VIZIJŲ archyvas, Nr.4

Į šį puslapį perkelti senesniosios Vizijų puslapio žinutės.

2013 m. rugpjūčio 4 d., sekmadienis, 08:24:03
~>17:58:41
Svogūnas niekada nesupras
Sakalo.

"Jonas Mačiulis." 2013 m. rugpjūčio 4 d., sekmadienis, 00:30:15
Troškimai
Ko gi trokšti, nesoti dvasia?
Paslaptingais sparnais kur lakioji?
Praeities vėl sapnai ar gražioji
Tau jaunystė vaidinas slapčia?
O nesoti! vilnim įstabia
Tu kas dieną krūtinę kilnoji!
Nenutildo tavęs nei ramioji
Sidabrinė žvaigždė vakare!
Tavo norams mažai visados;
Negana valandos dabartinės;
Gaila tau vakarykščios dienos;
Gaila tau praeities net kančios!..
Tartum marės – troškimai krūtinės
Vis siūbuoja, siūbuot nenustos.

(Trečiadienis) 2013 m. rugpjūčio 3 d., šeštadienis, 17:58:41
Turi daug laisvo laiko?
Esi pensininkas ar "be-darbis"?
Turi daug laiko.Veltui švaistai

2013 m. rugpjūčio 3 d., šeštadienis, 15:16:43
» Vincas Mykolaitis Putinas
"Margi sakalai"
.
Lydėdami gęstančią žarą vėlai
Pakilo į dangų margi sakalai.
Paniekinę žemės vylingus sapnus,
Padangėje ištiesė savo sparnus.
Ir tarė margieji: negrįšim į žemę,
Kol josios pakalnės ir kalnai apteme.
Sapnai ir šešeliai padangėse mums
Šviesiųjų į saulę kelių nebedrums.
Mes skaisčiąją aušrą dangum pasiviję,
Iš josios vainiko nuskinsim leliją -
Ir miegančios žemės laukus ir uolynus
Paversim į žėrinčius saulės gėlynus.
Ir tarė, suplojo iš naujo sparnais,
Tolyn ir aukštyn, koliai kraujas užkais
Pavytosios saulės ieškota liepsna,
Ir žemei užgims pranašauta diena.
Bet štai rytuose jau nuraudo dangus,
Jau nušvietė saulėe uolas ir laukus,
Tačiau iš dangaus nei anksti, nei vėlai
Negrįžo į žemę margi sakalai.
1922

2013 m. liepos 28 d., sekmadienis, 11:06:16
Jau vakaras už lango,
Pravirko ilgesio širdis.
Norėčiau kam nors pasiguosti,
Bet kam, aplink vien naktis.
--------------------------
Nėra peties
prie kurios priglūsčiau
Nėra rankų
kurios apglėbtų tvirtai
----------------------------
Esu bejėgė
prieš gamtą visagalę,
Prieš juodą nebūtį lemties.

Akaši 2013 m. liepos 18 d., ketvirtadienis, 18:00:04
Tegul rašo žmogus
,ar vietos maža.
Niekam nemaišo
____________________
mediniais kryžiai
niekas jų nespardo.
_____________________
Pažvelk pro langą
dangus mėlynas
ir paukščiukai skraido
____________________-
džiaugsmas
užplūsta staiga kaip karštas
alsavimas
liūdesys nesuprantamas ir saldus
taip gera
liūdėti ir laukti

Ne poetė 2013 m. liepos 4 d., ketvirtadienis, 21:57:20
Kai aš sudulėsiu
Virtus dulke
žemei tiksiu.
Medžiai ant jos
ilgus šimtmečius žels
>>>>>>>>>>>>>
Gyvenimas tik monas
tik sapnas
be gailesčio leidžiantis mirti.
>>>>>>>>>>>>>>>>
Pasaulis nemirs
Jeigu sklidinas meilės
>>>>>>>>>>>>>>>>
Vėl skrenda diena
tartum paukštis marga
Vėl Laiko dalina po saują.

2013 m. liepos 4 d., ketvirtadienis, 18:43:10
"Laiką"

Akaši(ne poetė) 2013 m. liepos 4 d., ketvirtadienis, 18:41:24
Dėkoju tam
Kurio dėka suvokiau...tiesą
Dėkoju tam,
kas įkalė vinių,
Bet ne karstan –
į gyvą mano mintį.
>>>>>>>>>>>>>
Ir kad turiu
Užmiršti
skaudžią
senstančio
kūno votį...lauką.

Jie... 2013 m. liepos 4 d., ketvirtadienis, 07:43:38
Labai patiko.
Tik kad skambėtų, pataisyčiau taip:
.
"Nebeskaičiuoju jau
Dienų, nei metų
Pats laikas
Daro už mane
Ir kviečia eit
Su juo drauge
Nes žiūrim
Ta pačia linkme"
.
Aišku tai mano subjektyvi nuomonė, kuri čia niekam neįdomi.

2013 m. liepos 3 d., trečiadienis, 23:08:48
Nebeskaičiuoju daugiau
dienų nei metų
Pats laikas
daro už mane
Tik kviečia eiti
su juo drauge

2013 m. birželio 30 d., sekmadienis, 00:23:57
Muzikalus Jonas
sekso metu
groja:
riesutus gliaudo
ir per langa spjaudo Pianiną

Pavargau 2013 m. birželio 17 d., pirmadienis, 18:06:06
*****
Kai kada buvau aš tau naudinga
Kai kada kaip daiktas reikalinga
Kai kada spindėjau glėbyje
Ir dalinau jausmus su žodžius
*****
O tu gyvenimą seikėjai man melu
Deguto dėdavai į medų
Tikėti meile neturiu jėgų
Geriau išeisiu ... nebetrukdysiu

Akaši(ne poetė) 2013 m. birželio 12 d., trečiadienis, 13:30:35
Rašai
Girdinčiais savo pirštais
Sušalusiems,liūdniems,
Vienišiams ir laimingiems.
.
Žiupsnį druskos rupios,
paberi į šalto vandens šaukštą
Brydes palieki pernykštėj žolėj
Kali vinis į skylėtas sielas.

Jietis 2013 m. birželio 12 d., trečiadienis, 09:22:18
MĮSLĖ
.
Ups chi chi cha cha kas?
.

Jinai 2013 m. gegužės 11 d., šeštadienis, 10:48:29
Trapus virpantis užmaršuoli
Nedrausk savo svajonių.
svajok iš tikrųjų uoliai
tikėk savo svajonių įgyvendinimu
Dėlioki melsvą danguje mozaiką.
Supkis ant laikrodžio rodyklių
Dar nevėlu ,pažvelki į akis
Jos viską pasakys.

monika 2013 m. balandžio 1 d., pirmadienis, 17:58:58
Išaušo antroji Velykų diena,
Kiaušiniai ištynę ir plyšta galva.
O Dieve,kas buvo vakar?Sakau,
Gal būt kiaušinius aš ne tuos sudaužiau.
Padėkite žmonės gerieji,prašau,
Atneškit Jiečiui paxmielo greičiau.

Jt 2013 m. balandžio 1 d., pirmadienis, 14:41:26
Aprilius :)
Darau kaip Mosha mokė-
Ką turit-
Tą ir papšnokit...
Gojai.
_____
P.s. (eiliukas ne mano ... bet ir ne Jiečio)

***** 2013 m. kovo 29 d., penktadienis, 10:18:56
Galvoju: „O gal imt vmenąkart ir sustot?
pavargau tikėti
pavargau liūdėti
pavargau nuo įtampos
noriu pabūti viena
noriu paklausyti širdies plakimo.
.
Savo, ne taviškio.
.
nes gyvenimas baigias diena po dienos
pavirtęs sekundžių smiltimi

***** 2013 m. kovo 27 d., trečiadienis, 19:33:39
Verksi tu, verksi tu
Tau minusą dedu
Verksi tu, verksi tu
Verksi tu, verksi tu
Tau minusą dedu
atrodote kaip du ožiai ant liepto:/

00")") 2013 m. kovo 27 d., trečiadienis, 18:51:33
Bega,bega
nieko kelyje nesutinka
tada
Pats musa,
pats rekia,
pats baslio siekia
o veliau
Is jo kvailelio visi i usa juokiasi

~~~~~~> 2013 m. kovo 21 d., ketvirtadienis, 18:10:49
~~~~~~> ~~~~~~> ~~~~~~>
.
Pats paklydo ir klaidint sumanė jis raides
Juk ne žiemos (by Zenas) jau nekęst pradėjo
Bet sąskaitų už šildymą irgi dujas
Kurias kaimynas rusas gudriai čia pasėjo
.

2013 m. kovo 21 d., ketvirtadienis, 16:47:02
Ei, po velnių, pavasarį įjunkit!
Ar ragint jus dar negana?!
Ir Saulės laužą danguje užkurkit,
įgriso iki gyvo kaulo jau žiema.
Na, susimilkite, nebūkit šmikiai
ir duokit pagaliau mums šilumos,
o tai gandrai parskridę tykiai
atgal vėl į Egiptą emigruos...
Ir išsimėžt prašyčiau sniegą,
seniai jau laikas sėti žibutes,
snieguoles žadinkit iš miego,
nes jau žiemos ėmiau nekęst.
Pavasario ir vištos pasiilgo,
Velykas greit turėsim švęst.
Kiaušiniai bus kaip... seno vilko,
jeigu negaus žolės užlest...(by Zenas)

Jei atsirastų noras verkti, 2013 m. kovo 19 d., antradienis, 18:18:18
Aš pabūsiu tau saulele
kai širdis tava liūdės
Aš ateisiu išryto,
jei reikės - ir nakčia,
kad galėtum mylėt,
Aš ateisiu pašauk

Meilės paukštis,kur jis? 2013 m. kovo 16 d., šeštadienis, 20:25:05
Prabėgo gyvenimas žaibu
Suklumpu prie kryžiaus vakaras
Viskas praėjo
Tiktai žiedas ant piršto liko

atrasiu tą simbolį, po lašą, 2013 m. kovo 14 d., ketvirtadienis, 20:23:36
Švilpavo ilgesys
lyg sakydamas -
"Bandai surinkt į skepetą
tai, kas nebuvo pamesta,
užrišti – kas neatmegzta..."
_______________
Dar pratęsimo esu išsiprašius
laiko Karmai dar yra

Vieni niekada neturėjo vilties, liti tiki ja... 2013 m. kovo 12 d., antradienis, 17:54:52
Mūsų akys nemato,
Apanka,nuliūsta
jei širdis
liepia joms apakt
Tampa,
Tamsu ir dvasioje- viduje
Tapk geresniu
ir pats suprask, kas es
O viltis ir iliuzijos padeda išgyventi.
išorė pasikeis priklausomai nuo jausmų;

2013 m. kovo 12 d., antradienis, 17:52:53
Mūsų akys nemato,
Apanka,nuliūsta
jei širdis
liepia joms apakt
Tampa,
Tamsu ir dvasioje- viduje
Tapk geresniu
ir pats suprask, kas es
O viltis ir iliuzijos padeda išgyventi.
išorė pasikeis priklausomai nuo jausmų;

Jietis 2013 m. kovo 12 d., antradienis, 09:07:33
RAGINIMAS
.
PILIETIS-asmuo gyvenantis pilyje ir ginantis ją, bei jos gyventojus, idant apsaugotų savo valstybės žemių vientisumą.
Jeigu toks asmuo elgiasi priešingai, kaip koks raudonasis padla ckis, tai kiti piliečiai turi atimti iš jo pilietybę ir apsivalyti nuo tokių trojanų. Ir jų negalima vadinti piliečiais, o tik turinčiais pilietybę, kas nėra tas pat. Todėl reikėtų taisyti Įstatymą.
Amen.

ryžto, drąsos ir susitelkimo ...vienybės 2013 m. kovo 11 d., pirmadienis, 21:58:45
Ši diena
pergalingos kovos
džiaugsmo diena.
1990-ųjų kovo 11-ąją
išsipildė daugumos
slapta puoselėtos viltys
Tikėkime teisinga Lietuva.

Jietis 2013 m. kovo 11 d., pirmadienis, 12:53:45
PPPPPPPPPPPPPPPPPPPPP
.
PLAKATAS
.
LIETUVI, ŠVENTI SAVO, AR SVETIMAS ŠVENTES ???

Kažką svarbaus praleidom, ar praėjom 2013 m. kovo 10 d., sekmadienis, 18:35:39
: )nepyk, bičiuli, bet nieko nesuprantamo nerašome
Jeigu būčiau ašara tavo akyse,
nuriedėčiau skruostu
ir mirčiau ant tavo lūpų …
Jei tu būtum ašara mano akyse,
niekada neverkčiau,
nes bijočiau prarasti tave …

2013 m. kovo 10 d., sekmadienis, 14:03:52
buvo senas tas senelis
strikinėjo kaip gaidelis
jau damos nepadaryti
liejo tulzį, liejo pyktį

Skubėime mylėti žmones,nes jie greitai išeina... 2013 m. kovo 8 d., penktadienis, 19:58:31
Vienas nuoširdus žodis prilygsta šimtui dirbtinių...

Būna pavargstu nuo tylos
O kartais ir nuo saulės
Būna plepu per dieną
O kartais balsu raudu
būna norių pamatyti tavo veidą
atskirti iš tūkstančio veidų
Būna noriu elgtis taip kaip liepia protas
bet siela blaškos
ieško dar tavęs.

2013 m. kovo 8 d., penktadienis, 17:55:34
Kalti tik vyrai!
Bet visa kas bloga žemėje
Padaro moterys.
Kalti tik vyrai!
Kad nepadaro taip
Kaip Jus padryti reikia.
Iš nevilties ir pykčio
Kerštaudamos
Vyrus Jūs žudote.
O kartu ir vaikus
Ir savus, ir svetimus.
Kalti tai vyrai
Kad Jumyse palieka tuštumą...
Bet kam žudyti!!!
Tik be galo rūpestinga
Jūsų Meilė
Gerumas
Ir beribis kantrumas
Dar gali išgelbėti pasaulį.
Taip kad kol žemė serga
Ne švęsti reikia
O gydytis.
Linkiu pasveikti!

2013 m. kovo 8 d., penktadienis, 16:45:21
"dėkingos.."
briedinis pasveikinimas:(
Ir iš kur
tiek neapykantos žmoguje
Apsaugok Viešpatie ,jis nežino ką daro!!!

2013 m. kovo 8 d., penktadienis, 14:56:36
Tavo sielos dygliuotos vielos
Širdies lediniai šiurpuliai
Kaulėtos, padžiūvę šaltos rankos;
Dar tie ryži, pastirę kaltūnai...
Ir šonkaulių povyzos barškančios baronkos;
It giltinės pajuodę paakiai...
Apsaugok, Viešpatie -
Tikra kaliausė...
Smaluotas vienas tik nušoka kipšas -
Tu palendi tuoj po kitu...

2013 m. kovo 8 d., penktadienis, 09:48:04
Būkit pasveikintos moterys
Kurios mylite vyrus
Šian vištgaidžius meskit į puodą
Beigi visokius iškrypėlius
Pasirinkit teisingus kaimynus.

2013 m. kovo 8 d., penktadienis, 09:08:13
Dienos nutolsta.
Metai nubėga.
Žemėje švinta ir temsta.
Moterys amžiais
Žavios palieka.
Moterys amžiais nesensta!
Moterys trokšta
Grožio ir meilės.
Skamba joms ritmai
Muzikos smagūs,
Moterų garbei
Dainos ir eilės
Ir sukryžiuotos
Riterių špagos.
Moterys džiaugsmą
Nešti mums skuba.
Moterų balsas
Auksu mums skamba.
Moterys myli,
Kūdikius supa
Ir laimingiausiom
Žemėje tampa!
Keičiasi žemėj
Aušros ir žaros,
Amžiai nugrimzta bedugnėn,
Moterys amžiais
Brangios ir geros
Saugoja židinio ugnį…(E.Dr)

Viltis miršta paskutinė 2013 m. kovo 7 d., ketvirtadienis, 13:36:05
Prabudę kiekvieną rytą turime pasirinkimą ar džiaugtis gyvenimu, ar nekęsti jo. Vienintelis dalykas, kurį turime, - kurio niekas negali kontroliuoti ar atimti - yra mūsų požiūris. Taigi, jei juo pasirūpinsime,tą dieną vyks viskas lengviau.Ir metai nebus tokia didelė našta.Net darbai,vienatvė senolių troboje bus lengviau liūliuojama.
Turime pasirinkimą atmesti tai kas mums nereikalinga Mes pasirenkame gyvenimą.
Ne paslaptis kad esame šiek tiek nužmogėję ir bejausmiai. Galbūt tam įtakos turi šis naujųjų technologijų amžius. Žmogus tampa vis uždaresnis, mažai bendraujantis, o kaip geriausią draugą jis pasirenka visagalę virtualią erdvę kuri yra tik virtuali tuštuma.

2013 m. kovo 6 d., trečiadienis, 19:31:59
neliūdėk
Ko stovi
tarsi vynas statinėje užkaltas
įtempk lanką
ir į B.Master 13 keliauk
Mes pasitarsim su tavim...
ir tu nuspręsi...

2013 m. kovo 6 d., trečiadienis, 15:59:46
Alkanos
Vienišos
Viltys
Ant žarijų
Besparniais
Sutūpusios
Paukščiais...laukia...
Ateik ..snšvš,dn,a :)

Pagaliau 2013 m. kovo 5 d., antradienis, 12:53:37
Rašau tau laišką...neabejoju ,kad esi Čia..Tau, kurio dar nepažįstu. Laukiu su nerimu ir su viltim. Viltim būti laiminga, suprasta... Noriu jaustis tarsi maža mergaitė šalia Tavęs, šalia Tavo stiprybės, būti Tavo užuovėjoj... Svajoju apie nerūpestingą, tikrą meilę, tikrą nesumeluotą jausmą, kai žemė slysta iš po kojų, bet tau nėra baisu...ieškau tos obuolio pupelės..kurios ieškot pavargau,bet vis ieškau.Aš neliūdėsiu, jei nesulauksiu atsako į šį jausmą..gal tu užimtas...ir net neįtari kad tai aš tavęs ieškau
Aš norėčiau,
jog ateitum
nors sapne
iš nakties glūdumos,
jei tik leistum
tave įrašyti į mano širdį
ir ten surišti
savo Tikrosios Meilės siūlais.
Nenustebk, kad skaitydamas šitą laišką šiek tiek išsigąsi. Išsigąsi iš karto supratęs, kad jis skirtas tik Tau mano ilgai ieškotam ir tik rudenėjant gyvenimui rastam.
(Gal radau stiprų, savąjį angelą sargą, sielos draugą? Palauksiu.)

Matracas 2013 m. kovo 5 d., antradienis, 10:45:01
Bravo. Nors nėra ir jokio Rimo, bet nėra ir jokios Natašos. Tai geras pavyzdys kaip galima visai apsieiti ir be jų. Matau jūs jau esate nušvitime...
Ar bandėte kada žiūrėti į veidrodį, kai už tavęs yra dar vienas veidrodis? Pabandykite. Tada atsiduri tarsi savo paties tunelyje. Hm? Nežinau tai gerai, ar blogai ir kur jis veda...
Bet kuri patirtis prasminga. :/
Ir dar. Primygtinai prašau, neužlipkite ant kamščio, dar blogiau-adatos.

2013 m. kovo 4 d., pirmadienis, 12:10:13
Gyvenimas matricoje
Aš, tu, jis, ji, jie, jos, ar mes
Vienas ritmas, rimas ir judesys
Kaip prakaituotoje šokių salėje
Kur žmonės virsta viena siūbuojančia mase
Kuri juda tuo pačiu ritmu
O dabar visi į kairę
O dabar į dešine
O pa pa pa pa pa...
Nelaisvos laisvės judesys
Ištirpau, ech
Buvimo veidrodžiu metai
O tai buvo metai
Košmarų ir palaimos
Ar palaimingo košmaro
Dabar už tatai tikra tuštuma aplankė
Viskas išsiplovė
Visi deimantai, auksai, rubinai
Visa tai ką taip kruopščiai puoselėjau ir rinkau
Kaip ir turėčiau jau būti mirusi
Bet va, judu, tarsi ir gyvenčiau
Gyvenčiau matricoj
Kažką pagalvojau,
Įsijungiau radiją, išgirdau savo minties tęsinį
Čia aš mąstau, ar radija manyje
Mintys kaip paukščiai, skraido laisvėje
O mes apačioje jas gaudome tinkliukais
O visų žemiausiai rašytojų minia
Atkaliai ir plėšriai čiumpa praskrendančius
Daiktus: lapus, medžius, pievas, liūdesį
Šiuolaikinės lenktynės:
Kas greičiau pagaus mintį ir ją užrašys
Visi kūrėjai, kuria ir kurdamiesi kuriasi
Kas žiūri, klauso, užsirašinėja
Visi mes laidininkai, ką leidžiame
Ekstazėje
Aš esu ir manęs nėra
Atsiiiiirišau
Pagaliau.

2013 m. vasario 14 d., ketvirtadienis, 20:12:11
Arba esi Žmogus,- su Dievu, su teisybe ir sąžine,
arba Šliužas...su valstybe...
Ir kitaip nebuvo, nėra ir nebus!
...ir susipančiok tą savo kumelę, nes paleisim abu ant dešrų...

upanišada 2013 m. vasario 14 d., ketvirtadienis, 14:51:48
Kol tuščios po Lietuvą
klaidžios tornėnų įšnaros
Per visą vieką
Kalsiu į subines
joms
Kasdien po cveką!

2013 m. vasario 14 d., ketvirtadienis, 11:08:35
Eik iš čia, okupantų išpera savo sosnovskio barščių жрать.

upanišada 2013 m. vasario 14 d., ketvirtadienis, 07:16:05
Gregžda ir cypia
mindoma
Skrepliais žiežulingais
apskretusių

jietiškai kanopiškų kuntaplių
Protėvių Žemė
Kokiais dratais
kada
ir kas
apvyniojo
tavo
širdį?

Dėkui 2013 m. vasario 12 d., antradienis, 19:18:40
Smagu vėl skaityti
gražias ,
nepiktas,
pavasariškas
mintis.
Pripildytas
gaivių kvapų
naujų jausmų
ir meilės.

2013 m. vasario 10 d., sekmadienis, 15:43:57
Yra bala,
bus ir velnias,raguotas
uodeguotas
balai esant,
kipšo netrūks
Merga ne bala - neištaškys.
Ryte sužydės kaip rožė.

ArMonika 2013 m. vasario 10 d., sekmadienis, 12:01:18
Ne bala juk -neištaškys.
Tik bangų sukels
Ir vėl aprims.

Armonika 2013 m. vasario 9 d., šeštadienis, 17:15:04
Tai tu toje
baloje
ir murgdaisi
vertybę praradęs
ar nebijai nepaskęsti
Gal šiaudą paduoti.

2013 m. vasario 8 d., penktadienis, 20:00:13
Sukibkim rankom
vizijų pakeleiviai,
Juk mūsų daug,
kam skauda
širdį
dėl tiesos.

2013 m. vasario 5 d., antradienis, 13:38:52
Ten pasėjo blogio sėklą
Prigamino daug velniu-kų
ir neklaužadų šmėkliukių
Jie pasės tavam darže
daug blogio vaisių.
Skanaus.

2013 m. vasario 5 d., antradienis, 13:30:23
Be jos Meilės tu niekada nebūsi laimingas

monika 2013 m. vasario 3 d., sekmadienis, 13:42:13
Atrodo Jietis pats su savim kalbasi...Rūpūs miltai-inkilo stogas važiuoja į apačią...
******************************************
Ilgai susėdę mes galvojom
Kaip šitą vietą pavadinti,
Kuri yra tarp moters kojų
Ir vyrams kaip žvaigždynai spindi?
Barškėjo žodžiai neįdomūs,
Taritum žagarai į stiklą,
Bet atsistojo,štai,Jablonskis:
Tatai p..a vadint pritiktų"
Taip pasilyko....tik Janonis,
Nes buvo iš visų jauniausias-
Pakėlęs ranką bailiai klausė-
"O kaip tatai kirčiuosim ponai?
Ar antrą skiemenį ar pirmą,
Kad buduaruos nesuklysti?"
Jablonskis kaip kirviu nukirto-
"Ten ne kirčiuoti reiks,o p...ti.
***********************************
Va, kaip gražiai sudėliota.....

2013 m. sausio 31 d., ketvirtadienis, 22:41:18
Patariu dar kart paskaityt
www.vartiklis.lt/skaityti/poetry/truobale.htm

00 2013 m. sausio 26 d., šeštadienis, 14:18:37
Meluoji mielas
kad tiesa
neegzistuoja
ir kad noretum
kad iseiciau as
neslepki apie mane tu visgi galvoji
Nors ir zinai,negrisiu as
Mylek

(^ _ ^) 00/ 2012 m. gruodžio 15 d., šeštadienis, 14:16:31
Nenousispjous sauluze (zemaitiska)

Saulelė raudona
Vakaras netole
Laikas jau mon gulti
Da miego nenoru.
.
Eisiu as ant upes kranta
Pre riesuto giraitees
Bene pamatysiu
Savo mylimiausia.
.
Kad ir pamatysiu
Nieka nesakysiu
Ronkelė padosiu
Saldzia in lupas pabuciousiu.
Veina zvaigzde sveisi
Antra dar sveisesne,
O mona bernelis
Uz visu mandriausias

Jietis 2009 m. kovo 11 d., trečiadienis, 10:07:34
ODĖ ODAI
.
Nelysk man po oda
Rupūžiau, gyvate
Nuleisk savo grėblį
Velniai tave matė.
Nes esu nepaprastutė
Mergaitė aš neprastutė
Ne kokia ten prostitutė
Ir nevadink mane-Tiūtė
Esu `tiuninginė` mergaitė
Su oda nepažeista.
Dabar juk tokia mada
Auliniai batai,
Kailine kepurė
Žieminiai stringai
Ir bamba nuoga.
Aš kaip gėlė
Ne kokia lėlė
Su didelėm kuokelėm
Prisirpusiom piestelėm
Nei vešli, nei kūda
Gal būsiu Barakuda ?

Eglė 2009 m. vasario 28 d., šeštadienis, 22:13:44
Pasibelsiu į langą šįvakar,
Negesinki šviesos.
Tik paliki duris nerakintas,
O ant stalo kavos.
Aš ateisiu dosni ir laiminga
Ir tikrai ne sapne.
Pasakyk, kad esu reikalinga.
Pasakyk... Aš jau čia.
Štai liečiu Tavo virpantį kūną,
Žvakė plazda kaltai...
Ne dažnais vakarais šitaip būna
Uždangstyti langai,
Kad nei vienas šešėlis nekristų
Ant mėnulio delčios,
Kol ranka nejučia pasiklysta
Šiurkščiuose marškiniuos.
Godžios akys nuslysta paviršium,
Sužaibuoja lange,
O mes geriame nuodėmę tirštą
Paslapties patale.

Jietis 2009 m. vasario 27 d., penktadienis, 22:38:07
------> ------> ------> ------>
.
MEDŽIOKLIS
.
Nusipyniau pats kasą
Uždėjau ant riešo ir lanko
Nebekris daugiau man
Mano ginklas iš rankų.
.
„Ir lazda į metus kartą šauna“
Ginklas -ne ikona
Reikia būt akylam
Kuris laikas dabar
Jis manęs neapgauna.
.
Bet... nuščiuvo giria
Sportinė forma-gera
Ausys ir akys pagauna
Muliažas nebliauna
Instinktas prabudo
Adrenalinas užplūdo
Skrieja strėlė, teisinga
Smaigalys skrodžia ląstą
Kiaurai , nesminga
Žvėris krenta...
Niekas nesikremta
Pabaiga –kažkam visai ne
O kam ir laiminga.
.
------> ------> ------> ------>

~~~~~~> 2009 m. vasario 25 d., trečiadienis, 09:53:11
Čia tik palyginimas kaip greitai pasaulis pasikeitė. :)

2009 m. vasario 24 d., antradienis, 23:48:13
Tesk,kas pernai buvo?:)

Jietis 2009 m. vasario 24 d., antradienis, 21:30:18
PERNAI
- - - - - - -
$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$
.
AVINĖLIS
.
Pasipurtyk, avinėli
Čia kieme, po langu
Reikia pirkti man rytojų
Akcijos pabrango.
.
$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$
ŠIEMET
- - - - - - -
# # # # # # # # # # # # # #
A+A
.
Nesipūrtyk, avinėli
Anei čia, anei kieme
Pensijos mes nesulauksim
Tad, aukosime tave.
.
# # # # # # # # # # # # # #

Eglė 2009 m. vasario 24 d., antradienis, 17:12:39
Sumokam už klaidas... Tik ar visi?
O gal tos klaidos nevienodai ryškios...
Gyvenimai apsiavę ir basi
Parpuolusios ant kelių moteriškės.
Likučiai džiaugsmo, nuotrupos dienų,
Karoliai iš rausvų erškėčio uogų
Lyg ašarėlės kabo suverti
Ant vos beįžvelgiamų laumės sruogų.
O iš dainų iškritę žodžiai skris
Laukais savas melodijas pamiršę.
Ant nuodėmių tiršta rasa iškris,
Kad niekad neišlystų į paviršių.
Ir vėl vienodai būsime geri
Vieni kitiems linkėdami palaimos.
Sumokam už klaidas... Tik ar visi?..
Kokia ta kaina už šlakelį laimės...

2009 m. vasario 16 d., pirmadienis, 15:48:03
Su valstybės atkūrimo diena.

Jietis 2009 m. vasario 15 d., sekmadienis, 21:59:58
RRRRRRRRRRRRRRREXRRRRRRRRRRRRRRRRR
.
REINKARNACIJA
.
Kažkas atsitiko
Karmagedonas neapsiriko
Князь Algirdas
Girtas vaikščiojo
Valdovų rūmus
Atstatyt sugalvojo.
Rūmus meistrai tai atstatė
O jis jau mano tautą apstatė.
Ne vieta šernų galvoms ten
Juk visų mūsų pinigai sukišti
Ir ji pasakys kam rūmai skirti
Žinoma, kad ne jam.
Supratome mes
Kas turi charizmą
Valdžia visada laikina
Tik liaudis yra nemirtinga.
Istorija laike susispaudė
Lietuva pagaliau susigaudė.
Aureolę nuliesim
Mato Dievai iš aukšto
Svorio pakaks
Iš fondo blokados aukso.
Skausmingą praeitis saviems
Visaip juk, gyvenime būna
Neleisim šį kartą slavams
Pavogti karūną.
.
Lietuvos jubiliejus
1000-metį vainikuoja
Savo Valdovą soste
Vytautą karūnuoja.
.
RRRRRRRRRRRRRRREXRRRRRRRRRRRRRRRRR

nsirevic@gmail.com 2009 m. vasario 15 d., sekmadienis, 21:02:58
As skolinga
skolinga tau uz naktis bemieges...
prie kudikio loveles...
nekaltas tu uz sudauzyta musu meile.
skolinga tau ,kam atleist nepajegiau .
kam ...
kartosiu dar tukstancius kartu kam...,nors metu praejo desimtmeciai du.
Taves nors neber,tu ne man paaukojei paskutinius metus...
skolinga likau tau mielasis uz naktis tas bemieges ,
uz sudauzyta meile-nekaltas tu.
2009.02.15

2009 m. vasario 15 d., sekmadienis, 20:37:55
Išplėšiau meilę gražinu ją Tau..
Man jau nebereikia jos
Bevertis tapo jausmas,
Kuris širdį šildė ir glostė.
„-‚-‚-‚-‚-‚-‚-‚
Ieškok toliau ,
Naujų trofėjų savo sienai.
Dar vieno..... O jų dešimtis!
Prismeigtų įvairiaspalviais smeigtukais.
Didžiuokis jų skaičiumi?
Ir vėl kito angelo balsą girdėk.

Eglė 2009 m. vasario 10 d., antradienis, 11:55:33
Visus, kuriems tinka su manimi pabendrauti,kuriems artimos mano eilės, kviečiu apsilankyti Egmilės klėtelėje. Pagal šią užklausą pateksite į mano tinklapį, kuriame ir galėsite paiešjoti sau artimesnių žodžių. Mielai lauksiu užsukant.

Fralleyrirl 2009 m. vasario 10 d., antradienis, 07:57:13
Ńīįåšåģ äė˙ Āąń ļī ńåņč čķņåšķåņ
įąēó äąķķūõ ļīņåķöčąėüķūõ źėčåķņīā äė˙ Āąųåćī Įčēķåńą!!!
Ńīįåšåģ äąķķūõ Ģķīćī!!! Įūńņšī!!! Ķåäīšīćī!!!
Ķąēāąķčå ņåėåōīķ ōąźń e-mail www ąäšåń čģåķą čņä
Óēķąéņå ļīäšīįķīńņč ļī ņåėåōīķó: +79133913837
ICQ: 6288862
Email: rassilka.agent@gmail.com
Skype: prodawez

Eglė 2009 m. vasario 7 d., šeštadienis, 23:05:08
***
Man nereikia Tavęs. Jau nebe.
Nors sapnai... Juk sapnams neįteigsi,
Kad visai išėjai, kad nėra,
Kad viena šitą kelią įveiksiu.
Bet ir jie jau šiek tiek švelnesni,
Nebežadina tūkstantį kartų,
Nors kas kartą šalin vesdami
Vis tolyn nuo begirgždančių vartų
Mano ranką suspaudžia stipriau,
Kad dar kartą atgal nesugrįžčiau
O juk aš vėl Tave sapnavau
Tarp skaudžių ir sunkių išdavysčių.
Aš naktyj, tarsi voro tinkluos
Kurie niekur tolyn nepaleidžia,
Gal todėl, kad likimą vejuos,
O jisai tiktai žaidžia ir žeidžia.

Eglė 2009 m. vasario 7 d., šeštadienis, 23:04:24
***
Mano laimės švytuoklė ir vėl nuo manęs
Nuskubėjo į priešingą pusę, nuskriejo
Ir vis tempia tolyn voro nertas gijas,
Ir vis draiko laukuos rankom rudenio vėjo.
Bet juk turi kažkas pasilikti ir čia...
Kai subirs paskutinė pasenus dėlionė,
Gal tada kas pašauks, gal tada kas pakvies
Į nelengvą, bet žemiškai ramią kelionę.
Atsirems, prisiglaus, pasakys, kad manęs
Jau ieškojo seniai, kol surado netyčia,
Patikėsiu nors mano senas svajones
Griovė ištisos liūtys skriaudos ir patyčių.
Atsirėmus į petį nebūsiu našta.
Man užteks tiktai žodžių šiltų ir tvarkingų
Gyvenau ne savim, gyvenau - ne save,
Bet nors kartą norėčiau nubusti laiminga
Ir graži, ir gera... Patikėsiu ir tuo,
Nors matau savo veidrodyj veidą raukšlėtą
Aš tik noriu rytais nuprausti rasa
Ir užimt ne kitos, o tik savąją vietą.
Virdulys teatleis, jei nubusiu vėliau,
Jei rytus Tavimi, ne kava užsigersiu
Jei čia Tu, pasakyk kad šį kart suradau,
Aš iš ašarų savo rožančių suversiu.

Jietis 2009 m. vasario 5 d., ketvirtadienis, 16:06:02
EEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEE
.
ELEGIJA
.
Kaip moteris-taip religija,
Elegija su lyra ir be jos
Kiekviena privatizuotų Dievą
Jei tik galėtų -o,Gloria Deo !!!
Religingos būtybės
Iščiose savo ir iš pažiūros
Žydi gražiausiais žiedais
Žiedadulkes barsto
Vaivorykštėm rėdosi
Konkuruoja tarpe savęs
Spygliais ir jausmais.
Atskristų koks tranas
Ir būtų jam-basta
Dievobaimingos
Jos esti labai
Šeštu pojučiu jaučia
Kad Dievas-tai Meilė
O meilei kas abejingas?
Parodykite man, tikrai.
.

EEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEE

2009 m. vasario 3 d., antradienis, 14:30:32
Tiomnaja noč
Tolko puli svistiat pazadi...

mode 2009 m. sausio 31 d., šeštadienis, 17:34:27
Svinine naktis
Vejas vaike rudenio lapus
Ziro lapai,alsavo debesys
Prakirte juodaji dangu!!
Pievos gelynuose, drugeliu
kaukoles rinko,ju gaudzudys!!
Stai velop,veliau,vakarop
Isdygo degtukai is degtuku
dezuciu,plevesavo,lauze
karsti,karsti liepsnu
liezuviai ir drugeliu
sparneliai,kiti vabalai
cirsko zuve ugny
Ir cia pat ir tuoj,tai cia
Surijo savo medziokles laimikius
alkani sunys,alkani,medziotojai!!
Velop visi nuejo kas, sau kas kur!!

O vejas vis vaike rudenio lapus
Ziro tie lapai,gelsvi,zali
Ir svino danguje,alsavo,tie
Patys svino debesys,prakirte
Juodaji dangu!Taip tai naktis
baugi ir tyra,paslaptinga
saugojo medziotoju miega!!

Eglė 2009 m. sausio 30 d., penktadienis, 12:40:08
Neverksiu ant tavo peties niekada jau
Nors niekad ir neverkiau, argi ne taip?
Tas noras priglust, atsiremt dvelksmu pralėkė
Pro sieną širdy pastatytą kitaip.
Kur skersvėjai gainiojo židinio dūmus,
Kur stingdavo oras vėlais vakarais.
O galu gerklės įsigėręs kartumas
Neleido tikėti tuščiais pažadais.
O jie buvo skupūs kaip ubago sauja,
Vienur kruopele nuriedėję stalu,
Kitądien viltim įsigėrę į kraują
Svetimkūniu rėždavo tarsi stiklu.
Nešeisi lyg vėliavą savąją tiesą
Saldžios melagystės apraizgęs tinklais,
Kuri ir atrodė prieš veidrodį kreivą
Graži lyg princesė po Tavo sparnais.
Tik veidrodžiai dieną pavertę į naktį
Supainiojo Tavo ir mano metus
Atėjom išeiti, išėjom - netekti
Pametę širdies raktelius auksinius.
Neverksiu ant Tavo peties...

2009 m. sausio 25 d., sekmadienis, 18:37:28
Sapnas vilties
Siek tiek papyle
Sianakt menulis sviete man.
O tavo zodziai menesienoj plakes
As juos klausiau...
Norejau isiminti
Nes tu gali lengvai iseit....
Zinau,
Kitai juos isdalinti

Jietis 2009 m. sausio 25 d., sekmadienis, 12:25:35
# # # # # # # # # # # # # # # # # # # # # # # # #
.
VAIZDZELIS
.
Motinys motytloj nebuvo
Hormonų audros užgriuvo
Už kampo cigaretes kūrena
Motina, tėvas Britanijoje
Sveria svarą ir stena.
Akademikas akademiniu irklu tapšnoja
Gyvulys žolę paveiksle rupšnoja
Dar toliau-raitelis be galvos joja...
Visi savaip užsisvaigę paliko
Nemato kad dvigalvė višta
Nuo herbo nulipo
Krizius krizena,
Pirštais į stalą barbena
Galvoja kaip čia ką padaryti
Kad viską iš visų atėmus
Vėl aš galėčiau dalinti...
.
# # # # # # # # # # # # # # # # # # # # # # # # #

Andrius 2009 m. sausio 12 d., pirmadienis, 18:23:03
Kodėl kregždutės kartais skraido aukštai

Justea 2009 m. sausio 11 d., sekmadienis, 13:34:22
...Nes juk rytoi taves nebebus...
Tik dabar suvoki koks brangus tas žodis “myliu”,
Nes kai jo jau nebėra šalia taves,
To žodžio jau nebeišgirsi is jo lūpų,
Nebepamatysi jo ašarų, bei šypsenos,
Nebepasakysi jam nei labas nei iki,
Nebepamatysi niekada jau jo,
Žinau sunku tuo patikėti,
Bet juk tokia ta realybė.
Ji jau niekada jo neišgirs jai sakant “myliu”,
Niekada jau jos neapkabins, nepabučiuos,
Nepasakys kokia ji jam brangi.
Tačiau ji girdi, jis eina,
Bet jis jau niekada pas ją nebeateis,
Ji kvies jį, bet jis jau niekada neatsilieps,
Ji žino, ji neviena, jis jojoj širdyje.
Nurimk, ateis ir tavo jau dalia,
Kai susitiksi jau tu jį,
Žinau bus jau skaudu kitiems
Ir klaus kodėl? Kodėl tu juos palikai?
Kodėl tu išėjai?
Bet tau gerai bus jau su juo,
Galėsite pabaigti viską ką pradėjot,
Nebebūsite laimingi kaip kadais,
Bet juk geriau abu nei vienas tarp sienų keturių,
Juk meilės reikia tau, sakau,
Be jos tu žuvęs purvinas žmogau.
Juk ji ir jis tai viena visuma, viena šeima,
Skaudi ta meilė juk yra sakai,
O aš paklausiu ko tu vertas be tos meilės?
Tam ir gyveni,
Kad ją patirtum, verktum, juoktumeisi vien tik ja,
Tad sakyk viską ką galvoji,
Išliek tu savo žodžius jam brangiausius,
Sakyk jam ką jauti, kai jo nėra šalia taves,
Sakyk visiems kas tau brangu,
Gyvenk tik šia diena žmogau,
Nes juk rytoi jau nebebus taves.

2009 m. sausio 11 d., sekmadienis, 13:13:55
...Laikas uzgydo zaisdas...
Bega metai
Bega dienos
Bega laikas
Sitaip greitai
Bega nesustoja
Ir apie nieka negalvoja
Bega,bega,bega
Ir kartu svajoja
Kaip gerai butu sustoti
Ir akimirkai pasvajoti
Tiks svajones tuscias noras
Ir sustoti nebereikia
Kam stoveti jeigu reikia veikti
Laikas uzgydo zaizdas
Net ir pacias giliausias
Laikas uzgydo zaizdas
Net ir pacias skaudziausias
Nesustoja redejas
Nesustoja judejes
Nesustoja vazeves i prieki
Atgal nebegrys jau
Nera kelio atgal
Tik reikia judeti
Ir apie tolima kele galvoti
Laikas uzgydo zaizdas
Net ir pacias giliausias
Laikas uzgydo zaizdas
net ir pacias skaudziausias.

*** 2009 m. sausio 11 d., sekmadienis, 13:08:17
A..B..C..D..
A...Apleidai tu mane
B...Baugiu zvilgsniu sekei mane
C...Cukrine,saldi
D...Eiline durnele esi!

Justea 2009 m. sausio 11 d., sekmadienis, 13:02:41
Verkiu..nezinau kodel,
Tyliu..skaudu istarti zodi myliu,
Saukiu..tu negirdi,
Svajoju ir rasau..
Mano eiles skaudzios
Zodziai pinus ir kvaili
Mano eiles graudzios
Ir tu ta supranti
Kaskart skaitai ir juokiesi is manes
Kaskart klausai ir nesuprantamu zvilgsniu palydi
O as su kiekvienu zodziu po asara ant tavo delnu beriu,
Kodel as tokia kvaila
Ir vis nesuprantu,
Kad as ir mano eiles tau,kaip peilis po kaklu
Tau neidomus mano zodziai,
Tau istarti su meile didele
Tau neidomios mano eiles,
Nes laikai mane kvaile,
Kuri nesupranda gyvenimo esmes
Patikek,as ja suprantu,
Tik isreiskiu ja daug geriau nei tu!

Justea 2009 m. sausio 11 d., sekmadienis, 12:47:56
Nieko daugiau tik asaros skaiscios mano veide
Nieko daugiau tik skausmas manojoje sidy
Nieko daugiau neliko,
Nei meiles ,nei svaju
Liko tik kerstas ir begalinis skausmas
Kuri suteikei...man tu!
Nieko..niekoo..aplink nera..
Tik tavo isdavyste supasi aplink mane,
Saukiu,rekiu tu negirdi
Apsisuki ir iseini.
Nieko daugiau nebenoriu girdeti,
O ypac kuo tu vardu
Kaip gyva nenoriu regeti
Taves ir tavo nekaltu akiu!

2009 m. sausio 5 d., pirmadienis, 10:49:01
"Tik nepasuk poezijos keliu
Nes melo upės liejasi ir iš eilių..."

Eglė 2009 m. sausio 3 d., šeštadienis, 23:36:29
Taip jau yra,
Kad kasdienybė
Nesklinda smilkalais kvapiais,
Kad vargana žmogaus esybė
Keliauja banaliais takais
Ir tiktai retkarčiais ištrūksta
Basa po pievą pabraidyt,
Nes laiko taip dažnai pritrūksta
Save lyg indą išvalyt.
Eini viena į tirštą tamsą,
Ir vėl sakysit banalu,
Bet tam, kuris širdim nesensta
Gyvenimas ne iš raidžių.
Ir ne iš žodžių laša kraujas,
Ir ne iš sielos - dėmesys,
Todėl nereikia bausti skaudžiai,
Kaip kartais baudžia juokdarys
Tarsi juokais išdrėbęs purvą
Ant nebegyjančių žaizdų.
Et, apie ką čia mudu kalbam,
Juk visa tai taip banalu.
Sakai - palaidojai tėvelį...
O polėkis, o jo sparnai,
Prastai su Tavimi berneli,
Jeigu be jų pragyvenai.
Rašei, rašei ir vis be šarmo,
Tik apie tai kaip gyveni,
Neįdomi Tavoji karma -
Pegaso įsūniai kiti.
Aš jau baigiau. Belieka eiti
Dar kart labai atsiprašau
Už tai, kad gyvenu banaliai,
O parašau dar banaliau.

2009 m. sausio 3 d., šeštadienis, 22:09:41
Ryte
meilingi melo žodžiai,
numesti kaip elgetai
(vilties krislelis)
Vakare
skaudi tiesa
rimbu išraižyta siela
(ant kūno nepalikusi žymės.)
Rytoj
vėl rytas......
(žinau ir tiek)

Jietis 2009 m. sausio 3 d., šeštadienis, 12:16:50
XXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX
.
LIETUVOS 1000-METIS
Mano Tėvynę nusiaubė okupantai
Į valdžią sulindo kolaborantai
Dievai mums padėjo nuo jų atsijungt
Bet įpročiai liko, negali nuo lovio atjunkt.
Geriam degtinę, pilam stiklus pilnus
Gimdom vaikus jau debilus...
Ach tie Seimai Seimeliai ir Prezidentai mūsiški
Kreivi Bendravardikliai, visiškai.
Valdžia neatsakinga ką buvo žadėjus
Kas atsakys už paleistus vėjus?
Nėra nė vieno kas baloje turi daug galių
Laikas jau mums vėl turėti savo KARALIŲ.
.
XXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX

Naktis 2009 m. sausio 3 d., šeštadienis, 03:40:38
Musu EGO ir suniokoja meile vos ja pajunta:(Mes daznai taip ir issiskiriame,su mylimuoju nepasake meiles zodziu vienas kitam, nusinesame, uzgniauze juos viduje.Nenorime isskysti.

Jietis 2009 m. sausio 2 d., penktadienis, 11:27:58
eeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeee
.
EGO
.
Žmonės nesidžiaugia
Aplankiusios Meilės jausmu
Ir tokius vadina vos jie ne psi.
Bet patys trokšte trokšta
Kad juos gerbtų ir mylėtų
Ne vienas, ne du-o visi.
.
eeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeee

Crakeryz 2008 m. gruodžio 30 d., antradienis, 03:21:57
Kazkaip netycia betvarkant pc radau savo viena is pirmuju eilerasciu(jei tai galima pavadint eilersciu:))) ),gramatika netvarkyta.
---
2007-07-12 [Bomzas]
---
sianakt tyliai tyliai lijo,visos bulves sukirmijo
dar kaip tycia vejas buvo,kazkas girtas skaudziai griuvo
einu drasiai as sau vienas, ir buciuoju meiliai sienas
stulpas piktas man ne draugas,akyse vaidenas baubas
---
kokio velnio as tiek geriau,atsakyki mielas vejau
nieko as daugiau nenoriu,kaip tik silto mielo guolio
man kazkaip sunku ziureti,nematau pro slapia sketi
kas ten danguje vis daros ,girdis bugnai ir gitaros
---
eiti man namo tikrai smagu,nes turiu geru draugu
nors as zmogus be namu, ir po tiltu gyvenu
valgyti visi kas diena nori,as dazniausiai metu svori
mane smerkia kas tik nori,juokias saipos kaip totoriai
---
as nepykstu ant zmoniu,gera sirdi juk turiu
nesupranta manes niekas, kada tyliai sau verkiu
jug gyvenimas tik vienas, visa gerkle as klykiu
nieks manes jau nebegirdi,spaudzia vejas mano sirdi
---
i akis man jau prilijo,ir is laiptines isvijo
as susilti tik norejau, niekam blogo nelinkejau
pasakyti nieks negali, kas man dave tokia dalia
einu linksmas sau keliu,nes dar vyno as turiu!
---

2008 m. gruodžio 29 d., pirmadienis, 21:56:16
Yra tiesos tavo žodžiuose berneli:)

Jietis 2008 m. gruodžio 29 d., pirmadienis, 09:38:39
pppppppppppppppppppppppppppppppppppppp
.
PAPRASTAI
.
Broliai ir sesės
Visiems maloningi
Pasakysiu aš jums kodėl
Jaučiatės nelaimingi.
Dalykas tai paprastas
Bet į neviltį varo
Negalit atplėšti akių
Nuo TV ekrano.
Vietoje to, kad eitute
Būtute, sportuotute
Žodžiu-gyventumėte
Jaustute pulsą viens kito
Kūnų bei sielų bendravimą
Prilipę, priplempę
Stebite svetimą
Užuot gyvenę
Savo gyvenimą
Reikia nedaug
Tik perkainuoti vertybes
Meskite iš galvos
Visas banalybes
Atverkite širdį ir sielą
Vieni kitiems
Bendraukit, dalinkite
Save žmonėms.
.
pppppppppppppppppppppppppppppppppppppp

2008 m. gruodžio 28 d., sekmadienis, 09:19:35
Taip ir supratome, kad tu kolaboruoji. Kitaip nesakytumei, kad prie ruso tau buvo geriau.
Teip lengvai mūsų neapstumsi, tumsi umsi si si.
Blogas aš ir bloga tu. Vat.
Bet dar nevėlu atsiversti. Niekada nevėlu, kol nebūna pervėlu.

Eglė 2008 m. gruodžio 27 d., šeštadienis, 17:22:56
Упд4 - ai ne nikas, o mano neapdairumas, kai vietoje lietuvybės, savo vardą užrašiau rusiška abėbėcėle.

2008 m. gruodžio 26 d., penktadienis, 09:43:11
Cia senovinis toksai glusitielius ...nelieciamybe simbolizuoja... uzsikamsciuoji - ir meslas jau nesmirdi.

Kas čia per nikas-Упд4 2008 m. gruodžio 26 d., penktadienis, 00:12:33
Ko gero netyčia kažkas bus išsižiojęs, kaip varna su sūriu. :))

Упд4 2008 m. gruodžio 24 d., trečiadienis, 14:47:44
Kai po visų dienos darbų
Mama pakvies prie Kūčių stalo,
Palaimins, Dievo paprašys
Mums kiekvienam laimingo kelio,
Kalbėsime ir mes drauge
Visai kitaip kasdienę maldą
Ir prakartėlės kuklume
Surasim savo laimės valdą.
Ir nesvarbu kokia ji bus,
Didžiulė ar visai mažytė
Nes žemėje šioje žmogus
Tiktai menka jos dalelytė...
Su šventėmis!

2008 m. gruodžio 24 d., trečiadienis, 14:39:43
Tylia nakti,
nakti sventa
baltos snaiges
tyliai krenta...
Letai krisdamos
i zeme
saltos snaiges,
rodos,kalba, slama.
Rodos,kalba
mus sirdims:
meile vel
naujai uzgims.

2008 m. gruodžio 23 d., antradienis, 12:11:35
...... atrodė sušvito meile, norėjosi mylėti pasijusti taip, kaip anksčiau jaunystėje , patirti tokias pat ryškias emocijas. Pasąmonei atrodė geriausias jis. Kito tokio nebuvo ir jau nebus.. Viliojo gilus jausma.Sieloje daužėsi drugeliai ....
Ir dar tai savas ,pažįstamas ,saugus žmogus.. Nereikės apsimetinėti, nebaisu būti savimi.
O dabar man skauda širdį ,nes ji mylėjau ir dar vis myliu, taip jau penki metai.....
...supratau ( galu gale ) jis manęs niekada nemylėjo ir tikrai nepamils. Niekados ,niekados, Nepavyko man užsėti savo meilės jame Jis tik pakenčia mane.Ir žudo esama meilę. Aukos man nereikia Aš ne ta jo obuolio pusele kurios jis ieškojo visa gyvenimą Man gaila jo ( vargu ar ras savo meilę ,o gal tik dar labiau nusivils.)O aš išgyvensiu ,o jam linkiu ,kad viskas eitu i gerąją pusę .Manyčiau, pirmiausia jam reiktu sutart su savimi. Pabūt vienumoje.....
Išeinu atostogų ,tik jų terminas neaiškus......

Eglė 2008 m. gruodžio 22 d., pirmadienis, 10:34:27
Apsidžiaugiau, kai radau istorijos tęsinį. Skaičiau nematydama ir nrgirdėdama nieko, kas būtų sutrukdęs išgyventi kartu su kasininke, lydinčiu vergeta, su ta keista ir sunkia teisybe. Nepaprasta paprastų žmonių gyvenimo istorija. Jei ji išgalvota, tai tai taip tikroviškai, jog pajunti ją savo siela ir atrodo, kad ir tu eini paskui karstą drauge su jais. Stipru ir labai įtaigu.

2 dalis 2008 m. gruodžio 21 d., sekmadienis, 20:38:54
..........Tik jis, jos vyras, bekojis, bjauriu pelenų spalvos veidu, kilnojo ją ant rankų, slaugė kantriai, stebuklingai kantriai, su nesuprantamu švelnumu. O ji, įsijautrinusi ir apdujusi nuo ilgos ligos, matydavo aureolę, spindinčią aplink jo galvą.
Gal šitokia tiesa?
Bet kodėl žmonės paliko jį, tauriaširdį? Kodėl jis vienas?
Atsakymo ji nesuras, nors stengiasi jų gyvenimą matyti taip, kaip mato šitą šmėklišką vežimą. O žmogus, neramiai žengiantis šalia jos, aišku, nepasakos savo gyvenimo. Ir paslapčių neaiškins. Ar galima išaiškinti paslaptį paukščio, krintančio po medžiotojo šautuvu, žuvus jo patelei? Ar galima nustatyti šviesos ir tamsybės ribas, tarp kurių sukasi visa, kas gyva? Ar įmanoma suprasti tą baisų žiaurumą, kuris lydi meilę?
Gal būt, ir tas žmogus, tas bjaurus bekojis, kuriam buvo įgimtas švelnumas, įsidegė neapykanta ir kerštu žmonėms, prakeikė juos, ėmė tikėti velnius. Iškėlęs gauruotą kumštį į dangų, jis šaukė už savo likimą, reikalavo atpildo, reikalavo teisybės. Teisybės nebuvo.
Bet šitame purve turėjo kas nors būti: dievas ar velnias, ar girtavimas iki beprotybės. Jeigu bekojis ištartų mergaitei keletą savo likimo žodžių, ji, tikriausiai, galėtų sau pasakyti: štai ko aš iki šiol nežinojau ir nesupratau! Bet ne, jis neprabils. Ir jai liks nežinoma tai, kas svarbiausia - kaip ir visada.
Juk ji nežino, net ką jis iš tikrųjų lydi.
Ji mano, kad žmoną, ir stengiasi suprasti gyvenimą, kurio visai nebuvo. O gal būt, jis lydi motiną - išnešusią ant savo pečių ištisą šimtmetį, viską užmiršusią ir visų užmirštą; gal seserį - laimės nesulaukusią, į pragarą pasiuntusią visus vyrus, uždususią nuo pykčio; o gal draugą - tokį pat atliekamą ir niekam nereikalingą?
- Ką jūs lydite? - paklausė ji staiga ir taip tyliai, kad suabejojo, ar jis išgirdo.
Žmogus pakėlė galvą, išsitiesė, nusibraukė atbula ranka nuo kaktos prakaitą.
- Gyvenimą savo, - pagaliau atsakė jis gergždžiančiu, nemaloniu, bet iš gilumos kylančiu balsu. Ir žengė toliau, sunkiai krypuodamas, šnopšdamas, tačiau nepriklausomai ir išdidžiai, kažkaip graudingai komiškai: "Šlept - tarkšt! Šlept - tarkšt!"
Ji pajuto šiurpulį.
Priešais buvo tuščias, nugairintas laukas, keletas eglių ties kapinėmis, kurių viršūnėmis vėjas nešė pilkus debesis.
- Hhh... ką lydite jūs, ahh?..
Išgirdo ji graudų, bet piktą dūstančio žmogaus murmėjimą. Jis, matyt, eikvojo paskutines jėgas ir su kraupiu nerimu skaičiavo mintyse, kiek dar liko iki kapinių.
Ji paėjo keletą neryžtingų žingsnių, atsiliko ir sustojo. Taip, tikrai, ką ji lydi? Svetimą paslaptį, kurios niekada nesužinos? Bevardį gyvenimą bevardžio žmogaus? Ką ji lydi?
Lyg prabusdama, ji atsiminė tai, ką neleistinai buvo užmiršusi, - atsiminė, kad ji nešasi pilną portfelį pinigų, kurie kažkam neapsakomai reikalingi. Ir ji bėgo tekina į miestą, galvodama, ką pasakys buhalteris, kuriam dievas iš piktumo davė akmenį vietoj širdies. Bėgo žvirgždėtu keliu, ilga beržų alėja, neatsigręždama, nesustodama, kaskart labiau suprasdama savo kaltę.
Ir kai išbalusi ir uždususi pravėrė raštinės duris, ji pamatė siaubą buhalterio akyse. Sustojo prieš jį be žado ir laukė negailestingo teismo. O jis, norėdamas nustatyti kaltės dydį, ištarė pro dantis:
- Kalbėk!
Tada ji pasiryžo pasakyti jam visą tiesą, pasakyti, suvaldžiusi baimę, drąsiai, net protingai. Jeigu jau būti teisiamai, tai tiktai už tiesą.
Taip, ji ėjo laidotuvių procesijoj. Ji turėjo eiti. Ji negalėjo neiti. Mirė jai brangiausias žmogus. Kol jis buvo gyvas ir darydavo jai gera, ji niekino jį, skriaudė, įžeidinėjo. Giminės apiplėšė jį, paliko, užmiršo. Ir mirtis, kuri yra šimtą kartų baisesnė vienatvėje, pažadino jos sąžinę, atsakomybę, gailesį. Ji pajuto savy to žmogaus gyvenimą, tokį mažą ir kartu tokį didelį, - gyvenimą, audrose nepalūžusį, švelnios meilės pripildytą. Ir pajuto jo likimą, nežinomo, užmiršto žmogaus likimą, nematomais saitais surištą su jos likimu. Ji ėjo paskui karstą - ji negalėjo neiti - paskui sielvartą, paskui neišmatuojamą vienatvę. Ir atrodė jai, kad ji eina paskui kažką nemirtingą, eina su visais žmonėmis kartu, eina brolių ir seserų būryje. Ir atrodė jai, kad žemė žydi, nors tai buvo geltonas ruduo.
Pradėdama kalbėti jam, ji jautė baimę, bet dabar pati pamatė, kad tai nėra baimės ir silpnumo žodžiai; pati suprato, kad tai iš tikrųjų yra tiesa. Ir, keista, ji pastebėjo ašaras buhalterio akyse. Ašaras?! Ne! Tai buvo tik iš kažkur atklydęs saulės kraštelis, tik svetimų spindulių pluoštas, nes staiga griežtasis žmogus pagriebė tą patį portfelį ir trenkė į stalą.
- Kvaiša! Galėjo taip atsitikti, kad būtum grįžusi be pinigų! Žmonėms valgyti reikia!..................

Jietis 2008 m. gruodžio 21 d., sekmadienis, 13:28:20
žžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžž
.
ŽEMĖTVARKIS
.
Valstybę ištiko bankrotas
Prie Leo ir neokomunistų
Aš nuomonę teisingą turiu
Geriau pasiliksiu
Prie savo artistų
Kuriuos pažįstu.
.
Nes
Jei išsipirkai už vagnorkes
Vadinas arus
Nusišnypšt ant tokios valdžios
Viskas pražus.
Žemgrobiai komunistų vaikai
Nepražus.
O tu po 20 metų
Kaip Dartanjanas
Kirsti jau- vaismedžius.
.
Tai kas, kad įveisei sodą
Sukultūrinai kaimo šiukšlyną
Dabar jau gali
Suvežtą žemę ir pasiimt
Lieps- išsirauki medžius
O dabar-ŠLIUS!
Žemėtvarkis imituoja žemyną
Kiršina mane ir kaimyną.
Norėtų garsiai jie rėkt
GRAŽINK MUMS TARYBINĮ PALIKIMĄ!!!
.
žžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžžž

Grus as 2008 m. gruodžio 21 d., sekmadienis, 01:29:23
... Priėjusi miesto sodą, ji sustojo ir įsižiūrėjo į liepsnojančius klevus. Kaip gražiai čia sugalvojo ruduo, - nusijuokė ji, - visus medžius apipylė ugnimi, auksu, saulės likučiais.
Gera būti dailininke, įsitaisai, kur nori, pieši, kas patinka. Ir bloga būti kasininke (o dar netikrąja, pavaduojančia), nuskubi į banką, paimi svetimas algas, susidedi į geltonos odos portfelį ir - grįždama nesidairyk; eik tiesiosiomis gatvėmis, suspaudusi kaip replėmis tą svetimą lobį. O kontoroje buhalteris, kuriam lyg tyčia dievas davė akmenį vietoj širdies, vis vien aprėks tave "kvankle", "žiurke knygine" (jis yra pastebėjęs ją skaitant kontoroje) ir dar kitais nuostabesniais žodžiais. Tu atsakai, anot išmaningojo buhalterio, už visą pasaulį ir už visus jo turtus.
Kas gi čia?! Jos dėmesį patraukė nepaprastas reginys. Ji sustojo. Laidotuvių procesija. Keista procesija. Nedažytų lentų karstą, užvožtą lovį, veža kažkokios purvinos vežėčios, o paskui jas eina vienintelis žmogus. Žmogus - viena koja. Antroji - medinė, apkaustyta geležim. Jis žengia akmenų grindiniu, nuklotu rudens lapais - šiurpus; "Šlept - tarkšt! Šlept - tarkšt!"
Ji net išsižiojo. Lyg koks klyksmas jai išsiveržė iš širdies. Praleido eiseną, nepajudėdama iš vietos.
Iš kur tokios laidotuvės? Net tokiame miestelyje, kur pykstamasi trisdešimt metų, ir tai mirusį lydi sunkvežimis rimtais veidais žmonių.
Ji pabėgėjo tekina, susilygino su procesija ir ėjo kurį laiką šaligatviu.
Ką jis lydi? Tikriausiai žmoną. Kur jų vaikai? Kur kaimynai? Kur giminės? Kodėl jis vienui vienas?
Praeiviai sustoja, stebisi, bet nė vienas nesiryžta net kelių žingsnių paeiti šalia žmogaus.
Vėjas blaško negyvus lapus, neša sūkuriais, meta į veidus; kokia šalta rudens diena!
Medinė koja paslysta, ir žmogus suklumpa ant vežėčių. Bet vėl atsitiesia, vėl žengia šita klaikia savo eisena.
Kodėl jis nesisėda į vežėčias, galvoja ji. Kodėl neapkabina karsto? Kelias dar ilgas. Kapinės dar toli. O jis per daug vienas, neįsivaizduojamai vienišas.
Ir ji pati nepajuto, kaip pasuko iš šaligatvio ir susigretino su žmogumi. Jai atrodė, kad ji atmerktomis akimis sapnuoja; su kažkokiu nesuprantamu būtinumu daro tai, ko iš tiesų nedarytų.
Dabar jie dviese ėjo paskui tas šmėkliškas vežėčias ir kiekvienas atrodė lyg iš kito pasaulio.
Nukarinęs kojas vežėjas ragina kumelę skubėti, nori greičiau baigti priverstinę kelionę su karstu už nugaros, greičiau grįžti prie savo tarnybos, į kurią jis yra įpratęs.
O žmogus, nors ir klupdamas, žengia atkakliai, ryžtingai, savotiškai oriai: "Šlept - tarkšt, šlept - tarkšt!" Nuo kaktos jam ritasi stambūs prakaito lašai, palikdami pėdsakus ant nešvaraus pelenų spalvos veido.
Griuvėsis, galvoja ji. Kas jam pakels karstą, nuvykus į vietą? Kas padėjo išnešti iš namų? Kas buvo su juo tomis baisiomis valandomis, kai mirtis pasiėmė, gal būt, paskutinį artimą žmogų?
Paklausti jį? Ne! Jo veidas - lyg pikto sužeisto žvėries. Atrodo, kad jo širdis kupina šiurkščiausio nerimo, įtūžio ir pagiežos. Tikriausiai jis žmonių priešas, kerštininkas, girtautojas. O čia vežama kankinė. Ir vežimas taip šiurpiai gargžda, tarsi kartodamas kažkieno neišsakytą skundą.
Gal jis daužė prieš savaitę tą moterį kumščiais, o vakar girtas klūpojo prie jos migio, kuriame ji merdėjo.
Aišku, niekada jis nenušluostė jai ašarų ir nepakėlė jai naštos, kai ji, netekusi jėgų, imdavo klupti. Graužė jos gyvenimą, iš pradžių tvirtą, vėliau palaužtą; ėdė atkakliau, nei rūdys geležį. Kapojo ją kaip jauną eglę, kol nugenėjo šakas. Jis sunaikino jos slaptąjį pasaulį ir padarė iš jos paklusnią, bevalę vergę. Ir ji braidžiojo pusnis kirtimuose, šalo vėjo pagairėje ant pastolių, mirko skalbyklos garuose, kad parneštų jam duoną. Gulėjo šalia gyvo lavono, šlykštėdamasi prisilietimais, ir, tik kažkokios šventos kvailybės apakinta, kantriai nešė moteriai skirtą likimą. Net nenusikirpo juodų, ant pečių krintančių plaukų, už kurių nutvėręs jis mesdavo ją į guolį; jis to neleido. Ji buvo šviesa, kuri nepramuša tamsos, ir meilė, kuri miršta negimusi.
Ir tas bekojis, o dar daugiau beprotis, kaltino ją už viską, o labiausiai už patį gyvenimą. Ką jis ateityje kaltins?
Laidotuvių vežimas ritasi iš miesto, slenka didžiulių beržų alėja į laukus - šaltus, drėgmės ir vėjų pripildytus.
Ji turi grįžti. Būtinai grįžti. Bet ji, skausmingos paslapties sujaudinta, beveik nesąmoningai žengia paskui nežinomą karstą.
Gal būt, viskas ne taip, kaip ji mano. Gal ji neteisingai apkaltino tą be galo vienišą žmogų, kuris, kaip atrodo, nieko daugiau nemato, tik tas liūdnas vežėčias, nieko daugiau nejaučia, tik dingusį gyvenimą ir likusią širdgėlą.
Tikriausiai jis nėra pakvaišęs girtuoklis. Nėra žvėris. Nedaužė prieš savaitę kumščiais žmonos; nedaužė nei prieš metus, nei prieš dešimt. Moteris sirgo jau daug metų, nepakildama iš lovos. Visiems įgriso, visi negailestingai paliko ją ir užmiršo. Tik jis, jos vyras, bekojis, bjauriu pelenų spalvos veidu, kilnojo ją ant ra

2008 m. gruodžio 12 d., penktadienis, 15:39:45
Kalbama-medžiai nieko nejaučia
Ir“ mano“ jau meta lapus
Bet aš prie jo glaustausi
Medinės širdies klausau

Kim 2008 m. gruodžio 10 d., trečiadienis, 20:03:56
"Tiesa turi būti teisinga`..."o suprantu tave,dabar lyg žemėlapius reiktų skaityti apvertus ir lyg istatymai atspaudinti apversti.Apversta tiesa?

Jietis 2008 m. gruodžio 10 d., trečiadienis, 19:21:31
Mes visi ankščiau, ar vėliau patiriame vienokius, ar kitokius išbandymus. O juos gauname pagal savo „sugedimo laipsnį“. Tik mums atrodo, kad galime kažką pergudrauti, `perspjauti` ir viskas bus O.K. Aha , tada mes tokie patys sau atrodome protingi, o žmonių akimis žiūrint-mokame gyventi. Bet žiūrėk- išbandymas jau beldžiasi į duris, `dividendų` reikalauja, ja, ja.
Štai kad ir mano bičiuliui laikmetis, kai už patirtą neteisybę sako, norėtųsi tiesiog paimt ir ką nors nušauti. Bet ką tu nušausi, kai `niekadėjas` proporcingai išsidalinęs tarp sraigtelių ir vadinasi-Sistema? Nesikeikiant-ŽEMĖS REFORMA vadinasi. Ir dilema-kaip nenužmogėti, kaip `nenusiristi evoliucijos laiptais`? Sakote demokratija, negalima savivaldžiauti, ti, ti, ti...
Nepasitikime ta mūsų neįgalia Temide, oi nepasitikime, nors kauk vilku. Aš nesuprantu ką tas Temidas ten galvoja. Visiškas matriarchatas ir čia. Et, ko norėti iš aklos ir kurčios bobos, kuri tik surudijusiu kardu tesugeba mosikuoti ir garsiai rėkti-`Tiesa turi būti teisinga`...Maždaug-sviestas sviestuotas, ekonomika ekonomiška, o malkos medinės. Ir dar bando kažką pasverti nekalibruotom svarstyklėm. Tfu...
Klausimas:-kodėl viskas taip? Kur to pradžia, kur pabaiga? Gal gali būtį Rojus žemėje?
-NE, NEGALI. Visur yra priežastingumas. Ką pasėjate-tą ir pjaunate.
- o kodėl negalima kitaip?
-TODĖL, kad trokšte trokšdami atėjote į šį pasaulį kažko išmokti. Tiktai čia nėra mokykla sau-namai sau. O ir viską išmokę, užgyvenę, ar nusigyvenę, nelygu kokį `koledžą` lankėte, viską paliksite, nieko neišsinešite, net savo sudilusios `sermėgos`. Pasiimsite tik kažkiek subrandintą savo sielą,la, la la............
O kad jums būtų duota prisiminti ko jūs norėjote prieš inkarnuodamiesi šitame savo `kiaute`???
Tada viskas, viskas būtų kitaip, net nežinotumėte ką reiškia žodis- abortas. Vat teip tai, aborto liekanos!!!
AMEN.

Kim 2008 m. gruodžio 10 d., trečiadienis, 17:57:08
Kol nesakysiu
siela ir sirdis spurdes.......
....istiesiu rankas i dangu
Lyg laukdama stebuklo
....Dvasia nurims many
Jausmai ir bres
Ir sazinė kankinn
Del pazintos nuodemes saldumo

be pavadinimo 2008 m. gruodžio 8 d., pirmadienis, 22:14:05
atrodo niekas nepasikeitė..
pasaulis sukas
kaip ir anksčiau...
bet ne man...
vėl rieda ašaros ..
bet ne tokios kaip anksčiau...
jos pilnos skausmo ir vilties...
vilties kurios aš jau nebeturiu...
ir su kiekviena ašara prarandu
tai kas buvo miela ir brangu
Bet tai jau praeitis.Nieko neliko

Eglė 2008 m. gruodžio 6 d., šeštadienis, 12:39:14
Aš piešdavau Tave jaunystėje
Ant balto sąsiuvinio lapo
Ir taip norėjau, kad užklystum
Į mano pasaulėlį trapų.
Ir atėjai. Tik vėlų rudenį.
Gyvenimas uždėjo kaukes.
O aš nubėgau iš paskos
Lyg šimtą metų būtum laukęs.
Na, lygiai toks, kaip ir ant lapo-
Į kūną spėjai įsigerti.
Ir aš pasimečiau laike,
Ir praradau atstumų vertę.
Nubėgau lyg kvaila mergiotė,
Palikusi draugus ir protą
Į pilką kasdienybės rūmą,
Į savo ateitį kuprotą.
Kur mano jausmo nieks nešildė,
Kur aš buvau tiktai pelenė,
Kurios kurpaitės nieks neieško
Ir nekviečia į rūmų menę.
O juk aš piešdavau jaunystėje
Tave ant sąsiuvinio lapo...
Nukrito kaukės rudeninės
Lyg sunkūs akmenys ant tako...

W.A. 2008 m. gruodžio 7 d., sekmadienis, 13:47:12
>>>> EGLĖS žinutės ir kt. atsakymai jai perkeltos DISKUSIJŲ puslapį (pagal laiką), paliktos tik eilės...

Eglė 2008 m. gruodžio 4 d., ketvirtadienis, 12:48:49
Ačiū už kelio parodymą, tad ir persikelsiu į diskusijų vietelę. Tiesiog iš inercijos pradėjau diskutuoti čia, kur sulaukiau reakcijos. Nepamenu, jog būčiau lankiusis diskusijų puslapyje. Šiame talpindavau savo eilėraščius, tad ir dabar tiesiu taikymu atkeliavau į jį. Skaitydavau jūsų kūrinėlius. Daugiausia jų paršę Ietis man pasirodė sudėtinga asmenybė, tad įsiterpti lyg ir netiko.

2008 m. gruodžio 4 d., ketvirtadienis, 12:10:27
Eglut yra atskiras puslapis padiskutavimui ir niekas neuzsipuls, ten yra ir kitu istoriju.

Eglė 2008 m. gruodžio 1 d., pirmadienis, 12:32:12
Skaitykite iš apačios į viršų. Tokia seka šis laiškas patalpintas
PASAKA BAIGIASI GATVĖJE

Eglė 2008 m. gruodžio 1 d., pirmadienis, 12:29:39
Deja, tai ne literatūrinis kūrinys, bet gyvenimas ir yra ta tikroji literatūra. Kam pasirodys juokinga - juokitės, kam graudu- susimastykite, bet visuomet atsiminkite, kad tai gali nutikti jei ne Jums, tai Jūsų dukterims ar anūkėms. Vyrai, apsdaugokite jas nuo niekšybės, o Jums, moterys, linkiu budrumo, nes meilė nėra saugi net ir labai vėlyvame amžiuje. Jei jaunoems iš meilės gimsta vaikai, tai pagyvenusiems tai gręsia infarktais ar kitomis ne visai maloniomis bėdomis. Sėkmės visiems.
tęsinys:
O juk norėjau tiek nedaug – bent keletą kartų per metus susėsti visa didele šeima prie vieno bendro stalo, pasidžiaugti visais, o labiausiai mažaisiais, mylėti, būti mylima, ir tapti bent menka dalele kitų gyvenimuose. Šiandien nebeliko nieko. Net vardo.
Vyras padavė ieškinį skyrybos ir vadovaudamasis dabartiniais įstatymais nori kuo greičiau mane iškraustyti iš buto. Kai aš pardaviau savo butą Jonavoje, tuomet už jį gavau 30 tūkstančių. Jie visi nusėdo vyro bute. Dabar jis man pasiūlė 15 tūkstančių ir ramias skyrybas. O juk parduotas ne tik butas ir viskas kas jame buvo, parduotas visas mano gyvenimas. Pradėjus kartu gyventi, atsirado daugybė mums nereikalingų daiktų. Dalinome juos, o prastesnius išnešėme prie konteinerių. Pasilikome tiek, kiek reikia vienai šeimai. Jonavoje palikau ir savo visą buitinę techniką, kadangi vyras turėjo savo. Kur man išeiti, kur glaustis, nuo ko pradėti, kokį butą galiu nusipirkti šiandien už 15 tūkstančių litų? Kol kas paėmiau paskolą, kad galėčiau susimokėti už advokato paslaugas, bet niekas nežino kuo ši istorija baigsis. Kai pabandžiau apeliuoti į vyro sąžinę, jis patraukė pečiais – ką darysi - situacija pasikeitė, o be to nereikėjo būti tokiai, jei norėjai gyventi. Kuo man reikėjo būti, kad vyras neišmestų manęs į gatvę lyg atsibodusio šunyčio? Kur man su esama sveikata dėtis? Sakysite – pas vaikus. Bet juk aš juos ir taip nuskriaudžiau, visą savo turtą patikėdama vyrui. Norėčiau, kad apie tai išgirstų moterys, kurios pasirengę pasielgti taip pat. Nebegalima tikėti niekuo. Jeigu jau 67 žmogus, pasitelkęs vaikus verslininkus su savo šeimomis, pedagogas, turintis ilgametę patirtį ir savo mokiniams turintis diegti tik moralines vertybes, savo gyvenime yra paprasčiausias alfonsas, gyvenantis patiklių moterų užgyvento turto sąskaita ir išmetantis jas į gatvę kaip padėvėtą, bet pabodusį daiktą. Esu tikra, jog jis ieškos vėl ir vėl, nes visiems teigia, jog be moters negyvens.
Taip, kad PASAKA BAIGIASI GATVĖJE. Jeigu ką domintų gatvės pavadinimas – A.B.
Eglė Bareikienė,
Kėdainiai

Eglė 2008 m. gruodžio 1 d., pirmadienis, 12:23:19
tęsinys
Ir vėl viena. Tuomet prisiminiau prieš metus ruoštą pokylį jo 65metų jubiliejui paminėti. Visą mėnesi nesitraukiau nuo kompiuterio ruošdama visokius mažmožius svečiams, kad jie iš to pokylio išsineštų ne tik gerą nuotaiką bet ir mažas prisiminimo dovanėles. Likus savaitei iki Jubiliejaus, Algis kažko užpykęs eilinį kartą varė iš SAVO NAMŲ. Buvo aišku, jog namų aš jau nebeturiu.
Pinigai. Uždirbu šiek tiek mažiau nei vyras. Kadangi mano darbingumas tik 35 %, dar gaunu ir invalidumo pensiją. Nepragėriu, neišlaidavau savo vaikams ( visas dovanas visiems pirkdavau vadovaudamasi vienu principu – neišskirti nei vieno). Tai nuolat kartodavau ir vyrui, nors jis dažnai man prieštaraudavo. Didžioji abiejų uždirbtų pinigų dalis buvo skiriama maistui ir buičiai. Tačiau Algis nuolat man priekaištaudavo, kad neteisingai gyvename. Jam buvo neaišku kur dedasi pinigai. Nors per tris metus esame nusipirkę daugybę daiktų, važiavome į Turkiją, o ir po Lietuvą nemažai keliavome. Kas mėnesį po 200 jam išskaičiuodavo už kaupiamąjį draudimą. Ar gi šitie pinigai nėra sutaupyti? Jie juk nenukrito iš dangaus. Ir gyvenome mes nieko nestokodami. Pirkdami maistą neieškojome pigesnio kąsnelio ir mėgavomės tuo ko patys geidžiame. Ir dar visada likdavo šiek tiek pinigėlių. Aišku, tai nebuvo dešimtimis tūkstančių, bet ar tikrai būtų buvę teisinga gyventi kaip kurmiams skaičiuojant kiekvieną centą. Juk ir su žmonėmis reikia sueiti ir išeiti kur nors. Tad ko mums trūko?
Iki šiol negaliu suprasti, kodėl dviems senstantiems, bet dar dirbantiems žmonėms nebegalima drauge leisti savo tiek nedaug likusio laisvo laiko. Kodėl kaip tik dabar, keliaujant į rudenį, nebegalime išnaudoti mums skirtų akimirkų. Kodėl tapo neįmanoma planuoti savo savaitgalių drauge, kodėl apie tai, kad juose būsiu pasmerkta likti viena, sužinodavau tik paskutinę akimirką prieš pat vyrui išeinant pro duris. Jis vadovaudavosi tik savo suaugusių vaikų žodžiais ir skambučiais ir priešpastatė mane Jiems. Bet kodėl vienoje širdyje negali užtekti vietos visiems vienodai. Juk kai gyveni su žmogumi, jis yra pats artimiausias Tau nei tėvas, nei motina jo negali atstoti, lygiai kaip negali nugyventi mūsų gyvenimų ir mūsų vaikai. Aš taip pat turiu vaikus, kuriuos be galo myliu, bet niekada nedemonstruoju jiems pirmenybės prieš savo vyrą, nes jie gyvena savo gyvenimus ir aš tegaliu juos tik stebėti iš šalies, pabūti drauge, pasidžiaugti kai jiems sekasi ir pagelbėti, kai jiems sunku. O savo gyvenimą aš privalau nugyventi pati ir neužkrauti savęs jiems.
Sako, kad tik mylint galima ištverti daug ką. Algis visai neseniai pasakė, kad jis vedė ne iš meilės. Tik tada pagaliau suvokiau jo poelgių ištakas. Jam manęs niekada nereikėjo. Net kaip moters. Vyriškos problemos tapo nuolatinėmis palydovėmis. Dariau viską ką galėjau, kad vyras nepasijaustų nejaukiau. Patenkinti jį pavykdavo tik vienu būdu ir aš juo naudojausi. Niekada neatstūmiau jo, niekada neprikišau nepajėgumo, kadangi mūsų amžiuje reikalauti ko nors daugiau būtų kvaila. Juk galima gyventi taip kaip išeina. Tačiau nuolatinis vyro bėgiojimas iš lovos, naktinis televizoriaus žiūrėjimo kitame kambaryje, įvairiausi interneto tinklapiai, kuriuose įprato lankytis nuolat, priklausomybė nuo virtualaus sekso...Šiandien jau žinau kas tai, nes kartą eidama į tualetą užklupau jį. Tik tokiomis temomis kalbėti neįprasta. Užkluptas jis nei kiek nesumišo, tik pasakė jog tai natūralu, kai vyras neturi žmonos Ir tai vyksta tuomet, kai žmona savo lovoje ilgisi švelnumo ir negali jo sulaukti. Yra kita medalio pusė. Televizoriaus ekrane tik jaunos, tik gražios ir tik duodančios. Joms nereikia švelnumo, atidumo, jų niekada nereikia prašyti atleidimo, jos niekada neįsiskaudina. Kur kas sunkiau su senstančia, jau seniai savo linijas praradusia ir apelsinu virstančia moterimi. Matyt nebe reikalo jis naudojosi kitomis paslaugomis. Jau minėjau, jog man santuoka – šventas dalykas, todėl aš nesiruošiau senatvėje juokinti žmonių. Aš labai mylėjau jį, bet vienpusė meilė neatnešė vaisių.

Eglė 2008 m. gruodžio 1 d., pirmadienis, 12:22:20
tęsinys:
Buvo lapkričio pirmoji. Tą dieną ruošdavau pietus visiems, nes susirinkdavome kapinėse, kur pagerbdavome pirmąją žmoną ir senelius iš jos pusės. Tai buvo pirmi metai, kai aš neberuošiau nieko ir mes išsiskirstėme kiekvienas į savo kapines. Man su mama grįžtant iš Krakių namo, į mano automobilį įvažiavo kitas, ko pasėkoje per plauką išvengiau susidūrimo su priešais atvažiuojančiu mikroautobusu. Stresas mane visai išmušė iš vėžių. Iš avarijos vietos paskambinusi vyrui ir pasakiusi apie įvykį apstulbau išgirdusi klausimą ar jam atvažiuoti, ar ne? Bet visgi sūnus jį atvežė. Atlikę visus policijos reikalavimus, grįžome namo. Kitą dieną, kitas sūnus pakvietei tėvą pas save praleisti vakaro. Ir vėl aš likau viena su savo poavariniais košmarais.
Prasidėjo nesibaigiantis manęs auklėjimo maratonas. Tėvo ryšys su vaikais tapo ta rykšte. Vos tik kažkuriam paskambinus, jis dingdavo iš namų, net nesivargindamas manęs apie tai įspėti. Prasidėjo gyvenimo etapas – kas sau. Vieną vakarą ramiai paklausiau jo nejaugi aš tokia svetima jam. Tai buvo kažkas, ko dar nebuvau mačiusi. Įsiūtis, neapykanta, pyktis prasiveržė visu savo grožiu, nustelbdamas žmoniškąjį pradą ir sukėlė tokią audrą, jog visa laiptinė skambėjo. Išgirdau net tai, ko dar nebuvau girdėjusi. Kad neturiu nei širdies, nei smegenų, esu nepakenčiama ir esu ne tik Dievo, bet ir jo didžioji klaida. Jis taip stengiasi būti geru, daro viską dėl manęs tik aš tiek durna, jog negaliu to suprasti. Grasino, jei nepasitrauksiu, tvos. Tą kartą iš tiesų vos negavau į kailį.
Ir vėl Kalėdos. Kūčių vakaras prieš devynerius metus atnešęs mano tėvo netektų, šį kartą buvo devintas. Paprašiau, kad kartu nuvažiuotume į kapines. Išgirdau sąlygą. Turiu nuvažiuoti aplankyti pirmos žmonos ir uošvių kapus. Jei to nepadarysiu, jis nevažiuos į Krakes. Priėmiau jo sąlygas, nes vakare kūčių valgyti buvau pasikvietusi mamą. Nenorėjau užduoti jai širdies savo nenusisekusiu gyvenimu. Grįžus iš kapinių, Algiui paskambino sūnus iš pakaunės. Iš pokalbio supratau, kad jie buvo sutarę, jog tėvas šioms šventėms atvyks į jo uošvių namus. Algis tuomet jam pasakė, jog dar nėra tikras ar atvažiuos jau šį vakarą, tačiau padėjus telefono ragelį prasidėjo psichologinis teroras – ieškojimas kaip mane paveikti, kad galėtų trenkti durimis ir ramiai išvažiuoti. Man triūsiant prie viryklės, pamažu buvo renkami daiktai nakvynei svečiuose. Dantų šepetėlis, šlepetės ir visa kita paeiliui keliavo į krepšį su išvykimo daiktais. O tuo tarpu į keptuvę, kurioje kepė žuvis, byrėjo ašaros, o širdį plėšte plėšte plėšė skausmas. Priėjau, nusižeminusi kaip įmanydama prašiau, maldavau, meldžiau šį vakarą pasilikti namuose, nes man tai reiškė viską. Kūčios – šventas vakaras – tai saugūs, ramūs ir grybais kvepiantys namai, tai artimi ir brangūs žmonės šalia. Tai proga kitomis akimis pažvelgti į gyvenimą ir įvertinti savo klaidas. Netekau ir taip daug. Kūčių vakarą atvažiuodavo mano dukters šeima su mano trimis anūkėmis. Tokia buvo susiklosčiusi tradicija. Bet šį kartą jie jau buvo netekę mamos namų, tad liko savuosiuose, o aš tuo tarpu kaip įmanydama bandžiau gelbėti savo namus. Visomis savo išgalėmis bandžiau lipdyti skylantį puodą. Bet aš buvau viena, o toje kovoje prieš mane, stojo artimiausias man žmogus – vyras su savo vaikų šeimomis. Kalėdų rytą išsiskirstėme. Į namus grįžome jau baigiantis šventėms. Mačiau jo fotoaparate užfiksuotą Kalėdinį stalą sūnaus uošvijoje. Matyt jo širdžiai jis buvo kur kas mielesnis, nei mūsų namuose. Tai buvo pirmos Kalėdos, kuomet kiekvienas buvome su savo vaikais. Gerbtinas vyras su savo ne mažiau gerbtinais sūnumis ir aš su savo dukros kur kas paprastesne ir kuklesne šeima. Mane supras tik tas, kam teko būti bent sekunde toje vietoje, kurioje aš tuomet buvau. Skausmas vis raižė ir raižė, bet Naujuosius sutikome pas draugę. Išmušus dvylikai, Algis gerą pusvalandį atsitraukė nuo mūsų visų, vis bandydamas pagauti ryšį ir pasveikinti savo vaikus, nors pastarieji kažkodėl neskubėjo to padaryti. Praėjus ir toms šventėms, namuose įsivyravo apgaulinga ramybė. Žinojau, kaip tai laikina ir trapu.
Artėjo sausio 19-ji, Algio gimimo diena. Atmesdama visas nuoskaudas dėl savo praėjusio gimtadienio, suruošiau jam mažytę kamerinę šventę žvakių šviesoje. Šeštadienį praleidome kartu. Tą dieną jam neskambino niekas. O kitą rytą, jis pasakė, kad važiuoja pas sergantį anūką. Paskambino sūnui kuris pasirodo tą dieną dirbo prie savo namo sode ir pasisiūlė į talką. Jam jau beišeinant pro duris, išgirdau – iki vakaro. Tik tiek. Vedina skausmo savo nupirktas gėles išmečiau į šiukšlių kibirą ir sunaikinu specialiai tai dienai skirtus žodžius. Jie niekam nebebuvo reikalingi.

Eglė 2008 m. gruodžio 1 d., pirmadienis, 12:21:13
tęsinys
Paskutinis toks manęs nužmoginimas tęsiasi jau pusantrų metų. Prasidėjo tai pernai gegužės 19 dieną, kada jo vyriausias sūnus ir marti šventė savo keturiasdešimtmečius. Vyresni amžiumi buvome tik mes ir marčios tėvai. Pastarieji pažinojo visus jų draugus ir toje kompanijoje jautėsi kaip namuose. Man tai buvo pirmas balius, kuriame nebuvo bendraamžių ir bent kiek daugiau pažįstamų žmonių. Bet juk į jį aš ėjau su savo žmogumi. Jau namuose kilo konfliktas, kai pamačiusi jį apsiginklavusį vaizdo ir foto aparatūra, suabejojau ar man eiti į tą šventę. Ką aš ten veiksiu, jei mano žmogus bus visą vakarą užimtas. Paprašiau, kad pasiimtų tik fotoaparatą, o kamerą paliktų namuose. Juk į pobūvį esame kviesti ne kaip operatoriai, o svečiais ( o gal aš kažko nežinojau, bet tuomet kodėl?) . Algis subjuro ir aš vis tik ėjau kartu bent šiek tiek tikėdama, kad neliksiu už „bort“. Kartu buvome tol, kol pasibaigė pirmas užsėdimas už stalo. Kai prasidėjo šokiai ir linksmybės, mano žmogus, palikęs mane linksminosi su kamera ir fotoaparatu savo artimųjų ir pažįstamų žmonių rate, palikęs prie stalo mane vieną. Tiesa, prie manęs sėdėjo marčios mama. Pradžioje kalbėjomės, bet vėliau, prisėdus prie jos marčios draugėms, jos dalinosi savo gyvenimais ir aš likau visiškai viena prie apkrauto stalo, šalia visų šių linksmybių ir man nepažįstamų žmonių. Kai vyras priėjo pasikeisti kameros, aš paklausiau jo, gal man geriau būtų eiti namo, jei jis ir toliau paliks mane vieną. Juk aš tame nejaukume buvau praleidusi daugiau nei valandą. Ką manote išgirdau? EIK. Kadangi neturėjau pasiėmusi savo raktų, jis mielai man numetė savuosius ir tuoj pat grįžo į linksmybių būrį. Ir vėl nemačiau kelio eidama. Jis grįžo gerokai po pusiaunakčio. Tik atsikėlusi ryte „supratau“, kokią „kiaulystę“ aš iškrėčiau, kaip „pažeminau“ savo vyrą, kokia aš nesusipratėlė, nemokanti ir nenorinti bendrauti su jaunimu. Na ir kas, kad mane paliko vieną, ką ar aš pati negalėjau įsilieti į šokančiųjų būrį? Argumentai pribloškė. Dar po kelių dienų sužinojau, kad lygiai taip pat galvoja ir jo vaikai, kadangi Jiems buvo paaiškinta, kad aš išėjau todėl, jog nenorėjau, kad tėvas savo vaikus fotografuotų. Labai patogi pozicija ir ji suveikė. Šių vaikų daugiau taip ir nebemačiau, juolab, kad tėvas iš tų namų atnešė ir pastabų, skirtų man. Ir vėl nurijau kartėlį. Prasidėjo vasara, sodo darbai ir aš atitrūkau nuo tikrovės. Tame laikotarpyje kitam sūnui gimė antrasis vaikelis. Važiavome, sveikinome ir vėl nepastebėjau, jog esu nepageidaujama. Visa tai atsivėrė šiek tiek vėliau į rudenį, kai atėjo eilė važiuoti sveikinti mano dukros ir anūkės jų gimtadienių proga (aš niekada nepraleidau nei vieno jo vaikų gimtadienio, nes kitaip gyventi nemokėjau, mano namuose buvo susiklėsčiusios tradicijos neaplenkti nei vieno). Algis griežtai atsisakė dalyvauti tame, motyvuodamas aną mano išėjimą iš baliaus. Tuomet buvo pasakyta, jog visi jo vaikai, jis ir abiejų vaikų šeimos solidarizavosi ir taip bus, ir taip liks visados. Ką jis bepadarytų, kaip jis besielgtų jo sūnūs visuomet bus jo pusėje.

Eglė 2008 m. gruodžio 1 d., pirmadienis, 12:20:09
tęsinys
Būdama Didžiąja Algio gyvenimo klaida Kėdainiuose tapau pajuokos ir apkalbų objektu. Per savo gimtadienį mokykloje viešai prie stalo Algis yra pasakęs, jog negyvens su manimi. Visos kalbos pasiekia ir mane. Sakysite apkalbos ir tiek. Daug kartų į jas nekreipiau dėmesio. Juokiausi kai vasarą viena moteris prie vaišių stalo ėmė pasakoti, kai vienas sodo gyventojas visiems pasakojo, kad kūno kultūros mokytojas priekabiavo prie jų dukters, juokiausi, kai mokykloje tarp mokytojų pasklido kalbos, kad Algis mėgsta jaunas mergaites, bet nebebuvo juokinga kai toje pačioje mokykloje jis suorganizavo foto sesijas dviems paauglėms, motyvuodamas tai savo foto įgūdžių tobulinimu. Tik visos šios kalbos mane pasiekdavo šiek tiek vėliau ir dažniausiai tai nutikdavo, kai mes būname radę kažkokį tai kompromisą ir sušvelninę atmosferą. Tad naujas pliūpsnis būdavo lyg durklas. Nuolatinis „bėdavojimas“ visur ir visiems nesiliovė. Ir taip elgėsi savimi pasitikintis vyras. Mokykloje juokiasi visi kas netingi, kad Algis mokytojų kambaryje, sėdęs prie kompiuterio ieško naujos žmonos, naujo šviežio gurkšnio savo gyvenime, turtingos partnerės. Ir visa tai vietoje to, kad pats bent pirštelį pajudintų santykių gerinimui. Kartą nuėjo pas mano mamą ir brolį. Jam guodžiantis šie tikrai neturėjo ką pasakyti. Tik Mama – 79 metų moteris man pasakė, jog buvo labai nejauku jo klausytis, kai dėjosi tokiu nelaimingu ir nuskriaustu. Man tepasakė – laikykis vaike, kitaip nebus, jis toks žmogus. Paradoksas – aš namuose, kaip narvelyje krausčiausi iš proto, o jis vaikščiojo ir skundėsi, vaikščiojo ir skundėsi, tarsi skubėdamas apsidrausti, jog jis yra nukentėjusi pusė. Matytumėte tą nukentėjusią pusę namuose. Tik aš vis galvoju, nejaugi gali žmogus, suteikdamas tiek skausmo kitam, pats išlikti toks ramus, lyg betono luitas, toks šaltas kaip ledas.
Smulkūs kivirčai buvo gan dažni. Tik jis visus juos užrašydavo mano sąskaiton. Gero žmogaus įvaizdį nešdamas į viešumą, su manimi dažniausiai būdavo užsispyrę ir kietakaktis. Buvo ir gerų akimirkų, bet jos tik mažos salelės šiame dideliame santykių vandenyne. Pirmas didelis kivirčas įvyko pirmais vedybų metais, praėjus geram pusmečiui. Tą dieną jis vežė mane į Kauną pas gydytoją kardiologą. Jau po vizito pas jį aš užsiminiau, jog norėčiau, kad užvažiuotume į naujai atidarytą Maximos prekybos centrą Aleksote. Jis pasakė, jog įvairių parduotuvių užtenka ir Kėdainiuose ir nėra ko trankytis po Kauną. Kai pasakiau, kad aš ir viena galiu ten nuvažiuoti, jis sustabdė mašiną, kad išlipčiau iš jos. Buvo lapkričio pabaiga, daug sniego, o aš išlipau gatvėje, palei Nerį, kurioje nenuvalyti šaligatviai ir viešas transportas tik kada ne kada pravažiuodavo miesto kryptimi. Prastovėjau gerą valandą, kol pavyko pasigauti taksi. Kai grįžau namo, mano Algis lyg niekur nieko ramiai sukiojosi juose ir iš veido galėjau suprasti, koks buvo laimingas pamokęs mane, kad vyro visur ir visada reikia klausyti. Manote, jog jis kada nors gailėjosi dėl to. Ką jūs. Jis ir šiandien didžiuojasi šiuo savo poelgiu ir nesivargina priminti, kad ir vėl panašioje situacijoje pasielgtų taip pat. Įtampa tęsėsi iki pat anų metų Kalėdų ir tik priešpaskutinį vakarą, kai aš buvau beišverkianti paskutines savo ašaras, priėjęs pakvietė nueiti į parduotuvę apsipirkti šventėms. Vaikščiojau joje lyg negyva, gerai nesuvokdama kas dedasi. Bet juk Kalėdos. Visi žmonės prie ko nors glaudžiasi, tad prisiglaudžiau ir aš. Vėliau nuosekliu reguliarumu kartodavosi bandymai mane nuasmeninti. Bet kiekvieną kartą likdavau apkaltinta aš.

Eglė 2008 m. gruodžio 1 d., pirmadienis, 12:14:50
tęsinys:
Gyvenime tai absoliučiai tapatūs žmonės ir santykiuose neturi būti jokios takoskyros. Tiesa dar yra vienas koziris – rytinė kava, kuri savyje privalo talpinti visą dėmesį ir meilę, ir tai yra didžiulio lepinimo ženklas.
Maniau užtrokšiu neturėdama su kuo pasikalbėti, nes tekdavo tik išklausyti. Mano nuomonė ir mano širdies dūžiai čia niekada nebuvo nesvarbūs. Vyniodamas savo gerą vardą į vatą, padarė mane didžiuoju šeimos priešu, o mane isterike, kvaile ir visokia neišmanėle. Atrodo išverkiau visas ašaras, bet jos vis iš kažkur imasi ir imasi.
Vis dažniau pradėjome nematyti“ vienas kito, nesikalbėti. Nekalbadieniai užtrukdavo mėnesį ir ilgiau. Mane jais, kaip ir savo pabėgimu iš lovos bausdavo. Buvau tik daiktas tarp visų kitų bute esančių daiktų. O juk vos prieš tris su puse metų į jo gyvenimą atsinešiau savąjį su viskuo ką turėjau. Mano butas ištirpo jo bute ir tiltai atgal sudeginti. Tad gerai ar blogai, man trauktis nebėra kur. Santuoka man šventas dalykas. Ir atėjau į ją ne tam, kad skirčiausi. Sakiau jam tai dar prieš vedant. Gyvenant kartu, kiekvieną dieną reikia ieškoti kompromisų, o ne deklaruoti savo tvirtumą. Santuokoje neišvengiami ginčai ir nuomonių išsakymai. Mažesnius ar didesnius pykčius patiria ko gero visi, tačiau svarbiausiai mokėti taikytis, o ne grasinti skyrybomis. Įvairių gudrybių imdavausi, kad išėjusį vyrą susigražinčiau į lovą ir į santuoką. Jis man priekaištaudavo mano pirmąsias skyrybas, motyvuodamas mano charakterio blogąsias puses. Juk mano buvęs vyras dabar gyvena neblogai. Bet jis nė nesusimąsto, kad gal kaip tik jis pasimokė iš jau dviejų nenusisekusių santuokų ir pasikeitė pats. Algis pyksta, jog aš neįvardinu pirmos santuokos iširimo priežasčių ( o tai reiškia, kad vienintelė priežastis aš). Bet tik aš ir mano vaikai žino kaip viskas buvo ir vien dėl to, jog jį buvau pasirinkusi būti savo vaikų tėvu, negaliu kalbėti apie jį blogai. Tai būtų negarbinga. Bet jam mano pozicija pasitarnauja kaip apkalta man.
Blogiausia tai, kad aš visada ieškojusi žmogaus, kad turėčiau su kuo dalintis viskuo ir visais gyvenimo atvejais, šiandien tapau daugiau nei viena. Turėjau apsvarstyti kiekvieną žodį, prieš jį ištariant, savo samprotavimus įkišti giliai kampan ir nerodyti jokių emocijų. Be galo trūko abipusio bendravimo, nes kiekvienas mano pradėtas pokalbis po poros sakinių baigdavosi ir peraugdavo į vieno žmogaus begaliniai ilgą ir daug kartų girdėtą monologą. Ir visai nesvarbu apie ką eitų kalba. Ji visuomet pakrypsta vieno asmens link. Net bandžiau kalbėtis laiškais. Bet kiekvieną sakinį jis peradresuodavo man. Kai noriu pasikalbėti ir išsiaiškinti nesutarimų kilmę, išgirsdavau, jog jį labai vargina tokie aiškinimaisi ir jis to nedarys. Bet juk gydant ligą, svarbu nustatyti ligos sukėlimo priežastį, ją įvertinti ir bandyti pašalinti. O jis tegirdi tik save. Jo grasinimas, jei nerasime bendros kalbos skirtis tapo kasdieniniu įpročiu. O „mums susitarti“ tereiškė tik viena – aklai jam paklusti – rengtis, kalbėti, šukuotis ir spręsti tik taip kaip jis to nori.
Nors ir esu labai stipri, užgrūdinta, bet išseko visos mano jėgos, nežinau kiek dar liko gyventi pasaulyje be spalvų. Virpa visas kūnas, o viduje apskritai neaišku kas dedasi, skauda – visą. Ir nuolat. Nors vaistus geriu reguliariai ir kasdien, jau ir jie nelabai įtakoja mano širdies veiklai. Žinau, kad turint tokią diagnozę, vieną kartą galiu negrįžti iš reanimacijos. Daugybę kartų drebančiomis rankomis atvažiavusi į darbą, stiprinau savo širdį palatos lovoje ir jai aprimus, grįždavau į darbą. Namo parvažiuoju „paremontuota“ ir laukiu kito karto. O juk aš esu neįgali. Paskutinį kartą po eilinių kivirčų man patekus į ligoninę, vyras manęs net nepasigedo. Pragulėjau joje aštuonias paras.
Į Kėdainius atvažiavau su didžiule viltimi pasmerkusi save kasdieninėms kelionėms į darbą (Jonavoje darbą pėsčiomis pasiekdavau per 7 min.). ir tikėjausi, kad juose būsiu bent truputėlį laimingesnė.
Kadangi vedybinės sutarties nesudarėme (tuo metu dar tikėjau, jog išteku už padoraus žmogaus) jau vėliau, pradėjus ryškėti pirmiesiems apgaulės požymiams, bandžiau įkalbėti savo vyrą sudaryti po vedybinę sutartį. Kiekvienas toks pokalbis baigdavosi įprastu įtūžiu. Dabar jau žinau, kas sukeldavo tokias audras. Juk viskas, ko jis siekė, jau buvo pasiekta. Nežinau ar jis vienas sugalvojo šį planą. Paskutinių metų įvykiai mane verčia galvoti kitaip. Prasidėję slapukavimai, įvairūs pasitarimai su vaikais, jų nusistatymas prieš mane ir šio tandemo psichologinis spaudimas mano atžvilgiu rodė visai ką kitą. Dabar žinau, jog viskas buvo daroma tam, kad aš palūžčiau ir išsiskirčiau.
Būdama Didžiąja Algio gyvenimo klaida Kėdainiuose tapau pajuokos ir apkalbų objektu. Per savo gimtadienį mokykloje viešai prie stalo Algis yra pasakęs, jog negyvens su manimi. Visos kalbos pasiekia ir mane. Sakysite apkalbos ir tiek. Daug kartų į jas nekreipiau dėmesio. Juokiausi kai vasarą viena moteris prie vaišių stalo ėmė pasakoti, kai vienas sodo gyventojas visiems pasakojo, kad kūno kultūros mokyto

Eglė 2008 m. gruodžio 1 d., pirmadienis, 12:11:52
tęsinys:
Tai tęsėsi kelis mėnesius, kol ji viską paliko ir išėjo į namus, kuriuos dar vis turėjo. Tiesa, ji neišėjo taip paprastai. Vieną dieną Algis pakeitė spyną, tuo padėdamas tašką antrajai savo santuokai.
Puoliau ruoštis naujam gyvenimui. Jo bute man daug kas buvo svetima ir nejauku, kadangi jame gyveno nebe viena moteris. Susitarėme, jog aš parduosiu dviejų kambarių butą ir tomis lėšomis pertvarkysime jo namus. Atšokome vestuves, kuriose iš jo pusės nesiteikė pasirodyti niekas iš kviestųjų svečių, bet skaudžiausia buvo tai, kad į jas neatvyko jo dviejų sūnų šeimos. Atsiuntė viena delegatą, tuo tik parodydami, kad šiai santuokai jie nepritarė. Kavinėje, kur buvo pokylis susirinko tik pusė svečių ir visi jie buvo iš mano pusės. Stengiausi to nesureikšminti. Butas jau buvo parduotas ir jau buvau gavusi avansą. Jį išleidau stačia galva puolusi į naują gyvenimą. Net tas faktas, kad vyras nupirko tik vieną vestuvinį žiedą man, manęs pernelyg nesuglumino. Turėdama pinigų, nupirkau žiedą jam, apmokėjau vestuvių kaštus ir visas kitas su tuo susijusias išlaidas. Kėdainiuose apsigyvenau likus dešimt dienų iki vestuvių ir iš karto pasinėriau į remonto darbus. Keitėme langus, duris, baldus, keitėme santechniką, plyteles, šviestuvus. Liko ne tiek jau daug iš ankstesnio gyvenimo. Džiaugėmės abu atsinaujinusiais namais. Mus lankė mano draugai, jo bendradarbiai ir džiaugėsi drauge su mumis. Suartėjom ir visada visa širdimi prijaučiau jiems. Nepraleidome nei vienos šventės nesusitikę, nei vieno gimtadienio. Dovanas pirkdavau aš. Taip jau buvo priimta mūsų gyvenime. Vyras pamažu vis daugiau ir daugiau skleidėsi. Buvo neramu dėl jo godumo, kuris vis dažniau ir dažniau prasiskverbdavo į paviršių. Aš savo pinigus leidau namams, o jis pradėjo taupyti ir santaupas laikė savo asmeninėmis lėšomis. Neramu darėsi ir dėl reguliariai kylančių nepaaiškinamų pykčių. Tarsi nebūtų jokio pagrindo, o ginčas peraugdavo į rimtą konfliktą.
Kiekviename dviejų šeimų gyvenime vyrauja dvi tiesos, o gyvenimo sklandumas priklauso nuo to, kiek jos geba atrasti vieną bendrą taką, kuriame išsitektų abi. Manoji tiesa tapo netikusi, ir nepageidaujama.
Mano gyvenimas niekada nebuvo rožėmis klotas. Skyniausi kelią kaip mokėjau ir kaip galėjau, dėliojau savo gyvenimą lyg mozaiką ieškodama kuo šviesesnių spalvų. Jos lyg mažutėliai krisleliai vos vos matomos tarp kur kas didesnių, jas užgožiančių molio šukių, gal todėl jų tiek nedaug ir tesurasdavau. Tampiau lyg antklodę, bet kažkuris galas manęs nuolat likdavo nepridengtas.
Nuo mažų dienų žinojau, kad reikia būti stipriai ir pasikliauti tik savimi. Juolab negaliu suprasti savęs, kodėl visa tai žinodama aš vis ieškojau kažkokio ramybės kranto, kažko stipresnio ir kilnesnio už save. Moterims ypač reikalingas užutėkis. Mano darbas, o ir polinkis į analitinį mąstymą man retai kada pakiša koją vertinant žmones. Bet kai tas retai atsitinka svarbiausiais gyvenimo momentais, suprantu, kodėl taip lengvai praryju man mestą jauką.
Nors ir niekada negirdėjau ištarto „myliu“, niekas man nesakė komplimentų, į šią santuoką sudėjau visus savo vilčių ir ilgesio likučius. Dabar, sekdama visų praeities įvykių pėdsakais, atpažįstu situacijas ir dažnai antrosios žmonos vietoje matau jau save. Istorija kartojasi. Algis - teatro žmogus. Teatro, kuriam reikalingas žiūrovas. Ir ne bet koks, o jį dievinantis, laikantis jį aukščiau visų kitų.
Niekas, sutinkantis jį pirmą kartą net nepagalvotų, jog tai žmogus imantis, bet neduodantis. O jei ir duoda, tai tik į skolą, kiekvieną savo gerą darbą užsirašantis ir po to tūkstantį kartų jį primenantis, kad, neduok Dieve, nepamirštum. Žmogus, nevartojantis dviejų žodžių gyvenime – „atsiprašau“ ir „ačiū“. Pirmojo jam tiesiog neprireikia, nes nėra nieko tokio, už ką jam reikėtų atsiprašinėti. Antrasis nereikalingas todėl, kad nėra to, už ką turėtų padėkoti. Kažin ar kam nors yra sakęs, kad myli, nes meilė sau užgožė tuos jausmus, kuriuos jis gal būt jautė, o gal ir ne. Tiesiog - jis nedaro klaidų. Klysta visi kiti ir jį savo klaidomis labai erzina. Tiesa, dar yra jo vaikai, lygiai taip pat neklystantys kaip ir jis. Kas kita mano dukra, kuri be išmanymo tvarkosi, kuri savo reikalus sprendžia visai ne taip, kaip jam atrodo teisinga. O aš nenoriu koreguoti savo vaikų gyvenimų. Jis jų ir aš tegaliu jame dalyvauti, kaip mama, bet ne kaip tvarkytoja. Man, motinai, skaudu kas kartą girdėti šias pastabas. Apie mane, apskritai, nėra ką šnekėti. DIEVO KLAIDA. Tai jo šmaikšti frazė, kuri man, jo akimis žiūrint, turėtų labai patikti. Mūsų gyvenimo pradžioje juokais kelis kartus namuose į jį esu kreipusis „Bareika“. Neįsivaizduojate, kaip jis buvo įsižeidęs. Už „Dievo klaidą“ įsižeisti nevalia. Jei supyksta ar iširsta, tai tik todėl, kad aš jį išvedu iš kantrybės, arba išprovokuoju savo netinkamu elgesiu. Įvairūs b...ir p... , varymas manęs iš namų tai taip pat tik dėlto, jog esu tokio bjauraus charakterio. Sąvoka „vyras- moteris“ tinka tik lovoje ir tai tik tam tikroms funkcijoms atlikti.. Gyvenime tai absoliučiai tapatūs žmonės ir santykiuose neturi bū

Eglė 2008 m. gruodžio 1 d., pirmadienis, 12:06:31
Jau dabar žinau, kad šis laiškas sulauks įvairios reakcijos. Vieniems jis sukels juoką, antriems piktdžiugą ir gal tik nedaugeliui pavyks užčiuopti jo esmę. Tai nevilties išpažintis. Ją čia įdėjau tik todėl, kad galėčiau įspėti ir apsaugoti tokias pat patiklias moteris, kaip, kad esu aš. Pamoka ne tik skaudi - ji labai vėlyva. Gavau ją tuomet, kai bobų vasara jau už nugaros, o priekyje klampus ir slegiantis ruduo... Moterys, apsaugokit save. Aš to nesugebėjau padaryti. Tepasitarnaus mano pamoka visoms, kurios bandys tvarkyti savo gyvenimus. Yra daugybė būdų kaip tai padaryti. Netikėkite gražiais žodžiais, nebijokite įžeisti savo išrinktųjų negeromis nuojautomis, rašykite ikivedybines sutartis ir tik tokiu būdu išliksite saugios. Nekartokite mano istorijos. Ji pernelyg skaudi, kad dar kas nors ją išgyventų. Būkite atsargios. Persiuskite šį laišką visoms draugėms ir pažįstamoms. Tegul šią istoriją išgirsta visi. Tai naujas ir sparčiai plintantis vyrų verslas, bandant savo gyvenimo sąlygas pagerinti patiklių moterų sąskaita. Kaip tokie vyrai vadinami ir be komentarų aišku.
PASAKA BAIGIASI GATVĖJE
Na, žinoma, dabar galima man sakyti – naivi, kvaila, o gal net beprotė. Argi galima tokiame amžiuje pasielgti lyg piemenei. Visą savo gyvenimą su namais, kiekviena per daugybę metų užgyventa saga, adata, lova, puodu ar skepetos gabalu atnešti į svetimus namus ir į juos sudėti tai, ką vardan meilės vienam žmogui iškeitei į pinigus ir įteikei jam lyg dovanėlę vien už tai, kad jis buvo gudresnis, sumanesnis ir priglaudė tuo metu, kai to labiausiai reikėjo. Bet taip buvo.
Pradžia buvo graži, o aš pernelyg patikli, kad įtarčiau tokią baigtį. Man buvo 53 metai, po pirmųjų ramių ir santūrių skyrybų buvo praėję 13 metų. Ieškojimai savo pusės mane jau buvo išvarginę ir buvau beprarandanti viltį, jog kada nors ir vėl gyvensiu kaip visi normalūs žmonės. Labai norėjau turėti savo žmogų ir pagaliau pasirodė švieselė tunelio gale. Mane imponavo tai, kad žmogus su savo moterimi nugyveno 31 metus, užaugino du vaikus, visuomenėje yra gerbiamas, turintis polinkį į tai kas gražu (fotografija), atskiria tikrąsias gyvenimo vertybes, yra stiprus ir nepalaužiamas. Tad ar reikia stebėtis, kad jau labai greitai šis žmogus įaugo manyje kaip mano saugos garantas. Pamilau jį. Esu greitai įsimylinti. Aš nesutinku su teiginiu, jog mylėti galima už nieką. Gal kam taip nutinka, bet ne man. Manyje meilę sužadina tik gerieji žmogaus bruožai. O po to blogųjų jau ir nebematai. Negailu buvo nieko, nors jis niekada nebuvo dosnus. Atėjo pirmoji mūsų vasara. Mano išrinktasis turėjo sodą, namelį jame, o rankų jame labai trūko. Pirmiausiai iškuopiau namelį, kuris buvo paverstas sandėliu, padariau remontą. Vėliau ėmiausi kuopti ir tvarkyti aplinką ir gėlyną. Pati pirkau gėles, sodinukus ir viskas man atrodė normalu. Vasara mano sūnus, gyvenantis Ispanijoje, pakvietė mane į svečius. Mano draugas pasisiūlė važiuoti kartu už savo kelionę apsimokėdamas pats. Ispanijoje sūnus, laimingas sulaukęs mamos, mums išnuomojo butą, nešdavo maistą. Džiaugėsi už mane, kad turiu draugą. Gyvenome ten porą savaičių. Nepasakyčiau, kad tai buvo pasakiškas laikas, kadangi kilo ne vienas kivirčas ten, kur jų neturėjo būti. Pradėjo ryškėti mano draugo charakteris. Bet juk ko nebūna. Grįžus iš kelionės susipykome rimtai. Algis surinko mano daiktus, kurie buvo pas jį ir atvežė mano dukrai į namus. Buvo juodos dienos. Aš jau mylėjau jį. Tik vėliau sužinojau, kad tuo metu, kai mes jau, galima sakyti, bendrai gyvenome, nors ir skirtinguose miestuose, jis susitikinėjo ir su kitomis moterimis. Tie susipykimai ir kildavo tuomet, kai jam reikėdavo pasimatyti su kitomis, o aš būdavau kliūtis, kurią reikėjo kažkuriam laikui pašalinti. Nežiūrint į tai po metų nutarėme susituokti. Jis įkalbinėjo mane persikelti gyventi į Kėdainius, bet aš nenorėjau keisti miesto būdama sugyventinės statuse. Tuomet jis ir pasiūlė susituokti. Tik iškėlė vieną sąlygą - kad sutuoktuvės vyktų Jonavoje, o ne Kėdainiuose. Mat buvo praėję vos trys metai po antrųjų vedybų ir metai su trupučiu po skyrybų. Jo žodžiais tariant, jam labai nesisekė. Pirmoji mirė, antroji pasirodė pavydi, isterikė, bet tai neatbaidė nuo naujų bandymų užmegzti santykius.
O aš ir tikėjau, jog jam tikrai nesisekė ir, kad aš būsiu ta, su kuria nugyvens laimingą ir šiltą gyvenimą ir savo saulėlydį pasitiksime drauge.
Sodinau gėlytes ant pirmos žmonos kapo, nes gerbiau ją, tvarkiau Algio uošvių kapus, ir labai gailėjau jo, kad jam taip nepasisekė antroje santuokoje. Kokia negera buvo toji moteris, nuolat jį įtarinėdavo, slapta nuo jo tvarkė savo finansinius reikalus, sukeldavo isterijos priepuolius, kurie reguliariai kartodavosi. Jam vargšui tekdavo išeiti iš santuokinės lovos, o po to, instinktams šaukiant, taikytis ir tęsti gyvenimą. Po penkių ar šešių bendro gyvenimo metų jie susituokė, o po metų išsiskyrė. Žinau tiek, kad skyrybos buvo painios, reikėjo kreiptis į advokatą, o žmona nenorėjo sutikti ir išeiti iš buto tuščiomis, nes daug kas buvo pirkta gyvenant bendrai. Tai tęsėsi kelis mėnesius, kol ji visk

~~~~~~> 2008 m. lapkričio 29 d., šeštadienis, 19:39:58
Na, gal nekalkite prie kryžiaus? Šiaip tik pasitikrinau save ir tiek. :)

2008 m. lapkričio 29 d., šeštadienis, 16:44:53
O atrodete patriotas:(

2008 m. lapkričio 29 d., šeštadienis, 16:43:45
Jieti,lietuviu jau kalba n e m i e l a?

Jietis 2008 m. lapkričio 29 d., šeštadienis, 15:16:39
CCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCC
.
CRAZY WORLD
.
Take care about your house
About your car, you wife and stocks
Your body, treasures and desisses
The illnesess and a thief are waiting
Outside the door, but you – realise.
Headache -go out and
Common sense com back
Till banker promise you- no bankrot
No War-Chinase for peace
But happens one`s `surprise`.
Whan drugs ant `vodka`drink infant
Doomsday is time a Russian roollete
Fingerskwickly play , quickly please
...........................................................
Trigger push, depressed sad man(dad)
IGNORANCE IS A BLISS .
.
WWWWWWWWWWWWWWWWWWWW

***** 2008 m. lapkričio 26 d., trečiadienis, 14:03:51
Man pakanka
Kalbėt su tavim
Girdint begarsius žodžius
Išsivaizduot prisilietimus
Skaičiuot sapnuose žvaigždes
Sielos sparnais skrajot
Ir būt laiminga moterim

Justea 2008 m. lapkričio 20 d., ketvirtadienis, 19:23:51
...Nakties sokis...
Salta,niure nakti,
Kai zvaigzdes tik mudviems svies
Tu vesi mane uz rankos ir sokdinsi menesienos sviesoje
Ir kaskart kartosi ,kad sitas sokis atlygins uz visas skriaudas
Nakties sokis uzglumins mus sirdis
Nakties sokis viska pasakys
Nakties sokis letas ir niurus
Musu giminingas sielas padalins perpus.
Su lyg nukrituse zvaigzde tu istarsi man sudie
Ir apkabines paskutiny karta tavo akys suzibes
Ir su tu suzibimu ,menesienos sviesoje pradinksi tu.

Justea 2008 m. lapkričio 20 d., ketvirtadienis, 19:17:33
...Kruvina roze....
Meile kraujuojanti mano
Ji kaip kruvina roze
Dovanota mylimo zmogaus
Tik sutepta krauju manuoju
Kruvina roze
Skausmo ir nevilties apimta
Kruvina roze
Nepykantos sugniuzdyta
Kruvina roze
Melagio nuskinta
Kruvina roze
Meiles apgauta
Rozes ziedlapiai ploni
Ir siaubingai kruvini
Krenta jie vinas po kito
Ir vysta nuo siaubo sito
Kruvina roze
Mirties apglepta
Kruvina roze
Blogio sunaikinta
Kruvina roze
Juodu krauju sutepta
Kruvina roze
Mano sirdies zaizda :(

Ta pati 2008 m. lapkričio 18 d., antradienis, 20:45:21
Prisimenu: dar nei skaityti nemokejau, i mokykla dar nejau, o aplinkiniai jau sakydavo kad prisiskaiciusi... Kuo galeciau tokius laikyti !?

Nekaltai 2008 m. lapkričio 12 d., trečiadienis, 09:28:56
Tik tu viena
"darrrr"nekalta
Juk ne lietuvė
Tu esi
Nes "riebius"žodžius
"broliškus"verti

Jietis 2008 m. lapkričio 12 d., trečiadienis, 09:20:50
OOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOO
.
AMEN
.
Kiek daug sutinku aš žmonių
Tiesesnių,, kreivesnių
Vis kitaip sulenktų,
Kaip miške medžių,
Savaip ir gražiai iškreiptų
.
Kiekvienas vis stiebias į aukštį
Tarp savęs konkuruoja
Vienas kitam saulės pavydi
Tikisi Laimės Paukštę sugauti
.
Tarpe žmonių bėda ta,
Aišku, ji ne viena
Kol nesulaukia lazdos
Niekas nemato savo kupros
.
Bet kada jau ilgi vakarai
Viskam suteikiam rimtį
Ir nieko nėra svarbu ar svarbiau
Laikas ir Dievą tada prisiminti
.
Tik tada ateina tas suvokimas
Tai mūsų likimas vadinas
Išleidęs dūmus, įkvepiu gaivaus oro
Ir ištiesiu kojas
Nespėjęs dar sugalvot
Paskutinio noro.
.
MMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMM

2008 m. lapkričio 11 d., antradienis, 20:14:46
Smikis toks- Jietis, nesuvokia, kad lietuviai, kaip buvo, taip ir yra silpnaprociai. Iesko, durnius, kaltu...

Jietis 2008 m. lapkričio 11 d., antradienis, 11:40:42
KKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKK
.
KERNAVĖ (Maironiškai)
Kai tik keliu važiavau pro Kernavę
Šlovingą prisiminiau praeitį seną.
Kas dabar liko iš tos praeities
Liūdna man daros išties.
.
Atėjūnai valstybės tarnyboj sulindę
Jų palikuonys praeitį džiaugias sumindę
Atlantų daigus baigia išrauti
Šventus ąžuolynus skuba išpjauti
.
Užklydęs Perkūnas vis silpniau trankos
Nustelbė Jį jau slavų patrankos.
Ką rovė-tai ir išrovė
Ką trynė-tą ir ištrynė
Todėl ir neliko gailesčio
„Didžiajai“ kaimynei
..
Tautos genofondas pakito
Apsčiai mankurtų priviso
Piliakalniai mūsų sunyko
Galvose vėjai tik liko
.
Užako ir mūsų paveldas
Kaip ežeras meldais
Tautos genocidas-ne baikos
Grimasom pasipuošė veidas
.
Užgožė kaip piktžolės
Slavai, masonai ir saracėnai
Kas dabar pasakys
Kur buvo mūsų Pilėnai?
.
Bet čia inkarnuojamės vėlei
Kimbam į darbą, gryninam kalbą
Negerbiam tų kurie piktinas kai kada
Vytautas Didis juk sakė:
Bus nors vienas lietuvis-
Bus ir L I E T U V A.
.
LLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLL

2008 m. lapkričio 9 d., sekmadienis, 14:51:09
Sodininkas, ar pakaks seklos?:)))

Jietis 2008 m. lapkričio 8 d., šeštadienis, 09:52:53
ssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssss
.
„SODININKAS“
.
Jis užlekia brėkšmais
Kavos vos išgerti
Ir dar šio, bei to, kažko pasisemti
Meilės strėlių prismaigstęs į lovą
Skuba į darbą dar kažką veikti
Sėklina dirvą, purena ir laisto
Ieško ar nėr dar kokio plotelio apleisto
Taip auga sodai
Ir dera vaisiai
Nors niekas
Nepūrto jų baisiai
Sunokusi kriaušė
Nesirenka būdą
Laikas ateina
Krenta kad ir į š...
.
ssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssss

Jietis 2008 m. lapkričio 7 d., penktadienis, 09:04:40
***************************************************
.
ATVIRAS NERVAS
.
Atėjau
Užėjau
Ištirpau
Jūsų veiduose
Jūsų rūpesčiuose
Se se se se se se se...............................
.
Susitapatinau maždaug
Svetimo skausmo nebūna -perdaug.
Kai kas prilipęs prie ekrano
Be galo
Negali atitraukti akių
Nuo ispaniško serialo.
.
***************************************************

2008 m. lapkričio 2 d., sekmadienis, 23:02:18
gyvenimas negailestingas
paziurek atidziau
nenori but laimingas
tad trauktis toliau
juk zinojai kad as mylejau tave
bet ir vel viskas is naujo......
bus viskas kaip ir tada .....
Bet ne, si kart as paliksiu tave

2008 m. spalio 26 d., sekmadienis, 23:36:33
luttee paskaityk
Atskiras puslapis padiskutavimui.

2008 m. spalio 26 d., sekmadienis, 22:24:08
kaip pamirsti, jei kieviena diena matai, kieviena diena tenka bendrauti su tais paciais pazystamais... kaip sunku negaliu...
net eiles ensiraso net negaliu susikaupti...

2008 m. spalio 26 d., sekmadienis, 20:38:09
Pamirši

Patikėk 2008 m. spalio 26 d., sekmadienis, 20:36:30
Esi tyros sielos mergina ,esi verta daugiau .
PATIKĖK pasimirs jis.
Rasi dar savo antrąją obuolio puselę

Luttee 2008 m. spalio 26 d., sekmadienis, 17:58:52
nei matyt nei girdet nenori jis, kokie dar apskalbimai, kokie akmbariu tvarkymai, eji ent normalaus labas nepasako...

2008 m. spalio 25 d., šeštadienis, 04:23:03
Nu jo, zmogui tik prie dievo prisiristi deretu! Sitas, demesio pavydus ir tavajam priespriesais, zaizaruojancia pastatys siena... Tad ne per sia siena, bet per jos virsu paziurek i mylimaji, is salies! ...Turbut jis persilpnas, nepajegus tavo ugnies prigesinti... O tu buk stipri - nueik pas ji, apskalbk, kambarius jo sutvarkyk!

2008 m. spalio 24 d., penktadienis, 20:31:25
Luttee, dukrele, prie ko per daug prisiriši-tą prarasi.

2008 m. spalio 23 d., ketvirtadienis, 22:51:23
Laikas gydo žaizdas

Lutteei 2008 m. spalio 23 d., ketvirtadienis, 22:50:13
Patikėk ilgai skaudės ,
Akimis visur jo ieškosi
Sapnuose ilgai bučiuosi
Bet patikėk žaizda užgis
Po daugelio metų
Liks tik svetimas žmogus.
.

Luttee 2008 m. spalio 23 d., ketvirtadienis, 20:27:52
zemiau as rasiau :)

2008 m. spalio 23 d., ketvirtadienis, 20:20:02
meile akla?
o taip ji akla, kurcia ir nebyle, ir ji be galo atlaidi...
ak kaip nemylet man jo, kaip isvaikyt ta meile, ir susikaumusia siluma kuria tik jam jauciu...
kaip vel sypsotis.. ir dziaugis tuom ka turiu...
ak negaliu, be jo sunku gyventi, as verkiu,
verkiu kasdien...
naktim nemiegu, matau jo veida pries askis,
uz miegu su mintim, atsikeliu ir vel mintis tyk apie ji...
as zinau jei jis man pasakytu myliu as sugrysciau, begciau tekinom, kaip as laukiu situ zodziu, net baisu pagalvot...

DAHIR 2008 m. spalio 23 d., ketvirtadienis, 13:47:48
Tai, - kad asilo balsas, - ir i dangu..! ...taciau, neturek vilties... Lietuvis bijo baubo..!

Jietis 2008 m. spalio 23 d., ketvirtadienis, 09:55:29
Lie tu va va va va va va
.
Aukso veršis pastips
Europos neliks
Tada ledai ištirps
Vanduo pakils
Iš Europos liks tik sala
Vadinsis ji- LIETUVA.
.
Lie tu va va va va va va

2008 m. spalio 21 d., antradienis, 01:25:00
Meile vis laukia
Ji atlaidi
Tiki stebuklais

Paspirtis 2008 m. spalio 20 d., pirmadienis, 08:43:53
Spirk tu jam tada
Į minkstą vietą tą ta.

Patirtis 2008 m. spalio 18 d., šeštadienis, 21:12:05
Vaistas nuo meilės
Naujoji meile
Praeis kiek laiko
Ir ji ateis
Tikėk tai kalba
Gyvenimo patirtis

Luttee 2008 m. spalio 18 d., šeštadienis, 17:50:20
nebus kitaip, kitaip tikrai nebus,
nezvelgs, jos i mane,
tik atminty manoj tunos ilgai,
tik pries akis stoves jo veidas..
tik ausyse skambes jo balsas..
ir zodziai Myliu tave zuiki...
o sirdis tereks nepalik manes,
neskaudink, nezalok..
nedauzyk manes...
buk salia, as Myliu tave...
bet viskas bus jau per velu...
nes praradau...
palikai...
nustumei nuo saves..
taip lengvai...
taip paprastai...
o mana sidis vis rekia...
nepalik manes...
neiseik, neuztrenk pries nosi duru...
tu uztrenkei duris..
ir isejaj tepasakes...
atleisk... nepyk...
as sugrystu pas ja...

2008 m. spalio 16 d., ketvirtadienis, 22:25:08
ryt viskas bus kitaip.
vėl mėlynos akys
žvelgs ji mane

Luttee 2008 m. spalio 16 d., ketvirtadienis, 17:26:24
nemaniau ir negalvojau, kad gali taip pasielgti..
kad taip sumindziot mano siela,
ir liekanas ismest,
isplest dar plakancia sirdy
ir palikt atvira plysi...
kur plusta kraujas upeliukais,
skausmas veria pprota,
nebegaliu jo atlaikyt...
o kur tie pazadai,
kur meiles zodziai,
ak kaip juos lengvai svaistai...
kas as buvau?
tik pakeileive,
tik vargeta tavam kely
o as kvaile,tikejaus,
kad atrasiu vieta tavoj sirdy...
kodel pamirst as negaliu...
tu melynu akiu,
nei balso, nei fraziu tu skambiu...
aplinkui viskas sukas...
jau nieko nebesuprantu,
kur zeme kur dangus...
ate, as jau krentu,
kur jau nebus gal...
tu melynu akiu...

2008 m. spalio 16 d., ketvirtadienis, 10:22:45
Virs Palangos gagendamos praskrido zasys - palaimino sirdele raibos spalio akys... Turtinga tu, laiminga,- jau neszonas - ruibulis snarpscia vezimaityj "milijonas", ir per aleja, tik tau vienai, minkstuti, ruduo nukloja kilimeli...

Luttee 2008 m. spalio 13 d., pirmadienis, 14:02:08
kai salia Taves nera,
kai sirdyje tik tustuma...
skaiciavau jau valandas ir minutes
sekundziu dar neidrisau skaiciuot,
as laukiau ir tikejaus
puse nakties ilgejaus
masciau, kas bus kai susitiksim,
stovesim ar apsikabinsim...
ar tyliai Labas Zuiki pasakysi...
o galbut tyliai apkabines,
sirdies savos vartus tu atrakines
istarsi zodi tylu "Myliu" ? !
svajojau ir galvojau,
visas teorijas bandziau, scenariju staciau,
bet iki siol dar nezinau...
kas bus, kas neivyks,
kas tyliai zodi pasakys...
o gal as asarom savom pradziuginsiu Tave,
tom kristolinem laimes asarom, vaje!
gal apkabinsiu, prisiglausiu...
o pabuciavus nekaltai israudonuosiu...
o tu ir vel man nusisypsosi...
savo laimes sypsni man padovanosi...
ir mazyti bucki duosi,
o veliau gal net ir sirdi man padovanosi...?!
atsakimo dar nezinau,
paziuresim kaip viskas bus veliau...
paziuresim kas nutiks
kai musu lupos velei susitiks..

Luttee 2008 m. spalio 12 d., sekmadienis, 21:18:31
ilgesys vel varsto sirdy...
asareles plauna skruosta...
dienos virsta metais, valandos dienom...
minutes valandom... o sekundes net amzinybe...
tiek nebedaug jau liko...
bet taip ilgai, taip letai slenka laikas..
vel trokstu pamatyt tave
apkabinti, prisiglausti,
meiles laukimas baisiausia kancia,
kai nematai akiu, nejauti lupu ir ranku silumos...
kai nejauti sirdies plakimo...
lb sunku sunku sulaukt...
bet laukiu ir ilgiuos...
ilgiuos kas diena , kas nakty...
ir noriu but salia taves...
ir nesiskirti niekada...
tiesiog buti salia...

2008 m. spalio 7 d., antradienis, 17:19:19
Zinau jisai atskris. Meilė nugali atstumus ir laika. Dar truputi vos, vos teks palaukt.

Luttee 2008 m. spalio 7 d., antradienis, 16:23:26
kaltinu tik save, ir vel buvau kvaila, kvaila, pilka pelyte, uzsimirsus minioje, temaciusi akis svelnias.... norejusi priglusti, pajausti siluma sirdies... deja , sirdis ne man skirta... nei duziai jos ne man... atrodo lyg stoveciau ant uosto molo.. ir stebeciau nuplaukiancias tolyn, jo melynas akis... girdeciau ausyse jo balso tembra... staigia griebiuosi uz sirdies... krentu ant keliu, ak koks nenumaldomas skausmas, is kur , kas amn sitaip spaudzia sirdy... sirdis krutineje nerimsta... didyn sirdis , didyn,, dideja plecias... plusta krausjas... aptemdo akis,, babach... sirdis i gabalus, kraujuotus gabalus... neber akiu... tik balso tembra vis girdziu... neber nei zodziu nei raidziu, bet balso tembra vis girdziu... griebiuosi uz ausu, o dieve, kodel gi taip sunku, skaudu nezmoniska... jau nebegaliu... pasoku ir krentu zemyn... krentu zemyn, lyg zemenkrenta zvaigzdes... ak kaip skaudu, as is vidaus degu... degu degu, liepsna didziule... as sudegiau, ir vel tik pelenai, vejalis plaiksto taip lengvai... nunes tolyn tolyn... kur nebera nieko, o gal ten kur daug geliu... issibarstysiu po pasauly... ach kaip gerai... ir mindzios kas tik vaikscios per mane, bet man jau neskaudes... as busiu smiltele...

Luttee 2008 m. spalio 7 d., antradienis, 16:13:05
Rudenines mintys...
Einu gatve, ir vos slenku...
tiek daug minciu aplinkui sukas:
Laisves aleja, miesto sodas, muzikinis teatras, mazas sodelis, kalantos paminklas
ir kaip niekad tiek daug zmoniu,
ir kur jie eina, juk sekmadienis?!
pazvelk i kaire, visi zingsniuoja,
pazvelk i desne, ir vel ten marsiruoja...
po kojom lapai sunarejo,
mintis viena, ir vel ruduo atejo...
atejo nelauktai visai, atsalo oras
ak, kaip negerai...
dairaus aplinkui, kiek daug poru laimingu,
merginos isikibe i paranke,
kitur rankutem susikibe vaiksto,
ak akip grazu
priseduo ant suolelio, aplink vien lapai snara
geltona, raudona, visokiom spalvom
ir vel nusidaze pasaulis graziausiom spalvom...
dairausi, stebiu kas daros aplink, kazkoks surmulys, vaikai suauge zmones juokias...
o ten toliau seimyna matos,
su lelium dar visai mazu, kuris pamate pirma karta situos lapus...
ir vos paeina, palinguoja,
mama uz ranku ji vedzioja, pragriuna ir vel stojas
smagiai po lapus viliojas...
sisvaizdas iziebtu sypsena veide
net man ji atsirado nejucia.
bet tuo paciu liudesys uzpludo...
as vels mastau apie Tave.
Tavas akis, rankas ir lupas,
Tavus zodzius ir visa tai kas Tave supa...
visi po du po du, o as viena...
bet gaila ne todel kad vienisa, oj ne!
o tik todel, kad ner taves salia...
kad negaliu paliesti prisiglausti,
galu gale jau isbuciuoti...
ar bent iversti i lapu pusni,
stai ten, kur lapu didele kruvele pupso,
ir vel bus vejo ir vaiku suvelta..
ah, as taip noreciau begiot po pievas ir laukus,
ir su atvimi gainiot drugelius,
nukrist i rudeniniu lapu kruva ir dukti,
juoktis verkt ir tuom dalintis su tavim.
mintis staiga nutraukia, vaikutis mazas, vos atsiubaves iki manes,
iteikes geltona klevo lapa
as priemiau ji su sypsena veide,
nebuvo liudesio jau manyje,
pakilau nuo suoliuko ir nuejau
per taka nuklota rudeniniais lapais,
su savom mintim,
su sypsena veide,
juk visos mintys tik apie TAVE!

Luttee 2008 m. spalio 7 d., antradienis, 16:11:53
ilgesio mintys, nakties tyloje...
kai naktyje tik zvaigzdes ir tyla,
uzmerkusi akis guliu viena
aplink daugiau nieko nera
tik as ir mintys apie tave...
vel pazvelgiu aukstyn,
suspindi zvaigzdes pilnaty...
ir smesteli mintis
as cia viena, o tu toli,
taves salia nera
ir as myliu tavas akis...
suspaudzia sirdy ilgesys...
atverei tu manos sirdies duris...
ir pradingai lyg sapnas,
tik kas nakty pasikartojantis
kas nakt dar nematytas
ir tuo paciu jau senai pazistamas...
regiu atmintyje kiekviea tavo mirksni,
kiekviena zybsni melinu akiu,
kiekviena silta sypsni,
ir juoka is sirdies gelmiu...
kiekviena tavo svelnu zodi as menu,
ak, kaip sunku, sirdis vel virpa,
vis nori begti pas tave,
i tavo silta gleby ir glaustis prie tavos krutines.
myluot, buciuot ir tarti garsiai zodi myliu...!
ar tu girdi, ka tau sakau?
sirdis vis rekia saukia, bet tu taip toli...
isgirsti negali, manos isrdies tu sauksmo,
sugrysk greiciau, gyvent man be taves sunku,
kai ner salia tavo sirdies plakimo,
kai as visai viena...
akys uzsimerkia, ir asara suri nurieda,
mirsta lupose...
nejau toks surus meiles skonis?
net keista, nemaniau, kad taip galetu buti,
kad meile bun akartais ir suri,
o kartais ir labai karti...
bet guodzia tik viena mintis...
matysiu vel tae sapne,
ir greitai busi jau salia,
as taip ilgiuosi, as taip muliu...
tiesiog dziunu, ir ilgesio nebudama salia taves...
akutes merkias, krentu i sapna,
as nusisipsau, nes mes jau susitikome sapne,
laiminga as, laimingas tu,
nes mes abu kartu,
as juk jauciu tavas mintis ir tavo meile man...

Luttee 2008 m. spalio 7 d., antradienis, 16:10:12
skrajoja mintys, kazkur lekia...
Vis sukas kaip viesulo verpetai...
nusoks tai ten, tai sen, tai vel sugrys i cia...
kur as, kur tu, kur mes abu...
o prisiminus nuo pradziu.
nekalta buvo viskas, idomu...
pirmi laiskai ir pirmos raides..
poto issidaviau pati, deja, nemoku meluoti i akis...
ir pamatei tada manas akis, ir dingo liudesys...
sirdy tikejau as. o gal tai jis, o gal tik jis!?
vartus sirdies manos atidarys...
kai pamaciau tada Tave salia saves
nesupratau tai melas ar tiesa?
sirdis tik suspurdejo, istrukti ji norejo...
norejo begt ir rekt per laukus
ak, koks visdel to gyvenimas grazus...
kai sypsos tau aplinkui...
ir tai kas buvo pilka vakar....
siandien nusvinta visom vaivorykstes spalvom...
kas buvo vakar mire, atgimsta,
lyg pumpuras pavasary prazysta...
lyg zydi soduose ziedai...
spalvoti kvepiantys ziedai...
papuosime pasauli
siais nuostabiais jausmais...
siais nuostabiais kvapais....
spalvom... ir nuotaikom dziugiom..
apkresime visus, ta sypsena lig pat ausu..
ar tu jauti kaip kvepia meile?
ar tu girdi ka snipsda meile tau?
ar tu matai spalvas, kuriom nudazo meile?
as ikvepiau giliai...
tikiuosi tu manes neapgavai....

2008 m. spalio 4 d., šeštadienis, 22:15:36
Jie musiškai Peruną, pirmiausia perkrikštijo į Perkuną - pristumė Kali Jugą... ar nematai - susikoloboravom. Tautą uzkariavo skudurais po vieną litą, o savo noru pasilenkusį elitą, dulkino, dulkina ir dulkins - ir per viena gala, ir per kita.

Jietis 2008 m. spalio 2 d., ketvirtadienis, 20:16:35
AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
.
MALDA(priešrinkiminė)
.
Aš vėl kreipiuos, kviečiu
meldžiu šaukiu Atlantus
Sugrįžkit, perkoduokite
Kolaborantus
Arba ugnim, žaibais
Paženklinkite kūną
Kad skirtume kada
Ir su kuo kas būna.
Parodykit kurie- už mus
Kurie-prie lovio
Padėkite atskirti
Gėrį nuo blogio.
.
AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA

~~~~~~> 2008 m. spalio 2 d., ketvirtadienis, 17:47:07
Kada blankus fonas
Nepadės nė akordeonas.

2008 m. spalio 2 d., ketvirtadienis, 10:24:30
Kaip daug nori,vietoj didelio akordo lieka snipstas

Jietis 2008 m. spalio 1 d., trečiadienis, 18:07:33
...-...-...-...-...-...-...-...-...-...-
.
BENAMIS
.
-Kokiomis vertybėmis gyvenai
Ką savo vaikams tu davei
Kad vienas likai ?
-Išleidau į platų pasaulį
Pripūtęs miglos
Save visada aš pateisinu
Nors viską praradęs
Su nuodėguliu saujoj
Dabar pats karšinuos.
Ir laukiu, vis laukiu
Kol kas mane paguos.
Dabar jau nesistebiu
Neklausiu savęs-
Iš kur tiek benamių
Nes suprantu .
Sako ir žuvys
Nepažįsta savo tėvų ???
.
...-...-...-...-...-...-...-...-...-...-

Jietis 2008 m. spalio 1 d., trečiadienis, 09:36:59
UPS UPS UPS UPS UPS UPS UPS
.
UPS CHA CHA CHI CHI CHUI
.
Nu nireikia mūsų bijoci
Aš ne vilkas, Leo, ar gepardas
Bet kai būsiu premjeras
Plausiu finingus SAPARD o.
.
CHA CHA CHA CHA CHA CHA

2008 m. rugsėjo 29 d., pirmadienis, 15:56:31
Bijau kad redaktoriai išsigąs mano rimų ir ners į krūmus per arimus.(nors tu gal ir lauksi parimus:) Tai gali tekti ieškoti leidėjo užsieniuosna na.

2008 m. rugsėjo 28 d., sekmadienis, 11:58:55
Tik neilgai.:)

2008 m. rugsėjo 27 d., šeštadienis, 12:32:34
JJJJJ <>Gerai, pagalvosiu. Pavadinčiau ją gal: "Kandžiai-kandims".:)

2008 m. rugsėjo 27 d., šeštadienis, 09:35:32
tai buvo Ernestui

trise 2008 m. rugsėjo 27 d., šeštadienis, 00:25:20
Aš kartais trokštu pamatyti tavo veidą
O kartais noriu nepažint tavęs daugiau...
Aš kartais noriu būti maža mergaitė
O kartais noriu tapt sena labiau...
Aš kartais pabandau pabūt svarbiausia
O kartais noriu dingt minioje
Aš kartais trokštu padaryt tavę laimingu
O kartais noriu spjaut ir nusisukt
Aš kartais norių būnti abejinga
O kartais noriu verkti dėl smulkmenų mažų...
Aš kartais noriu elgtis taip kaip liepia protas
Bet visad nugali širdis pilna jausmų.

JJJJJ 2008 m. rugsėjo 27 d., šeštadienis, 00:03:05
Jieti išleisk kandžių politinių eilėraščių knygą.

2008 m. rugsėjo 23 d., antradienis, 10:43:12
Tik vienisa, vidury to lauko, liepsnoja palinkusi zuikio aguona... Kazkam reikejo, vardan visuotinio tautos genocido, tureti ir tokia korta... Nepasidrovedami krastutinai niekingiausiai Tevynes pasivadinti sajungomis (nejau gi dabar pries Tevyne kas eitu); Pigiausia politini durniu voliodami: che che che - kaisioja nuolat ir kruvina korta: pjaukites, ha ha, naikinkites... Tevyne, sluote nusluok betkokio plauko fiurerius, ir is Po lito, ir is E lito arenu!

Jietis 2008 m. rugsėjo 22 d., pirmadienis, 20:49:34
LLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLL
.
LIETUVOS PARTIZANUI
.
Lenkiuosi kritusiems
Nepabijojusiems
Neišsigandusiems
Neparsidavusiems
Ir neišdavusiems
Neradusiems
Ir nepametusiems
Tėvynės, tėviškės
Tautos ir sąžinės.
Ir jeigu juos tikrai prikelčiau
Pro Šiluvą aš keliais
Į Sibirą nušliaužčiau.
Tad nusispjaut man
Ant poeto to ar kito
Do cento ir E lito
Kurie čia gieda
Himną kaskart vis kitą.
Arba taukais aptekę
Priešui parsiduoda
Ištuština tautos aruodą.
Tad pasitraukit man nuo tako
O tu ar negirdi ką žuvusieji sako?
.
PPPPPPPPPPPP2008PPPPPPP

Jietis 2008 m. rugsėjo 19 d., penktadienis, 11:08:35
AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
.
AMŪRAS
.
Jeigu tu širdį turi
Ir meilę slepi
Būsi pakrikštytas skaudžiai
Nebus akmeninė širdis
Be meilės nebus
Kraujuojančią širdį
Turėsi kaip Jėzus
Toks Ir tokia
Reikalingi esate
Savo liaudžiai.
Tada rasi tu
Ras ir tave
Išsiskleis žiedas gražus
Keistas jausmas apims
Viską dalinsi perpus...
.
AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA

Jietis 2008 m. rugsėjo 18 d., ketvirtadienis, 09:17:18
HHHHHHHHHHHHHHHHH
.
NEPUTINAS
.
Nešam mes saulę ant durtuvų
Miega patamsy tas jūsų pasaulis
Ar jums nebaisu?
Įkišim jums vamzdį
Na žinoma-dujų
Užkursim ugnelę
Krosnelėj buržujų.

HHHHHHHHHHHHHHHHHHH

Tikrai 2008 m. rugsėjo 14 d., sekmadienis, 13:07:35
Ateis diena suprasim
Ką darėm blogo mes kitiems
Ko pyktį skleidėme kaip skėrius
Ir žaidėme gyvenimais kitais

Aurora Inando De'sant ir Harda 2008 m. rugsėjo 14 d., sekmadienis, 09:04:55
Lietuva - tai as! Ne savininkai mes, bet seimininkai! Ravais ir kanavomis, utilizacijai, kai visos isplauks zemes atmatos - tekes nemunais vel vanduo... Tad kilkit, kilkit jau paskutines i pavirsiu.

Jietis 2008 m. rugsėjo 13 d., šeštadienis, 10:38:52
БББ БББ БББ БББ БЕЛЗЕБУБ БББ БББ БББ БББ
.
АМБАСАДОР
(Павлику Морозову и всей 5-той колонне)
В том числе АМБ, Шатрия, ПАХ и другие
.
Išduok tėvus
Parduok namus
Įskūsk kaimynus
Draugus jei turi.
Pašlovintas slavijoj būsi
Ubagu jau nebūsi
Jeigu raudoną spalvą skiri.
Tada jau galėsi daryti karjerą
Permestas būsi per barjerą
Pramoksi kalbų
Dar gausi utiugo medalį
Jei šlovinai spalį.
Tada jau galėsi valdyti kitus
Šlovinsi Rusiją ir jos vadus.
Uolus belzebubo tarnas tada
Triūbink pasauliui:
Imperia State Bilding-
Kremlius, Maskva
Да, Да.
.
БББ БББ БББ БББ БЕЛЗЕБУБ БББ БББ БББ БББ

2008 m. rugsėjo 12 d., penktadienis, 09:31:57
urejau būti aš dramblys,
Tačiau gimiau, esu kvailys
Norečiau būti drugeliu
Skraidyti sau tarp žydinčių, gražių gėlių
Turėjau būti aš medžiu
Tačiau dabar aš tik liūdžiu
Norėčiau krist kaip medžio lapas
Ir būt nežinomo kareivio kapas
Turėjau skrist aukštyn it gervė
Tačiau likau aš giluminė pelkė
Norėčiau aš ją išmelioruot
Ir taip toliau kvailai eiliuot(naujokas)
-------------------------
Mes kiekvienas didelis kaip lasas... ir visi su saule artimi... niekada zmogus nebuna mazas... Jeigu jis tik buna savimi.

2008 m. rugsėjo 12 d., penktadienis, 08:05:18
Širdis - ugnis
Akys matys
O ausys išgirs
Bet tau nieko
Nepasakys
Pakelsi akis
Ranka dovanos
Burna išsižios
Sušnabždės
O tada gal
Sustos
O sustojus žinos
Kad daugiau
Nevėluos
(nemeluos)
(Skiriu tai .....)
Skiriu tai tau Daiva

Aleis 2008 m. rugsėjo 12 d., penktadienis, 07:55:04
Jieti,pritrūko, gmail?:)

De'sant 2008 m. rugsėjo 11 d., ketvirtadienis, 09:23:54
Tokia zmogaus psichikos ypatybe kaip grozejimasis isgyvenant ispudzius ir yra akstinas grozinei kurybai, savo paties isgyvenimu apnuoginimui juos ikunijant laikmenose. Kokia isgyvenancio siela - toks ir jo sutverto kuno grozis... Be zutbutines kasdienines kovos uz savo sielos grozi, nei poezija, nei muzika nebuna grazi. Ir nebuna grazios moterys...

2008 m. rugsėjo 9 d., antradienis, 23:46:20
Kadangi poezija yra daugiau negu proza,
kadangi poezija yra daugiau negu mąstymas,
kadangi poezija yra kartu mąstymas ir svajonės,
kadangi poezijai nereikia nei išsimokslinimo,
nei ypatingo pasiruošimo,
kadangi poezija arba savaime ateina,
arba visai neateina,
užtai į poeziją
žiūriu kaip į Dangaus, arba Dievo, malonę
(kai rašau visa tai,
aš rašau apie tikrą poeziją,
kuri nieko neturi bendra nei su pamokymais,
nei su pavydu,
nei su pykčiu ar neapykanta savo priešams),
nes poezija yra muzika,
panaši į Čiurlionį šviesių debesų sonatoje.
Antra vertus,
būčiau juokingas, jeigu mėginčiau
apibūdinti tai,
ko negalima apibūdinti,
nes poezija arba ateina,
arba jinai niekados nė iš tolo pas mus neateina.
Saulė leidžias. Zylelė supasi
sauso medžio šakoj kaip mažytis dangaus eilėraštis
(Slaitas)

2008 m. rugsėjo 9 d., antradienis, 22:40:31
Be abejonės, grožis yra pati esmingiausia ir labiausiai nesuprasta Dievo ir moters savybė. Žinome, kad dėl to moterys yra patyrusios neregėtą skausmą, tačiau ir tai kažką sako. Kodėl tiek daug širdgėlos dėl grožio?

2008 m. rugsėjo 9 d., antradienis, 17:14:41
Oi, oi, oi... Ir kur as cia papuoles!? ...sulinde vienos kapiniu grazuoles... Ogi nereikejo zudyti! ...krokodiliu asaroms, galo nematyti...

2008 m. rugsėjo 9 d., antradienis, 17:13:51
Oi, oi, oi... Ir kur as cia papuoles!? ...sulinde vienos kapiniu grazuoles... Ogi nereikejo zudyti! ...krokodiliu asaroms, galo nematyti...

2008 m. rugsėjo 9 d., antradienis, 08:41:02
...o horizonte jau selsta baisi audra, ir daugeli akiracio vietu, uzdengia tamsiu lietaus marsku neperregimas sydas... be perstojo bligsi zaibai, ir nesodrus violetiniai tonai, ismargina erdve kazkokiais tai neiprastais spalvu akordais... Karas (moteriska prasme:)

2008 m. rugsėjo 8 d., pirmadienis, 21:49:21
Valerija Gintvainytė - Aleksandravičienė
ILGESYS
Vėl ilgesio žvaigžde rymosi tyliai
Pravėręs langą žvelgsi į žvaigždes.
Gal pamatysi ten ir savo draugę,
Kuri šianakt tavam sapne atlėks.
Neberymok, nežvelk į tamsų dangų,
Nebeieškok žvaigždės - ji nespindės,
Ateis gal tyliai ji pro Tavo langą
Ir Tavo širdyje ji amžinai išliks.
Palik svajonės žiburėlį mažą -
Balta gėlė tegu žibės lange.
O ilgesio maldelę Tu įpinki
Į baltą žiedą meilės šviesele.
Degs, spindės ir neišblės tas žiburėlis,
O Tu tik lauk viena tyli, tyli...
Neberymok prie lango tylią naktį,
Savom mintim sugrįžki čia...
Aš mažas žiburėlis tamsią naktį.
Balta gėle ant Tavo lango vėl virstu.
Ryte pravėręs langą tyliai,
Paliesi žiedlapį, jis liks Tavo draugu.
Ateis jis tyliai ir pažvelgs pro langą
Neužrakinki sklendės, tik prašau,
Ir žvakės kibirkštėlę mažą pasiliki,
Ji kvies mane, pas Tave patikėk.
Žvaigždės nėra ir žvakė gęsta,
Aš tamsią naktį kelio nerandu,
Skaudu, kad vėl turiu išeiti – aušta,
Tavam sapne aš ilgesiu virstu.
ARČIAU TAVĘS
Ilgai Tavęs ieškojau
Ir ieškau dar Tavęs.
Gyvenimo klajonės
Dar nežinia kur ves...
Sustojus tamsią nakty,
Gyvenimo kely,
Į Tavo šviesią žvaigždę,
Rankas ištiest gali.
Sušilt, pajusti meilę
Ir šilumą širdies,
Tik tylią tamsią naktį
Einu arčiau Tavęs....
MIRUSIESIEMS
Sustokime prie kapo,
kur taip tylu, ramu,
kai Vėlinių žvakelė
pakvimpa stebuklu.
Kur tylią giesmę ošia,
Balti, balti žiedai,
kur maldą širdys kužda:
- Ilsėkitės, ramiai.
Ilsėkitės, nes baigės
kelionė žemėj šioj,
visi vargai ir laimė,
paliko nežinioj...
Tik Vėlinių žvakelė,
maža, šilta, tyli,
Jums mūsų meilę neša,
tamsioj šaltoj nakty...
LAUKIMAS
Tamsioj naktelėj
vėjas pusto meilę.
Šaltoj naktelėje
tylu, tylu...
Eini, klajoji
džiaugsme po pasaulį.
Tik kas Tave supras,
ar šiąnakt Tau ramu?
Tyli naktis,
o vėjas savo dainą
dainuoja supdamas
nuogus medžius...
Tik Tu sustosi ten,
kur šilta ir ramu,
kur židinys jaukių namų,
kur mirga žvakė ant
tamsių šaltų langų...
Pabelsi tyliai – įsileis
pakvies ir pasodins.
Sušilsite kartu,
ir bus ramu, ramu...
AŠ IŠEISIU
Aš išeisiu tyliai, kaip nukritęs lapas
Kaip nuvytęs žiedas tėviškės laukų,
Kaip išskridęs paukštis, jei aš ir negrįšiu,
Niekas neieškos, kodėl ir kur esu?
Tyliai gal rymosiu pakelėj prie beržo,
Saule gal spindėsiu rytą virš laukų,
Gal rasos lašeliu prausiu tavo skruostą,
Tik tu nesuprasi, kur aš jau esu?
Vieniša skrajosiu virš gimtinės klonių,
Gal žvaigžde mirgėsiu naktį virš laukų,
Ar už Tavo lango šoksiu vėjo gūseliu,
Tik tu neregėsi mano veido, aš dabar tikiu...
Aš išeisiu tyliai ir negrįšiu niekad
Niekad nesurasi tėviškės laukuos.
Svajone tylia prie lango liksiu,
Tik svajonės liks gimtuos laukuos.
O, MEILE...
Palik, palik man ilgesį, o meile...
Palik ašarą, dainą ir juoką tylų,
Palik svajonę miegančių laukų,
Paliki žvaigždę – žiburį dangaus.
Paliki meilę mylinčio žmogaus...
Paliki gėlę - baltą ramunėlę,
Paliki ašarą ant stiklo ant slidaus.
Blizgės, mirgės lašelis deimantinis,
Ant vienišos šaltos širdies.
Palik pušyno juoką, giesmę vyturėlio,
Lakštingalos tyliąsias lopšines.
Paliki rūką virš beržyno žalio,
Palik širdy svajonę ašarų lietaus.
Palik svajonę, meilę ir likimą –
Paliki meile, Tu save, prašau...
O kai naktelė kelsis veskis į kelionę
Į tą, kurioj aš niekad nebuvau...
SVAJONĖS – LIKIMAS
Ant medžio šakos, suposi paukštis ramus.
Žvelgė į žydrą, mėlyną, rytmečio dangų...
Vėjas judino medžių šakas, lapeliai siūbavo,
tik paukštis tylus susimąstęs žiūrėjo...
Pakėlęs akis regėjo, kaip plaukia margi debesėliai,
šypsosi saulė ryte... Mūsų akys susitiko...
dvi mažos margo paukščio akys žvelgė į mane,
gailestingai prašančios, isileiski - aš būsiu šalia...
Tyliai lapeliai sumirgėjo, krito gaivi ryto rasa,
pakilo jis ir įskrido pro pravirą langą,
į šaltą ir tylintį vidų vienišoje širdyje...
Sušildyt, paguosti, priglausti, bučiuoti,
tylinčios margo paukščio akys galės.
Plazdėjo širdelė tyliai, tyliai...
Ji ne viena, paukštis šalia...
Deja - likimas pavirto paukščiu, sulaikyt negaliu,
per tylų rytmečio dangų skrendu margu paukšteliu.
Sustosiu, kur supasi saulė, ir žydi rugiagėlės,
suradus grūdelį pasėsiu, į šaltą vienišą širdį.
Ir meilė pavirs laukimu, svajonių mažų likimu.
JŪRAI
Kalbėk, o jūra, paslaptingą meilės dainą,...
Nuneškit bangos ten, kur taip tylu...
Kur tyli naktį vienišos pušelės,
Kur mėnuo vaikšto pamario taku...
Kur tik daina išplaukia iš platybių,
Kur neša ją žuvėdros ant savų sparnų"

2008 m. rugsėjo 8 d., pirmadienis, 19:31:54
Tavo sielos dygliuotos vielos Sirdies lediniai siurpuliai Kauletos padziuve saltos rankos Dar tie ryzi pastire kaltunai Ir sonkauliu povyzos barskancios baronkos It giltines pajuode paakiai Apsaugok viespatie - tikra kaliause Smaluotas vienas tik nusoka kipsas Tu palendi tuoj po kitu...

2008 m. rugsėjo 8 d., pirmadienis, 12:11:09
Man patinka naktį žiūrėt į
mėnulį,
Žvaigždėse aš tave
išvystu.
Man patinka rytą žiūrėti į
žolę,
Rasoje aš tave
išvystu.
Man patinka dieną žiūrėti į
dangų,
Saulėj aš tave
išvystu.
Man patinka vakare žiūrėti į
tolį,
Toliuose aš tave
išvystu.
Man patinka bet kada žiūrėt į
bet ką,
Nes bet kur aš tave
išvystu.
(Karolina)

2008 m. rugsėjo 8 d., pirmadienis, 11:50:38
>>>
Ir sielos virpulingos stygos,
Ir mano širdies beribiai jausmai,
Ir tamsūs rudi plaukai,
Ir melsvai žalsvos gilios akys,
Ir švelnios liečiančios rankos,
Ir kaklas, ir liemuo, ir kojos,
Ir visa aš - galėjau būti tavo:)
Bet viso to nebus....... ,nes kitą aš myliu...
>>>

kobra45 2008 m. rugsėjo 6 d., šeštadienis, 22:53:29
tu iskeliauji jau,,,
ryt,,,
ilsekis,
ak kaip mylejau as tave kadaise
atleisk man ir keliauk,nepyk nepalydesiu,
liks kruvina sirdis,,,
kobra45 2008.09.06

2008 m. rugsėjo 5 d., penktadienis, 14:21:14
>>>
Nebesisiūlysiu pati
Kokia durna ir būčiau
Nors mano jau laukai pilni
Pablukusių ramunių :(

2008 m. rugsėjo 5 d., penktadienis, 13:31:18
...Nesustoja, pakeles... Potepiais, daug meiles maciusios, laukus ramuniu, rudeniop pablukusios, pakeicia rugegeles... gal tu durna? ...Atsiduot nemaciusi...

2008 m. rugsėjo 5 d., penktadienis, 11:07:18
>>>nemačiusi...

2008 m. rugsėjo 5 d., penktadienis, 11:06:13
Neiškenčiu
O kaip norėčiau pamatyt
Paliest Tave
Paskęsti žydrynėja akių
O kaip norėčiau tau priskint
Ramunių pakelės baltu
Mylet Tave
Net ir nemačiusi
(net sapnuose aš tavo veido nematau)
Gal aš durna?

2008 m. rugsėjo 5 d., penktadienis, 09:33:56
Pakeles, pakeles kiek jus man duodat, nesustodamos sukuriat paveikslus, geismus lyg moterys tenkinat, irtrinat nostalgijas, iamzinat... Pakeles, nuogos mano moterys... Ir nesinori sustoti.

2008 m. rugsėjo 5 d., penktadienis, 08:55:50
Neiskentei, ramuniu intarpai, isilgai boluoja autostrados. Neiskentei, islipusi nubegai ir priskynei. Myli nemaciusi... Gal tu durna? O tu priskynei, kavine ispuosei. Baltos meiles salos, ant kiekvieno stalo. Sutverei kuna. Meilei savo. Neiskentei...

2008 m. rugsėjo 5 d., penktadienis, 08:54:38
Neiskentei, ramuniu intarpai, isilgai boluoja autostrados. Neiskentei, islipusi nubegai ir priskynei. Myli nemaciusi... Gal tu durna? O tu priskynei, kavine ispuosei. Baltos meiles salos, ant kiekvieno stalo. Sutverei kuna. Meilei savo. Neiskentei...

Jietis 2008 m. rugsėjo 5 d., penktadienis, 08:48:21
ACTION
.
Įtempiu templę
Iki ausies
Sustingstu
Apmirštu išties
Pečių juosta
Tiesi
Pirštai
Mėšlungiškai sulenkti.
Akimirka
Ir tai įvyks
Mintis
Gal mirtis-
Taikiny pasiliks.

2008 m. rugsėjo 5 d., penktadienis, 00:08:23
Ar tu norėtum mirti?
Numirti tyliai "vasaroj" be šauksmo?
Ar nori tu išgirsti?
Spiegimą nuolatinio skausmo?
Ar sugebėtum rėkti?
Jei padalintu strėle tau sielą
Ar sugebėtum skristi?
Jei nukarpytų tau sparnus?
O gal galėtum bristi?
Kur debesų pilnas dangus?
O gal sielai geriau mirti?
Išskrist kartu su vasara
A?A?A?

kobra45 2008 m. rugpjūčio 31 d., sekmadienis, 20:59:52
labai dekui mieli mano draugai,man be galo smagu sirdyje ,,,

2008 m. rugpjūčio 31 d., sekmadienis, 19:50:04
Kobra su gimtadieniu.:)*

2008 m. rugpjūčio 30 d., šeštadienis, 09:00:37
Puse valandos beliko, pataluos palepint dar uzpakaliuka. Tai sudygsniuosiu lopais dar eilerastuka: Tau knygos liesti sitos nevalia, kitaip dar pavirstum maza dulkele... Jei paskaitytum ka as cia rasau, tur but pasakytum: labai atsiprasau... Vienai man pasiutiskai nuobodu, o tu, gal net iseitum is situ namu... Oh! Jau reikia nest i virtuve pasturgali ir sukalti tau pusryciams skrudini, vai, o ten dar galvosiu: imest gal i zidini... (dienorasti )

aš 2008 m. rugpjūčio 18 d., pirmadienis, 13:02:29
Gyvenimas žiaurus! Ar Jūs sutinkate su tuo?
Jis sukuria iliuzijas, viltis ir svajones
Ir vos tik pradedame jomis tikėti
Jis spjauna mums į veidą
Ir sutrypia jas mūsų akyse.
Ir vėlei tenka mums kilti
Tarsi Feniksui iš pelenų
Ir vėl gyventi ir tikėti,
Tačiau kaskart, tai padaryti vis sunkiau
Kartais aš galvoju
Ir kam tada tikėti ir kam tada svajoti,
Jei viskas dužta į šukes,
Deja atsakymą aš jau žinau:
MES ŽMONĖS! O svajonės yra musu dalis
Tik pagalvokit, koks tuščias ir bejausmis
Žmogus liktų be svajonių
Mes visi svajojam, tik mūsų svajos kitos
Todėl aš jums sakau
Gyvenimas žiaurus! Ar manote kitaip?

liute 2008 m. rugpjūčio 14 d., ketvirtadienis, 21:18:01
dargana ir apniukes dangus,
Atskleidzia manuosius jausmus,
Vienatves nasta...ir tustuma beprasme
Ilgesys to ko niekada nebuvo,
O gal niekada ir jau nebus,
Truputis silto jausmo
Uzgauna tustumos kerus,
Mano sirdis vis saukia:
"Kas dabar man bus?"
Kelias tolimas,neatrastas,
Man ji pasiekt sunku!
nes nezinau ,gal jis manes nelaukia
Ir zaidzia meile,sumynes manuosius jausmus.
Nezinomybes zenklai,lydi mane jau senai
O sirdis plaka taip stipriai!
Galvoje tokia stipri sumaistis,
Ir protas iseina pro duris...

liute 2008 m. rugpjūčio 14 d., ketvirtadienis, 20:56:52
As noriu laimes nors mazos,Trupucio dziaugsmo ir kancios,tegu laimingos sirdys susilies,kaip susilieja upes.Neverksiu as i vakara dienos- jo nieks nesugrazins,Neverksiu as rytais,manes neguos net asara rasa pavirtusi.
As prasaiau tylia mirti,kad mane uzliuliuotu neramybes sapnais,
Kad paskui mano vardo niekas niekas neklaustu,
Neminetu jo lupos atminimais liudnais.
Neverksiu as i vakara dienos,tu jo nesugrazinsi,
neverta taip aukoti man ,ta karsta ir mylincia sirdy.
Noreciau ji pamirst ,pamirst kaip vakarykscia diena,
Bet as per daug menu tave,tave tik tai viena...

kobra45 2008 m. rugpjūčio 14 d., ketvirtadienis, 11:35:30
pavaisinciau tortu tikrai,tik linksma nebusiu...
tos dienos nelaukiu,tie kur buvo tadien su manim,jau tenai toli...
Ju pakeisti niekas negales.

2008 m. rugpjūčio 13 d., trečiadienis, 17:43:28
Kobra ir Eglė jūsų gimtadieniai greit:)Laukiam torto:))))

A A A 2008 m. rugpjūčio 13 d., trečiadienis, 15:58:21
Vėl liejas skausmas iš širdies gelmių
Jau nebenoriu juos tau išsakyt.
Jų nerašau aš ,juos tiesiog šaukiu .
Vidui jau nieko negaliu laikyt.
-
Banguoja laime ,kaip vanduo,
Rusiuodama mirtingu likimus.
Kvatoja laime-"vienas liksi tu"!
Planuodamas nuotykius naujus.
-
Galiu sakyt, kad aš dar vis stipri,
Galiu ištvert, nors gal ir pavargau.
Laiminga busiu aš ir be tavęs
O pats tu busi toks koks ir buvau.
-
(nes savo laimę vėl bandai barstyt.......
Ir liksi vienišas ...................prie geldos )
-
( tai buvo sapnas
bet tikroviškas visai .....)

A A A 2008 m. rugpjūčio 13 d., trečiadienis, 14:42:59
Kodėl pasaulis skausmu nudažytas
Kodėl tiek skausmo patyria širdis.
Kodėl mano veidu ašara vėl ritas
Kodėl ir vėl , tos melo upės liejas
Kodėl einu į naktį ,juodą sapną
Kodėl ir vėl kitos glėbi tave matau

kobra45 2008 m. rugpjūčio 13 d., trečiadienis, 12:14:21
Vienatve
sirdyj skaudi vienatve.
Kerojas ji kasdien,
uzvertus puslapi skausmu esu.
Nutolo, laikas ,
ir brangus veidai vis reciau besugryzta
VIENA,
iki skausmo viena,
parpult as noreciau ant zemes brangios,
draskyt ja nagais , voliotis is skiausmo
ir saukt,saukt...
ka manytu kiti man ne motais,
as taip trokstu parpult ant zemes brangios,
tik viena ji supras ir paguos.
o mieliji sakys ji ,jug rugpiutis
tavo 31-ji
gal pakilsi kaip suzeistas paukstis,
iskankintas vienatves
NORS TRUMPAM NORS MINUTEI ...
2008.rugpiucio 13

~~~~~~> 2008 m. rugpjūčio 8 d., penktadienis, 20:26:15
wwwwwwwwwwwwwwwwwwwwwwwwwww
.
Rusams karas- atgaiva
Pelningiausias biznis, va.
.
wwwwwwwwwwwwwwwwwwwwwwwwwww

2008 m. rugpjūčio 4 d., pirmadienis, 18:20:18
Aš sielą tavąją vejuos..
Naktinis angelas vėl tyliai kužda,
Kad greit išauš nauja diena ..........:))))

***** 2008 m. rugpjūčio 4 d., pirmadienis, 18:03:10
Jietiskai:)

2008 m. rugpjūčio 4 d., pirmadienis, 15:41:28
Visai nepatiko:(

Jietis 2008 m. rugpjūčio 4 d., pirmadienis, 13:38:00
ŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪ
.
чк
.
Užfiksosim
Kiekvieną komentą
Pritvirtinsime
Po mentą
Įdarbinsim
Rusus, žydus, čigonus, oi, romus
Suseksim
Visus lituvos vos vos balvonus.
Tarnaus mums
Ir kaimo bernai visiški
Marytės(Melnik)
Berūtės, Anutės ir kiti
Kvislingai letuviški
Priminsim jiems
Staliną, Berija,
Suslovą, Murovjov...job...
скажем-назат(д)
Vat tad
Atsikvošės nuo demokratijos
Tvoju mat.
.
CH CH CH CH CH CH CH CH
„Vyriausiasis prokuroras pastebi, kad į komentarus internete turėtų dažniau reaguoti pareigūnai.“
www.delfi.lt/news/economy/Media/article.php?id=17937818

Ne eilerastis tik 2008 m. rugpjūčio 2 d., šeštadienis, 20:52:14
zodziai
Vis matau tavo akis...(saltas akis)
Stovi ir sypsais..
Noreciau vel paliesti tave
Ir pajausti mazus virpuliukus
Buciuojant tave..
Bet tu ..... net nezinai
kaip verti mane kenteti..
Liudesys valdo mane
Mano siela ir pasitikejima
Vis matau tavo akis
Stovi ir zvelgi i mane
savo melynom akim.
....buvau tavo saulyte,
Bet tu.....ir vel.
Jauciu as tai
Kodel..........
Tyla...
Nebenoriu daugiau taip....
nors tu....
buvai man viskas,
asara riedanti skruostu,
sypsena veide,
mano dziaugsmas ir liudesys.. .....

2008 m. liepos 31 d., ketvirtadienis, 23:28:28
...PASOTINTA...

Aš dainavau
Ir šokau
Tarytum vėjas
O siela skraidė
Lyg drugys
Tačiau šešėlis gūžtą
Širdies žiede susisuko

~~~~~~> 2008 m. liepos 19 d., šeštadienis, 14:36:59
"OI MAMA MAMA, KUDA ŽE JA PAPAL?"
CCCP CCCP CCCP CCCP CCCP CCCP CCCP
.
VLADLEN
.
Aš nusipirksiu tuos reicingus gus gus gus
Ir įstatysiu jums ragus gus gus gus
Išsiurbsiu finingus ir iš Rusios kazna
Užvaldysiu šį žemės kusoka
Vardu-lit lit lit tuva.
Paskui makėsite man atkatą ta ta
Ir vyniosite žodžius į vat vat vatą .
Kas ta mana Urdoma
Rodom ja iz durdoma ma ma.
.
mamamamamamamamamamamama

aidas naktyje 2008 m. liepos 18 d., penktadienis, 20:49:07
Tą tamsią naktį mėnesienoj,
Kai tu stovėjai prie bangų,
Ir gal net to nepastebėjai,
Kaip žiba tūkstančiai žvaigždžių..
Viena iš tų žvaigždelių mano,
Vaikystėj kortom išlošta,
Ir nors kitiems ji nepatinka,
Kad per blanki..
Bet ji mana...
Aš noriu ją tau dovanoti,
Kaip simbolį senų laikų,
Ir lyg kažko nesitikėjai,
O tik stobėjai tarp bangų..
Priimk šią dovaną kaip vėją,
Kaip šimtą saulės spindulių,
Juk tai tik skirta dėl draugystės,
Kad virstų prisiminimu..

aidas naktyje 2008 m. liepos 18 d., penktadienis, 20:48:30
Vienintelė naktis- be šurmulio, be vėjo,
Nepaprasta naktis- danguj kiek daug žvaigždžių,
Ta prakeikta naktis- kai aš ant visko dėjau,
Bet suteikia ji džiaugsmo, nes mes vis dar kartu.
Tebūna ji vienintelė, širdis tegu prabyla,
Lai niekad neišaušta rytas, taip gera man kol dar tamsu..
Išauš negailestingas rytas, švelniais saulutės spinduliais,
Ieškos manęs ir žodis kitas, sakys- nebėr manęs, aš išeinu..
Nušvis danguj nauja žvaigždutė,
Lyg ašara,
ištirpusi delne...

aidas naktyje 2008 m. liepos 18 d., penktadienis, 20:47:38
Sustoki mažas spindulėli,
Dar nepalik prašau sustok,
Pradžiugink dar kaip vieversėlis,
Kai aš verkšlensiu, tu kvatok.
Ei gandre, stok, dar nepabėki,
Dar vasarai leisk pamojuot,
Nebūki kaip tas vieversėlis,
Aš verksiu, o jisai kvatos..
Pabėgo gandras išdidusis,
O vasara su juo kartu,
Pabėgo ir tas spindulėlis,
Ir vėlei vienas aš lieku..
(2005-11-20)

aidas naktyje 2008 m. liepos 18 d., penktadienis, 20:46:58
Pamačiau pirmą kartą jos šypseną,
Jos džiaugsmo pilnas akytes,
Ir tą dieną aš ištariau jai,
Brangut- negaliu be tavęs..
Saulutėj tviskėjo jos veidas,
Kabėjo rugpjūčio žara,
Širdy tada buvo taip gera,
Žinoti kad tu čia šalia..
Už miško sugriaudė griaustinis,
Žaibai mirguliavo už uosto,
Stebėjau aš pirmajį lašą,
Nuriedantį tavo skruostu..
Tas lašas nukrito į širdį,
Sudaužęs menkiausias viltis,
Bet dar naktimis susapnuoju,
Kad dart as rugpjūtis sugrįš..

aidas naktyje 2008 m. liepos 18 d., penktadienis, 20:46:17
Pasakyk man mylimoji kur dangus,
Kur tos ryškiai žalios pievos, kur lietus,
Kur bėgiojai nekaltutė tarp gėlių,
Ir šnabždėjai tyliai vėjui „negaliu“..
„Negaliu be jausmo, be to skrydžio,
Negaliu be vėjo, tavo artumos,
Negaliu be žvilgsnio tavojo nustygti,
Negaliu tiesiog be meilės, negaliu..“
Tu kaip pienė pievoje žydėjai,
Man gražiausia iš visų gėlių,
Tik tąkart aš sustojau pastebėjęs-
Teliko pūkas tarp manų delnų..

aidas naktyje 2008 m. liepos 18 d., penktadienis, 20:45:28
O kada nors užklups tave-
Lietus be žaibo, be griaustinio,
Stovėsi tu prieš dūžtančias bangas,
Ieškodama jausmų dirbtinių.
Išgirsiu tavo nerimą šalia,
Lyg dabar čia ir nelytų,
Apglėbsiu savo šiluma švelnia,
Kuri mus saugos iki ryto..
Nustojo pliaupti jau lietus,
Saulutė jau ne už kalnų,
Ir mums rytojus nebaisus,
Jei mes dar esame kartu..
(2005-12-14)

aidas naktyje 2008 m. liepos 18 d., penktadienis, 20:44:46
Man trūksta tavo veido naktimis,
Tos šypsenos užmiegant žemei,
To ilgesio džiugaus tavęs belaukiant,
Ir laimės kai esi šalia..
Esi šalia ir žemė sukas,
Kai mes kartu nieks nebaisu,
Tik ilgesys dabar beliko,
Kas buvo gera ir gražu..

aidas naktyje 2008 m. liepos 18 d., penktadienis, 20:43:39
Ir atlekia bangos, ir dūžta į krantą,
Toj vietoj kur gimė svajonė pirma,
Jos nori sugriauti krante smėlio pilį,
Vaikystėj statytą kad saugot tave.
<...>
Vaikystė prabėgo, pilis sugriauta,
Tai smėlis bangoms atiduoda tave,
Užpuls tave bangos, išneš paslapčia,
Tikiuosi laimingą matysiu tave...

2008 m. liepos 16 d., trečiadienis, 14:40:44
(Labas aš vakar tau skambinau....)
Šįryt aš vis dar galvojau apie vakar dieną... Nuo nemigos ir ašarų atrodžiau klaikiai: įdubusios, pajuodusiais paakiais akys, nuo vakar nenuvalyto tušo likučiai, neturėjau jėgų praustis, man buvo vis vien kaip atrodau. Plaukai įsidraikę į šalis, ir jie buvo drėgni nuo ašarų jūros, kip ir man vienintelė guodėja pagalvė.
Pažvelgus pro langą mačiau parke vaikštinėjančias laimingas poreles, akimis ieškodama tavęs su tavo naujaja drauge, bet veltui juk šiuo taku tu niekada nevaikštai, pasakojai jog tau nepatinka vietos, kur renkasi daug žmonių, dabar jau suprantu kodėl... juk čia gali sutikti vakarykštę nusivylusią moterį, kurią žadėjai padaryti laiminga, bet...
Turiu lipti iš lovos juk manęs laukia kruva neatliktų darbų. Šiaip ne taip išsiridenau iš suvestų patalų, palindusi po dušu iš spintos gilumos išsitraukiau juopdą ilgą suknelę, ją dėvėjau per savo senelio laidotuves, pameni kai pasakojau kaip dėl jų išgyvenau? Šiandien ji man puikiai tiks, nes jaučiuosi panašiai kaip tą dieną...
Išėjus į gatvę užsidėjau juodus akinius, manau turėjau atrodyt juokingai, nes pro lietaus pritvinusius debesis saulės nesimatė, tačiau nenorėjau kelti žmonėm gailesčio , o juk atrodžiau pasigailėtinai. Norėjau tik apsisukt ir grįžti atgal į lovą, kurioje nieko netrugdoma galėčiau toliau gailėtis savęs, tačiau dabar tikrai negalėjau leisti sau prarasti darbo.
Žengiau link savo automobilio, mintyse prašydama dievo, kad manęs neužkalbintų įkyrioji kaimynė, kuri visada tokiu metu vedžiodavo savo pasiutūsį pudelį,jis be jokios priežasties nuolat mane aplodavo. Manau man pasisekė, kaip ti tuo metu ji jau buvo užkalbinusi kitą savo auką, tikriausiai šiandien išėjau vėliau nei visada.
Nuvykusi prie darbo dar ilgai sėdėjau mašinoj stovėjimo aikštelei prie biuro, koridoriui buvo per daug žmonių, nenorėju su jais bendrauti, jie būtų klausia kaip man nusisekė vakaras su tavimi. O jis tikrai buvo nuostabus... bet tik tas vakaras...
Kai koridorius ištuštėjo išlipau iš mašinos ir įėjau į biurą. Sekrėtorė, kaip visada žydinti, o ko jai nežybėti jauna, simpatiska, katik ištekėjusi už mylimo vyro, ji man smagiai išpyškino, jog vakar kai išėjau iš darbo gavau nuostabią puokštę rožių, pasigyrė jog pareigingai pamerkė jas mano kabinete ant stalo.
Rožės... tikriausiai nuo tavęs...
Linktelėjau ir nuėjau.
Pravėrus kabineto duris ant stalo išvydau didelę nuostabių rožių puokštę... rožės iš tavo gėlyno... nesugebėjau sutramdyt ašarų, tai lyg drusk ant ktraujuojančios žaisdos, baisiai graužia. Puokštėja radau laiškelį skirtą man. Man nuo tavęs ...
"Brangioji, labai apgailestaudamas turiu tau pranesti , kad nedelsiant turiu išvykti iš Lietuvos, šią žinią gavau iš kart po mūsų nuostabaus pasimatymo. Nepyk neturėjau galimybių asmeniskai tau pranešti apie savo išvykimą.
Ma labai patiko laikas praleistas su tavimi, tu nuostabi, deja nežinia ar dar kada pasimatysism, nes neutuokiu kada grįšiu į Lietuvą, o be to tu jauna, tau reikia gyventi, nejaugi lauksi manęs nežinia kiek laiko.
Nemanyk, kad man lengva išvažiuot ir palikti tave, tu mano gyvenimui suteikei daugiau spalvų. Negaliu rinktis - privalau išvažiuoti.
Sudie brangioji... Visada tavo, Arnas"
Nereikėjo tau skambinti, tu juk pasakei kodėl - aš paskubėjau...
Manysiu kad tu išvykai, sudie...

2008 m. liepos 15 d., antradienis, 13:06:09
......kartais ateina silpnumo akimirka,kartais tikrai noreciau truputi pakilti auksciau nei esu dabar...nepaprastas jausmas...lyg simtai drugeliu plazdetu... vasaroj,dabar esu kazkur ... toli...slepiuosi berybeje erdveje...net nezinau kodel...noretusi kartais bent daugiau nei yra...ne materialiu dalyku, gal ir per daugnoriu ,demesio,nepaprasto,dar neatrasto ir ...Nesidalint daugiau....Deja iseini ..kvieciamas...istarus viena zodi....i jos vasaru pievas....

2008 m. liepos 15 d., antradienis, 00:28:45
.... Taip buna su vyrais Jei ju akirati patraukia kitas subjektas. Dailiau ideges ar grakstesnis kunas.O ka mums daryti besiskundziacioms nereikalingais kilogramais....

Cobra 2008 m. liepos 14 d., pirmadienis, 17:25:07
Labas
Aš vakartau skambinau, norėjau padėkoti už puikiai praleistą vakarą, jau senai nesijaučiau tokia laiminga. Norėjau dar pasakyt, kad be galo laukiu mūsų kito susitikimo.
Bet tu... tu nekėlei ragelio - išsigandau - maniau nebenori su mani šnekėti. Visą valandą apsikabinusi pagalvę liejau ašaras. Protas tarytum aptemo vis bendžiau suprast, kas tau manyje nepatiko.
Pagaliau sukaupiau jėgas ir nusprendžiau palikti savo ašorotą pagalvę, eisiu tavęs ieškoti... Juk tu minėjai man kur gyveni. Ėjau keliu vis dar negalėdama sustabdyti riedančių ašarų. Negalėjau patikėti, kad tas, rodos tobulas, kartu praleistas vakaras nesuteikė tau nei truputėlio laimės, dar blogiau po jo tu nenori su manim kalbėtis, o juk ankščiau ištisas valandas šnekėdavom... Galvoje sukosi tik vienas klausimas "Kas buvo ne taip?"
Priėjau prie tavo namo durų, taip tai tas pats namas apie, kurį man pasokojai, tos ačios rožės gėlynę, kurias man tą vakarą dovanojai, tie patys vaismedžiai, kuriais žadėjai mane vaišinti, pasakojai apie jų neapsakomą skonį. Dabar galbūt jau nebeteks man jų ragauti. Pro ašaras nebemačiau nieko, todėl it įkalta kelias minutes stovėjau priešais tavo namo duris, bandydama save tramdyti.
Pasigirdo rakinamos spinos garsas, nejaugi tu dabar pamatysi mane tokia - nebėgusiu tušu ir raudonomis nuo ašarų akimis, nenorėjau sukelti tau gailesčio, tiesiog norėjau sužinoti - kodėl?
Šokau į rožių krumus, tada nejaučiau kaip stipriai jie mane bado, svarbiausia buvo , kad manęs nepastebėtum...
Durys prasivėrė ir ten tikrai buvai tu, tačiau ne vienas... Šalia tavęs ėjo gražuolė mergina, lyg nuo žurnalo viršelio, beveik tobula, o kas aš prieš ją - tik vagšė nusivylusi gyvenimu moteris, jieškanti bent trupinėlio šilumos, besiskundžianti nereikalingais kilogramais ir nuo nuovargio pajuodusiais paakiais, nors ta vakarą` mane tikinai, kad patinku tau su visais savo trūkumais - naivuolė - kaip aš galėjau patikėti, kad tas gražus vakaras gali būti tiesa.
Tu laikai ją už rankos ir kažką tyliai šnabždi į ausį, o aš lyg pasiklydęs alkanas šunelis seku jums iš paskos, širdyje vis dar naiviai tikiuosi, kad ji galbūt tik senai matyta giminaitė, dėja...
Jūs ėjot tuo pačiu keliu, kuriuo tą vakarą vedei mane, jaučiausi tarsi žiūrėčiau į mus tą vakarą, viskas kartojosi, tačiau už rankos laikei ne mane.
Norėjau bėgti link jūsų ir išrėkti , kad aš viską žinau, bet kas iš to, juk aš tau niekas - tuščia viet, dar vienas eilinis nuotykis tarp visų, nieko ypatingo - tiesio kasdienybė - visada tokia pati ir kas kart skirtinga - tavo kasdienybė...
"O aš tik skambinau tau pasakyti, kokia tą vakarą buvau laiminga"

2008 m. liepos 14 d., pirmadienis, 00:11:11
>>>
Gal ir gerai,
Kad metai skuba,
Kad mes bejegiai
Laika sustabdyt,
Kitaip juk amziams
Liktu klaidos,
Kuriu nespetume taisyt

2008 m. liepos 13 d., sekmadienis, 12:50:28
šaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa
.
Užgiedojo jo jo
Pirmieji gaidžiai
Baigės naktis
O su ją
Ir pirma sueitis. :)
.
šššššššššššššššššššššššššššššššššš

2008 m. liepos 10 d., ketvirtadienis, 22:49:23
;)

:):):) 2008 m. liepos 8 d., antradienis, 17:34:25
...oi būtų ,būtų
Oi ,oi tykiu
Bet vis to
Kelio nerandu
Nes mintys
Sukasi ratu:):):)

Jietis 2008 m. liepos 8 d., antradienis, 13:49:07
Bus bus bus bus bus bus bus bus bus bus
.
Tū tū tū, tru tū tū !!!
Interneto tinkle aš tave jau turiu
Pasiimsiu kompasą
Ne, GPRS ą
Užsakysiu viešbučio numerį
Ir pamerkęs gėlių
Išklausysiu išpažintį tavo neviešą
O tada tau tai bus, bus, bus
Jei ant mūsų dangus neužgrius.
.
Bus bus bus bus bus bus bus bus bus bus

2008 m. liepos 5 d., šeštadienis, 00:25:28
Cia ner taves ir pasidare taip tylu,
Lyg juroj be bangu.
Cia nesigirdi, tavo
"ti,ti ti",
O as einu i sviesa,i VASARA
tamsiu, tamsiu keliu,
as einu i vilty kuria suteiksi Tu...
Bet as manau velu....

Eglė 2008 m. liepos 3 d., ketvirtadienis, 11:00:45
Ačiū, Violeta. Tuo pačiu dėkoju visiems, kurie skaito mane, o labiausiai tiems, kurie tarp eilučių išgirsta ir mano balsą. O tai įvyksta tik tuomet, kai gyvenimo labirintuose ima ir susitinka sielos. Iš visos širdies dėkoju Jums už abipusį ryšį ir už tai, kad esate. Šia proga noriu visus mane pažinojusius ir norinčius susipažinti pakviesti į svetainę "Egmilės namai", kurioje savo eilėraščius pristatau šiek tiek kitokia forma. Eilėraščių fonui panaudoju savo šeimos narių darytas nuotraukas, šiek tiek įvilktas į miglos apsiaustą, palikdama vietos kiekvieno vaizduotei. Nuotraukų originalai talpinami kituose puslapiuose:
Algio peizažas ir Ugniaus palėpė
Visada lauksiu Jūsų.
Eglė.

Eglė 2008 m. liepos 3 d., ketvirtadienis, 10:48:28
Rožių žiedlapiais snigo ir snigo,
Visą kelią per naktį į rytą
Sklandė rožiniai šilko lapeliai
Ir lytėjo, ir glostė, ir vyto...
Jųjų kvapo prisodrintas oras
Įsigėrė į plaukus, į kūną
Apsvaigindamas budintį laiką
Lyg įkyrų nakties pareigūną.
Įsiropštęs į rožinį patalą
Susiliejo į vientisą karštį,
Kol svaigus sueities aromatas
Rožių žiedlapiais sielą išbarstė.

Violeta 2008 m. birželio 29 d., sekmadienis, 23:55:24
Miela Egle,
taip gera vėl skaityti Jūsų eilėraščius...
Dėkoju.

Arina 2008 m. birželio 26 d., ketvirtadienis, 13:54:05
Nuodeme
slegia ji-sunki...
numest noreciau nuo peciu savu.
Noretum-sako is virsaus...
Tau nepavyks,
keliausi iki pabaigos savos.
Nuodeme...
nesamoninga ji,
kaltes nasta turetu slegti ir tave,
nenoriu kaltint,tu kvailys
O GAL KUILYS?
Imetes nuodemen mergaite,
ramiai sau gyveni.
Nenoriu kaltint,tu kvailys!
O gal kuilys...........
ir buk prakeiktas padare velniu...
ir mano vardo jus nesuzinosit.
2008.06.26

Jietis 2008 m. birželio 23 d., pirmadienis, 12:14:19
ppppppppppppppp
.
PRIETELIUS.ru
.
Čto značit na gerbe litovskom tot igaga?
Ved my osvobodili vas ot fašistkogo iga.
Vsio staroje, doxloje nado lomat
Postavili pametnik ruskoi kultury, tvoju Mat.
Nu, značit ir išversti galiu
Na vaš pagannyj jazyk, liu, liu, liu.
.
Mes išvadavam vas iš fašiscinio igo
Atvežam saule jums iš rytu,
Nileidome melstis jums belenkokiems dievams
Ipratote jau, laukete iš mus dovanų?
Ach, da, da, vos nepamiršau
Gal gali man paskolinti...?
Ti, ti, ti.............................?
.
-Ne, ne, deja, neprašyk nei čiut, čiut, nei vos, vos
Akinių, auto ir žmonos neskolinu niekados.
.
Nu, a začem tak mnogo vam?
Vsio ja priberu k rukam am am am..
.
ppppppppppppppppppppp

kobra45 2008 m. birželio 23 d., pirmadienis, 09:32:19
nuostabus tavo kurinys apie meile,
sutinku-tai tiesa...

2008 m. birželio 22 d., sekmadienis, 14:57:33
Kobra tai tiesa:)
2008 m. gegužės 9 d., penktadienis.
Ši baladė tikrovei labai artima:
Žemėj Velnias gyveno kadais su šeima.
Nežinia kaip seniai jis jau buvo našlys
Atminimui žmonos liko dukterys trys.
Dar ketvirtą turėjo slapta nuo žmonių.
(Nešventų pasitaiko, deja, ir velnių!)
Taigi buvo kitoms ji sesuo netikra,
Toji Laumės gražuolės ir Velnio dukra.
Daug dienų, gal daug metų praėjo, kasžin,
Velnio dukros vis augo, vis ėjo gražyn...
Tiktai tėvas paliego ir nutarė kartą:
"Dukras man už vyrų išleisti jau verta!"
Ir pačią vyriausią pakvietęs į rūmą, jai tarė:
"Tau kraičiui skiriu išdidumą."
O vyrą įžymų ir gražų išrinko -
Vyriausioji tapo žmona karininko.
Antrosios jaunikis - turtingas pirklys,
Besaikis godumas - jos kraičio dalis.
Trečiajai - poetą akių mėlynų
Ir įteikė nerimą jiems dovanų.
Išgirdusi tai, ir duktė ketvirta
Išdrįso ateit, nors nebuvo kviesta...
"Tau neskirsiu dalies!"
Tarė Velnias piktai.
"Teks tau vyrą taip pat susirasti pačiai.
Tave motina šaukdavo meilės daina,
Tad be turtų keliauk per pasaulį viena!"
Atsiduso duktė ir nuleido akis...
Tą akimirką apgaubė žemę naktis,
Netgi tėvui pačiam pasidarė gūdu...
Ir tada pavadino ja Meilės vardu.
Ir keliauja ji per pasaulį,
Neša žemei pavasarius, žiedus ir saulę,
Galingesnė už mirtį, per amžius jauna,
Ją supranta be žodžių širdis kiekviena.
Jos kerintis žvilgsnis lyg jūra gili,
Ją kartą išvydęs, pamiršt negali.
Ją matysi tamsiais ar auksiniais plaukais,
Šypsnys jos tau žemę ir dangų pakeis.
Ir ilgėsies tu jos, neužmigęs nakčia,
Abejonių ugnim degins sielą kančia...
Vieną švelniai ji guos,
Kitą žiauriai kankins,
Ir kiekvienas vardu ją kitokiu vadins.
Ji ateis kaip audra ar už sapną tyliau,
Ją mums lemta pažint anksčiau ar vėliau...
Jei išdrįstų kas nors likti jai abejingu,
tas gyvenimą visą paliks nelaimingu.
Ji ateis šaukiama ir nelaukta visai,
Kartais sako, kad ją siuntė Velnias patsai!

Jietis 2008 m. birželio 22 d., sekmadienis, 09:39:28
DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD
.
D
.
Labai seniai kai tu buvai maža
Iš mirties glėbio išmeldžiau tave.
Dievai mane suprato ir tave globojo
Ir man Jie laimę dovanojo.
.
Savaime nėr skaisti skaistybė
Pati matei kokia šviesi
Norėtų inkarnuotis
Tavyje būtybė.
.
DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD

kobra45 2008 m. birželio 21 d., šeštadienis, 10:30:17
jus tikite meile?
o ji ta zudike
prazudzius tiek sielu kvailu........:(

2008 m. birželio 14 d., šeštadienis, 22:31:46
Ne varpa, o varpai!!!:):):)

~~~~~~> 2008 m. birželio 13 d., penktadienis, 23:55:29
Sandra<>Labai gražiai tu čia surimavai. Rimą paguldei prie Simo, varpa i pažadino juos pavasarį meilei...
Ai, karoče, nieko nesupratau, bet patiko o o.:)))

Sandra 2008 m. birželio 13 d., penktadienis, 16:12:22
Be meiles gyvenimas butu niekas!
O kai yra meile gyvenimas yra pilnas!
:} :}

Sandra 2008 m. birželio 13 d., penktadienis, 16:09:37
Sirdis tai meiles saltinis.
Jis mus moko myleti!
Be jo mes nemoketume myleti!
Sirdis tai tavo gyvenimas!

Sandra 2008 m. birželio 13 d., penktadienis, 16:05:12
bukite sveiki,
pavasario sulauke!
Tegu atbundanti
gamta ir prisikelimo
varpai pazadina
geresniam gyvenimui,
suteikia vilciu ir upo
naujiems darbams!

Sandra 2008 m. birželio 13 d., penktadienis, 15:58:25
Meile tai- jausmas kurio,
apibudinti Neimanoma.
Meile tai- Kai sirdis,
susitinka su sirdimi.
Meile tai- kai sirdis,
perdure meiles strele.

Sandra 2008 m. birželio 13 d., penktadienis, 15:53:51
Gyvenimas kaip roze,
Pavydas ir kancia!
Nuskinsiu as ta zieda,
Bet tai uztruks,
...ILGAI...!

Ada 2008 m. birželio 11 d., trečiadienis, 15:08:38
Ar gali buti laiminga meile be atsako? Tam tikriausiai reikia daug kantrybes. Kas yra didele meile? Gal galetumete graziai apibudinti?

dziordana 2008 m. birželio 7 d., šeštadienis, 15:34:21
tu nesupratai,
kiek daug as kentejau
kiek asaru liejau,
kai melawai as kentejau
tu niekada tuo netikejai..
kaskart prisimindama tao zodzius
mano asara riedejo
kruvina sirdis jegu nebeturejo...
galeciau buti tawo draugu[e]
bet zinau veltui,tai
mano kruvina sirdis wekia is skausmo
ir po trupineliais byra...

2008 m. birželio 7 d., šeštadienis, 00:04:57
...kodel as negaliu buti
Ledo aisbergas?
Kodel negaliu tureti ledines sirdies?
Kaip ledo karalienes?
Kodel man reikalinga sielai siluma?
Kodel.......?

2008 m. birželio 2 d., pirmadienis, 09:51:56
:/Būdavo ir geriau

Jietis 2008 m. birželio 1 d., sekmadienis, 21:39:38
NNNNNNNNNNNNNNNNNNNNN
.
SAPNAS (Norway dream)
.
Sugalvojau jūroj, už jūros
Pagaudyti menkių
Prikroviau triumus baidoko
Nekeitęs velkių
Ir pasijutau nemenkas
Nei koks nensas, ar evenkas.
Adrenalino pasėmęs
Duršlioku nekiauru
Nesijaučiu niekaip
Priskynęs sau laurų.
Nes akyvaizdžiai
Telkiniai vis menka
Menkių atsargos senka
Vis senka, tikrai menka.
.
DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD

Jietis 2008 m. birželio 1 d., sekmadienis, 21:16:56
XXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX
.
XXI FOCS CENTURY
.
XXI-ojo amžiaus
Vytauto Didžiojo
Akimis žvelgiu
Link savo partiečių
Kiek jų suklupo
Nors visiems atrodė
Buvo patikimi
Praeity už tiesą
Sulaužė daug iečių
Ragavę pinigų ir valdžios
Silpni esą vyrai
Ir ponios be ponų
Triūbija svetimų apsupty
„Maištininkas žuvo
Šlovė drakonui !!!“
Namus ir žemes
Parceliuoti įniko
Kaip buvo
Vargšas bežemis PILIETIS
Taip ir paliko
Ka ten kiti
Kai sako:
Sugriovė jis
Kolūkio fermas
Kada partiečiai savi
Jau lipa per galvas.
Norėčiau pakilti
Nematyt šito purvo
Kad negirdėčiau
Apgaulingų kalbų
Kad nematyčiau
Niekingų darbų.
Išskrist kregždute
Gal drugeliu
Nekenčiu urvo
Lai jie lenda į olą
Kur meškos žiemoja
Vargana mano tauta
Ir ką ji galvoja?
Bet viziją šviesią regiu
Karingas raitelis joja...
.
XXXXXXXXXXXXXXXXXXX

2008 m. gegužės 29 d., ketvirtadienis, 00:22:54
...A....A....A..
Ar kada girdėjai?
Dangaus ašarų muziką.
Ar kada girdėjai ?
Kaip krenta lietaus lašai
Ar kada jutai?
Įžeidžiamu žodžių skausmą.
Ar kada jutai ?
Saugantį angelo sparną..
Ar kada supratai?
Koks buvai laimingas.
Ar kada supratai?
....
...A....A....A....

2008 m. gegužės 26 d., pirmadienis, 10:48:20
-
Mastau apie tave
Ir tavyje grimstu,
Tikedama,kad vel isnirsiu
I nauja ,dar nezinoma pavirsiu.
Su vakaru,
Su nemiga.
Su laime

Luttee 2008 m. gegužės 21 d., trečiadienis, 18:29:59
nenoriu but lele...
tamsu ir salta, nebesuprantu...
Pasiklydau tarp savu minciu...
Ir ka gi as girdziu?
Tuk tuk, tuk tuk... sirdies manos plakimas...
Ji dar gyva? ar energinga?
Ar mylinti ir reikalinga?
Deja, vienumoje ir saltyje paskendus...
Nors buryje draugu ji visad buna...
Ir siltos rankos glosto ja...
Stebiu plevenant ugni zidinyje...
jos soky ta nerupestinga.
O rankoje laikau taurele vyno...
Deja, ir asara skaidri nurieda skruostu
Sirdis mana nereikalinga...
Tik kunas geidziamas visu..
Tik aistros manosios reikia be jausmu...
Skaudu, ak kaip skaudu,
As pavargau vien buti zaisliuku...
Nenoriu but lele
Nenoriu but marionete
Bet meiles del manes nera...
Kad tapciau as visai kita,
Nenoriu siu skausmu ir asaru suriu,
Bet ech deja, tokia mana dalia...
Ugnies liepsnoj matau save...
Ir ramu, asarota veida
Jos sokio kaitroje...
Ir akys tyli, pasakyt negali nieko...
O vyno taures kristolines...
Sugrube pirstai neislaiko, sunkios lyg antkapio akmuo...
Letai nukrinta, as stebiu...
Dzin.. suduzo, sipuliais pavirto,
Kaip ir gyvenimas masnasis...
Tik sukes pjauna sirdy...
Pazvelgusi zemyn I sukeles mazas,
As pamastau ir dar geriau zinau...
Sios sukes mano laimes neatnes...
Nes jos nera... tiesiog nera...

Luttee 2008 m. gegužės 21 d., trečiadienis, 18:29:04
Aš pavargau...
Pavargau nuo gyvenimo... Pavargau nuo visko... Pavargau buti vienai su savimi... su savo mintimis.ir nerasti su kuo jomis pasidalinti... Pavargau nuo besitesiancio melo, nuo dirbtinu sypsenu, uz kuriu pasleptas pyktis, pavydas ir nieksybes... Ech kaip as pavargau nuo romantikos troskimo, skestant zvakiu sviesoje...P avargau nuo buvimo drauge, bet tuo paciu buti vienai... Pavargau... Ne tas zodis, kaip pavargau vis laukti kazko ir vel nusivilti... Pavargau kazkam dovanoti graziausius jausmus ir vel atsako negauti... Pavargau luakti, kol kazkam busiu reikalinga, galbut niekada ir nesulauksiu, reiskias veltui laukiu, bet tai nebesvarbu, nes as jau pavargau... Pvargau nuo vienatves ir sirdgelos savos... nuo rupesciu... Pavargau nuo nakties, nuo jos tylos... tada lieku visiskai viena... Pavargau but medis dykumoje ir kovoti del kiekvieno gyvenimo laso... As velnioniskai pavargau... Kiekviena nakti sluostyti i pagalve asaras surias, tyliai kukcioti, kad niekas negirdetu, o taip noretusi rekti nesavu balsu... is skausmo... Pavargau jausti surumo skoni burnoje... Ir kiekviena karta save guosti, kad viskas bus gerai... nors zinau, kad taip nebus... pavargau sypsotis ir buti linksma... pavargau vaidinti kad viskas gerai, kai sirdis skesta asaru juroje...pavargau myleti, ir zinoti, kad niekam mano meiles nereikia... pavargau guleti, miegoti, svajoti, vistiek svajones suduzta... pavargau siekti saules, nudegiau jau rankas ir ji per aukstai... pavargau siekti idealu... pavargau nuo visko, seimos, minciu, draugu, ir net pati nuo saves... viskas GANA! Pavargau gyventi, pavargau nuo vilciu! GANA as iseinu....

Luttee 2008 m. gegužės 21 d., trečiadienis, 18:28:23
zemiau esantis laiskas mano :)

2008 m. gegužės 21 d., trečiadienis, 18:27:17
Prisiminimai skaudina...
Pirmas zvilgsnis, sypsena...
Ech uzburei tu mane...
Paprastumas Tavo zavi vel mane
Ranku siluma apglebi mane...
Bet sirdis salta salta....
Myleti as neversiu, ir but salia taip pat...
Man gera buvo tavajam glebyje...
Sutikti saule su Tavim
Matyt Tave, kiekviena judesi ir sypsni
Kiekviena flirta nors ir ne su manim...
Kiekviena tavo zvilgsni, kai ziba tavo akys kaip velniuko....
Niekad nepamirsiu tavu akiu pilnu aistros...
Kai selmiskai zvelgei Tu i mane...
Niekad nepamirsiu tu naktu
Kai buvome kartu...
Kai glamonejom ir buciavom vienas kita...
Kai juokemes ir liudejome kartu...
Negaliu pasakyti, kad tave myliu, nes meluociau,
Tu ta zinai, kad man esi labai svarbus...
Del taves galeciau viska,
Perbristi ledine upe, perplaukt jura...
Nuskinti zvaigzde is dangau ir net...
Ir net gyvybe atiduoti, kad tik tau butu geriau...
Del taves viska, viska padaryciau...
Bet as pavargau kovoti, atleisk, pavargau, noreciau kad visus zodzius ivertintum, as nieko neverciu, nieko neskubinu, bet as pavargau, tiesiog pavargau kovoti del to ko niekad neturesiu... atleisk, jei buvo kas ne taip, jei skaudinau ar ka ne taip dariau...
Tik vieno paprasysiu, buk labai laimingas, siek svaju savu ir nebijok myleti... nes be meiles mes NIEKAS! Tik meile mums suteikia sparnus ir padeda igyvendinti svajones... zinau, sakysi man meiles nereik, nenoriu vel but iskaudintas, bet juk mes tik tada kai kazka prarandame, suprantam koki turta turejom, kad ji reikia branginti tada kai turi, o ne tada kai jo jau nebera... islieje suria sarele. Mes suprantam koks yra dziaugsmas, ir kokia laime grazi... linkiu tau visko is savos mazos sirdies... kurioje liksi amziams... prisilieciu pirstu galiukais prie Taves... ir svelnu bucini dovanoju. Didelis ACIU, kad atsiradai mano gyvenime, nes Tu buvai pats nuostabiausias sapnas kuri as sapnavau savam niuriam gyvenime... o dabar atleisk... as iseinu...
Amziams, tik atmintyje...
Tavo Liucka...
Paskutini kart buciuoju vos juntamai...
O taip noretusi kad sapnas nesibaigtu...

Luttee 2008 m. gegužės 21 d., trečiadienis, 18:21:32
kai tu miegosi... as ateisiu paslapcia... kai tu miegosi.. as ateisiu patyliukais... kad tik nezadinti taves... atsisesiu aziuresiu I tave ... kaip tu miegi... noresiu pabuciuoti bet neleisiu sau as to daryti... juk prizadinti tave galiu.... Tos tylios tavo akys... as dievi be galo jas... dabar as ju nebematau... tu juk miegi ... matyti as ju negaliu.... Pabustum ... pamatyciau... prabiltu josios I mane ... I mano sirdy... nereiketu zodziu mum... uz mus kalbetu akys... tos tylios tavo akys be kuriu as jau nebegaliu.... Tu jau prabundi... bet as isnykstu .... Kaip Baltas ryto rukas.... Kuris uzkloja ankstyvus laukus.... Tu pramerkei akeles.. bet jau salia manes nera ... nemaciau tavu akiu...kuriu man kaip gyvybes reikia.... O kas tai buvo? Sapnas... toks nuostabus lyg pasaka balta... kaip silti saules spinduliai... as pabudau... jauciu ir tu taip pat.... Bet gaila buvo tai sapne....s ant zemes... salia tavosios lovos...
**********************
Ruduo... Ir vel salta sirdele... ir stugauja siaurys... kodel? Uz ka tokia kancia? Kad vel taves salia nera... Verkiu... nors ner jegu jau verkt... nenoriu uzuojautos saltos... tereikia meiles man karstos... kurios nera... nebuvo ir nebus... suduzo visos viltys... ir sirdis I sipulius suduzo... nors imk susluok... ismesk... ir niekad negrazink... noreciau sugrazinti.. kas buvet... bet deja... negrysta niekas niekada... kas buvo gera ir grazu... negrys tos valandos kartu praleistos... tie saldus buciniai... kurie pasaldino gyvenima kaip cukrus man arbata... bet baiges cukrus ... buciniai... gyvenimas nebesaldus... nes nematau tavu akiu... nes neber tu ranku silumos... nes nebera taves...
*********
sirdele virpa... prisiminus tavo veida... tu buvai juk taip arti...ir gal mintimis tik su manimi... regiu vaizduos tas melynas akis... zvilgejo jos... bet nezinau... ar, kad melavo... ar, kad manes ilgejos jos...bet buvo gera jaust tavas rankas... taip svelniai lieciancias manas... ir jaust kaip troksti tu manes... lietei pecius rankas ir sonus... laikei mane savam gleby... jauciau alsavima i kakla... mes zaidem kaip mazi vaikai... jausmu zaidima miela... zaidimas sis ir man patinka, bet idomu prie ko prives... prie meiles neapykantos ar asaru suriu... o gal sypsenos lig pat ausu...zinot to nrgaliu... likimas tai nulems...gal geri mums atnes... gal blogi... nezinia... bet busim daug atrade viens kito akyse...
*******
kaip nugalet jausmus kuriuos jauciu... kaip nugalet ta ilgesi ir skauma... kaip nugalet ta meile... ir priversti sirdy nebeplust krauju?kaip sypsena veide manam isvysti... ir asaras nubraukti amziams...negaliu man per skaudu...tiesiog akyse nykstu as... ir nyksta mano juokas... ta sypsena zavi...ir nyksta melinos akeles...tarp asaru suriu...ir vien todel kad myliu as tave...kaip niekad nieko kito nemylejau...nejau tos meiles tokia kaina?nejau mylet be skausmo nevalia...jei meiles tokia kaina...daugiau pasizadu as niekad nemylet....

2008 m. gegužės 17 d., šeštadienis, 22:59:18
Keturi dalykai niekada nesugrįžta:
ištartas žodis,
paleista strėlė,
praėjęs gyvenimas
praleista galimybė

Jietis 2008 m. gegužės 17 d., šeštadienis, 21:41:32
kan kan kan kan kan kan kan kan kan kan
.
ječio daina
.
Ateisiu išskaičiavęs laikus
Per paralelinių pasaulio vartus
Nes taip Dievai atskyrė mus.
Saugoki širdį ir savo jausmus
Nes mano žvilgsnis skvarbus
Jei priartėsime mes per arti
Neturėsi nė valios jėgų
Pasakyti nei ne, nei nu, nu
Sudegsim abu meilės ugny.
Tu šoksi man kankaną
Aš gal- valsą
Nežiūrint kad esi gražuolė
Aš –pabaisa.
.
kan kan kan kan kan kan kan kan kan kan

Jietis 2008 m. gegužės 17 d., šeštadienis, 10:41:42
fui fui fui fui fui fui fui fui
.
ATSIEIT
.
Vėl paėmęs savo ietį
Smeigsiu atsieit-pilietį
Patroškimsiu su morkytėmis
Nesvarbu-vyras tai
Ar moteris mis, mis.
Paskui kepsiu laužo dūmuos
Prieskonių užbersiu
Ir galiausiai
Juos šunims sušersiu.
.
fui fui fui fui fui fui fui fui

Eglė B. 2008 m. gegužės 15 d., ketvirtadienis, 10:38:59
Širdies narvelyje vėl krebžda
Ilgai tūnojusi tyla,
Nelaisvėj šalčio tyliai šnabžda,
Kada, kodėl gi man, už ką...
Nutraukei paskutinę giją
Ir palikai nakty gyvent.
Jausmai pavargę, nesugiję,
Subręst nespėję ėmė sent...
Ir dairos į tolį baugščiai,
Norėtus skleist sparnus ir kilt,
Tik įsikibus baimė aukščiui
Ir liepsnai, kai gali nusvilt
Ne tik sparnus - ir viltį blausią,
Tiksliau menkus jos likučius.
Tiktai gyvenimas neklausia
Ir tyliai veda ten, kur bus
Nauji išbandymai ir kelias
Ne visada lydės tiesus,
O naujos rytdienos stotelės
Talpins ne vien tikrus draugus.
Gyvenimas ir nieko naujo,
Spygliai ir samanos drauge,
Kažkas ilgėsis tavo kraujo,
Kažkas ir vėl priguls šalia.

Jietis 2008 m. gegužės 15 d., ketvirtadienis, 08:35:09
IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII
.
...PRIEMENĖJE...
.
Pastačiau į kampą
Savo ietį, aš
Priemenėje
Ir giliai susimąsčiau
Vaje, vaje, vaje...
.
IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII

O,gal....???? 2008 m. gegužės 14 d., trečiadienis, 11:38:57
""........"
Širdies jausmai sušals į ledą
Ir storu šarvu apsigaubs.
Kažkas gyvenimo verpete-
Lyg vėjas tyliai iškeliavo.
Paliko šalia tik tuščią erdvę
Ir ašaras sūrias akių,
Glėby nebus(nebuvo) jau šilto veido
Ir glostančių, švelnių delnų.
Išnyks šviesais tuscio kūno
Ir spindinčių šalia akių nebus.
Jau negirdėsi mielo žodžio tariant
Iš lūpų- tirpdančių ledus.
"....""

Jietis 2008 m. gegužės 14 d., trečiadienis, 09:45:08
PVM VPM MVP PVM VPM MVP PVM VPM MVP
.
PVM
.
Kas, kad turi daug pinigų
O gaili savam, alkanam?
Kas, kad tave myli, o tu- ne?
Tau jos reikia pačiam
Nedalini kiekvienam?
Kas, kad turi postą
Valstybės tarnyboj
O dirbi ir parduodi tu Ją?
Nežinau ar žinai
Bet tu nepateisinai
Savo buvimo šioje Žemėje.
Neišlaikei
Trijų pagrindinių išbandymų
-Meile, pinigais ir valdžia.
.
PVM VPM MVP PVM VPM MVP PVM VPM MVP

Jietis 2008 m. gegužės 11 d., sekmadienis, 11:54:59
vIp vIp vIp vIp vIp vIp vIp vIp vIp vIp vIp vIp
.
VIP
.
Juodai kostiumuoti
Plaukai sušukuoti
Pakirpti sason, gal garson...
Vaikšto puodynes iškėlę
Įsivaizduoja jie VIP
Bet esą -Very IMPOTENT Person
Užtūpę valstybės tarnybas
KGB rezervuoti
Užnuodiję aplinką visą
Verčia visus parsiduoti.
Sakysit-nesąmonė
Kreivai žiūronai mą roda
Užtikrinu jus
Jaučiu juos savo oda.
.
vIp vIp vIp vIp vIp vIp vIp vIp vIp vIp vIp vIp

Jietis 2008 m. gegužės 11 d., sekmadienis, 10:37:53
&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&
.
PASIDARYK PATS
.
Sakiau, gi, noriu evroremonto
Bute, kaip pas kaimynę Janę!!!
O tu ką čia padarei,
Horoskopinis avine ne ne???
.
-Ankščiau budavo taip:
Mes pasitariam-tu nusprendi
Dabar bus jau kitaip
Perdaug priekaištų randi.
Pasidaryk viską pati
Jai negerai.
Baigėsi tavo kerai.
.
&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&&

2008 m. gegužės 9 d., penktadienis, 15:56:00
MONADA
neegzistuojantis
Kodėl nebėgi nuo geidžiančio saulėlydžio?
O aš atsiklaupiu ties dangumi,
Be pabaigos einu ir niekada negrįžtu
Įkalintas šaltam tamsos glėby,
Kodėl nesugebi atriekti savo kvapo?
Aš alkanas, tie kąsniai be šviesos,
Ilgiuosi virpesio, jaučiuosi toks išsekęs,
Padėk atmerkt akis, išsivaduot.
Mano vienintele, su žmogiškuoju kūnu
Noriu turėt tave arčiau, užtemus,
Save seniai sudeginau ir uždariau,
Pastatęs antkapį (su užrašu) monada.
Nekelk manęs, aš ramiai tyruose miegosiu
Įsuptas į žvaigždynų spindesį,
Kas aš esu? Tu nepaklausi, bet dvejosi,
Žodžių nereikia, reik akistatos.
Prieisiu vystančių sekundžių žiedlapiais,
Pasikalbėti žvaigždių malda,
Mes niekada Zemeje nesusitiksim,
Manęs nėra, o tu mano monada.
_________________
Ant Balto ir menkniekis juodas.Kaip juodos akys veide.

2008 m. gegužės 4 d., sekmadienis, 22:26:45
Angelai mirdami nešaukia
Bereikšmiai žodžiai kabo ore,
Grėsmingos nakties tuštumoj.
Juoda bedugnė apglėbia mane, -
Lyg sielą liūdnoj nykumoj.
-
Sulaužytais sparnais nekils į dangų,
Ir angelai iš lėto mirdami nešauks.
Iš žmogaus išplėš jausmą tokį brangų
Ir tolumoj vilties giesmė tikrai negaus.
-
Bejausmiai beformių būtybių(vilkų) veidai
Šaipos ir juokias, liežuvius iškišę,
Per kūną ir sielą brauko nagai,
bet nebeskauda - viskas seniai jau išmirę.
-
Lyjant balti sparnai atsigauna,
Nušvinta akys ir džiaugias širdis, -
Suvešėjusi siela lyg paukštis pabunda,
Nors žinau - nemyles ji daugiau..
:(:(:(

2008 m. gegužės 4 d., sekmadienis, 22:09:13
As rodziau tau sirdi savo
As rodziau svelniausius jausmus
Tu spjaudei i vandeni tyra
Nes gerti tu jo nemanei

2008 m. gegužės 4 d., sekmadienis, 22:05:15
Tamsa
Tamsa ateina juodu rubu
Ji paliecia vesia ranka
Virs mano lovos issitaiso
Neklausia ,ar kvieciau as ja.
-
Prasiskverbia tamsa i kuna
Istringa ji sirdin giliai
Ir sielos siluma suskaido
I nieko bereiskencius jausmus.
AAA

2008 m. balandžio 29 d., antradienis, 19:12:42
kl."šešėliuos"

2008 m. balandžio 29 d., antradienis, 19:11:05
O jeigu sapnas virstu realybe
Ir angelo balsa isgirstu sirdis
Nakties sesieliuos sleptusi aistros
Ir tavo lupos buciuotu akis.
--
O jeigu sapnas virstu realybe
Atmerkiu akis,salia tave matau
Prigludusia,virpancia siela
Ir dalele liudincios sirdies.
---
O jeigu sapnas virstu realybe
Pajusciau siluma anu sapnu
Zinociau iliuziju takus kuriais ateini
Ir vel kuriais tu iseini.
AAA

2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 15:45:01
To Deividui.>>>Tai pirmoji meile,visi pergyvename ja.Skausmingas ,bet nuostabus jausmas.
Pailsek ,bet kelkis eik
Meile ras tave tikėk
Dziaugsma tu pajausi vel.
100% tikrai....

2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 14:15:33
Jeigu myli, tai mylėk,
Jei nemyli tai nereikia.
Pasėdėki ant šakos
Velnias kita tau atjos

Jietis 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 13:41:48
kkkkkkkkkkkkkkkkkkkk
.
KREMLINAS
.
Pažįstu iš anų laikų
Aš rusą-kremlinį
Kai jis dar garbino
Kostiumą krempleninį
Važinėjo moskvičiu ir VAZ
Bet jam vis to atrodė maž.
Jis gerdavo toli gražu
Ne vien tik alų žigulinį
Svajojo dirbti ambasadoj
Ir važinėti Mersedes, dar Lambordžini.
.
kkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk

2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 12:45:04
Profesoriui Jietis'ui
Tu, Zemes dvasia, man esi
Kur kas mielesne! Lyg nuo gero vyno
Pajautos tuoj atsigaivino.
Atbudo polekiai visi.
Mane vilioja zygiai negirdeti,
Geidziu kovoti, dziaugtis ir kenteti.
Net duztant Laivui nedrebeti...:)))
:))

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:58:26
PAVARGAU NR. 2
Jau atsibodo ieškoti
Meilės ten, kur jos nėra
Jau atsibodo tikėtis
Kad laimės nusipelnom visi
Jau atsibodo svajoti
Apie tai ko niekad nebus
Jau atsibodo viskas
Kas supa šiandien mane.
Nebenoriu šypsotis
Ir sakyti, kad viskas gerai
Nebenoriu juoktis
Kai tyliai verkia širdis
Nebenoriu mylėti
Tų, kurios nemato manęs
Nebenoriu matyti
Atspindžio savo, lange.
Aš Pavargau
Nešti naštą svajų
Aš Pavargau
Nuo žvilgsių žmonių
Aš pavargau
Verkti vienas tamsoj
Aš pavargau
Klausytis tylos.

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:58:13
NETEKTIS
Jos skruostą krištolinės ašaros puošia,
Ir jo švelnios rankos jos nenubrauks.
Ji liko viena šiam pasauly liūdėt,
Nes jis išėjo ir nebegrįš jau daugiau.
Ji viena - palikta ir visai užmiršta,
Sėdi ant tilto krašto
Ir stebi bangas mušančias krantą.
Prisiminimai kankina jos sielą,
Jai meilės pamiršti nelemta visai,
Kaip nelemta pamiršt ir dienų,
Kai jis laikė jos ranką tvirtai
Ir apkabinęs šildė nuo speigo žiemos,
Kai švelniai glostė jos plaukus
Ir kažką tyliai į ausį šnabždėjo.
Jos mintyse akimirkos lėkė -
Viena už kitą jos buvo gražesnės,
Bet ne šypsena veidą jos puošė,
O tik ašaros skruostais riedėjo.
Ji nė nepajuto kaip pakilo grakščiai
Ir drąsiai žengė žingsnį pirmyn,
Tarsi pūkas ji krito lengvai
Ir lyg žuvėdra į šaltą vandenį nėrė
Tik išnert jai jau nereikėjo -
Noras pamiršt švelnų jo balsą
Ir palikt paeity visa kas buvo
Noras būti su juo - nugalėjo.

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:57:52
NORAS TURĖTI SPARNUS
Krintantis rožės žiedas,
Pažadina jausmus širdyje,
Jo kelyje tik bedugnė -
Ilgas, tamsus kelias žemyn...
Troškimas turėti sparnus,
Noras kilti ir skristi aukštyn,
Mintim apie dugną vietos nėra...
Suspaustas rankoje peilis,
Žiedas nusidažo krauju.
Jo laisvą kritimą žemyn -
Palydi ašarų lietus.
Peilio ašmeniu kraujas pasrūva,
Tamsą išsklaido šviesa...
Baltas žiedas ant žemės,
Siluetas žmogaus sukniubęs šalia
Išbalusį kūną kelia nuo žemės,
Ašaromis praskiedžia kraują.
Sustingusį kūną siela apleidžia
Išpildo jos norą turėti sparnus....

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:57:39
PAVASARINIS LIETUS
Krištolinė melodija skamba,
Lietaus lašam krintant į žemę.
Tarsi smuiku vėjas griežia,
Virš galvos laidais nutiestasi.
Ten toli toli už horizonto
Saulė vaivorykštę piešia.
Ir mažas juodas šunytis,
Balose vandenį drunsčia.
Šalia kelio sukibę berželiai
Miško melodiją švelniai niūniuoja,
Jų šakose susibūrę paukšteliai,
Pritardami jiems čiulbuoja.
Dulkės ant vieškelio šoka
Pagal melodiją sukurtą gamtos.
Visa gamta atgyja ir džiaugas,
Kad atėjo pavasario šiltas lietus.

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:57:03
ĮSILEISK
Tu žvelgi į mane ir matai tuštumą.
Aš tau tik pilkas šešėlis nusidriekęs gatve.
Tu nematai mano sielos,
Nematai meilės ugnies mano širdy.
Tu žvelgi į mane lyg aš būčiau beveidė mirtis.
Tu vengi manęs, kaip ugnis vengia vandens,
Ir matai manyje tik kančias praeities.
Bet ne aš jas sukėliau,
Ne aš palikau randą tavo širdy,
O jis ir tik jis pjaustė tavo jausmus it kasdieninę duoną,
Jis paliko tave verkiančią su balta suknia,
Ne aš, o jis paliko dalelę savęs tavyje ir pabėgo.
Tad kodėl? Kodėl tu manęs nematai...
Tokio, koks aš esu iš tiesų?
Kodėl manyje tu jo veidą matai?
Juk aš nieko bendra su juo neturiu
Ir skiriuosi nuo jo kaip lietus nuo sausros.
Įsileisk mane į savo pasaulį
Leisk numalšinti skausmą iš tavo širdy.
Neleisiu liūdėti ir ginsiu nuo bogio.
Bet tu bėgi nuo manęs,
Tu bijai atverti į savo širdį vartus.
O aš stoviu ten už jų ir laukiu,
Laukiu stebuklingo momento,
Kai tu pamilsi mane....

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:56:50
AČIŪ/ATSIPRAŠAU
Ačiū už tą jausmą, kuris mano širdį.
Ačiū už skausmą, kurį man keli.
Ačiū už bučinius skirtus tik jam.
Ačiū ir už meilę, kurią jam jauti.
Atsiprašau už šypseną, tau skirtą kasdien.
Atsiprašau už jausmą, kurį tau jaučiu.
Atsiprašau už komplimentus tartus tik tau.
Atsiprašau ir už tai, kad gyvenime tavo esu.

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:56:39
KONCERTE
Muzika groja,
O aš guliu.
Tu šalia,
Bet tu su juo.
Muzika groja,
Aš jos negirdžiu...
Mintyse man tik - tu
Aš pievoj guliu,
Ilgesingai į dangų žiūriu:
Pušys linguoja,
Ir žmonės juda aplink.
Tik aš - visiškai vienas,
Nors tu juk šalia.
Muzika groja,
Ir man ji liūdna.
Aš noriu lietaus
Tik lyt nesiruošia.
Saulė dar šviečia,
O man jau tamsu.
Guliu užsimerkęs,
Į tave žiūrėti skaudu.
Ašarų lieti nenoriu,
Nes jis pamatįs.
Jam gerklę perpjaut norėčiau,
Kad nebeliestų tavęs,
Kad nebučiuotų daugiau
Tavo lūpų švelnių...
Muzika groja,
O aš pievoj guliu...

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:54:49
LAIMĖS BELAUKIANT
Šiąnakt tave sapnavau,
Baltą suknią apsirengus buvai.
Šokome dviese pievoj žalioj,
Tango - šokį meilės ir aistrų.
Vaivorykštė spalvinga driekės dangum,
Ir paukščiai mum giesmė čiulbėjo.
Bet už viską pasauly gražiau
Plaikstėsi vėjy tavo plaukai...
Medžių lapai ėmė ruduoti
Ir prapliupo šaltas lietus.
Tavo suknią pakeitė paltas,
Tik šypsnis išliko žavus.
Gėlės spalvingos vyto, nuvyto
Paukščiai paliko mus pievoj vienus,
Bet mes vis dar šokome dviese
Tik tango žingsnius pakeitė salsa.
Krito jau pirmosios snaigės po kojom
Ir pieva nusidažė baltai
Paltas nuo tavo kūno išnyko
Vietoj jo liko tik kailiniai.
Šaltas lietus pavirto į ledą,
Pačiūžos keitė mūsų batus.
Tu šokai ant ledo kaip gulbė
Ir šaltis nebuvo svarbus.
Netruko ilgai ir ledynai jau tirpo,
O su jais ištirpo ir kailiniai.
Medžiai savo šakas papuošė lapais
Ir paukščių giesmė sugrįžo į juos.
Didelė pieva virto į rūmus
Medžiai pavirto suolais.
Minios žmonių susėsti skubėjo
Ir tu link altoriaus žengei.
Balta suknia mėnesienoj spindėjo
Ir žvaigždės akutėse tavo mirgėjo.
Žodžiai "TAIP" lūpose mūsų skambėjo
Ir jau vestuvinį valsą šokome mes....

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:53:12
SVEIKINU
Saulė šiandien šviečia tik tau,
Ir visos gėlės skinamos tau,
Tortas skaniausias iškeptas tik tau,
Ir tostai visi už tave.
Šiandien - tavo diena,
Tu, vienintelė šiandien svarbi.
Visi draugai sveikins tave
Ir žandą švelniai bučiuos.
Bučiuoju ir aš tau žandą,
Tik per atstumą skiriantį mus,
Linkiu visko, ko linkima žmogui,
Ir apkabinu mintyse tvirtai.
Tik dovanų deja neturiu,
Ir sveikindamas į akis pažiūrėt negaliu.

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:52:52
Kartais norisi
Artimo šalia,
Ramybės vakare
O gal linksmybių?
Lietaus dar noris
Ir saulės spindulių.
Norėk, juk tai gražu,
Aukštai pakilti virš svajų!

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:52:24
PAVARGAU
Aš pavargau
Būti draugu
Ir tik draugu.
Aš noriu daugiau!
Aš pavargau
Būti geru,
Padėti visiems
Kai jiems sunku.
Aš pavargau
Būti pamirštas,
Paliktas ir vienišas!
Noriu, kad prisimintų
Ne tik kai liūdna,
Ne tik kai sunku.
Noriu, kad pamiltų
Už tai, kas esu
Ir nelaikytų manęs
Tik geriausiu draugu.
Aš pavargau
Tiktai egzistuoti.
Aš noriu daugiau!
Aš noriu gyventi
Ir džiaugtis diena.
Noriu saulę bučiuoti
Ir šokti su vėju.
Noriu pabusti
Ir mylimą rasti šalia.
Noriu laikytis už rankų
Bei žiūrėt į akis,
Noriu ištisą naktį
Kalbėt apie nieką.
Noriu ją išbučiuoti
Nuo galvos iki kojų,
Noriu ją globoti
Ir gint nuo visų.
Bet pavargau
Aš nuo norų visų,
Pavargau
Nuo svajonių tuščių....

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:52:05
DRAUGĖ MIRTIS!
Mirusios akys nužvelgia mane,
Šiurpas kūnu mano nubėga.
Balsas duslus: juokias, kvatoja.
Mirtis, atėjo passimti manęs.
Dalgis rankoj suspaustas tvirtai,
Jo geležtėj atvaizdą savo matau,
Pergamentą, kaulėtais pirštais ištraukus,
Ji klausia manęs: „Čia Rokų penki?“
Žiūriu suglumęs ir virpu iš baimės,
Ar mirčiai meluoti aš nežinau...
Melas sunkiai lūpomis mano vilnija
Ir drebantis pirštas rodo kaimyno duris.
Mirtis nusišypso ir eina pas jį,
Geležtėje dalgio manęs nematyti.
Balsas sesutės švelniai kelia mane:
„Kelkis, brolau, padėsi karstą išnešti!“
Stoviu dabar prie kapo kaimyno,
Mirties ranką ant pečio jaučiu:
„Kitą kart pamelavus mirs tavo sesuo!“
Duslus balsas mirties ištirpsta rūke....

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:51:54
KALNŲ PUOKŠTĖ
Svajodamas apie tave, pakilau aš į kalnus
Ir, genamas vėjo, uolom vaikštinėjau kaip elnias
Ten sniegynas jau tirpo ir pirmosios gėlės žydėjo
Aš jas mylimoji, rinkau ir tau puokštę sudėjau.
Iš žemės širdies, pro ledų surakintą granitą
Prasiskverbė gėles, pražydėjo pavasario rytą
Aš tau dovanojau gėles nugalėjusias mirtį
Priimk šitą puokštę, o priedo paimk mano širdį.
(AngelSpawn kažkur 1996-1997)

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:51:41
MIRTIES HIPOTEZĖ
Kas būtų jei mirčiau?
Ką palikčiau šiam pasauly?
Ar kasnors pasigestų?
Ar rūpėtų kam nors?
Ar ateitų palydėti manęs,
Į pasaulį, kurį valdo mirtis?
Ar ašaros skruostais riedėtų?
Ar minėtų žodeliu gražesniu?
Kas neštų karstą mano,
Jei neturiu aš draugų?
Kas atneštų gėlių man ant kapo,
Jei niekas nemyli manęs?
Kas tartų žodžius apie mane,
Jei nei vienas nežino koks aš esu?
Kas tvarkytų man kapą,
Jei nėra artimųjų žmonių?
Nieko nebūtų jei mirčiau.
Pasauly palikčiau tik neišsakytą meilę.
Niekas manęs nepasigestų,
Ir aš mažai kam terūpiu.
Kažkas mane gal ir lydėtų,
Į mano amžino poilsio vietą.
Tačiau ašarų ant skruostų nebūtų,
Ir žodžių gražių negirdėčiau.
Karstą neštų veidai nematyti,
Nes nėra pas mane draugų.
Nebūtų ant kapo puokščių jokių,
Nes nenusilepnęs aš jų.
Kunigas kalbą gražią sakytų,
Bet tai būtų melas apie mane.
Ir kapas amžiams netvarkomas liktų,
Nes nėra mylinčių artimų.

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:51:25
KRYŽKELĖ
Stoviu kryžkelėj, dairausi pasimetęs.
Kur eiti? Ką daryti?
Eiti tiesiai ar judėti atgal?
Sukti į kairę, o gal dešinę?
Apsisuku, pažiūriu už savęs..
O ten? Tuštuma, kelio atgal nebėra.
Nebegrįšiu atgal, nepatirsiu ką jau patyręs,
Ir klaidos taip ir liks klaidomis.
Vis dar kryžkelėj, tik pasirinkimų mažiau
Tačiau apsispręsti sunku: Tiesiai, į kairę ar dešinę?
Kas bus jei nesuksiu, jei judėsiu pirmyn?
Įsižiūriu į kelią, jis jau matytas, tik kur?
O taip... Juk tai... Tas pats kelias,
Kelias, kuriuo atėjau. O kas bus jei eisiu juo?
Tie patys vaizdai, tos pačios duobės,
Ir taip iki galo. Ne! Aš taip nebenoriu.
Negaliu grįžti atgal ir pirmyn judėti nenoriu.
Belieka tik sukti į šalį, tik kurią pusę man rinktis?
Gal suksiu į kairę, juk ten kelias gražus
Lygus juodas asfaltas, jaukūs namukai šalia.
Viskas taip gražu, bet kažkas negerai,
Kelias atrodo apmiręs, jam trūksta žmonių.
Ir taip aš vis dar čia, mąstau kur pasukus,
O liko tik viena, keliauti į dešinę.
Nutariau eit tuo keliu, jau žingsnį pirmą žengiau...
Sustingstu... Negaliu pajudėti, žudantis vaizdas priešais mane:
Kelias išklotas raudonomis rožėmis, kruvinais spygliais...
O aplink gražiausios gėlės nuvytusiais žiedais.
Aš nedrįstu, negaliu pasukti šiuo keliu,
Nors kelias ir gražus, bet jis pilnas kančios.
Priekyje viskas tas pats, už nugaros nieko nėra,
Kairėje – turtuolio vienatvė, dešinėj – meilės kančia.
Aš liksiu stovėti čia, savo gyvenimo kryžkelėje!

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:51:10
MIRAŽAS LIETUJE
Stebiu tave, šokančią lietuje.
Plaikstosi tavo drėgni plaukai
Jie barsto lietaus lašus aplink
Bet tau nesvarbu, tu vis šoki...
Permirkę drabužiai nejaudina tavęs,
Kvieti prisijungt ir mane,
Bet aš.... Bijau....
Bijau, kad lietus pasibaigs,
Kad tai tik miražas....
O tu... Nerūpestingai šypsais
Ir kvieti mane šokti....
Negaliu atplėšti akių nuo tavęs,
Nuo tavo sudrėkusio veido...
Mėnulio šviesa atsispindi jame...
Aš išdrįstu....
Žengiu žingsnį į artyn...
Ranką tiesiu į tave....
Tu vis šypsaisi....
Aš paimu tave už rankos...
O tu... Tu ištirpsti lietuje.....
Tai buvo tik miražas,
Nuostabus miražas...
Kuriam praejus
Nebelieka nieko....
Tik tuštuma...

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:50:46
AUDRA
Stoviu ant stogo,
Istiesiąs į dangų rankas.
Lietus plauna ašaras
Nuo mano veido.
Aš bandau nuplauti,
Nusiplauti tą skausmą,
Gyvenantį mano širdį.
Skausmą meilės sukeltą,
Meilės tau....
Mergaite rudom akim.
Taip! Mylejau tave
Ir mylesiu ilgai,
Kol mirtis sielą pakvies.
Tu esi man viena,
Tavo šypsnį matau
Kaskart užmerkęs akis.
Stoviu lietuje ir žvelgiu
Žvelgiu į apsiniaukusį dangų.
Aplink blyksi žaibai
Ir garsus užgožia griaustinis.
Žaibas vilioja mane,
Jis taip arti...
Regis ištiesiu ranką
Ir pajusiu jo galią...
Žvelgių aukštyn ir laukiu,
Laukiu kol kirs...
Į mane žaibas paklydęs.
O jie...
Jie tik skina viską aplink
Ir tarsi tyčiojas,
Iš mano noro numirti,
Iš mano noro palikt
Šį pasaulį ir meilę,
Sukėlusią skausmą širdy,
Sudaužiusią sielą
Į tukstantį šukių mažų.
Bet liovėsi lijęs lietus,
Ir aš... Likau gyvas...
Mano veidu vis rieda lašai,
Tik tai ne lietus, o ašaros rieda...

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:50:26
Tu esi viskas
Kai žvelgiu į tave,
Išnyksta skausmas.
Vos tau nusišypsojus,
Liūdesys išgaruoja.
Dieną ir nakčia
Tu mano mintyse.
Kai tu šalia,
Aš laimingas.
Laikas netenka prasmės,
Kai esam kartu,
Saulė šviečia ryškiau
Ir šildo speigas žiemos.
Tu – gaivaus vėjo gūsis
Karštą vasaros dieną.
Tavo juokas – daina,
Atgaivinusi man sielą.
Branginu viską:
Kiekvieną akimirką,
Praleistą kartu...
Kiekvieną žvilgsnį,
Tavųjų akių...
Širdis šoka tango,
Kaskart tau prisilietus.
Tavo dėka esu gyvas,
Jėgų surandu gyventi toliau.
Tu, pažadini viltį,
Sukeli audrą jausmų...
Tai štai kokia
Mano meilė tau -
Didelė, bet kukli,
Aistringa ir šilta.
Be atsako....

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:50:09
SAPNAS
Miegu...
Kažkas kutena akis....
Tai Saulė...
Rytas...
Pro langą skverbiasi
Pirmieji spinduliai...
Varveklis už lango
Jo... Nebėra...
Nejaugi...
To negali būti...
Aš suskumbu...
Pribėgu prie lango...
Taip...
Jis atėjo...
Pavasaris...
Paukščiai jau grįžta...
Viskas atgyja...
Pasirodo pumpuras pirmas...
Pasaulis visas nusidažo...
Gyviausia...
Žalia spalva...
Tai nuostabu...
Einu sau gatve...
Visi šypsosi...
Gegutės skaičiuoja metus..
Ir žada... Turtus....
Parkas...
Ant suoliuko porelė...
Bučiuojasi..
Miela ir gražu...
Juk tai pavasaris...
Pajuntu kažką...
Plaukai sudrėgsta...
Tai lietus,
Pavasarinis lietus -
Toks šiltas ir gaivus...
Aš laimingas...
Dairausi aplink...
Lyg kažko ieškodamas...
O kas gi ten..?
Ten ji...
Mano svajonė...
Ji juda link manęs...
Apkabina...Pabučiuoja....
Švelniu balsu taria....
"Kelkis, pavėluosi į pamokas"....
Už lango žiema...
Tai buvo...
Tik sapnas....

Deividas T. 2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis, 11:49:34
Ko reikia, kad gyventum?
Ar užtenka tik gimti?
Ar reikia kažko daugiau?
Kaip žinoti ar aš gyvenu?
Esu čia ir dabar tarp žmonių
Čia nebuvau, o vėliau juk išeisiu.
Bet ar užtenka tik būti kažkur?
Nemanau. Juk reikia daugiau.
Jei turiu draugų, ar jau gyvenu?
Juk visi turim draugų
Vieni daugiau, kiti gal mažiau.
Tik ar užtenka to, kad gyventi?
Vaikštau kaip visi, kalbu kaip visi,
Bet nedrįstu sakyti, jog gyvenu.
Ko trūksta? Ko dar reikia?
Aš noriu gyventi! Bet kaip?
Juk aš kvėpuoju su visais ta patį orą,
Ir valgau maistą tą patį kaip visi,
Bendrauju su visais ir visada,
Draugai mane sutikę džiaugias.
Tačiau norint gyventi, neužtenka tik gimti,
Vien tik vadintis žmogum neužtenka.
Privaloma turėti širdį ir jausti....
Jausti meilę savo širdį...
Kai rasiu – Ją, tą vienintelę,
Kai laikysiu Ją apkabinęs glėbį,
Kai Ji mylės mane kaip ir aš Ją,
Tik tada aš gyvensiu! Tik tada būsiu žmogus!
(AngelSpawn 2007.08.01)

2008 m. balandžio 27 d., sekmadienis, 22:45:01
Esu laimingiausia is moteru!
Mylimasis nezeidzia mano sirdies
Ir vienumoje neatsidziaugiu laime.
Sirdis manoji su tavaja sutaria...
Delnas mano tavajame ilisi...
Krutine tvilko palaima,
Dziugina sirdi -
Mes einam greta...
Snabzda Neris Nemunui:))

Jietis 2008 m. balandžio 22 d., antradienis, 12:55:01
kkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk
.
LAISVĖS LAIPSNIS
.
Jeigu kalbėti kinematiškai
Valdau visus šešis
Aš laisvės laipsnius
Neflegmatiškai.
Galiu kiekvieną temą liest
Ir nėra man –Tabu
O tau man rodosi kitaip
Nes poza JUMS ir dar
Opinija svarbu.
Bet klausimą keli
-Kodėl visi belaisviai
Jaučiasi širdy?
Jei pajėgus suprast
NELAIMINGAS
IR NELAISVAS TAS
KAS TURI KĄ PRARAST.
.
kkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk

2008 m. balandžio 21 d., pirmadienis, 22:50:35
Crakeryz isversk prasome.:)

Crakeryz 2008 m. balandžio 21 d., pirmadienis, 22:18:24
[chickenshit / sumautas bailys]
---
Your mind is to weak,
And brain memory leak.
You are media slave,
forewer playing
this fu*king game.
can you individuality forget?
Our culture is already dead!
raped my lonely soul,
black as dammned coal.
blinded and forsaken,
my way is already taken.
---
Red eyes full of blood,
just can't be in a good mood.
How blind can you be?
chickenshit!run and flee!

2008 m. balandžio 21 d., pirmadienis, 19:54:38
AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
Kodėl tu vėl įskaudinai mane?..
Kodėl vėl meluoju man..
Kodėl liežuvis tau gi nenutrūksta!!
Kodėl !.. Kodėl !!.. Kodėl !!..
Kodėl aš miego nebenoriu
Ir mintys sukasi aplink.
Jos graužia mano širdy..
Ir gerai, tegul nelieka nieko!!
Nelemta gal..
Bet pasiduot "jai",neketinu visai.
Juk angelas ne tam sparnus įgavo,
Kad vaikščiotu žeme jisai.
AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA

2008 m. balandžio 21 d., pirmadienis, 14:17:32
Bet tikrai nesavas:(

Jietis 2008 m. balandžio 21 d., pirmadienis, 11:29:44
AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
.
INKARNACIJA
.
Esi tu- vaikščiojantis PC
Lygtai girdėjęs ir PijaRą
Bet nesupranta kas
Jam nori įteigt
Savo programą.
Hakerių šiais laikais pilna
Tai ir sakau-
Žiūrėk kas kam naudinga.
Žiūrėk kas atėjo į tavo kiemą
Ir gviešisi į tavo sielą.
Jei esi be šaknų
Tai vargas tau, Jeruzale
Likimas-Pavlikų Marozovų.
...
Jau nėra skirtumo dabar
Kai sako tau-
Češč, šalom, zdarov, ar labas
Bernin dainuoja juk gražiai
Visai kaip paukštis savas.
...
Tai kas čia riša mus tada?
Neabejotinai-kalba
Kuria kadais kalbėjosi
Adomas su Ieva.
Tad vėl sakau
Mes esame atlantų palikuonys
Ir atsipeikėti prašau
Tai paskutinis bastionas.
Nors aš jau pavargau
Bet tu kieme, žilviti žalias
Augink šaknis
Kol stogas dar nenuvažiavęs.
Tai ką čia supratai, ar nieko?
Lietuviškai kartoju tau
Dėl Dievo švento
Esi tu inkarnacija atlanto.
.
AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA

Virginija 2008 m. balandžio 20 d., sekmadienis, 18:31:35
---
Ejau ,klupau ir velei keliaus
Saukiau dienas,
Kad neeitu pro mane
Prasiau,kad Angelas
Padetu siela saugot
O baltos dienos
Nesitrauktu nuo manes
As sugrizau ,
Atverti sielai langus
Kad vėl tiket ,mylet
Gyvemimu is naujo dziaugtis
---

kobra45 2008 m. balandžio 20 d., sekmadienis, 15:18:24
pasibaige sirdies gela ir prazydus alyvoms...

v 2008 m. balandžio 18 d., penktadienis, 17:42:29
Skylančio atomo periodo minties apžvalga
sintetinė simfonija
smegenų vingiais
į baltymą
Myliu
drebulys ir šaltas
gurkšnis oro
Noriu
tamsoje įsižiebia švyturys
smilksta
man kelio nerodo
aš juk ne laivas ir audra dar nekilusi
Pasiklydau
Keikiu
ir toliau švitinu tamsą
švyturiu
jis greit perdegs
įtraukiu karštą dūmą į save
neapykanta atsiranda
išblėsta nejučia
Bėgu
sėdžiu vietoje
keliauju laiku ant lovos krašto
bėgimas manęs nepaveja
distancija!
nuo taško M iki taško G
užtvindė kelią prie finišo G
neplaukiau koordinatės to nenorėjo
atsidūriau prie gretimo taško P
o netoliese švytėjo taškas X
Sėdžiu
noriu būti daktaru
ir išsipjauti iš smegenų
tas sritis kurios kelia
jausmus ir asociacijas
sintetinė simfonija
smegenų vingiais
į tuštumą
Trūksta

Vėtta 2008 m. balandžio 18 d., penktadienis, 17:41:03
Zigzagais šliaužiu per visą
Viršų ir paviršius ir negaliu atrast
Saugaus dangaus
Peizažo iš viršaus
Klydau šalia tvirtovių
Smėlio pilių
Šnibždėjausi su sienomis
Ir nesuspėjau susukti lizdo
Tikėjimui savo
Neišnešiojau riboženklių prie sienų
Žyminčių porybius ribas ir užribius
Laisvų vietų kaip visada yra
Neatrastų baimėm užkaltų
Sudievu linkėjimai
Dievusu atšaukia
Visako nutylima
Nebeliko vietų kur manęs tai neliestų
Nebeliko vietų kur manęs jos nematytų
Nebeliko vietų kur aš savas
Nebeliko vietų kur aš svetimas
Nebeliko vietų
Nebeliko manęs

Virginija 2008 m. balandžio 18 d., penktadienis, 16:38:04
LAIMĖ
Save išplūsk labai
Kad laimę praradai
Išleidai laimę ,
Laimės paieškoti.
O ji tik ganė vėją pakelėm
Ir barstė vasaras laukuose
Save išplūsk labai
Kad meilę praradai
Dvejuos namuos
Ji pasiklydus buvo
Perdaug geidei iš jos vienos
Ir širdį sumedėjusią jai rodei.
Dar nesidžiauk
Kai laimė grįš
Suradęs ją
Ir vėl gali netekti
Nes ji atvers namų duris
Ir tavo norų neišpildys

2008 m. balandžio 10 d., ketvirtadienis, 17:30:32
(grysiu)
Juk gyvenimas grazus
Gris jausmai deja,pas mus
Dienos laimes atkeliaus
Ziaurius laikas nepapjaus:)

Crakeryz 2008 m. balandžio 9 d., trečiadienis, 16:04:51
[Negryšiu]
-
Vėl išeisiu aš į tamsią būtį,
nes gyvenimas per trumpas
pakentėti dar truputi.
Dienos žudo,laikas pjauna
mano viltį,širdį jauną.
Ne negryšiu prie jausmų,
papraščiausiai per sunku.

2008 m. balandžio 7 d., pirmadienis, 18:21:26
Ak sunku ,kaip sergi.
o ligos ,kaip tvarsciai
Prilipę prie tavo žaizdu.

Jietis 2008 m. balandžio 6 d., sekmadienis, 11:53:03
sssssssssssssssssssssssssssssssssssssssss
.
SINKOPĖ
.
Negaliu savo gyvenimo
Harmonizuot
Kitokiu būdu
Tik širdies plakimo
Sinkopės ritmu.
Ir jeigu bandysiu džiazuot
Primetęs sau fikciją
Širdį gali ištikti aritmija.
Bet šiandien aš gripu sergu
Ir nusišnypšt tiktai
Sinkopėmis galiu liu, liu.
.
sssssssssssssssssssssssssssssssssssssssss

E.B. 2008 m. balandžio 5 d., šeštadienis, 13:07:58
***
Jausmai...
Juos keikia kas netingi
Ir nusivylę, ir laimingi,
Vieni už tai, kad pasigenda,
Kiti, kad per lengvai suranda.
Keistais keliais jie mus aplanko,
Ieškodami švelniausių rankų,
Širdies, kaip jūra didelės,
Kuri priglaus ir pagailės,
Supras, užjaus, pakels nukritus,
Sparnus išskleis dar nematytus
Ir nusineš į žydrą mėlį...
Nagi, palaukim truputėlį.
Jausmai...
***
Mus amžinai kas nors išduoda,
Gal būt ir juos kas nors jau išdavė.
Žinau, kad tai menka paguoda
Kada tikėti nebeišgali.
Eini žeme nuleidęs galvą
Paniekintas ir nelaimingas.
Matydamas tik juodą spalvą.
Pasauliui toks negailestingas.
Griebiesi kaukės, tik ar reikia,
Geriau kiti be kaukių būtų,
Bet žodžiai... Žodžiai nebeveikia
Juos širdgėla toli išgrūdo.

Kas ten žino 2008 m. balandžio 4 d., penktadienis, 23:45:33
Kas ten žino
Visą tiesą
Gal jausmus
Atrasim dviese
Meilės jausmas
Toks svaigus
Siela džiaugsis
Vėl pas mus.
...kas ten žino?

Crakeryz 2008 m. balandžio 4 d., penktadienis, 21:28:42
[Tik žmogus]
-
Amžinai jaučiuos išduotas,
aklas,aklas mano protas.
Jausmas žudantis tą šviesą
ves į tikrą žiaurią tiesą.
-
Skrist nemoku,nemokėjau,
nes per daug aš iškentėjau.
Eit į toli, į žvaigždes,
kol viltis sapne užges.
-
Siela miega ten toli
jos pažadint negali,
o širdis kvaila,naivi
rėkia,klykia ar girdi?
-
Reik paleist tą kvailą jausmą,
tegul eina po velnių!
Eit į niekur man belieka,
tuo žiauriu,žiauriu keliu.
-
Kaukę laimės užsidėsiu
ir toliau aš sau tylėsiu,
nes esu tiktai žmogus
ir prakeikiu tuos jausmus!
-

Crakeryz 2008 m. balandžio 4 d., penktadienis, 20:16:20
[pabaiga]
-
Viskas pasibaigė net neprasidėjus,
paliko mano siela šaltus vėjus.
Skrajoju aš kažkur toli,
tarp iššvaistytų jausmų beprasmiam kely.
Juk nieks nepasiilgs,
kol šaltas sapnas šis manęs nepasiims
ir vėl blaškaus aš nežinioj,
kur einam mes šitoj kančioj?
-
Kaip greit ir skaudžiai viskas čia praėjo,
nieks tavęs juk negailėjo.
Iššvaistytas laikas jausmų pažinti nespėjo,
kurie amžinybėj tylioj kentėjo.
Tuščia be galo,skaudu ir nyku,
atrodo,kad niekas nebejaus tokių jausmų,
žiauru ir baisu,
niekam nerūpi kur aš einu...
Klausdamas tyliai,kur gi tu?
-

E.B. 2008 m. balandžio 4 d., penktadienis, 09:06:42
***
Sakai ne aklas? Ne beširdis?
Tai kas Tu Didis mano Prote?
Geriau iš ilgesio numirti,
Nei nebejausti – tik galvoti.
Darbe, mašinoje, prie stalo
Tu reikalingas, nemeluosiu,
Bet nenorėčiau, kad gulėtum
Nakčia šiltuose pataluose.
Deja, turiu ne tave vieną.
Dar – jautrią sielą, širdį, kūną,
Geriau lai ašarom išlyja
Visas bėdas, kur užsibūna.
Gimiau, kad širdimi pajausčiau
Šiltos akimirkos palaimą,
Tave aš Prote panaudosiu,
Tiktai ne ten kur vaikšto laimė.
Skausme išeisiu, bet žinosiu
Jausmų neatperkamą galią,
O pasakyk man, mano Prote
Ar Tavo jėgos šitaip gali?

Crakeryz 2008 m. balandžio 3 d., ketvirtadienis, 20:20:41
[Protas]
-
Visą kančią kur matai,
visą siaubą kur girdi,
susikurei tu pati,
nieks nekaltas,kad kenti.
-
Ašaros tavo netikros,
skausmas išgalvotas,
aš ne aklas,
ne beširdis,
aš tik tavo protas.
-

E.B. 2008 m. balandžio 3 d., ketvirtadienis, 08:37:50
***
Pasaulis gražus tik sapne,
Šaltos sienos, nes šaltos širdys,
Belaukiančios, kad bent kada
Jas priglaus kas nors ir sušildys.
Čia - žemėje ir dabar
Klajoja vienatvės šmėkla
Ir išbarsto kur tiktai papuola
Savo velniškai gają sėklą.
Saugai mažą gležną daigelį,
Vos tik iškišusį nosį,
Lyg savo pirmą vaikelį
Minkščiausiuose pataluose.
Iš kur tau žinoti, kas dygsta,
Ne tu šitą sėklą pasėjai.
Gyvenimo veiksmas vyksta
Pamiršęs tikrą sėjėją.
Kai išsiskleidžia pirmas žiedas,
Jo kvapui ir spalvai meldiesi,
Lyg nujausdamas,
Kad jam subrendus
Tu jau nieko nebeturėsi.
Vienatvė, laukimas ir jausmas
Vilties, kuri miršta paskiausiai.
O kas gi toliau mielasis,
Kodėl gi manęs nebeklausi?
***
Kada tapau nereikalinga
Nepastebėjau bėgdama.
O juk sakei, kad mūsų meilei
Pasaulio viso negana.
Kad ji namuos neišsitenka,
Kad žemėj jai nėra ribų,
Kad meilės upė neišsenka
Netgi sausrymečio metu.
Bet vieną dieną ji išėjo
Be lauknešėlio, verkdama.
Tą kart jos niekam nereikėjo
Ir buvo ji palydima
Šaltų, nerūpestingų rankų,
Užtrenkusių piktai duris.
____________________
Sukniubo ties manuoju langu
Nuleidus verkiančias akis.

Crakeryz 2008 m. balandžio 2 d., trečiadienis, 18:55:56
[ Ugniasienė protui ]
-
Kur pasislėpti žmogui
tehnologiniais laikais?
Nuo smegenų plovimo,
bei televizinio grimo?
-
Apakintas spalvų gražiu,
bei žodžių banaliu,
pamirštu žodį aš rašytą
jaučiu tik protą išdarkytą.
-
Bijau aš radijo kaip velnio,
kuris prarys mane dar gyvą.
Kai cypauja šlykščiu balsu
gražioji mūsų Yva!
-
Dedu dar vieną sunkią plytą
į sieną,kuri tikrai bus pastatyta.
Ir saugos ji mane,
nuo radio brudo,bei viso tv Š....o
-

2008 m. balandžio 2 d., trečiadienis, 18:49:12
Vėjas visada pucia į veidą
Jis visada brolis
Skrenda kartu su migla
Plaukia su skaidria rasa
Atūžia su nakties tamsa
Ateina su kitomis viltimis
Atslenka su skirtingomis mintimis
Ir šiltesnėmis širdimis
............. vėl esi gyvas.
(..kas ten žino)

Crakeryz 2008 m. balandžio 2 d., trečiadienis, 17:50:39
[Vejas]
Šaltos akys sustingo veide,
širdis be jausmo užgęsus užšalo lede.
Žudantis jausmas,
geriausias jis draugas,
skausmas vienatvės,
jis brolis sesuo.
Vakar aš miręs ,
šiandien vėl gyvas,
ratas užburtas,
sapnas ankstyvas.
-
Ašarų mano dar niekas nematė ,
vėjas girdėjo,
bet niekam nesakė.
Pasiklydęs laike jis jautė mane,
palikęs visas viltis
lediniam kape,
verkė ir klykė,
pjaustės venas už mane.
-
Dienos iš gyvenimo laikrodžio byrėjo,
skausmas širdyje stiprėjo,
nebeliko vėjo...
Žmogus išduotas likimo
vienas stovėjo ir kentėjo,
nieks daugiau jo negirdėjo,
nebeliko vėjo...
-
Šaltą ledinę naktį,
vienas amžinu keliu ėjo,
nieks jo jau nebelydėjo,
nebeliko vėjo...
Nieks daugiau jo negirdėjo...
Nieks jo jau nebelydėjo...
Nemylėjo ...
Nebeliko vėjo...
-
-
nepasirasiau po eil. [Šaltos sienos] :)
-

2008 m. balandžio 2 d., trečiadienis, 17:45:46
[Šaltos sienos]
Mačiau pasaulį vakar naują,
paaukočiau už jį savo kūną ir kraują.
Ten pievos žaliavo ir paukščiai balti,
ten žmonės gyveno visai nepikti.
Pavasario amžino svajonė gaivi
ir vasaros gėlės,bei medžiai žali.
Juoką išgirsti tikrai ten gali,
jei širdį savojoj krūtinėj turi.
Ir dangus ten ne toks kokį dabar aš regiu,
ten sielos skrajoja kartu su paukščiu.
Jūra skaidri su vėju tauriu,
protą ramina kol ten aš guliu.
Be iliuzijos šios gyvent negaliu,
pasaulį aš šį ,tik svajonėj turiu.
Taurelę dar vieną už jį aš keliu,
širdyje su prisiminimais vėl tyliai verkiu.
Einu aš sau vienas dulkėtu keliu,
aplinkui tik gėlės,tave čia turiu.
Kančios čia visai manos nebeliko
ir jausmas krūtinei kažkoks naujas nušvito.
Taip bėgo jaunos mano dienos,
kol vynas baigės,
ir vėl aplinkui šaltos sienos,
jos vis dar styro vienui vienos,
tos šaltos,šaltos mano sienos ...
(E.B. Galbut... )

2008 m. balandžio 2 d., trečiadienis, 12:40:02
prieik arčiau
nepažinai
bijai, nejaugi,
tai aš geriausia draugė (Viltis)
padėsiu užgesint visas likimo dagtis
(bet kas ten zino ar .....)

Jietis 2008 m. balandžio 2 d., trečiadienis, 10:10:36
ss ss ss ss ss ss ss ss ss ss
.
SADIZMAS (iš sodininko užrašų)
.
Fašistai pasėjo –fašizmą
Marksas\Engelsas\Leninas
Norėjo užveist komunizmą
Dar Stalinas-už internacionalizmą
Tautų naikinimo puiki programa
Garbino jie komunizmą.
Ir pavartojo-socializmą.
Kaip matate, skirtumo nėra visai
Visus jie `sodino` sadizmą.
Dabar jau laukiam\nesulaukiam
Kada kas iš Raus
Sovietizmą???
.
Cccp cccp cccp cccp cccp cccp cccp cccp

E.B. 2008 m. balandžio 2 d., trečiadienis, 08:37:05
Išties. Gali juk nieko nedaryti
Ir nedarai, nes nieko negali,
Kai vakarais įsibėgėja lyti,
Pagirdai savo skausmą ir brendi
Į naktį pasislėpti nuo vienatvės,
Kad nesurastų sielos slėpinių,
Užgesini visas likimo dagtis
Ir krūpčioji ant nerimo delnų.
Nors supranti, kad atsimerkus rytui
Tvarsčius vėl imsi plėšyt nuo žaizdų,
Kurių taip nenorėtumei matyti,
Bet jos – tai tavo skausmas be namų.

2008 m. balandžio 1 d., antradienis, 23:12:11
Crakeryz 2008 m. kovo 29 d., šeštadienis, 22:27:43
[SUSINERVINAU]Labai geras eilerastukas:)

2008 m. balandžio 1 d., antradienis, 18:11:25
....Sėdėti sau po žydinčiu medžiu
ir nieko nemastyti.
Klausyti muzikos - gamtos garsų
ir nieko nedaryti.

Užuosti kvapą žydinčių gėlių
ir laiką laisvą sau ganyti.
Gulėti pievos aukštoje žolėj
ir iš rūpesčių į sapną sau nugrimzti.

Ir taip toliau gyventi
ir nieko nedaryti
(bet... kas ten žino ar užgyja visos žaizdos)

E.B. 2008 m. balandžio 1 d., antradienis, 17:07:45
O jei nebėgo, bet išvijo,
Kaip šunį lyjant iš namų.
Jeigu į savo karalija
Neberandi senų pėdų.
Tada kas? Kaip toliau gyventi?
Kuo gydyti tokias žaizdas,
Kai ašaros į sielą krenta
Belaukiant, kad kažkas supras.
Žinau – užgyja visos žaizdos,
Tik ką daryti su randais,
Kurie tai maudžia, tai vaitoja
Rudens ankstyvais vakarais.
Jiems nesvarbu kiek jau praėjo-
Diena, ar metai ištisi –
Vos prisilietus išopėja
Į didį skausmą paširdy.

2008 m. balandžio 1 d., antradienis, 14:18:53
Pabėgo jis duris užtrenkęs,
Neatsigręžęs - kaip vagis.
Neverk, jis ašarų nevertas
Žaizda širdies tikrai užgis.
Žinok,tikra draugystė neišdyla,
Kaip tas mėnulis iš dangaus.
Žinok, dar niekas nenuvylė
Tikros draugystės. Juk žmogus...
Ir jei tave paliko kartą
Jei tau skaudu - neverk,
Jis ašarų tavų nevertas!
Žaizda užgis, tik tu tikėk!
Bet kas ten žino?

2013 m. sausio 24 d., ketvirtadienis, 16:28:57
Baikim mėtytis
Purvais draugai
Juk toks gyvenimas trumpas
Paduokim viens kitam ranka
nes pyktis tikrai jau pakanka

draugas 2013 m. sausio 24 d., ketvirtadienis, 12:53:19
Yra pasaka tokia
Kad lietuviai ne nacionalistai
ir netgi ne rasistai
jie nemiscioja
an sienos ( p..zidento)
jie tolerancijos ir pakantumo
pavyzdys
finale skamba
kas ne lietuvis tas b..is.
........
hai jietis, main fiurer

Jietis 2013 m. sausio 24 d., ketvirtadienis, 10:27:32
draugui. Gali pykt ir pūliuot. Ir negalvok, kad gali mus ko mokinti.
.
Яя............................
.
ТОВАР ИЩИ
.
Пянкта калона
Слаптас мусю гинклас
Ужгобят светимас жемяс
Ант Лиетувос ГУЛАГ`о
Виршининку бусю
А лабусаи тегу галвоя
Не прие ко чя мяс.
.
юкш..........................

2013 m. sausio 24 d., ketvirtadienis, 10:07:44
"Так будьте «здоровы», «живите богато»,
Насколько позволит вам ваша зарплата.
А если зарплата вам жить не дозволит –
Так вешайся, быдло, – никто не неволи "

a moralui 2013 m. sausio 24 d., ketvirtadienis, 10:03:38
Али Баба
""Мы славно гуляли в республике вашей,
Мы доллары черпали полною чашей.
Пока вы тут пили, мы вас разорили,
Заводы продали, богатыми стали.
И вам всем «здоровья», «живите богато»,
А мы отправляем ресурсы на запад.
И чтобы ни крошки у вас не осталось,
И чтобы здоровых детей не рождалось.
За ваши ресурсы дадим мы вам шприцев,
И спирта цистерны, до смерти упиться.
Наркотики в вены вливайте «богато»,
Валяйтесь, как свиньи, вблизи вашей хаты.
Для нас вы все быдло: дерьмо, папуасы,
Зачем папуасам земные запасы?
Вы слышите, свиньи, мы стали богаты,
Мы скоро отнимем у вас ваши хаты.
Дадим казино, сигареты, секс-фильмы.
Курите и пейте, рожайте дебильных.
Больные, уроды для нас не опасны –
Мы их уничтожим поддельным лекарством.
Вы все постепенно умрете бомжами,
И долю такую вы выбрали сами.
И ваша земля, нам нужна без народа.
Мы вас похороним в любую погоду.
Так

draugas 2013 m. sausio 23 d., trečiadienis, 16:50:38
Tegu nepyksta jiecio galas
padeklamuosiu, nes esu moralas:
Очень многие одинокие
И к себе, и к другим очень строгие,
Но внутри они стали ранимыми,
Потому что живут - нелюбимыми...
Очень многие одинокие
Лечат душу свою в неврологии,
И от горечи, и от жалости,
И от вечной тоски, и усталости...
Очень многие одинокие,
Получившие раны глубокие,
Кто с рождения, кто воспитанием,
Наказанием и невниманием...
Очень многие одинокие
Времена вспоминают далекие,
Все, что было когда-то утрачено,
Но для них это все еще значимо...
Очень многие одинокие
Занимаются психологией,
Пишут умные книжки о счастье,
Не приняв в нем ни разу участия...
Очень многие – одинокие -
По статистике, хронологии -
В нашей жизни все чаще встречаются,
С одиночеством уживаются...

monika 2013 m. sausio 11 d., penktadienis, 23:03:28
Aš suklupau ir nuvirtau už laisvę
Mylimos Tėvynės.
Mane pakirto ne kulka,
O butelis geros naminės.

Su Naujais Metais. 2012 m. gruodžio 31 d., pirmadienis, 15:39:47
O Mielas
linkiu tau buti
dar meilesniu
Busiu salia
Tavo astralo.

monika 2012 m. gruodžio 29 d., šeštadienis, 12:41:29
Jeti - ČIa tau.....
Įsikyšk į šikną kaltą
Ir pabrūžink į asfaltą.
Kad pajustum malonumą,
Naujametinį gaivumą

draugas 2011 m. rugpjūčio 2 d., antradienis, 14:31:01
Gali vaikscioti,
Tu i svecius
vaidindamas laiminga,
bet jei nesilanko pas tave sveciai
vadinasi?
gal nevargink pats ir nekankink kitu
su savo
sypsena
laimingo idioto.
..........
ateina
paskaito
pamasto
iseina
ateina
paskaito
pamasto
paraso
iseina.
sugrizta
paskaito
paraso
iseina.
grizta
pamaste
parase
paskaito
iseina.
isiverzia
nebemasto
raso
iseina.
grizta
padiskutuoja
iseina
ieskoti.
suranda
sugrizta
iesko
dar neranda
bet masto.
neuzsuka
neraso
masto
kitur.
neateina
nuobodu
ateinu
rasau
jiems
skaitau
pats.
ateinu
skaitau
nebemastau
iseinu
kad neberasyciau...
..................
gal nupiesti cia papus,
gal morkas pasodinti,
kad kiltu noras cia sugrizti
ir vel rasyti...
............
rasau,
koks melynas dangus
o debesys kaip krutis
dideles ir baltos,
lengvos ir nepasiekiamos
gal parasyti man apie glamura
Moterims,
jei norit but laimingos
glamura pasikeiskit i amura
ir...
nepamirskite ikvept, kvepuoti, giliai, gyliau, dar, dar, ooo....o dieve
......
jei neperskaitysite situ eiliu, eilerastuku
vadinasi
cencura
nepraleido
mano
mylimu
p....u.

draugas 2011 m. liepos 13 d., trečiadienis, 17:26:38
Entuziastams ("poetu" padejejams-audejelems):
"i K v E p i m A s" cia neparduodamas.
...beje, kam jis Jums, jus jau turite nemokama luzerio dovana.
............
sypsomes ir rodome dantis.
aciu

draugas 2011 m. liepos 13 d., trečiadienis, 16:05:25
iliuzija i kaliuzija....
ji turi viena minti,
prie savo koju - turet kareivi.
deja,
sitos tiesos,
kareiviui, ji nesako niekados.
o kareivelis, kils kovot...
nes sijoneliai, kaip veleveles
skleis pergales dziaugsmus.
...........
banalybe, kaip ir kareivelio pergales.

Poezijos puslapis VIZIJOS
Literatūrinis puslapis SKAITINIAI
Fantastikos puslapis
Filosofijos puslapis
Karštos naujienos