Rasa 2003 m. spalio 28 d., antradienis, 19:43:23
Dar ne laikas
Pilkos šakos žiemos danguje,
Ko jos laukia?
Juk seniai nebėra šviesos debesyse,
Tik šaltas lietus bando prikelti...

Jau ne laikas tyliai šypsotis saulės atvaizdui,
O šiaurys glamonėja šalčio stingdytas šakas...

Ne laikas laukti margų žiedų kvapo,
Sušalusių ledo svajonėj.

Rasa 2003 m. spalio 28 d., antradienis, 19:38:03
***
Nesvarbu, kuriame kelyje esi,
Jau laikas grįžti namo.

Leisk, parodysiu tikslą,
Užmirštą seniai.

Dulkėtas žvyras, aplink tuščius laukus,
Ne tokios buvo Tavo svajos...

Nepyk, kai horizontas nepažins Tavęs,
Juk aš ne kelrodis, atkakliai rodantis pusę.

Leisk atverti duris...

Rasa 2003 m. spalio 28 d., antradienis, 19:33:04
Prabėgęs malonumas
Nespėjau,
Vėju praskristi pievose.
Tik akimirkos suvetimėjusios,
Primena prabėgusį malonumą.
O dangus mano svajonėj,
Nukrito žemai, į atvaizdus žmonių.
Vėl pareisiu rankom tuščiom.
Tuščiais norais, išnešiotais svaiginančio dvelksmo.

Rasa 2003 m. spalio 28 d., antradienis, 19:28:12
Laisvos mintys
O kokia ilga tyla!
Šypsenos, juokas, žodžiai,
Viskas ištirpo...

Ar lauke taip sutemo, ar pasaulis išnyko,
Neliko nieko.
Bet juk tai gražu...

Pamiršau savo vardą, veidą pasaulio,
Ta tyla - puikybės pilna.

Vaikyste, palauk, bent vieną akimirksnį, leisk prisiminti,
Tuščius rytus, pasaulį be žodžių.

Nutrūksta... tvirtybės grandis,
Tas gyvenimas, pasirodo, kaip gėlė trapus...
Viskas nutolsta,
Lyg niekur nieko - džiaugsmas užpildo širdį perdegusią.

Rasa 2003 m. spalio 28 d., antradienis, 19:22:25
***

Mano Žemė kitokia!
Pilna žmogiškų norų, akmens sunkumo naštos.
Ji beribė, suslėgusi mažą širdį žmogaus.

Mano pasaulis tamsėja...

Žvaigždės ne tokios!
Tai surinktos dulkės nuo kelio,
Gyvenimas pilnas kančių ir užslėptos meilės.

Tai tik taškas, bergždžiai siunčiantis šviesą žūstančiam pasauliui...

Rasa 2003 m. spalio 28 d., antradienis, 19:17:22
Laukti ko nors
Laukimas tylos dausų,
Retkarčiais įkvepia maldą gilią,
Tik niekas neišklauso...

Laukimas nupieštos tylos,
Rankomis padaro šypseną,
Ir nebėra vietos širdžiai sušilti...

Laukimas savo tylos,
Išbarsto kontrastus dangaus,
Į kalną įkopti sunku...

Rasa 2003 m. spalio 28 d., antradienis, 19:12:00
Už linijos
Taip tirpsta delnuose sniegas, mėnesio šviesos,
Žiema dar yra...
Norėčiau pažvelgti į Žemę iš toli,
Toks mažas taškelis atrodytų tada,
Jis spindėtų kaip visi taškai danguje,
Tik širdis atpažintų - tai Ji!
Sniegas jau ištirpo, liko mėnesio šviesa,
Žiema nyksta...
O kas ten juoduoja?
Lyg šėšėlis žmogaus pavidalu...
Išleiskite!
Ir kam tos linijos, taip ryškiai rėžiančios sielą?
Išleiskite!
Ne. Tai dar viena mano sujaukta diena.
Likimo išpūstytas smėlis taip slegia kelią...
Šviesa jau užgeso.
Išnyko žiema...

Rasa 2003 m. spalio 28 d., antradienis, 19:05:20
Pasiklydęs plakimas
Pamečiau širdį, po jūros puta, po kopų smiltim,
Aš dainuoju, aš pykstu, aš džiaugiuosi,
Beširdė viena...
Išduoda plakimą alsavimas pušų,
Maniau, kad atrasiu ten savo gyvenimą,
Palaidotą gintaro laše,
Plakime širdies...
Ir groja vėjai žuvėdros klyksme,
Mano beširdėj krūtinėj.
Pasiklydęs plakimas saulės rate,
Taip ieško manęs...

Rasa 2003 m. spalio 28 d., antradienis, 19:00:14
***
Pagrok melodiją,
Pagrok likimą,
Užglaistyk ašaras skaudžias širdies.
Gal vėjui pučiant,
Žodžiams aidint,
Atnešk dalelę graudžios vilties.
Dainuok man dainą,
Dainuok man džiaugsmą,
Kol saulė vėl pro debesis nušvis.
Gal lietui lyjant,
Tylai spengiant -
Žmogus gyvenimui atgis...

Rasa 2003 m. spalio 28 d., antradienis, 18:55:16
***
Laimės paukščiai neša akimirką,
Kuri nukris ant Tavo stogo.
Įsisukusi į gyvenimą ji staiga ištirps,
Lyg balta jūros puta...
Mėlyname svajonių horizonte,
Liks tik prisiminimai...

Rasa 2003 m. spalio 28 d., antradienis, 18:50:33
Žiema ir širdis
Ko verta žiema - jei nepažįsti pavasario?
Ar vasara nuostabi - jei niekada nematei rudens?
Kartais pajunti - vietoj vasaros į širdį įslenka žiema...
Veltui šauki vasaros, veltui šauki pavasario,
Bus tik žiema... žiema...
Matau tave - matau stingdantį ledą!
Vėjas atpučia rudesn spalvas,
Bet tik vėjas...
Paukštė atneša vasaros saulę,
Bet tik paukštė...
Ateis pavasaris, pražys margaspalvės gėlės,
Staiga jos apsidengia baltu šerkšnu.
Jos sustingsta - kaip tavo širdis...

Egis 2003 m. sausio 25 d., šeštadienis, 20:00:49
#25
Čiuptuvai,laikantys mane,paleist nenori...
Bandai išsivaduot,
girdi:”vargšelis”
bent vieną jau atkabinai,
tada girdi:”iš sektos”
svarbu nepasiduot,juk nuo dviejų save išvadavai...
tu du kartus stipresnis,kas gi čia beliko...
...tik aštuoni šimtai...

Egis 2003 m. sausio 25 d., šeštadienis, 19:55:41
"iš neišleistos knygos"
#14 перекур
Ironija mano didžiausias draugas...
Ji tyčiojasi iš visų
Skruzdėmis tapote be didelių vargų
Su skruzdėmis viena šneka
Užmynei,užmiršai...gana.
Bet jų daugiau nei tavo pėdų plotas,
Tu negali visų sumint
Tada jos kanda,kanda,kanda...
Jautiesi vergas tu tąsyk
Tad gal geriau ir Jų nemindyt...
Bandyti tapti Jų draugu...
Bandyti tapt didžia skruzde
Ir kąst kitus...

Egis 2003 m. sausio 25 d., šeštadienis, 19:49:48
##3 Man
Man būtent taip dėliot
žodžius patinka...
Prasmė?
Kas jos ieškos-suras.
Nebūna nuotaikai prasmės
Yra tik spalvos: juoda,
dar ir balta.
Eiliškumas?
Nebesvarbu kaip jas sudės...
Tebus balta pirma,
tai ir pasaulis baltas bus,
tebus juoda pirma
tada...

Egis 2003 m. sausio 25 d., šeštadienis, 19:47:52
Visi
Visi ar gali tai apčiuopti...
Apčiuopti ribą tarp dviejų pavojų.
Tarp grėsmės sveikatai ir
gyvasties tos baimės netekties.
Ar galima taisykles dar
kažkokias tai naudot,kai
gyvybę nori tau atimt...
o gal sveikatai tik pakenkt...
visi ar gali tai apčiuopt...
...aš negaliu.

Egis 2002 m. rugpjūčio 15 d., ketvirtadienis, 21:01:06
Prisimenant kalėdas (iš proto archyvų)
****
...Net nežinau,kodėl nemėgstu tų Kalėdų...
koktu matyti Apsėstuosius
ir bendro pamišimo aurą...
norėtus man pažvelgt minčių gelmėn,nejau
pasąmonė susirgus irgi.
Kalėdos,mano manymu,stebūklų metas,
ne pinigų mažėjimo data.
Mintis dar pajėgi pakilti,pakelti kūną kiek aukščiau.
Tos dovanos...
tik mes kitus suvaržom ir tiems kitiems juk
noris atsikeršyt...
prasmės mažai beturi jos,kaip šypsenos bedvasės
ir kam jos reikalingos apart vaškinio mandagumo...
Ne,jau žinau,kodėl nemėgstu tų Kalėdų.

Egis 2002 m. rugpjūčio 15 d., ketvirtadienis, 20:49:30
Ingai
****
Negaliu net naktį sumerkt akių
jos nori matyti dar ir kitas,
Ne,ne žvaigždes
norisi tų pačių narkotikų-didelių akių...
----
Akių,kurios priklauso JAI
tokiai tolimai kaip saulei
tiktai sapnai priartina ir saulę,ir Tave,
išaušęs rytas vėl išplečia erdves,nutolom mes,
dabar jau tikrai...
----
Prabėgo dar viena diena
vėl vakaras,su juo ir mintys
Tu-gal tik sapnas,kur visą laiką sapnavau,
ar mano liūdesy užgimusi daina.
----
Jei taip,belieka nugalėti gamtą
paverst visus sapnus tikrove
tai bus pasaulio pabaiga
ir to,kuriam būsi Tu,pradžia.
----
...tik nebegalėsiu pamatyti jo.
Dabar sapnas-tai aš...
Tavam Pasauly.

Egis 2004 m. sausio 12 d., pirmadienis, 23:20:16
man Eglės raidės sudėliotos tinka...
gera dvasia ir nuotaika gera...
tik rimo man perdaug ...
nemėgstu surikiuotų posmų
aš laisvės ir laisvos idėjos draugas
laisvų minčių ir nuotaikos laisvos...
atleisk jei rimo čia per daug...

Egis 2004 m. sausio 12 d., pirmadienis, 23:08:07
visi "kieti" Kalėdas smerkia
ir aš smerkiu su jais
ir dovanos mums blogos
ir šypsenos bedvasės...
ir dar ir dar ir dar...
kas mes tokie ?
Kalėdos juk ne mūsų sugalvotos
kažkur giliai Gamtos tai dovana...
trumpiausia gi diena
tik žmonės apipynė burbulais tą dieną
girliandom ir šaltom ugnim...
širdy kol nepajusim
Gamtos dvelkimo šito
tol ir paliksim
su burbulais šaltom širdim...

Egis 2004 m. sausio 12 d., pirmadienis, 22:58:25
žmogus į akmenį nepanašus
jis turi keistis,turi nemiegoti
apaugti samanom...
ne jo yra dalia
jis gali pykti,gali neapkęsti
neprivalu jam ir šventuoju būt
akmuo juk Dievo numestas prie kelio
be kitkieno pagalbos nejudės...sunku
tad ir nesmerkim tų
kurie meluoja
apgauna,sukasi jie tarp visų
be jų juk nesuprasim
baltų spalvų

Egis "dziundzei" 2004 m. sausio 12 d., pirmadienis, 22:42:36
tokius kaip tu galiu tiktai kabutese rašyt
ne ten pataikęs pajutai...ne ten
nėra merginų sekso ir mašinų
o... koks nusivylimas
POEZIJA tik čia...
...deja
ka čia skaityt
kvailiai teskaito
terašo irgi tik kvailiai
o kurgi mano "dziundzės" liko
kažkur toli...
tolokai jie nuo čia...

SkyTrouble 2004 m. gegužės 18 d., antradienis, 12:56:22
Toli toli už realybės slenksčio
Užšaldyta laike akimirka saldi.
Įkūnytas švelnumo, geismo dvelksmas...
Ji neišnyks kol liks bent mano atminty.
Tegu aš būnu kartais atvira žaizda,
Man nusispjaut ką pagalvos kiti.
Susidorosiu su skausmu kaip visada,
Išmoksiu vėl žiūrėt į ateitį su viltimi...
Juk nei pirma esu, nei paskutinė -
Sena kaip pasaulis istorija.
Nekęsti negaliu, pravirkti irgi,
Tai suvaidinsiu stiprią moterį...
Juokinga. Melas užliūliuoja,
Gal patikėsiu tuo, ką pasakiau
Ir palengvės. Gal aš tiktai sapnuoju...
Save, tave... Galbūt manęs nėra išvis šiame laike.
2004 m. gegužė 15 d.
Šypsosiuos
Keisti sapnai ir vaizdiniai...
Turiu nuvyt juos lauk, turiu šypsotis.
Judėt į priekį, nesižvalgyt atgal.
Ko norėjau, tą gavau. Susidorosiu...
O man linksma! Pakilsiu virš savęs,
Pašoksiu aukščiau bambos 
Pasaulis tebestovi, stovės ir be manęs,
Bet nesulauks kritimo mano...
Paleisiu garsiai muziką, dainuosiu,
Eisiu gatve aukštai pakelta galva,
Turiu tam teisę po velnių, ir ja naudosiuos,
Nedrausiu sau mylėt, jei reikia - lauksiu,
Bet neraudosiu niekada, prisiekiu.
Gal nepamilsi, gal ir vengsi,
O aš šypsosiuos ir toliau mylėsiu.
Laisvas žmogau, tavęs pririšus nelaikysiu...
2004 05 17

SkyTrouble 2004 m. balandžio 17 d., šeštadienis, 14:23:37
Jaudulys užvaldė ir nepaleidžia,
Širdis plaka vis greičiau, kažko laukdama.
Balsas dūslus, keistas ir jo aide
Nerami siela susigūžia klykdama.
Miegok. Užmik ir nesapnuok
Nei balso jo, nei jo skvarbių akių.
Tavęs nereikia jam. Užmik ir nesvajok.
Širdie, pamiršk, nemylėk. Numirk, meldžiu...
Bet tu neklausai. Kodėl neklausai?..
Kodėl dar plaki?! Kam pasiilgsti?!
Viltys... Dar stiprūs jų balsai.
Tik jom ir gyveni, ir niekaip nenurimsti.

Lina 2004 m. balandžio 15 d., ketvirtadienis, 00:56:13
Sugrizau prie senu melo vartu.
Pakvietimo nelaukus ipuoliau vidun.
Suardziau nuobodzia ramybe
Seimininku slaptuos kambariuos.
Ju beribis, gudrus svetingumas
Nepajutus uzglosto tikrove.
Ispuosti koridoriai slepia
Mano pavogta graudzia paguoda.
Taip giliai cia iaugus apgaule
Zydi dideles baimes ziedais.
ji kerojas plati ir beribe
Po stikliniu melagiu dangum.

SkyTrouble 2004 m. balandžio 14 d., trečiadienis, 12:57:51
Neleisiu sau liūdėt,
Juk ne raudoj stiprybė.
Jausmai nevaldomi. Kantrybė...
Tuoj išseks ir beprotybė užvaldys.
Bijau, pamiršus viską, bėgsiu miesto gatvėm
Toli toli... Kol kojos neš ir karaliaus naktis.
Kad nepavytų skausmas ir atsiliktų ilgesys,
Kad nematyčiau tavo šėlmiškų akių.
Bet nuo savęs juk nepabėgsi,
Tam neužteks menkučių mano pastangų.
Žiauri tikrovė visada šalia, to nepaneigsi,
O aš jau pavargau ir atpratau sakyti tiesai - ne.
Ir aš nebėgu, stoviu vietoj,
Žiūriu tamson į judančius medžius.
Jaučiu kaip skausmas širdį plėšo,
Doroja į mažus gabaliukus.
Kaip panaikina balsą,
Neleidžia prakvėpuot rauda.
O akys lieka sausos,
Jos nemoka verkt, jau nebegali...
Turiu būti stipri. Kaip gi prisiverst...
Sutryptą smiltpelę mačiau ant gatvės grindinio.
Pasivaideno... likimo ženklas. Norėjau ją pakelt,
Bet nelinko keliai. Kaip pistoletas įremtas į smilkinį.

SkyTrouble 2004 m. balandžio 12 d., pirmadienis, 19:44:24
Šalta. Drebu ir nerimas
Kankinančiai įsisiurbia į širdį.
Karšta. Kelias nepermatomas.
Ko noriu nežinau. Bijau. Žmogiška klysti,
Bet aš ne žmogus. Aš medis,
Suleidęs šaknis netinkamoj vietoj.
Padėkit man. Kodėl nenoriu sau ramybės?
Svajojau vasaros audroj
Ir ko meldžiau gavau...
Neramu. Mane plaka vėjai ir lietūs,
Užgrūdina ir nukankina.
Jausmai manęs neklauso. Protas mėtos.
Siela maištauja ir šaukia
Ankštam kūno narve.
Susidrasko. Skausmas ir džiaugsmas
Tvyro aplinkui ore.

SkyTrouble 2004 m. balandžio 12 d., pirmadienis, 19:42:45
Pasaulis saulėtas, o man vis tiek tamsu,
Ir saulės, šios žvaigždės, šviesos man negana.
Ji šildo kūną, bet nepajėgia sušildyt sielos,
Ji davė man gyvybę, bet kas iš to - juk aš vis tiek viena,
Juk niekas neišvys ir nepagydys
Kraujuojančias širdies žaizdas.
Ir kartais man taip noris mirti,
Taip noris garsiai rėkti ir daužyti viską į šukes..
Bet negaliu. Kur mano buvusi laukinė laisvė?
Kur dingo jėgos, gyvenimo šviesa ir vilties žiburys?
Aš viską praradau, tik pamačiau tave
Ir paskendau tavo akyse.
Amžiams.

SkyTrouble 2004 m. balandžio 12 d., pirmadienis, 19:41:06
Lyja. Beprotiškai lyja,
Dangus prasiveržė rauda.
Beviltiškai, bejėgiškai praryja
Mano skausmą pavasario audra.
O aš nesugebu pravirkt -
Tai pernelyg gilu ir pernelyg brangu...
Ir nevalia to ašarom ar žodžiais sugadint.
Juk aš stipri. Man verksmas prabanga.
Aš tiek galiu... Aš tiek turiu jėgų,
Atrodo net stichijos man pavaldžios.
Bet tu... man pernelyg svarbus.
Ir vėl užvaldo ilgesys ir mintys skaudžios...

SkyTrouble 2004 m. balandžio 12 d., pirmadienis, 19:39:24
Meilė atėjo tyliai, ji nepaklausė ar aš to noriu ar ne.
Noriu. Jau nepadės nei protas nei atstumas, ji jau čia.
Užvaldė ir tiek. Jai nesvarbu. Tiesiog nudegino mane
Liepsna kaitria, saldžiai skaudžia. Negestančia.
Degu. Ir negailėk manęs, pati juk to geidžiau...
Juk iki šiol negyvenau, tiktai dabar gimiau.
Pasaulis keistas, nuostabus...- net nemaniau,
Neįtariau. Šviesu. Esi jame ir to gana.
Ugnis ir kraujas susiliejo. Įkaitintas metalas teka gyslom.
Sunku nuslėpt. Taip skauda slėpt! Lūpos šypsos, akys švyti
Kai tu atsiduri šalia. Liepsnoja siela, mintys, kūnas...
Aistra netramdoma paženklini mane, o pats pas kitą išeini.

SkyTrouble 2004 m. balandžio 12 d., pirmadienis, 01:34:21
Tyliai primerksiu akis,
Žaibus paslėpsiu po blakstienom...
Bet prasiveržia prigimtis -
Jau griežti pradedu dantim ir lipti sienom.
Negalima man būti tarp žmonių,
Neapsigauki išore ramia. Tai pavojinga.
Bėk nuo manęs šalin. Gimiau ne tuo laiku.
Aš ne tokia, kokia deduos... Nesu laiminga,
Man stingdo sielą neviltis.
Tu netikėk manim, aš to neverta.
Širdį prarijo netramdoma ugnis,
Skausmingas ilgesys, agonija lėta...
Užvaldo protą nežinia,
Sudrasko, žudo, nukankina...
Aplinkui tiek žmonių - minia,
Bet man tai dykuma ir nuramina
Tik tavo atvaizdas mintyse.
Užmiegu tavo vardą tardama,
Ryte atsimerkiu su ašarom akyse...
Bet aš juk neverkiu. Aš neverkiu!!! - šnabždu pravirkdama.
Ir vėl... ugnies banga, nuraudęs veidas ir išdavikas žvilgsnis.
Kodėl?... Nesuvaldau net savo kūno. Kodėl esu tokia silpna...
Užviręs kraujas ir drebantys pirštai kai prieini. Žingsnis.
Vienas... Kitas... Sumišimas, virpulys, laukinis džiaugsmas...
...Katė prasimerkia, nugarą išlenkia, tyliai murkia kažkur viduj,
Ir negaliu nutildyt jos. Nenoriu. Saldi pagunda...
Nekantriai krėsteliu galva, pasislepiu plaukuose. Bet tu visur,
Ir baisiai daug matai... o katei nusispjaut ir ji vis tiek pabunda.

SkyTrouble 2004 m. balandžio 12 d., pirmadienis, 01:30:25
Ramu. Dabar man jau ramu.
Beveik. Dar nerimas kažkur giliai sau dega,
Dar kibirkščiuoja, bet tyliai sau kalbu
Balsu, kuris ne mano, o to, kas jau pabudo ir nemiega
Kažkur viduj manęs, o gal aukščiau...
Kažkas aukštai-aukštai, giliai-giliai
Balsu keistu man šneka vis garsiau,
Kad viskas bus gerai,
Kad išsinarplioja likimo mazgas.
Ir nieko kito man nelieka, aš juo tikiu.
Jau pasiekė širdelę meilės kardas,
Jau nepabėgsiu, jau myliu.
Taip lemta, aš žinau -
Aš negalėjau nepamilt tavęs.
Kaip keri tavo šypsena!
Tiesiog esi mano mintyse..
Visur matau tavo akis -
Tas tavo žvilgsnis užburia mane,
Jame netramdoma ugnis…
Pasijuntu tarsi sapne
Kai prie manęs prisilieti ar priartėji:
Pamelavau tau, kad nepametu galvos,
Nors tu vargu ar patikėjai.
Jau pamečiau… ir nebeieškau jos.

SkyTrouble 2004 m. balandžio 12 d., pirmadienis, 01:26:45
Apnuogintos mintys ir siela,
Jei aš ją dar turiu.
Neturiu. Nesu. Manęs nėra
Ir tai ne aš šneku.
Kas bus toliau? atstumsiu ar priimsiu
Nuogumą savo - jis kančia. Mano silpnybė.
Stiprybė. Šalta. Naivumo savo pasiilgsiu.
Kova. Kas aš? Ugnis vandenyje,
Ir praraja - nebijosiu ir žengsiu po velnių!
Skrisiu. Ir nusispjaut man, kas dugne.
Ugnelės miesto už langų, meluoti sau nebegaliu.
Šaunu- aš neturiu sparnų. Verkiu sapne
Ir atvirai kalbu tik išdavikėm akimis.
Svajoju, meldžiuosi, slepiuosi tamsoj,
Mylėt nemoku, tiktai skaudžiai. Sunku būt savimi.
Ir lengva - nuogai plaukt dienos šviesoj.
Džiaugiuos - smagu bent retkarčiais numesti kaukę,
Klystu taip dažnai, verkiu sausom akim.
Aistra. Begėdės mintys. Nusišypsosiu, pasislėpsiu juoke.
Nepamatysi. Nežinosi. Pavirsiu lūšimi,
Pabėgsiu. Ir gaudyk vėją laukuose.
Turbūt. Sutramdysiu laukinę katę ir grįšiu žmogumi.
Galbūt. Bijau savęs - ką gi aš darau? Aš spąstuose
Ir nesipriešinu. Esu laiminga žaisdama su ugnimi...