KINIJA: tolima ir artima
  Pagrindinis puslapis

Kinų liaudies medicina

Jau ankstyviausiame kinų medicinos traktate „Chuandi Neidzin Linšu suvenj*) “ aiškiai suformuluotos gydytojo pareigos ir sakoma, kad „medicinos užduotis yra gydyti ligonius ir stiprinti sveikųjų sveikatą“, - taigi, apima ir profilaktiką.

Organizmas gyvena tam tikroje aplinkoje, kurios nepalankus poveikis gali tapti ligos priežastimi arba padėti nustatyti vidinių priežasčių veikimą. Tad joje ir reikia ieškoti vaistų – gydyti natūraliomis priemonėmis. Visi gamtos elementai – oras, saulė, vanduo, mineralai, augalinės ir gyvulinės priemonės – gali turėti gydomųjų savybių. Bet gydomosios galios turi ir organizmo stiprinimas, gyvenimo ir mitybos režimo pakeitimas.

Kiekvieno gydymas privalo būti individualus – tai suformuluota jau 1 a. Jo esmė – kad, keičiantis ligonio būklei, turi keistis ir jam skiriamas gydymas, gal net keliskart per dieną.

Gydymas turi būti kompleksinis – tai paskelbė jau Bianj Ciao**) (apie 500 m. pr.m.e.) – ne tik vienu metu taikomi skirtingi gydymo būdai (režimas, mityba, gimnastika, vaistai, adatų dūriai ir prideginimai), bet ir skirtingi gydomųjų priemonių kompleksai, veikiantys priežastį, sindromą, simptomą ir kt., - kai kuriuose receptuose net per 100 sudėtinių dalių.

Svarbu ir paties ligonio tikėjimas, kad gydymas naudingas, bei aktyvus troškimas pasveikti. Tad gydytojas turi ir tai palaikyti. Pulso matavimas

Diagnozė pagal pulsą

Senovės kinų gydytojai teigė, jog iš pulso galima nustatyti ne tik įsisenėjusią, bet ir prasidedančiąją ligą, kurios požymiai dar nėra stipriai juntami. Suspaudus pulsavimo vietą galia pakenkti širdžiai (vyrams už širdies raumens veiklą atsako kairysis riešas – moterims – dešinysis – todėl moterys apyrankes, laikrodį ir pan. turėtų nešioti ant kairės rankos, o vyrai – ant dešinės).

Stipresnis pulsas dešiniajame rieše reiškia, kad liga gali būti susitelkusi dešinėje kūno pusėje, - ir atvirkščiai. Jei pulsą jaučia kairės rankos smilius, gali būti sutrikusi plaučių ar storosios žarnos veikla, jei dešinės – širdies ar plonosios žarnos funkcijos. Stipresnis pulsavimas po didžiuoju pirštu dešinėje gali pranešti apie skrandžio ar blužnies problemas, kairėje – kepenų ar tulžies pūslės.

Ryškūs kairės rankos riešo tvinksniai po bevardžiu pirštu rodo, kad galite turėti kairiojo inksto ir lyties organų problemų, dešinės – reikėtų atkreipti dėmesį į dešinįjį inkstą ir šlapimo pūslę.

Vaistai

Geri vaistai yra tie, kuriuos dovanoja pati gamta. Juos reikia iš gamtos paimti, gerai paruošti ir teisingai vartoti. Kinų medicinoje yra daugiau kaip 2000 vaistų, kurių bent 3/4 yra augaliniai: įvairios šaknys, žiedai, žolės, medži vaisiai ar žievė. Kiti – augaliniai ir mineraliniai. Kinų medicinos vaistai veikia lėčiau, laipsniškiau, nors kai kurie tikrai veiksmingi.

Penkių žvėrių žaidimai Mediciniškai patikrinta, kad liaudies vaistai padeda nuo hepatito, bronchinės astmos, egzemos, neurodermito, neuralgijų, įvairių paralyžių, hipertonijos, menstruacinių sutrikimų, gimdos uždegimų, lėtinio nefrito... Visada gydoma augalų deriniu ir derinant su kitais gydymo būdais. Deriniai, dozės priklauso nuo ligonio, be to, receptas keičiamas kelis kartus.

Gimnastika

Pabrėžiama gimnastikos pratimų (ti cao) reikšmė. Chua To U-čin-ši (5 žvėrių žaidimai) remiasi gandro, beždžionės, elnio, tigro ir meškos judesių mėgdžiojimu. Ji populiari ir šiandien. Kasdien atliekama Kinijos miestų parkuose, aikštėse ar tiesiog ant šaligatvių, ypač vyresnio amžiaus žmonių – jie atlieka kinų savigynos u šu (kovos meno) judesius. Kadaise u šu vadinosi u i (karo menas), bet dabar prarado karinę reikšmę ir naudojami sveikatai palaikyti. Iki 40 m. paprastai mankštinasi pagal u šu mokyklas u dan paj, pa kua paj, šao linj paj, kuriose yra dideli krūviai ir paprastai ruošiamasi varžyboms. Po 40 m. daugiausia užsiimama pagal taj dzi čiuanj sistemą, leidžiančia palaipsniui didinti krūvius. Joje svarbiausia judesių lėtumas ir laisvumas.

Či gun

Svarbią vietą užima kvėpavimo terapija či gun, aprašoma jau daosizmo knygose. Ją pradedama daryti tam tikroje padėtyje: gulint ant šono ar nugaros, sėdint ant kėdės ar sukryžiavus kojas. Či gun atliekama pagal tam tikras taisykles. Visą dėmesį sutelkti tik į pratimus, kuriuos reikia atlikti labai tiksliai. Raumenys turi būti visiškai atpalaiduoti, akys užmerktos, apsiribota nuo aplinkos.

Či gun nurodo 3 kvėpavimo būdus, besiskiriančius intensyvumu: ramiojo kvėpavimo, giliojo kvėpavimo ir kvėpavimo su priešpriešiniais judesiais. Jie taikomi priklausant nuo ligonio būklės.

Stebėjimai rodo, kad su či gun leidžia sėkmingai gydyti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opą, vidurių užkietėjimus, lėtinį gastritą, išsekimą iš distrofijos, pervargimo ar po sunkios ligos, palučių tuberkuliozę, hipertoniją, neurodermitą, neurasteninį sindromą (nemigą, galvos skausmus, impotenciją).

Masažas

Masažo (anj mo dži liao) taikymas irgi labai senas – jau Tangų epochoje buvo mokslas apie masažą. Jis derinamas su gydomąja gimnastika, bet naudojamas ir savarankiškai. Jis turi savitumų – pvz., nemasažuojamas veidas, mat aplink burną, nosį, akis, ir ausis esantys liauni išraiškos raumenys, prasidedantys nuo kaulų, skaidulomis įsiterpia į odą ar gleivinę. Tad veido masažas tik dar labiau ištempia odą ir joje atsiranda naujų raukšlelių. Kinijoje naudojamas tik taškinis masažas, padedantis išlaikyti veido šviežumą, lygią odą ir jaunatvišką akių spindesį. Jo principas kaip akupunktūros ar prideginimų – tik taškai (apie 150) spaudinėjami pirštais nepažeidžiant odos. Darant taškinį masažą atsižvelgiama į mėnulio fazę: per pilnatį daromas tik raminamasis (kaip ir saulei nusileidus), o jaunatį – tonizuojantis.

Stebėjimai rodo, kad taškinis masažas pagerina regėjimą.

Skaitykite Kundalini joga


*) Huandi Neidžin („Geltonojo imperatoriaus vidinis kanonas“) – senovės Kinijos medicininis tekstas laikomas tradicinės kinų medicinos pagrindu. Jis sudarytas iš dviejų dalių – kiekviena po 81 skyrių klausimų-atsakymų forma tarp Geltonojo imperatoriaus ir vieno iš 6-ių jo legendinių patarėjų (ar gydytojų). Ankstyviausias jos paminėjimas yra „Hanšu“ (111 m., „Hano knyga“) bibliografiniame skirsnyje. Datuojama vėlyvuoju Kariaujančių valstybių (475-221 m. pr.m.e.) ir Hanų dinastijos (206 m. pr.m.e. – 220 m.) laikotarpiais. Pirmoji dalis (Suven). „Pagrindiniai klausimai“ skirti teoriniams pagrindams ir diagnostikos metodams. Antroji (Linšu). „Dvasinė ašis“ smulkiai aptaria akupunktūrą.
„Neidžin“ turinys išvesdintinas iš senųjų šamanistinių tikėjimų, kad ligos kyla iš demoniškųjų įtakų. Pasaulis sudarytas iš įvairių jėgų ir principų, tokių kaip in-jan, či ir Penkių elementų. Tas jėgas įmanoma suprasti ir žmogus išlikti jų pusiausvyroje ar ją (bei sveikatą) susigražinti. Žmogus yra mikrokosmas atspindintis platesnį makrokosmą.

**) Bian Ciao arba Bian Ciue (m. 310 m. pr.m.e.) – legendinis pirmasis kinų gydytojas (Sakoma, kad jo realus vardas buvo Čen Jeren). Beje, taip vadinosi ir mitinis gydymo meną globojantis dievas, su snapu ir šikšnosparnio sparnais, Huan Di bendražygis, padėjęs jam atpažinti gydomąsias augalų savybes – tad Bian Ciao vaizdinyje susipynė abiejų bruožai. Anot legendos, savo meną Bian Cao gavo iš nemirtingojo Čansan-dziunio, davusio jam stebuklingus lašus. Po 30 d. Bian Cao įgavo gebėjimą matyti kiaurai sienas ir žmogaus vidaus organus (kažkokia aliuzija į rentgeną, žr. >>>>>). Jis skatino 4-ių žingsnių ligos diagnozavimą: apžiūrėjimą (liežuvio ir kt.), pasiklausymą (balso ir kvėpavimo), apklausos (apie simptomus) ir nustatymą (pulso). Minima, kad 521 m. pr.m.e. jis atgaivino princą Guo. Daosistinė „Le-dzi“ pasakoja, kad Bian Ciao naudojo anesteziją širdies sukeitimo operacijų metu.