Liber a vel Armorum, CDXII. Vartiklis

Liber a vel Armorum, CDXII
Knyga A arba Ginklai, nr.412

„Obėja^*) ir vanga^**); lazdelė ir kalavijo darbas; tegu šito mokosi ir moko“, Liber L.I.37

Pentagrama

Reikia paimti švaraus vaško, aukso, paauksuoto sidabro arba Magiškojo elektrono plokštelę. Jos skersmuo turi būti 8 coliai, o storis – pusė colio.
Tegu neofitas savo supratimo ir išradingumo lygiu sumąsto Visatą įkūnijantį simbolį.
Tegu tą Simbolį pateikia savo Globėjo patvirtinimui.
Patvirtinus Globėjui tegu savo ranka ir įrankiu išraižo Simbolį plokštelėje.
Tegu tai baigęs Neofitas pašventina Pentagramą kaip moka ir saugo ją įvyniotą smaragdiškai žaliame šilke.

Durklas

Tegu Globėjas paima gryno plieno gabalą ir iškala jį, išgalanda, išaštrina ir nugludina pagal kalvio meno taisykles.
Tegu jis paima gabalą ąžuolo ir išpjauna rankeną.
Jos ilgis turi būti 8 coliai.
Tegu savo supratimo ir išradingumo lygiu Globėjas sumąsto Žodį, įkūnijantį Visatą.
Tegu praneša tą Žodį savo globėjo Praktiko patvirtinimui.
Patvirtinus Praktikui tegu Globėjas savo ranka ir įrankiu išraižo žodį ant durklo.
Tegu paauksuoja Durklo rankeną.
Tegu tai baigęs Globėjas pašventina Durklą kaip moka ir saugo jį suvyniotą į aukso atspalvio žaliame šilke.

Taurė

Tegu praktikas paima sidabro gabalą ir iš jo pagamina taurę. Jos aukštis turi būti 8 coliai, o skersmuo – 3 coliai.
Tegu savo supratimo ir išradingumo lygiu sumąsto Visatą įkūnijantį skaičių.
Tegu praneša tą Skaičių savo globėjo Filosofo patvirtinimu.
Patvirtinus Filosofui tegu Praktikas savo ranka ir įrankiu išraižo Skaičių ant taurės.
Tegu tai baigęs Praktikas pašventina Taurę kaip moka ir saugą ją suvyniotą į žydrai melsvą šilką.

Burtų lazdelė

Tegu Filosofas paima 8 colių ilgio ir pusės colio skersmens varinį strypą.
Tegu prie jo galo pritvirtina auksines tris ugnies liepsneles.
Tegu savo supratimo ir išradingumo lygiu apmąsto Visatą įkūnijantį Veiksmą.
Tegu praneša tą Veiksmą savo globėjui Ribos valdovui patvirtinimui.
Patvirtinus Ribos valdovui tegu Filosofas atlieka minėtą Veiksmą tam panaudojęs Burtų lazdelę.
Tegu tai baigęs pašventina Burtų lazdelę kaip moka ir saugo ją suvyniotą į ugningai raudoną šilką.

Lempa

Tegu Ribos valdovas paima gryną šviną, alavą, gyvsidabrį, platiną ir, esant reikalui, stiklą.
Tegu savo supratimo ir išradingumo sumąsto Magišką lempą, degsiančią be dagties ir alyvos, maitinama Eterio.
Tegu tai padaro slaptai ir vienatvėje, neklausdamas nei patarimo, nei savo globėjo Jaunesniojo Adepto patvirtinimo.
Tegu pašventina Lempą ir saugo ją slaptame Meno slėptuvėje.
Tai ir yra tai, apie ką pasakyta: „Apsitaisęs visais šarvais ir ginklais, jis panašus į dievybę“.

O taip pat: „Aš ginkluotas, aš ginkluotas“.

A. Kraulio instrukcijos nėra absoliučios. Jose svarbiausia tai, kad skatinama siekti jose numatytos “kokybės”. Tarkim, kad durklui reikalinga ąžuolinė rankena. Gali nutikti, kad jums bus nelengva rasti tinkamą ąžuolą, o radus, pasirodys, kad ąžuolas yra labai kietas drožinėjimui. O vėliau, nežinosite, kaip prie rankenos pritaisyti ašmenis. Tačiau idėja ta, kad reikia ąžuolinės rankenos – ir darote viską, ką galite jos pagaminimui, o to proceso metu išmokstate kai kurių svarių dalykų.

^*) Obėja (Obeah, Obi, Obea, Obia) – Nigerijos Igbo genties terminas (jį naudoja ir Karibų rajone) apibūdinantis būrimą, burtus (užkertant kelią nesėkmėms arba žalos padarymui). Taip vadinamos ir afrikiečių diasporos tikėjimai (ir burtai) kai kuriose Karibų šalyse. Žodis raštuose pasirodo 18 a. pradžioje.

^**) Vanga (wanga) – vūdū burtai. Killmė: ouanga (Haiti kreolų), wanga („raganavimas”, Kimbundu), bwanga („burtas, fetišas“, Tshiluba). Vangų yra įvairių ir jie sukuriami skirtingai. Vienos vangos „sustabdo”, o kitos - „paleidžia“. Kiekviena vanga skirta konkrečiai lwa.

Obėja ir Vanga Thelemoje:
Sąvokas obėja ir vanga A. Kraulis panaudoja “Įstatymo knygoje” (Liber AL vel Legis; L.I.37). Komentaruose A. Kraulis rašo:
„Obėja yra Slaptosios šviesos magija su ypatingų veiksmų nurodymu; vanga yra žodinis ar mintinis to paties atitikmuo. [ ... ] Obėja yra veiksmai, o vanga yra žodžiai naudotini magijai; abu jiedu padengia visą išorinės išraiškos pasaulį“.

Gali būti, kad A. Kraulis apibūdinimui betarpiškai nenaudoja Jamaikos obėjos ar vanga ritualų. Toliau jis tęsia:
„Magija yra visa, ką sakome ar darome, valdymas siekiant pakeisti tą mūsų aplinkos dalį, kuri mūsų netenkina, tol, kol tai nepranyksta. Mes‚ perdarome ją, kad būtų arčiau širdies norų‘. Magijos apeigos yra kryptingi ir sutelkti bandymai mūsų valia paveikti tam tikras kosmoso dalis. Jos tėra tik atskiri bendro dėsnio atvejai. [ ... ]
Kiekvienas žodis ar veiksmas yra paliudijimas mąstymui, kad mąstymas privalo būti puikiai sutvarkytas; jos vienintele atsakomybe yra interpretuoti aplinkybes Valios sąvokomis taip, kad kalba ir veiksmas būtų tiesiogiai nukreiptas išreikšti Valią atitinkamai pagal situaciją. ... Abejingumas yra blogiau nei priešiškumas. Jūsų priešas bent domisi jumis; jį lengvai galite padaryti savo draugu, kai tokiu niekad nepadarysite neutralaus [asmens]“.