kranklys 1999 m. rugpjūčio 19 d., ketvirtadienis, 15:25:15
Issitraukiau pistoleta ir nukepiau apsisaukeli. net geriau paliko. Norit paklaust ka? Ogi Krankly.

Kranklys 1999 m. rugpjūčio 18 d., trečiadienis, 19:07:44
Parašysiu ir aš viensyk,
O tu, žmogeli, skaityk!
Rašiau, tušinukas užkaito,
Bet to šlamšto niekas neskaito.
Mano siela - kaip jūra beribė,
Bet iškyla į viršų tuštybė.
Pasakyti daug ko neturiu,
Bet kuriu ir kuriu,
Kūriku tarnauju.
Chi - chi!

kranklys 1999 m. rugpjūčio 17 d., antradienis, 07:33:02
Kazkas judejo erdveje ir laike. Kelione be pabaigos. Jis negalejo sustoti. Jis buvo ne Jis. Jis nebepriklause sau. Bet Jis turejo atminti.

Ugnis! Zaibas trenke i medi. As stoviu rankoje laikydamas degancia saka. Godi ugnis! Ji prarys viska: gyva ir mirusi, minksta ir kieta. Pakvipo svylancia mesa. As laukinis. As labai laimingas. As dulkinu savo genties moteris. Cha! Skausmas. Vilkas dantis. Jis alkanas. As vilkas. Uodziu ora. Kazkur avys. Avys. Stai jos. As puolu. Suksniai, kraujas, skausmas ir tamsa. Pramerkiu akis. I mane ziuri mano budeliai:
- Ant lauzo eretika! Ant lauzo ji!
Ugnis panaikins visus pedskus. Minia dziaugiasi.
Atsisuku. Dievas atbega su bokso pirstine. Bumt! Po akimi melyne. Melynes. As renku jas. Nenoriu nieko zudyti. Salia stovi Giltine. Jos apsiaustas sulopytas, dalgis atsipes, o dantys sugrauzti karieso. Pro sali prabega Gyvenimas ir Likimas. Laime rodo liezuvi.

Mano erskeciuota galva galva nusvyra. :Teve padek man! Padek!"
- As nenoriu mirti! - saukia tevazudys. - Pasigailekite naslaicio, - rauda visu balsu.
Mano rankos kruvinos. Krutineje stirkso durklas.
- Pelenai pavirs i pelenus, dulkes i dulkes...
Mintis kaip zaibas perskrodzia erdve. Gimiau, kad mirciau.
- Mirk sunie! - staugia tevas. - Mirk!
Ugnie! Man reikia Tavo silumos. As gimiau, ber dar nemiriau..
As daviau i snuki Gyvenimui. As noriu gerti.
- Duokit vandens... Vandens... - svokscia mirstantis kunas.
Plaukai suglaistyti. Patenkintas. As antikristas.
- Jie turi mirti!
Patenkintas. As patenkintas.
Sviesa ir Tamsa. Radau riba tarp ju. Radau. As pardaviau siela velniui.

Laikas teske Ji i uola. Jis isdygo Cia, o pranyko Ten. Erdve didele. Vietos uzteks visiems. Jis kyla aukstyn, kad nukristu bedugnen...


Akys atsimerke.
- Sapnas... Tai buvo sapnas! - susnabzdejo lupos. - Sapnas... Atsikeles ant stalo pamaciau kruvina durkla. Staiga suskaudo krutine.
Zinojau, kad tai tik pradzia.

[1994 pavasaris]

kranklys 1999 m. rugpjūčio 17 d., antradienis, 07:17:50
Stovejau vidury gatves kai prapliupo lietus. Stovejau ir keikiaus. Bala aplink kojas gilejo, o as masciau kad tokia sumauta istorija galejo nutikti tik man. liudna masciau. Labai liudna. Mintyse isplauke zodziai kad mastymas laisvanoriska parabanga. Koks vis delto tai buvo kretinas, galvojau. Mastymas yra niekam nereikalingas dalykas, kuris tik sunkina zmogaus gyvenima. Mastymas yra tik silpnaprociams, kretinams ir siaip visokiems nesubrendeliams. O gal vis delto tai mano kalte, kad atsiduriau tokioje situacijoje? Nezinau... O kas zino? O dievai kad as zinociau... O lietus krito ant mano galvos ir staiga prisiminiau kai ka tik, neseniai, tik si ryta, bandziau nusizudyti. Pistoletas virpejo mano rankose, mintys sukosi svaigananciu greiciu taciau pirstas neklause mano valios komandu. Jis gi irgi norejo gyventi. Oi kaip jis norejo, net man paciam klaiku daresi. Mano smegenys reke: as noriu mirti, istaskyk mane, istaskyk! O stai pirstas neklause nei smegenu nei manes. Na stai pagaliau mano smilius pradejo lenktis, ir jau tikejausi kad mano smegenys istyks ant sienos kai viska nutrauke skambutis i duris. Argi ne kvaila priezastis nutrukti savizudybe? Taigi imeciau pistoleta i stalciu ir nuejau atidaryti duru. Uz ju stovejo pastininkas.
-Jums laiskas, - tarstelejo ir keistu zvilgsiu zvilgtelejo i mano veida.
Laiskas.... mhm. O tuo paciu sukilo priesiskumas zmogui. Ko gi jis taip spokso i mane??? Jis ka, zmogaus nemate? O veidrody pamaciau keistai beformi, balta silueta is kurio plieske dvi raudonos zarijos. Taip .. Keistas snukis.... Lavonas, bandziau smaikstauti, bet ta ryta juokai nesiseke. Neprajuokinau net voro kabancio palubej, ka jau cia kalbeti apie save. Ai, pagalvojau, reikia eiti ir prisigerti jei jau nesugebu nusizudyti.... Zinoma jus norite suzinote kas buvo parasyta laiske.

Jei trumpai tai buvo zinute is banko. Ir ji skambejo mazdaug taip: mes bankrutavome, jusu babkes lieka mums, o jums spyga po nosim.

Ejau i bara kai pamaciau JA. Mergina, setona ir dieva vienam asmeny. Mano keliai taip ir sulinko. Labas, pasakiau virpanciom lupom.

O ji: atstok kompiuteristo snuki. Vistiek neisiu su tavim i lova. Mano keliai dar labiau sulinko, bet dabar ne isdziaugzmo. Liudna liudna kaskaip, o kad taip kaska nuveikus protingo masciau. Bet kas is to??? Joks cinismas, joks juokas man nepades, as esu homo sovietikus ir visiems nusispjauti, ant manes. O man nusispjauti ant visos zmonijos, ant viso pasaulio, visos visatos.
Ant paties saves...

Masciau, o lietus lyjo vis smarkiau, pro sali ejo susikuprine zmones, pasislepe po skeciais, pasislepe nuo pasaulio, nuo saves, nuo visko. Atkreipiau demesi ir i juos. Keisti padarai, keisti. Stai stoviu as juodai nusiteikes ir niekam as neidomus nors ir stoviu vidury balos, nors ir mirkstu per pati lietu. Paimciau stai cia, vidury gtaves nusisauciau, ir niekam tai nerupetu... Sitai suvokus kaskaip nuotaika pati pradejo taisytis. Gyventi yra gerai, masciau.

Ejau gatves viduriu, taskiau balas, masinos pypsejo, o man taip buvo gerai.
- Ei tu, asilo galva, - isgirdau, - traukis nuo kelio!!!
Norejau as jam pasakyti ka nors slykstaus, labai slykstaus, taciau, kam to reikia??? Tegul zmogus issilieja, gal jam palengves.

Staiga pamaciau baloje sedinti bomza ir istiesusi man savo ranka. ir tu nori pinigu, syptelejau as. ir as noriu, tarstelejau, ir sleptelejau salia jo. gal numes ir man kas kokia gelezini gabaleli. gabaleli laimes kaip kaskada parase mano daugas. pro sali plauke zmones o as sedejau apsikabines bomza: jis buvo slapias ir as buvau slapias, jis sedejo baloje ir as ten sedejau. kuo ne krikcioniski broliai??? sedejau ranka istieses, nieko nemastydamas, nors.... meluoju masciau as masciau. Stai sitas gyvenimo budas geras... nereikia kiekviena diena sedeti prie kompiuterio, nera jokio boso, nereikia ziureti ir daryti planu, nera kalendoriaus. o yra tiek daug!!! saule, lietus, zmones, zvaigzdes. ir prisiminiau kaip paraudusiomis akimis pakildavau nuo kompiuterio ir eidavai i troleibuso stotele.
Stoteleje pakeldavau akis i besileidziancia saule ir smegeni

Spaudikė 1999 m. balandžio 7 d., trečiadienis, 15:09:07
Palijo sanitarinis lietutis, orelis visai šiltutis ir švarutis, gaivutis ir skaidrutis. Na, gal tik kiek apsiniaukę. Bet dulkės tapo prispaustos prie asfalto. Žinoma, tai gana žiauru, bet ka padarysi. Taip buvo nuo amžių. Tai padeda dirvozemio formavimuisi. O be to visi ką nors stengiasi prispausti (prie sienos), išspausti (paskutinį prakaitą), užspausti (pinigus), spausti (sultis) ir t.t. iki b-e-g-a-l-o. Taip jau Marijos žemėj ir ne tik Marijampolėj. Spaudžiam ir mes. Būkim dideliais žmogėnais (žiurkėnais). Nebijokim spausti. Ach, kaip gera jausti savo jėgą... kitam, kitiems - visiems. Ach-ach-ach.

Apie šventas vietas 1999 m. balandžio 7 d., trečiadienis, 15:00:49
Ach, ta šventų vietų praeitis... prabėgusių dienų aidas.
Energijos išsilaikymo dėsnis (variacija): jei kažką siurbi, tai ir išsiurbi - nieko čia jau nepadarysi. O dažniausiai siurbi ne vienas. Kiekvienas gali kitaip suprasti vietos šventumą. Vienam malonu būti, kitam pasiimti...
O šventos vietos reikalingos, dar ir kaip. Net jei turi ir butą, ir mašiną, ir...

Tokia ta mano Vizija (liet. regėjimas)

Gustis 1999 m. kovo 15 d., pirmadienis, 21:01:56
As grauziu mokslus, ieskau darbo
Juk man - jau dvidesimt dveji...
Problemu - kaip Augejo tvarte
Jas diena nakti mest gali...

Ateis pavasaris geletas
Naujais jausmais sirdis patvins
Ir muzika, kazkur girdeta
I toli saukti tyliai ims

Nueisiu ten kur dar nebuves
Ir pasiklysiu tarp ziedu,
Tylesiu taip, kaip tyli zuvys,
Nusikvatosiu griaustiniu...

Ir man atrodys, kad be vargo
As laime rast galiu savy...
Tylek, kavaily! Ieskoki darbo!
Juk tau jau dvidesimt dveji...