VIZIJOS

Pagrindinė interaktyvaus pasakojimo "Paslaptingas reiškinys" linija
Pagrindinis Vizijų puslapis

Eglė 1999 m. liepos 24 d., šeštadienis, 13:58:25
Nesielvartaut,
Ne guostis,
Neverkšlent
Į žemę aatėjau
Per pliką šaltį.
Ne mirti pasirengus,
O gyvent
Ir gal išpirkti
Kažkieno tai kaltę.
Todėl, prašau,
Man išmaldos
Nereikia.
Nereikia guosto,
Juo labiau gailėti.
Kol žemėj šėlsta
Aitvarai,
Kol žemėn sminga
Skausmo ietys,
Mylėk mane
Ir buvimu šalia
Apglėbki mano
Rudeninę gėlą,
O vieną kartą
Imk ir patikėk,
Jog rankose laikai
Tik trapią gėlę.
Bet tik neguosk
Ir negailėk manęs.
Aš atėjau nemirti,
O gyventi.
Tada, kai vėjas
Drąskė langines,
O žemė savo kūnu
Glaudė šaltį,
Aš atėjau ne guostis,
Ne verkšlent.
Prakalbint atėjau
Negyvą gruodą
Ir begalinės meilės
Pasisemt,
Kad nesužvarbčiau
Ant tuščių aruodų.

*****

Tavęs nėra.
Tu išėjai į naktį
Spalvotus
Išsinešdamas sapnus.
Dar nebuvau
Išmokusi netekti,
O tu ėmei
Ir išėjai į naktį
Be gailesčio
Užtrenkdamas vartus.

Likau tik aš
Ir netektis laukinė.
Nebegaliu
Surasti geluonies,
Kad pagaliau,
Išplėšus iš krūtinės
Ir trupinius
Surinkus paskutinius,
Galėčiau vėl išeit
Ieškot vilties.

*****
Nesmerk manęs, o moterie.
Tie laimės trupiniai nuo tavo stalo
Tokie neskalsūs
Ir kartumu paženklintas likimo kelias,
Ir naktys alsios...
Nekeik manęs, o moterie.
Iš mano šulinio vandens pasėmęs
Sugrįš žmogus
Palaistyt tavo žemės,
Nokinti tavo vaisių.
Neteisk manęs, o moterie.
Aš jo neteisiu
Už tą bejėgę būseną,
Už graudžią godą,
Už išmelstą ilgom naktim paguodą.
Atleisk man, moterie,
Už viską.
Už tavo žmogų
Aš savo širdimi likimui moku.

Atleisk man, moterie,
Už tai, kad aš esu beteisė.
Atleiski man.
Aš jam atleisiu.

*****

Tie pasileidę vakarai,
O naktys
Dar labiau ištvirkę.
Už lango
Supasi klevai,
Tik debesys
Geismų pritvinkę
Vis laukia
Žaibiškos strėlės,
Kad fontanu
Galėtų trykšti.
Tie pasileidę vakarai
Užvaldė dieną
Vakarykštę
Ir žemė virto dangumi,
Ir sodai virto
Ievos sodais,
O besiraitantis
Žaltys
Supynė ir mintis
Ir protus.
Ir tegul būsim
Ištremti,
Ir tegul būsim
Atskalūnai.
Lai sualsuoja
Ugnimi
Šiąnakt ištroškę
Mūsų kūnai.
Rytai prisotinti
Gyvybės
Pavargę guli
Išsidraikę,
O mintyse
Tik vakarai
Ir naktys
Nuo kaitros
Paklaikę.

aurelija 1999 m. kovo 17 d., trečiadienis, 18:54:00

""…Kodėl gi miške visi randa ramybę, aš kalbu apie dvasinę ramybę, o gal aš klystu, bent aš ją ten radau. Kodėl miške sužadinami jausmai? Tai norisi šaukti, tai juoktis, tai verkti, tai tylėti. Mano manymu, tai gali būti tik viena priežastis - mes visi esame gamtos vaikai, vienaip ar kitaip susiję su gamta, vienaip ar kitaip mums jos prireikia; o ji niekada mūsų neatsižada, priglaudžia, užjaučia, paglosto, kaip tikra motina…"

"…Miške pasijunti esąs mažas niekingas gyvūnėlis (na pavyzdžiui - skruzdelė ar mažas vabalėlis ). Netiki, tai ką gi, sustok ir pažvelk aukštyn ir Tu pamatysi medžius iš viršaus didingai į Tave žiūrinčius, ir lyg sakančius:"Mes, čia esame valdovai". Apsidairyk aplink ir vieną momentą Tau pasirodys, kad jie visi juda link Tavęs ir vis kartoja: "Mes čia valdovai, o Tu tik svečias". Argi ne didinga!…"

"…Apsižvalgyk ir Tu pamatysi, kaip ir aš pamačiau, įsiklausyk ir Tu išgirsi, kaip ir aš išgirdau; tylų medžių šnabždesį, šiaurinį vėją, besisuka ntį aplink kiekvieną kamieną. Eglės atrodo itin gražios, netgi paslaptingos, po storu sniego sluoksniu, kuris dengia šakas, slepiasi jos nuo speigo ir vėjo. Galima įsivaizduoti, kad jos tyčia po sniegu slepia kokią nors paslaptį, todėl norisi kiekvieną pa purtyti ir pasižiūrėti, o kas gi ten?…"

aurelija 1999 m. kovo 17 d., trečiadienis, 18:31:31

Aš vis dar pamirštu, kad mano gyvenimas yra vertingas.
Aš vis dar netikiu, kad šis gyvenimas yra man.
Aš vis dar galvoju, kad kažkas - kažkuris - kitas gyvena geriau už mane.
Aš tiesiog dar visai nepabudau.
Aš dar nepaklausiau savęs: vardan ko aš gyvenu?
Kokia mano gyvenimo svajonė?
Koks noras? Ko aš siekiu? Kas man svarbu? Kas man reikšminga?

Tarkite sau: vienintelis nepakartojamas dalykas šiame pasaulyje -
tai mano gyvenimas. Tai buvimas šioje realybėje visa esybe.
Tai...

aurelija 1999 m. kovo 17 d., trečiadienis, 18:56:18

Mielas abituriente,

Žingsniuok ramiai, tarp šurmulio ir skubėjimo. Atmink, kokia ramybė gali būti tyloje, kad labai tai įmanoma neišsižadant savęs. Būk geruoju su kitais žmonėmis. Savo tiesą skelbk ramiai ir aiškiai.

Klausykis taip pat to ką sako kiti, net kvailiai ir ignorantai. Jie irgi turi savo minčių

Jeigu lygini save su kitais, gali tapti išpuikęs arba nusivylęs, nes visada bus geresnių ir blogesnių už Tave.

Vienodai džiaukis ir savo pasiekimais, ir savo planais. Dirbk visa širdimi savo darbą, koks jis bebūtų kuklus. Jis - nuolatinė vertė, besikeičiančiuose likimo keliuose.

Būk atsargus savo darbais, nes pasaulis kupinas apgaulės. Bet tegu tai neuždengia Tau tikrosios dorybės, nes daugelis žmonių siekia aukštų idealų ir visur gyvenimas yra kupinas heroizmo.

Būk savimi, o ypač neužgniaužk jausmų. Nebūk ciniškas meilės atžvilgiu, nes abejingumo ir nusivylimo akivaizdoje ji yra amžina, kaip žolė.

Sutik garbingai, tai ką neša metai, be kartėlio atsisakydamas jaunystės ypatybių. Ugdyk dvasios stiprybę, idant netikėtos nelaimės metu, ji galėtų būti Tau skydas, bet nesikrimsk dėl vaizduotės padarinių.

Daug nuogastavimų gimsta iš nuovargio ir vienatvės. Laikykis sveikos disciplinos, bet kartu būk sau švelnus.
Tu esi Visatos Vaikas, ne mažiau negu žvaigždės ir medžiai turi teisę čia būti.

Ir ar Tau tai aišku ar ne, neabejok, kad Visata yra tokia, kokia turi būti. Tad gyvenk taikoje su Dievu, ką begalvotum apie jo buvimą ir kuo beužsiimtum, bei kokie bebūtų Tavo troškimai.

Gatvės šurmulyje, gyvenimo suirutėje išsaugok santarvę su savo siela. Su visu melagingumu, įtampa ir neįkūnytomis svajonėmis. Šis pasaulis vis dar yra nuostabus.

Būk atidus ir stenkis būti laimingas.

Pagrindinis Vizijų puslapis
Globalusis lietuviškas tinklas
Vartiklis