Eglė 1999 m. rugpjūčio 3 d., antradienis, 16:45:40
Mielasis,
Tu sakei
Man tiek daug duota.
O is tikrųjų
Nieko neturiu.
Juk tai tebuvo
Tik graži paguoda
Man, moteriai
Tarp vėtrų keturių?

Mielasis,
Tu sakei,
Kad mano kelias
Pats reikšmingiausias
Iš visų kelių.
Bet tai tebuvo
Tik vilties plaštakė
Man, moteriai
Tarp vėtrų keturių.

Mielasis,
Pažiūrėk,
Jau mano žvaigždės
Išlijo lietumi
Iš netekčių
Ir niekuomet neties
Mėnulis tilto
Man, moteriai
Tarp vėtrų keturių.

Todėl jau niekad
Savo rūmų menėj
Nebeieškok manęs
Tarpu svečių.
Akimirkai patapusi
Pelene,
Palieku moterim
Tarp vėtrų keturių.

*****

Kai vasara nubris rudens arimais
Pasibodėjusi plikais laukais,
Kai širdį gaubs bedvasis užtemimas,
Pasišnekėkime laiškais.

Pasišnekėkime ramiai, juk laiko marios-
Visa žiema ir polaidis po jos.
Pabūkime savų minčių karaliais
Ir pasivaikščiokim laiškuos.

Pavargusių dienų šaltam pavėsy
Nelepins saulė spinduliais kaitriais
Ir jei tuomet kitaip neišgalėsim,
Pasišnekėkime laiškais.

Į juos sudėkim šilumą ir viltį.
Kai nieko nebeliks,gyvenkim jais.
Jeigu kitaip negalime prabilti,
Šnekėkimės,
      šnekėkimės
                  laiškais...

Eglė 1999 m. rugpjūčio 3 d., antradienis, 16:45:40
..................

Iš savo vasaros
Į mano rudenį...
Ar ne keistai likimas
Kartais elgiasi?...

*****

Kur bastaisi, mano kapitone,
Argi ligi šiol nepavargai,
Neprailgo vieniša kelionė?
Kur buvai,bastūne kapitone,
Kad manęs lig šiol nesuradai?

Tavo jūrose jau audros tyla,
Vėjas gręžiasi kryptim kita.
Grįžk namo,bastūne kapitone,
Tesibaigia vieniša kelionė.
Aš pabūsiu tavo sekluma.

Eglė 1999 m. rugpjūčio 3 d., antradienis, 16:45:40
*****

Iš savo vasaros
Į mano rudenį...
Ar ne keistai likimas
Kartais elgiasi,
Man siūlydamas
Tavąjį veržlumą,
O tau-tiktai
keistoką mano elgesį?

O aš jau ten buvau
Ir savo brandų vaisių
Kelionėj dalinausi
Su kitais.
Ar tu suprasi
Ir ar man atleisi
Už maldą pasilikti
Tik draugais?

Aš jau gerai žinau,
Kad metai grūdina,
Palikę randus
Ne tiktai veide.
Na kam gi tau
Į mano pilką rudenį,
Kai tavo vasara
Tokia žalia?

Neragink metų.
Jiems anksti į darganą.
Tegul dar kart likimas
Kortas išmeta.
Mes nekalti,
Kad mano metai
Nesutelpa tavuos
Ir iškrenta.

Eglė 1999 m. rugsėjo 13 d., pirmadienis, 18:12:05
***
Į jūros tolį
Bangos nunešė
Jaunystės laivą
Ir aš likau
Plikų pastolių
Basa keleivė

Man kojas plovė bangos
Ir glostė rasos.
Gyvenimo kely įspaustos
Tik pėdos basos.

O šiandien metai
Pasimetę
Vėl laivą stato.
Kokie dar naivūs,
Nors ir dideli
Tie mano metai.

Vėl bangos kojas plaus
Ir glostys rasos.
Ar šiandien bent kas nors paklaus
Kodėl jos basos?

Kodėl esu
Tokia liūdna
Lemties keleivė?
Kodėl mane
Lankyt pamiršo
Likimo deivė?

Ar vėl banga
Nublokš į šalį
Ir šitą laivą?
Na, kur gi Tu
Ilgai lauktasis,
Bendrakeleivi?

***

Mes taip ilgai į vienas kitą ėjom,
Ilgėjomės ir laukėm taip ilgai,
Jog žaizdomis laukimas išopėjo
Ir peršti nesugiję skauduliai.

Mes taip ilgai keliavome be meilės
Dažnai paklysdami šiame laike.
Šiandieną parašytos Tavo eilės
Nebežinia- pradžia, ar pabaiga?

Jau taip seniai ilgėjomės glamonių-
Tik vėjas teikė užgaidas visas,
O vos sugrįžus iš ilgų kelionių
Nakčia sapnuodavau Tavas rankas.

Pajūrio saulė lepino ir šildė,
O jūros bangos guodė vakarais.
Aš taip ilgai sapnuos Tave regėjau
Gyvenimą pavertusi sapnais.

Mes taip ilgai į vienas kitą ėjom,
Jog ši diena labiau nei bet kada
Su mano sapnu taip supanašėjo,
Kad nežinau-tikėti ja, ar ne?

Eglė 1999 m. rugsėjo 17 d., penktadienis, 16:58:47
*****

Aš ateisiu dažnai-
Kai išėjęs į minią
Tu ieškosi akių,
Aš ateisiu dvelksmu
Ir dar kartą save
Neįkyriai priminus,
Aš ir vėl neilgam
Iškeliausiu laiku.
Aš ateisiu dažnai-
Pirmo speigo karoliais,
Rudens dargana,
Ar vaiduoklių naktim.
Aš ateisiu per pūgą,
Per lietų, per gruodą
Susitikti ir vėl
Pakalbėt su Tavim.
Aš ateisiu dažnai-
Susisūpus į rūką,
Apsisiautus migla
Darganotais rytais,
O pabandžius paliesti,
Nubrisiu per upę,
Akyse suraibavus
Margais sūkuriais.
Aš ateisiu dažnai-
Tik manęs nematysi,
Nesutiksi manęs
Ir dienų tėkmėje.
Aš ateisiu dažnai
Nors ir ginsi,ir vysi-
Aš ateisiu bekūne,
Beveide dvasia.
Aš ateisiu tokia,
Kokią tvėrei ir kūrei.
Kai svajonių pilies
Sudūlės pamatai,
Net tada, net beveidė,
Bekūnė, betūrė-
Aš ateisiu dažnai.
Aš ateisiu dažnai.