|
Jau ankstyviausiame kinų medicinos traktate Chuandi Neidzin Linšu suvenj*) aiškiai suformuluotos
gydytojo pareigos ir sakoma, kad medicinos užduotis yra gydyti ligonius ir stiprinti sveikųjų sveikatą, - taigi, apima ir profilaktiką.
Organizmas gyvena tam tikroje aplinkoje, kurios nepalankus poveikis gali tapti ligos priežastimi arba
padėti nustatyti vidinių priežasčių veikimą. Tad joje ir reikia ieškoti vaistų gydyti natūraliomis priemonėmis.
Visi gamtos elementai oras, saulė, vanduo, mineralai, augalinės ir gyvulinės priemonės gali turėti
gydomųjų savybių. Bet gydomosios galios turi ir organizmo stiprinimas, gyvenimo ir mitybos režimo pakeitimas.
Kiekvieno gydymas privalo būti individualus tai suformuluota jau 1 a. Jo esmė kad, keičiantis ligonio
būklei, turi keistis ir jam skiriamas gydymas, gal net keliskart per dieną.
Gydymas turi būti kompleksinis tai paskelbė jau Bianj Ciao**) (apie 500 m. pr.m.e.) ne tik vienu metu
taikomi skirtingi gydymo būdai (režimas, mityba, gimnastika, vaistai, adatų dūriai ir prideginimai), bet ir
skirtingi gydomųjų priemonių kompleksai, veikiantys priežastį, sindromą, simptomą ir kt., - kai kuriuose receptuose net per 100 sudėtinių dalių.
Svarbu ir paties ligonio tikėjimas, kad gydymas naudingas, bei aktyvus troškimas pasveikti. Tad gydytojas turi ir tai palaikyti.
Diagnozė pagal pulsą
Senovės kinų gydytojai teigė, jog iš pulso galima nustatyti ne tik įsisenėjusią, bet ir prasidedančiąją ligą, kurios
požymiai dar nėra stipriai juntami. Suspaudus pulsavimo vietą galia pakenkti širdžiai (vyrams už širdies raumens veiklą
atsako kairysis riešas moterims dešinysis todėl moterys apyrankes, laikrodį ir pan. turėtų nešioti ant kairės rankos, o vyrai ant dešinės).
Stipresnis pulsas dešiniajame rieše reiškia, kad liga gali būti susitelkusi dešinėje kūno pusėje, - ir atvirkščiai. Jei pulsą
jaučia kairės rankos smilius, gali būti sutrikusi plaučių ar storosios žarnos veikla, jei dešinės širdies ar plonosios žarnos
funkcijos. Stipresnis pulsavimas po didžiuoju pirštu dešinėje gali pranešti apie skrandžio ar blužnies problemas, kairėje kepenų ar tulžies pūslės.
Ryškūs kairės rankos riešo tvinksniai po bevardžiu pirštu rodo, kad galite turėti kairiojo inksto ir lyties organų
problemų, dešinės reikėtų atkreipti dėmesį į dešinįjį inkstą ir šlapimo pūslę.
Vaistai
Geri vaistai yra tie, kuriuos dovanoja pati gamta. Juos reikia iš gamtos paimti, gerai paruošti ir teisingai
vartoti. Kinų medicinoje yra daugiau kaip 2000 vaistų, kurių bent 3/4 yra augaliniai: įvairios šaknys, žiedai, žolės, medži vaisiai ar žievė.
Kiti augaliniai ir mineraliniai. Kinų medicinos vaistai veikia lėčiau, laipsniškiau, nors kai kurie tikrai veiksmingi.
Mediciniškai patikrinta, kad liaudies vaistai padeda nuo hepatito, bronchinės astmos, egzemos, neurodermito,
neuralgijų, įvairių paralyžių, hipertonijos, menstruacinių sutrikimų, gimdos uždegimų, lėtinio nefrito... Visada gydoma augalų deriniu ir
derinant su kitais gydymo būdais. Deriniai, dozės priklauso nuo ligonio, be to, receptas keičiamas kelis kartus.
Gimnastika
Pabrėžiama gimnastikos pratimų (ti cao) reikšmė. Chua To U-čin-ši (5 žvėrių žaidimai) remiasi gandro,
beždžionės, elnio, tigro ir meškos judesių mėgdžiojimu. Ji populiari ir šiandien. Kasdien atliekama Kinijos
miestų parkuose, aikštėse ar tiesiog ant šaligatvių, ypač vyresnio amžiaus žmonių jie atlieka kinų
savigynos u šu (kovos meno) judesius. Kadaise u šu vadinosi u i (karo menas), bet dabar prarado
karinę reikšmę ir naudojami sveikatai palaikyti. Iki 40 m. paprastai mankštinasi pagal u šu mokyklas u dan
paj, pa kua paj, šao linj paj, kuriose yra dideli krūviai ir paprastai ruošiamasi varžyboms. Po 40 m.
daugiausia užsiimama pagal taj dzi čiuanj sistemą, leidžiančia palaipsniui didinti krūvius. Joje svarbiausia judesių lėtumas ir laisvumas.
Či gun
Svarbią vietą užima kvėpavimo terapija či gun, aprašoma jau daosizmo
knygose. Ją pradedama daryti tam tikroje padėtyje: gulint ant šono ar nugaros, sėdint ant kėdės ar
sukryžiavus kojas. Či gun atliekama pagal tam tikras taisykles. Visą dėmesį sutelkti tik į pratimus, kuriuos
reikia atlikti labai tiksliai. Raumenys turi būti visiškai atpalaiduoti, akys užmerktos, apsiribota nuo aplinkos.
Či gun nurodo 3 kvėpavimo būdus, besiskiriančius intensyvumu: ramiojo kvėpavimo, giliojo kvėpavimo ir
kvėpavimo su priešpriešiniais judesiais. Jie taikomi priklausant nuo ligonio būklės.
Stebėjimai rodo, kad su či gun leidžia sėkmingai gydyti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opą, vidurių
užkietėjimus, lėtinį gastritą, išsekimą iš distrofijos, pervargimo ar po sunkios ligos, palučių tuberkuliozę,
hipertoniją, neurodermitą, neurasteninį sindromą (nemigą, galvos skausmus, impotenciją).
Masažas
Masažo (anj mo dži liao) taikymas irgi labai senas jau Tangų epochoje buvo
mokslas apie masažą. Jis derinamas su gydomąja gimnastika, bet naudojamas ir savarankiškai. Jis turi savitumų pvz.,
nemasažuojamas veidas, mat aplink burną, nosį, akis, ir ausis esantys liauni išraiškos raumenys,
prasidedantys nuo kaulų, skaidulomis įsiterpia į odą ar gleivinę. Tad veido masažas tik dar labiau ištempia
odą ir joje atsiranda naujų raukšlelių. Kinijoje naudojamas tik taškinis masažas, padedantis išlaikyti veido
šviežumą, lygią odą ir jaunatvišką akių spindesį. Jo principas kaip akupunktūros ar prideginimų tik taškai
(apie 150) spaudinėjami pirštais nepažeidžiant odos. Darant taškinį masažą atsižvelgiama į mėnulio fazę:
per pilnatį daromas tik raminamasis (kaip ir saulei nusileidus), o jaunatį tonizuojantis.
Stebėjimai rodo, kad taškinis masažas pagerina regėjimą.
Skaitykite Kundalini joga
*) Huandi Neidžin (Geltonojo imperatoriaus vidinis kanonas) senovės Kinijos medicininis
tekstas laikomas tradicinės kinų medicinos pagrindu. Jis sudarytas iš dviejų dalių kiekviena po 81 skyrių
klausimų-atsakymų forma tarp Geltonojo imperatoriaus ir vieno iš 6-ių jo legendinių patarėjų
(ar gydytojų). Ankstyviausias jos paminėjimas yra Hanšu (111 m., Hano knyga) bibliografiniame
skirsnyje. Datuojama vėlyvuoju Kariaujančių valstybių (475-221 m. pr.m.e.) ir
Hanų dinastijos (206 m.
pr.m.e. 220 m.) laikotarpiais. Pirmoji dalis (Suven). Pagrindiniai klausimai skirti teoriniams
pagrindams ir diagnostikos metodams. Antroji (Linšu). Dvasinė ašis smulkiai aptaria akupunktūrą.
Neidžin turinys išvesdintinas iš senųjų šamanistinių tikėjimų, kad ligos kyla iš
demoniškųjų įtakų. Pasaulis sudarytas iš įvairių jėgų ir principų, tokių kaip in-jan, či ir Penkių elementų. Tas jėgas įmanoma
suprasti ir žmogus išlikti jų pusiausvyroje ar ją (bei sveikatą) susigražinti. Žmogus yra mikrokosmas atspindintis platesnį makrokosmą.
**) Bian Ciao arba Bian Ciue (m. 310 m. pr.m.e.) legendinis
pirmasis kinų gydytojas (Sakoma, kad jo realus vardas buvo Čen Jeren). Beje, taip vadinosi ir mitinis gydymo meną
globojantis dievas, su snapu ir šikšnosparnio sparnais, Huan Di bendražygis, padėjęs jam atpažinti gydomąsias augalų
savybes tad Bian Ciao vaizdinyje susipynė abiejų bruožai. Anot legendos, savo meną Bian Cao gavo iš nemirtingojo
Čansan-dziunio, davusio jam stebuklingus lašus. Po 30 d. Bian Cao įgavo gebėjimą matyti kiaurai sienas ir žmogaus vidaus
organus (kažkokia aliuzija į rentgeną, žr. >>>>>). Jis skatino 4-ių žingsnių ligos diagnozavimą: apžiūrėjimą (liežuvio ir kt.),
pasiklausymą (balso ir kvėpavimo), apklausos (apie simptomus) ir nustatymą (pulso). Minima, kad 521 m. pr.m.e. jis
atgaivino princą Guo. Daosistinė Le-dzi pasakoja, kad Bian Ciao naudojo anesteziją širdies sukeitimo operacijų metu.
|
