kas mielesne! Lyg nuo gero vyno
Pajautos tuoj atsigaivino.
Atbudo polekiai visi.
Mane vilioja zygiai negirdeti,
Geidziu kovoti, dziaugtis ir kenteti.
Net duztant Laivui nedrebeti...:)))
:))

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:58:26
PAVARGAU NR. 2
Jau atsibodo ieškoti
Meilės ten, kur jos nėra
Jau atsibodo tikėtis
Kad laimės nusipelnom visi
Jau atsibodo svajoti
Apie tai ko niekad nebus
Jau atsibodo viskas
Kas supa šiandien mane.
Nebenoriu šypsotis
Ir sakyti, kad viskas gerai
Nebenoriu juoktis
Kai tyliai verkia širdis
Nebenoriu mylėti
Tų, kurios nemato manęs
Nebenoriu matyti
Atspindžio savo, lange.
Aš Pavargau
Nešti naštą svajų
Aš Pavargau
Nuo žvilgsių žmonių
Aš pavargau
Verkti vienas tamsoj
Aš pavargau
Klausytis tylos.

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:58:13
NETEKTIS
Jos skruostą krištolinės ašaros puošia,
Ir jo švelnios rankos jos nenubrauks.
Ji liko viena šiam pasauly liūdėt,
Nes jis išėjo ir nebegrįš jau daugiau.
Ji viena - palikta ir visai užmiršta,
Sėdi ant tilto krašto
Ir stebi bangas mušančias krantą.
Prisiminimai kankina jos sielą,
Jai meilės pamiršti nelemta visai,
Kaip nelemta pamiršt ir dienų,
Kai jis laikė jos ranką tvirtai
Ir apkabinęs šildė nuo speigo žiemos,
Kai švelniai glostė jos plaukus
Ir kažką tyliai į ausį šnabždėjo.
Jos mintyse akimirkos lėkė -
Viena už kitą jos buvo gražesnės,
Bet ne šypsena veidą jos puošė,
O tik ašaros skruostais riedėjo.
Ji nė nepajuto kaip pakilo grakščiai
Ir drąsiai žengė žingsnį pirmyn,
Tarsi pūkas ji krito lengvai
Ir lyg žuvėdra į šaltą vandenį nėrė
Tik išnert jai jau nereikėjo -
Noras pamiršt švelnų jo balsą
Ir palikt paeity visa kas buvo
Noras būti su juo - nugalėjo.

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:57:52
NORAS TURĖTI SPARNUS
Krintantis rožės žiedas,
Pažadina jausmus širdyje,
Jo kelyje tik bedugnė -
Ilgas, tamsus kelias žemyn...
Troškimas turėti sparnus,
Noras kilti ir skristi aukštyn,
Mintim apie dugną vietos nėra...
Suspaustas rankoje peilis,
Žiedas nusidažo krauju.
Jo laisvą kritimą žemyn -
Palydi ašarų lietus.
Peilio ašmeniu kraujas pasrūva,
Tamsą išsklaido šviesa...
Baltas žiedas ant žemės,
Siluetas žmogaus sukniubęs šalia
Išbalusį kūną kelia nuo žemės,
Ašaromis praskiedžia kraują.
Sustingusį kūną siela apleidžia
Išpildo jos norą turėti sparnus....

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:57:39
PAVASARINIS LIETUS
Krištolinė melodija skamba,
Lietaus lašam krintant į žemę.
Tarsi smuiku vėjas griežia,
Virš galvos laidais nutiestasi.
Ten toli toli už horizonto
Saulė vaivorykštę piešia.
Ir mažas juodas šunytis,
Balose vandenį drunsčia.
Šalia kelio sukibę berželiai
Miško melodiją švelniai niūniuoja,
Jų šakose susibūrę paukšteliai,
Pritardami jiems čiulbuoja.
Dulkės ant vieškelio šoka
Pagal melodiją sukurtą gamtos.
Visa gamta atgyja ir džiaugas,
Kad atėjo pavasario šiltas lietus.

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:57:03
ĮSILEISK
Tu žvelgi į mane ir matai tuštumą.
Aš tau tik pilkas šešėlis nusidriekęs gatve.
Tu nematai mano sielos,
Nematai meilės ugnies mano širdy.
Tu žvelgi į mane lyg aš būčiau beveidė mirtis.
Tu vengi manęs, kaip ugnis vengia vandens,
Ir matai manyje tik kančias praeities.
Bet ne aš jas sukėliau,
Ne aš palikau randą tavo širdy,
O jis ir tik jis pjaustė tavo jausmus it kasdieninę duoną,
Jis paliko tave verkiančią su balta suknia,
Ne aš, o jis paliko dalelę savęs tavyje ir pabėgo.
Tad kodėl? Kodėl tu manęs nematai...
Tokio, koks aš esu iš tiesų?
Kodėl manyje tu jo veidą matai?
Juk aš nieko bendra su juo neturiu
Ir skiriuosi nuo jo kaip lietus nuo sausros.
Įsileisk mane į savo pasaulį
Leisk numalšinti skausmą iš tavo širdy.
Neleisiu liūdėti ir ginsiu nuo bogio.
Bet tu bėgi nuo manęs,
Tu bijai atverti į savo širdį vartus.
O aš stoviu ten už jų ir laukiu,
Laukiu stebuklingo momento,
Kai tu pamilsi mane....

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:56:50
AČIŪ/ATSIPRAŠAU
Ačiū už tą jausmą, kuris mano širdį.
Ačiū už skausmą, kurį man keli.
Ačiū už bučinius skirtus tik jam.
Ačiū ir už meilę, kurią jam jauti.
Atsiprašau už šypseną, tau skirtą kasdien.
Atsiprašau už jausmą, kurį tau jaučiu.
Atsiprašau už komplimentus tartus tik tau.
Atsiprašau ir už tai, kad gyvenime tavo esu.

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:56:39
KONCERTE
Muzika groja,
O aš guliu.
Tu šalia,
Bet tu su juo.
Muzika groja,
Aš jos negirdžiu...
Mintyse man tik - tu
Aš pievoj guliu,
Ilgesingai į dangų žiūriu:
Pušys linguoja,
Ir žmonės juda aplink.
Tik aš - visiškai vienas,
Nors tu juk šalia.
Muzika groja,
Ir man ji liūdna.
Aš noriu lietaus
Tik lyt nesiruošia.
Saulė dar šviečia,
O man jau tamsu.
Guliu užsimerkęs,
Į tave žiūrėti skaudu.
Ašarų lieti nenoriu,
Nes jis pamatįs.
Jam gerklę perpjaut norėčiau,
Kad nebeliestų tavęs,
Kad nebučiuotų daugiau
Tavo lūpų švelnių...
Muzika groja,
O aš pievoj guliu...

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:54:49
LAIMĖS BELAUKIANT
Šiąnakt tave sapnavau,
Baltą suknią apsirengus buvai.
Šokome dviese pievoj žalioj,
Tango - šokį meilės ir aistrų.
Vaivorykštė spalvinga driekės dangum,
Ir paukščiai mum giesmė čiulbėjo.
Bet už viską pasauly gražiau
Plaikstėsi vėjy tavo plaukai...
Medžių lapai ėmė ruduoti
Ir prapliupo šaltas lietus.
Tavo suknią pakeitė paltas,
Tik šypsnis išliko žavus.
Gėlės spalvingos vyto, nuvyto
Paukščiai paliko mus pievoj vienus,
Bet mes vis dar šokome dviese
Tik tango žingsnius pakeitė salsa.
Krito jau pirmosios snaigės po kojom
Ir pieva nusidažė baltai
Paltas nuo tavo kūno išnyko
Vietoj jo liko tik kailiniai.
Šaltas lietus pavirto į ledą,
Pačiūžos keitė mūsų batus.
Tu šokai ant ledo kaip gulbė
Ir šaltis nebuvo svarbus.
Netruko ilgai ir ledynai jau tirpo,
O su jais ištirpo ir kailiniai.
Medžiai savo šakas papuošė lapais
Ir paukščių giesmė sugrįžo į juos.
Didelė pieva virto į rūmus
Medžiai pavirto suolais.
Minios žmonių susėsti skubėjo
Ir tu link altoriaus žengei.
Balta suknia mėnesienoj spindėjo
Ir žvaigždės akutėse tavo mirgėjo.
Žodžiai "TAIP" lūpose mūsų skambėjo
Ir jau vestuvinį valsą šokome mes....

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:53:12
SVEIKINU
Saulė šiandien šviečia tik tau,
Ir visos gėlės skinamos tau,
Tortas skaniausias iškeptas tik tau,
Ir tostai visi už tave.
Šiandien - tavo diena,
Tu, vienintelė šiandien svarbi.
Visi draugai sveikins tave
Ir žandą švelniai bučiuos.
Bučiuoju ir aš tau žandą,
Tik per atstumą skiriantį mus,
Linkiu visko, ko linkima žmogui,
Ir apkabinu mintyse tvirtai.
Tik dovanų deja neturiu,
Ir sveikindamas į akis pažiūrėt negaliu.

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:52:52
Kartais norisi
Artimo šalia,
Ramybės vakare
O gal linksmybių?
Lietaus dar noris
Ir saulės spindulių.
Norėk, juk tai gražu,
Aukštai pakilti virš svajų!

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:52:24
PAVARGAU
Aš pavargau
Būti draugu
Ir tik draugu.
Aš noriu daugiau!
Aš pavargau
Būti geru,
Padėti visiems
Kai jiems sunku.
Aš pavargau
Būti pamirštas,
Paliktas ir vienišas!
Noriu, kad prisimintų
Ne tik kai liūdna,
Ne tik kai sunku.
Noriu, kad pamiltų
Už tai, kas esu
Ir nelaikytų manęs
Tik geriausiu draugu.
Aš pavargau
Tiktai egzistuoti.
Aš noriu daugiau!
Aš noriu gyventi
Ir džiaugtis diena.
Noriu saulę bučiuoti
Ir šokti su vėju.
Noriu pabusti
Ir mylimą rasti šalia.
Noriu laikytis už rankų
Bei žiūrėt į akis,
Noriu ištisą naktį
Kalbėt apie nieką.
Noriu ją išbučiuoti
Nuo galvos iki kojų,
Noriu ją globoti
Ir gint nuo visų.
Bet pavargau
Aš nuo norų visų,
Pavargau
Nuo svajonių tuščių....

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:52:05
DRAUGĖ MIRTIS!
Mirusios akys nužvelgia mane,
Šiurpas kūnu mano nubėga.
Balsas duslus: juokias, kvatoja.
Mirtis, atėjo passimti manęs.
Dalgis rankoj suspaustas tvirtai,
Jo geležtėj atvaizdą savo matau,
Pergamentą, kaulėtais pirštais ištraukus,
Ji klausia manęs: „Čia Rokų penki?“
Žiūriu suglumęs ir virpu iš baimės,
Ar mirčiai meluoti aš nežinau...
Melas sunkiai lūpomis mano vilnija
Ir drebantis pirštas rodo kaimyno duris.
Mirtis nusišypso ir eina pas jį,
Geležtėje dalgio manęs nematyti.
Balsas sesutės švelniai kelia mane:
„Kelkis, brolau, padėsi karstą išnešti!“
Stoviu dabar prie kapo kaimyno,
Mirties ranką ant pečio jaučiu:
„Kitą kart pamelavus mirs tavo sesuo!“
Duslus balsas mirties ištirpsta rūke....

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:51:54
KALNŲ PUOKŠTĖ
Svajodamas apie tave, pakilau aš į kalnus
Ir, genamas vėjo, uolom vaikštinėjau kaip elnias
Ten sniegynas jau tirpo ir pirmosios gėlės žydėjo
Aš jas mylimoji, rinkau ir tau puokštę sudėjau.
Iš žemės širdies, pro ledų surakintą granitą
Prasiskverbė gėles, pražydėjo pavasario rytą
Aš tau dovanojau gėles nugalėjusias mirtį
Priimk šitą puokštę, o priedo paimk mano širdį.
(AngelSpawn kažkur 1996-1997)

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:51:41
MIRTIES HIPOTEZĖ
Kas būtų jei mirčiau?
Ką palikčiau šiam pasauly?
Ar kasnors pasigestų?
Ar rūpėtų kam nors?
Ar ateitų palydėti manęs,
Į pasaulį, kurį valdo mirtis?
Ar ašaros skruostais riedėtų?
Ar minėtų žodeliu gražesniu?
Kas neštų karstą mano,
Jei neturiu aš draugų?
Kas atneštų gėlių man ant kapo,
Jei niekas nemyli manęs?
Kas tartų žodžius apie mane,
Jei nei vienas nežino koks aš esu?
Kas tvarkytų man kapą,
Jei nėra artimųjų žmonių?
Nieko nebūtų jei mirčiau.
Pasauly palikčiau tik neišsakytą meilę.
Niekas manęs nepasigestų,
Ir aš mažai kam terūpiu.
Kažkas mane gal ir lydėtų,
Į mano amžino poilsio vietą.
Tačiau ašarų ant skruostų nebūtų,
Ir žodžių gražių negirdėčiau.
Karstą neštų veidai nematyti,
Nes nėra pas mane draugų.
Nebūtų ant kapo puokščių jokių,
Nes nenusilepnęs aš jų.
Kunigas kalbą gražią sakytų,
Bet tai būtų melas apie mane.
Ir kapas amžiams netvarkomas liktų,
Nes nėra mylinčių artimų.

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:51:25
KRYŽKELĖ
Stoviu kryžkelėj, dairausi pasimetęs.
Kur eiti? Ką daryti?
Eiti tiesiai ar judėti atgal?
Sukti į kairę, o gal dešinę?
Apsisuku, pažiūriu už savęs..
O ten? Tuštuma, kelio atgal nebėra.
Nebegrįšiu atgal, nepatirsiu ką jau patyręs,
Ir klaidos taip ir liks klaidomis.
Vis dar kryžkelėj, tik pasirinkimų mažiau
Tačiau apsispręsti sunku: Tiesiai, į kairę ar dešinę?
Kas bus jei nesuksiu, jei judėsiu pirmyn?
Įsižiūriu į kelią, jis jau matytas, tik kur?
O taip... Juk tai... Tas pats kelias,
Kelias, kuriuo atėjau. O kas bus jei eisiu juo?
Tie patys vaizdai, tos pačios duobės,
Ir taip iki galo. Ne! Aš taip nebenoriu.
Negaliu grįžti atgal ir pirmyn judėti nenoriu.
Belieka tik sukti į šalį, tik kurią pusę man rinktis?
Gal suksiu į kairę, juk ten kelias gražus
Lygus juodas asfaltas, jaukūs namukai šalia.
Viskas taip gražu, bet kažkas negerai,
Kelias atrodo apmiręs, jam trūksta žmonių.
Ir taip aš vis dar čia, mąstau kur pasukus,
O liko tik viena, keliauti į dešinę.
Nutariau eit tuo keliu, jau žingsnį pirmą žengiau...
Sustingstu... Negaliu pajudėti, žudantis vaizdas priešais mane:
Kelias išklotas raudonomis rožėmis, kruvinais spygliais...
O aplink gražiausios gėlės nuvytusiais žiedais.
Aš nedrįstu, negaliu pasukti šiuo keliu,
Nors kelias ir gražus, bet jis pilnas kančios.
Priekyje viskas tas pats, už nugaros nieko nėra,
Kairėje – turtuolio vienatvė, dešinėj – meilės kančia.
Aš liksiu stovėti čia, savo gyvenimo kryžkelėje!

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:51:10
MIRAŽAS LIETUJE
Stebiu tave, šokančią lietuje.
Plaikstosi tavo drėgni plaukai
Jie barsto lietaus lašus aplink
Bet tau nesvarbu, tu vis šoki...
Permirkę drabužiai nejaudina tavęs,
Kvieti prisijungt ir mane,
Bet aš.... Bijau....
Bijau, kad lietus pasibaigs,
Kad tai tik miražas....
O tu... Nerūpestingai šypsais
Ir kvieti mane šokti....
Negaliu atplėšti akių nuo tavęs,
Nuo tavo sudrėkusio veido...
Mėnulio šviesa atsispindi jame...
Aš išdrįstu....
Žengiu žingsnį į artyn...
Ranką tiesiu į tave....
Tu vis šypsaisi....
Aš paimu tave už rankos...
O tu... Tu ištirpsti lietuje.....
Tai buvo tik miražas,
Nuostabus miražas...
Kuriam praejus
Nebelieka nieko....
Tik tuštuma...

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:50:46
AUDRA
Stoviu ant stogo,
Istiesiąs į dangų rankas.
Lietus plauna ašaras
Nuo mano veido.
Aš bandau nuplauti,
Nusiplauti tą skausmą,
Gyvenantį mano širdį.
Skausmą meilės sukeltą,
Meilės tau....
Mergaite rudom akim.
Taip! Mylejau tave
Ir mylesiu ilgai,
Kol mirtis sielą pakvies.
Tu esi man viena,
Tavo šypsnį matau
Kaskart užmerkęs akis.
Stoviu lietuje ir žvelgiu
Žvelgiu į apsiniaukusį dangų.
Aplink blyksi žaibai
Ir garsus užgožia griaustinis.
Žaibas vilioja mane,
Jis taip arti...
Regis ištiesiu ranką
Ir pajusiu jo galią...
Žvelgių aukštyn ir laukiu,
Laukiu kol kirs...
Į mane žaibas paklydęs.
O jie...
Jie tik skina viską aplink
Ir tarsi tyčiojas,
Iš mano noro numirti,
Iš mano noro palikt
Šį pasaulį ir meilę,
Sukėlusią skausmą širdy,
Sudaužiusią sielą
Į tukstantį šukių mažų.
Bet liovėsi lijęs lietus,
Ir aš... Likau gyvas...
Mano veidu vis rieda lašai,
Tik tai ne lietus, o ašaros rieda...

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:50:26
Tu esi viskas
Kai žvelgiu į tave,
Išnyksta skausmas.
Vos tau nusišypsojus,
Liūdesys išgaruoja.
Dieną ir nakčia
Tu mano mintyse.
Kai tu šalia,
Aš laimingas.
Laikas netenka prasmės,
Kai esam kartu,
Saulė šviečia ryškiau
Ir šildo speigas žiemos.
Tu – gaivaus vėjo gūsis
Karštą vasaros dieną.
Tavo juokas – daina,
Atgaivinusi man sielą.
Branginu viską:
Kiekvieną akimirką,
Praleistą kartu...
Kiekvieną žvilgsnį,
Tavųjų akių...
Širdis šoka tango,
Kaskart tau prisilietus.
Tavo dėka esu gyvas,
Jėgų surandu gyventi toliau.
Tu, pažadini viltį,
Sukeli audrą jausmų...
Tai štai kokia
Mano meilė tau -
Didelė, bet kukli,
Aistringa ir šilta.
Be atsako....

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:50:09
SAPNAS
Miegu...
Kažkas kutena akis....
Tai Saulė...
Rytas...
Pro langą skverbiasi
Pirmieji spinduliai...
Varveklis už lango
Jo... Nebėra...
Nejaugi...
To negali būti...
Aš suskumbu...
Pribėgu prie lango...
Taip...
Jis atėjo...
Pavasaris...
Paukščiai jau grįžta...
Viskas atgyja...
Pasirodo pumpuras pirmas...
Pasaulis visas nusidažo...
Gyviausia...
Žalia spalva...
Tai nuostabu...
Einu sau gatve...
Visi šypsosi...
Gegutės skaičiuoja metus..
Ir žada... Turtus....
Parkas...
Ant suoliuko porelė...
Bučiuojasi..
Miela ir gražu...
Juk tai pavasaris...
Pajuntu kažką...
Plaukai sudrėgsta...
Tai lietus,
Pavasarinis lietus -
Toks šiltas ir gaivus...
Aš laimingas...
Dairausi aplink...
Lyg kažko ieškodamas...
O kas gi ten..?
Ten ji...
Mano svajonė...
Ji juda link manęs...
Apkabina...Pabučiuoja....
Švelniu balsu taria....
"Kelkis, pavėluosi į pamokas"....
Už lango žiema...
Tai buvo...
Tik sapnas....

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:49:34
Ko reikia, kad gyventum?
Ar užtenka tik gimti?
Ar reikia kažko daugiau?
Kaip žinoti ar aš gyvenu?
Esu čia ir dabar tarp žmonių
Čia nebuvau, o vėliau juk išeisiu.
Bet ar užtenka tik būti kažkur?
Nemanau. Juk reikia daugiau.
Jei turiu draugų, ar jau gyvenu?
Juk visi turim draugų
Vieni daugiau, kiti gal mažiau.
Tik ar užtenka to, kad gyventi?
Vaikštau kaip visi, kalbu kaip visi,
Bet nedrįstu sakyti, jog gyvenu.
Ko trūksta? Ko dar reikia?
Aš noriu gyventi! Bet kaip?
Juk aš kvėpuoju su visais ta patį orą,
Ir valgau maistą tą patį kaip visi,
Bendrauju su visais ir visada,
Draugai mane sutikę džiaugias.
Tačiau norint gyventi, neužtenka tik gimti,
Vien tik vadintis žmogum neužtenka.
Privaloma turėti širdį ir jausti....
Jausti meilę savo širdį...
Kai rasiu – Ją, tą vienintelę,
Kai laikysiu Ją apkabinęs glėbį,
Kai Ji mylės mane kaip ir aš Ją,
Tik tada aš gyvensiu! Tik tada būsiu žmogus!
(AngelSpawn 2007.08.01)

2008 m. balandžio 27 d., sekmadienis, 22:45:01
Esu laimingiausia is moteru!
Mylimasis nezeidzia mano sirdies
Ir vienumoje neatsidziaugiu laime.
Sirdis manoji su tavaja sutaria...
Delnas mano tavajame ilisi...
Krutine tvilko palaima,
Dziugina sirdi -
Mes einam greta...
Snabzda Neris Nemunui:))

Jietis 2008 m. balandžio 22 d., antradienis, 12:55:01
kkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk
.
LAISVĖS LAIPSNIS
.
Jeigu kalbėti kinematiškai
Valdau visus šešis
Aš laisvės laipsnius
Neflegmatiškai.
Galiu kiekvieną temą liest
Ir nėra man –Tabu
O tau man rodosi kitaip
Nes poza JUMS ir dar
Opinija svarbu.
Bet klausimą keli
-Kodėl visi belaisviai
Jaučiasi širdy?
Jei pajėgus suprast
NELAIMINGAS
IR NELAISVAS TAS
KAS TURI KĄ PRARAST.
.
kkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk

2008 m. balandžio 21 d., pirmadienis, 22:50:35
Crakeryz isversk prasome.:)

Crakeryz 2008 m. balandžio 21 d., pirmadienis, 22:18:24
[chickenshit / sumautas bailys]
---
Your mind is to weak,
And brain memory leak.
You are media slave,
forewer playing
this fu*king game.
can you individuality forget?
Our culture is already dead!
raped my lonely soul,
black as dammned coal.
blinded and forsaken,
my way is already taken.
---
Red eyes full of blood,
just can't be in a good mood.
How blind can you be?
chickenshit!run and flee!

2008 m. balandžio 21 d., pirmadienis, 19:54:38
AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
Kodėl tu vėl įskaudinai mane?..
Kodėl vėl meluoju man..
Kodėl liežuvis tau gi nenutrūksta!!
Kodėl !.. Kodėl !!.. Kodėl !!..
Kodėl aš miego nebenoriu
Ir mintys sukasi aplink.
Jos graužia mano širdy..
Ir gerai, tegul nelieka nieko!!
Nelemta gal..
Bet pasiduot "jai",neketinu visai.
Juk angelas ne tam sparnus įgavo,
Kad vaikščiotu žeme jisai.
AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA

2008 m. balandžio 21 d., pirmadienis, 14:17:32
Bet tikrai nesavas:(

Jietis 2008 m. balandžio 21 d., pirmadienis, 11:29:44
AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
.
INKARNACIJA
.
Esi tu- vaikščiojantis PC
Lygtai girdėjęs ir PijaRą
Bet nesupranta kas
Jam nori įteigt
Savo programą.
Hakerių šiais laikais pilna
Tai ir sakau-
Žiūrėk kas kam naudinga.
Žiūrėk kas atėjo į tavo kiemą
Ir gviešisi į tavo sielą.
Jei esi be šaknų
Tai vargas tau, Jeruzale
Likimas-Pavlikų Marozovų.
...
Jau nėra skirtumo dabar
Kai sako tau-
Češč, šalom, zdarov, ar labas
Bernin dainuoja juk gražiai
Visai kaip paukštis savas.
...
Tai kas čia riša mus tada?
Neabejotinai-kalba
Kuria kadais kalbėjosi
Adomas su Ieva.
Tad vėl sakau
Mes esame atlantų palikuonys
Ir atsipeikėti prašau
Tai paskutinis bastionas.
Nors aš jau pavargau
Bet tu kieme, žilviti žalias
Augink šaknis
Kol stogas dar nenuvažiavęs.
Tai ką čia supratai, ar nieko?
Lietuviškai kartoju tau
Dėl Dievo švento
Esi tu inkarnacija atlanto.
.
AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA

Virginija 2008 m. balandžio 20 d., sekmadienis, 18:31:35
---
Ejau ,klupau ir velei keliaus
Saukiau dienas,
Kad neeitu pro mane
Prasiau,kad Angelas
Padetu siela saugot
O baltos dienos
Nesitrauktu nuo manes
As sugrizau ,
Atverti sielai langus
Kad vėl tiket ,mylet
Gyvemimu is naujo dziaugtis
---

kobra45 2008 m. balandžio 20 d., sekmadienis, 15:18:24
pasibaige sirdies gela ir prazydus alyvoms...

v 2008 m. balandžio 18 d., penktadienis, 17:42:29
Skylančio atomo periodo minties apžvalga
sintetinė simfonija
smegenų vingiais
į baltymą
Myliu
drebulys ir šaltas
gurkšnis oro
Noriu
tamsoje įsižiebia švyturys
smilksta
man kelio nerodo
aš juk ne laivas ir audra dar nekilusi
Pasiklydau
Keikiu
ir toliau švitinu tamsą
švyturiu
jis greit perdegs
įtraukiu karštą dūmą į save
neapykanta atsiranda
išblėsta nejučia
Bėgu
sėdžiu vietoje
keliauju laiku ant lovos krašto
bėgimas manęs nepaveja
distancija!
nuo taško M iki taško G
užtvindė kelią prie finišo G
neplaukiau koordinatės to nenorėjo
atsidūriau prie gretimo taško P
o netoliese švytėjo taškas X
Sėdžiu
noriu būti daktaru
ir išsipjauti iš smegenų
tas sritis kurios kelia
jausmus ir asociacijas
sintetinė simfonija
smegenų vingiais
į tuštumą
Trūksta

Vėtta 2008 m. balandžio 18 d., penktadienis, 17:41:03
Zigzagais šliaužiu per visą
Viršų ir paviršius ir negaliu atrast
Saugaus dangaus
Peizažo iš viršaus
Klydau šalia tvirtovių
Smėlio pilių
Šnibždėjausi su sienomis
Ir nesuspėjau susukti lizdo
Tikėjimui savo
Neišnešiojau riboženklių prie sienų
Žyminčių porybius ribas ir užribius
Laisvų vietų kaip visada yra
Neatrastų baimėm užkaltų
Sudievu linkėjimai
Dievusu atšaukia
Visako nutylima
Nebeliko vietų kur manęs tai neliestų
Nebeliko vietų kur manęs jos nematytų
Nebeliko vietų kur aš savas
Nebeliko vietų kur aš svetimas
Nebeliko vietų
Nebeliko manęs

Virginija 2008 m. balandžio 18 d., penktadienis, 16:38:04
LAIMĖ
Save išplūsk labai
Kad laimę praradai
Išleidai laimę ,
Laimės paieškoti.
O ji tik ganė vėją pakelėm
Ir barstė vasaras laukuose
Save išplūsk labai
Kad meilę praradai
Dvejuos namuos
Ji pasiklydus buvo
Perdaug geidei iš jos vienos
Ir širdį sumedėjusią jai rodei.
Dar nesidžiauk
Kai laimė grįš
Suradęs ją
Ir vėl gali netekti
Nes ji atvers namų duris
Ir tavo norų neišpildys

2008 m. balandžio 10 d., ketvirtadienis, 17:30:32
(grysiu)
Juk gyvenimas grazus
Gris jausmai deja,pas mus
Dienos laimes atkeliaus
Ziaurius laikas nepapjaus:)

Crakeryz 2008 m. balandžio 9 d., trečiadienis, 16:04:51
[Negryšiu]
-
Vėl išeisiu aš į tamsią būtį,
nes gyvenimas per trumpas
pakentėti dar truputi.
Dienos žudo,laikas pjauna
mano viltį,širdį jauną.
Ne negryšiu prie jausmų,
papraščiausiai per sunku.

2008 m. balandžio 7 d., pirmadienis, 18:21:26
Ak sunku ,kaip sergi.
o ligos ,kaip tvarsciai
Prilipę prie tavo žaizdu.

Jietis 2008 m. balandžio 6 d., sekmadienis, 11:53:03
sssssssssssssssssssssssssssssssssssssssss
.
SINKOPĖ
.
Negaliu savo gyvenimo
Harmonizuot
Kitokiu būdu
Tik širdies plakimo
Sinkopės ritmu.
Ir jeigu bandysiu džiazuot
Primetęs sau fikciją
Širdį gali ištikti aritmija.
Bet šiandien aš gripu sergu
Ir nusišnypšt tiktai
Sinkopėmis galiu liu, liu.
.
sssssssssssssssssssssssssssssssssssssssss

E.B. 2008 m. balandžio 5 d., šeštadienis, 13:07:58
***
Jausmai...
Juos keikia kas netingi
Ir nusivylę, ir laimingi,
Vieni už tai, kad pasigenda,
Kiti, kad per lengvai suranda.
Keistais keliais jie mus aplanko,
Ieškodami švelniausių rankų,
Širdies, kaip jūra didelės,
Kuri priglaus ir pagailės,
Supras, užjaus, pakels nukritus,
Sparnus išskleis dar nematytus
Ir nusineš į žydrą mėlį...
Nagi, palaukim truputėlį.
Jausmai...
***
Mus amžinai kas nors išduoda,
Gal būt ir juos kas nors jau išdavė.
Žinau, kad tai menka paguoda
Kada tikėti nebeišgali.
Eini žeme nuleidęs galvą
Paniekintas ir nelaimingas.
Matydamas tik juodą spalvą.
Pasauliui toks negailestingas.
Griebiesi kaukės, tik ar reikia,
Geriau kiti be kaukių būtų,
Bet žodžiai... Žodžiai nebeveikia
Juos širdgėla toli išgrūdo.

Kas ten žino 2008 m. balandžio 4 d., penktadienis, 23:45:33
Kas ten žino
Visą tiesą
Gal jausmus
Atrasim dviese
Meilės jausmas
Toks svaigus
Siela džiaugsis
Vėl pas mus.
...kas ten žino?

Crakeryz 2008 m. balandžio 4 d., penktadienis, 21:28:42
[Tik žmogus]
-
Amžinai jaučiuos išduotas,
aklas,aklas mano protas.
Jausmas žudantis tą šviesą
ves į tikrą žiaurią tiesą.
-
Skrist nemoku,nemokėjau,
nes per daug aš iškentėjau.
Eit į toli, į žvaigždes,
kol viltis sapne užges.
-
Siela miega ten toli
jos pažadint negali,
o širdis kvaila,naivi
rėkia,klykia ar girdi?
-
Reik paleist tą kvailą jausmą,
tegul eina po velnių!
Eit į niekur man belieka,
tuo žiauriu,žiauriu keliu.
-
Kaukę laimės užsidėsiu
ir toliau aš sau tylėsiu,
nes esu tiktai žmogus
ir prakeikiu tuos jausmus!
-

Crakeryz 2008 m. balandžio 4 d., penktadienis, 20:16:20
[pabaiga]
-
Viskas pasibaigė net neprasidėjus,
paliko mano siela šaltus vėjus.
Skrajoju aš kažkur toli,
tarp iššvaistytų jausmų beprasmiam kely.
Juk nieks nepasiilgs,
kol šaltas sapnas šis manęs nepasiims
ir vėl blaškaus aš nežinioj,
kur einam mes šitoj kančioj?
-
Kaip greit ir skaudžiai viskas čia praėjo,
nieks tavęs juk negailėjo.
Iššvaistytas laikas jausmų pažinti nespėjo,
kurie amžinybėj tylioj kentėjo.
Tuščia be galo,skaudu ir nyku,
atrodo,kad niekas nebejaus tokių jausmų,
žiauru ir baisu,
niekam nerūpi kur aš einu...
Klausdamas tyliai,kur gi tu?
-

E.B. 2008 m. balandžio 4 d., penktadienis, 09:06:42
***
Sakai ne aklas? Ne beširdis?
Tai kas Tu Didis mano Prote?
Geriau iš ilgesio numirti,
Nei nebejausti – tik galvoti.
Darbe, mašinoje, prie stalo
Tu reikalingas, nemeluosiu,
Bet nenorėčiau, kad gulėtum
Nakčia šiltuose pataluose.
Deja, turiu ne tave vieną.
Dar – jautrią sielą, širdį, kūną,
Geriau lai ašarom išlyja
Visas bėdas, kur užsibūna.
Gimiau, kad širdimi pajausčiau
Šiltos akimirkos palaimą,
Tave aš Prote panaudosiu,
Tiktai ne ten kur vaikšto laimė.
Skausme išeisiu, bet žinosiu
Jausmų neatperkamą galią,
O pasakyk man, mano Prote
Ar Tavo jėgos šitaip gali?

Crakeryz 2008 m. balandžio 3 d., ketvirtadienis, 20:20:41
[Protas]
-
Visą kančią kur matai,
visą siaubą kur girdi,
susikurei tu pati,
nieks nekaltas,kad kenti.
-
Ašaros tavo netikros,
skausmas išgalvotas,
aš ne aklas,
ne beširdis,
aš tik tavo protas.
-

E.B. 2008 m. balandžio 3 d., ketvirtadienis, 08:37:50
***
Pasaulis gražus tik sapne,
Šaltos sienos, nes šaltos širdys,
Belaukiančios, kad bent kada
Jas priglaus kas nors ir sušildys.
Čia - žemėje ir dabar
Klajoja vienatvės šmėkla
Ir išbarsto kur tiktai papuola
Savo velniškai gają sėklą.
Saugai mažą gležną daigelį,
Vos tik iškišusį nosį,
Lyg savo pirmą vaikelį
Minkščiausiuose pataluose.
Iš kur tau žinoti, kas dygsta,
Ne tu šitą sėklą pasėjai.
Gyvenimo veiksmas vyksta
Pamiršęs tikrą sėjėją.
Kai išsiskleidžia pirmas žiedas,
Jo kvapui ir spalvai meldiesi,
Lyg nujausdamas,
Kad jam subrendus
Tu jau nieko nebeturėsi.
Vienatvė, laukimas ir jausmas
Vilties, kuri miršta paskiausiai.
O kas gi toliau mielasis,
Kodėl gi manęs nebeklausi?
***
Kada tapau nereikalinga
Nepastebėjau bėgdama.
O juk sakei, kad mūsų meilei
Pasaulio viso negana.
Kad ji namuos neišsitenka,
Kad žemėj jai nėra ribų,
Kad meilės upė neišsenka
Netgi sausrymečio metu.
Bet vieną dieną ji išėjo
Be lauknešėlio, verkdama.
Tą kart jos niekam nereikėjo
Ir buvo ji palydima
Šaltų, nerūpestingų rankų,
Užtrenkusių piktai duris.
____________________
Sukniubo ties manuoju langu
Nuleidus verkiančias akis.

Crakeryz 2008 m. balandžio 2 d., trečiadienis, 18:55:56
[ Ugniasienė protui ]
-
Kur pasislėpti žmogui
tehnologiniais laikais?
Nuo smegenų plovimo,
bei televizinio grimo?
-
Apakintas spalvų gražiu,
bei žodžių banaliu,
pamirštu žodį aš rašytą
jaučiu tik protą išdarkytą.
-
Bijau aš radijo kaip velnio,
kuris prarys mane dar gyvą.
Kai cypauja šlykščiu balsu
gražioji mūsų Yva!
-
Dedu dar vieną sunkią plytą
į sieną,kuri tikrai bus pastatyta.
Ir saugos ji mane,
nuo radio brudo,bei viso tv Š....o
-

2008 m. balandžio 2 d., trečiadienis, 18:49:12
Vėjas visada pucia į veidą
Jis visada brolis
Skrenda kartu su migla
Plaukia su skaidria rasa
Atūžia su nakties tamsa
Ateina su kitomis viltimis
Atslenka su skirtingomis mintimis
Ir šiltesnėmis širdimis
............. vėl esi gyvas.
(..kas ten žino)

Crakeryz 2008 m. balandžio 2 d., trečiadienis, 17:50:39
[Vejas]
Šaltos akys sustingo veide,
širdis be jausmo užgęsus užšalo lede.
Žudantis jausmas,
geriausias jis draugas,
skausmas vienatvės,
jis brolis sesuo.
Vakar aš miręs ,
šiandien vėl gyvas,
ratas užburtas,
sapnas ankstyvas.
-
Ašarų mano dar niekas nematė ,
vėjas girdėjo,
bet niekam nesakė.
Pasiklydęs laike jis jautė mane,
palikęs visas viltis
lediniam kape,
verkė ir klykė,
pjaustės venas už mane.
-
Dienos iš gyvenimo laikrodžio byrėjo,
skausmas širdyje stiprėjo,
nebeliko vėjo...
Žmogus išduotas likimo
vienas stovėjo ir kentėjo,
nieks daugiau jo negirdėjo,
nebeliko vėjo...
-
Šaltą ledinę naktį,
vienas amžinu keliu ėjo,
nieks jo jau nebelydėjo,
nebeliko vėjo...
Nieks daugiau jo negirdėjo...
Nieks jo jau nebelydėjo...
Nemylėjo ...
Nebeliko vėjo...
-
-
nepasirasiau po eil. [Šaltos sienos] :)
-

2008 m. balandžio 2 d., trečiadienis, 17:45:46
[Šaltos sienos]
Mačiau pasaulį vakar naują,
paaukočiau už jį savo kūną ir kraują.
Ten pievos žaliavo ir paukščiai balti,
ten žmonės gyveno visai nepikti.
Pavasario amžino svajonė gaivi
ir vasaros gėlės,bei medžiai žali.
Juoką išgirsti tikrai ten gali,
jei širdį savojoj krūtinėj turi.
Ir dangus ten ne toks kokį dabar aš regiu,
ten sielos skrajoja kartu su paukščiu.
Jūra skaidri su vėju tauriu,
protą ramina kol ten aš guliu.
Be iliuzijos šios gyvent negaliu,
pasaulį aš šį ,tik svajonėj turiu.
Taurelę dar vieną už jį aš keliu,
širdyje su prisiminimais vėl tyliai verkiu.
Einu aš sau vienas dulkėtu keliu,
aplinkui tik gėlės,tave čia turiu.
Kančios čia visai manos nebeliko
ir jausmas krūtinei kažkoks naujas nušvito.
Taip bėgo jaunos mano dienos,
kol vynas baigės,
ir vėl aplinkui šaltos sienos,
jos vis dar styro vienui vienos,
tos šaltos,šaltos mano sienos ...
(E.B. Galbut... )

2008 m. balandžio 2 d., trečiadienis, 12:40:02
prieik arčiau
nepažinai
bijai, nejaugi,
tai aš geriausia draugė (Viltis)
padėsiu užgesint visas likimo dagtis
(bet kas ten zino ar .....)

Jietis 2008 m. balandžio 2 d., trečiadienis, 10:10:36
Ss ss ss ss ss ss ss ss ss ss ss ss ss ss ss ss
.
SADIZMAS (iš sodininko užrašų)
.
Fašistai pasėjo –fašizmą
Marksas\Engelsas\Leninas
Norėjo užveist komunizmą
Dar Stalinas-už internacionalizmą
Tautų naikinimo puiki programa
Garbino jie komunizmą.
Ir pavartojo-socializmą.
Kaip matate, skirtumo nėra visai
Visus jie `sodino` sadizmą.
Dabar jau laukiam\nesulaukiam
Kada kas iš Raus
Sovietizmą???
.
Cccp cccp cccp cccp cccp cccp cccp cccp

E.B. 2008 m. balandžio 2 d., trečiadienis, 08:37:05
Išties. Gali juk nieko nedaryti
Ir nedarai, nes nieko negali,
Kai vakarais įsibėgėja lyti,
Pagirdai savo skausmą ir brendi
Į naktį pasislėpti nuo vienatvės,
Kad nesurastų sielos slėpinių,
Užgesini visas likimo dagtis
Ir krūpčioji ant nerimo delnų.
Nors supranti, kad atsimerkus rytui
Tvarsčius vėl imsi plėšyt nuo žaizdų,
Kurių taip nenorėtumei matyti,
Bet jos – tai tavo skausmas be namų.

2008 m. balandžio 1 d., antradienis, 23:12:11
Crakeryz 2008 m. kovo 29 d., šeštadienis, 22:27:43
[SUSINERVINAU]Labai geras eilerastukas:)

2008 m. balandžio 1 d., antradienis, 18:11:25
....Sėdėti sau po žydinčiu medžiu
ir nieko nemastyti.
Klausyti muzikos - gamtos garsų
ir nieko nedaryti.

Užuosti kvapą žydinčių gėlių
ir laiką laisvą sau ganyti.
Gulėti pievos aukštoje žolėj
ir iš rūpesčių į sapną sau nugrimzti.

Ir taip toliau gyventi
ir nieko nedaryti
(bet... kas ten žino ar užgyja visos žaizdos)

E.B. 2008 m. balandžio 1 d., antradienis, 17:07:45
O jei nebėgo, bet išvijo,
Kaip šunį lyjant iš namų.
Jeigu į savo karalija
Neberandi senų pėdų.
Tada kas? Kaip toliau gyventi?
Kuo gydyti tokias žaizdas,
Kai ašaros į sielą krenta
Belaukiant, kad kažkas supras.
Žinau – užgyja visos žaizdos,
Tik ką daryti su randais,
Kurie tai maudžia, tai vaitoja
Rudens ankstyvais vakarais.
Jiems nesvarbu kiek jau praėjo-
Diena, ar metai ištisi –
Vos prisilietus išopėja
Į didį skausmą paširdy.

2008 m. balandžio 1 d., antradienis, 14:18:53
Pabėgo jis duris užtrenkęs,
Neatsigręžęs - kaip vagis.
Neverk, jis ašarų nevertas
Žaizda širdies tikrai užgis.
Žinok,tikra draugystė neišdyla,
Kaip tas mėnulis iš dangaus.
Žinok, dar niekas nenuvylė
Tikros draugystės. Juk žmogus...
Ir jei tave paliko kartą
Jei tau skaudu - neverk,
Jis ašarų tavų nevertas!
Žaizda užgis, tik tu tikėk!
Bet kas ten žino?

2008 m. kovo 31 d., pirmadienis, 22:56:14
"Dvelkimą vėjo dievišką
Iškęsti reikia kantriai nedejuot"

Tas kas tiki 2008 m. kovo 31 d., pirmadienis, 22:06:30
Tai kas tau yra nematoma-man nuostabu,tai kuo kvėpuoji - aš tuom negaliu,mirštu . gal todėl dažnai kaip vejas esu , dingstu . Kaip vėjo dvelksmas ,lyg jo šilkinė skarą apglėbtu tave . Dar vienas vejo gusys,ir tu numeti skrą ir begi,begi i nežinią,ir nežinią nuo ko,bet begi.. Tik tu nuo jo nepabegsi , jis visur . Jis visada salia,jo skarą apglėbusi tave. Tad paklausk saves: Nuo ko aš bėgu?Ar nuo beprasmio noro išlikti? Nebek . Jis tik vejas . Beprasmis noras buti kuo nesu,skatina ji buti su tuo kitokiu,iškirtiniu .

Crakeryz 2008 m. kovo 29 d., šeštadienis, 22:54:26
[BsOd]
Kodėl?
Aš vėl protingu
apsimest bandau?
juk tiesą sakant
nieko doro nežinau.
-
Kažką skaitau,
kažką darau,
prie kompiuterio
aš amžiams prilipau.
-
Visi bitai,
visi baitai,
spemo to skanaus
smegenyse terabaitai.
-
Nepadės nei filtrai,
honeypotai neskanu,
antivirusai visokie
dar karteli pakimbu.
-
Reset

Crakeryz 2008 m. kovo 29 d., šeštadienis, 22:27:43
[SUSINERVINAU]
[Susinervinau...]
Kad tu žinotum,
kiek minčių aš visokių turiu,
kiek išminties
ir beprotybės slypi manyje,
o žmogiškas kvailumas,
bei amžinas naivumas...
Upėmis jis išsilieja
kol regzt bandau,
dar vieną
kreivą aš ideją.
Rašyčiau apie žmones,
mirti...
Kad tik ego savajį
galėčiau aš pagirti.
Dėja nemoku
taip gražiai rašyti,
kad verta būtų
brudą šį skaityti.
Gramatikos nemoku...
Ar matai?
Nužudė jau mane...
kableliai ir taškai
kažko nesupratai?...
O vis dėlto galbūt gerai,
kad mano sielos neskaitai,
joje nėra kablelių
ir nosinių raidžių,
beje...
kurių aš žiauriai
nekenčiu!
Geriau per daug neišsiplėsiu,
mintis į stalčių pasidėsiu,
bei protingai patylėsiu...
tyla.

Jietis 2008 m. kovo 29 d., šeštadienis, 11:49:52
Hh hh hh hh hh hh hh hh hh hh hh
.
HOMO SOVIETICUS
.
Kas ir kada
Užkodavo mane?
Kas rusiška
Tai- caca
O jei amerikonas-
Tada-fu, kaka.
Bet kodėl taip?
Pradėjau galvoju jau
Nors aš amerikono
Gyvo nemačiau?
.
Ss ss ss ss ss ss ss ss ss ss ss ss ss ss

Jietis 2008 m. kovo 28 d., penktadienis, 10:45:28
dddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddd
.
DELFINARIUMAS
.
Jei lenkas- tai pan
Jei litvinas-cham
Jei slavas?
Galvoja jau savas.
Jei žydas-ne, ne
Sakyk- izraelitas
Kaip matot,
Visus apjungia litas.
.
Tai kodėl savo brolį vadini
Nelyginant daržove, runkelius?
Gal atėjūnai visi elgias panašiai
Ir Bin Ladenas niršta taip
Išdėdamas į šuns dienas tuos jankius?
.
Tai kaip atskirti tau
Kas svetimas-kas savas?
Pramokę mūsiškai gerai
Formuoja nuomonę
Jie prieš tave
Tą rodo jau bemaž
Kas antras Delfi komentaras.
.
dddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddd

2008 m. kovo 27 d., ketvirtadienis, 21:56:14
Kadangi meilė-taip pat kančia, tai...

2008 m. kovo 27 d., ketvirtadienis, 10:13:26
Ir Meilę netiki?:(Ar, ne,tiki?

Jietis 2008 m. kovo 26 d., trečiadienis, 09:21:19
nnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnn
.
Ne TIKIU
.
Netikiu išrinktom tautom
Netikiu nacijom
Tautų kalėjimo
Sovietinėm ovacijom.
Nei holokaustu
Ir dujų kamerom.
Nors užmušk mane
Netikiu pastorium,
Popu, mula ir rabinu
Kaip ir germano rudu
O slavo pilku apsiaustu.
Netikių emigranto laime
Nei tremtinio baime.
Netikiu jokia istorija
Nes tai - alegorija.
Tikiu tik nuo darbo
Sudiržusiom rankom
Kruvinom ašarom ir
Vaikiškom pasakom.
Dar tikiu diena ir naktim
Kančia ir Viltim.
.
tttttttttttttttttttttttttttttttttttt

Jietis 2008 m. kovo 23 d., sekmadienis, 13:06:15
aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa
.
ALELIUJA
.
Kada, gi, įmins šią Paslaptį žmogus?
Vis dar per aukštai virš mūsų dangus
Kada, gi, įveiksime gravitaciją
Kada mes įvaldysime levitaciją?
Dar paklausiu-ar užaugsime mes ir kada
Ar išvysime Dievo veidą kažkada?
......................................
Čia Nie ka da.
Dainuok-Aleliuja......................
.
zzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzz

kobra45-ILINESS 2008 m. kovo 22 d., šeštadienis, 12:43:54
ILINESS- vaidenas CCCP?
My country small
But problem big
Because a lot of us
Not only you
Lived in soviet illusion.
The illness really,
And medicin too weak
It`s mine conclusion

Jietis 2008 m. kovo 19 d., trečiadienis, 08:26:13
HHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHH
.
HERB ARI JUS
.
Trakėnui uždėjo anie pavalkus
Pakinkė į plūgą
Dar liepė suarti jiems valakus
Tada nudažė mėlynai kamanas
Ir prikalė prie lentos
Ne tiktai pasagas.
Tada lašinių prisikirtę
Dar kanapiniu pančiu
Pilvus susiveržę
Paėmę virgulę
Parodė kur buvo prigulę.
O jau tada- visu svoriu ir užgulė.
Tada... tiesa, prieš tai buvo-da, da.
.
Trrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrr

2008 m. kovo 18 d., antradienis, 23:16:49
Buvau esu ir busiu
tik tuscia vieta
Pasimaisiusi tavo kelyje...
Tad as tyliai iseit ketinu
.
Nebenoriu mylet
Nes tai per sunku...
Nebenoriu kentet
Nes tai per skaudu...
.
Noriu kad zinotum
Jog mano meile tau buvo tyra...
Norejau kad myletum
Medine sirdim mane.

2008 m. kovo 17 d., pirmadienis, 15:18:51
Ištisa virtinė žodžių:
Garsių, surakintų tyloj.
Taip nutapseno rytojus,
Bet gal pagausi tu jį
(kas ten žino)
------------------------
Danguj, sakoma,
Esama rojaus,
o tu pagalvok,
Kur dar rast

Jietis 2008 m. kovo 17 d., pirmadienis, 08:32:42
Ups UpsUps cha cha chi chi chui
.
PALICINE SACYRA
.
Iz griazi v kniazi
I na obopot
Iz kniazi v griaz
I Von !!!
Ostapui Benderui
I Upschachichui
Mesta net v Litve
Esli že ja ne prav, Boris,
Togda –PARDON.
.
Ups UpsUps cha cha chi chi chui

2008 m. kovo 16 d., sekmadienis, 22:58:23
Prašome išversti Čia LIETUVA.

Jietis 2008 m. kovo 16 d., sekmadienis, 21:29:10
CCCCCCCCCCCCCCCCCCCCC
.
ILLNESS
.
My country small
But problem big
Because a lot of us
Not only you
Lived in soviet illusion.
The illness really,
And medicin too weak
It`s mine conclusion.
.
CCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCP

juste 2008 m. kovo 15 d., šeštadienis, 23:20:46
SVETIMAS
tu svetimas gimei,
nekaltas toks,
tarsi sunytis pakelej...
Mano sirdi gailestis uzvaldo...
kodel?
toks liudnas tu ir svetimas...
tu nezinai kas tai.
jau dvidesimt metu kartoji-
mama-
tu nezinai,kas tai.
svetimas ...
kazkieno sekla.
niekam nerupi,
tu nezinai,kad svetimas,tu nezinai
kas yra motinos meile.
svetimas visam pasauliui.
Mano sirdi uzvaldo gailestis,,,
kodel?

2008 m. kovo 11 d., antradienis, 20:31:16
Prašau patylėkit truputį,
juk lyja
iš melsvų paklodžių kiaurymių
šlapios dovanos krenta
ir krenta,ir krenta
ir užpila siela,užtvindo
prašau patylėkit, juk lyja,
prašau patylėkit, juk krenta,
prašau patylėkit... nors kartą
(Lapute)"Kas ten žino"

valerija 2008 m. kovo 8 d., šeštadienis, 14:20:54
Valerija Gintvainytė - Aleksandravičienė
ILGESYS
Vėl ilgesio žvaigžde rymosi tyliai
Pravėręs langą žvelgsi į žvaigždes.
Gal pamatysi ten ir savo draugę,
Kuri šianakt tavam sapne atlėks.
Neberymok, nežvelk į tamsų dangų,
Nebeieškok žvaigždės - ji nespindės,
Ateis gal tyliai ji pro Tavo langą
Ir Tavo širdyje ji amžinai išliks.
Palik svajonės žiburėlį mažą -
Balta gėlė tegu žibės lange.
O ilgesio maldelę Tu įpinki
Į baltą žiedą meilės šviesele.
Degs, spindės ir neišblės tas žiburėlis,
O Tu tik lauk viena tyli, tyli...
Neberymok prie lango tylią naktį,
Savom mintim sugrįžki čia...
Aš mažas žiburėlis tamsią naktį.
Balta gėle ant Tavo lango vėl virstu.
Ryte pravėręs langą tyliai,
Paliesi žiedlapį, jis liks Tavo draugu.
Ateis jis tyliai ir pažvelgs pro langą
Neužrakinki sklendės, tik prašau,
Ir žvakės kibirkštėlę mažą pasiliki,
Ji kvies mane, pas Tave patikėk.
Žvaigždės nėra ir žvakė gęsta,
Aš tamsią naktį kelio nerandu,
Skaudu, kad vėl turiu išeiti – aušta,
Tavam sapne aš ilgesiu virstu.
ARČIAU TAVĘS
Ilgai Tavęs ieškojau
Ir ieškau dar Tavęs.
Gyvenimo klajonės
Dar nežinia kur ves...
Sustojus tamsią nakty,
Gyvenimo kely,
Į Tavo šviesią žvaigždę,
Rankas ištiest gali.
Sušilt, pajusti meilę
Ir šilumą širdies,
Tik tylią tamsią naktį
Einu arčiau Tavęs....
MIRUSIESIEMS
Sustokime prie kapo,
kur taip tylu, ramu,
kai Vėlinių žvakelė
pakvimpa stebuklu.
Kur tylią giesmę ošia,
Balti, balti žiedai,
kur maldą širdys kužda:
- Ilsėkitės, ramiai.
Ilsėkitės, nes baigės
kelionė žemėj šioj,
visi vargai ir laimė,
paliko nežinioj...
Tik Vėlinių žvakelė,
maža, šilta, tyli,
Jums mūsų meilę neša,
tamsioj šaltoj nakty...
LAUKIMAS
Tamsioj naktelėj
vėjas pusto meilę.
Šaltoj naktelėje
tylu, tylu...
Eini, klajoji
džiaugsme po pasaulį.
Tik kas Tave supras,
ar šiąnakt Tau ramu?
Tyli naktis,
o vėjas savo dainą
dainuoja supdamas
nuogus medžius...
Tik Tu sustosi ten,
kur šilta ir ramu,
kur židinys jaukių namų,
kur mirga žvakė ant
tamsių šaltų langų...
Pabelsi tyliai – įsileis
pakvies ir pasodins.
Sušilsite kartu,
ir bus ramu, ramu...
AŠ IŠEISIU
Aš išeisiu tyliai, kaip nukritęs lapas
Kaip nuvytęs žiedas tėviškės laukų,
Kaip išskridęs paukštis, jei aš ir negrįšiu,
Niekas neieškos, kodėl ir kur esu?
Tyliai gal rymosiu pakelėj prie beržo,
Saule gal spindėsiu rytą virš laukų,
Gal rasos lašeliu prausiu tavo skruostą,
Tik tu nesuprasi, kur aš jau esu?
Vieniša skrajosiu virš gimtinės klonių,
Gal žvaigžde mirgėsiu naktį virš laukų,
Ar už Tavo lango šoksiu vėjo gūseliu,
Tik tu neregėsi mano veido, aš dabar tikiu...
Aš išeisiu tyliai ir negrįšiu niekad
Niekad nesurasi tėviškės laukuos.
Svajone tylia prie lango liksiu,
Tik svajonės liks gimtuos laukuos.
O, MEILE...
Palik, palik man ilgesį, o meile...
Palik ašarą, dainą ir juoką tylų,
Palik svajonę miegančių laukų,
Paliki žvaigždę – žiburį dangaus.
Paliki meilę mylinčio žmogaus...
Paliki gėlę - baltą ramunėlę,
Paliki ašarą ant stiklo ant slidaus.
Blizgės, mirgės lašelis deimantinis,
Ant vienišos šaltos širdies.
Palik pušyno juoką, giesmę vyturėlio,
Lakštingalos tyliąsias lopšines.
Paliki rūką virš beržyno žalio,
Palik širdy svajonę ašarų lietaus.
Palik svajonę, meilę ir likimą –
Paliki meile, Tu save, prašau...
O kai naktelė kelsis veskis į kelionę
Į tą, kurioj aš niekad nebuvau...
SVAJONĖS – LIKIMAS
Ant medžio šakos, suposi paukštis ramus.
Žvelgė į žydrą, mėlyną, rytmečio dangų...
Vėjas judino medžių šakas, lapeliai siūbavo,
tik paukštis tylus susimąstęs žiūrėjo...
Pakėlęs akis regėjo, kaip plaukia margi debesėliai,
šypsosi saulė ryte... Mūsų akys susitiko...
dvi mažos margo paukščio akys žvelgė į mane,
gailestingai prašančios, isileiski - aš būsiu šalia...
Tyliai lapeliai sumirgėjo, krito gaivi ryto rasa,
pakilo jis ir įskrido pro pravirą langą,
į šaltą ir tylintį vidų vienišoje širdyje...
Sušildyt, paguosti, priglausti, bučiuoti,
tylinčios margo paukščio akys galės.
Plazdėjo širdelė tyliai, tyliai...
Ji ne viena, paukštis šalia...
Deja - likimas pavirto paukščiu, sulaikyt negaliu,
per tylų rytmečio dangų skrendu margu paukšteliu.
Sustosiu, kur supasi saulė, ir žydi rugiagėlės,
suradus grūdelį pasėsiu, į šaltą vienišą širdį.
Ir meilė pavirs laukimu, svajonių mažų likimu.
JŪRAI
Kalbėk, o jūra, paslaptingą meilės dainą,...
Nuneškit bangos ten, kur taip tylu...
Kur tyli naktį vienišos pušelės,
Kur mėnuo vaikšto pamario taku...
Kur tik daina išplaukia iš platybių,
Kur neša ją žuvėdros ant savų s

valerija 2008 m. kovo 8 d., šeštadienis, 13:51:45
NAKTIS
Naktis...
O už lango vėjas Betchoveno muziką groja,
Šoka žvaigždės nakties šviesoje,
O mėnulis pro langą man moja,
Kviečia šokti su juo naktyje.
Aš viena su mintim, su daina, su svaja,
Lieku savo tylioj širdyje...
Naktis...
Betchoveno valsas širdį paliečia,
Eisiu šokti, dainuoti drauge,
O man gera, gera, kai tyli melodija
Širdy kviečia pakeliaut žvaigždžių take.
Naktis...
Ten tamsu, ten baisu, ten baugu,
Ten išeit jau nėra man jėgų,
Aš viena, su savim vėl lieku,
Nors norėčiau skrieti, žvaigždėtu taku.
SVAJONĖS – LIKIMAS
Ant medžio šakos, suposi paukštis ramus.
Žvelgė į žydrą, mėlyną, rytmečio dangų...
Vėjas judino medžių šakas, lapeliai siūbavo,
tik paukštis tylus susimąstęs žiūrėjo...
Pakėlęs akis regėjo, kaip plaukia margi debesėliai,
šypsosi saulė ryte... Mūsų akys susitiko...
dvi mažos margo paukščio akys žvelgė į mane,
gailestingai prašančios, isileiski - aš būsiu šalia...
Tyliai lapeliai sumirgėjo, krito gaivi ryto rasa,
pakilo jis ir įskrido pro pravirą langą,
į šaltą ir tylintį vidų vienišoje širdyje...
Sušildyt, paguosti, priglausti, bučiuoti,
tylinčios margo paukščio akys galės.
Plazdėjo širdelė tyliai, tyliai...
Ji ne viena, paukštis šalia...
Deja - likimas pavirto paukščiu, sulaikyt negaliu,
per tylų rytmečio dangų skrendu margu pukščiu
Sustosiu, kur supasi saulė, ir žydi rugiagėlės,
suradus grūdelį pasėsiu, į šaltą vienišą širdį.
Ir meilė pavirs laukimu, svajonių mažų likimu.
MAMA - LIETUVA
Takeliu vingiuotu, siauručiu,
Eina ji paprastutė, maža
Laiminga be galo graži ir tyra
Tavo, mano mama – Lietuva.
Suklups pakelėj ji prie kryžiaus,
Suklupusi maldą kuždės.
Pakėlusi žydras akis į dangų
Laimės, kantrybės iš Dievo prašys.
O padangėj margi debesėliai skraido.
Saulė tyra ir be galo skaisti,
Supasi tyliai ant paukščio sparno,
Čia gi Tavo ir mano šalis ar girdi?
Tik motulė viena tyliai klupo prie kryžiaus,
Ir sudėjus rankas meldžias, kas ją supras?
Gal pro šalį praskridęs drugelis sakys,
Čia gi Tavo ir mano šalis ar girdi?
Aš girdžiu – tyliai sukužda žemė.
Aš girdžiu – aidas skrieja laukais.
O padangėj, kaip margas drugelis
Saulė supas su paukščio sparnais.
Lietuva – margas paukštis ir saulė
Lietuva – tai akmuo ir kryželis mamos.
Tas mažytis, kurį Tau į kelią ,
Ji įdėjo, kad saugotų Tavo, mano kelius...
Tik sugrįžk takeliu, tik sugrįžk per laukus,
Čia, kur saulė, kur kryžius, kapas brangus
Čia prie kelio ji laukia paprasta ir gera.
Tavo, mano mama - Lietuva.

Jietis 2008 m. kovo 7 d., penktadienis, 07:56:22
pppppppppppppppppppppppp
.
PILVAŽMOGIAI
.
Pilvažmogiams pilvas-
Svarbiausias dalykas
Džiaugias žarnynas-
Šymet ankstyvos Velykos.
Siela apsunkus
Inkarą mato...
Pradžioje rūšinio vyno
Paskui dar brendžio
Kada pasibaigia-
Gerai ir naminio- `drato`.
.
pppppppppppppppppppppppppppp

Jietis 2008 m. kovo 6 d., ketvirtadienis, 19:46:23
ŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠ
.
PASIKREIPIMAI (daugiamandatiniai )
.
Soc demų soc dėmės
Matyti kaip kas išsivėmęs.
Čia dar praėjo ir pritapšnojo
Expes idento palydos
Soc libero alams
Bambas pragraužė pavydas.
.
Liūdnas paveikslas
Purvinos spalvos
Dulkinos mintys
Šiukšlinos galvos
.
ŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠ

2008 m. kovo 3 d., pirmadienis, 15:22:38
AAA
Pasižadejau sau Tavęs
Taip nemylėti
-
Tu buvai man žvaigždė
Tu buvai man saulelė
-
Ir visas mano pasaulis
Gyvenantis many
-
Žinojau kiekviena tavo žingsnį
Jaučiau kiekviena tavo mintį
-

Kalbėjau tavo žodžiais
Jutau tavo širdį. Pakaks

2008 m. kovo 3 d., pirmadienis, 14:48:37
Kažkada ne po vieną,
O spiečiais
Skraidė baltosios bitės žiemos...
Lyg prie inkilo medy pakarto
Sau ieškojo bent kiek šilumos...
Vėjo grybšniai vis beržą šukavo
Sklaidė garbanom šviesiai baltom
Ir į pusnį kaip pūką suklodavo
Savo spengiančias baltas raudas...
(Laputė)
...

2008 m. vasario 26 d., antradienis, 19:18:08
Kodėl vis nerimsta manoji širdis
Gal būt užpuolė ją jausmų kvaitulys
Matau toli tebestovi pasakų pilis
Tik jos niekada meile jau neaplankys
"Lap"

2008 m. vasario 21 d., ketvirtadienis, 19:37:05
NORIU šokti lietuje

Kai paukščiai pakyla į dangų
Nenoriu šokt, noriu dainuoti
Kai paukščiai pakyla žvaigždžių viršūnėn
Noriu šokti lietuje
Žinau, kad mane neša vėjas,
Jis išmoko mano dainas
Kai suduš viso Pasaulio svajonės
Jis galės svajot apie mane
Ir šokti lietuje
Kai naktį pabusiu šalia šviesaus veido
Manysiu, kad Dievas Pasulį surado
Manysiu, kad svajoms sudužus,
Dievas į žemę NETYČIA atklydo
"Laputė"

Jietis 2008 m. vasario 21 d., ketvirtadienis, 18:12:59
ppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppp
.
PINIGAI
.
Pinigai, oi pinigai
Kai nėra- nėra gerai
Kai per daug
Visai blogai.
.
Neuždirbti, lengvai gauti
Jie niekam laimės neatneš
Sakyčiau priešingai-
Tave tik į kapus nuves.
.
Apsidairyk.
Jauni „ereliai“
Greitai praturtėję
Jau prasigėrę
Kai kas belangėj atsėdėję
Ar į kapus anksti` išėję`.
.
Paklaustumei
-Tai ką daryt
Jeigu laimėjau milijoną?
Dešimtą dalį
Labdarai paskirk
Tada gyvensi ne į skolą.
.
Svarbiausia-
Niekur saiko neprarast
Ne tiktai valgant, dirbant, miegant
Juk daug spalvų paletėje yra
Gyvenimą gyventi reik
O ne kažkaip, ar niekaip.
Atseikėk ir kitiems, maždaug
Ir paklausyk
Ką siela sako man:
-Tik NIEKO NEPERDAUG!!!
.
pppppppppppppppppppppppppppppp

Jietė 2008 m. vasario 21 d., ketvirtadienis, 08:41:05
#############################
.
Jietau, jietau, mano Jieti
Kaip man gaila tų žmonių
Vargsta, dirba jie
Nuo ryto, vakaro, vėl ryto
Saulės vis nemato
Ir dėl ko?
Dėl popierinių pinigų.
.
##############################

Jietis 2008 m. vasario 18 d., pirmadienis, 09:53:22
$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$
.
PORA
.
Slavuose tvarkos mažai
Kaip susitvarkyti jie nežino
Bet vis ima tvarką jie daryt
Kieme kaimyno.
.
Ir ne tai kad imtų šluotą
Kiemą šluoti
Moko mus visus
Vokeliais parsiduoti.
.
Šlubas vokietis ir rusas
Tarsi minusas ir pliusas
Bet iš jų nekokia pora
Anei mietas
Anei tvora.
.
Žada tie kaimynai
Susijungti Baltijos dugnu
Kils grėsmė Motulei
Žemė ji vardu.
.
%%%%%%%%%%%%%%%%%%%%%%%%%%%%

Jietis 2008 m. vasario 12 d., antradienis, 21:30:15
TTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTT
.
TĖVYNE
.
Tėvynė visada teisi
Ir teisūs jos Piliečiai
Žinau taip pat ir tai
Kad tau sunku
Kada visi į šoną ienas riečia
Tai kuo gi, taip savus
Piliečius grasini?
Kad skrenda užu jūrų, marių
Parduot save jie veržiasi visi
Kol turi tam dar galių.
.
Kaip koks ledynas iš rytų
Ant Lietuvos užslinko
Sakyk, Tėvynės
Kokie priešai valdžioje
Ir kas gi juos išrinko?
.
Tėvyne mano,
Tunelio gale
Šviesos dar nematyti
Per ilgai mes čia negaluojam
Patarki ką gi, mums daryti
Kas receptą mums išrašys
Gal patys sau meluojam?
.
Juk pusę amžiaus mokė mus
Viens kito neapkęsti
Sibiran išvežė visus
Kurie galėjo mus
Į Ateitį nuvesti.
.
Nepasiduoti vėlės ragina visus
Tėvų, sūnų ir brolių
Jūs blaškotės ne tik sapne
Sėdėdami ne ant tų rogių.
Jau laikas imti valdžią į rankas
Gal netgi nusiimti švarką
Kas padarys Tėvynėje jeigu ne tu
Geriausią tvarką?
TTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTT

Jietis 2008 m. vasario 8 d., penktadienis, 10:30:29
sssssssssssssssssssssssssssssssss
.
SKIEPAI
.
Sakysite kvailai aš nuoširdus
Įpratęs viešą išpažintį išpažinėti
Bet man juk padeda tik tai
Žodžius į eilutes trumpas sudėti.
Mintis lakoniškai rašau
Kas kart nevengiu prozos
Bet privalumą aš eilėms skiriu
Be jokios pozos.
Savęs poetu net nevadinu
Tik šiaip, čia mano godos
Bet sako aidą randa širdyse
Nes daug tiesos ten, rodos.
Aš apie tai ilgai svarsčiau
Kartodamas vis-Ne
Bet kas tada, jeigu ne aš
Kada visi giliam sapne?
Ir nekeliu savęs ant pjedestalo.
Bet misiją turiu atlikt
Nes rytuose kažkas vėl ieško vado
Nors ne trimitą vis pučiu
Pažadinsiu tautos aš apsnūdimą
Per daug apsėstų čia žmonių
Įskiepysiu teisingą jiems sprendimą.
.
sssssssssssssssssssssssssssssssssss

Jietis 2008 m. vasario 6 d., trečiadienis, 09:11:36
TTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTT
.
TĖVYNEI
.
Kad gali būt tvarka
Mes žinome, ja, ja
Jau laikas jums sugrįžt
Ir padaryt gal revoliuciją?
.
Jūs keikiat Lietuvą-Tėvynę
Iš užu „kardono“
Pamiršdami, kad patys esate
Iš to paties vazono.
.
Pirmos, antros kartos išeiviai
Dar gali `atsiplauti`
Nes buvo uždari keliai
Tėvynėn parsigauti.
.
O tu, jaunuoli, jau ne Lietuvoj
Išsižadi tėvynės tuoj
Tave banknotai suviliojo
Gali parduot namus, vaikus, rytojų.
.
Tai vietoj to, kad kurtum ateitį tenai
Sugrįžk ir tvarką padaryk čionai
Ir jeigu jau matei, kad gali būti jos daugiau
Kodėl neatiduoti duoklės Lietuvai tuojau?
.
Nebus beprasmiška ta patirtis
Matysi, ir žaizda tada užgis
Vis tiek jau darbo vietų ten mažėja
O čia pas mus “ kiniečių“ vis daugėja.
.
Galbūt nepastatysime paminklo tau
Bet džiaugsiesi sakydamas:
„Ir aš juk, demonus čia išvaikiau“.
.
Kraujasiurbiai save vadina Leo\ Liūtais
Čia okupavę šalį
Paskutinius batus tautiečiams jau nuavę
Gamyklas, fabrikus vadinasi `supirkę`
Tuoj grįšim į medinę pirkę.
.
Tai jeigu nieko jūs nedarote tenai
Galėsite kartoti:
„Žmonės, kurie nežino savo istorijos
Amžinai lieka vaikai“.
.
TTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTT

Jietis 2008 m. sausio 31 d., ketvirtadienis, 09:07:09
Korekcija eil. "VIŠTAKUMAS"
Pakeisti pirmas dvi eilutes:
.
Neturime mes priešų
Kova tik interesų.
.
Ačiū. :)

Jietis 2008 m. sausio 30 d., trečiadienis, 12:40:48
vvvvvvvvvvvvvvvvvvvv
.
VIŠTAKUMAS
.
Neturim priešų mes
Čia interesų tik kova
Tai ko nereikia-
Nematyk.
Ir ko nereikia-
Negirdėk.
Vadintus tai-
Kultūringumas?
Bet nesipriešint blogiui
Jei matai
Argi toksai valstybininkų loja lumas?
Tai nepagydoma politikų liga
Vadinasi ji –višta kumas.
.
vvvvvvvvvvvvvvvvvvv

2008 m. sausio 27 d., sekmadienis, 00:59:00
BET JOS NEGIRDI

2008 m. sausio 27 d., sekmadienis, 00:58:01
Kartais iR ŽMONĖS GIRIASI ,KAD TURI MEDINĘ ŠIRDĮ:)

2008 m. sausio 27 d., sekmadienis, 00:56:08
...Kartais medžiai, kaip žmonęs, prabyla,
kai tylėti jėgų nebelieka.
Bet niekas jų skundo negirdi...
Medžių aimanos grimsta į tylą.
Jie verkia. Skauda jiems medinę jų širdį...

kobra45 2008 m. sausio 21 d., pirmadienis, 23:46:49
gerai isiskaityk ir suprasi...

kobra45 2008 m. sausio 21 d., pirmadienis, 23:45:56
as tiesiog nenoriu apkrauti savo smegenu,as tiek turiu rupesciu su sunaus liga,tiesiog iki krastutinumo........

2008 m. sausio 21 d., pirmadienis, 17:33:06
Mylek, ir busi mylimas.
Gyvenimas man jau irode tai savim.
Nereikia keikt likimo del klaidu,
Kuriu teisejas vien tik laikas
Slystantis tarp pirstu virpanciu,
Lyg karstas juros smelis...
Suplesyti gyvenimus - skaudu
Labai skaudu abiems. Taciau - sunku
Pabegti nuo saves, minciu, jausmu...
Bet nuo likimo niekad nepabegsi.
Jis pasivys net ir kitam kraste pasaulio
Ir nuo minciu, nuo praeities,
Klaidu gyvenimo ir skausmo
Isdeginto sirdy, neapdairiai...
Gal klystant, gal nekenciant, gal mylint,
Gal aukojant...
1999 m. vasaris

Jie 2008 m. sausio 20 d., sekmadienis, 20:04:20
Tai gerai, tu ir nesusidėk. Tik išversk ir pasirašyk mano vardu.

kobra45 2008 m. sausio 20 d., sekmadienis, 19:39:15
su politika geriau nesusidet.......

Jietis 2008 m. sausio 20 d., sekmadienis, 11:55:43
Kobra 45, gal gali išversti? Ačiū. :)
...................................
Žemaitē, kāp ė kėtė lietovē, magtīngā nokentiejė no Lietovuos okopacėjo:
-Dėdlē daug žemaitiu bova ėšždodīta Lietova okopavos carėnē Rosėjā.
-Vieliau žemaitiu daug ėšžodita ė ėštrėmta bova Lietova okopavos Nacėstėnē Vuokėitėjė ė SSRS.
--SSRS okopavos Lietova 1940 m. ė 1944 m. prėiš vėsos žemaitios bova dėrbamas represėjės, anie tremamė ė Sėbėra, kor žmuonės būdava ožmošieniejamė, konkėnamė ba juokiu ėruodėmo, vėin tėk diel ton, ka pavīzdiou Liousuos Lietovuos čieso (1918-1940 m. dėrba muokītuojēs, toriejė sava ūkios, muokies, lėida sava vākos ī muokslos, prėklausė liousuoms uorganėzacėjuoms, kāp pavīzdiou šiaulēm, aba skautam).
---Nivėinam žemaitiou, aba žemaitē (aba anū šėimuos narem) ož ton nosėklatėmos dabartėnės Rosėjuos, katra prėsijėmė vėsos SSRS ėsėparėiguojėmos ė tėisės, naatsėpraše ė nasomuokėjė kuompensacėjuos.
.
..........................................

Jietis 2008 m. sausio 18 d., penktadienis, 10:55:43
bleblebleblenblebleblebleble
.
PSICHOTRONIKA
.
Psichotroninės bangos
Nukreiptos čia
Slaviškas kodas ore
Matrica tu
Bliauna lietuvis ble, ble.
Nors ir esi blaivus
Pasiekia visus
Ieško naudos jie sau
Kasa duobę tau
Dienom ir naktim
Užtai turim išlikti savim.
.
fufufufufufufufufufufufu

~~~~~~> 2008 m. sausio 18 d., penktadienis, 10:01:44
Jo, jo, ir Feliksas Edmundovičius Džeržinskis iš ten pat ir Leninas kažkur tai `praezdom`šlaistėsi ir Juze fass Pilsudskis kraują gėrė...

Jietis 2008 m. sausio 17 d., ketvirtadienis, 11:12:41
AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
.
ALERGJA
.
Tai sugebėk taip perlenkt lazdą
Kad net kultūra jų Inculto
Nereikia man nei jų Jesenino
Tolstojau, anei Puškino
Ir apskritai- kirilicos jų kulto.
O ir TV kanalai bruka savo
Blogai 25-tą kardą užkodavo.
Lietuviškam kanale sėdi kvislingai
Ir Siauras geria jau ne Rizlingą
Geriau tada per satelitą
Pasiklausysiu aš elitą
Susirasiu aš anglų bangą.
Kol aparato dar neišmečiau
Per langą.
Neskleidžia jie tokios agresijos
Gal ir pavyks atsikratyti
Rusiškos alergijos?
.
AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA

kobra45 2008 m. sausio 16 d., trečiadienis, 00:40:07
Neviltyj
darbai neuzbaigti...
as verkti,saukti noriu,ne asaru jus
nematysit,
planus kuriu dar vis,
gyventi noriu as.
sutrypti jausmai ir iskaudina siela,
stengtis nebera prasmes.
as neviltyj paskendusi baisioj
darbai ir misija neatlikta.
as ieskau praeities jam dovanu.
beprasmiska,tu kam prasei?
as nora jo ispildyt noriu...
gal rasiu praeiti jam dovanu.
tik Praeiti....

kobra45 2008 m. sausio 15 d., antradienis, 14:21:39
Kam
paskesiu asaru as juroj,
tu nori sito...
vis kartoji myliu,myliu.
as netikiu meile tava.
grasini paskandint mane asaru juroj.
paskesiu as is sirdgelos tikrai.
as negaliu pasukti laiko rato,
prasei pasukt atgal metus,
ir neprasyk...
tai neimanoma.
as viska tau pakloc po kojam.
tu zinai,
tik laiko jau nesugrazint.
tas laikas visagalis nusinesa jaunyste tavo.
dovanu tik praeities...prasai.
as sito negaliu,
kentesi,
as tau sakiau taip bus.
o laiko nebera...
paskesiu as,paskesiu savo juroje.
tu taip norejei,
tai uz ka,kodel,
gal kad perdaug mylejau.
as neviltyj tokioj,
kaip dovanu tau praeiti atnest?

vaida 2008 m. sausio 14 d., pirmadienis, 21:17:00
Ir atspindy savęs neatpažįsti, nes žvilgsnis piktas ir klaikus, savęs bijoti pradedi...Ir supranti, kad tai – ne tu!
Kažkas Tau artimas, bet tuo pačiu be galo tolimas piktai nužvelgti pradeda.
Tada suprasti pradedi, kad tai - ne tu..
Kažkas toks paslaptingas, bet tuo pačiu pažįstamas, ramiausiai tūno Tavyje, o elgesys gerai suprantamas Tave užvaldęs gan senai.
Ir supranti, kad blogis tūno Tavyje, kurio išvyt nesugebi...kuris pagundų begalę tau siūlo, ko nepatyrus dar esi.
Bet gyveni su juo, nes jo išvyt nepajėgi...Paklūsti ir drauge žengi..
Nors žvilgsnį savo išsigandusį dažnai tik atspindį tesutinki...
...............
I. Kažkada vis svajojau būt su Tavim,
Prisiglausti, mylėti, nors trumpam laiminga pabūt...
Mylėjau tave aš be proto,
Ir lyg vaikas sekiojau Tave.
O menkos mano svajonės, kasdien vis labiau, nepasiekiamos rodės.
Mano gyvenimas pavirto ilgu laukimu – kada nors būti laimingai.
Kaip kiemsargis šuo, laukdavau Tavęs per dienas,
Ir tyliai širdy, kaskart tavęs nesulaukus pravirkdavau savo skausmu...
Bet atėjo diena, kai meilei pabodo pastumdėle būti,
Apleido mane ji iš lėto, išėjo užtrenkus duris, mano skausmui,
Ilgiuosi aš jos, ilgiuosi ugnies, bet tikiu, kada nors ji vistiek dar sugrįš...
...........................
VII. Negaliu žiūrėt į akis, kurios man meluoja,
Negaliu užgniaušti jausmų,
Gal todėl vis noriu išeiti, bet negaliu...
Negaliu nemylėti žmogaus, kuris man brangus....
Negaliu užmiršti tavęs...
Negaliu užmiršti kalčių, nors atleidus seniai jas esu.
Negaliu tikėti Tavim – negaliu suprasti Tavęs...
Kaip ir Tu negali, nuoširdžiai mylėti manęs...
................
IV. Man vėjas barbeno į langą tylią naktį,
Bet jau tada gerai žinojau,
Jog tai Tu atėjai manęs pasveikint.
Ir saulė šildė vis greičiau
Tą ledą nuo širdies,
Ir sprogti pumpurai pradėjo,
O vėjas pūtė vis švelniau,
Bet jau tada žinojau,
Jog tai TU.
Atėjęs pas mane, mane sušildei,
Ir ne pavasaris tai buvo.
O šiluma, kurią man dovanoji,
Kurios užtenka mums abiems, kad būtume laimingi...
....................
III. Nuplaukus banguotais debesim, užmigsiu aš Tavam sapne,
Žiūrėsiu į akis Tavas,
Kurias myliu...
Ir mintys mano, ir sapnai,
Juk Tu žinai, priklauso vien tik Tau.
Ir aš pati, nors ir toli, tačiau mintim Tau priklausau...
....................
II. Tikėjimas meile suteikė man viltį gyventi,
Drąsa ir tikslo siekimas padėjo įvertint save.
Daug kartų verkiau, manydama, kad viską praradau,
Galiausiai supratau, kad niekad nieko neturėjau...
.................
Paniuręs dangus,o krentančios snaigės šoka vėjo liepiamos,
Jos leidžias iš aukštai į žemę,
Ištiesiu ranką, šokančios snaigės viena paskui kitą nusileis ant mano ištiestų delnų ir... Ir...ištirps...
Kaip snaigės tirpsta mano rankose, taip aš - Tavam glėby tirpstu...
Jos leidžias iš beribio, bekraščio dangaus,
Ir..ištirpsta mano delne... Kaip snaigė aš Tavam glėby tirpstu, Ir noriu dar..
su Tavimi tame danguj pabūt,
Bet kilt – ne leistis,
Ir vėl ištirpt kaip snaigė....
.............
Susapnuosiu šią naktį tai, kas gražiausia:
jūrą beribią ir mėlyną dangų, Susapnuosiu paukščius pavasarį grįžtančius ir viską aplink žaliai besidažančius.
Susapnuosiu saulės spindulius pirmus,
šildančius mano skruostus,
Ir mylintį žmogų greta, kuriam rūpiu.
Susapnuosiu tai ką turiu,
o rytą nubudus..
..suprasiu dar kartą,
kiek nedaug reikia laimei...
......................
nesvarumo buklej, tarsi plaukioju laike-
be atramos, uzuovejos...be tikslo...
o tie krantai kadais tureti-
nutole praeitin visi...
o apmaudas kaskart aplankantis
neprasomas i praeity vis traukia...
prie tu krantu..
kuomet, audra many dar siaute
o as, lyg jurioj neramioj-
blaskiausi trankoma bangu...
ir nuolat laukiau ryto...
tik nemaniau, kad lauktas rytas-
ruskanas toks bus,
kuomet sirdy nyku, jog noris staugti...
o as nutolus nuo savu krantu,
su ilgesiu sirdy,
uz horizonto busimu audru...
nekantriai lauksiu....
..................

kobra45 2008 m. sausio 13 d., sekmadienis, 22:57:26
LORETAI
mergyt,dar spindi tavo veidas.
Neuzmirstuole musu amzinai.
Gyvent ,mylet tava sirdis taip trosko.
Tevyne tau mergyt brangesne buvo ...
jei tu atidavei save .
Tu spindulelis danguje,zvaigzdele musu,
zybek lietuvio sirdyje!
tenepamirsta tavo vardo mielo
nauja karta.
2008.01.13

dkpunia 2008 m. sausio 13 d., sekmadienis, 14:30:53
Tyros meilės ilgėsys
Aš ilgiuosi tavęs,
kad ir kur būtum,
kad ir kuo būtum,
man trūksta tavęs,
trokštu, kad stipriai
mane apkabintum
ir priglaudęs prie savęs
laikytum mano pavargusį kūną
savo glėbyje,
pasiilgau tų šiltų rankų,
kurios švelniai glostė
mano auksinius plaukus,
kur tos lūpos,
kurios tyrai ir nekaltai
lietė manasiąs ,
kur tos spindinčios akys,
kurios skverbiasi gyliai į širdį
švelniai ją glostydamos,
man trūksta to švelnaus kūno
šalia kurio jausčiausi saugi
kur tu? kur esi?
mano svajonių prince,
mano taip trokštama meilę,
juk žinai, kad ir kuo būtum
ir kaip atroddytum
aš myliu tavę,
aš negaliu be tavęs,
man sunku...
man truksta tavęs,
aš ilgiuosi, verkiu,
šaukiu... ir tikiuosi,
kad išgirsi šį
vienišos širdies šauksmą,
pajusi tą skvarbu,
verintį mano širdį
nenumaodomą skausmą
ir grįšį, kaip saulės spindulys
į įsiilgusią, vienišą širdį,
lyg ir nebūtum išėjęs
nes aš prarasta be tavęs...
dkpunia
2007-07-11 00:00

Jietis 2008 m. sausio 13 d., sekmadienis, 12:03:44
A+A+A+A+A+A+A+A+A+A+A+A+A+A+A+A+A+A+A+A
.
REQVIEM
.
Visi mes išeisim į nebūtį
Kiekvienas palikęs po netektį.
Nė vienas su saule negyvensim
Bet vis tiek pasistenkim.
Palikim nors gerą prisiminimą
Kad likę tobulintų savo pasirinkimą.
Išeisim visi, ne kartu,bet po vieną
Daugiau\mažiau subrandinę savo sielą.
Išeisim visi subrendę savaip
Ištobulėję, ar degradavę kažkaip.
Kiekvienas savo kailiu patyrę
Ką reiškia turėti,
Ką reiškia parduoti Tėvynę
Kas budelis
Kas auka
Poetas, kas karžygys
Supratę savaip
Kas do esi
Dievo tu kurinys.
.
A+A+A+A+A+A+A+A+A+A+A+A+A+A+A+A+A+A+A+A

Jietis 2008 m. sausio 12 d., šeštadienis, 11:13:28
*************************************
.
Osana
.
Tu šios žemės dukra
Kaip gėlė per anksti nuskinta
Tankų vikšrais sutrypta
Siaubo naktį tada
`Per kančias-į žvaigždes` paimta.
Kaip norėčiau surast ir
Užgimusią žvaigždę danguje
Pavadint –LORETA.*
.
*************************************
.
Vikipedija:
<Osana minimas 118-oje Psalmėje Tai gali reikšti taip pat „O Dieve, padėk (gi)!“ bei kita.>

kobra45 2008 m. sausio 7 d., pirmadienis, 13:21:52
super

2008 m. sausio 7 d., pirmadienis, 12:36:25
Baigiu atrišt
Grandines tas
Paleisiu Katiną
Į keturias puses
(cha,cha,cha, dar kartą galima juoktis)

2008 m. sausio 7 d., pirmadienis, 11:04:10
Tupi kiškis po egle le le
Ilgi kiškio ūsai
Čia ne kinas nas nas
O katinas mokytas tas
vis vaikšto apie
Kamieną, grandine ne ne
Kaip koks Puškinas nas.
.
(Cha, galima juoktis)

Nežinomoji 2008 m. sausio 6 d., sekmadienis, 21:53:24
"Toli vienas nuo kito esam.
Surast mane gali tik mintyse.
Išgėriau kavą aš viena,
Pašėlusiai žinutės laukdama.
Širdis man daužosi rankos dreba.
Juokinga darosi visai
Iš kur tokie jaunatviški jausmai?..
Nebepažįstami mes esam- jug viai
Jaunystės vaizdinių tik užburti
Slaptų svajonių sūkury...
Vienas kitam gi svetimi mes buvom
Panorai susitikti po kalėdine egle
(Skaičiukai metų jau ką kitą sako.)
Be pasimatymų, žinutės mielos.
Svajonėmis, atmintimi gaivina sielą .
Svajonėje gyventi gera,
Kad ji tik nesudužtų greitai.

as 2008 m. sausio 2 d., trečiadienis, 18:00:11
si istorija apie mano mociute...

as 2008 m. sausio 2 d., trečiadienis, 15:57:58
Pasitraukimas
iskubejo arkliais is sodybos savos,
i nezinia...
ne savo noru.
netoliese dundejo tankai sedami mirti ir nezinia.
verke motina sena,
kur seima visa,vaiku burys?
nespejo jie...
motin.
jauneli pakirto kulka pasalune ,
vyriausias sunus,
nezinok motul,nezinok.
jie padejo galvas uz Tevyne.
Lietuvos miskuos.
isvaziavo arkliais is sodybos savos,
ne savo noru.
verke motina, amerike.kazkur...
tik viena sunu glausdama.
Ilgai kentejo Tevynes ilgesi ir dukteru.
Ji vis tikejos dar sugryzt...
ji nuotraukoj-berzelin isikibusi
i toli
zvelgiancia...
tikejos ji izvelgt Tevyne brangia ir paliktus vaikus.
Tikejosi izvelgt gimta lizda ant Dubysos krantu.
isdraske tavo lizda motin,sudegimo namus,
sudegino visas viltis...
tau patalas sunkus,ne Lietuvos lauku.

kobra45 2007 m. gruodžio 31 d., pirmadienis, 19:23:10
TEVYNE
nebemiela zemele mano suneli?
cia tavo saknys ,namai gimti,
nejau nuleidai rankas darbscias savas?
parsidavei,
neilgam,,,tu be manes-niekas.
uzgriaus tave ilgesys ir mirsi tu is nostalgijos
del manes Lietuveles mazos...

Jietis 2007 m. gruodžio 29 d., šeštadienis, 10:34:23
?????????????????????????????????????
.
KODĖL?
.
Paaiškink man
Kodėl čia taip blogai,
TĖVYNE,
Kad dirbu Anglijos
Aš sąvartyne???
.
?????????????????????????????????????

2007 m. gruodžio 28 d., penktadienis, 23:14:38
Paaiskins tau
tuojau Tevyne
kodel tu dirbi
svetur savartyne
-
Esi tu prastas
Lietuvos pilietis
Todel ir dirbi
Anglijos siukslyne.

Jietis 2007 m. gruodžio 28 d., penktadienis, 17:21:56
?????????????????????????????????????
.
KODEL
.
Paaiškink man
Kodėl čia taip blogai,
Tėvyne,
Kad dirbu Anglijos
Aš sąvartyne???
.
?????????????????????????????????????

Jietis 2007 m. gruodžio 18 d., antradienis, 17:56:11
VVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVV
.
VYTIS
.
Mylėjo šią žemę žmonės be proto
Kultūras sėjo, sodino
Bet užpūtė ne suominis, o maskolinis
Jam reik piktžolyno.
Varputys, usnys, balanbos
Įleido šaknis, jaučias gerai
Sako taip buvo per amžius
Čia mūsų jau žemė
Kur vyko karai.
Karminiai dėsniai galingi
Ne sėklai-artojui
Būkime mes protingi
Nes tu gal suprasi
Pasižadėk nors rytojui
Nepaleiski artojau arkliuko
Sunaikink samanų aparatą
Nukaldinki kardą Temidės
Užaugink sūnų Vytį
Nevyniok žodžių į vatą.
.
VVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVV

kobra45 2007 m. gruodžio 15 d., šeštadienis, 14:33:19
Skyrius pirmas
as vis laukiau ilgai laukiau.
Minutes slinko tarsi valandos...
kankino sazine mane,kam...
Isejei pabuciaves kakton ir nepykti prasei.
kankino sazine kam ...
buvau salta as tarsi bejausme butybe.
NE mano sirdyje kunkuliavo kraujas,rods tuoj uzvirs,
nu ka beprisauksi nakties tamsoje?
paskui staugiau tarsi vilkas,kam,kam...
bet as tik zmogus su savo klaidomis,bandziau save teisinti.
Trumpam stojo ramybe,gal geriau ne ...kirbejo viduje,
bet taip negalima galvot-nuodeme baisi,vidinis balsas vis nerimo
Tu isejei pabuciaves kakton ir nepykti prasei,
bet kam paleidau as tave juoda nakti,gal tiesiai priesui i nasrus.
As radau tave,nes ieskojau ilgai.
as radau tave tarpe vergetu,tarpe niekadeju,kur durys be rankenu.
tavo suvarges veidas ir mano suzeista sirdis amzinai...
kiek kartu dar kartosis,kiek iskentet reikes abiem ir mum visiem.
siandien dziaugiuos minute,ta palaima,,,nes tavo veidas pries akis
po kol kas....................................................
man nesvarbu kad ir padykes,kentet prisiekiau amzinai.

2007 m. gruodžio 15 d., šeštadienis, 13:06:16
AAA
1
Viena diena
kažkas pabelde
i sielos duris
O praveriau
Matau tai Širdis
"AŠ, tai tu "
Tarė ji
Atėjau iš vidaus
Kur auksinė šviesa
Kur vienatvė tava ....

Jietis 2007 m. gruodžio 13 d., ketvirtadienis, 13:03:20
Eilėraštis gimė straipsnio Delfije įtakoje.
<R.Čekutis. Virtualus melas prieš Lietuvą>
<Ričardas Čekutis, „Atgimimas“
2007 gruodžio mėn. 12 d. 12:54>

Jietis 2007 m. gruodžio 12 d., trečiadienis, 22:38:22
Ja Ja Ja ё ё ё blebleble ю ю ю бле бле бле бле
.
VIRUSAI
.
Kompą apniko vi rusai
Protą apraizgė
KGB tarakonų ūsai
O kūną
Ne tik ŽIV ir Hepatitas
Geras jų apetitas
Plausime burnas valikliais
Ėsdinsim vingius-ėsdikliais.
Gal kas ir pyks?
Klausimas svarbesnis-Ar pavyks?
.
ю маттттттттттттт MATTTTTTTTTTTTTTTT

2007 m. gruodžio 12 d., trečiadienis, 22:34:14
Pfu u u u......
Ne tą įkėliau, kažkokį juodraštį.

Jietis 2007 m. gruodžio 12 d., trečiadienis, 17:05:18
Ja Ja Ja ё ё ё blebleble ю ю ю бле бле бле бле
.
VI RUSAI
.
Kompą apniko virusai
Smegenis jūsų- dar ir ŽIV
Ir ne tik, ne vien tik USA, ūsai
Plausime burnas valikliais
Ėsdinsim vingius-ėsdikliais.
.
ю маттттттттттттт MATTTTTTTTTTTTTTTT

Ieva 2007 m. gruodžio 10 d., pirmadienis, 11:45:25
Dovanok žemei dar vieną pėdą.
Ne! Negerk ir netrypk žolynėlio.
Tik delnus ištiesk, tegu ėda...
Ryto saulę iš tavo pasėlių.

Jietis 2007 m. gruodžio 9 d., sekmadienis, 10:10:04
SIRIJIETEI 2(po dangaus žvaigžde)
.
SSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSS
***************************************************
.
Tu sakei dangumi kad keliauji
Kur žvaigždynai, sietynai, ūkai
Ten spalvų neregėtų atrandi
Ten ir aš pasijusčiau gerai
Kad paletėj savoj visada pasigendi
Jų tiesiog čia nėra, nes ne tavo namai
Bet užklydai čionai susirast,
Pasiimti mane, nusivest
Ten toli, kur spalvoti takai .
Ką manai? Ar tikrai?
Mums kartu juk gerai?
Gal kada nors šitaip ir bus
Man jau per ankštas mano dangus.
.
**************************************************
SSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSS

Gamze 2007 m. gruodžio 8 d., šeštadienis, 14:59:59
Nesuprantu kur rasti lietuvos istorija?o gal kas ja zino

kobra45 2007 m. gruodžio 7 d., penktadienis, 20:22:30
atsiprasau *blaskais* zodis su klaida,tai jau neatleistina

kobra45 2007 m. gruodžio 7 d., penktadienis, 19:11:19
SIS BEPROTISKAS PASAULIS
ko bkaslais,nerimauji tu
siela kvaila nemarioji.
Kazkas
suzeidzia tavo principus dorus,
tu priestaringa,pakesti bjaurasties nemoki.
negali susvelnint ar paguoti kencianti.
geriau nurimki,ziur kiek nieksybiu siam
mazam pasaulyj.
nurimt tu nemokesi ir nemastyt,kentesi...
tokiau zudys,kankins jie vienas kita,grobs turtus.
brolis broli nuzudys del zemes lopinelio,
isizades viens kito amzinai,
praeidami pro sali labas nesakys...
kodel tu siela tokia kvaile
nu kam sielotis jei tukstanciams ramu miegot.
kada ateis ramybe ir palaima kas pasakys.

Jietis 2007 m. gruodžio 4 d., antradienis, 13:20:05
suradę t.b.-išlošę.

Jietis 2007 m. gruodžio 4 d., antradienis, 12:31:38
zzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzz
.
ZAVALINSKIADA
.
Gi sakiau jums,
Šeši nuliai-milijonas.
Žiūrite TV? Tai mano monas.
Mulkiai,
Padalinsiu viską smulkiai
Sudėliosiu ir akcentus
Džiaugsitės suradę centus.
.
zzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzz

Wikma 2007 m. lapkričio 27 d., antradienis, 11:07:08
Žaliam šiene
žolė želia,
Lūšių šile
uogom beria...

2007 m. lapkričio 27 d., antradienis, 01:24:04
AAA

2007 m. lapkričio 27 d., antradienis, 00:33:59
Regėjau as tave sapne,
Sianakt verkiau jame,
Nors tu buvai salia,
As apkabinti negalejau…
Verkiau viena tamsiam name.
Tyliau nei zvaigzdes verkia,
O tu buvai greta
Paemes mano ranka…
man buvo liudna,
nors jutau Tave.
Nors sildei sypsena sava,
Ir tyliai, palengva…
Tu priartejai “Buk mana”
Ir zvaigzdes suspindejo..
as atsakiau “Tava”.
Bet rytas vel atejo

Virginija 2007 m. lapkričio 25 d., sekmadienis, 21:57:39
LIETUVA
(tiesiog žodžiai)
-
Tu Lietuva žalia
savo kalvomis
Išdidi
Savo upėmis
Bekraštė
Savo miškais
Nepaimama
Kernavės piliakalniais
Stipri
Tautiškumo galią.
Atsispindinti
Tikro Lietuvio širdy..

Jietis 2007 m. lapkričio 24 d., šeštadienis, 13:44:25
$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$
.
AKCIJA- centas
.
Kaip neišleisti nė cento?
Gal pasiklausiu docento.
Bet
Centas prie cento-ir litas.
Pilniau atsakys jums dolitas.
.
$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$
Lapkričio 24-ąją dieną visame pasaulyje švenčiamas penkioliktasis „Nepirk nieko“ dienos (angl. Buy Nothing Day) jubiliejus. Svarbiausia šią dieną yra neišleisti nė cento.
„Nepirk nieko“ diena yra puiki proga pradėti savo gyvenime taikyti formulę: „Atsisakyk, sumažink vartojimą, naudok daiktus daug kartų, perdirbk“ (Refuse, reduce, reuse, recycle).

2007 m. lapkričio 23 d., penktadienis, 16:04:08
!!!!!!!!!!!!!!!
Man nereikia kitų ,tik tavęs vieno
Kai prašvinta žvaigždelės aukštai danguje
Ir susuokią paukšteliai ryto žaroj.
Man nereikia kitų, tik tavęs vieno
Kai sunku ar džiugu
Kai pykstu ar juokiuos.
Man nereikia kitų, tik tavęs vieno.........

2007 m. lapkričio 23 d., penktadienis, 15:32:45
Būti tikru draugu..
Tai pamatyti dar nespėjusią pasirodyti draugo akyse ašarą..
Būti draugu..
Žinoti kodėl bičiuliui taip sunku..
Būti draugu..
Suprast kai bičiulis liūdi..
Būti draugu..
Mylėti jį taip,
kaip kiti jo nemyli..
Būti draugu
Nors per atstumą.
Štai koks turi būti tikras DRAUGAS..

Jietis 2007 m. lapkričio 23 d., penktadienis, 11:35:01
?????????????????????????????????????????????????
.
Daktare,
Aš turiu už ką nusipirkti benziną
Moku sutaisyti ratus, variklį
Kad nerytų jis dizeliną
Pastatyti namus, remontuoti butus.
O dabar ir aš sugedau, kaip matai.
Bet pasakyk man, kodėl
Tu pas mus uždirbi tiek mažai?
.
?????????????????????????????????????????????????

2007 m. lapkričio 22 d., ketvirtadienis, 17:05:28
2007 m. lapkričio 12 d., pirmadienis
Nesu laimingas, bet su ja daug metų gyvenu...
Vis iš paskos man, ką bedirbu, kur einu...
-
Priskreto kaip tas lapas prie sėdynės
Ir neatstoja nuo manęs ta kvaiša paskutinė...
-
Veju ją nuo savęs, sakau: „Išnyk!..“
O ji man šypsosi: „Brangusis, tu nepyk...“.
-
Kai sapnuose tiesiu rankas apglėbti mylimosios kūną,
Ji prie manęs priglunda ir kikena...Po perkūnais!
-
Nebegaliu daugiau, prašau skyrybų...
Mana kantrybė irgi turi ribą...
-
O ji dar šaipos: „Esam Dievo junginys...
Jokie teismai išskirt mūs neišdrįs!“
-
Galiu keiksnot, burnot, kiek tik valioju....
Ji visada šalia, vis painiojas po kojų...
-
Prašau, vienatve, susirask sau draugą kitą,
Kad vėl aš vienas atsibusčiau vieną rytą...
---------------------------------------------------
Palikt manęs vienatvė netgi neketina...
Ji - „ draugė“ mano lig atodūsėlio paskutinio

2007 m. lapkričio 21 d., trečiadienis, 22:37:54
Jieti:))))))))))))))supratau,dekui.

Jietis 2007 m. lapkričio 21 d., trečiadienis, 21:08:58
~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~
~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~
.
POKALBIS
.
=Ar tu lauksi, ar ne
Ateisiu pas tave
Įsiliesiu, įsisupsiu tavy
Laimę pajusiu tavo glėby.
..
-Tu įsiliek į mane
Ne pieno upe
Ne stikliniais krantais
Audringais jausmais
Išsiliek šaukte
Ištirpk manyje
Išsirėk, išsiplūsk
Išsiverk, išsidūk
Atsiduok, išvaitok
Laisva būk.
Pralaužus ledus
Išplovus krantus
Užliek nederlingus laukus
Įkvėpk gyvasties
Te atsispindės tavyje dangus
Tada ir as būsiu neišdžiūvęs
Tavyje spindės saulė
Manyje-mėnulis.
.…
=Paskandins savyje jis mane
Aš prarasiu ką nors, o gal ne?
Plauksime Saulės Dievo
Ra vartyje
Nutekėsim į Baltiją.
Atiduosiu aš visą save
Tu apglėbsi mane
Savomis vilnimis
…
Sako Nemunui upė Neris.
~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~
~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~

2007 m. lapkričio 21 d., trečiadienis, 13:51:08
>>>
Prisiglausiu prie žemės,
Nors lašės lietus,
Jau man vis vien.
Į atminimus pasinersiu
Nors realybėj kęsiu skausmą,
Jau man vis vien
O kaip ,nenoriu mirt,
Kažkas neleis.
O kaip norėčiau skrist,
Kažkas padės
Norėčiau bėgti – .
Norėčiau rėkti –
Kažkas išgirs

Eglė 2007 m. lapkričio 20 d., antradienis, 22:46:23
***
Prisiglaudžiau tarsi banga prie kranto
Pavargusi nuo vėjų ir audrų
Ramiam užutėky mums buvo lemta
Tiktai akimirksnį išbūt kartu.
Audra išplėšė tau tiesiog iš rankų
Kriokliais paleido per pačius slenksčius,
Kad niekas niekada nebegalėtų
Prabilti į gyvybės likučius.
***
Dabar jau nebeliko nieko
Nei pareigos, nei priedermės
Išbirome smulkiais skatikais
Prie pat akligatvio duobės.
Tokiais smulkiais... Visi pro šalį
Praėjo vidury dienos,
Kad bent kas nors vilties lašelį,
Kad tai nebepasikartos.
O gal tai tik skeveldros sapno
Prieš saulę vartos paryčiais...
Kokia naivi saviapgaulė
Ties subyrėjusiais namais.
Dabar jau nebeliko nieko.

merild45 2007 m. lapkričio 18 d., sekmadienis, 22:50:39
Kodel
pagiringa jinai...
gal pavargus.
iesko ji uzmarsties
butelyj.
pasmerkta slitinuoja.
neuzjaus jos vaikai,
neuzjaus svetimi.
isjuokta bus visu,
savo
zvilgsni ji sleps ...
neatlaike audru,
isdavystes ir melo,
ji paluzus tiktai moteris,
iesko ji uzmarsties...
per silpa ,
pamesta ,gal net ismesta.
alkana ji klajos...
ji paluzus tiktai moteris.
nepades pasikelt,
rankos jai neisties
nepades pasikelt
kaip skaudu!
O beprotiskas pasauli,
koks ziaurus tu esi.
kobra45

2007 m. lapkričio 16 d., penktadienis, 19:11:02
>>>
Kokia prasmė iš to
Kad gyvenu?
Tos tamsios dienos
Ir rudens lietaus lašai
Naikinantys gyvybę manyje.
Kokia prasmė iš to
Kas širdyje?
Nematoma žaizda
Slopinanti šypsena veide.
Kokia prasme ,iš to
Kad šviečia saule danguje
-
Gyvenam čia,
Lyg svečiuose.
Būtybės esame
Akimirksnio laike

2007 m. lapkričio 15 d., ketvirtadienis, 21:59:52
AAAAAAAAAAAAAAAA
-
Prašau padovanok
Nors mažą viltį
-
Atimk dvejones
Meilę prisimink
-
Paliesk stygas
Ir liūdesiu švelniu suvirpink
-
Suvirpink sielą
Suklaidink sapnus.

Eglė 2007 m. lapkričio 15 d., ketvirtadienis, 13:57:26
Tavo venos.
Jos tokios prisirpę.
Jų keliu slenka mano ranka
Čiuopdama kaip nevaldomai virpa
Pagrindinė gyvybės styga.
Karščio šuorai
Nubėga latakais,
Įsiskverbia į kūną gilyn,
O aplink vien tik virpančios žvakės
Nekantrių judesių įkandin.
Beskubėdamos degti užgęsta,
Užliūliuoja akla sutema.
Mes nežinome plaukti, ar skęsti,
Ar ištirpti nakties tamsoje.
***
Tikėjau, kad viltis atves
Prie atvirų laukujų durų
Ir aš įėjusi pro jas
Nuprausiu savo veidą sūrų
Nuo netikrumo maišaties,
Nuo netikėtų labirintų,
Širdis išsikalbėt galės
Ir taip suras kas ją apgintų.
Tiktai ant durų vėl spyna
Langinės uždarytos skreba
Aš vėl gi atėjau ne čia,
Ne ten kur mano žvakė dega.
Ne ten, kur jausčiausi saugi,
Globojama ir reikalinga...
Žiema nubudo taip anksti,
Ir taip tirštai į širdį sninga...
***
Jų niekas nerenka. Jie byra
Į juodą žemę, kad numirtų
O kitąmet tame lauke
Kitus ir jau kitaip sodintų.
Jie jau atsidavė žmonėms,
O mes vis ėjome pro šalį
Kaip kad praeiname pro tuos
Kurie žydėti nebegali.
Ir keikiame save už tai,
Kad skubame, kad nelaimingi,
Kad mūsų svarbūs reikalai
Kitiems visai nereikalingi.

Sudėvime jausmus greičiau,
Nei savo paprastą apsiaustą
Ir einame kur paprasčiau
Ir norime, kad nebeklaustų
Už ką, kodėl tokie paiki
Skubėdami pirmyn paliekam
Brangiausius žmones pakely
Ant šiugždančio vasario sniego.
Jų niekas nerenka. Jie byra...

2007 m. lapkričio 11 d., sekmadienis, 19:30:28
Širdis dar nepražilo
Tik plaukų spalva balta
Ir liūdesys švelnus
Jo jausmas toks gilus.

666 2007 m. lapkričio 9 d., penktadienis, 22:56:29
superinis,tik suvyniot ir ipakuot,valio!Auuuuuuuuu............

Jietis 2007 m. lapkričio 9 d., penktadienis, 11:59:52
Au Au Au Au Au Au Au Au Au Au Au Au Au Au Au Au
.
ŠUNAUJA
.
Yra tokia šunų veislė
Ne pudeliai, ne dogai
Ne laikos, ar spanieliai
Bet paskirtis-barjerai.
Vadinasi keistai-
Nerusų teritorijos terjerai.
Pasižymi jie tuo
Kaip foksterjerai
Kažką vis puola,
Aršiai loja
Kažką peza
Kaip sakoma-
Energijos tai daug
O proto- maža.
Dar penkiakampės dėmės
Ant kaktų rausvuoja
Žodžiu, yra veislių
Bet šitie-šuniui penkta koja
Išlaiko jie fasoną
Nešiojasi basoną
Ir šlapinasi
Ant visų kampų
Žodžiu-sudaro bjaurų foną
Vadinas jie -rusijos
Penkta kolona.
.
Hrrr Hrrr Hrrr Hrrr Hrrr Hrrr Hrrr Hrrr Hrrr Hrrr Hrrr Hrrr

Jietis 2007 m. lapkričio 8 d., ketvirtadienis, 09:23:39
>>> >>> >>> >>> >>> >>> >>> >>> >>> >>>
.
DIAGNOSTIKA
.
Ne žmonių, nei jų draugų
Aš daktaras Aiskauda
Bet geranoriškai sakyt galiu
Jei jus kankina ligos
Ar sielą skauda
Tai patarimą dalinu
Nes supratau ir aš
Gal šį, bei tą, kažką
Reikėtų jums atlikti
Karmos diagnostiką.
.
>>> >>> >>> >>> >>> >>> >>> >>> >>> >>>

2007 m. lapkričio 7 d., trečiadienis, 11:08:03
>>>
Išgirsk Mano šauksmą,
Išklausyk Mano skausmą,
Šlamėjimą ,čiurlenimą
Ir šnabždesius išgirski,
Isgirsk Mano Rauda,
Isklausyk Mano Rauda,
Supraski visa tai,
Nes mes visi juk esam glėbi,
Galingosios Mirties
>>>

Jietis 2007 m. lapkričio 5 d., pirmadienis, 20:19:04
AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
.
Angelas apgaubs sparnais
Šaltą širdį
Tada sako-jis ją girdi.
.
AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA

Jietis 2007 m. lapkričio 5 d., pirmadienis, 08:32:42
^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^
v v v v v v v v v v v v v v v v v v v v v v v v v
VARDAI
Yra vaikų
Kad nekenčia tėvų
Vien tik už tai
Kad varda duoda.
Kaip antai:
.
Yra pražydusi gėlė
Vardu ji-kalija
Galvoja vardas bus gražus
Tarsi Italija.
Norėtų kad dukra
Dar būtų ir liekna
Per taliją
Tai pavadina ją-
FEKALIJA.
.
Arba berniukas bus protingas
Kaip pranašas koks Azijos
Tai vardas tiktų jam gal
EUTANAZIJUS?
.
^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^
v v v v v v v v v v v v v v v v v v v v v v v v v

Jietis 2007 m. lapkričio 5 d., pirmadienis, 08:09:31
==========-----===========
.
VAI ČIČIAKU NUNČIČIAK :=)
.
Seniai jau išlipom iš medžių
Seniai jau kariavom lankais ir ietimis
Seniai jau pamiršome darbui spragilus
Bet vistiek sukam nunčiakus
Ir galvojam apie blasterius.
.
==========-----===========

2007 m. lapkričio 4 d., sekmadienis, 20:03:41
Nuo to akimirksnio kada,
Atvėriau savo sielą
Patyriau aš, tylom, slapta,
Nusivylimo karčią gėlą.

.

merild45 2007 m. lapkričio 4 d., sekmadienis, 08:39:57
kam
kam davei tiek valios,kam?
paluzti noriu as,isivaduot.
pajusti laisves skoni.
dabar as negaliu,tarsi supanciota esu.
ibrukot gelezi i siela,
ant koju pancius gelezinius.
argi as robotas?
zmogum pavirsti noriu,
paleist prasau,
bet sitiek metu buvus panciuos.
vargu ar kas beisvaduos...
kobra45

Jietis 2007 m. lapkričio 3 d., šeštadienis, 09:47:31
*^*^**^*^*^*^*^*^*^*^*^*^*^*^*^*^**^*^*^*^*^*^*^*^*^*^*^*^*
.
TAU
.
Ar tau laiškų dar niekas neberašė?
Ar meilės žodžių nekalbėjo?
Apdulkino kaip bitinas žiedelį
Paskui į žmonas imt turėjo.
…
O siela blaškosi su ta dėme
Nelengva jai su prigimtine nuodėme
Kodėl Dievulis obuolio puses tas paklaidino
Ir daugelį kalbų kalbėti išmokino?
…
Nežino nieks kaip yra iš tiesų
O aš tik numanyt galiu
Kad Babelio bokštų statyt negalvotu
Ir vienas kito ieškotų, ieškotų.
.
*^*^**^*^*^*^*^*^*^*^*^*^*^*^*^*^**^*^*^*^*^*^*^*^*^*^*^*^*

Jietis 2007 m. spalio 31 d., trečiadienis, 10:08:58
EEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEE
.
EMIGRANTUI
.
Kodėl tiek blogų darbų jau padaryta
Tėvynės ateitis ant kortos pastatyta?
Kai kam patinka, kad akla ir svetima Temidė.
Taip gali, o ir permeta atsakomybę
Ne mes padarėm
Čia blogi berniukai iš kaimynų kiemo.
Pas mus nėra blogų nė vieno…
Ištirpo patriotų sielos nemirtingos
Visiems dabar tik doleris ir euras reikalingas.
Galvoja laimę nusipirks tie emigrantai
Kur svetimos ir jūros,
Svetimos pakrantės.
Tada jūs ieškot švyturio
Ir aukso vidurio
O jums vis bruka užrašą
Ant alaus butelio.
Taip tampate vartotojais
Kai kas ir išnaudotojais
Kultūros ir kalbos darkytojais
Geriau jau būtumėt valytojais.
Ne svetimo, o savo kiemo
Neėstų jums ir skrandį rėmuo.
Gerai, kad matėte svetur
Kad gali but geriau visur
Bet čia ir dabar jau nenorit sugrįšt
Į balanos gadynę ir pirkę dūminę.
Ir jūs prie to būsit prisidėję
Užpūtę gaivų laisvės vėją.
Nomenklatūra viską užvaldžius
Į laisvę kelius išardžius
Kankina juos nostalgiją
Varo visus į vergiją.
Nėra jėgų nuverst savų okupantų
Tai ir prašau dabar emigrantų.
.
EEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEE

2007 m. spalio 30 d., antradienis, 23:56:37
ĮŠEIK
Išeik, aš sukursiu sau pasalį naują
ir meilę naują
Pasaulį be melo ir klastos
Išeik, paslėpk rieškučios atgalinį bilietą
Išeik ,tolyn be klausymų ,neatsigręžk
Išeik pasverk veiksmus ir nesiteisink.
.
Tiktai žinok, kad mylimas buvai...
Gyvenimas toksai.......
Suprasi per vėlai..

Jietis 2007 m. spalio 30 d., antradienis, 15:02:26
PPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPP
.
PASAKA
.
KAIP VIKŠRELIS NORĖJO BŪTI DRUGELIU
II dalis
O pietinėje pusėje panašu, kad amžina vasara. Saulė šviečia, mėnuo kviečia, gėlės žydi ir viena kitai pavydi. Nes kiekviena už kitą vis gražesnė, spalvingesnė, aromatingesnė. Vilioja bitinėlius savo kuokelių lipnumu, piestelių didumu, nektaro svaigumu. Ach,,,gražu vasara…
Ir Adoma jau meilės savyje tiek sukaupusi, kad apkabintų svajonę su visomis savo aštuoniolika kojyčių ir nepaleistų, kol nesibaigtų daina iš jos naujausio repertuaro-“Mama, man jau aštuoniolika”.
-Fui, fui.
Pasipiktino pavydi kaimynė raudonoji lerva\Malvina, iš nuvytusio vaisiaus kaimo;
-Kaip taip galima, etikmat, čia mūsų vaikų dainos, tegul jie ir dainuoja su girtais čigonais. Aš tai vis prisimenu mėgstamiausią dainą iš savo nesąmoningos jaunystės, kai visi prie laužo, lageryje dainuodavome-“Pionierė Malvina aguonėlę sėjo jo jo…”. Ir pati užsiliūliuoja prisiminimų jūroje je, je… Taip, daug jau srutų nutekėjo, o ir ji pati jau persidažiusi iš skaisčiai raudonos, į kalio permanganato tepinėlio spalvą. Ir ji pati jau bevelija būti ištikima vabalų ir jų lervų klasikai iš “The Beatles” repertuaro ro, ro.
-Tai irgi tiesa.
Pagalvoja pirmoji.
-Visur tiesa, ir šiapus, ir anapus…bet ir aš ne apšepus, nors tenka ir tarp medžių, lapų ir šapų paduti, ti, ti.
Pasiima ji savo stebuklingą veidrodėlį, žiūri į jį ir klausia:
-Veidrodėli, veidrodėli, atsakyk man, ar aš protingesnė, nei gražesnė, ar gražesnė nei protingesnė? Į tokį protingą klausimą jis atsako, kaip koks zavalinskas -“TAIP”
-Ai, ir be taves buvo aišku. Šiandien su veidrodžiu nelabai man sekasi susikalbėti, tai gal aš geriau jį padėsiu į stalčiuką, kol susiprotės, o lūpas aš galiu ir mintinai pasidažyti ti ti. Juk ne pirmas kartas. Palauk, kaimynėle Malvinka, kažkas kasosi nugarą į mano durų staktą. Einu pažiūrėti.
Tai kaip ji išėjo, tai taip niekas daugiau jos ir nebematė, tik visi kalbėjo, kad ilgai ir laimingai gyveno, no, no.
.
PPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPP

Svajunas 2007 m. spalio 28 d., sekmadienis, 19:33:52
O dienos bega kaip zirgai patrake.
Nekanrtiai laukiu vakaro,-ir vel kartu.
Uzdekime eilini karta meiles zvake.
Ir susiliekime upe dvieju krantu.
Isgerkim taure,te akimirka zavinga
Sustingsta vietoje,-tave glaudziu.
Sirdies kertele tau sivakar atrakinta.
Ir ispurenti patalai zvaigzdziu..

valerija 2007 m. spalio 28 d., sekmadienis, 17:20:16
AŠ IŠEISIU
Aš išeisiu tyliai, kaip nukritęs lapas
Kaip nuvytęs žiedas tėviškės laukų,
Kaip išskridęs paukštis, jei aš ir negrįšiu,
Niekas neieškos, kodėl ir kur esu?
Tyliai gal rymosiu pakelėj prie beržo,
Saule gal spindėsiu rytą virš laukų,
Gal rasaos lašeliu prausiu tavo skruostą,
Tik tu nesuprasi, kur aš jau esu?
Vieniša skrajosiu virš gimtinės klonių,
Gal žvaigžde mirgėsiu naktį virš laukų,
Ar už tavo lango šoksiu vėjo gūseliu,
Tik tu neregėsi mano veido, aš dabar tikiu...
Aš išeisiu tyliai ir negrįšiu niekad
Niekad nesurasi tėviškės laukuos.
Svajone tylia prie lango liksiu,
Tik svajonės liks gimtuos laukuos

valerija 2007 m. spalio 28 d., sekmadienis, 17:05:18
MAŽA SVAJONĖ
Tylią naktį vandenin krito baltas žiedas
Tiesiai iš baltasparnės žuvėdros snapo.
Žiedą, ji nuskynė pakelėje slapčia...
Jis plaukė, dairės ir šaukė paimkit iš čia,
Ji skrido, nuskrido lyg nebuvo čia...
Žiedas kėlė žiedlapius į dangų žvaigždėtą
Paimkit, priimkit, žvaigždės vieną mane.
Tyli dangus, nardo žuvelės pro šal,
Tik žiedas sušalęs dejavo slapčia:
Mirsiu čia, neregėjęs dangaus ir žvaigždės,
Sušalsiu ir liksiu amžiams šaltam vandeny...
Žiedalpiai nuo vėjo spurdėjo, kalbėjo,
Ir grimzdo ten, kur gražu pamažu...
Stebūklas,
Vienintelė žvaigždė pamatė jį ir ištiesė ranką.
Baltas žiedas keliavo kartu su geltonu spindulėliu.
Jį šildė žvaigždutės širdelė šalta ir tyli...
Tik naktį žvaigždėtą jie buvo laimingi,
Šypsojos jie ir ašara šilta palietė
Žavaigždės širdį šaltą, o tada
Įvyko tyli ir nuoširdi meilės kalba...
Niekas negirdi ką kalbą meile pulsuojančios širdys,
Kalbą jų girdi svajonė maža...

2007 m. spalio 27 d., šeštadienis, 19:19:45
XiliX, 09.04
suprask..
Dabar jau laikas man prisiminti mūsų vasarą
Mūsų nuostabias saulėtas dienas
Mūsų laimę, juoką, žvaigždėtas naktis..
Tylias meilės eiles...
.
TIK prisiminimai, o ne šiltas vėjas
Liečia mano akis pavėluotai jau..
Kiek galėjau tiek iškėliau
Savo ašaras virš plačių nežinomybės laukų.
.
atleisk..
.
Galybė nenuvaldomo ilgesio kas vakarą
Nesutramdomų džiaugsmo ašarų akyse
Mes turėjome ir gėrėjomes vienas kitu
Kol vasara baigėsi ir sušąlo širdis lyg akmuo pilkuose laukuose.
.
sugrįžk atgal..
.
Meilės spąstuose it pirmykščiai vergai
Norėjome būti įkalinti laimėje amžinai.
Troškome gyvenimo saulėto ir žavumu išdėmėto.
Tačiau, pakako lemties, kad gėlės nuvystų be vilties.
.
Kad ir kas bebuvo, kad ir ką pasakiau
Nenorėjau, kad išeitum, nepasakiusi iki.
Jeigu nieko nebeliko, kas galėtų Tave priversti sugrįžt
Leiski man tai žinoti, kad galėčiau paskutinį kartą Tave bučiniais bent mintyse apipilt.

2007 m. spalio 27 d., šeštadienis, 18:42:47
--------
Palikim šio pasaulio blogį,
Kuris pagundomis vilioja mus
Panerti dar į vieną malonumą
Uždengtą melu ir klasta.
Ir nieko nebelieka šiam pasauly
Kai Mes daug norime iš jo
Ir meiles mumyse nelieka,
Kai dėl šio malonumo
Dangų paverčiam tamsa-------

2007 m. spalio 26 d., penktadienis, 22:51:52
>>>
Uždek tu židinį,prašau
Man šalta.
Padėk sušilt,
Paimk mane už rankos
Pabūk šalia
Sava dvasia.
Išburk man,ateitį,likimą.

Virginija 2007 m. spalio 26 d., penktadienis, 22:11:40
Mastyk greičiau
Kol dar trumpi rudens šešėliai,
Kol dar širdy ne sutema
Kol dar į „vasarą „
Takeliai neužžėlė
Kol dar jausmų
Nepalietė šalna

merild45 2007 m. spalio 26 d., penktadienis, 21:48:21
"Labas.
Tau tikriausiai liudna
Cia vienam.
As su tavim.
Padek.
Mane kankina abejones.
Duoki zenkla."
Man salta.
Ziuriu i degancia veliniu zvake.
Bandau suprasti, ar tu dar ateisi.
Ar pranyksi praeity...
Ir pajutau kutenima gerkleje.
Svelnu smugi sirdyje.
Silta virpuli savyje.
Pirma karta tokia diena
Pakeliau akis nuo zemes.
As buvau priversta tai padaryti.
Kazkas liepe taip jaustis ir elgtis.
Isvydau nezemisku jausmu priezasti.
Tai mano oras ir vanduo.
As ikvepiau ir atsigeriau.
As jau kitoj erdvej.
Ten tik tu ir as.
As matau tave, bet tu manes ne.
Tu laikai rankoje mazyli.
Ir as pasineriu i gyli.
Ziuriu i tavo akis, nukreiptas i kazka brangaus.
Dar karta ikvepiau ir atsigeriau taves.
Saugau kiekviena akimirka.
As salia taves.
As taip arti.
As jauciu tave...
As nueinu.
Viskas baigesi.
"Ar tai buvo tavo
Zenklas?
Ar tu tik saipaisi

Jietis 2007 m. spalio 26 d., penktadienis, 12:13:25
Tuščia pilnatis
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
.
SED
.
Aš nepatenkintas ir žodžių gilumu
Braidau ne ežere, ne tarp rasotų pievų
Vis tiek neskaito nieks ir ačiū Dievu
Norėčia pasibelst kiekvieną širdį
Kuri kažką dar girdi.
Bet gali būt , kad aš tiesos turiu nedaug
Kaip svieto pasiklydėlis, mąstau.
Tai gal ir nesibelst, nelyginant į klėtį
Geriau jau nepraleisti progos-patylėti.
.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

Jietis 2007 m. spalio 26 d., penktadienis, 11:03:31
ILGIAUSIO PAVADINIMO, TRUMPIAUSIA PASAKA, KAIP TEODORAS TEREODORAS, KORIDOS KORIDORIUJE, ĮVEIKĖ RAUDONĄJĮ MARĄ.
.
Veni, vidi, vici. Sapne.

kobra45 2007 m. spalio 24 d., trečiadienis, 22:16:44
Atsiskyrimas
siėla
atsiskiria nuo kūno,ji nori
ten kur...
žiburėliai mirguliuoja.
Siėla pradeda kankintis
priartėjusi ties varteliais,
nuo ju taip arti,,,
ji nemato gėlių ,žiburėlių,be jos
čia nebūta,
nutupia ant kryžiaus,verkti nori.
ašaros suvilgo zemę ,ta
Žemė šalta,nebyli.
išgirsta balsus,
išigandusi pakyla aukštyn į tolį.
siėla aplankyk savo mylimą,kužda širdis...
ne ne jai sunku,
ji negali,jis supras ir atleis.

Virginija 2007 m. spalio 24 d., trečiadienis, 22:12:10
PANAŠUS
Žaibai į žemę žeria
Rudens lietaus lašus
Pabelsk į mano širdį.
Į mano sielos dvynį panašus.
Užsuk į tuos namus
Kuriuos visas šviesas įjungiau.
Ateik į juos slapčia,
Tik sielai žinomais keliais.
Išeik ir vėl sugrįžk
Į meilės apsuptą trobelę.
Į mano sielos antrą pusę panašus.

Virginija 2007 m. spalio 21 d., sekmadienis, 23:34:19
Tu išeini,
Tik be manęs
Bet mano siela visada šalia.
Išsineši tu ją
..
O kaip norėčiau savo džiaugsmą išsakyt
Nuo nieko ,niekam, jau nepriklausyt
Norėčiau tau pasaulį visą atiduot
Ir angelo laisvais sparnais mojuot .

Jietis 2007 m. spalio 21 d., sekmadienis, 16:57:06
-T a i p…
Susimąstė vikšrelis.
-Gal palauksiu, kol sparnai išdigs? Tada mes visi drugeliai ir peteliškės sušoksime tą meilės šokį, apie kurį visi svajoja ir galvoja. Nes jau būsime tam subrendę. Tada balsas iš dangaus pasakys: “Eikite, gyvenkite ir dauginkitės, mano vaikai, Naujosios Sandoros erdvėje.”
-Je, je, je………………………………………………………………………………………………….
.
Taip ir gyvena po šiai dienai, vikšrelis su savo viltimi iš nupaišytos pasakos ir klausia savęs-“kada gi, man sparnai išdigs?.
Bet jį vis gražina į dabartį, kur graužimo garsai sklinda iš gretimų, graužiamų apvaisintų vaismedžių ir jų vaisių. Ir jį vis pasiveja kažkieno aidas:
-“Tu turi graužti, tu turi graužti, tu turi graužti, ti, ti, ti. Nes tave sugrauž, sugrauž, sugrauž, auž, auž, auž, už, už, už, ž, ž, žžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžž.
.
PPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPP

Jietis 2007 m. spalio 21 d., sekmadienis, 16:54:59
PPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPP
.
PASAKA
.
KAIP VIKŠRELIS NORĖJO BŪTI DRUGELIU
.
Tai buvo taip seniai, kad net jau nebeaišku ar išvis taip buvo. Bet taip galėjo būti, nes kitaip ir negalėjo būti. Juk, kažkaip vis tiek turėjo būti, nes antraip-viskas galėjo tiesiog su pū ti, pra žū ti, ti, ti, ti. Bet nesupuvo ir nepražuvo. O.
Kartą vikšrelis Jievas besieksniuodamas, prisieksniavo nematytą, neregėtą oazę, kurioje gyveno tokie patys kaip jis, tik kitokie. Mūsų kalba kalbant, tai buvo medis. Ne koks ąžuolas, uosis, eglė, ar obelis Ranetas, bet vadinosi irgi pasakiškai-Poetinė gildija. Jis taip pat vedė vaisius panašius į obuolius, nes nuo jų, kaip ir nuo obuolių, viskas ir pra si dė jo, jo, jo.
Jievas jau buvo susiradęs šakelę ir nužiūrėjęs kokiame vaisiuje apsigyvens. Ką ten gyvens, jau gyveno ir graužė stebuklingo medžio vaisius. Bet nebūtų jis vikšrelis, jei nesvajotų būti drugeliu ir pakilti aukštai…
Tačiau dabar jis džiaugėsi tuo ką turi ir tik retkarčiai pajusdavo, kad kituose vaisiuose vikšreliai gyvena ne po vieną, gyvena ir graužia po du. Apžiūrėjus iš šalies, matyti tik viena pragraužta landa, o gyvena tai dviese. Ir neįstiklinta akimi matyti, ir neįgarsinta ausimi girdėti, kai iš, pavadinkime obuolio, sklinda eiliuotos meilės vib ra ci jos jos jos.
-Ir kaip jie vienas kitą suranda?
Galvojo Jievas pats sau.
-Juk neturi jie nei kompasų, nei GPS ų,... Hm, gal elektroniniu paštu susirašinėja?
Bet tuo pat metu, sau ir atsako:
- Taip jie to neturi, bet kažką kitką turi, kad jaučia ir atskiria tas vibracijas, kurios tvyro šios oazės erdvėje. Ir iš vis,
Stebėjosi jis:
-Kaip čia yra, kad jos ir jie visi, tiek meilės savyje sukaupę, kad tai liejasi gražiausiomis eilėmis, gražiausiais pastebėjimais ir žinojimu kas tai yra. Ir dabar jis atpažįsta Adomos skleidžiamas vibracijas, kurios virpina jo prieširdžius ir užpakalinių kojyčių plaukelius. Jis pasimetęs ir sutrikęs blaškosi savo kiaute ir vis kasosi nugarą toje vietoje, kur turėtų išdygti sparnai.
-Kur ten tau…
Pagalvojo Jievas.
-Kaip man pasiekti tą vaisių, kuriame gyvena Adoma? Juk jis didesnis, gražesnis ir iš tos pusės raudonesnis, nei mano šiaurinėje šio medžio dalyje.Nekalbant jau pačią Adomą. Vien nuo minties apie ją, jis lydosi, kaip sakai ant įkaitusio eglės kamieno, no, no, no.
Svarsto dieną, svarsto dvi, mėnesį, kelis. Žiūrėk-ir žiema artinasi. Jo vaisiaus gyventojai jam priekaištauja:
-Ar nematai kur grauži, vabalo lerva tu nematyta, taigi prie pat kotelio. Nukrisime su visu savo namu neaišku kur. Visokios vištos, žąsinai ir paukščiai mus suras, sules. Net nesulaukus kada mes išsirisime iš kokonų, tapsime tokiais pat tik dar gražesniais sparnuočiais už juos. Nedrįsk daugiau kasytis nugaros!!! Dar ne laikas, dar neatidirbai darbadienių valdiškame vikšryne, dar nevisus patogumus išgraužei mūsų rūmuose ant kotelio, dar nevisas saugyklas užpildei ir patenkinai mano iš čio se se se . Pamiršai kiek aš turiu kojų ir tarpkojų, a??? Juodosios našlės verge, tu. Pfu!!!
Taip, jis viską suprato. Dar bandė ginčytis:
-O kodėl kekelė išmušė akelę? O kodėl lazdynas kelnytes suplėšė, o kodėl? O kodėl? O kodėl..Kur tau, kur moteriškas Šariatas-beprasmiška ginčytis. Nusprendė jis.
- Ką tu ten senučių kirmėlių taryboje pasišakosi? Primins tau adventus, sakramentus,
kryžiaus žygius ir inkviziciją. Galvojo sau.
-Argi aš turiu kokį žodį, kada kirmėlinis feminizmas paėmęs valdžią ir įtvirtinęs savo diktatūrą? Ne. Bet gal nėra viskas taip blogai? Vis tiek eisiu į žvalgybą. Taigi turiu išleidžiamą siūlą, kuriuo galiu pasinaudoti kritiniu atveju, kaip voras. Bet kaip aš nusigausiu iki tos šakelės, pietinėje kamieno pusėje, Kaip pasieksiu nepasiekiamą vaisių? Laukti palankaus vėjo, kad išsiūbuotų mane? O jeigu tada visai nupūs? Tada- tiesiai į vištidę. Ir tada –su viskam.
Svarstė Jievas.
-O ką aš darysiu pasiekęs tą vaisių? Ar ten vaisius paraudęs nuo jausmų vibracijos, ar tiesiog nuo saulės, nes ten atrodo ir šilčiau, ir šviesiau? O ką, jeigu Adoma sakys:
-Pirma rodyk pasą, pasimatuokime , kur aš tave dėsiu, jeigu tu man tik iki priekinių kojyčių pažastų? Negi turėsiu nešiotis tave po pažastymi, kaip kokį rankinuką? Ir išvis, kuom kvėpuoji? Gal tavo kojinės surudyję?
Žinoma taip ji nesakys. Visada pradžioje viskas būna gražu ir gerai. Tik paskui prasideda nesusikalbėjimai vikšrų ir skruzdėlių pasaulyje, je, je, kada pasibaigia žiedadulkių atsargos.
Jau Jievas buvo pasiruošęs keliauti šakomis, kamienu ir vėl šakomis, šakelėmis iki uždrausto vaisiaus, bet tarpuvartėje jį kažkas sulaikė. Išgirdo melodijos garsus, sklindančius iš olos, kurioje girtas vikšrelis\Romas dainavo dainą “Ką daryt?”. O kai pradėjo galvot, tai galvoja ir po šiai dienai. Vis pasižiūri, pasiklauso, kaip kaiminystėje bitelės apkalba saviškius;
-Žiūrėk,
Sako viena:
-Ponas Pranas\Tranas visą gyvenimą nieko neveikia, tik motinėles kirkina ir birbina ir dar mūsų medų kopinėja ja ja.
-T a i p

Jietis 2007 m. spalio 20 d., šeštadienis, 10:39:28
2012 2012 2012 2012 2012 2012 2012 2012 2012 2012
.
Nereikia šlovės man
Nereikia ir medalių
Norėčiau praskaidrinti
Dalią bedalių
Kurie praradę viltį, išties
Tikisi vėl gi- Vilties.
Kada nustosim gyvent
Kiekvienas pats sau paslapčia
Vienminčių Tauta
Vadinsis ši bendrija.
Kada neliks
Tų, kurie savo lizdą teršia
Kada išnyks parsidavę
Ir kurie parsiduoti verčia
Pažinsite juos iš tolo
Už sidabrinius ir postą
Jie kelia šį tostą.
Kaip atsirinkt vertybes
Žemėje šioj
Dar ne Dimensijoje ketvirtoj?
Bet tai nutiks,
Kai trečdalis žmonijos liks.
Jei iki tol suspėsi
Ketvirtąją Dimensiją regėsi.
Tik penki metai
Nuo paskutinės metų šių dienos
Tikrai ne aš čia pranašas koks.
Gėrio ir blogio kova tęsias
Ir tu nesi savo namuose svečias
Ar bent sau, kas esi atsakai
Ar lauki -kas tau už tai???
.
2012 2012 2012 2012 2012 2012 2012 2012 2012 2012

Jietis 2007 m. spalio 18 d., ketvirtadienis, 21:32:05
"Q&A
Q: Kas yra Tiesa?
A: Tai, kuo tiki
Q: Net kai tikejimas priestarauja realybei?
A: Jei tiki, reiskia realu tavo vaizduoteje
Q: Ar yra Tiesa, kuri nepriklauso nuo vaizduotes?
A: Yra viskas, ka tik gali isivaizduoti
Q: Kaip isivaizduoti tai, kas nepriklauso nuo vaizduotes?
A: Per jutimus – jei jauti, reiskia gali
Q: Sakykim, kad galiu, bet kaip ta Tiesa apibrezti zodziais?
A: Tiesa yra tai, del ko visi sutaria ir nesigincija
Q: Ar gali visi sutarti tik del to, kad visi klysta?
A: Yra butybiu, kurios neklysta
Q: Kokios gi tai butybes?
A: Kurios vadovaujasi vien tik jausmais, nesuristais su baime
Q: Jei nebijociau, niekada neklysciau?
A: Dar turetum vadovautis vien tik jausmais
Q: O jei jausmai priestaringi?
A: Reiskia, jie suristi su baime
Q: Kaip atsikratyti baimes?
A: Ieskoti grozio
Q: Kas yra grozis?
A: Viskas, kas nesusieta su baime. Grozis yra Tiesa
Q: Tautologija kazkokia – ar yra kitoks paaiskinimas?
A: Yra, bet nei vieno nesuprasi, nes tavo vaizduote sukaustyta
Q: Argi supratimas imanomas tik per vaizduote?
A: Taip, nes vaizduote yra jausmu israiska, kurie yra vienintelis rysys su aplinka
Q: Negi jausmai nepriestarauja objektyvumui ir logikai?
A: Ne, jei nesusije su baime
Q: Nejauciu jokios baimes, kodel gi vaizduote sukaustyta?
A: Todel, kad bijai tiketi savo vaizduote
Q: Nieko nebijau, kodel vaizduote neparodo Tiesos?
A: Todel kad ji miega. Pabudink vaizduote – svajok, dainuok, mylek, kvailiok – ir nebijok tiketi"

kobra45 2007 m. spalio 18 d., ketvirtadienis, 15:35:46
malonu...

Jietis 2007 m. spalio 18 d., ketvirtadienis, 09:51:33
kobra45 <>man patiko, gal kad netikėta?

kobra45 2007 m. spalio 17 d., trečiadienis, 22:13:29
PASKUTINE NAKTIS
atėjei žvaigždėta naktį,
į mano meilės guolį.
sukilę jausmai-šėlo,
švelnios glamonės,
beprotiškos meilės
žaidimai
skatino jausmus,
karšti bučiniai degino lūpas,
svaigau tavo glėbyje,
karšti bučiniai juos dar jaučiu.
ta nąktį aš isgėriau paskutine meiles taurę.

Jietis 2007 m. spalio 17 d., trečiadienis, 08:58:51
MMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMM
.
Man tikrai kiek baisu kaikada
Nes galiu paskandinti tave
Savo akių gelmėje.
Bet matau pasirįžus esi
Nepaskęst, o sudegti
Meilės ugny.
.
MMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMM

Jietis 2007 m. spalio 17 d., trečiadienis, 08:50:30
sssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssss
.
SLAVES(angl.)
.
Darblagerio vergams
Įsakė prievaizdas:
-Pasiimat lazdas ,
Ant mėsos sūdytojos-Fass!!!
Ar aš kaltas? Toks darbas
Taip liepė pats Uspass s s
Dar liepė maistą užnuodyt
Jis gali visus nugalabyt
Ar aš nieko nevertas?
O, “spasi, menia,Bog”, šventas
Ji tai pati pasikėlus
O aš gal būsiu pakeltas?
.
sssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssss

Jietis 2007 m. spalio 17 d., trečiadienis, 08:47:47
nnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnn
.
NE, NE
.
Negaliu nerašyt
Prie PC atsisėdęs
Matyt apie tai jums primint
Prašo protėvių vėlės.
Mano lūpomis kalba
Nekaltai žuvę žmonės
Nenorėję matyti
Sovietų “gerovės”.
.
nnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnn

* 2007 m. spalio 13 d., šeštadienis, 13:04:40
negi berastis negali kurti_???????_

~~~~~> 2007 m. spalio 13 d., šeštadienis, 12:22:13
Pfu, vėl gramatinės klaidos. :-ū
Neskubėk <~~~~~~.

kobra45 2007 m. spalio 13 d., šeštadienis, 11:36:03
Giriu karaliui -ok/!

Jietis 2007 m. spalio 13 d., šeštadienis, 10:08:49
GGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGG
.
GIRIŲ KARALIUI
.
Grąži ir miela Dzūkija
Babusk, jau gana
Pažądink ir Girių Karalių
Jei toks jis yra
Lai įpučia gąlių
Nuo Raigardo slėnio
Vištyčio, panemunių,
Merkinės, Alytaus, Prienų
Apginkit Perlojos ir
Vytauto vardą garbingą
Parodykit jiems kad
Naujų pranašų jums nestinga
Palikit jau grybus ramybėj
Varykite iš savo namų
Graužikus Graužinio.
Kurkite ne darbo, bet
Teisingo atlygio sujudimą
Antraip- turėsite nuosavą Osvencimą.
Kol jūs vaikščiojot po miškus
Nelaimė atslinko pas jus.
Bet šaukiasi vėlės garbingų sunų
Neužleiskite priešui savo namų.
Vėl girdys jus degtine
Vėlei vergausite dieną, nakčia.
Tada griešite dantimis
Kad naujieji `litovcai`pristatė vilų
Prie jūsų miškų, ežerų.
Todėl ir sakau, net prašau
PRAREGĖK, kol nevėlu.
.
KKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKK

kobra45 2007 m. spalio 13 d., šeštadienis, 09:21:05
Vieni dykumoje
aplink tik saltas vėjas smėli pusto,
nei kelio nei takelio jau nebematyt.
Matau kaip pamazėlei gesti...
as nezinau kada tava sirdis sutos,
pasmerkusi liudeti amzinai mane.
As ieskau kelio,nors takelio,
iseiti as bandau,
padeti tau...
aplink tik saltas vėjas smėli zarsto
zinau,mes pasiklyde,pasiklyde amzinai.
Viltis dar kirba,kur takelis iš tos
prakeiktos dykumos.
As noriu rast takeli,išnest tave i saule.
As noriiiiiiiiuuuuuuuuuuuuu........

Briedis 2007 m. spalio 12 d., penktadienis, 11:40:52
______________________
Gal meilė pasibels į tamsų langą,
Rugsėjį liūdesio pilnais lietaus lašais,
Aš užrašysiu tamsiame stikle nežinomosios vardą
Ir mano lūpos vėl meilius žodžius kalbės
Aš užrašysiu aprasojusiam stikle – dėkoju,
Žvaigždutes atsiusta šiesa.
________________________

Eglė 2007 m. spalio 11 d., ketvirtadienis, 13:43:07
Švito rytas. Danguj - nei dėmelės,
Iškabinti mamos skalbiniai,
O prie stalo kelionės krepšelis-
Bulvės, duona, rudi lašiniai.
Už pečių viso kaimo tėvystė
Aš užaugau lyg pulko sūnus.
Ir maitino, ir glaudė, ir vystė -
Kas užėjo į mūsų namus.
Kaimas bunda anksti ir į kelią
Išlydėti atėjo būriu.
Tik mama, užsidegus žvakelę
Nerimavo ar viską turiu.
O turėjau aš daug. Tvirtą kaktą,
Ir rankas, kaip betonas sunkias,
Na ir meilės, kurios gal užtektų
Keliant šimtui draugų vestuves.
Lauks sugrįžtant senutė klėtelė,
Skilęs beržas ir kūdra varlių.
Išeinu į nežinomą kelią,
Bet svarbiausia iš jų jau turiu.
Pavydėti galėtų ne vienas
Mano turtas - sodybų dvasia,
O ant lūpų bedžiūstantis pienas
Užauginęs Neries lankose.
Išeinu į kelionę ankstyvą...

Eglė 2007 m. spalio 11 d., ketvirtadienis, 13:40:31
Negailestingasai, kam
Vėl susiradai mane,
Jeigu niekad nebuvau
Tavo laimės svajone.
Jeigu niekada kartu
Neplaukėm debesimis,
O tik skirstėme dienas
Tavomis ir manomis.
Nudundėjo traukiniai
Laimę nusinešdami.
Negailestingasai, kam
Vėl žaidi su manimi.
Mano namuose ruduo
Neaikštingas ir ramus,
Tavo pievose piemuo
Vėlei gano ožiukus.
Meilė blėso pamažu
Nepaklusdama greitam
Tavo šuoliui, o dabar
Negailestingasis, kam?

Jietis 2007 m. spalio 11 d., ketvirtadienis, 10:48:49
????????????????????????????????????????????????????????????????
VIKTORINA
.
Važinėja raudonos gurguolės
Po kaimus mažus
Perka dzūkėlių balsus.
Važiuoja ne arkliu
Pila benziną
Ragina visus
Į Viktoro viktoriną.
Negrobia jie jau kviečių
Jiems reikia rinkėjų balsų
Už balsą siūlo arielkos
Machorkos, svogūnų
Ir pažada daug šimtasiūlių.
Apdalina ir vaikus
`semkom`, balionais
Vadina prancuziškai juos
Kondonais.
Žodžiu, už balsą rinkėjo
Šiūkšles dalina
Dabar tai rinkimais vadina.
.
.
MORALAS:
.
Kėdainiuose- apsivogęs `prachvostas`
Dzūkijoj-už pranašus tostas.
????????????????????????????????????????????????????????????????

Virginija. 2007 m. spalio 9 d., antradienis, 22:54:20
Vis laukiu žodžių tu iš praeities,
Kur glosto širdį taip maloniai,
Kur gaivus pirštai kaktą liečią
Ir lūpos sopulį ramina.
..
Neįtariu liūdnos lemties.
Dar tavo žodžių aidas gyvas
Ir mūsų rankos laiko mus.
Ir šnibžda mintyse prisiminimai.

Jietis 2007 m. spalio 9 d., antradienis, 08:58:03
gggggggggggggggggggggggggggggggggggggggg
.
NENEPAMFLETAS
.
Ankščiau buvo kitaip
Nebuvo nei peredastų,
Nei libaniečių pas mus.
Gėrė žmonės burna aviečių
Čiobrelių, melisos, mėtos nuovirus.
Dabar tai leidžias į veną
Grūda į nosi
Kanapių, tabako lapus
Žmonės sumaišė galus.
.
gggggggggggggggggggggggggggggggggggggggg

2007 m. spalio 9 d., antradienis, 00:10:28
Juk niekados dar nemąsčiau.
Kodėl pasauly gyvenu?
Ir kame gludi ta prasme
Gyvenimo džiaugsmu
Kam gi sutvertas šiam sunkiam
Išbandymui dievu
Ir lyg koks senas skuduras kabu
Aplaistytas purvu
Ir lyg prisiūtas kreivas lopas
Prie to gyvenimo skylių
Lyg tarsi seno grybo kotas
Supuvusiu galu
Kame ir gludi ta prasme
Gyvenimo džiaugsmu?
Turbūt prasmes nėra visai
Tiesiog aš gyvenu!

Jietis 2007 m. spalio 8 d., pirmadienis, 14:04:39
pppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppp
.
PASAKA NEPASAKA
.
Žinau, matau, girdžiu, budžiu
Tėvyne Lietuva, dar kart pabusk
Ir neužmik, meldžiu.
Vilkai ėriuko kailiu užsivilkę
Į namus tavo yra įslinkę.
Arba, kaip Ali Babos gauja
Savo urvuose
Puotauja apsižergę
Dujų vamzdį svečiuose.
Žiūrėk, kol netapai auka
Kaip banderlogas
Smauglio Ką viduriuose.
Ir čia tas pats pasiuntinys
Visur kląsta praeis, pralys
Vis taikosi atimt dūdelę
Kuria tu groji Laisvės dainą
Apie Baltijos Kelią.
…
Arba, kad būtų dar aiškiau
Pasižiūrėk, ir ką gi, ten jie moka?
Kur įsibrauna- mirties šokį šoka.
Ar Gruzijoj, Čečėnijoj, Armėnijoj,
Moldovoj, ar Pabaltijy
Vien tik dantų griežimas
Ginklų žvangesy.
Kaip dar aiškiau tau pasakyt
Sūneli, mano mielas
Už ką kovojo giminaitis partizanas
Ir Sibire pražuvo mano tėvas?
Prasiblaivyk ir praregėk geriau
Ar sunkią myslę uždaviau?
Tai ne myslė, ar pasaka tuo labiau
Vien tiktai tam, kad būtų tau aiškiau.
.
pppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppp

Jietis 2007 m. spalio 6 d., šeštadienis, 13:23:42
GGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGG
.
GYVENIMAS
.
Gyvenimas grąžus
Kada lipi į kalną
Iškoneveiki tu kitus
Kol pasieki brandą.
Tada žvelgi
Kažką matai
Per savo Ego
Tada pavargęs tik sakai
Aš pakeičiau pasaulį
Bet pavargau ir jau nenoriu nieko.
Ir pats tik išklerai, dar surambėjai
O kiek likimų tu sugadinai?
Nes tavo galvoje tik buvo vėjai.
Tada pradėjai lipt žemyn
Ir viską apmąstyti
Ką gero, blogo padarei
Tiktai dabar matyti.
Gerai jei išpažintį sau atlikai
Gali dar daug ką pataisyti
Ir tik vėliau galbūt suprasi
Ką reiktų dar daryti.
Turi sutramdyt dvi