Būtina įsisąmoninti meditacijos prasmę, norint teisingai ją atlikti. Tik nedaugelis iš tikro medituoja, nes:
a) tik nedaugelis žino, kas yra meditacija;
b) dar mažiau siekia jos (trūksta motyvacijos).

Sėdėti nejudant užmerktomis akimis dar nėra meditacija. Ji privalo turėti meditacijos objektą, kurių paprasčiausi yra fiziniai daiktai (kamuoliukas, puodelis, piešinys ir t.t.). Aukštesnėje pakopoje juo būna psichiniai reiškiniai: pojūtis, idėja, sąmoningai įsivaizduotas reginys, sąmonės būsena ir pan. Tik objektai turi būti aiškiai suformuoti, pvz., neišbaigta idėja negali būti meditacijos objektu. Meditacijos etapai:    Dharana – minties koncentracija;    Dhyana – apmąstymas;    Samadhi – palaima. Dharana

Tai sąmoningas tam tikram laikui dėmesio sutelkimas tik vienam objektui. Pagal jogos suvokimo teoriją, pirmiausia mąstymas įgauna išorinio daikto (artha) "pavidalą" – tai vritti, kuri yra to daikto vidinis pateikimas. Tarkim, medituojama tai, kas dieviška. Tai reiškia, kad mūsų mąstymas palaipsniui artėja prie medituojamų dalykų.

Mąstymas yra nepaliaujamame judėjime. Jis kaip vėjas, kuris yra oro judėjimas. Jei oro nustoja judėti, vėjas nurimsta, bet oras neišnyksta. Psichiniai reiškiniai likę, kai vritti pasibaigia, vadinami citta. Kai visos mintys dingsta, mes pakliūname į būseną be minčių. Ji yra aukščiausioji dvasinė pakopa. Patandžali joga sako: "Joga [yra] citta vritti nirodha" (Joga sutra, 1:2). T.y., joga yra palaipsniui stabdomas (nirodha) cittos vritti (psichiniai procesai).

Dharana reškia ne tik dėmesio sutelkimą vienam objektui, bet ir to dėmesio išlaikymą ilgą laiką, net ir tuo atveju, jei objektas mums visiškai neįdomus. Tik nereikia "forsuoti"! Mąstymas yra kaip padūkusi beždžionė – kuo labiau bandai ją nuraminti, tuo labiau ji nerimsta. Tad su savo dėmesiu elkitės švelniai – kai jis perbėgs prie kito objekto, ramiai ir jį užjausdami gražinkite atgal.

Kaip pradėti?

Atsisėskite patogiai, kad nugara ir kaklas būtų tiesiai ir vertikaliai. Užsimerkite. Greitai atsipalaiduokite – iš apačios į viršų. Perbėkite mintimi kūnu, pasitikrindami, ar nėra užsilikusios įtampos.

Kvėpuokite lygiai ir ramiai. Sutelkite dėmesį "į vidų" ir atsiribokite nuo išorinių veiksnių (triukšmo ir pan.)

Bandykite nutraukti visas kylančias mintis. Sutelkite dėmesį medituojamam objektui (išvyskite "vidine akimi"). Jei mintis nušoką į šalį, kantriai ir ramiai gražinkite ją atgal. Jokios įtampos! Nebandykite skubinti proceso, viskas turi vykti savaime. Jei meditacija nutrūksta, priimkite tai kaip paprastą faktą. Palaipsniui mąstymas taps stabilesnis, jį "prisijaukinsite". Tai kaip laukinio mustango sutramdymas.

Minties koncentracijos metu mąstymas "užšaldomas", psichiniai procesai prislopinami. Mąstymas tampa tarsi veidrodis, kurio vienintelė veikla yra atspindėti pasirinktą objektą:
"Dharana metu mąstymas yra tarsi švarus kristalas, įgaunantis daikto, padėto už jo, spalvą".

Priimkite medituojamą objektą kaip smalsus vaikas, nieko apie jį nežinantis. Nebandykite mąstyti apie jį racionaliai. Jį tirkite be žodžių, pasyviai, be konkretaus tikslo. Tiesiog sėdėkite kylančios euforijos laukimo būsenoje. Leiskitės būti "įsiurbiami" objekto.

Dhyana

"Dhyana yra nenutrūkstamas mąstymo procesų srautas link objekto", Joga sutra
"Dhyana yra nenutrūkstamas refleksijų [t.y. atvaizdavimų] srautas apimantis objekto esmines ypatybes", Ratnatika (vienas tantriškųjų veikalų).

Tai spontaniškas (dinaminis, skirtingai nuo dharanos) psichinis procesas, kaip mintys nevaržomos sukasi apie medituojamą objektą, pvz., nevaržomai kurdamos asociacijas: "Tai tapatu perėmimu [Šyvos], gimusio iš paslaptingo karščio" (iš tantriškųjų tekstų"). Mąstymo dėsniai sako, kad jei viena mintis ar idėja dominuoja, visos kitos turi polinkį ją palaikyti. Nesijaudinkite dėl dhyana trukmės, laikui bėgant jie ilgės ir ilgės. Ir atminkite, meditacija nėra skirta kūno poilsiui ar negalavimų ar stresų gydymui. Tai gali būti tik antrinis meditacijos poveikis. Pagrindinis meditacijos tikslas yra supratimo padidinimas. Samathi Dhyana palaipsniui artina medituojantįjį su medituojamuoju objektu. Jų susitapatinimas yra samadhi būsenos pasiekimas. Tačiau subjekto individualumas nedingsta. "Kaip druska ištirpsta vandenyje, taip atma (Aukščiausiasis Aš, super ego) ir mintys tampa viena – tai vadinama samadhi" (Hatha yoga pradipika, 4:5) ir "tai dhyana forma, kai nėra nei 'čia', nei 'ne čia', kai yra nušvitimas ir ramuma kaip koks didelis okeanas – ir kas yra Didžioji tuštuma (šunya)" (Kularnava tantra, 9:9). Įvyksta visiškas išorinio pasaulio suvokimo pasikeitimas. Sąmonės perėjimo į samadhi požymis yra ananda – neapsakoma palaima: "Tai suprantantis [kad Visata tapati Aš] į visą pasaulį žvelgia kaip [dievų] žaidimą ir būdamas susiliejęs [su Visuotine sąmone] neabejotinai yra, gyvas būdamas [dživanmukta], išsilaisvinęs" (Spanda karika, 2:5).

Samyama – absorbuojanti meditacija

Dharana, dhyana ir samadhi vienu metu yra samyama, kai "atsiranda supersąmonės šviesa" (Yoga sutra). Paėmus į save objektą, siekiama suprasti jo esmę (pradžna). Tarkime, žiūrime filmą. Jį galite sustabdyti ties vienu kadru, kurį galite nagrinėti kiek tik norite – tai dharana. Vėl žiūrite filmą, siedami įvykius su to kadro vaizdu, kuris yra filmo vyksmo dalis – tai dhyana. Įsijautę, susitapatinate su tuo, ką žiūrite – tai samadhi.

Samyama būsenoje objektas ne tik matomas, bet ir jaučiamas, tarsi jis būtų mūsų dalis arba mes – objekto dalis. Suvokimas ateina ne per mąstymą, o per buvimą. Mąstymas tik veidrodis, jis nieko nesukuria, o tik parodo.

Padėka:
National Geographic už Karališkosios kobra nuotrauką.