Lulu 2004 m. gruodžio 18 d., šeštadienis, 23:15:35
Tik fortepijono skambesys
Man primena tą naktį
Kai šalia židinio kartu
Ilgai ziūrėjom į akis...
Mano pirštai slydo tavo veidu
Glostė tavo karštas lūpas
Šampano burbuliukai kuteno mus
Ledukas tavo dantukuose toks skanus...
Tavo nosytė šalta
Ji tokia miela
Šiltas mano bučinys palietė ją
Nuskendom tąnakt aistroje...
Tavo spindinčias akis
Matau spragsinčiame židinyje
Tavo kūno šilumą jaučiu
Kai ugnis šildo mane...
Dabar noriu šokti į liepsną
Susidurti akis į akį su mirtimi
Pagaliau iš kančių išsilaisvinti
Ir gyvent danguje su tavimi...
Bet negaliu to padaryti
Ne dėl savęs, ne dėl kitų
O tik dėl plakančios širdutės
Pilvuke plakančios dukters tavo mažutės...

Lulu 2004 m. lapkričio 27 d., šeštadienis, 14:33:23
Toks šaltas, liūdnas vakaras,
Kai tavęs nėra šalia.
Tu esi toli, toli, o kartu ir ne -
Tu mano širdyje...
Apie tave svajoju...jaučiuos gyva...
Tačiau tu tik mano prisiminimuose...
Nemokėjai kovoti už meilę, deja.
O aš pavargau, nuleidau rankas - gana...
Dar tebeliepsnoja ta karšta ugnis,
Bet šiąnakt užrakinsiu širdies duris,
Kur ten giliai esi
Mano gyvenimo dalimi...
Raktą nusiųs tau vėjas Šiaurys.
Nesirūpink, nors man šalta,
Užklos ant širdies paltą,
Sušildys mane meilės ugnis...
Aš lauksiu tos akimirkos,
Kai išdrįsi atrakinti duris.
O gal jos jau kitam bus atvertos...
Nedelsk...juk tavęs laukia širdis...
Bent laišką atsiųsk su viltimis.
Nelauk, kol nekantrumas mane nužudys.
Kas vakarą pro langą pažvelgsiu,
Dažnėjančio širdies ritmo klausysiu...
...tavęs lauksiu...

Lulu 2004 m. lapkričio 12 d., penktadienis, 14:38:17
pirmoji tikra meile...gaila, jog ji tokia trumpa ir skausminga...taip diegia viduje, sunku, degina sirdi...turbut pamilau ne ta zmogu, kuri reikejo...nezinau, net ka galvoti...o ka galiu padaryti, kai mintys apie ji mane pazadina vidury nakties ir sirdis saukia, kad parasyciau jam bent zinute...o kam rasyti? kodel? juk atsakymo vis tiek nesulauksiu...tik nezinau, kodel...keista, jog mylintis zmogus negali zinutes parasyti...bet ka cia manyti, juk naktis...net ir angelai miega, tame tarpe ir jis...
noreciau sirdziai liepti jo nemyleti...bet kaip tai padaryti...vis del to, gyvenime tikrai yra neimanomu dalyku...
dabar gyvenu nuostabiais prisiminimais...kai vel tave sutikau...juokinga, bet neatlaike manes kojos ir as istirpau - kritau ant zemes...rodos, tai buvo vakarykstis sapnas...bet ne...zinai, tu pirmasis zmogus, pamates mano asaras...o tos asaros nepaprastos buvo, tai buvo meiles asaros...jos iki siol numina upeli skruostuose...vos patraukei mano rankas nuo veido, puoliau i tavo glebi, apkabinau stipriai ir ne nemaniau taves paleisti...ilgai dalinomes sia glebiu siluma, klupedami ant keliu vienas priesais kita...vel...vel pajutau tavo lupas...mmm...tokias saldzias...tas skonis iki siol juntamas ant ju...
kaip vaikas isbuciavai visa mano veida is tos laimes, jog vel susitikome ir dar taip netiketai...laikei mane uz rankos taip stipriai, kaip ta pirmaji karta, kai susipazinome...tiesa tuomet buvo nuostabi menesiena, o sikart - lijo lietus...bt lietuje tavo lupos dar saldesnes...jauciau tavo jausmus...tavo meile...as tave jauciau...bet nejaugi tai tebuvo melas? nejaugi tu toks genijus, gebantis vaidinti jausmais...mano sirdis negali man meluoti...tu tikrai tavakar buvai nuosirdus...tik kodel po savaites buvai su kita?...suprantu, buvai isgeres...bet juk ir tai nera pateisinimas...nezinau, kas tarp jusu ivyko, taciau aplinkybes kalba pacios uz save...vis negaliu patiketi, kad tu mergisius...
net negaliu apibudinti, kaip dabar jauciuosi...turbut isduota...bet kaip tavo sirdis galejo mane isduoti? juk nuosirdumas..........velniop!...nusivyliau pirmaja meile...o dabar nezinau, ar padaryti taip, kad mane isimyletum is tikruju (jei vis dar nemyli)...as galiu tai padaryti...tik nezinau, ar verta...
taciau kad ir kaip stipriai tave myleciau, as pasitrauksiu is tavo gyvenimo...leisiu tau paciam apsispresti, ko tu nori...jauciu, jog prarades mane, suprasi, ko netekai is tikruju......neteksi saves...manes...tu neteksi mylincios sirdies...
zinai, jog sutikusi tave, manes vel kojos neatlaikys, taciau sikart neleisiu tau manes pazadinti buciniu...
tai buvo musu paskutinis susitikimas...atsisveikinimas su pirmaja meile...dziaugiuosi bent tuo, jog tai buvo fantastiska naktis...
tais prisiminimais gyvensiu kol sutiksiu antraja meile...veliau tuos prisiminimus paslepsiu gilioje sirdies kerteleje...jie juk neissitrins...nes...
PIRMOJI MEILE NERUDIJA

Lulu 2004 m. lapkričio 6 d., šeštadienis, 19:00:14
Ilgiuosi tavęs
***
Tavo akys kaip gili jūra,
Tarsi dangus, žaibuojantis paslaptim.
Juo skverbiasi meilė ir žudo -
Karšta aistra keliauja širdin...
Taip sunku viską gniaužti savyje,
Aš tik noriu šaukti:
MYLIU TAVE!!!
Mano mažytėje širdyje
Siaučia jausmų audra...
Minutė po minutės:
Viskas auga ir skleidžiasi manyje.
Sekundė po sekundės:
Vis karštesnė meilė ir aistra...
Nusimesiu drabužius -
Liks nuogas kūnas...
Išsinersiu iš odos -
Pasiliks tik permatomas liūnas...
Bet tavo mylinčios akys matys
Kažką blyksint neramiai -
Tai mano širdis
Laukia tavosios nekantriai...
Užsimerk...
Nebūkštauk...viską matysi širdimi...
O dabar...
Eik...eik pas mane žvaigždėtoj naktyj,
Pėdas palikdamas paplūdimio smėly...
Žingsniuok jūros kranto bangomis,
Būk bučiuojamas vėjo lūpomis karštomis...
Pakilk mintimis į dangų,
Žvaigždės tau rodys kelią palankų.
Brisk krištoliniu vandeniu.
Nebijok - aš tave saugosiu...
Sustok...
Užrišiu tau akis...
Visu kūnu prisiglausiu,
Pabučiuosiu lūpas, nosytę, kaklą...
Mūsų meilės liudininkė tebus naktis...
Nugriausiu tave į bangų glėbį,
barstysiu gėlių žiedlapius lėtai...
Kandžiosiu švelniai saldžiai,
Leisiu jausmams siautėti...
Bučiuosimės mėnulio apšviesti,
Mėgausimės aistros audra -
Mes vienas kito alkani...
Jauti, kaip į širdį kraujas plūsta?
Šios degančios ugnies nevalia užpūsti...
Bučiniu atmerksiu tau akis...
Kokia nuostabiai ugninga
Šiąnakt pilnatis...
Taip kasnakt tavo meilės
Ilgisi ištroškusi mano širdis...
(2004 11 05) 21:00

Lulu 2004 m. liepos 8 d., ketvirtadienis, 13:29:33
Apkrenta smėlis, jūra tamsa,
Švelnus vėjas pučia lėtai nejučia,
Kutena skruostus saulės šviesa.
Kaip gera, kaip šilta man čia...
Basos kojos žingsniuoja krantu.
Atsigręžus nelieka pėdų.
Krantas vis skalaujamas žydrųjų bangų:
Mažos duobutės smėly bučiuojamos jų.
Begalinį švelnumą sudrumsčia skausmas širdyje.
Jo liepsnos glamonėjama siela.
Kaip karšta, kaip skauda man viduje.
Nė vienas kūno lopinėlis nelieka nežinioje.
O širdis tik šaukia lietų.
Dieve, užgesinkit kas tą ugnį lėta!
Lietau, nužudyk tą karštį klaikų,
Šaukis į pagalbą audrą, vėtrą!..
Liepsnoja siela kūno glėbyje.
Basos kojos neša į jūrą mane.
Kokia nuostabi atgaiva...
Miršta siela žydrose bangose
ir mano kūnas kartu su ja...
mirtis palydi tamsą...
ateina aušra...

Lulu 2004 m. birželio 18 d., penktadienis, 18:53:40
Tu išskridai toli, gulbine baltas,
Palikai man jūrą prisiminimų rūke.
Šiai paukštei klajoti buvo šalta.
Tu išskridai, palikdamas liūdėti nakčia.
Abejojau - ar grįši kada...
Gal spalvingą rudenį vėl pamatysiu tave?
Ši paukštė suko lizdą lapų krioklyje
Laukdama balto gulbino dangaus skliaute.
Nuvilnijus karščio bangai,
Skendau prisiminimų ir ilgesio jūroje.
Nušvitus baltam sparnui danguje,
Sužibo krištolinė ašara akyse.
Bet kodėl apšiurę sparnai tavo?
Kas atsitiko tenai?
Kodėl, suklykus paskutinį kartą:
"meile mano",
Ant aštrių akmenų sukniubai?
Aš, kvailutė paukštė, tik tuomet supratau,
Juk tada...ašarodama ilgesingam lietuje...
Iš rudieninių lapų spalvotą karstą gulbinui sukau.
O dabar...
Stiklo šukę skandinu savo širdies gelmėje...

Lulu 2004 m. birželio 18 d., penktadienis, 18:51:02
Aš išeisiu
lietui lyjant ryte
Paliksiu vieną tave
saldziai miegantį minkštame patale
Aš išeisiu
saulei nušvitus tolumoje
kregždei palikus vaikus lizde
gėlei pražydus lauke
Aš išeisiu
tarsi gražus sapnas
muzikos lydima
liks tik mano kūno kvapas
puriame patale
Aš išeisiu
kai išmoksiu matyti tave naktyje
kai matysiu tavo akis žvaigždėse
kai girdėsiu tavo balsą dainose
Aš išeisiu
su ašaromis akyse
su tavų lūpų skoniu savosiose
su tavo glėbio šiluma
tavo pirštų švelnumą jučia
Aš išeisiu
kūnui virpant ryto vėsoje
paskutinei žvaigždei mirus mintyse
su begaliniu skausmu širdyje
Aš išeisiu
kad nelikčiau tavo kančia...

Lulu 2004 m. birželio 18 d., penktadienis, 18:49:43
Atėjai ir išėjai
*
Atėjai žiemą žvarbią
Visas sušalęs, su ledukais veide.
Įėjai į namuką mažą
Tyliai pabeldęs ranka.
Atėjai nė neįtaręs,
Kad sukelsi sumaištį jame.
Trupučio židinio karščio paprašęs,
Ilgesniam užsibuvai nejučia.
Užgesus šaltiniui šilumos,
Girdėjau tavo kūno virpesį-
Tu bijojai šalčio ir tamsos,
Priglaudžiau tave savo glėgy.
Kaip mažas vaikas užmigai ant rankų.
Klausiausi muzikos tavo širdies.
Tapau tau prieglobsčiu,
Atnešei man žiedą vilties.
Po gražios nakties,
Atėjo vasara į mano namuką.
Išmokei šypsotis mane...išties.
Tik kodėl laimė mažai trunka?..
Tikėjau, jog liksi ilgam.
Deja...dovanotas žiedas nuvyto.
Užtrenkei duris visam,
Tu išėjai, namuke šviesa amžiams užgeso...dingo.

Lulu 2004 m. gegužės 23 d., sekmadienis, 21:12:34
Į salą...
***
Mergyte, ištiesk man ranką savo.
Klausyk širdies balso seno.
Meskim viską
Ir bėgam drauge į negyvenamą salą.
Tebūnie tai mūsų mažas pasaulis,
Jausim ramybę ir kasdien mums švies saulė.
Leisim švelniam vėjui glostyti kūnus,
Melynom bangom plauti mūs lūpas.
Tu įsiklausyk į šį laukinį rojų...
Užsimerk...mano glėby pasitik rytojų...
Kai atmerksi akis,
Tave kažkas švelniai už rankos laikys
Ir svaigins mielas lūpų šnabždesys.
O vakare tave užmigdys mano bučinys.
Tamsią naktį jis tavo miegą sutrugdys,
Su gėlių puokšte atsiprašys...
Kai nemigos būsi apglėbta,
Skaičiuosim žvaigždes tylioje naktyje.
Jei šalta bus lietuje,
Aš gėlių žiedais nubarstysiu tave...

Lulu 2004 m. kovo 8 d., pirmadienis, 19:15:30
*********
Tokia tustuma viduje
Tik noriu, kad kas nors apkabintu.
Kad tyliai ateitu
Ir pabutu salia,
Paguostu, kai man to reiktu...
Prasau, ateik ir apkabink mane
Kai zvaigzde isiziebs danguje.
Apkabinsiu ir as tave,
Patylesim abu naktyje...
Uzlies mus silumos banga,
Laimingais pasijusime tada.
Tavo tyra dvasia guos mane,
As pabuciuosiu tave.
Bucinio gaiva liks tavo skruoste.
Uzsimirsim ir busim drauge.
O issiskirsime tik sauletam ryte.
Si naktis paliks pedsaka atmintyje...
*********
nezinau, ka dabar jauciu,
kokie jausmai sieloje manoj?
cia pinasi liudesys su dziaugsmu.
Ar ilgai busiu tokioj nezinioj?
Esu kaip pasimetes paukstis
besiblaskantis svetimuose krastuose,
kaip mazyte zuvis
atviruose vandenyse.
Bet, kad ir kur skrisciau,
kad ir kur plaukciau,
visada yra gyva viltis,
kuri sukelia man grazias mintis.
mintis apie nesibaigiancia laime,
apie beribe jura meiles...
*********
Paslaptingoje gamtoje
mane gaube nezinia.
Tylioje naktyje
buvau labai vienisa.
Misko gelmeje
norejau sutikti tave.
O tu, pamates mane,
stengeisi buti salia.
Tavo sypsena
isiskverbe i akiu gelme,
O as ''aciu'' sakiau
Uz akimirka laimes.
Trumpam tau tapau
Rytmecio saule,
Ir tu nuemei man
liudesio kauke...
*********
Drauguzi,
saules apsuptyje sviecia gamta.
Toje gamtoje matau tave:
tu stovi vesiam medzio sesely,
tavo kojos skesta siltam smely...
Troksti pajusti saules svelnuma,
Bet bijai nudegti jautru sparniuka.
Kaip laisvas paukstis
tu nori skristi i saule.
Nebijok igyvendint svajones,
Nes tau pades pasaulis.
Skrisk nakti dangaus taku
Ir buk laimingas tarp zvaigzdziu.
*********
Nakti asaras braukiau nuo akiu.
As verkiau, nes man buvo skaudu.
Begalinis noras sutikti tave
Jau diena buvo uzvaldes mane.
Del brolio kaltes neissipilde svaja,
O as taip norejau pakalbint tave.
Diena man buvo sunku,
Nes ja pradejau be tavo laisku.
Svajojau apie valandele bendravimo su tavimi.
Deja, beliko tenkintis prisiminimu liutimi.
Man lieta du keliai tik galimi:
Isnykti arba jausti tave sirdimi.

Lulu 2004 m. kovo 5 d., penktadienis, 20:08:59
*********
Tamsi naktis.
Zvakese paskendes
Kambarys.
Klaidziojantis seselis.
Kampe liepsnojantis
Zidinys.
Tavo svelnus balsas,
Meiles zodzius snabzdantis.
Mano lupos
Tavasias buciuojancios.
Tavo gilus zvilgsnis
Mane gundantis.
Mano rankos,
Tavo veida lieciancios.
Musu akys
Aistroje paskendusios...
*********
...Vasara...
Paslaptim dvelkianti naktis.
Mano nuogos kojos
Tyliai zingsniuojancios bangomis.
...Menesiena...
Mano demesi patraukiantis
Krante stovi juodas seselis.
Nedrasiai artyn as einu
Per vandeni nusviestu menulio taku.
Netiketai sustoju...
Persmelkiu kranta zvilgsniu,
Ta tamsu silueta akimis isskiriu.
Po truputeli suprantu -
Radau drauga liudnuju naktu...
As tyliai tyliai prieinu,
Savo vesiu kunu tave apgaubiu.
Ir tyloje pasidaro baugu -
Juk klaida netycia padaryti galiu.
Susildai mane savo glebiu,
Nebeleidi testi klajoniu.
O as tik dabar suprantu...
kad gyva esu...
*********
Tyliai atskrisk pas mane
Ilgesiu dvelkiancioje naktyje,
Apgaubk savo meile silta
Ir pabuk nors viena nakti salia.
Ismokyk svelnumo mane,
Padovanok nors laseli glamoniu,
Juk as kaip zvaigzde vienisa
Pavargus po ilgu naktiniu klajoniu.
Sugundyk savo balso gaida,
Svelniai pasnabzdek i ausyte,
Jog myli mane
Ir uzliek tyru jausmu banga.
Mylek mane tamsioje naktyje,
Buciuok mane dienos sviesoje,
Mylek mane dabar ir cia,
O nakti nuzudyk bucinio kaitra...
Tik tada saule pabus danguje
Ir aistra uzges mumyse.
Zvaigzdes isnyks beribiam skliaute,
Bet mes laimingi busim visada!..
*********
Baltas sniegas
nuklojo zeme
Ir paslepe palauke.
Maza snaige
iesko lizdelio,
nes mano, kad
ten jos laukia.
Snaiges sirdute visur klajoja.
Ji troksta surasti
Savo svajone.
O kur jos ieskoti?
Ar ir vel
nezinios bijoti?
*********
Pro langa skverbiasi
zvakes sviesa.
As aiskiai matau,
kaip ji virpa
Saltos nakties tyloje.
Juk taip pat virpa sirdis,
Plakanti manyje.
Ji verkia, kai
taves nera salia.
Ji saukia, kai
tu tolsti mano
sapne ir vis kartoja:
As myliu tave!..
*********
...Nenoriu...
nenoriu, kad iseitum,
kad pamirstum mane...
Noriu, kad pasiliktum
Ir butum
Mano sirdyje...
Noriu matyti tave.
Noriu jausti tave.
Trokstu visada
Buti salia.
Turek mane
Savo mintyse.
jausk mane
savo vaizduoteje.
Bet daryk tai tik tada,
kai isitikinsi,
Jog tikrai myli mane.
*********
Tyliai einu as gatve
tikiuosi pamatyti tave.
Einu su roze rankose
ir tyra viltim sirdyje.
O kai pamatau kazka,
kas panasus i tave,
Tyliai nuleidziu akytes,
Kaip zuikis suglaudziu ausytes.
Mano zandukai parausta
tarsi rozes ziedlapis grazus.
Gelytes dvasia priglusta
Ir pazadina siltus jausmus...
Tai tikrai tu ateini...
Tikiu kavailomis mintimis,
O as stoviu po lietumi
ir apie tave galvoju vis...
Nedrsiai pakeliu akis.
Ir tavo zvilgsnis -
Mano kuna salciu persmalkia jis.
Kaip vartai tau atsiveria sirdis...
*********
Ryskiai sviesk, saulute!
Susildyk mano maziuka.
Suteik silumos trupuciuka
Ir nesislepk uz debesiuko.
Spindek, dangaus zvaigzdute!
Rodyk kelia maziukui.
Ziurek, kad nepamestu batuko
Ir nusiusk mano naktini butuka.

Pusk, svelnus vejeli!
Atvesink susilusi zuikeli.
Nuskrisk apsuptas nakties zvaigzdukiu
Ir palinkek jam saldziuku...
*********
Tylus, saltas vakaras
Su muzika liudna.
Mano sirdis neramiai plaka
Ir nori suzinot apie tave.
Tamsus debesys
Ir retos zvaigzdes danguje
Man nieko nepasako,
O as taip noriu but salia.
Mano skruostai dregni
Nuo suriu asaru
Taves pasiilgusi siela saukia
Ir istaria: ''myliu''...
*********
Laukiu tavo jausmu lietaus,
Kuri tu man zadejai.
Kaip skliautai beribio dangaus
Be zvaigzdziu gyvent negalejo.
Taip ir as negaliu gyvent be taves,
Be tavo jausmu, be savo Romeo!..
Tu mano saule, menulis,
Zvaigzdes, lietus, kuriu niekas
Issizdet negalejo.

Lulu 2004 m. gruodžio 18 d., šeštadienis, 23:17:34
Matau tave paskutinį kartą,
Akis užpildo ašarų gausa.
Paskutinįkart paliečiu lūpas tavo
Ir virpa beprotiškai kūnas mano.
Jaučiu atsisveikinantį žvilgsnį,
Bet lūpos neprataria to žodžio.
Jaučiu pašėlusiai plakančią širdį,
Ir nebegirdžiu savo kvėpavimo.
Bijau išgirsti atsisveikinant tave,
Nenoriu girdėt, noriu būt kurčia!
Trokštu suplėšyt savo širdį,
Kad nejaustų, kaip tu toli nuo čia.
Tavo kūnas vis dar stovi šalia.
Skruostu rieda ašara mana.
Akimirka...ir tu jau tolsti...
Tai mano mirties valanda...
Neišeik! - širdis šaukia.
Tu negirdi...
Po akimirkos aš prie tavęs atsirandu...
Jau vėlu?
Kodėl manęs negirdėjai?
Tūkstantįkart klausiu savęs.
Tu negirdi...
Tavo kūnas ant kelio paplūdęs krauju.
Pastveriu peilį iš tavo delnų...
Dūris tiesiai į širdį!
Pulsuojančią širdį lėtėjant girdžiu:
tik tu... tik tu... tik tu...
Ir tavo lūpos paskutinį kartą man taria:
Pagaliau mes kartu...

Lulu 2004 m. kovo 29 d., pirmadienis, 17:51:35
*** *** *** *** ***
Uzliek mane jausmu banga
Kutenk mano kuna balta puta
Nugramzdink savo gelmen mane
Ir suteik vel vilti, jog meile yra...
*** *** *** *** ***
Gyvenime - buk gailestingas
Neversk neapkesti taves
Zmogus nori buti laimingas
Laimingais but trokstame mes.
Nebuk toks pilkas per dienas
Parodyk truputeli saules.
Isskleisk laukuose geles nuostabias
Ir grazesniu taps pasaulis...

Lulu 2004 m. spalio 10 d., sekmadienis, 19:45:11
baltas lapas...juk kazka noriu jame parasyti...tik ka?..pasaka?...gal... ne...gal tikra istorija...
visai neseniai gyveno tokia mergyte. Ji neapkente realybes, todel visada buvo uzsisklendusi savo sukurtame iliuziju pasaulyje. O to pasaulio pagrindas buvo (taip...buvo) pasitikejimas savimi, viltis, rupestingumas, supratingumas...
Karta i mazutes mergytes gyvenima pirma karta isiverze stiprus, grazus jausmas. Ji tikejo, jog tai meile. Viena vasaros nakti, birzelio 23 - 24-osios nakti, ji sutiko ypatinga zmogu, nusivylusi panele, kuri paliko si vaikina del kito...o mergyte stengesi jam padeti. Jie dviese graziai, nuosirdziai ir su asaromis skruostuose snekejosi visa nakti, suprato vienas kita, dalinosi savo skausmu ir dziaugsmu...buvo nuostabu...greitai isauso...mergyte ir vaikinas issiskyre, bet zadejo vienas kitam rasyti laiskus. Jie pazada tesejo...Mazute nejucia pamilo si iskaudinta zmoguti. Viena nakti ji net nemiegojo, nes jai nepavyko susitikti su tuo vaikinu. Parase jam eiles...keista...ji niekad negalejo ne isivaizduoti, kad sugeba rasyti kazka grazaus, kazka, kas patiktu kitiems...Laikui begant ir vaikinukas dovanojo eiles mergytei...nuostabu...buvo neapsakomai fantastiskas jausmas...sunku buvo isivaizduoti, jog si, uzsisklendusi savyje mergyte, atsiskleis...be to, ji atsiskleide nepazistamajam, kuriuo visiskai pasitikejo nuo pat pirmos pazinties nakties...
Po kiek laiko mazute isvyko pastovyklauti, o vaikinukas zadejo jai rasyti kasdien iki jos sugrizimo...
Mergyte po 10 dienu grizo...ne nepersirenge, ne nespejo nusiauti batuku, kaip sedo pasitikrinti pasto...ir ka?..o gi nieko...ne vieno laisko...ne vieno zodzio...ne vieno zvilgsnio...nei vieno saules spindulio ta akimirka ji nepamate...taip liudna pasidare...sunku...bet mazute sutikusi ji, paklause - kodel nerasei? Pasirodo, jis turejo bedu...''Atleidziu...nors ne neturiu, uz ka atleisti, suprantu, kad negalejai parasyti'' - ji tesugebejo tai istarti jam nusisypsojus.
Nelengva gyventi vienam...nelengva ir dviem...sunku rupintis mylimu zmoguciu per atstuma...
Vasaros pabaigoje mergyte susipazino su geru vyruku...jis tapo jai geriausiu draugu: dalinosi savo ispudziais, mintimis...ir ne nepastebejo, kaip tas draugas ja isimylejo...isimylejo karstai...bet ji to ilgai dar nesuprato...
...atejo ruduo...
shaltukas spaudzia...kiemus uzklojo spalvu gama...
deja, mergytei atejo bedu metas, todel ji negalejo susitikti su mylimu zmoguciu...bet rase jam laiskus beveik kasdien...
Kiekviena rudens diena mergyte pasislepdavo savo minkstuose pataluose ir verkdavo...diena - nakti jos rausvus skruostukus gloste ir asaras brauke balta paklode...gaila...gaila, kad ne JO ranka...JO lupos...
Iki siol mergyte nepamena praeito rudens...Draugai prisimena, jog tuo metu ne karto nemate jos veide sypsenos...negirdejo saldaus juoko...saldesnio uz saldainius...
...ziema...
bedos po truputi paliko namus...mergyte atsigavo. Vel susitiko su mylimu vaikinuku... palaipsniui nusvito jos veidelis. Ji po tokio ilgo laiko vel pamilo gyvenima, pamate saule, tikejo zvaigzdemis. Abu jaunuoliai buvo vienas kitam neabejingi, bendraudavo kasdien.
Kaledoms mergaiciuke nuvaziavo i kaima pas senelius...Naujuju metu isvakarese paskambino savo saules spinduliukui...JO zodziai, balsas tokie saldus...tokie skambus... po to pokalbio mergyte juokesi, buvo labai linksma ir vis dar virpejo, nes jos mazutese ausytese girdejosi jo balsas...Kitu balsai svilpe tarsi vejas...o JO balsas...mmm...tarsi naujametinio pyrago sklindantis kvapas: toks saldus, siltas...
Ryte mergyte sypsojosi, bet sypsena temde geriausio draugo neistesetas pazadas - jis zadejo paskambinti, taciau nepaskambino...
Po keliu dienu mazute grizo namo. Nakti susapnavo drauga, kuris tiese jai ranka, isikibo stipriai ir nepaleido. "Keistas sapnas" - pagalvojo ir nuleke pasiziureti sapno reiksmes sapnu knygoje...ten buvo parasyta: "gris draugas ar artimas zmogus, kurio seniai nematete"...taip ir buvo!..
Kitos dienos vakare draugai jau snekejosi...Geriausias mergytes draugas buvo liudnas, kadangi vel gavo eiline bauda uz greicio virsijima.
Tai buvo blogiausia naktis mergytes gyvenime...geriausias draugas prisipazino jai meileje...o ji jam tuo tarpu pasakojo, jog yra neabejinga mylimam vaikinukui...
Ta naktis buvo labai skaudi...tiek daug asaru ir nenoras gyventi...
Po tos nakties draugas isvyko toli - norejo pabuti vienas, pagalvoti. Mergyte liko viena...
Kelias savaites ji buvo tarsi mirusi: nei zodzio, nei zvilgsnio, nei noro gyventi...
Kai atsigavo, parase mylimajam laiska:
"Labas
zadejau parasyti viska, kas man atsitiko...taip sunku nuo kazko pradeti...net nezinau...
sunku viska sugrazinti atgal...bet...
ta vakara as tau sakiau, jog iskaudinau geriausia drauga. As ji iskaudinau. Net nesupratau, kodel taip atsitiko. Kalbejomes su juo ir jam pasakiau kazka apie tave (nepamenu ka)...oi...visko tiksliai neprisimenu...
Jam sakiau, jog bendrauju su tavimi jau ilgai. Jis kazko nesuprato ir jam paaiskinau. Jis pagalvojo ...

Lulu 2004 m. rugsėjo 9 d., ketvirtadienis, 21:11:19
Atleisk!
mylėjau tave karštai,
siekiau tavęs gal ne iki galo atkakliai.
Mylėjau tave labai labai,
tik tu...savo veiksmais mane ir meilę paniekinai.
Atleisk už meilę.
Už šias, tik tau skirtas eiles.
Nepyk, įsiveržiau į tavo gyvenimą,
Tapiau jame rožinėmis spalvomis.
Tapai man sielos angelu,
Tau jausmus savus reiškiau net raidėmis.
Mylėjau tave, nors tu toks tolimas,
Laukiau žodžių - nerašei...
Pažadas buvo tavasis tik laikinas.
Pagaliau nepasakęs "ne" - tiesiog išėjai.
Ačiū, kad ryžaisi ir mane palikai...

Lulu 2004 m. rugsėjo 4 d., šeštadienis, 20:26:21
"Gyvenk ir neliūdėk!" -
Kiekvieną dieną sau sakai.
Šauki svajonei: "Nepabėk!"
Šiąnakt žvaigždėtą dangų sapnavai...
Leki laukų gėlėm nubarstytu taku,
Svajonei į ausį kuždi: kur tu?
Neklaužada užsidėjus vakaro pašvaistę,
Laukinę rožę prieblandoje laisto.
Tu kaip vėjavaikis mažylis
Užsispyręs lipi į statų kalną.
Stebi į ąžuolą atlošęs galvą
Fantastiškai nuklotą žvaigždėmis dangų.
Savąją švelnaus balso gaidą
Palydi rankomis aukštai,
Į dangų, į Šiaurinę žvaigždę,
Stebuklo laukdamas naiviai...
Bet štai, skruostukai tavo įsitempia,
Kibirkštys akyse meiliai žaidžia -
Juk žvaigždutė palikus paukščių taką,
Prie tavo kojų tyliai krenta.
Žaibiškai sustoja akimirka žavinga,
Supranti, jog norais šiąnakt lis.
Naktis atkartoja tavo juoką linksmą,
O aš siunčiu tau laišką žvaigždėmis...

Lulu 2004 m. rugpjūčio 19 d., ketvirtadienis, 15:29:32
Taip ilgai tavęs laukiu,
Bandau pamatyti tave.
Širdis kas akimirką šaukia,
Nes vis dar tuščia joje...
Kiekvieną tavo žodį saugau:
Jau ne viena knyga atmintyje.
Kiekvieną tavo atodūsį jaučiu,
Nors tu tolumoje...
Jei tik matyčiau tavo žvilgsnį -
Kaip sniegas pavasarį tirpčiau jame.
Jei tik matyčiau akių blyksnį -
Leisčiau juo perverti mane.
Leisk bent paliesti tavo kūną.
Pavogsiu tik kruopelę šilumos,
Leisk pajusti tavo lūpas,
Tas karštis lydės per speigus žiemos.
Taip... tu tik svajonė,
Kuria gyvenu.
Tu tik pastovus naktinis miražas.
Tu - grobikas mano sapnų.

Lulu 2004 m. rugpjūčio 17 d., antradienis, 12:33:38
Tu užvaldei mano mintis,
O tai mane baugina.
Tu lyg gražiausia naktis,
Kurią kiekvienas brangina.
Mane įbauginti sunku,
Bet tu...pagrobei dalį minčių -
Susikaupti, mąstyti negaliu,
Užsimerkus tik tave regiu...
Kas atsitiko? - nesuprantu.
Kodėl mano sapnuose tik tu, tik tu?..
Nuo pažinties vakaro visur tave jaučiu.
Ieškau tavęs žvilgsniu.
Štai ten, kelyje, ar ne tu?
Neši glėby puokštę lauko gėlių.
Jaučiu tave širdies plakimu,
Tavo žvilgsnį su kiekvienu žingsniu...
Prisilietimas prie lūpų...
mmm...kaip saldu...
išeik iš sapnų...
šia ateik...
degu nekantrumu...
(vienam žmogeliukui) tu žinai, jog tai tau :))
2004 08 15

Lulu 2004 m. rugpjūčio 17 d., antradienis, 12:08:30
Aš pabėgsiu nuo savo sapnų,
Nes ten gyveni tu.
Širdį išrausiu - skaudu,
Bet man nereikia tavo meilės šaknų.
Juk meilė buvo be jokių skrupulų.
Aš šoku nuo skardžio,
Lėtai krentu link akmenų...
Pagaliau užmiegu amžinu miegu.
Gaila, kad paskutinę svajonę
sudaužei būtent tu...
O juk gyvenimo vingius
Galėjome aplankyti kartu...
Eidamas link kapų,
Nepamiršk puokštės gėlių.
Mano kapą nubarstyk žiedlapiais jų.
Vėlinių naktį atėjęs,
Sušildyk mane karštu savo krauju...

Lulu 2004 m. rugpjūčio 17 d., antradienis, 11:43:41
Skaudi naktis
***
Apkrenta smėlis, jūra tamsa,
Švelnus vėjas pučia lėtai nejučia,
Kutena skruostus saulės šviesa.
Kaip gera, kaip šilta man čia...
Basos kojos žingsniuoja krantu.
Atsigręžus greitai nelieka pėdų.
Krantas vis skalaujamas žydrųjų bangų:
Mažos duobutės smėly bučiuojamos jų.
Beglinį švelnumą sudrumsčia skausmas širdyje.
Jo liepsnos glamonėjama siela.
Kaip karšta, kaip skauda viduje.
Nė vienas kūno lopinėlis nelieka nežinioje.
O širdis tik šaukia lietų.
Dieve, nužudykit kas tą ugnį lėtą!
Lietau, užgesink tą karštį klaikų,
Šaukis į pagalbą audrą, vėtrą!..
Liepsnoja siela kūno glėbyje.
Basos kojos neša į jūrą mane.
Kokia nuostabi atgaiva...
Miršta siela žydrose bangose
ir mano kūnas kartu su ja...
mirtis palydi tamsą...
ateina aušra...

Lulu 2004 m. gegužės 15 d., šeštadienis, 21:02:04
(Daina)
*** *** *** *** ***
Žvaigždė
*
Taip dažnai regiu tave aš savam sapne,
Bet kodėl man priėjus tu dingsti tirštam rūke?
Noriu paliesti tave švelniai nors sava akimi,
Skandinti kūną karštam glėbyje šaltoj nakty...
Aš dabar pakilčiau dangun,
Bet sparnų nelemta turėt.
Mūs žvaigždėj gyvenčiau kartu.
Kodėl turėjai išeit?
Tą žvaigždę man pasiekti sunku,
Nors tikslas čia pat
Dieve, gelbėk mane, suteik jėgų!
Pried.
Aš savo gležnas rankas tiesiu
Ir gracingai nuo skardžio skrendu...
Su svaja, viltimi akyse.
Neužgesk nakty žvaigžde mana!
Kiekgi dar turėsiu kentėt,
Verkt ilgesy,
Kad galėčiau tave pamatyt,
Jaust glėby.
Noriu greičiau aš nuo to skardžio
pagaliau nukrist.
Prašau angelo balto: už rankos
skrydy laikyk!

Lulu 2004 m. gegužės 12 d., trečiadienis, 21:48:36
Menkutė mintis mano galvoje...
Taip, tiesa. Ta mintis apie tave.
Trumpa prisiminimo akimirka
Ir šypsena visai dienai veide.
Paprastas pokalbis su kažkuo apie tave
Ir mane apglėbia švelni šiluma.
Meilės daina girdima kambaryje,
Ir staigi minčių kaita.
Tai liūdesys apima mane -
Juk neturiu tavęs šalia.
Taip norėčiau, kad būtum čia,
Skęsčiau visą amžinybę tavosiose akyse.
Mano atspindys skilusiam veidrodyje
Sustingdo priešais mano kūną.
Regiu kažką ryškiai nuostabaus žvilgsnyje
Ir toks laukinis šiurpuliukas pralekia nugara.
Saldus juokas nuveja šalin mintį liūdną.
Linksma nuotaika praskaidrina dieną niurią.
Tai juokiuos, tai liūdžiu,
Vis prisimenu juoko priežastį - tai tu.
Ar žinai, ko norėčiau gaut dovanų?
Ne šiaip sau, o proga Kalėdų ar Naujų?
Trokštu nors sapne paliest tave pirštu,
O man vis lieki noru nepasiekiamu.
Ne, nepavadinčiau tavęs savo tikslu.
Negalėčiau nuvertint tavęs iki daiktų.
Tik leisk mane aplankyti fėjai sapnų,
Nors geriau būtų, jeigu ja būtum tu.
Esi pagrindas mano svajų.
Tarsi pamatai aukščiausių pastatų.
Be tavęs net nežinočiau, kas esu.
Tik tavo dėka tikrovę ragauti galiu.
Ei, kas nors, paverskit mane paukščiu!
Nuskrisiu pas valdovą savo minčių.
Jo net vaizduotėje apkabint negaliu,
Kad ir menkutis garselis - ir aš jau virpu.
Gyvenimas - rizika, aš nieko neprarandu.
Galiu rizikuoti, nors, žinoma, baugu.
Akimirkai snaige pavirstu
Ir nukritus, tirpstu ant lūpų tavų.
Lėtai mėgaujuosi saldžiu skoniu.
O lūpos tokios saldžios...mmm...kaip gardu.
Noriu suvalgyti tave vienu kąsniu.
Ir visą gyvenimą šalia tik tu...tik tu...
Mėgaujuos gyvenimu skaniu...

Lulu 2004 m. gegužės 3 d., pirmadienis, 18:07:40
...sąmyšis aistroje...
Kvailus žodžius lape pradedu rašyti
O ką, ką noriu jais tau pasakyti?..
Tavo žodžiai privertė susimąstyti...
Mintys link tavęs taką ima skinti...
Seno laikrodžio rodyklė tyliai tiksi.
Nuslopinta aistra mano akyse žybsi.
O tik neseniai degė noru širdis,
Bet ką man sąžinė į tai atsakys?..
Žinau, jaučiu, tikiu, kad tiesą man sakei -
Su manimi trokšti pasiduoti aistrai...
Nesulaukęs mano atsakymo, vienas likai,
Savo mintis link manęs vėjo gūsiu nešei...
O aš nežinau, nežinau, ką galvoti.
Jaučiu norą tam troškimui pasiduoti...
Atėjus vėsiam vakarui, veidą bučiuoti.
Pirmajai žvaigždei nušvitus, save atiduoti -
Švelniai muzikai skambant, tyliai prieiti,
Savo rankų pirštais tavo veidą paliesti.
Susijaudinusią nosytę link tavosios lėtai tiesti.
Sudrėkusių lūpų saldžiais skoniais apsikeisti.
Degu noru tavo įsitempusį kaklą kutenti,
Troškimų pilnos širdies kampelius savosios link lenkti.
Mažais bučinukais visą tave pažinti.
Viską, ką duodi man siąnakt, su kaupu paimti.
Vėl ir vėl į tavąsias lūpas įsiskverbti,
Jų likimą šios audros metu nulemti...
Noriu savo degančiu kūnų tave apdengti
Ir į nepažįstamą pasaulį drauge žengti...
Nejaugi nori šio krašto gidu man tapti?
Leisti viską pažinti ir tave sekti?
Tavo akių žvilgsnį pagauti ir tyliai ''myliu'' ištarti?
Visur aistringai išdykauti ir įstatymu ribas aplenkti?
Galėsiu tavo vyriškam gleby skęsti,
Tik trumpam raudonas lūpas pamesti.
Mintimis tą meilės akimirką norėsiu sustabdyti.
Visa aplinkui privalo žaibiškai apmirti...
Koks jausmas - rojaus sodų taku einu.
Šią vietą palikti man baugu...
O tu...kuo tapsi po šių aistrų?
Po šių mūsų aplankytų meilės kraštų?
Ir kodėlgi man šią kelionę pradėti baugu?
Bet žinai...gal norėčiau...
kad taptum gidu...
...nežinau...
...baugu...

Lulu 2004 m. gegužės 3 d., pirmadienis, 18:06:06
išeik...
Tu išeik, išnyk iš mano gyvenimo.
Man taip sunku tave jausti šalia.
Eik ten, kur tik nori,
Tik nesirodyk mano ašarotose akyse.
Neaitrink senųjų žaizdų,
Nebeprimink nuostabių akimirkų
Kartu su tavim nakčia praleistų.
Nebekentėsiu tų kryžiaus kelių...
Girdi? Dink man iš akių!..
Ar supranti, kaip aš tavęs nekenčiu?
Mes stovim kryžkelėje mūsų kančių,
O dabar, eik savuoju keliu...
Bėk ir neatsigręžk, nebegrįžki juo.
Aš palydėsiu tave ašarų upeliu.
Tešviečia kelionėje tau mėnuo,
O aš...nesirūpink...ir aš savuoju einu...
Na kodėl? Kodėl vis nepaleidi manęs?
Gal nori, kad pradėčiau stipriau tavęs neapkęst?
Prašau, paleisk mane, meile mano,
Leisk šiąnakt paskęsti ašarose savo.
Bet...palauk...nors akimirką
Leisk pažvelgti į tavąsias akis.
Tenoriu trumpam sugrąžinti, kas sutrypta
Ir prisiminti šį ilgesio žvilgsnį vis...
Žinau, jog kentėsiu, kentėsiu ilgai...
Tik nesijaudink, prisiminsiu tave amžinai.
Tu ryškų pėdsaką širdy palikai,
Per amžius branginsiu visa tai...
O dabar gal tu prisiektum ir man?
Ar galėtum nepamiršti manęs,
Ižengęs svetimos širdies naman?
Ar dar ilgai žiaurus skausmas manyje bręs?!!
Na, o dabar eik...dink man iš akių!
Nebegaliu būt šalia, aš taip kenčiu...
Rodos, jau visą amžinybę vis verkiu...verkiu...
Bet žinai, meile, aš tave myliu!
Aš tyliai tyliai savo kelio tolumoje dingstu.
Tik nesuprantu, ar tu...ar aš tave palieku...
Baltos šviesos apakinta ryškiu blyksniu,
aš mirštu...
Meile, anapus tau paskutinį pasimatymą skiriu...

Lulu 2004 m. kovo 29 d., pirmadienis, 17:59:29
*** *** *** *** ***
Ilgesio pilnas šaltas vakaras.
Už lango ošia kenčiantis medis.
Tu tyliai žingsniuoji link žvakės
Mieguistas akis truputuką primerkus.
Basom kojom kambariu eini,
Nuo šalčio virpančias rankas tiesi
Prie seno židinio didžiajam kambary
Kur paslėptą degtukų dėžutę randi.
Atidariusi dėžutę, tik vieną jų pasiimi,
Atsargiai uždegi jį,
Palenkusi žvakę ir ją įžiebi
Ir plačiau akis atmerki.
Tavo giliose žydrose akyse
Atsispindi ta virpanti liepsna.
Tavo vėsų kūną apgaubia šiluma,
O veidas pasipuošia ilgesinga ašarėle.
Ji lėtai švelniu skruostu nurieda,
O bekrisdama žemyn, basą koją paliečia.
Mergaitę netikėtai išgąstis aptinka,
Iš rankų liepsnojanti žvakė iškrinta.
Aplinkui tik karšta šviesa žiba
Ir ašara akyse sustingsta.
Gležnas kūnas ant žemės nukrinta,
Tyra siela ryškiose liepsnose dingsta...
*** *** *** *** ***

Lulu 2004 m. kovo 29 d., pirmadienis, 17:54:55
*** *** *** *** ***
Kodel esi toks neryztingas?
Juk laukiu taves as.
Ateik ir imki mano sirdi
Nelauk kol vejas ja nunes...
Ateik, atskriski ziedo dulkele,
Kol saule neuzgeso danguje.
Uz rankos netiketai imk mane
Ir begame dalintis siluma.
Pabegsim ten, kur busime vieni,
Meileje prisipaþinsiu tau po lietumi.
Musu lupom tik meiles zodziai tariami,
Buciuosimes lietaus silto plaunami...
Sirdies keliais busim vedami,
Pasele jausmai tik jauciami.
Nuskandinsi mane savo buciny,
O ausra pasitiksime geliu gleby.
Ateik, prasau, kad ir sapne,
Mylet ismoksiu tave net cia,
Padovanosiu tau save.
O, kad tik meile amzinai liepsnotu mumyse!..
*** *** *** *** ***
Kai su tavimi kalbu,
Tavo zvilgsni pagauti siekiu.
Nuo tavo akiu apmirstu
Ir beziuredama ne nepajuntu
Kaip jausmingai tavajam sesely virpu.
Tavo paslaptingu giliu akiu
Niekad pamirsti negaliu.
Nors tik trumpam uzsimerkiu,
Matau rysku blyksni skleidziama ju
Ir akimirksniu apanku.
Sirdis paselusiai pradeda plakti.
Jos ritmo neimanoma susekti.
Ir nesunku tuoj pat suprasti -
Gera buvo akimirkai apakti...
Svajojant tereikia uzsimerkti...