Eglė 2000 m. gruodžio 8 d., penktadienis, 08:09:53
***
... O pasakos nėra
Tik rūmai
Suskilę į kelias erdves
Ir žodžiai...
Žodžiai tarsi dūmai
Kažkur prasklendę
Virš manęs...
***
Toks šuniškai kuprinas vakaras
Šliaužia pavargusiom gatvėm,
Kad ir vėlei eilinį kartą
Susitiktu su miesto vienatvėm.
Šnabždesys pasitinka šnabždesį,
Krupsi ramybės laikas
Ir vėl į apleistus namus
Skverbiasi baimės tvaikas.
Toks šuniškai kuprinas vakaras,
Tamsą virš miesto išdriekęs,
Pavargęs sukniumba šaligatvy
Lyg piligrimas paliegęs.
Toks šuniškai kuprinas vakaras...
***
Jei pavyt norėtum,
Vykis lietų
Tik nelenktyniauk
Su likimu,
Jei pavargtum
Ir nebegalėtum,
Nesakyk - užteks,
Nebegaliu.
Jei paklydus
Kelio neberastum,
Pasikliauki
Savo lemtimi,
Jei atrodys
Skausmo neiškęstum,
Netikėki net
Sava mintim.
Jei pavyt norėtum,
Vykis lietų.
Tik nelenktyniauk
Su likimu...
***
Sutverk mane iš naujo, Sutvėrėjau,
Iš kieto ir nugludinto metalo,
Sutverki tokią, kad mane palietę
Širdin jau niekas neieškotų kelio
O šiandien Tavo prastas tvarinys
Nerimsta, blaškos sopuliu pavirtęs.
Sutverk mane iš naujo, Sutvėrėjau,
Arba sava galia nustoki girtis.
***
Mylėkite visus
Netgi nemylinčius,
Bet mylinčius
Mylėkite labiausiai...
***
Kūną velniui,
O sielą Dievui.
Tik kodėl
Ir ar dar ilgai ?
Rodos vieną
Grūdą pasėjau
Tai iš kurgi
Tie du daigai ?
***
Aš tau paseksiu pasaką
Apie Stebuklų šalį,
Apie laikus senus,
Apie gerus laikus.
Aš tau paseksiu pasaką
Apie vilties salelę,
Apie pačius gražiausius
Pasauly senukus.
Aš tau paseksiu pasaką
Ir tu ja patikėsi
Nes pasaka šita
Iš nebaigtų sapnų,
Nes pasaka šita
Apie Stebuklų šalį,
Alsuojančia Viltim,
Ramybe, Gerumu.
***

Eglė 2000 m. rugpjūčio 9 d., trečiadienis, 14:25:41
***
Ir vėl į kelią,
Vėl ieškojimai
Ir viltys.
Uždek žvakelę
Ir nustok kankintis.
Aš juk ne amžiams išeinu,
Man dar ne laikas.
Gal tik šiek tiek
Per daug kelių
Ir aš lyg vaikas
Visus juos noriu palytėt,
Pėdas palikti.
Vėliau galėsiu pailsėt,
O gal išnykti...
Ir vėl į kelią...
***
Kartais pats nežinai ko daugiau.
Renki savo laimės trupinius,
O gyvenimas vis dažniau
Rašo laiškus sielvarto kupinus.
O gyvenimas vis dažniau
Iš anapilio priima ženklus
Ir mūsų žingsniai maži
Tampa tokie neženklūs.
Ir mūsų būties esmė
Tampa tokia menkutė,
Kai žinai, kad kažkur užmiršta
Blaškos brangi minutė.
Gyvenimas vis didesnį
Išbandymo laiką skiria,
Bet stovėdami jo pakrašty
Dar esam tokie nepatyrę.
Kartais pats nežinai, ko daugiau,
Glostai pasenusį randą
Ir girdi, kaip visai netoli
Giltinė dalgį galanda.
***
Nupinsiu taką
Iš sielos į sielą.
Juo viens pas kitą
Į svečius ateisim
Ir pamažu, lyg vašką
Po lašelį
Vėl šilumą
Į širdį įsileisim.
Nuausiu juostą
Iš sielos į sielą
Visom vaivorykštės
Spalvom pražydusią,
O viduje
Įausiu gėlę
Ir peteliškę
Pasiklydusią.
Numegsiu taką
Iš sielos į sielą
Ir niekam jo neleisiu
Išardyti.
Gal pasirodysiu
Netikusi mezgėja,
Bet leiski man
Nors kartą pabandyti.
***
Nauja pradžia
Prisotinta tikėjimu,
Nauja pradžia
Prisirpus viltimi.
Dar taip toli
Iki susvetimėjimo
Ir netekties
Šešėliai svetimi.
Nauja pradžia
Dosni ir išsiblaškius.
Raškau ir vėl
Prisirpusius vaisius,
Kuriuos jau, rodėsi,
Esu nuraškius
Ir jau kitų
Regėjos, nebebus.
Nauja pradžia
Vilioja ir svaigina
Apraizgiusi tirštais,
Saldžiais tinklais
Ir aš, apsvaigus,
Lyg nuo gero vyno,
Vėl patikėsiu
Pažadais dosniais.
Bet ji ateis.
Pati mane suradus
Apkaltins ir nuteis
Gyvent kančia.
nauja pradžia
Negelbės ir neteisins,
Kol dar gyvena
Pabaiga sena.
***
Na tai kas,
Kad negrįžtamai.
Na tai kas.
Mes tebuvom
Pažįstami,
Nors tikėjom,
Kad galbūt
Vieną kartą suves
Tavo ar mano
Fėja.
Bet nei aš
Nesulaukiau,
Nei tu.
Jos ėjo pro
Šalį,nuėjo
Išbarstę
Geltonus lapus,
Mano ir tavo
Fėja.
Surinkę
Rudens spalvas
Į savo
Virpančius delnus,
Susitarkime-
Na tai kas.
Ir likim
Likimui
Švelnūs.
***
Nuėjo

Eglė 2000 m. rugpjūčio 3 d., ketvirtadienis, 09:52:38
***
...Byra -subyra, bėga-nubėga
Dienų smiltelės po vieną, po vieną.
Pinas į pynę, kraunas į žiedą,
Kol susibūrę metais nurieda...
***
Jei galėčiau,
Dovanočiau vėją,
Kad išglostytų
Pavargusias rankas.
Jei galėčiau,
Dovanočiau saulę
Ir visas tamsių
Naktų žvaigždes.
Jei galėčiau
Išvaryti skausmą
Iš širdies,
Iš kūno, iš namų,
Dovanočiau ištisą
Pasaulį,
Jei galėčiau...
Bet juk negaliu.
***

Eglė 2000 m. lapkričio 15 d., trečiadienis, 06:42:11
***
Aš karščiuoju tavim.
Kliedesys vis stiprėja
Į naktį.
Nors esi, nors šalia,
Bet ta stingdanti
Baimė netekti,
Pasivertus liga,
Ar šešėliu virtusia
Nuojauta
Man jau perša baudas
Ir netikusią savo
Užuojautą.
Tas kažkas
Mane nuolat
Stebi ir laukia,
Ir žeidžia.
Tas kažkas,
Užvaldęs liga,
Be tavęs gyvent
Nebeleidžia.
Nors esi, nors šalia,
Bet ta stingdanti
Baimė netekti...
O diena vis anksčiau
Ir anksčiau
Pasitinka
Karščiuojančią naktį.
***
Aš, kaip ir tu,
Tikiu, kad mūsų laikas
Mums dar atseikės
Savo dalį.
Tik kartais gal
Kantrybės pritrūkstu,
Kai pas kitus
Jis nulekia pro šalį.
Man, kaip ir tau,
Palikęs tuščią lauką.
Jame kol kas boluoja
Viltys seklios
Ir mes darkart
Išvaikščioję gatves,
Nenorim patikėti,
Kad jos aklos.
Aš, kaip ir tu
Dar laukiu mūsų meto.
Pavargusi, išsekusi,
Bet laukiu,
O rudenys lapus
Vis drasko, meta
Ir vis giliau šalčiu
Kvėpuoja laukas.
O mūsų viltys,
Mūsų seklios viltys
Lediniu patalu
Save užkloję,
Tikėjimui tave,
Kaip ir mane,
Jau tūkstantąjį
Kartą paaukoja.
***
Nesielvartauju
Dar neskauda.
Dar širdyje
Neištuštėjo.
Dar tvenkias
Debesys į audrą,
O viltys dar
Nesutrupėję.
Čia viskas dar tik,
Dar tik vėsta,
Dar pelenai
Neišbarstyti.
Kažkas dar bando
Prisiliesti,
Kažkas dar bando
Prisivyti.
.................
Nesielvartauju.
Dar neskauda.
Dar širdyje
Neištuštėjo.
Dar tvenkias
Debesys į audrą
Ir viltys dar
Nesutrupėję...
***
Einu ir einu,
O kely vien tik slenksčiai.
Jie vis auga, platėja
Ir galo nėra.
Kažkur dega ugnis,
Kažkur stūgauja vėjai,
O čia amžinu įšalu
Siela nėščia.
Ir taip nesulaikomai
Veržiasi ašara.
Nudeginus skruostą
Nuslysta žemyn,
Staiga suledėjusi
Krinta į pašalą
Ir skaudančiu aidu
Įstringa širdin.
Einu ir einu.
O čia vėjai, čia šąla.
Čia naktis ne naktis
Ir diena, ne diena.
Ten toliau žydi gėlės,]
Ten toliau geria kavą,
Tik manęs ten nėra
Niekada, niekada.
***
Sužavėta, pakerėta
Ir kalta, ir nekalta,
Negaliu nesižavėti
Tavo žvilgsnio liečiama.
Negaliu širdies išduoti-
Laimė pernelyg trapi,
Kad galėčiau ją aukoti.
Tegul lieka paslapty
Lyg regėjimas, lyg sapnas,
Lygu pasaka gera,
Lyg paklydusi svajonė
Su labai gražia pradžia.
Pakerėta, sužavėta
Aš nešioju širdyje
Visą tai, kas joj sudėta
Neišbarsčius pakely
Kažkada lytėtos laimės,
Pirmo jausmo trupinių,
Nesulaikomos palaimos,
Skęstant gelmėje akių.
Ir to šilto gero žodžio,
Lydimo prasmės gilios.
Tai, kas širdyje sudėta,
Amžinai ir visados.
Pakerėta, sužavėta
Negaliu naujam kely
Nei išteisint, nei nuteisti
Praeities ateitimi.
***

Eglė 2000 m. rugpjūčio 3 d., ketvirtadienis, 09:52:38
***
Kelias mano stiklinis
Sudužusiom šukėm nusėtas.
Kojos seniai įpratę,
Nebekraujuoja pėdos.
Šėlsta įgirtęs kankanas
Ir aš lyg vėjas sukuosi.
Na, sukis,gyvenime,sukis-
Aš iš tavęs juokiuosi...
Paskubėk su mani į taktą,
Stipriau į šukes atsispirki.
Mano kojos įpratę,
O tu savomis pasigirki.
Nagi, gyvenime, nagi,
Pašok su manim kankaną.
.......................
Ant kraujuojančių šukių
Mano siela gyvena.
***
Į tavo ir į mano gatvę
Ateina ilstanti senatvė
Pasiligojusi, basa.
Jos kojas glostanti rasa
Nebegaivina ir negydo.
Senatvė nekelia pavydo.
........................
Jaunystė gailesčiu nulydi,
Nes jai dar visos gėlės žydi.
Nes jai dar visos gėlės kvepia,
Drabužiai jos nesusitepę.
Ji nesmalsi, ji net nemato
Savęs po daugel daugel metų.
O laiko ratas sukas, bėga
Per žalią vasarą, per sniegą,
Bet šiandien jai tikrai nereikia
Žinot, kaip laiko dėsniai veikia,
Nes dar negreit į josios gatvę
Ateis iškaršusi vienatvė.
***
PADANGIŲ AŠARA
Į žemę purviną vėl krenta
Padangių ašara sūri
Ir nežinia, ar kas supranta,
Kad tai ne lašas vandeny.
Vilties pridengus žemę stogu,
nebetausodama savęs,
Dažnai išleidžiu sielą nuogą
Į tamsias, purvinas gatves.
Tabako dūmuos paskandinus,
Palikusi girtoj nakty,
Rytais apsunkusią nuo vyno
Ir vėl pasitinku kely
Pavargusią, nešvarią, piktą,
Išniekintą ir be kaltės
Ilgai ją raminu priglaudus
Prie savo verkiančios širdies.
Kai mano ašaras nuplukdo
Padangių ašara sūri,
bedalei sielai nieks netrukdo
Ir vėl apsigyvent many.
..............................
Nenuostabu, kai žemėn krenta
Padangių ašara sūri-
Čia žemėj niekas nesupranta,
Kad tai ne lašas vandeny.
***
Nemanyk, kad palūžau. O, ne.
Tas mažas savęs išdavimas,
Kelios ašaros akyse
Ir veidu tekantis grimas
Tai tik skausmo šešėlis trapus
Ir praėjusio griausmo aidas.
Ašaras vėjas išpūs
Ir išglostys kasas palaidas.
Išsivedęs ilgai negražins
Vis ieškodamas kelio į nežinią,
O paskui viltimis padabins
Kankintą ir niekintą sąžinę.
Šokinėdamas griovio krantais
Pabandys sugražinti į pradžią
Ir uždengs suadytais tinklais
Sielvarto gelmę skradžią.
Galiausiai namo parves,
Nupūtęs dulkes nuo tako.
Nemanyk, nepalaužei manęs.
Dar šį kart manęs užteko.
***