VIZIJOS

Pagrindinė interaktyvaus pasakojimo "Paslaptingas reiškinys" linija
Pagrindinis Vizijų puslapis

Vytautas Malakauskas 1999 m. rugpjūčio 26 d., ketvirtadienis, 19:46:35
Nuskink man rožę

Nuskink,nuskink man rožę,
Tegul krutinę mano puoš,
Pasibelsk į mano širdį,
Aš būsiu Tavo visados.

Nuskink,nuskink man rožę,
Tegul jausmus mano puoš,
Meilės pasakoje paskęsim,
Kai nakties skraistė mus užklos.

Nuskink,nuskink man rožę,
Širdis nerimsta laukdama,
Greičiau į naktį, į mėnesieną,
Į aistrų jūrą su audra.

Rugiagėlė

O rugiai, rugiai,
Tėviškės laukų,
Akys neaprėpia,
Kiek čia yra jų.

Tarp rugių,
Rugegėlė ta,
Jų sesutė jauna
Brolių apsupta.

Mėlinos akutės
Galva pakelta,
Gano debesėlius
Virš rugių lauke.

Ji laiminga,
Ji ne vieniša,
Greta broliai,
Čia visa šeima.

Bučiuok

Bučiuok mano akis,
Juose meilės liepsna,
Bučiuok mano lūpas
Savo begaline aistra.

Bučiuok mano širdį,
Kuri meilės pilna,
Bučiuok mano ranką,
Kuri Tau skirta.

Bučiuok mane visą,
Jug aš jau tava,
Daryk ką tik nori,
Tik bučiuok visada.

Pasakyk

Pasakyk Tu man
Ar dar meni,
Kaip pirmą kartą
Sakei,kad myli.

Myliu, myliu,
Lūpos šnibždėjo,
Laimės šiluma,
Kūnus užliejo.

Apsvaigom tada
Meilės sukūry,
Aistra užvaldė,
Panirom nakty.

Vabalėlis

Stebiu lange tarp stiklų
Dievo karvytė patekus,
Blaškosi iš visų jėgų,
Išeiti kelio neradus.

Ir jeigu ne žmogaus ranka,
Ji pasmerktas žūti,
Per menka jos jėga,
Pačiai iš šio narvo ištrūkti.

Ištrauki ją iš mirties nasrų
Ir susimastai,
Ar tą patį padaryčiau aš ir Tu,
Jeigu žmogus būtų tenai.

Gyvenime tokių narvų apstu,
Patekę žmonės be išeities,
Praeinam pro šalį jų,
Nėra kas pagalbos ranką išties.

Vytautas Malakauskas 1999 m. rugpjūčio 26 d., ketvirtadienis, 19:46:35
Šampanas

Pripilk šampano taurę
Aš gersiu šokdama,
Valso sukūry apsvaigti noriu,
Tai ne šampanas, o aistra.

Žiūrėk šampanas taurėj gyvas,
Taurė pilna sklidina,
Liejas jis per mano kūną,
Su ypatinga šiluma.

Noriu paskęst šampano taurėj,
Panardint savo jausmus,
Tegul šiandien mane valdo
Šis gėrimas saldus.

Pripilk šampano taurę,
Tenai surasiu aš Tave,
Šią nakti abu paskęsim,
Meilės ir aistrų šampane.



Naktis

Pavakarėjant,kai saulė leidžias,
Dangus dažysis raudona spalva,
Į žemę ateina rimtis ir ramybė,
Į naktį nueina ilsėtis diena.

Dangaus skliautai vis temsta,
Spalvos dings viena po kitos,
Kol visa dangaus platybė,
Nakties skraiste savęs neapklos.

Dangus paniręs į naktį
Lyg deimantais apžers save,
Viena po kitos ims ir užsidegs,
Žvaigždės visam dangaus plote.

Mėnulis jaunas ar pilnatis,
Jau labai greitai keičias jis,
Žemę močiutę nakty globos,
Savo spinduliais ją visą nuklos.

Ilsėkis žmogau pavargęs Tu
Po sunkių buvusios dienos darbų,
Nakties rimtis ir dangaus šviesa,
Dabar budės prie Tavęs šalia.

Ar girdi?

Ar girdi kaip skamba nakties tamsa,
Varpelių garsais žvaigždės žydi,
Tai nakties himnas,pasibaigė diena,
Į miegų karalystę Tave palydi.

Jie užliūlios kaip mažą vaiką,
Kadaise mama lopšy su daina,
Naktis paseks Tau seną pasaką,
Kurią Tu taip mėgdavai visada.

Sugrįžti į Tavo praeities metus,
Padės nakties žvaigždžių žiedai,
Sapnuose panardins Tavo jausmus,
Jeigu nakties varpelius išgirdai.

Vytautas Malakauskas 1999 m. rugpjūčio 26 d., ketvirtadienis, 19:46:35

Norėčiau

Norėčiau basa bėgioti
Po tėviškės pievas,
Skinti ramunių žiedus,
Dabinti savo kasas.

Priglausti galvą
Prie šieno kupetos,
Klausytis žiogelio
Netylančios dainos.

Stebėti dangaus žydrynę,
Debesėlių šokį jame,
Pasitelkti vasaros vėją,
Tegul glamonėtu mane.

Svajot, svajot, užmigti
Ir nepabusti niekada,
Kad manęs nepaliktų
Ta nuostabi diena.

Vytautas Malakauskas 1999 m. spalio 25 d., pirmadienis, 13:40:21
Mintys kaip lapai

Išbarstytos mintys kaip rudenį lapai,
Blaškosi ir sukasi kaip vėjo sukūrys,
Ir vėl prieš mane tušti poperiaus lapai,
Ką dabar mano plunksna juose užrašys.

Gal aprašyti džiaugsmą patirtą tėvynėj,
Apie praleistas ten vasaros dienas,
Gal apie aplankytus žmones gimtinėj,
Apie jų džiaugsmus,vargus ir bėdas.

Kaip susikaupt,surinkt mintis į vieną giją,
Kad ji suskambėtu širdies daina,
Dainuotu džiaugsmą patirtą tėvynėj,
Nors laikas prabėgo kaip viena diena.

Mintys skraido

Jau sutemos apgobė žemę,
Nustojo giedojąs vieversys,
Diena užleido savo vietą,
Į žemę atkeliavo naktis.

Žemės vaikai dabar jau miega,
Bet vienas jų tikrai dar ne,
Stebi jis naktį mėnesienoj,
Su naktimi kalbasi jis čia.

Į svajonių šalį nukeliauja,
Mintims erdvė ir laisvė čia,
Raidžių vėriny jos atsispindi,
Ant popieriaus lapo šalia.

Mintys skraido kaip plaštakės,
Apgaubtos nakties vėsa,
Jug tai poezijos grūdeliai,
Jų vėrinys tai jau daina.

Daina dainuoti širdžiai skirta,
Atitrūkusi nuo žemiškų bėdų,
Tik naktyje Tu ją suprasi,
Mintimis būdamas tarp žvaigždžių.

Paukštė sugrįš

Klausausi armonikos raudos,
Sklindančios aidu tarp miškų,
Širdį paliečia jos akordai,
Tai ir liūdna ir smagu.

Mintys nuklysta praeitin,
Sukas prisiminimų sukūry,
Kaip jūros bangs išblaškytos,
Putodamos lūžta pamary.

Menu jaunystę savo,
Kuri senai jau prarasta,
Kaip paukštė rudenį į pietus,
Nuskrido palikusi mane.

Paukštė pavasarį sugrįš,
Sugrįš vėl į savo namus,
O jaunystė iškeliavus,
Nebesugrįš daugiau pas mus.

Peizažas

Liejasi spslvos ant drobės,
Kaip vakaro žara,
Kaip vandens srovės,
Kalnų upelio vaga.

Šios spalvos lyg saulė,
Lyg deimantais žėri čia,
Tai mano vaikystė,
Nerūpestinga miela.

O šios mena audrą
Šėlstančias jūros bangas
Džiaugsmą,svajones,meilę
Mano jaunystės dienas

Toliau spalvos rimtėja,
Keičiasi jų gama,
Brandų gyvenimą tapo
Rudenio lapų spalva

Ranka sustoja tapius,
Juoda,lašu nukrinta čia,
Sūnaus netektį ji mena,
Kurio nebėra šalia.

Danguje perkūnas
Griaudžia vis labiau,
Žaibai skruodžia per drobę,
Kai šį skausmą matau.

Na,na pakaks,pakaks,
Vėl teptuką ima ranka,
Reikia tapyti toliau,
Pradėta rudens spalva.

Rudens spalvos paslėps
Mano plaukus žilus,
Drobėje jos jau lies
Mano dabartinius jausmus.

Meilės sėkla

Pasėjau žemėje meilės sėklą,
Meilę išauginti aš turiu,
Jug žemėje meilės jau mažoka,
Reikia paskleisti ją tarp žmonių.

Meilės daigais aš apdalinsiu,
Širdis pavargusių žmonil,
Kad gvenimas jiems palengvėtų
Šalia negandų ir bėdų.

Jug tik vieno kitam meilė,
Gimdo gėrį tarp žmonių,
Tad tegul jinai bujoja
Vėrinyje žmogiškų širdžių.

Vytautas Malakauskas 1999 m. rugpjūčio 26 d., ketvirtadienis, 19:46:35
Nuskrido

Nuskrido jaunystė
Paukščiu į pietus,
Šiaurys pasėjo,
Senatvės grūdus.

O miela paukšte
Sugrįšk pas mane,
Grąžink į jaunystę
Mane nors sapne.

Pagrindinis Vizijų puslapis
Globalusis lietuviškas tinklas
Vartiklis