Irnos eilėraščių rinkinys, Nr.2

NE SU ŠAUKSMAIS...

Ne su šauksmais ir aimanom tyla ateina –
Ją iškilmingai neša Didis ilgesys.
Kai tūkstančiai virpėjimų į vienį eina,
Apmalšta žemės pragaištingas sopulys.

Ir pamatai, kad jūra tyli net kai šėlsta,
Kad miškas ošia tik švaria tylos gaida.
Skliautai dangaus iš po nakties vėl tyliai mėlsta
Ir giesmės paukščių susilieja su darna.

Tiktai žmogus ištaręs žodį viską griauna,
Triukšmingai dauginasi jo pikti ženklai,-
Ir atslenka kančia baisi it ledo briauna,
Nes su tyla sutapt nesistengia visai...

2002 m. rugsėjo 1 d., sekmadienis, 10:59:09

KARALIŠKUMAS

Aukščiausių dėsnių pergamentas
Išlaiko rūko vėl išniro...
Leisk, būsiu Tavo instrumentas-
Šviesos ir nuolankumo lyra.

Kas amžinąją regi naktį
Ir kenčia praradimų gėlą,
Uždegsiu Tavo meilės dagtį,
Tegu apšvies našlaitę sielą.

Tikėjimą ir atkaklumą
Praradusiam tarp kelio vingių
Priminsiu Tavo įžvalgumą
Tarp posūkių būties lemtingų.

Kas atleidimo nesulaukia,
Atsiprašyti ryžto stinga,
Prie išminties Tavosios plauko
Teprisiliečia stebuklingo.

Tam, kam išseko jau kantrybė,
Keitimosi užstrigo ratas,
Kalbėsiu aš apie didybę,
Ramybės ir laukimo metą.

Aukščiausių dėsnių amžinumą
Mes prisiminę lyg netyčia,
Pažinsime KARALIŠKUMĄ
Savo tylioj širdies bažnyčioj.

2002 m. rugpjūčio 25 d., sekmadienis, 13:59:20

KODĖL

Kodėl praeiname pro šalį,
Kai reiktų susiliet širdim?
Kodėl tiek metų nė laiškelio,
Tiktai mintim, tiktai mintim...

Ženklai likimo buvo aiškūs,
Tiktai jausmai tokie akli -
Išspyrę nuoskaudą į aikštę,
Mes tapom tarsi svetimi.

Dažnai, dažnai "atleisk" kartojam
Sapnuos ir nevilties dienom
Ir seną nuotrauką nešiojam
Su jau išblukusiom aistrom.

Keliai, lyg bėgiai išsiskyrę,
Kai susitiko nelauktai,
Gerokai jau abu pražilę
Į tolį žvelgėme ramiai...

Ir vė, tiek metų nė laiškelio,
Tiktai mintim, tiktai mintim...
Kodėl praeiname pro šalį,
Kai reiktų susiliet širdim?

2002 m. rugpjūčio 17 d., šeštadienis, 23:07:10

MIRAŽAS

Gal Tu esi taškelis mažas?
O gal plati erdvė esi?
Jaučiu, lyg būtumei miražas,
manosios sielos sumaišty
beformę tuštumą užpildęs
šviesiuoju spinduliu sakash,-
Mažytę katedrą dar šildai
ir primeni vis man - "Kas aš?".
Žinau, nebegaliu raudoti,
tarsi Hagara dykumoj.
Ir spindulį šviesos paduoti
aš privalau tiktai tyloj.
Į Tavo meilę atsirėmus,
aš palengva namo grįžtu,-
Palaimos vandenyno jėgos
vėl taps rausvuoju miražu...

2002 m. rugpjūčio 16 d., penktadienis, 13:27:24

MEDITACIJA - 1

Dejuoja, šnirpščia anapus lango lietuviškos žiemos drėgmė.
Ritmingai teška nuo stogų tirpstančio sniego lašai.
Anapus lango...
O šiapus,nakties aistrų kambaryje, tamsu.
Tarsi pataikaudamas graudžiai gamtos aimanai, tiksi laikrodis -
žmogaus sukurto laiko matuoklis.
Šiapus...
Klausausi tylaus dialogo.
Ten - laša. Čia - tiksi. Laša. Tiksi. La...
Ką?
Išgirstu, ne - greičiau pajuntu, trečiąjį...
Labai panašų į tuos du.
Anapus - laša. Šiapus - tiksi. Ir?
Širdies pulsas!
Vilčių, troškimų, džiaugsmo ir liūdesio balsas!

Apsidžiaugiu netikėtai įžvelgusi retą derinį. Trio.
Bandau šiuos skirtingos prigimties tvinksnius sustyguoti.
Sulieti į įsivaizduojamo vienio dermę, ritmą, muziką...
Net nekvėpuoju. Manęs tarsi nėra. Sekundės dalelytė ir...
Išnykstu visiškai. Ištirpstu pulsuojančioje tyloje.
Susilieju su dangum ir žeme.
Su lašais ir laiku.
Su praeitimi, dabartimi ir ateitimi.
Su šiapus ir... Anapus?
Bekraštis, bespalvis, belaikis, bekvapis, beformis BUVIMAS...
Net begarsis. Tai AŠ?
Viena sekundės dalelytė! Mirksnis!
Vieną vienintelę sekundės dalelytę - aiškiaregė gelmė...
Ne dangaus. Ne žemės. Ne žmogaus.
Kažko neįvardijamo. Pamiršto, bet labai svarbaus. Amžino.
ESMŲ ESMĖS ESMO.

2002 m. birželio 28 d., penktadienis, 22:06:49

MEDITACIJA - 2

Žiūriu į baltą debesį.
Žydrame danguje.
Debesis baltas. Dangus žydras.
Debesis keičia formą. Dangus ne.
Keičiantis formą debesis...
Žydras dangus...
Ir Aš. Čia.
Debesis - ten. Aš - čia.
Žiūriu į baltą debesį...
Ne. Nežiūriu.
Aš debesyje...
Aš - debesis...
Baltas, keičiantis formą debesis...
Gera būti debesiu.
Gera keisti formą.
Išnykti. Ištirpti. Susilieti su juo.
Gera būti...
Čia. Ten. Niekur.
Tik būti...
BŪTI BUVIMU BŪTYJE.

2002 m. birželio 28 d., penktadienis, 21:45:48

MEDITACIJA - 3

Horizontas...
Tarp jūros ir dangaus.
Tarp dangaus ir jūros.
Spalvos...
Dangaus žydra.
Jūros sodri.
Auksinis takas...
Saulė danguje.
Saulė jūroje.
Takas į mane. Per jūtą.
Einu saulės taku.
Link horizonto.
Sodri kaip jūra.
Žydra kaip dangus.
Auksinė kaip saulė.
Aš...
Aš - horizontas. Jungtis...
Jūros. Dangaus. Saulės.
Gera būti horizontu.
Gera būti jungtimi.
Jungtimi VISO Į VISUMĄ.

2002 m. birželio 28 d., penktadienis, 21:36:59

MEDITACIJA - 4

Žvakės liepsnelė...
Magiškas ugnies liežuvėlis.
Karštas.
Plazdantis.
Spalvotas.
Aplink jį aura.
Mažytė vaivorykštė.
Vos matoma pastelė.
Negaliu atitraukti akių.
Neatitraukiu...
Žvilgsnis sustingsta.
Nemirkčioju.
Visą amžinybę...
Liepsnelės viduje - tarnystė.
Tarnystė degti...
Šviesti...
Keisti...
Gera būti liepsnele.
UGNIMI...
Kuri keičia viską.
Kurios nekeičia niekas.

2002 m. liepos 18 d., ketvirtadienis, 22:15:18

MEDITACIJA - 5

Irna.

Miškas.
Lieknos pušys.
Šaknim į žemę.
Šakom į dangų.
Ramios. Nuolankios. Tiesios.
Lyg įtemptos stygos.
Tarp žemės ir dangaus.
Stoviu tarp jų.
Ramiai. Nuolankiai. Tiesiai.
Kojom į žemę.
Mintim į dangų.
Užsimerkiu.
Vėjas šiurena viršūnėmis.
Čiulba paukštis.
Krinta kankorėžis.
Dūzgia kamanė.
Girgžda kamienai.
Tvinksi. Širdies. Pulsas.
Tai - tyla. Harmonija.
SUTARTINĖ SU BŪTIMI.
Įsiklausau.
Susilieju su mišku.
Su mišku. Susilieju.
Aš - pušis. Viena iš jų.
Gal mirksnį...
Gal amžinybę...
Gera būti pušimi.
Mišku.
Šaknim į žemę.
Šakom į dangų.
Lyg įtempta styga.
Tarp žemės ir dangaus.
Nors mirksnį
SUTARTINĖJE SU BŪTIMI...

2002 m. rugpjūčio 15 d., ketvirtadienis, 20:36:28

PALIESTI TYLĄ

Irna. 2002 m. liepos 28 d., sekmadienis, 23:07:20

Ten, kur raudonas dangaus kraštas,
Kur dienos baigia savo bylą,
Skliautai nušvinta žvaigždžių raštais
Ir skelbia palaimingą tylą.

Nakties tamsoj dangaus artumas
Išlydo nerimą ir skausmą,
Ir nebe toks baisus atstumas
Į pakylėtą, šventą jausmą.

Regėjimų mąsli aukštybė
Prišaukia įžvalgas ir galią,
Eik su manim į šią didybę
Ir pasiimki savo dalią.

Pažvelk į erdvę - ji alsuoja!
O laiko koks tikslus žaidimas!
Ir tik tyloj šventoj pulsuoja
Tas begalinis sutarimas!

Ten, kur raudonas dangaus kraštas,
Kur dienos baigia savo bylą,
Eime kartu žvaigždynų raštais
Paliesti palaimingą tylą...

2002 m. liepos 28 d., sekmadienis, 23:07:20

BALADĖ APIE ATJAUTĄ

Vėjuotą, šiurpią rudens naktį,
Kai sielos blaškos sumaišty,
Man trumpinant žvakelės dagtį,
Kažkas suklupo tarpdury.

Nelaimėlis liūdnai tylėjo -
Drabužis permirkęs kraujuos,
Nugairintas jo veidas vėjo
Bylojo pragarus kančios.

Jį švelniai pakviečiau į vidų
Prie židinio ugnies karštos,-
Iš jo esybės dvokas sklido
Negyjančios senos žaizdos.

Ilgai prausiau jo kūną trapų,
Aliejais ištepiau žaizdas,
Jis man nė žodžio nepasakė,
Kai paliečiau slapties stygas.

Paskui ilgai ir švelniai grojau
Ligi palaimintos aistros
Ir šventą ilgesį aukojau
Be pabaigos ir be pradžios.

O auštant akys jo spindėjo
Ir neprisireikė kalbos,
Tik nesupratęs jis išėjo,
Už ka tiek buvo šilumos.

Vėjuotą, šiurpią rudens naktį,
Kai sielos blaškos sumaišty,
Mąstau, patrumpinusi dagtį,-
Iš kur tiek atjautos širdy...

2002 m. liepos 24 d., trečiadienis, 22:03:27

KAROLIAI

Kai ryto pajautos sukyla
Ir stoja šventas giesmių laikas,
Jaučiu likimo savo bylą
Ir šypsaus patikliai lyg vaikas.

Kuomet dienos kerai nušvinta,
Maišydami viltis kaip kortas,
Žinau, likimas mano kinta,
Nes nebereikia dvasiai torto.

Žvaigždė Vakarė kai sumirksi,
Į savo fiordus skuba troliai,
Matau, kokie margi ant kaklo
Likimo suverti karoliai...

2002 m. liepos 13 d., šeštadienis, 21:50:48

GERUMO SKONIS

Bejėgiškumo kryžių nešam,
tarsi nupuolę angelai.
Gerumo duoną giliai kasam,
kol suaižėja trupiniai.
Ir bijome pažvelgt į dangų,
pašaukti ilgesį vardu,-
geriau tebus ruduo už lango
ir šleikščiai sieloje ramu.
Gyvenimas jau lekia šuoliais -
nebesuvokiam, kas gerai...
Ir nebemokam būt net broliais,
prasmės iš to mums per mažai.
Godumo rožinį kartojam
nuo pat gimimo lig mirties
ir niekaip neišsivaduojam
iš permainingos prigimties.
Tai išrėkiam, tai šiaip nutylim,
skandiname dienas buity.
Vieni kitų visai nemylim,-
vieni kitų mes neverti.
Kaip žodis - taip akmuo į širdį-
šėtono triumfas toks saldus!

Po to, gerumas mūsų smirdi
ir skonis būna jo kartus...

2002 m. liepos 13 d., šeštadienis, 12:50:01

ILGESYS

Regiu tave, švelnusis mano drauge,
Gal praeities, gal ateities sapnų krašte...
Ir nežinau, ar reikia man dar saugot
Tą šventą ilgesį būties rate.

Jaučiu, kai tu eini per Paukščių taką,
Aušroj su medžiais ir žolėm kalbi,
O vakarais prie židinio ir žvakių
Aukščiausių dėsnių tomus gvildeni.

Kai pažvelgi skaidriu žvilgsniu į dangų
Ir glamonėji mano žvaigždę akimis,
Atvėrusi aš savo sielos langą,
Tampu žvaigžde tavąja mintimis.

Nušvinta tavo akys lyg smaragdai -
Gal praeities, gal ateities sapnų krašte...
Ir suprantu, kad privalau aš saugot
Tą šventą ilgesį būties rate...

2002 m. liepos 2 d., antradienis, 20:41:16

SUSILIEJIMAS

Jau blėsta rytmetinis
Paukščių takas,
viražais nusispalvina
dangus.
Turiu užmigt
tiek daug tau nepasakius...
Kol ratas apsisuks
virtualus,
ramins man sielą
palaimingos trelės -
laukimas, tarsi vynas,
net svaigstu...
Matau vėl ženklus debesy -
it strėlės -
kurioj erdvėj šią naktį
būsi tu.
Iš ten tiesi man ranką
lyg karalius,
be žodžių sielos kalbą
supranti.
Vėl leidi išsiverkt man
iki valiai
ir kantriai skausmo ašaras
renki.
Kasnakt širdim matuoju
Paukščių taką
ir glostau tavo erdvę
akimis.
Žinau, jauti. Ir laimini
per sapną
susiliejimą būsimą
su tavimi.

2002 m. liepos 2 d., antradienis, 20:29:16

PAŠAUKIMAS

Kai blėsta išnaktės žvaigždėtos
Ir išaušriai migloti bunda,
Jaučiu, kaip dievo mintys lėtos
Medžius su dangumi sujungia.

Girios malda - tai jos ošimas,
Tarsi gražiausia sutartinė,-
Meilės dausoms išpažinimas
Už šventąjį Būties buvimą.

To prakilnumo nepasiekęs,
Neįsisavinęs ošimo
Mažytis piktas žmogus-sliekas
Praranda didį pašaukimą.

Ir tampa jo darbai niekingi
Iš skaudžiai žmogiškos vienatvės-
Be dieviškojo įkvėpimo,
Be pajautos ir be pilnatvės.

Kai blėsta išnaktės žvaigždėtos
Ir išaušriai migloti bunda,
Meldžiu: te dievo mintys lėtos
Ir žmogų su dangum sujungia.

2002 m. birželio 29 d., šeštadienis, 22:26:25

Poezijos puslapis VIZIJOS
Literatūrinis puslapis SKAITINIAI
Fantastikos puslapis
Filosofijos puslapis