Ištroškusi 1999 m. birželio 8
d., antradienis, 14:32:24 Vandens litanija
Tekantis
vandenie, Stovintis vandenie, Krintantis vandenie, Vandenie upėse
ir ežeruose, jūrose ir vandenynuose, Šventoji ryto rasa, Vasaros
lietau su žaibais ir perkūnija, Šulinio vandenie, Vandenie iš
krano, Vandenie arbatos ar kavos puodelyje Mineralinis
vandenie, Vandenie visagali ir visur esantis, atitekėk ir pagirdyk
ištroškusias širdis, suvilgyk išdžiuvusias lūpas... ir tegul Žemej žydi
gelės ir žaliuoja pievos...
marius daugela 1999 m.
gegužės 13 d., ketvirtadienis, 18:58:22 VERTA BUVO
LAUKTI PAZADETOS LAIMES VERTA BUVO TRAUKTIS IS NE MEILES
ZEMES
Evening 1999 m. gegužės 8 d.,
šeštadienis, 18:29:31 Nuvyto ajeras prie tako Nebesuka gandrai
lizdu Nuejo mano meile nach... Nu, o gyvenimas - v piz..u.
Rasa 1999 m. balandžio 22 d.,
ketvirtadienis, 11:52:32 žalios akys kaip žalias jausmas dar
nokint ir nokint neprisirpusį lietų padalinkim per pus tris
rasos lašus ir lai rytas gražus nusijuoks už mus
DJ ALEX 1999 m. gegužės 21 d.,
penktadienis, 14:01:10 kaip man siandien gera, apkabinus
zeme, viena koja mama, kita koja pafa. niekas man
netrukdo, tik nekenciu rusu, tu kurie mauroja, .......ir
lietuviskai sneka....... je..... aciu
Liūdnoji Saga******Aus baus
1999 m. balandžio 14 d., trečiadienis, 16:51:56 Mėgstu
kašį mėgstu žąsį mėgstu pasigauti lęšį ir nukauti
pagranduką tą mažiuką seneliuką
Kuris stovi pasirėmęs ir
dejuoja susivėmęs nes prigėrė daug alaus gal senoji
nenubaus
Aus baus duok alaus seną diedą boba pjaus x 2
Paulina 1999 m. gruodžio 20
d., pirmadienis, 12:34:28 Gyveno nykštukas Šlem. Turėjo jis Mažyte
draugę. Ji nebuvo labai maža tik toks jos vardas. Kartais jie susitikdavo
ir eidavo "Kažkur". Ten visada būna mėlynas žvaigždėtas dangus ir net keli
Mėnuliai. Žiemą ten būna šilta, o vasara vėsu. Kai nusibosdavo sėdėti
Kažkur jie vėl grįždavo atgal ir vaikščiodavo susikibę už rankų paupiu.
Mažytė vis tratėjo "Tram param, param, param! O nykštukas jai pritardavo
"Šleeemm, šlem šlem..."
V.S.Trambas 1999 m. spalio 20
d., trečiadienis, 11:53:09 ....ir tavo vardas blaskes
galvoje Svajodamas paliest mane.
Kai as galejau,kada
galejau Isgerti rasa is tavu delnu Ir pastatyti nama Is tavo
veido ir plauku.
Atsimeni ta vakara tada Kai medziai verke
danguje Primindami man smelio sauja Su Dievo sutrenkta
kakta.
Kai vel begiodamas po tavo sali Ir saules asaras aprinkes
zemej As vel kartoju tau ta pati Atsimeni ta vakara tada?
V.S.Trambas 1999 m. spalio 19
d., antradienis, 12:59:52 Atsimeni ta vakara tada Kada galejau
veja tau atnest Kuris supykes ant manes Svajojo zodziu upese
nuskest
Kada galejau,kai as galejau Supjaustyt saule
gabalais Ir isdalinti juoka Dainoms pakilusioms
aukstai.
Atsimeni ta vakara tada Kai skundes rytas raudancia
ausra.........
Rapolas Binkis 1999 m. rugpjūčio
31 d., antradienis, 14:37:26 Vakar as ejau,bet staiga tik
suklupau as isvydau tave mieloji. Tau as issiunciau geliu
raudonu ir melynu. Istrigai tu man i siela As per amzius tave
mylesiu.
Tikrovė 1999 m. rugpjūčio 24
d., antradienis, 13:47:37 Balta ugnis Šildo šventovę, Nori,
nenori Sienos rasoja
S.S 1999 m. liepos 31 d.,
šeštadienis, 20:50:31 Buvo rytas ne tas ir saule ne ta Ne taip,
kazkadais ir kalbejau Buvo paprastos mintys ir tiesa paprasta Tada,
kai as dar nesedejau
Buvo drumzlinos akys, susilpnejus klausa Ir
sviesa, as ne ta dar tikejau Buvo suteptos rankos, pakavota
klasta Tada, kai as dar nesedejau
Buvo kelias neaiskus ir
neaiski galva Ir ne ton as pusen ziurejau Buvo sapnas netikras ir
miegojo siela Tada , kai as dar nesedejau
Bus dar tuscias
rytojus su balta spalva Kuria nuspalvoti turesiu Bus gyvenimo medis
su nauja saka Tada, kai as jau nesedesiu
S.S. 1999 m. liepos 31 d.,
šeštadienis, 20:34:00 Pakalbek, su manim medzio lape Pasakyk, kas
ten laisvei yra Ar laukuos ir kieme vis dar slapia Ar visur
istustejus sausra
Pasakyk, ka matei savo skrydi Ka kely sutikai,
Tu savam Pasakyk, ko taip greitai nuvytai Ar ir Tau cia taip bloga
kaip man
As paleisiu Tave pro tarpeli Kad Tu laisvei galetum
numirt Kad Tu rastum ramybes takeli Ir man vieta galetum parinkt
S.S 1999 m. liepos 31 d.,
šeštadienis, 20:03:15 Kai menulis papuos, zeme savo sviesa Ir
spindes, tartum grozio ikveptas Kai manes nebebus, as gulesiu
kape Ten ilsesiuos per amzius pasleptas
Viskas bus, kaip dabar,
tik manes nebebus Gal tik zvigsnis, kazkur tai paklydes Gal paslepta
mintis, o gal jausmas taurus Nuo manes dar bus pasilikes
As
noreciau iseit, su svelnia sypsena Su pavasario rytmecio veju Kad
gyvenimas butu, kap graziausia daina As ta daina sieloi
glamoneju
As noreciau palikt, tik tai dziaugmo takus Ir
juoka,kaip virpesi skambu O gyvenimui tarti:- Tu buvai nuostabus! Ir
isskristi, kaip paukstis i dangu.
oras 1999 m. birželio 24 d.,
ketvirtadienis, 10:15:50 kai skleidziasi geles ir pauksciai
sielojas zmones supranta kaip issiskirti sunku ir noris, jog
viskas pasiliktu kaip buvo niekas nekistu ir pagaliau -
sustotu
slaptasis 1999 m. birželio 21
d., pirmadienis, 12:01:53 as jusu krauja gersiu kai nerimas
uzlies akis atleiskit mano kruvinam pasauliui kad as kad sukuriau
jus...
alio 1999 m. birželio 18 d.,
penktadienis, 12:49:32 Aš norėčiau padovanoti tau
saulę, Vandenynus, pievas-pasaulį, Viską viską...ir meilę
Jauma 1999 m. birželio 8 d.,
antradienis, 14:37:03 AK, VASARA!
PAUKŠČIAI,
VANDUO, ŠIENAS, KARVĖS IR VARLĖS, ŽEMĖS TURTŲ
GAUSA, RASA, APKVAITIMAS, SAULĖS SMŪGIS TURBŪT, O GAL -
MEILĖ, ŠVIESA IR IŠGANYMAS.
PABUDAU KITĄ KARTĄ ANKSTI IR
MATAU: DIEDUKAS JAU PIEVĄ NUPJOVĘS PAREINA 'SU PLIENO DALGIU
ANT PETIES' (P. ŠIRVYS).
NEBUVO TOKIO GROŽIO DAR, SUSTOK IR
KLAUSYKIS GRIAUSTINIO. JIS VIS MIRŠTA IR BUNDA, IR YRA AMŽINESNIS UŽ
MŪSŲ JUOKINGĄ MEILĘ, NEREIKALINGUS VEIKSMUS, ROJAUS PAUKŠČIŲ
MEDŽIOKLĘ IR ŽODŽIUS 'AŠ PADARIAU'.
|
JS *** kašio repas 1999 m.
balandžio 14 d., trečiadienis, 15:36:19 Mėgstu kašį Aš mėgstu
žaisti kašį Ėjau pas Stasį Užlipau ant kašės Šakės
Stasiui Neisiu žaisti kašio
livi 1999 m. kovo 16 d.,
antradienis, 11:11:38
ir vel ðaukiu að nebyliu balsu... i tylà, kuri ir liks tyla pabiro vilties ðukes... sako jos neða laimæ o jeigu veidrodþio tai nelaimæ. að nepakelsiu
tø ðukiu nenoriu matyti savo veido
tai sugriuvæ svajoniø rûmai, kurie vaiduokliðkai ateina á mano sapnà... kai eisi pro
ðalá uþdek þvakutæ mano sielos kapinëse tai ðaltas vakaras uþ lango po vëliniu ir apsnigtø kapø galbut tu pajunti ðalta gûsá, o gal ðilta mano buèiná tai mano
mintys, kurios gyvena
vëjyje ir atkeliauja pas tave
tik ðeðëlis tamsus ðeðëlis velkasi þeme að pavargau... bet turiu eit, nes nerandu to sapno, tos svajos...
nes nerandu savæs að èia raðau á tylà... á nebûtá siunèiu savo mintis
ir vis einu ir suklumpu taip ir tampausi pilnà bagaþà klaidø að net pati sau
neatleidþiu
Katinas 1999 m. kovo 10 d.,
trečiadienis, 16:16:19 Kai noris pasiskūst Geriausia bulves
skust O sniegas baltas Čia visai nekaltas
JS Vidurys 1999 m. kovo 9 d.,
antradienis, 17:13:49 per viduri esu pasaulio bamba vidus per
vidurį gražus prasmingas bet be kraštų tiesiog per viduri esu per
viduri labai patogu ir saugu todel per vidurį esu per viduri tu
nepaimsi o mano krasto tau juk nepasiekt per viduri
nebeatskirsi kur tu kur as o kur visi kiti
Rolandas Čepaitis 1999 m.
lapkričio 19 d., penktadienis, 16:29:55 Pamastymai
aš
norėčiau paprašyti dangaus, kad dar duotų vieną gyvenimą. ir klaidas
senas ištaisyti praeities tyloje pasislėpusias.
aš norėčiau
paprašyti dangaus dar tik vieno lašelio išblėsusio. su savim
pasiimti į nežinią į tą ilgą kelionę per lietų.
Webmaster 1999 m. gruodžio 14
d., antradienis, 20:22:42 Širdies
draugė
Žara - baltoji sutemų žvaigždė: Dangus nulietas
spalvom Dienai išeinant myriop. Tai ji, manos širdies
draugė.
Tolimos žvaigždės ir vakaro gaisai: Aukštyn kula širdies
laužo kibirkštys. nakties vanagas sklendžia, - Per pievas atsklinda
medžiotojo daina.
Žara - baltoji sutemų žvaigždė: Mėnulis rieda
pasaulio kraštan. Tai ji, manos širdies
draugė.
Svajų dainos
Neliko
mano Svajų dainų: Kur jos nuskriejo, Kur jų takai -
nežinia.
Sugrįžkit, o širdies Svajos, Į praėjusiso vasaros
prieblandas, Į pamiškes nužydėjusiais lubinais...
Kodėl, mano
drauge, pradingo Tavo akių žydrieji atšvaitai; Ar jų baltųjų
žvaigždžių gelmė Daugiau neįsiurbs?
Sugrįžkit, mano Svajų
dainos...
Vytautas Malakauskas 2000 m.
sausio 30 d., sekmadienis, 14:54:15 Akys Akys - Nepamiršt
niekada man jų, Su džiaugsmu ir meile žvelgia, Kada šalia jos aš
esu. Akys - Nepamiršt niekada man jų, Su liūdesiu ir skausmu
palydi, Kada išsiskirti su ja turiu. Akys - Nepamiršt niekada man
jų, Jos skaito kaip knygą mintis, Be žodžių jos sako
myliu. Ramybė Nurimk siautęs vėjas ! Atsiverk nakties tamsa
! Pavargau aš nuo jūsų, Tegul vėl būna diena. Tebūna diena
saulėta, Dangus be debesų, Jūra kaip marios, Be lūžtančių
bangų. Ramybė teužvaldo žemę, Ramybė aplink mane, Tada aš
pailsėsiu, Panardinęs į ramybę save. Tiksi Skausmas kaip
vėjas, Drasko mano jausmus, Nakties tyla,vienatvė, Skaičiuoja
širdies dūžius. Taip ir girdžiu kaip tiksi, Ne,ne laikrodis
šalia, Tiksi jausmų uraganas, Mano pavargusioj širdyje. Kiek
tęsis ši beprotybė, Ar pakaks man jėgų, Nugalėt nakties
tylą, Ištrūkti iš jos nagų. Akmenėliai Upeliu
braidau, Akmenėlius stebiu, Kiek jų čia daug Ir kokių
gražių. Štai anie lyg perlai, O šie aukso spalva, Tasai ten
rudas, Tik galva balta. O čia dar vienas, Bloga spalva, Jis
visas juodas, Kaip varna sena. Juodos nemėgstu, Nelaimė
šalia, Širdies skausmas, Liūdesys ir kančia. Būrė Siaučia
audra, O ji ten vieniša, Baltoji būrė mana, Bangų blaškoma. O
burė baltoji, Kas tau ranką išties, Kas audrą
sustabdys, Išplaukti padės. Tik aš savo eilėmis, Tai padaryti
galiu, Sustabdyt piktą vėją, Ant marių plačių. Jug abiejų
mūsų, Jau tokia dalia, Mus abu pastoviai, Blaško ir mėto
audra. Padėki Tu man, Būk mūza mana, Aš padėsiu Tau, Išlikt
būre balta. Mes abu Žvaigždė nakty Viena,viena, Kurgi kitos
? Kodėl jų nėra ? O gal tai maniji, Ji užjaučia mane, Jug aš
vienišas, Kaip ir ji čia. Žvaigžde mano, Jau būsim
abu, Nebevienišas aš, Nebevieniša ir Tu. O žiede O žiede Tu
mano, Žmogišką širdį turi, Kiek tavyje grožio, Čia pamatyti
gali. O žiede Tu mano, Jug mes panašūs abu, Aš rašau Tau
eiles, Tu gaivini savo kvapu. O žiede Tu mano, Ar mus kas
supras, Mano eilių neskaitys, Tave nuskins ir
išmes. Debesėliai Prigulęs ant pievos, Dangų stebiu, Man tai
įdomu, Pabūt tarp debesų. Jie tokie ramūs, Skraido
tenai, Lengvi kaip pūkas, Leidžias žemai. Kad taip galėčiau Ir
aš kartu, Pakilti į dangų, Skraidyti tarp jų. Pažvelgti į
žemę, Kokia jinai, Iš debesio skrydžio, Matos tenai. Puokštę
gėlių, Iš debesų, Dovanočiau žemei, Tai būtų smagu.
|