Eglė 2000 m. vasario 23 d., trečiadienis, 15:46:25
*****
Išsilieju lyg upė pavasarį
Per slenksčius į pievas užliejamas
Ir, surinkus visas žemės ašaras,
Suvilgay širdies surambėjimus.
Prie dosnumo aukuro švento
Ieškodama laimės šaltinio,
Išglostau kiekvieną randą.
Tik vengiu paties paskutinio.
Išsilieju lyg upė pavasarį...
*****
Paslėpsiu aš tave į saują,
Purienų patalais užklosiu,
O vasaros vaiskiom naktim
Ir vėl pavasario ieškosiu.
Nuvytusių purienų kvapas
Palaukėj skleis salsvoką kvapą.
Tik man pavasario reikės
Prie išlakių kaštonų žvakių
Ir sidabrinės p[ilnaties
paženklinto alyvų rojaus
Ir dar-pavasario nakties,
Katros nebūčiau išmiegojus.
*****
Jau kvepia chrizantemos.
Vėsta.Ne tik sapnuos
Pavargusi esmė.
Jau išgvildentos visos
Painios temos
Ir nebaugina
Finišo grėsmė.
Jau nebaisu.
Žinau,kai smėlio pilys
Pavirsta ašarom,
Jas burtų lazdele
Be jokio pėdsako
Švariai nuplauna
Atoslūgių ir
Potvyniu banga.
Jau kvepia chrizantemos.
Vėsta...
*****
Lyg ir nieko šiandieną netrūksta
Netgi vėjas ne toks atšiaurus.
Palengva visi potvyniai slūgsta,
O juk rodės,jiems galo nebus
Bet man reikia dar vieno tvano
Ir vėjo reikia drąsaus,
Ir dar-širdy uragano
Ir tų rankų, kurios apsiaus.
*****
Man nieko nereikia svetimo.
Net draugų svetimų.
Gyvenimo dirvą išretinau
Nuo piktžolių, nuo dagių
Ir, jei vienas, kitas daigelis
Sudilgins rankas,
Neieškosiu saugios kertelės,
Jei savas, tegul.Na tai kas,
Kad skausmo Nudegintą vietą
Gal kiek ilgiau perštės.
Man nieko nereikia svetimo,
O savas juk be kaltės.

Eglė 2000 m. vasario 23 d., trečiadienis, 15:27:17
*****
Kaukši balto speigo pasagėlės
Dar vienus išnešdamos metus.
Languose - sustingę šerkšno gėlės,
O už jų -belaukiantis žmogus
Savo atmatuoto žemės gabalo,
Lopinėlio jam skirtos erdvės
Ir gerumo iš likimo rankų,
Ir trupučio laimės iš lemties.
*****
Tu man tarsi kelionė į pasaulį
Didžiuliais,neužtamsintais langais
Jame kaskart randu kažką tai naujo
Keistais, man dar nežinomais vardais.
Čia netgi vėjo dantys nebeaštrūs.
Šioje kelionėje nėra rudens,
O gyvasties ranka tapytuos raštuos
Šaltiniai stebuklingojo vandens.
Čia rasos skamba deimanto lašeliais,
Gražiausiais žodžiais kalbina tyla.
Į plaukus byra vakaro šlakeliais
Rausvai pasidabinusi diena
Tu man, tarsi kelionė į pasaulį.
Pasaulį, kuriame nėra rudens...
*****
Smėlio laikrodis smiltis vis beria-
Jam nė motais,jį vėlei apvers.
O man kiekviena smiltelė
Brangesnė už dieną rudens.
Smėliukas vis byra ir byra
Nesulaikoma srovele
Man regis, bėgimas pavirto
Begalinės liūties čiurkšle.
Ir šniokščia į praeitį metai.
Tų kur liko -jau tiek mažai.
Nesustabdomai byra ir byra
Baltųjų smilčių krislai.
Smėlio laikrodis smiltis vis beria.
Jam nė motais. Jį vėlei apvers,
Kai tik mano gyvenimo kelią
Akmeniniu luitu užvers.
*****
...O pasakos nėra.
Tik rūmai
Suskilę į kelias erdves
Ir žodžiai...
Žodžiai,tarsi dūmai,
Kažkur prasklendę
Virš manęs...
*****
Į tavo snaudžiantį užutėkį
Atūšiu gaivališka vėtra
Ir ten, suvėlusi metus,
Aš suardysiu ramią plėtrą.
Surinkus nuolaužas visas,
Uždegsiu laužą ir išeisiu.
Suvėlusi visus metus,
Atgal jau nieko nebekeisiu.