Kviečiu pabandyti sukurti tikrą bendrą istoriją - pasakojimą, kai kiekvienas lankytojas gali prie jos pridurti vieną ar kelias savas pastraipas. Prieš kurį laiką tai buvo buvo pabandyta padaryti "Vartiklyje", tačiau, galbūt, toji tema pasirodė per sunki... Leiskite pasireikšti savo fantazijai čia! Jei norėsite pakreipti istoriją į šalį kurioje nors kitoje vietoje, nei dabar numatyta, apie tai praneškite man el.paštu: info@lithuanian.net

Spragtelėkite, jei norite pasiekti pabaigą ir ten rasti įvedimo formą?
Pagrindinė pasakojimo linija, variantas 00

Paslaptingasis reiškinys

Trečiasis istorijos atsišakojimas, variantas A3

Jau iš anksto jutau, kad šiandien atsitiks kažkas nepaprasta. Ir kuo arčiau namų, tuo tas jausmas darėsi stipresnis. Kažkoks lemties ženklas tiesiog kabojo ore ir grąsino uždengti saulę. Įėjus į laiptinę iškart tarsi padvelkė tarsi nežinomybe, kažkokio netikėtumo laukimu. Lyg vėjo šuorai blaškėsi kažkokie šiai vietai neįprasti fluidai. Vargiai sugraibiau buto raktą ir pasukau jį spynoje.

Tačiau durys iš karto nenori atsirakinti. Taip kartais atsitikdavo ir anksčiau. "Reiks pakeisti spyną", - ne pirmą kartą pamaniau. Petimi klibindamas tamsiai žaliu dermantinu išmuštas duris ir trūkčiojančiais judesiais sukiodamas raktą pagaliau priverčiau pasiduoti viršutinę spyną. Apatinė atsirakino be jokių sutrikimų. Pravėriau duris...

Paulina 1999 m. sausio 18 d., pirmadienis, 10:30:19
Tiriančiu žvilgsniu permetu kambarį. Nieko. Viskas taip, kaip palikau išeinant, tik nerimas manęs nepalieka. Kažkas juda už užuolaidos, bet tai tik skersvėjis ir mano vaizduotės padarinys. Juk langą užmiršau uždaryti išeinant. Nuojauta kužda, kad tuojau kažkas įvyks negera... Suskamba telefonas, atsiliepiu:
- Alio.

Džiugas 1999 m. sausio 19 d., antradienis, 05:42:00
Ragelyje kažkas trakšteli, - tarsi koks jungiklis. Išgirstu šaltą ir bejausmį balsą:
- Mes jūsų laukėme... Būkite pasiruošęs...
- Kas, ką?.... - murmu pasimetęs. - Kas jūs?!...
Nėra atsako tik pypt, pypt, pypt... Mano klausimas paklysta kažkur Telekomo laiduos. Kas skambino? Kodėl? Neturiu priešų ir niekam neskolingas. Su niekuo nesusipykau... Padedu ragelį.

Darius 1999 m. sausio 18 d., antradienis, 09:18:08
... pakrapštau nosį. Iš to susijaudinimo iki kraujo. Velnias! Tekinom nubėgu į vonią ir po šaltu vandeniu pakišu savo kvėpavimo organą. Kad tik greičiau nustotų, nes praeitą kartą, kai netyčia vinį buvau įsikišęs, visą amžinybę bėgo. Na, jei ne visą, tai dvi valandas tikrai. Na,bet smulkmena - tos mano nosies problemos. "Mes jūsų laukėme". Koks rupkė manęs laukė, tegu pasirodo, - tuoj aš jam galvą nurausiu, į klyną įspirsiu, tuoj... bet kas tai galėjo būti? Prikišu į nosį vatos, užsuku čiaupą. Gal ir būčiau užmiršęs tą nelemtą skambutį, bet už sienos pasigirsta balsai. Prikišu ausį prie rozetės. O Dieve mano....

Vilija 1999 m. sausio 19 d., antradienis, 14:03:27
Pajuntu, kad bute kažkas yra... Negaliu tiksliai pasakyti, iš kur ateina toji nuojauta... Suklusęs žvalgausi į visas puses, tarsi kokia gervė ištiesęs kaklą... Nieko... Atsegu striukės užtrauktuką - ... ir šiurpas nubėga nugara...

Keliaukite čia, jei norite tęsti Vilijos variantą...

Dainius 1999 m. sausio 19 d., antradienis, 09:41:24
Kažkas man į ausį suvaro puses metro virbalą kojinęms megzti. Nu gal ne pusės metro, bet dešimt centimetrų tai tikrai. Pasirodo kaimynas iš rozetės ką tik nesėkmingai bandė iėkrapstyti ten įstrigusią kanarėlę. Suspaudęs delne savo klausos aparatą, bėgu prie telefono.

Vilius 1999 m. sausio 20 d., trečiadienis, 08:51:28
Griebiu ragelį - spengianti tyla. Jokio krepštelėjimo, spragtelėjimo, jokio garselio... Negyvas! Padaužau į sieną - neatsigauna... O juk taip neseniai jis dar skambėjo...

Jie jau ateina!

Jūratė 1999 m. sausio 20 d., trečiadienis, 12:39:32
Kaip gaila, kaip gaila. Mano telefono ragelis... Toks buvo patogus, malonus įranką paimti. O dabar negyvas negyvutėlis, kaip lavonėlis... Nubraukiu ašarą, sukukčioju. Ką daryti? Širdis šaukiasi keršto, lūpose vienas žodis - "vendeta". Tegu kraujas liejasi laisvai...

Darius 1999 m. sausio 20 d., trečiadienis, 14:22:45
Tegu teka upeliais,tegu suplaukia į jūrą,tegu visas pasaulis paskęsta..
Papa pala,koks pasaulis ? Čiupt už ausies.MANO AUSIS !!!!!
Mano brangioji ausytė,mano mieloji klausiukė ! Na palaukit kaimynai !!!
Surandu raskladuškę ir petelnę po matrasu ir pradedu daužyti sloikus,
kad kaimynai nemiegotų.Kad jaustų blogą kvapą -pro skylę leidžiu dujas,
-te smarvė sklinda jiems iš rozetės,kad uždustų visos kanarėlės ir jie patys !!!!

Jūratė 1999 m. sausio 25 d., pirmadienis, 12:21:08
Atsibundu, o gal ne. Bet viskas staiga baigiasi. Mintys pamažu skaidrėja. Capt už galvos už ausų už nosies - viskas savo vietoje. Sukomplektuota. Košmaras. Haliucinacija. Galvoju nuo ko viska sprasidėjo? Rozetė, virbalas, kanarėlės, telefonas. Mečiau žvilgsnį į rozetę. Ji išdavikiškom juodom akutėm spokso į mane lyg niekur nieko. Kažkas čia ne taip...

1999 m. sausio 25 d., pirmadienis, 14:11:35
Išeinu į koridorių.
"O sveikas ,Gabrieli, kaip malonu tave matyti",-sveikina mane kaimynas Petras ,rakindamas duris.
O kraujas ,tuo tarpu,pradeda virti,-"Tuuu,storas meiteli,pradedu šaukti,-jeigu dar sykį kiši man virbalą į ausį-užmmuuušiu !!!!".
Bet laiku susigriebiu,kad tai buvo tik mano košmarai,nuleidžiu savo balso toną ir jau meilikaudamas -"atsiprašau kaimynėli "
"Gabrieli su tavim kažkas negerai,gal sergi ?Ir dar vienas dalykėlis,prašyčiau pro rozetę neleisti dujų !!!"
Stoviu praradęs žadą ir mikčioju-čia čiaa nnne ašš,lauke pradėjo suvirinimo darbus,gal iš ten tos dujos.
Kaimynas daugiau nieko nesako,-tik greit sprunka vidun pas save.
Dar girdžiu kaip jį pasitinka žmona ,klausdama ar parnešė kefyro,nes šiandien ji iškepusi bulvinių blynų.

Jūratė 1999 m. sausio 26 d., antradienis, 16:26:05
"Bulviniai blynai? Kaip puiku reiktų kažkaip paragauti to gardumyno." - pagalvojo Gabrielius. Jo burnoje ima rinktis seilės. Noras gauti blynų vis didėja. Gabrielius jau įsivaizduoja, kaip įsideda į burna visą blyną, prieš tai padažęs į gerą kaimišką grietinę, o po to apskrudęs blyno kraštelis maloniai traška tarp dantų. Gabrieliaus galvoja gimsta planas. Jis susisuka į paklodę, iš seno laikraščio pasidaro kažką panašaus į sparnus ir prisitvirtina juos prie nugaros. Pasistaipo prieš veidrodį - visai neblogai. Ir spau džia kaimyno durų mygtuką. Už durų pasigirsta aukštas nedrąsus moteriškas balselis:"Kas ten?". Gabrielius nutaiso saldų balselį ir sako:"Aš, archangelas Gabrielius".

Darius 1999 m. sausio 29 d., penktadienis, 10:49:44
Ir išsišiepia iki ausų,nes mato,kad durų akutė tyrinėja jį.
Bet "moteriškas balselis" neskuba atidaryti durų:
-Jokių santechnikų nekvietėm !
-Aš nesantechnikas,aš archangelas Gabrielius !
- Archangelų taip pat nekvietėm !
Gabrieliaus kantrybė pradeda trūkinėti kaip supuvęs batų raištelis:
- Aš ne bet koks archangelas-aš noriu blyyynųųųų !
- Kefyro turi ?,-dar aukštesniu tonu paklausia "moteriškas balselis" .
- Turiu.
- Tada užeik .
Pasigirdo užrakto trakštelėjimas ir durys prasivėrė.

Jūratė 1999 m. vasario 5 d., penktadienis, 09:25:49
Vilius atsidūrė prieškambaryje. Tamsu nors į akį durk. Tik kažkur koridoriaus gale girdėti radijas ir prislopinti balsai.
- Kur ta prakeikta Zosė prapuolė. Visi blynai prisvils.
- Ji visada taip. Pabandyk tik žodelį pasakyti - iškart įsižeis visai juokų nesupranta,- antrino kitas, žemesnis balsas.
- Gal ji išėjo kefyro pirkti?

Cajetonas 2003 m. liepos 14 d., pirmadienis, 14:38:17
- Sveiki, lodoriai, aš angelas Gabrielius, - uosdamas blynų aromatą
Vilius apžvelgė virtuvėje susėdusius septynis vyrus ir mirktelėjo iš koridoriaus grįžusiai Zosei. - Manot, kad valgydami blynus pateksit
į dangų?
- Ką jis čia paisto? - apsidairė vienas iš septynių veltėdžių.
- Tai kur kefyras? - nekantravo kitas.
- Jei pavaišinsit blynais, bus ir kefyras, - paglostė ūsą Vilius ir suplazdėjo popieriniais sparnais. - O tuomet ir Dangus priartės. Tai sakau aš - arkangelas Gabrielius..
- Sėskit prie stalo mano apastalai, - meiliai prie viryklės sučiulbėjo Zosė ir nutėškė į alkanų vyrų ratą pilną dubenį blynų.
Septynios poros alkanų, kraujų pasruvusių bulvinių blynų fanatų akys susmigo į Vilių:
- Tai kur tavo kefyras, arkangele?

Dzonis 2003 m. liepos 14 d., pirmadienis, 15:15:29
- Tuojau - burbtelėjo Vilius ir sukišo ranką sau po skvernu.
Kai jis ją ištraukė, gurmanai joje išvydo ne baltutėlį kefyro butelį. O juodą baugintantį pistoletą.
- Prisipažinkit, arkangelo akivaizdoje, judošiai, kas sukišot man į ausį virbalą, - sugriaudėjo Vilius, vesdamas "Beretos" vamzdžiu palei veltėdžių šutvės paraudonavusias nosis...

skatulia 2004 m. birželio 9 d., trečiadienis, 19:59:50
na as nezinau ka rasiti
 

Pateikite savąjį šios istorijos tęsinį - bent vieną ar kelias pastraipas...

          Jūsų vardas: 
Jūsų el.pašto adresas: 

Jūsų papildymas šiai istorijai:

                   

Tylos kalba
Globalusis lietuviškas tinklas
Vartiklis