Kviečiu pabandyti sukurti tikrą bendrą istoriją - pasakojimą, kai kiekvienas lankytojas gali prie jos pridurti vieną ar kelias savas pastraipas. Prieš kurį laiką tai buvo buvo pabandyta padaryti "Vartiklyje", tačiau, galbūt, toji tema pasirodė per sunki... Leiskite pasireikšti savo fantazijai čia! Jei norėsite pakreipti istoriją į šalį kurioje nors kitoje vietoje, nei dabar numatyta, apie tai praneškite man el.paštu: info@lithuanian.net

Spragtelėkite, jei norite pasiekti pabaigą ir ten rasti įvedimo formą?
Pagrindinė pasakojimo linija, variantas 00

Paslaptingasis reiškinys

Antrasis istorijos atsišakojimas, variantas A2

Jau iš anksto jutau, kad šiandien atsitiks kažkas nepaprasta. Ir kuo arčiau namų, tuo tas jausmas darėsi stipresnis. Kažkoks lemties ženklas tiesiog kabojo ore ir grąsino uždengti saulę. Įėjus į laiptinę iškart tarsi padvelkė tarsi nežinomybe, kažkokio netikėtumo laukimu. Lyg vėjo šuorai blaškėsi kažkokie šiai vietai neįprasti fluidai. Vargiai sugraibiau buto raktą ir pasukau jį spynoje.

Tačiau durys iš karto nenori atsirakinti. Taip kartais atsitikdavo ir anksčiau. "Reiks pakeisti spyną", - ne pirmą kartą pamaniau. Petimi klibindamas tamsiai žaliu dermantinu išmuštas duris ir trūkčiojančiais judesiais sukiodamas raktą pagaliau priverčiau pasiduoti viršutinę spyną. Apatinė atsirakino be jokių sutrikimų. Pravėriau duris...

Paulina 1999 m. sausio 18 d., pirmadienis, 10:30:19
Tiriančiu žvilgsniu permetu kambarį. Nieko. Viskas taip, kaip palikau išeinant, tik nerimas manęs nepalieka. Kažkas juda už užuolaidos, bet tai tik skersvėjis ir mano vaizduotės padarinys. Juk langą užmiršau uždaryti išeinant. Nuojauta kužda, kad tuojau kažkas įvyks negera... Suskamba telefonas, atsiliepiu:
- Alio.

Andrius 1999 m. sausio 18 d., pirmadienis, 10:57:08
Ragelyje - mirtina tyla... Pakartoju:
- Alio, alio...
Nieko... Tik tarsi iš tolo ragelyje girdžiu kažkieno kvėpavimą..
- Alio, kas čia?.. - perklausiu.
Tyla... Ir pypt, pypt, pypt... Kažkas kažkur padėjo ragelį... kas skambino? Kodėl?

Petras 1999 m. sausio 18 d., pirmadienis, 15:42:00
"O juk šiandien mano gimtadienis" - prisimenu ir, paskubomis prieškambaryje numetęs striukę ir į kampą nutėkšęs batus, nuskubu į kitą kambarį. Ten stovi mano pasididžiavimas, prieš pusmetį įsigytas "Pentium II"...

"Įdomu, ar daug kas mane pasveikimo?", - mintiju. Šiandien visą priešpietę basčiausi su reikalais - kartais rimtais, kartais šiaip ir neturėjau laiko peržvelgti savo pašto.

Ir dar - šiandien turi ateiti JI! Išvysiu ją pirmąkart! Jau du mėnesius bendraujame laiškais, plepame "chat'e" - bet šiandien... aš ją išvysiu... O jei ji persigalvojo?

Drebančia širdimi paspaudžiu kompiuterio įjungimo mygtuką...

Redaktorius 1999 m. sausio 19 d., antradienis, 07:27:07

***
Šioje vietoje leisiu nukrypti į šalį - įsivaizduokite, kad aprašomas mūsų veikėjo kompiuteris ir, galbūt, jo pirkimo istorija. Šį fragmentą pasižadu vėliau užpildyti pats. O jūs toliau tęskite pasakojimą.
Redaktorius

Paulina 1999 m. sausio 19 d., antradienis, 08:38:42
Vien tik pagalvojus apie tai, kad pagaliau susitiksim, užima kvapą. Gal ji ir nėra labai graži, bet būtinai bus simpatiška. Man patinka jos subtilus jumoras. Su ja lengva ir gera bendrauti. Ne, ne ji negali persigalvoti. Štai jau el. paštas atkeliavo. Va ir JOS laiškelis. Širdis kulnuose. Atidarau laiška. Ji rašo:

Antanas 1999 m. sausio 19 d., antradienis, 16:13:29
Ir nieko neatsitiko... Nejučia paspaudžiu vėl ir vėl - deja, kompiuteris tarsi negyvas. Taip atsitiko pirmą kartą per pusę metų. kas jam šiandien nutiko? Tokią dieną... desperatiškai bandau jį prikelti vėl ir vėl, patikrinu laidus, sujungimus - nieko...

Keliaukite čia, jei norite tęsti Antano variantą...

darius 1999 m. sausio 19 d., antradienis, 10:44:26
Mielasai mano ,
tegul šią nuostabią dieną
gėlės pražįsta
o iš jų paukščiai tesusuka tau lizdą,
į jį teprineša visokių gėrybių ir meilės
kaip paukštukui į snapą

Su gimtadieniu ir su meile-Vilė

P.S.: myliu tave, gelbėk mane.....
P.S.2: nepyk, pas tave šį vakar neateisiu.

Paulina 1999 m. sausio 19 d., antradienis, 13:50:26
Ji myli mane. Ji šaukiasi pagalbos. Turiu ją išgelbėti. Bet jeigu čia pinklės? Gal čia visai ne Vilė, o koks nors... Bet NE. Netikiu. Negali būti. Tokie švelnūs laiškai, toks mielas sveikinimas... Tikriausiai JI pakliuvo į bėdą ir šaukiasi mano pagalbos, o aš abejoju. Kol aš taip svarstysiu įvyks nelaimė. Niekada sau to negalėčiau atleisti. Aišku, tai Ji skambino, bet nespėjo nė žodzio ištarti, kažkas sutrukdė. Juk aš girdėjau jos kvėpavimą. Ji buvo taip arti, taip arti... O Dieve, ką daryti? Ką daryti?

Minde 1999 m. sausio 20 d., trečiadienis, 08:56:26
Karįtligiškai spusteliu "Reply" mygtuką ir skubėdamas ir susijaudinimo prakaituodamas drebančiomis rankomis paskubomis barškinu jai laiškutį:

Jūratė 1999 m. sausio 20 d., trečiadienis, 14:14:50
Prakaituoti pirštai slysta klavišais... Iš susijaudinimo virpa smakras lūpos, tįsta seilė. Virpesiai persiduoda į širdį. Ir širdis rezonuodama kala, kalatuojasi, daužosi - netelpa krūtinėje, tuoj iššoks... Greičiau greičiau kiekviena minutė - aukso kaina, gyvybės ar mirties klausimas. Na , kur tas "send" mygtukas akyse mirguliuoja, liejasi klaviatūra, gal dar spėsiu užbėgti likimui už akių ?????

Darius 1999 m. sausio 20 d., trečiadienis, 14:40:06
"Meloji,čia aš,kuuurtu aš čia,tučia lekiu pas tave
tik praneš panešk kur tu esi duok adresiuka,ne ne e mailo,duok tikrą
adrsą,atlėksiu išvduosiu tve"
Šis tekstas mirga,liejas ,kur SEND ? Va va .aš pataikiau !
Ir ekrane- gražuolė pasirodė ir kokios kojos,kokios krūtys,-viliojančiai ir gundančiai tarė šiuos žodžius :

Vilija 1999 m. sausio 25 d., pirmadienis, 09:46:36
"Ieškok vėjo laiduos.... laiduuuoooos.....".
"Pasivaideno", - pamąstė Vilius.

Inga 1999 m. vasario 25 d., ketvirtadienis, 11:40:36
"Reikia dar kartą pamėginti", papurtė galvą Vilius, tarsi mėgindamas iš jos iškratyti savo vienišų naktų viziją".
SEND šį kartą slėpynių nebežaidė. Gražuolė irgi nusprendė daugiau gelbėtojo nebeerzinti. Beliko laukti. Spengiančią laukimo tylą perskrodė skambutis. Ką ten perskrodė... Jis ją tiesiog sudraskė, suglamžė ir nusviedė į neprieinamą nesugrąžinamos praeities užkaborį. Šį kartą skambėjo ne telefonas. Vos nenutrenkęs nuo stalo monitoriaus, Vilius šoko prie durų. Eilinį kartą pasigailėjęs, kad niekaip neprisirengia įsidėti durų akutės, vėl ėmėsi spynos. Spyna tradicijų nelaužė. Kai vaikinas pagaliau atidarė duris, skambinusiojo už jų jau nebebuvo. Viliu dar bandė šokti į laiptinę, tačiau koja užkliuvo už kažkokio daikto. Tas daiktas buvo dėžė.

Inga 1999 m. vasario 25 d., ketvirtadienis, 11:41:11
"Reikia dar kartą pamėginti", papurtė galvą Vilius, tarsi mėgindamas iš jos iškratyti savo vienišų naktų viziją".
SEND šį kartą slėpynių nebežaidė. Gražuolė irgi nusprendė daugiau gelbėtojo nebeerzinti. Beliko laukti. Spengiančią laukimo tylą perskrodė skambutis. Ką ten perskrodė... Jis ją tiesiog sudraskė, suglamžė ir nusviedė į neprieinamą nesugrąžinamos praeities užkaborį. Šį kartą skambėjo ne telefonas. Vos nenutrenkęs nuo stalo monitoriaus, Vilius šoko prie durų. Eilinį kartą pasigailėjęs, kad niekaip neprisirengia įsidėti durų akutės, vėl ėmėsi spynos. Spyna tradicijų nelaužė. Kai vaikinas pagaliau atidarė duris, skambinusiojo už jų jau nebebuvo. Viliu dar bandė šokti į laiptinę, tačiau koja užkliuvo už kažkokio daikto. Tas daiktas buvo dėžė.

Rokas 1999 m. kovo 1 d., pirmadienis, 17:21:22
Vilius nustebo. Akys akimirką vis dar paklaikusios lakstė aplink, - tarsi ieškodamos kažko paslėpto ir nematomo. Deja, nieko nebuvo. Tad galų gale Vilius pažvelgė į dėžę - siuntinys? Iš kur ir kodėl? O gal ir ne? Pasilenkė, kad geriau įsižiūrėtų... Ant žono didelėmis raidėmis užrašytas keistas el.pašto adresas:

1999 m. kovo 18 d., ketvirtadienis, 09:12:58
Viltis@takas.lt Hum... pagalvojo sau Vilius. Kodel viltis? Idomu kas gi toje dezeje? Tikriausiai kazkas atsiunte dovana-siurpriza gimtadienio proga. Paima deze. Ji pasirodo kazkodel visai lengvute. Atidaro. Ji visiskai tuscia. "Kvailas pokstas" pamano sau Vilius. "ir aplamai jau nervai ima nuo tu visu nesamoniu! Einu i lauka prasivedinti, nes taip ir is proto galima issikraustyti"

Paulina 1999 m. kovo 18 d., ketvirtadienis, 13:06:11
Lauke Vilių pasitiko gana šilta pavasariška saulė, o gaivus vėjas pustelėjo į veidą ir ėmė žaisti su jo plaukais. Keistas tačiau šįkart malonus jausmas apėmė Vilių. Tarsi tai ne vėjas, o mylima mergina išdykautų, glostytų jo plaukus.

Paulina 1999 m. kovo 22 d., pirmadienis, 11:07:54
Vilius, kaip ir dauguma žmonių, gimtadienį laikė neeiline diena ir tikėjosi mažyčio stebuklo. Sunku buvo susitaikyti su mintimi, kad Ji neateis. Tai tiesiog neteisinga. Tiek svajota, laukta, net raudono prancūziško vyno butelis jau iš anksto nupirktas. Širdis išsiilgusi trokšta mylėti ir pavasariška bundanti gamta šaukia tą patį.
Vėjas įsisuko į medžius ir mojuoja Viliui šakomis. Zylė medyje vis kartoja "I-cik, I-cik, I-cik" Ji taip pat kviečia savo draugą, o gal skelbia, kad šis medis tai jos teritorija, ir kitas taip pat.
"Keistas tas paukščių pasaulis, jie gyvena savo paukštiškame pasaulyje, o aš jiem visai nerūpiu. Ir medžiai gyvena savo gyvenimą, išdygsta, auga stiprėja, pasensta ir nudžiūsta… Kaži, koką jis jaučia, juk negali būti, kad nieko. O apie save aš taip pat mažai ką žinau… Bet kas čia dabar? Iš kur tos mintys?"
Viliui buvo labai keista, nes niekada anksčiau jam į galvą neateidavo tokios mintys. Jis nepastebėjo, kaip atslinkęs nežinia iš kur juodas debesis uždengė saulę. Atlėkė vėjo gūsis, pagriebė nuo žemės smėlio saują ir šveitė tiesiai į veidą. Nulėkdamas dar sušvilpė elektros laiduose. Lyg pasigirdo tolumoje "Ieškok vėjo laiduos…"
Viliaus drabužiai plevėsavo vėjyje, lyg pastarasis būtų norėjęs pažadinti iš letargo miego. Pradėjo lynoti. Einu namo ir pats vienas atsikimšiu raudonojo vyno butelį, nutarė Vilius

Paulina 1999 m. kovo 29 d., pirmadienis, 13:04:58
Vynas maloniai atpalaidavo mintis. Įtampa atslūgo. Vilius pasijuto beveik patenkintas, beveik tobulas. Mintys sukosi apie geriausią draugą kompiuterį. Jis visada vietoje. Jis ištikimas, visada laukia. Vilius net suabejojo kuris pasaulis jam mielesnis - tikrasis ar virtualusis. Tuo tarpu monitoriaus ekrane jau kuris laikas skraidė spalvingi langeliai. Kas už tų langelių?

- Neišsigąsk, tai aš… Vilius nenoriai pakelia akis ir išvysta jau matytą gražuolę. Tik šį kartą ne kojos ir ne krūtys patraukė dėmesį. Ji neatrodė kaip gyvas žmogus, greičiau buvo panaši į vaiduoklį ar miražą. Ji prabilo, bet jokio balso. Lūpos nekrutėjo. Vilius tarsi išgirdo jos mintį. Pilkai žalsvos,labai gilios ir truputį liūdnos akys užėmė bemaž pusę veido. Jų gilumas traukė ir kartu gąsdino. Vilius suvokė, kokios mielos geidžiamos tos akys ir kartu kokios jos tolimos nesuprantamos, nepasiekiamos. Jose atsispindėjo praraja, kuri skyrė ji nuo nepažįstamosios. " Akys tai sielos atspindys" pamanė sau.
- Taip tai tiesa,- vėl išgirdo jos mintį. Aš tik ją ir turiu, o kūnas kurį tu matai - tik iliuzija. Aš net balso neturiu.
- Tai tu mane visą dieną kankinai ir gąsdinai?
- Man labai gaila, aš nenorėjau gąsdinti. Mes labai skirtingi…
- Kur gi ne! Iš kur tu atsiradai? Kas tu?
- Nenorėjau tavęs skaudinti. Patikėk, aš ne mažiau kenčiu.
- Bet kas tu, po velnių?!
- Aš Vilė…
- Aš Vilius, na ir kas iš to?
- Daugiau sakyti negaliu, kad ir pasakyčiau, tau būtų sunku suprasti, juo labiau patikėti.
- Tu manę kankini! Ko tau reikia iš manęs?
- Ko reikia… Man reikia to paties, ko ir tau reikia iš manęs. Aš myliu tave, tik mes labai skirtingi, mes niekada nebūsim kartu. Mes iš skirtingų pasaulių.
- Bet Vile…
- Tu pamirši šį sapną. Sudie…
Vilius pajuto vėjo dvelktelėjimą ir miražas išnyko.

Lauke šėlo audra. Vėjas kaukė ir laužė medžių šakas. Medžiai braškėjo aimanavo ir skundėsi. Visą naktį lietus beldė į langus ir tik paryčiui išsiverkęs dangus pragiedrėjo, pavargęs vėjas nurimo.

Radiatorius 1996 m. sausio 1 d., pirmadienis, 01:02:17
Ir shtai ash vel uzsimaniau i tulika... bet tiek to neisiu... ir staiga pajutau, kaip shilta srovele nubego mano kojomis... ir man vel buvo taip gera... kaip senais laikais

Edita 2001 m. kovo 21 d., trečiadienis, 09:26:21
..staiga prabudau... achiu Dievui - tai buvo tik sapnas... siandien juk mano Gimtadienis! Gal vis delto pamatysiu ja?
 

Pateikite savąjį šios istorijos tęsinį - bent vieną ar kelias pastraipas...

          Jūsų vardas: 
Jūsų el.pašto adresas: 

Jūsų papildymas šiai istorijai:

                   

Tylos kalba
Vartiklis