VIZIJOS

Pagrindinė interaktyvaus pasakojimo "Paslaptingas reiškinys" linija
Pagrindinis Vizijų puslapis

adomas 1999 m. gruodžio 8 d., trečiadienis, 22:40:19
SKRYDIS

Kambaryje , prieblandos tyloje , šykščiai spingsint paskutinėm raudonom vakaro žarom , du žmonės guli ant grindų , kurios juodos kaip ir kraujas , išdažęs baltas kambario sienas.Vienas kūnas klausia kito:
-Kas yra Žmogus?
Tyla praryja ðiuos skambius žodžius.Jie nuskamba lyg amžinas priekaištas Pasauliui.Tačiau antrasis prabyla:
-O kas yra Dievas?
Abu nutyla .Jie žino , kad tai nėra pokalbis .Žodžiai skirti pasotinti Tylai , o ne jų smalsumui . Į šiuos klausimus atsakyti veikiausiai neįmanoma...
Stingulys įsiropščia į kūnų buveinę. Tamsa pamažu pakyla nuo grindų , ant kurių jie guli.

Po akimirkos (amžinybės?) žmonės pastebi , kad jiems ant nugarų prasikalė sparnai .Ne balti kaip angelų , o purvinai pilki , apšepusiomis plunksnomis , panašūs į malūno skarmalus .Tačiau ir tiek be galo daug , tiesa ? Jie letargiškai bando plasnoti jais , tačiau žino , kad nieko neišeis .Juk kiek milijardų kartų žmonės bandė pakilti . O gal visgi?..Juk anksčiau jie netuėjo sparnų ...
Tamsa baigia užlieti kambarį .Lėtai varva laiko vaškas . Du siluetai pamažu ruošiasi skrydžiui į amžinybę .Apčiupinėja vienas kito nušiurusius sparnus , nežinia iš kur išsitraukia žalsvo skysčio butelį , ir apsipila sau kaktas , akis ir krūtines .Jie pasiruošę .
Prieblandos švytėjime plykstėli tamsiai mėlyna liepsna . Du šešėliai ugniniais sparnais susikimba ir krenta ant grindų , kurių spalva tokia pat , kaip ir kraujo ant baltų sienų . Beprotiškoje tyloje aidi laiko voratinklių trūkinėjančios gijos . Jiems pasisekė . Netrukus geltoni pelenai susimaišo su aplinkos garsais ir pranyksta. Telieka paskendęs tamsoje kambarys juodomis sienomis , kurios turėtų būti baltos ...

Jie atsakė į klausimus . Į visus klausimus , kurie gali iškilti mokantis skristi .

EV 1999 m. lapkričio 29 d., pirmadienis, 22:16:34
Tik viena vienintelė akimirka, parodžiusi tai, ko ieškojau ir negalėjau suvokti, kad tai buvo pasiekiama, tik tereikėjo apsidairyti. Viena vienintelė akimirka, ir nežinau, kam turiu už ją dėkoti. Greičiausiai Tau, kaip ir už visa kita. Tą akimirką supratau, kad visą tą laiką ieškojau būtent Tavęs. Kiekvieną kartą, kai manydavau, kad radau tai, ko ieškojau, nusivildavau, nes tai būdavai ne Tu. Tai būdavo rutina, monotonija, kasdienybė. Bet dabar suprantu, kad tarp visų tų veidų ir kūnų ieškojau Tavęs ir tos akimirkos, kai suprasiu. Bet supratau žaibiškai ir vis dar negaliu pamiršti, koks tai jausmas, kai supranti. Tai džiaugsmas, kuris tęsiasi iki šiol. Aš dėkingas Tau ir likimui, kad galiu vadinti Tave savo Žmona. Nes jei negalėčiau, turėčiau ieškoti i ki šiol arba klysčiau, manydamas, kad radau. Dabar aš tai žinau.

V.S.Trambas 1999 m. lapkričio 3 d., trečiadienis, 12:21:11
Liudna ziureti i tavo akis,kai ju nematai...
Gal tada geriau iskelti veliavas ir kviesti pagalba,aimanuojant,kad rytoj jie vel skraidys plesydami mano ausis trankiais dienos spinduliais.O gal tada geriau verkti issketus kojas,ilindus i tamsiausia savo kambario kampa ir masturbuotis,tikint,kad tai ni ekada nepasibaigs...
O gal tada geriau buciuoti kojas Karaliui,Savo Karaliui,kuris kasdien perzengia vis kita Dangaus slenksti ir meto pauksciu ismatas,lyg konfeti,praeiviams ant galvu?
O gal tada geriau ziureti pro skyle delne i dieva keicianti savo apatini trikotaza,kuris nuo senumo sudilo ir virto antkapiu laikui,ir stengtis neapsivemti,neapsivemti nauju lakuotu batu...
O gal geriausia nusilibdyti is medzio lapu Tavo akis ir ziureti i jas...ziureti i jas...ziureti i jas... .

Ištroškusi 1999 m. birželio 8 d., antradienis, 14:32:24
Vandens litanija

Tekantis vandenie,
Stovintis vandenie,
Krintantis vandenie,
Vandenie upėse ir ežeruose, jūrose ir vandenynuose,
Šventoji ryto rasa,
Vasaros lietau su žaibais ir perkūnija,
Šulinio vandenie,
Vandenie iš krano,
Vandenie arbatos ar kavos puodelyje
Mineralinis vandenie,
Vandenie visagali ir visur esantis, atitekėk ir pagirdyk ištroškusias širdis, suvilgyk išdžiuvusias lūpas... ir tegul Žemej žydi gelės ir žaliuoja pievos...

marius daugela 1999 m. gegužės 13 d., ketvirtadienis, 18:58:22
VERTA BUVO LAUKTI
PAZADETOS LAIMES
VERTA BUVO TRAUKTIS
IS NE MEILES ZEMES

Evening 1999 m. gegužės 8 d., šeštadienis, 18:29:31
Nuvyto ajeras prie tako
Nebesuka gandrai lizdu
Nuejo mano meile nach...
Nu, o gyvenimas - v piz..u.

Rasa 1999 m. balandžio 22 d., ketvirtadienis, 11:52:32
žalios akys
kaip žalias jausmas
dar nokint ir nokint
neprisirpusį lietų
padalinkim per pus
tris rasos lašus
ir lai rytas gražus
nusijuoks už mus

DJ ALEX 1999 m. gegužės 21 d., penktadienis, 14:01:10
kaip man siandien gera,
apkabinus zeme,
viena koja mama,
kita koja pafa.
niekas man netrukdo,
tik nekenciu rusu,
tu kurie mauroja,
.......ir lietuviskai sneka.......
je.....
aciu

Liūdnoji Saga******Aus baus 1999 m. balandžio 14 d., trečiadienis, 16:51:56
Mėgstu kašį
mėgstu žąsį
mėgstu pasigauti lęšį
ir nukauti pagranduką
tą mažiuką seneliuką

Kuris stovi pasirėmęs
ir dejuoja susivėmęs
nes prigėrė daug alaus
gal senoji nenubaus

Aus baus duok alaus
seną diedą boba pjaus x 2

Paulina 1999 m. gruodžio 20 d., pirmadienis, 12:34:28
Gyveno nykštukas Šlem. Turėjo jis Mažyte draugę. Ji nebuvo labai maža tik toks jos vardas. Kartais jie susitikdavo ir eidavo "Kažkur". Ten visada būna mėlynas žvaigždėtas dangus ir net keli Mėnuliai. Žiemą ten būna šilta, o vasara vėsu. Kai nusibosdavo sėdėti Kažkur jie vėl grįždavo atgal ir vaikščiodavo susikibę už rankų paupiu. Mažytė vis tratėjo "Tram param, param, param! O nykštukas jai pritardavo "Šleeemm, šlem šlem..."

V.S.Trambas 1999 m. spalio 20 d., trečiadienis, 11:53:09
....ir tavo vardas blaskes galvoje
Svajodamas paliest mane.

Kai as galejau,kada galejau
Isgerti rasa is tavu delnu
Ir pastatyti nama
Is tavo veido ir plauku.

Atsimeni ta vakara tada
Kai medziai verke danguje
Primindami man smelio sauja
Su Dievo sutrenkta kakta.

Kai vel begiodamas po tavo sali
Ir saules asaras aprinkes zemej
As vel kartoju tau ta pati
Atsimeni ta vakara tada?

V.S.Trambas 1999 m. spalio 19 d., antradienis, 12:59:52
Atsimeni ta vakara tada
Kada galejau veja tau atnest
Kuris supykes ant manes
Svajojo zodziu upese nuskest

Kada galejau,kai as galejau
Supjaustyt saule gabalais
Ir isdalinti juoka
Dainoms pakilusioms aukstai.

Atsimeni ta vakara tada
Kai skundes rytas raudancia ausra.........

Rapolas Binkis 1999 m. rugpjūčio 31 d., antradienis, 14:37:26
Vakar as ejau,bet staiga tik suklupau
as isvydau tave mieloji.
Tau as issiunciau geliu
raudonu ir melynu.
Istrigai tu man i siela
As per amzius tave mylesiu.

Tikrovė 1999 m. rugpjūčio 24 d., antradienis, 13:47:37
Balta ugnis
Šildo šventovę,
Nori, nenori
Sienos rasoja

S.S 1999 m. liepos 31 d., šeštadienis, 20:50:31
Buvo rytas ne tas ir saule ne ta
Ne taip, kazkadais ir kalbejau
Buvo paprastos mintys ir tiesa paprasta
Tada, kai as dar nesedejau

Buvo drumzlinos akys, susilpnejus klausa
Ir sviesa, as ne ta dar tikejau
Buvo suteptos rankos, pakavota klasta
Tada, kai as dar nesedejau

Buvo kelias neaiskus ir neaiski galva
Ir ne ton as pusen ziurejau
Buvo sapnas netikras ir miegojo siela
Tada , kai as dar nesedejau

Bus dar tuscias rytojus su balta spalva
Kuria nuspalvoti turesiu
Bus gyvenimo medis su nauja saka
Tada, kai as jau nesedesiu

S.S. 1999 m. liepos 31 d., šeštadienis, 20:34:00
Pakalbek, su manim medzio lape
Pasakyk, kas ten laisvei yra
Ar laukuos ir kieme vis dar slapia
Ar visur istustejus sausra

Pasakyk, ka matei savo skrydi
Ka kely sutikai, Tu savam
Pasakyk, ko taip greitai nuvytai
Ar ir Tau cia taip bloga kaip man

As paleisiu Tave pro tarpeli
Kad Tu laisvei galetum numirt
Kad Tu rastum ramybes takeli
Ir man vieta galetum parinkt

S.S 1999 m. liepos 31 d., šeštadienis, 20:03:15
Kai menulis papuos, zeme savo sviesa
Ir spindes, tartum grozio ikveptas
Kai manes nebebus, as gulesiu kape
Ten ilsesiuos per amzius pasleptas

Viskas bus, kaip dabar, tik manes nebebus
Gal tik zvigsnis, kazkur tai paklydes
Gal paslepta mintis, o gal jausmas taurus
Nuo manes dar bus pasilikes

As noreciau iseit, su svelnia sypsena
Su pavasario rytmecio veju
Kad gyvenimas butu, kap graziausia daina
As ta daina sieloi glamoneju

As noreciau palikt, tik tai dziaugmo takus
Ir juoka,kaip virpesi skambu
O gyvenimui tarti:- Tu buvai nuostabus!
Ir isskristi, kaip paukstis i dangu.

oras 1999 m. birželio 24 d., ketvirtadienis, 10:15:50
kai skleidziasi geles
ir pauksciai sielojas
zmones supranta
kaip issiskirti sunku
ir noris, jog viskas
pasiliktu kaip buvo
niekas nekistu
ir pagaliau - sustotu

slaptasis 1999 m. birželio 21 d., pirmadienis, 12:01:53
as jusu krauja gersiu
kai nerimas uzlies akis
atleiskit mano kruvinam pasauliui
kad as kad sukuriau jus...

alio 1999 m. birželio 18 d., penktadienis, 12:49:32
Aš norėčiau padovanoti tau saulę,
Vandenynus, pievas-pasaulį,
Viską viską...ir meilę

Jauma 1999 m. birželio 8 d., antradienis, 14:37:03
AK, VASARA!

PAUKŠČIAI, VANDUO,
ŠIENAS, KARVĖS IR VARLĖS,
ŽEMĖS TURTŲ GAUSA,
RASA,
APKVAITIMAS,
SAULĖS SMŪGIS TURBŪT,
O GAL - MEILĖ,
ŠVIESA IR IŠGANYMAS.

PABUDAU KITĄ KARTĄ ANKSTI IR MATAU:
DIEDUKAS JAU
PIEVĄ NUPJOVĘS
PAREINA
'SU PLIENO DALGIU ANT PETIES' (P. ŠIRVYS).

NEBUVO TOKIO GROŽIO DAR,
SUSTOK IR KLAUSYKIS GRIAUSTINIO.
JIS VIS MIRŠTA IR BUNDA,
IR YRA AMŽINESNIS UŽ MŪSŲ JUOKINGĄ MEILĘ,
NEREIKALINGUS VEIKSMUS,
ROJAUS PAUKŠČIŲ MEDŽIOKLĘ
IR ŽODŽIUS 'AŠ PADARIAU'.

JS *** kašio repas 1999 m. balandžio 14 d., trečiadienis, 15:36:19
Mėgstu kašį
Aš mėgstu žaisti kašį
Ėjau pas Stasį
Užlipau ant kašės
Šakės Stasiui
Neisiu žaisti kašio

livi 1999 m. kovo 16 d., antradienis, 11:11:38
ir vel ðaukiu að nebyliu balsu... i tylà, kuri ir liks
tyla
pabiro vilties ðukes... sako jos neða laimæ
o jeigu veidrodþio tai nelaimæ. að nepakelsiu tø ðukiu
nenoriu matyti savo veido

tai sugriuvæ svajoniø rûmai, kurie vaiduokliðkai ateina á
mano sapnà...
kai eisi pro ðalá uþdek þvakutæ mano sielos kapinëse
tai ðaltas vakaras uþ lango po vëliniu ir apsnigtø kapø
galbut tu pajunti ðalta gûsá, o gal ðilta mano buèiná
tai mano mintys, kurios gyvena vëjyje ir atkeliauja pas
tave

tik ðeðëlis
tamsus ðeðëlis velkasi þeme
að pavargau... bet turiu eit, nes nerandu to sapno, tos
svajos... nes nerandu savæs að èia
raðau á tylà... á nebûtá siunèiu savo mintis

ir vis einu ir suklumpu
taip ir tampausi pilnà bagaþà klaidø
að net pati sau neatleidþiu

Katinas 1999 m. kovo 10 d., trečiadienis, 16:16:19
Kai noris pasiskūst
Geriausia bulves skust
O sniegas baltas
Čia visai nekaltas

JS Vidurys 1999 m. kovo 9 d., antradienis, 17:13:49
per viduri esu pasaulio bamba
vidus per vidurį gražus prasmingas
bet be kraštų
tiesiog per viduri esu
per viduri labai patogu ir saugu
todel per vidurį esu
per viduri tu nepaimsi
o mano krasto tau juk nepasiekt
per viduri nebeatskirsi
kur tu kur as o kur visi kiti

Rolandas Čepaitis 1999 m. lapkričio 19 d., penktadienis, 16:29:55
Pamastymai

aš norėčiau paprašyti dangaus,
kad dar duotų vieną gyvenimą.
ir klaidas senas ištaisyti
praeities tyloje pasislėpusias.

aš norėčiau paprašyti dangaus
dar tik vieno lašelio išblėsusio.
su savim pasiimti į nežinią
į tą ilgą kelionę per lietų.

Webmaster 1999 m. gruodžio 14 d., antradienis, 20:22:42
   Širdies draugė

Žara - baltoji sutemų žvaigždė:
Dangus nulietas spalvom
Dienai išeinant myriop.
Tai ji, manos širdies draugė.

Tolimos žvaigždės ir vakaro gaisai:
Aukštyn kula širdies laužo kibirkštys.
nakties vanagas sklendžia, -
Per pievas atsklinda medžiotojo daina.

Žara - baltoji sutemų žvaigždė:
Mėnulis rieda pasaulio kraštan.
Tai ji, manos širdies draugė.


   Svajų dainos

Neliko mano Svajų dainų:
Kur jos nuskriejo,
Kur jų takai - nežinia.

Sugrįžkit, o širdies Svajos,
Į praėjusiso vasaros prieblandas,
Į pamiškes nužydėjusiais lubinais...

Kodėl, mano drauge, pradingo
Tavo akių žydrieji atšvaitai;
Ar jų baltųjų žvaigždžių gelmė
Daugiau neįsiurbs?

Sugrįžkit, mano Svajų dainos...

Vytautas Malakauskas 2000 m. sausio 30 d., sekmadienis, 14:54:15
Akys
Akys -
Nepamiršt niekada man jų,
Su džiaugsmu ir meile žvelgia,
Kada šalia jos aš esu.
Akys -
Nepamiršt niekada man jų,
Su liūdesiu ir skausmu palydi,
Kada išsiskirti su ja turiu.
Akys -
Nepamiršt niekada man jų,
Jos skaito kaip knygą mintis,
Be žodžių jos sako myliu.
Ramybė
Nurimk siautęs vėjas !
Atsiverk nakties tamsa !
Pavargau aš nuo jūsų,
Tegul vėl būna diena.
Tebūna diena saulėta,
Dangus be debesų,
Jūra kaip marios,
Be lūžtančių bangų.
Ramybė teužvaldo žemę,
Ramybė aplink mane,
Tada aš pailsėsiu,
Panardinęs į ramybę save.
Tiksi
Skausmas kaip vėjas,
Drasko mano jausmus,
Nakties tyla,vienatvė,
Skaičiuoja širdies dūžius.
Taip ir girdžiu kaip tiksi,
Ne,ne laikrodis šalia,
Tiksi jausmų uraganas,
Mano pavargusioj širdyje.
Kiek tęsis ši beprotybė,
Ar pakaks man jėgų,
Nugalėt nakties tylą,
Ištrūkti iš jos nagų.
Akmenėliai
Upeliu braidau,
Akmenėlius stebiu,
Kiek jų čia daug
Ir kokių gražių.
Štai anie lyg perlai,
O šie aukso spalva,
Tasai ten rudas,
Tik galva balta.
O čia dar vienas,
Bloga spalva,
Jis visas juodas,
Kaip varna sena.
Juodos nemėgstu,
Nelaimė šalia,
Širdies skausmas,
Liūdesys ir kančia.
Būrė
Siaučia audra,
O ji ten vieniša,
Baltoji būrė mana,
Bangų blaškoma.
O burė baltoji,
Kas tau ranką išties,
Kas audrą sustabdys,
Išplaukti padės.
Tik aš savo eilėmis,
Tai padaryti galiu,
Sustabdyt piktą vėją,
Ant marių plačių.
Jug abiejų mūsų,
Jau tokia dalia,
Mus abu pastoviai,
Blaško ir mėto audra.
Padėki Tu man,
Būk mūza mana,
Aš padėsiu Tau,
Išlikt būre balta.
Mes abu
Žvaigždė nakty
Viena,viena,
Kurgi kitos ?
Kodėl jų nėra ?
O gal tai maniji,
Ji užjaučia mane,
Jug aš vienišas,
Kaip ir ji čia.
Žvaigžde mano,
Jau būsim abu,
Nebevienišas aš,
Nebevieniša ir Tu.
O žiede
O žiede Tu mano,
Žmogišką širdį turi,
Kiek tavyje grožio,
Čia pamatyti gali.
O žiede Tu mano,
Jug mes panašūs abu,
Aš rašau Tau eiles,
Tu gaivini savo kvapu.
O žiede Tu mano,
Ar mus kas supras,
Mano eilių neskaitys,
Tave nuskins ir išmes.
Debesėliai
Prigulęs ant pievos,
Dangų stebiu,
Man tai įdomu,
Pabūt tarp debesų.
Jie tokie ramūs,
Skraido tenai,
Lengvi kaip pūkas,
Leidžias žemai.
Kad taip galėčiau
Ir aš kartu,
Pakilti į dangų,
Skraidyti tarp jų.
Pažvelgti į žemę,
Kokia jinai,
Iš debesio skrydžio,
Matos tenai.
Puokštę gėlių,
Iš debesų,
Dovanočiau žemei,
Tai būtų smagu.

Akis

Daina 1999 m. kovo 15 d., pirmadienis, 14:59:25
Rašau eiles ir valgau bulką
Kaip paprasta tu pasakysi
Bet jau pavasaris ateina
Bet jau paukščiukas traukia dainą
Paimk mane, o vytury, pakelk į aukštį
Nusviesk į saulę, į žvaigždes kaip paukštę
Tiktai ant grindinio nemeski ne
Nenor iu aš į žemę grįžti, kur tik kefyro butelys -
Prabėgusių dienų nutolęs aidas
Kur seno "Tauro" sutrūnijęs laidas
Tablečių rinkinys ir žlugę viltys
Kur nėr šaltinio kurs mane pagirdys

Ji 1999 m. kovo 1 d., pirmadienis, 09:24:29
Žilė galvon-velnias uodegon.
Tuoj pražils visi sodai.
Su pavasariu ;-))

Pokshtininkas 1999 m. vasario 25 d., ketvirtadienis, 11:00:55
Ateitis tai, i ka mias ename ar tai, paskui ka velkames?

Jis 1999 m. vasario 18 d., ketvirtadienis, 12:02:45
Roses are red...
Rozes raudonos, as zinau,
Taves belaukdams - prazilau...
Give me a thread...

Jarutis 1999 m. vasario 1 d., pirmadienis, 09:41:09
Viska, ka sakau gali buti netiesa, bet gal ir tiesa. Tai zinoma dar klausimas.

Skautas 1999 m. vasario 18 d., ketvirtadienis, 12:02:45
Žodis užrašytas ant skiautės
ne kaip žodžių brolis o durklas
po kojom

toks aštrus lyg
gruziniški valgiai
iškalbingas lyg
smailas liežuvis
ir brangus
kaip Lietuva brangi

Žudikas - štai kas jis
parašytas krauju
AŠ MYLIU GYVENIMĄ BET
IŠEINU

Bet kur tu išeisi žodeli
kur tu nulėksi
nabagėli

Juk skiaute tapęs -skiaute ir liksi
toks būtų moralas

Viltė 1999 m. vasario 12 d., penktadienis, 17:01:31
Netyčia patikėjau
Kad pildosi…
Netyčia.
Bet tikėti pasirodo
Kenkia sveikatai…
Kartais.
O kvaila viltis
Tiesiog gali nužudyti
Atrodo, kad jau…
Bet pasirodo - dar ne…
O "jau" gali ir nebebūti
Viltis išdavikė
Pasislėpė
Išlys ar ne priklausys nuo mano ir jos drąsumo.
Ir taip visada - kas ką...

VIRGA 1999 m. vasario 8 d., pirmadienis, 14:48:51
Be galo pasiilgau rudens. Jo silto oro kvapo.

Graudus ir
Verkiantis
Ruduo
Slapiom ir
Susalusiom
Kojom
Ir TU...

Smeliukas 1999 m. vasario 17 d., trečiadienis, 14:12:52
Skelbimas
Aplankykit neoficialu SVAJU www puslapi

Jonas S. 1999 m. vasario 13 d., šeštadienis, 15:16:33
Valentinams

 * * * *
 Roses are red,
 Violets are blue.
 Now that you know what they look like,
I don't have to send them to you.

miriam 1999 m. vasario 11 d., ketvirtadienis, 12:20:05
tu sakei
renesansas bus
ir mirei vakar
garbanos
madonų
nuogi pečiai
pelenai
liepų kvapas
ir Bakchas, įbridęs versmėn
ir aušra
rožiažiedė kančia
kregždžių šokis
vėsa
menuetai
lietus
ir nostalgija
tiesą sakei
renesansas atėjo

Vėjas 1999 m. sausio 28 d., ketvirtadienis, 21:36:12
Jau pavasaris artėja,
ir bangos kelia vėją...
Kur tu Jūrate, kur tu,
nuplaukime į Nidą kartu...

 

Milda 1999 m. vasario 9 d., antradienis, 14:43:55
Akyse tvenkiasi neužmirštuolių ašaros. Žydinti vienatvė. nepagydoma širdperša. Susidūręs akis į akį su mirtimi, visada regi gyvenimą. Pilną nuostabos ir stebuklų žemę. Rugių lauką su rugiagėlių saulėmis. Skrendančią bitę, žiedadulkes. Ir prašai švaraus šulinio vandens, natūralaus, nevirinto, su beržo pumpurais ir žiedadulkėmis, kurie būtinai padės įveikti Fortūną, nes niekas daugiau manimi netiki.....
Noriu pirštų galais perbristi kančią.

Pagrindinis Vizijų puslapis
Globalusis lietuviškas tinklas
Vartiklis