|
Daivos eilėraščių rinkinys, Nr.1 Daiva Čepauskaitė, LM/2002 04 19 Kai vakaras, kai banaliau nebūna, kada lietus - vanduo vertikalus - tik pakeliui per pilką žemės kūną, taip, kaip per inkstą prateka alus, taip, kaip per mus srovelė šilto laiko, kaip mes per jį, akimirką šilti, lyg palikuonys seno aklo graiko, užgimę motinoj vienoj - vilty, vilty, kad jeigu jau esi survertas, išduos ir kam, nejaugi vien mylės, bet sumeluoja netgi trečias kartas, ir padaugėja sieloje skylės, ir lyja tiesiai ir stačiai, į gylį, ir nėr kur dėtis, net jei banalu, pieši ant lapo varną ir dagilį ir pjauni juos popieriniu stiklu, pasirašai, žiūri, kaip raidės miršta, meldies į dievą - nuo lietaus pridenk, o jis nutaiko tau į kaktą pirštą - gyvenk, jei nori, jeigu ne gyvenk. KAIP GYVENI?, - Gerai, sakau, gerai. Išsimiegojau. Nieko nesapnavau. Atsikėliau savo noru. Pažiūrėjau į veidrodį. Nepamačiau nieko neįprasto. Prsiminiau vieną kitą žmogų. Vieno kito neprisiminiau. Nuvaliau trupinius nuo stalo. Radau raziną. Atidariau langą. Kartą jaučiausi laiminga. Du kartus nelaiminga. Tris kartus niekaip nesijaučiau. Kartą pagalvojau apie gyvenimo prasmę. Du kartus apie beprasmybę. Tris kartus nieko negalvojau. Kosėjau. Nieko neskaudėjo. Nieko netrūko. Niekam nerūpėjau. Žiūrėjau žinias. Perkirpo juostelę. Davė interviu. Bombardavo. Nuskendo du vaikai ir automobilis (atskirai). Apie automobilį pasakojo ilgiau nei apie vaikus. Dirstelėjau į kiemą. Dirstelėjau į piniginę. Žvilgtelėjau į praeitį. Sudėliojau praradimus. Pasidziaugiau atradimais. Apžvelgiau įvykius. Apmąsčiau kontekstą. Įvertinau objektą. Suradau sąsajas. Išsiaiškinau priežastis. Pagerbiau tylos minute mirusius. Atsidusau dėl mylimo. Pagalvojau apie motiną. Persirengiau. Pasikasiau pakaušį. Gerai, sakau, gerai. 2001 m. spalio 9 d., antradienis, 18:23:41
Poezijos puslapis VIZIJOS |