Kaip bebūtų, mano gyvenimas buvo ir audringas, ir neblogas, ir keistas... Aš jaučiausi, tarsi daugumą laiko būčiau praleidęs kelionėse. Tačiau taip nebuvo. Kelis metus buvau pamišęs. Buvau išsekęs. "Pamišimas" išsiliejo į dainas ir kalbas, tarsi jis būtų tikslas. Tarsi tai būtų teigiamas bruožas: "Pakvailiokime!", "Tai nuostabu, aš išėjau iš proto!" Ir jei nors kartą buvote praradęs nuovoką, tai žinote, koks tai yra "kablys". Tokie buvo visi mano pažįstami, pasiryžę gyventi-arba-mirti rokeriai. Tol, kol paskutinysis jų neapžiojo šautuvo vamzdžio ir neištaškė savo blondino smegenų po visą kambarį. Po mėnesio aš vėl pradėjau sutikti naujų pažįstamų. Bet jūs apie daugelį jų net negirdėjote. Jie paprasti vaikinai, tyliai sėdintys savajame mėšle ir trokštantys padaryti kažką vertinga pasauliui. Dauguma jų ties riba. Aš dievinu šiuos vaikinus, rokenrolo angelus. Sveiki žydintys vaikinai ir merginos, moterys ir vyrai, žingsniuoja ties šviesos ir tamsos riba, ir dulkinasi juodai aistringai ir nepadoriai. Myliu žmones, kurie gali rengtis tuo, kuo juos aprėdė Motina Gamta ir kurie gyvena grubiai tarsi šunėkai draskydamiesi dėl kalytės. Žmonės, kurie renkasi šitą bedugnės pusę, skatina viešpatavimą ir degradaciją. Aš mėgstu tai, kas tikra ir nešvaru, ... ir tikra ir labai švaru. Aš jaučiu, kad esu šioje žemėje, kad jausčiau malonumą. Mylėčiausi, kvatočiau, padėčiau kitiems, jausčiau, dainuočiau ir ... daryčiau, ką reikia. Į kiekvieną dieną žiūriu kaip į dovanų seką, užgriūvančia tiesiškai logaritminiu srautu. Dienai baigiantis aš sudėliodavau daiktus į jų vietas tą dainą į tą juostą, tas bučiukas tame laiške, tas laiškas į tą pašto dėžutę (Keistas dalykas tas paštas... parašęs laišką jaučiu, kad privalau eiti ir išsiųsti jį tą pačią minutę, net jei tai būtų gili naktis ar rytą vis tiek eičiau pro ją), tą žinutę tuo įtaisu, tas bučkis į tas lūpas, toji ausis išklausanti draugą, ... ir paruoštas maistas tada galiu užmigti kaip laimingas žmogus. Aš net pagalvoju, kad jei numirčiau miegodamas (ech, iš tikro), tai galiu numirti laimingas. Kartais tai pasireiškia nesusilaikymu, kai mintys ir žodžiai išlekia pirma laiko bet aš stengiuosi, kad tai pasikeistų. (Tarp kitko, aš dirbu architektūros firmos buhalterijoje. Tai mąslus ir bukinantis darbas ir aš jį mėgstu. Jis iš tikro padeda sudėlioti daiktus į jų vietas). Skaitykite, kokį skelbimą šį žavi trejulė (tai ir yra istorijos pradžia) Įsigyti šią knygą galite pasekę šia nuoroda: Starving in the Company of Beautiful Women Jūsų žodžiai, jūsų mintys Kviečiu paspėlioti, kas nutiko toliau. O taipogi rašykite savo
mintis, atsiliepimus, nuomones... Jūsų žinutės Šokėjas ant strėlės antgalio 2008 m. lapkričio 23 d., sekmadienis, 20:06:28 mantas 2001 m. balandžio 16 d., pirmadienis, 19:31:11 §§§§ 2001 m. vasario 12 d., pirmadienis, 14:14:56 Skalikas 2000 m. gruodžio 9 d., šeštadienis, 12:55:25 Eva 2000 m. lapkričio 4 d., šeštadienis, 20:22:06 Maxdee 2000 m. lapkričio 2 d., ketvirtadienis, 15:30:48 bičas 2000 m. spalio 24 d., antradienis, 08:43:43 snobas 2000 m. spalio 22 d., sekmadienis, 20:51:48
Lietuvos pankus prisimenant |