Vytautas Malakauskas 1999 m. kovo 15 d., pirmadienis, 19:40:26

Pasiilgau aš

Pasiilgau aš Baltijos jūros,
Putotųlūžtančių bangų,
Pajūry be tvarkos išbarstytų,
Smėlio kuopų nuostabių.

Baltijos pasakos senos,
Pastatytos iš smėlio pilių,
Šalto gaivinančio vandens,
Verkiančio smėlio giesmių.
Nepaliaujamo jūros ošimo,
Dangaus mėlynės be debesų,
Baltų žuvėdrų pulkų,
Skraidančių virš jūros bangų.

Pušaičių kvapo gaivaus,
Gintarėlių iš jūros gelmių,
Saulės laidos vakare,
Žmonių, žmonių, žmonių !
 

Strazdas

Juodas strazdas
Vaikšto smagus,
Jau jis išaugino
Savo strazdžiukus.

Darbo ne mažai buvo,
Kai lizdą būdavojo,
Strzdienė jam krūvą
Kiaušinių padovanojo.

O kiek džiaugsmo
Patyrė jie kartu,
Kada iš kiaušinėlių
Susilaukė vaikų.

Jauni strazdukai
Paguoda tėvų,
Šeima padidėjo
Vėl bus strazdų.

Taurė vyno

Kodėl Tu pakėlei taurę vyno?
Pridėjai prie lūpų savų,
Jos ir taip raudonos,
Joms jau nereikia daugiau spalvų.

Gal būt vyno aromatas,
Sužadino jausmus tavyje,
Šią taurę raudono vyno
Išgert už jį ir save.

O gal Tu panorėjai pajaust,
Nuostabią apsvaigimo lyrą,
Atitrūkt nuo gyvenimo bėdų,
Prisidengt vyno šydu.

Tad nedvejok ir išgerk
Taurę raudono vyno,
Tikrai ji Tau padės,
Tavo bėdas nugalės.

Tu pasijausi lyg pūkas,
Tokia lengva, lengva,
Skrisi per savo gyvenimo jūrą
Jos putotu bangų nešama.

Vytautas Malakauskas 1999 m. kovo 11 d., ketvirtadienis, 21:23:44

Ateik

Ateik aš Tavęs lauksiu
Mano drauge vaikystės dienų,
Nors metų jau daug prabėgo,
Bet pamiršti Tavęs aš negaliu.

Ateik aš Tavęs lauksiu,
Kai žemę žiboklės puoš,
Kai aukštai pakilęs vėversėlis,
Tau savo daineles dainuos.

Ateik aš Tavęs lauksiu,
Kai danguj žvaigždės mirgės.
Kai pilnatis dangaus skliaute,
Tau kelią pas mane nušvies.

Ateik aš Tavęs lauksiu,
Kai vėtra siaus ir žaibuos,
Apkabinsiu Tave,priglausiu,
Prie krūtinės savos...

Ateik aš Tavęs lauksiu,
Vakarais prie senosios Ventos,
Dar kartą norėčiau sutikt Tave
Kol nepalikau žemės šios.

Ateik aš Tavęs lauksiu,
Ir kaip jau nebebus manęs,
Prie mažo žemės kauburėlio,
Aš vis dar lauksiu Tavęs.

Nelieskit

Nelieskit žemaičio,
Tegul valdo ministrus,
Leiskit jam dirbt,
Jug tai tas žmogus.

Tegul plytą po plytos
Gyvenimą būdavoja,
Žemaitiško kraujo
Į jį įpumpuoja.

Žemaitis užsispyręs
Nugalės sunkumus,
Tik gal reikėtų pasitelkt
Ir žemaičius kitus.

Jug jeigu drauge
Žemaičiai stos,
Lietuva ant kojų
Tuojau atsistos.

Vytautas Malakauskas 1999 m. kovo 12 d., penktadienis, 21:16:17

Per vandenyną

Jachta vandenyną skruodžia
Vėjelis stumia pamažu,
Aplink visur nuostabi ramybė
Dangus išvagotas debesų.

Ji tartum gulbė plaukia
Balta būrė vėjo išpūsta,
Vandenyno bangos lūžta
Jug tai pasaka,tai daina.
Kad tik nesukiltų vėjas
Kad neužkluptų audra,
Skruosčiau per vandenyną,
Kol į krantą išmes banga.

Gal tai bus krantas
Tėviškės mano brangios,
Su savo pasaka ir daina
Atsistočiau ant žemės tos.
 

Puokštė gėlių

Kokias gėles Tu mėgsti ?
Aš priskint Tau jų galiu,
Skinsiu pačias gražiausias,
Tik prasiskleidusių žiedų.

Gėles skinsiu ankstų rytą,
Kol nenudžiūvo nuo jų rasa,
Nakties ramybę Tau atnešiu,
Su šia gėlių puokšte.

Šioj puokštėj tarp gėlių,
Būs mano meilė Tau skirta,
Gėlių žieduose pasislėps,
Mano jausmų Tau aistra.

Raudoni žiedai primins,
Kaip karštai myliu Tave,
Balti žiedai pasakys Tau,
Kad mano meilė tyra.

Rasos lašai ant gėlių žiedų,
Tai džiaugsmo ašaros akių,
Aš iš Tavęs lauksiu tik,
Kad atsakytum tuo pačiu.

Per upelį

Vaikštinėjau tada po laukus,
Upelis toks sriaunus,sriaunus
Ir iš kur šalia mergina
Pasisiūliau per upelį pernešt ją.

Ji sutiko,padavė ranką,
Kaip plunksnelę pakėliau aš ją
Ir kelnėm aukštai paraitotom,
Žingsniavau upelio vaga.

Širdy kažkas lyg suvirpėjo,
Ko nebuvo niekada ankščiau,
Mergina į mane pažiūrėjo,
Ko aš čia toks raudonas tapau.

Nėra, kaip man pasakyti jai,
Kad Tu man jau labai patikai,
Aš norėčiau nešti Tave upeliu,
Ne skersai,o išilgai ir ilgai.

Vytautas Malakauskas 1999 m. kovo 11 d., ketvirtadienis, 21:23:44

Gimtinė Prisimink Tu gimtinę,
Kur prabėgo vaikystė tava,
Pirmą pamoką kaimo mokykloj,
Pirmą kart parašytą raidę A.

Prisimink Tu gimtinę,
Seną klevą ten sodžiaus gale,
Lankas,pievas tavo išbraidytas
Ir kaip grįždavai iš jų su daina.

Prisimink Tu gimtinę,
Rūtų darželį po Tavo langais,
Kur ilgai saulei jau nusileidus,
Tu sėdėjai vasaros vakarais.

Prisimink Tu gimtinę,
Savo drauges,kaimo merginas
Ir naktis kai iki aušros gegužinėj
Žaidėt,šokot ir dainavot dainas.

Prisimink Tu gimtinę,
Iš kurios Tu į miestą išvykai,
Kai gyventi mieste taps nemiela,
Grįžk į kaimą čia Tavo namai.

Prisimink Prisimink Tu jaunystę,
Kartu praleistas dienas ir naktis,
Ir tą dieną, kaip mes susitikom
Tai jug buvo gyvenimo lemtis.

Prisimink Tu jaunystę,
Kartu praleistas dienas ir naktis,
Myliu,myliu pasakyta tyliai,tyliai
Karštus veidus ir degančias akis.

Prisimink Tu jaunystę,
Kartu praleistas dienas ir naktis,
Meilės pasaką su fėjom be galo,
Jausmų taurę kur vynas ir ugnis.

Prisimink Tu jaunystę,
Kartu praleistas dienas ir naktis,
Kai svajonių pasauly gyvenom,
Meilės žieduose sudėjom viltis.

Prisimink Tu jaunystę,
Kuri kartą mums buvo duota,
Viskas buvo atrodo dar vakar,
Nors jaunystė jau ir prarasta.

Prisimink Tu jaunystę,
Neliūdėk,kad jau ji paliko mus,
Jug mes tokie pat,kaip ir buvom
Tik giliau slepiam savo jausmus.