Eglė 1999 m. spalio 23 d., šeštadienis, 13:15:26
*****

Eime į pavargėlių slėnį
Kaip ir dera - ramiai, pamažu.
Eime į pavargėlių slėnį
Nes čia pernelyg trošku.

Surengsim pavargėlių puotą
Ir būsime lygūs visi.
Neliks nei vardų tituluotų.
Basi juk vienodai basi.

Ir nebus čia nei caro, nei dvaro
Ir duona visiems ta pati.
Prie šito pavargėlių stalo
Atvirsim visi savimi.

Susėsim prie vientiso stalo
Be karūnų, be turtų, šlovės.
Prie šito pavargėlių stalo
Vien lygūs lygiems sėdės.

Iš žemės į žemę sugrįšim
Tokie,kaip atėjom -pliki
Prie šito pavargėlių stalo
Sėdės nekalti ir kalti.

Išvargę bedančiai ir turčiai
Taukuotais nuo soties žandais.
Prie šito pavargėlių stalo
Jau niekas ir nieko neteis.

Eime į pavargėlių slėnį.
Tik, kaip dera ramiai, pamažu.
Kad į jį patektum, nereikia
Nei draugų, nei pažįstamų.

Oriai sustoję į eilę
Išlikime orūs laike.
Nubraukime tystančią seilę
Troškiam pavydo veide.

Išeikim, išeikim iš lėto-
Kaip ir dera ramiai, pamažu.
Kad nebūtų liekantiems gėda,
Kad nebūtų visiems įkyru.

*****

Išsirink mane iš daugelio.
Išsirinki, negailausi.
Išsirink mane iš užkampio
Pačio pačio atokiausio.
Nesvarbu, kad aš kaimietė,
Išsirink, nesigailėsi.
Man sakysi, kad vienintelė
Ir aš naiviai patikėsiu.

Išsirink mane iš daugelio...

*****

Jau spalis.
Dar ne šlapias,
Tik glitėjantis.
Dienos taip
Begaliniai maža.
Ir jos toks
Trumpalaikis
Sušvytėjimas
Tai lyg kasdien
Aplankantis miražas.
Dangus lyg rėtis
Žvaigždėmis nusėtas
Sidabro tiltą
Jūroje nutiesia,
O rūsčios bangos
Smėlio krantą plaka
Gauruotą ranką
Į mane ištiesę.
Tokia štai sidabrinė
Spalio pasaka
Nakčia atvedusi
Mane prie jūros.
Dar nežinau
Ar patekau
Į savo krantą.
Dar nežinau ar man
Tos bangos gūra.
Dar nežinau
Ir ji nežino,
Kodėl šią vėsią,
Giedrą spalio naktį
Aš sumaniau pas ją,
Lyg gerą draugą
Su begaliniu ilgesiu
Atkakti.
Ji, kaip ir aš-
Šalta ir užsisklendus
Pakalbinta
Man nieko neatsakė.
Didinga savo
Šėlstančioj vienatvėj,
O aš baigiu sutirpt
Joje lyg žvakė.

*****

Grįžtu namo.
Į savo tuščią gūžtą
Tarp sienų keturių.
Kur visos viltys
Šukėmis sudūžta,
Kur nieko neturiu

Grįžtu tvarkingai aš.
Kiekvieną vakarą.
Tokia jau ta dalia-
Nėra nei židinio,
Anei ugniakuro
Ir šilumos nėra.

Padėki, Viešpatie.
Jei tik gali padėti,
Sušildyk sielą.Atgaivink.
Nuo purvo ir nuo
Begalinio melo
Apginki,Viešpatie.
  Apgink.

Eglė 1999 m. spalio 18 d., pirmadienis, 14:25:07
*****

Tu, kaip ir aš,
Elgies keistai,
Blaškais, klajoji,
Kankiniesi.
Tu, kaip ir aš
Eiles rašai-
Jose pasaulis
Dviems ir dviese.
Lyg du skaidraus
Vandens lašai,
Paslėpę laimę
Į pavėsį
Nors ir gyvenam
Panašiai,
Bet vis skirtingose
Kertėse,
Nes tu, kaip aš-
Eiles rašai.
Blaškais, klajoji,
Kankiniesi.

Eglė 1999 m. spalio 18 d., pirmadienis, 14:25:07
Tik tu ateik.
tegul ištirpsta skriaudos
be pėdsakų
Išnykdamos laike.
Tik tu ateik
Ir saulė prisiglaudus
Prie vieškelio
Gyvenimo gale
Palauks tavęs,
Kad vėlei palydėtų
Keliu tiesiausiu
Į manas dienas,
Kad vieną kart
Atėjus nereikėtų
Skaičiuot iš naujo
Praeities klaidas.
Tik tu ateik
Kol metai neišėjo,
palikę atminčiai
Vien albumus.
Kol dar ne viskas
Žemėj išretėjo,
Kol vis dar laukiu,
Kol kažkiek dar bus
Širdies kambuty
Virpančios ląstelės,
Kol ji tikėsis,
Kol jinai galės
Priglaust sugrįžusi
Iš ilgo kelio
Sunkios ir nuodėmingos
Praeities.
Susėsim tylūs...
Bėgti ir skubėti
Juk mums daugiau
Jau niekur nebereik...
Prie laiko nutapytos
Panoramos
Sugrįžtame visi.
Ir tu ateik.

*******
Aš ateisiu dažnai -
kai išėjęs į minią
Tu ieškosi akių,
Aš ateisiu dvelksmu
Ir dar kartą save
Neįkyriai priminus
Aš ir vėl neilgam
Iškeliausiu laiku.
Aš ateisiu dažnai-
Pirmo speigo karoliais,
Rudens dargana
Ar vaiduoklių naktim.
Aš ateisiu per pūgą,
Per lietų, per gruodą
Susitikti ir vėl
Pakalbėt su tavim.
Aš ateisiu dažnai
Susisupus į rūką,
Apsisiautus migla
Darganotais rytais,
O pabandžius paliesti,
Nubrisiu per upę
Akyse suraibavus
Margais sūkuriais.
Aš ateisiu dažnai.
Tik manęs nematysi,
Nesutiksi manęs
Ir dienų tėkmėje.
Aš ateisiu dažnai,
Nors ir ginsi ir vysi-
Aš ateisiu bekūne,
Beveide dvasia.
Aš ateisiu tokia,
Kokią tvėrei ir kūrei.
Kai svajonių pilies
Sudūlės pamatai,
Net tada, net beveidė,
Bekūnė, betūrė
Aš ateisiu dažnai,
Aš ateisiu dažnai.

*****

Gal žinai kur rasti laimės pasagą,
Gal kas išmetė, kaip sudėvėtą daiktą?
Aš nueisiu per išmintą pasaką
Išvaduosiu obelį užkeiktą.

Nugalėjus slibiną trigalvį
Išnaršysiu jo paslėptą lobį.
Gal kada jis mano laimės pasagą
Iš bemiegančios nakčia pagrobė.

Ją suradus, žemę išvaduosiu
Iš sukaustytų vasario gniaužtų
Ir pakviesiu vėją niekadėją,
Kad jisai pavasarį atšiauštų.

Ir ištirps visi ledai krūtinėj.
Atgalios sugrįš vaikystės pasaka
Ta, kurios kelionėj vakarinėj
Aš surasiu savo laimės pasagą.

*****

Ir tas negerai, ir anas,
Ir vėl rudeninės šmėklos
Užtvindė laisvas erdves
Lyg Piktojo Velnio sėklos
Krenta ir krenta vidun,
Dygdamos plėšia širdį
Ir vėl naktimis šaukiu,
Tik ir šį kart niekas negirdi.
Skęsta klampiuos purvuos
Ilgesio kupinos viltys.
Ir kaip nepabosta joms
Kas metai iš naujo skandintis?
Bet tai tik ir vėl ruduo
Ir godos, tos pačios godos.
Supilsiu visas viltis
Į savo kantrybės aruodus.
Būsiu, kaip niekad stipri,
Pažabojusi savo lemtį,
Iš aruodų semsiu ir semsiu
Begalinį troškimą gyventi.

Juk tai tik eilinis ruduo...

*****

Negailėki šiltesnio rudens,
Mano Laike,
Nedraskyk mano metų,
Neplėšyk širdies.
Ten ir taip reikalai
Be tvarkos išsidraikę.
Ten seniai negerai,
Ten seniai negerai.
Patikėsiu save
Tavo rūpesčiui, Laike,
Sutvarkyk mano dieną,
Sudegink naktis
Ir sulopyki viltį
Nuo metų palaikę
Ir prašau, ir meldžiu-
Išvalyki mintis
Nuo pilkų netekties palenų
Vienvaldystės.
Nuo laukimo besočio,
Kaltos p