Jietis 2011 m. balandžio 23 d., šeštadienis, 22:19:59
Illuminati
.
Apšviestieji, skant-iliuminuoti
Belzabubui jie tarnauja
Visi likę jiems vergauja
Nieks nepajėgia jų išliustruoti
.
Valgo, geria, dirba
Bet ne išvietėse
Šviesą sugeria normaliai
Kaip visi ir tuštinasi
.
Reik jiems mano kūno
Mano proto, dvasios
Paslapčia skaičiuoja šeškes
`Su šešiais žąsiukais
Šešios žąsys`...

Jietis 2011 m. gegužės 3 d., antradienis, 09:36:00
ANTAVILIAI
.
Pastatysiu daug avilių
Pasiklosiu pasaulio išminčius
Kai sulauksiu senatvės
Antavilių karšinsiuos

Jietis 2011 m. gegužės 7 d., šeštadienis, 10:39:48
PAVLIK MORO ZOV ŽIV.ru
.
Kaimynas iš meškų krašto
Išėjo visai, iš rašto
Pasakęs kad mūsų
Į Sibirą jau neveš
Eisime pėsti
Ir stumsime vagonus
Nes
„Burlaki na Volge“
Repino personažas
Įstrigęs kaip stringai
Kaip mielas
Malonus peizažas
Ir dar sakė
Pavlik Marozovas
Kad Siberijoje gyvena
Jo tėtė- diedas Morozas
Tai ten, kur šalčio vartai
Kompartijos auksą
Atridens jam pribaltai

Jietis 2011 m. gegužės 9 d., pirmadienis, 09:08:47
AUKSO VERŠIS (Hadronas)
.
(Aštuntas pasaulio stebuklas)
.
Ui, niheike mum jodos skyles
Ih Big Bengo
Mias pastateme gheitintuva
Nias auksas pabhango
Gaminsime auksa
Bombohdodami shvina
Kaip daheme deimantus
Apshaude elekthonais ghafita
Padahysim Ashtunta stebukla
Su vehshiu
Kai dog jo tuhesim
Padengsim ih DOLEHI auksu
.
-Melskimes-

Jietis 2011 m. gegužės 11 d., trečiadienis, 12:29:13
ŠAUKLYS
.
Neniurzgėkite, nesigūžkite
Neverkšlenkite ir nevergaukite
Išsitieskite ir eikite oriai visi
Tiek kaimiečiai, miestiečiai
Kaina jau sumokėta, auka padėta
Dievai mato, esam laisvi
Laisvos šalies piliečiai
Išinstaliuokite windausus
Senus iš savo galvų
Kiekvieną asmeniškai liečia
Vi rusus trinkite iš smegenų
Nieko nėra svarbu ar svarbiau
Kaip meilė Tėvynei
Ir Laisvė Piliečiams
Nesilankstau, neparsiduodu
Partijėlių vadams ir vadukams
Prie lovio lai stumdos išalkę
Žinau laisvės kainą
Už tai ir kovojau prie Bokšto
Ir dabar man visko pakanka
Man pavydi vergai, nes
Vaikštau galvą iškėlęs aukštai
Esu laisvas savo šalies pilietis
Ir nors nėra dar tvirti pamatai
Bet teisingai padėtas kertinis akmuo
Ir keršulių lizde prie namo kieme
Nesušalusi dėtis
Tad laikykis tvirtai
Man už rankos
Jei kėsinsis kas
Tau sparnus pakirpti
Piliečių visuomenė
Visada teisi, o valdžia-laikina
Ši žinia neleis nusivilti
Supranti sielos lygmeny
Mes vienodi visi pas Tėvą
Nors sugrįšime Ten ne visi
Kalbu apie Aukščiausiąjį- Dievą
Patirsime dar su kaupu
Kas gera, kas bloga
Apreiškimas primena vis
Skaityk Dekalogą
Pažiūrėki į žmogų plačiai
Ir ne iš aukšto
Iš aukštybių
Į šį pasaulį atėjom
Nuogi ir basi
Pasisemt patirties
Tai ir imame daug
Ir be saiko
Ir skursta sielos
Nuo mamonos tvaiko
Apakinti semiame
Glėbiais ne saujom
Šiepiam dantis
Auginam nagus
Dėl gramo aukso
.
O viskas taip laikina ir prasminga
Susiję, susiūta ne siūlais, ne vielom
Išeisime iš čia vėl nuogi
Tiek turčius, benamis, vagis
Klausimas-skurdžiom, ar skaisčiom
Savo sielom?

Jietis 2011 m. gegužės 14 d., šeštadienis, 13:08:19
INFO
.
Paslaptis yra tol
Kol žinome dviese
Aš ir tu, tik nuo šiol
Jeigu vienas padvėsęs
.
Bet dabar jau galvoju kitaip
„Juk nėra nieko paslėpta
Kas neišaiškėtų“
Visada kyšo galai
Ir darbuojasi Angelai
Be išeiginių, be pietų
.
Informacija niekur nedingsta
Patvirtins jums tai astronomas
Viskas dingsta juodoje skylėje
Netgi šviesa, tik ne tai
Ką tik ką pasakiau
Kaip ir netikite tuo
Kad šešėlyje slepiasi `gnomas`
.
Galit tikėt, galit –ne
Jūsų –laisva valia
Niekas suvaržyti negali
Kada faktai bado akis
Tuo ką sakau
Patikėt ne pro šalį

p.s.
Iš Evangelijos pagal Tomą;
„ Pažinki tai, kas yra prieš tavo akis, ir tai, kas yra nuo tavęs paslėpta, tau bus atidengta; juk nėra nieko paslėpta, kas neišaiškėtų.“

Jietis 2011 m. gegužės 22 d., sekmadienis, 10:06:55
PLAGIATAS
.
Dviračio vyrams patiko, pritiko
Mano pasakymas senas, toks vienas
„Postringauti po strigais“
Sumanė begėdžiai
`Patiražavo ant Lietuvos`
Dabar kartoja kožnas, kiekvienas
Reikėtų sakau
Kontribucijos išrašyti
Bet ką čia žmogus bepeši
Užpuls dar pelės skundiką
Tai skudurus neši

Jietis 2011 m. gegužės 22 d., sekmadienis, 11:15:32
ARBEIT MACHT FREI
Dirbau ir dirbau sakykim ponaičiui
Vis visą save, savo galvą
Rankas pardavinėjau pusvelčiui
Nieko neužgyvenau, neapturėjau
Tik daugybę kartų vis nusidėjau
.
Kai jau prisidirbau beverčiai
Turėčiau jaustis bent laisvas
O gavosi atvirkščiai
Sudilo stuburas ir sąnariai
Pakriko nervai ir vaistas
Geriausias-tai karstas


Arbeit macht frei. Aušvicas.
– Darbas išlaisvina – skelbia užrašas ant geležinių vartų.

Jietis 2011 m. gegužės 29 d., sekmadienis, 08:38:33
PAPJAUSIU
(Backyard)
.
Yra ką papjauti
Kai didelis kiemas
Net siutas jau ima
Kai šilta ir drėgna
Veja sparčiai auga
Ir arų ne vienas

Jietis 2011 m. birželio 5 d., sekmadienis, 12:40:32
MAKARENA
.
Žmonėse jis mano dukrytę vis garbsto
-Tu, mano karalaitė
Kai pasakiau vadinkit tada mane karaliu
Nirvana jam neatlaikė

Jietis 2011 m. birželio 7 d., antradienis, 11:20:55
PAUKŠČIŲ TAKU
.
Mintis galinga ir skvarbi
Kai užrašyta popieriaus lape
Reikėtų elgtis atsargiau
Galvojant kas, kame
.
Rašto ženklas, ar raidė
Ne šiaip dėlionė
Sukuria jie torsioninius laukus
Suprask-raštininko dejonė
.
O įkvėpimas –ne yda
Įsipila kas nori gramą
Bet aš ir pats dar nelabai
Kaip ten su Prana ?
Daug kas ką rašo
Atrodo- nepasako nieko
Nostradamas pranašas garsus
Žinia, buvo ir poetu
Užkodavo viską eilėmis
Ir niekas nesupranta
Tiktai kada ateina Laikas
Tada visi atranda
.
Vadinas
Ateitis jau nulemta
Iš anksto
Tik mums atrodo
Gyvename vis filmą naują
Kažkas pirštus užlanksto
.
Yra visokių Dievo dovanų
Nežinome net kas ką turim
`Kaimyno kieme medžiai didesni
Žolė žalesnė ir vanduo šlapesnis`
Pro mūsų langus žiūrint
.
Kai atverčiam vis
Lapą naują
Žiūrėkime
Kas kam tarnauja
Torsionai skrosdami Visatą
Akaši Juostoje nusėda
Pas Anunaki
Per siūstuvus-piramides
Iki Nibiru
Paukščių Vieškeliu nurieda...

Jietis 2011 m. birželio 10 d., penktadienis, 00:51:39
ŽOLININKĖ
.
Rožės spygliai
Tai josios ginklas
Kaip ir graži pana
Kaprizais padabintos
O dilgėlė, jei neturėtų
Tų dyglių
Seniai jau būtų dingus
Iš akių
Nes aibę sukaupusi
Turtų vertingų
Visi paimtų, jei žinotų
Kas geriausią ir kam tinka
O varnalėša, klumpelė
Medetka ir mairūnas
Nuodais, kvapais
Žiedais pasidabinę
Kaip ir erškėčio krūmas
Savo gerumą slepia
Genomą tęsia
O liepžiedžių tiek daug
Kad ir visiems užtenka
Tada jau niekam ir nereik
Nes kaina krenta
Rugiai, kviečiai
Ir kitos varpos
Ne tiktai duona kept
Ar šerti paršams
Bet kai užraugi
Tada ir galvą trenkt
Tai tik maža dalis gamtos gėrybių
O kur dar pumpurai, šaknelės
Visokiausi grybai...
Tad tirinėki gamtą
Ir daryk atradimus
Nereiks tau saujom ryt
Brangius vaistus
Išgydysi psichozę, apatiją
Kai pasinersi į
Homeopatiją
O raganos vieta
Trobelėje miške,
Tenai sau bamba
Ne tarp žmonių
O tarp žvėrių
Su katinu, šuniu, gaidžiu
Supranta ką jie kalba

Jietis 2011 m. birželio 17 d., penktadienis, 12:53:03
BANK NOT
BAN KROT
.
Susikūrė pasaulio modelį
Pasiėmę banko kreditą
Dabar gyvena motely
Pasirašė verdiktą
Liko tiktai nostalgija
Pinigus `spend, spend`
Paskui save į vergiją
Visus tempt, tempt

Jietis 2011 m. liepos 2 d., šeštadienis, 14:08:31
PARFIANIETIŠKA STRĖLĖ
.
Mūšio lauke guli pašautas karys
Troškulys džiovina jam burną
Ištart, paprašyti vandens negalįs
Tai tik pramerkęs akis sumurma
.
Pro šalį praeina dama
Su sijonėliu vos tik, vos tik
Užmeta žvilgsnį...nesikankink
Greičiau nukraujuok
Jei nori save ir pasiglostyk
.
Parfianietišką strėlę įsmeigęs
Tikiesi gerą darbą atlikęs
Svetimos bėdos ir kančios ne man
Nueina šešėlis jau atsilikęs
.
Ne tas, ne tu , ne tau ir ne tam
Aš einu, skrodžiu pievą ir orą
Kuokelės, piestelės spalvų svaiguly
Vilioja, skenuoja ir reaguoja į norą

Jietis 2011 m. liepos 6 d., trečiadienis, 01:37:03
„Vytautas Šustauskas skelbia kuriantis partiją su Kristina Brazauskiene“


DUBLIS
.
Ups chi chi, cha, cha agent
Sypiat on polonij
Zokule regent
A kniaginia Utiu tiu govna
Sami znajete kuda
Donosia do svedenija
Cariu.ru velmože...
O spasi nas ot trojanov
Umaliaem-Bože.

Jietis 2011 m. liepos 9 d., šeštadienis, 21:25:15
PO JONINIŲ
.
Išsiviriau šaltibarščių
Prilašinau gausiai krienų
Patroškinau sausainių
Ir užkrimtau karštų ledų
.
Užkandęs slyvų sulčių
Pabarstęs dar žaliu vynu
Kaži kodėl galva kvadratinė
Po Joninių šventų ?

Jietis 2013 m. vasario 13 d., trečiadienis, 10:39:51
SSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSS
.
STOKHOLMO SINDROMAS
(rimas saliomėjai neatminti)
.
Kalba apie nieką su rimu
Žodžius vyniojant į vatą
Tarsi žiedai banderlogams
Užgniaužiantys kvapą
Bet jie ten jau buvo ir matė
Kas geležinę saulę mums metė
Atplėšę sėjiką, artoją iš lizdo
Nuo protėvių žemės
Ant amžino ledo išvežę
Balanbų, sosnovskių ir usnių
Pridygo pilna jau ežė
.
Сталь-plienas, geležis

Jietis 2013 m. vasario 10 d., sekmadienis, 10:25:05
Redakcija;
vvvvvvvvvvvvvvvvvvv
.
VANDENIS
.
Ištikimybė –
Didelė vertybė
Jeigu Jos nėra-
Palaida bala

Jietis 2013 m. vasario 9 d., šeštadienis, 11:08:30
VANDENIS
.
Ištikimybė –
Didelė vertybė
Jeigu to nėra
Tai visiška bala

Jietis 2011 m. birželio 11 d., šeštadienis, 14:38:58
GRYBŲ KARALYSTĖ (pasaka )
.
Gyveno kartą...
-Ai, visos pasakos prasideda vienodai. Argi taip būna, kad kas nors gyvena? Ir iš vis-kas tas gyvenimas? Turbūt koks tai kaladėlių, Lego rinkinys? Tai kodėl mes turime apie tai klausytis? Man mama taip sakė, kad čia ne gyvenimas. Seneli, papasakok geriau ką nors apie funkcionavimą, egzistavimą, bet ne apie gyvenimą.
-Tai ir sakau tau, anūkėli, kad gyvenimas gražus yra tiktai pasakose. Bet jei neklausysi pasakų, nežinosi kas yra gyvenimas, nes jose sudėtos gražiausios viltys, slypintys pavojai, kurių reikia saugotis, kad galėtumei ilgai ir laimingai gyventi, kaip pasakoje.
-O tai kokias pasakas klauso tada vaikai, kurie gyvena ten kur yra gyvenimas?
-Tai jie ir klauso tokias pasakas, kurioje mes egzistuojame ir funkcionuojame. Kad žinotų kaip reikia gyventi, kad neegzistuotum ir ne funkcionuotum, kaip koks robotas. Tai aš dabar ir paseksiu tau pasaką, kokias seka vaikučiams tenai, kur yra gyvenimas.
Tai pasaka apie Grybų karalystę, kuri radosi ten, kur niekas negyvena, o egzistuoja, bet tarpe tų, kurie ir gyvena. Kaip kokiame daugiasluokniame pyrage, ar Lego rinkinyje. Nes tai buvo toks gilus užkampis, kad galima sakyti, jog tai buvo pats vidurys. Todėl ten ir užklysdavo retkarčiais tie, kuriems reikėjo to, ką turi tie kurie nusigyvena .
Būna tai kartą metuose, sezono, kitaip sakant, tam tikru metų laiku, kada giria nusispalvina visomis vaivorykštės spalvomis ir dar net prieš nusispalvinimą. Tada užplūsta daugybė tų gyventojų į jų miškus, į tą karalystę. Kas karučiais, su vidaus degimo varikliais, kas triračiais be oro pagalvės, o kas ir mėnuleigiais, panašiais į lygintuvą. Ir tada prasidėdavo tikra puota maro metu. Ginkluoti krepšinio kašėm ir peiliais, jie šaudykle, nelyginant paukštiniai seteriai, pointeriai, ar spanieliai, nardo po miškus, nepalikdami nė menkiausios galimybės pasislėpti tam, kuris jau buvo savo galvą iškišęs. Tada jie šaukdavo iš laimės ir dainuodavo savo liaudies dainas;
„Pjausim vokietukus
Pjausime žydukus
Pjausime rusiukus
Paliksim lietuviukus
Nes šitie neskanūs
Ant išnykimo ribos
Neišgyvens
Be mūsų globos ...“
Kadangi, kaip sakiau, toje grybų karalystėje gyveno, oi, egzistavo įvairios rūšys, tai tarpe jų kildavo ir aršios kovos, dėl teritorijos, dėl kalbėjimo, nekalbėjimo ir nusikalbėjimo kalbos, dėl privilegijų į apsišvietimą, pasiviešinimą ir pasislėpimą, kitaip sakant pasiliustravimą. Dėl finingų, kuriuos vadindavo kanapeikom ir litrais, dėl spalvų ir spalvintojų etatų ir taip toliau. Ir tos tarpusavio kovos kildavo tik ne sezono metu, nes per sezoną, niekas neturėjo jokio imuniteto, kitaip sakant atsparumo, prieš ateivius iš tų gyvenimų. Nors būtent per tą sezoną, jie turėdavo gerą fasoną, už ką ir būdavo pjaunami be gailesčio.
Visa kova vykdavo micelijaus, moksliškai sakant-grybienos lygmenyje. Ten pindavosi savo šaknimis, tinklais ir voratinkliais. Ir tai buvo valstybinės reikšmės paslaptis, kad kas iš pašalies, oi, vos nepasakiau nepalystų po oda ir negriautų, nespėjusių dar apsamanoti, Grybų valstybės pamatų.
Bet būtent sezono metas visus grybus ir apjungdavo, suvienydavo kovai su išorės ir vidaus pamatų griovėjais. Žinoma, ten būdavo visko, kai ginčų metu, koks pumpotaukšlis pavarde Kukurbezdalis, imdavo postringauti apie keblumus jų rūšies gyvenime po strigais. Tada net lepšio nervai neatlaikydavo ir jis viešai, visiems matant, imdavo žudytis, tik šlapią vietą po savimi palikdamas. Kazlėkai nepakęsdami tokio lepšių seilėjimosi, stengdavosi skausmą nugalėti didesniu skausmu, tai yra-dar labiau apsiseilėdami negu lepšiai. Kritiniu atveju gruzdai ir žaliuokės kontraatakuodavo kreivai kalbančius, pabertami smėlį į akis, iš savo paslėpsnių ir kitų tarpviečių. Baravykai dažniausiai nesikišdavo į tokius vaidus ir sėdėdavo savo įprastoje vietoje, snausdami Kutūzovo miegu.
Aišku, padėtis darėsi nevaldoma, todėl jie visi, demokratiškai pasitarę, nusprendė kaip jiems ir liepė, išsirinkti iš savo tarpo karalių, kuris būtų atsakingas už tvarką karalystėje, miškuose, tarpuose ir protarpiuose ir proskinose.
Kadangi jie visi taip nusprendė , nes jiems taip liepė nuspręsti, išsirinko iš savo tarpo lyderį iš tų, kurie ir liepė taip išrinkti. Tada visi liko labai patenkinti, kad pagaliau karalystėje įsivyraus tvarka, santarvė, tolerancija visoms mažumoms ir kitaip iškrypusioms. Baigsis teroras prieš sukirmyjusius, apipjaustytus ir paspirtus grybus. Nes tai yra daug svarbiau, nei beviltiškas paklusnumas tiems kur su peiliais laksto po jų miškus, pjaudami viską agulniai, be sąžinės griaužaties. Žodžiu, visi grybai buvo labai patenkinti, ypatingai toji, ne vaisintojų, o apvaisinamųjų dalis, kuri karalystėje sudarė statistinė daugumą.
-Valio, valio, valion, valius...pasivaliosim!!! Šaukė visi grybai, kai karalystės galva tapo ne karalius, ne karalienė, o karalaitė, su didele, raudona, baltai taškuota skrybėle.
Valio, Ura, Hura, cszheshcz I Slava...!!! Savo micelijaus aprėptyje krykštavo mažumos ir išgamos, tikėdamosios, kad pagaliau baigsis dominavimas seksualiai teisingų, gimusių ir gimdančių ne mėgintuvėliuose.
Taip, dabar visi ja, naująja karalaite didžiuojasi ir iškilmingai vadina-mūsų Musmerytė.
Gal ir gerai yra tikėti tuo, kuo tiki kiti toje Grybų karalystėje. Tada tu gali apsaugoti savo kepurę, oi, vos nepasakiau galvą, nuo kirmyjimo. Ypatingai jeigu dar pabarstoma kokiais tai gerumais, pudra, ar dustu, nuo kurių visos musės dvesia. Gal ir teisingai nusprendė Grybų karalijos funkcionuotojai. Juk ankščiau, kai grybų karalius buvo Baravykas, tai jis rūpinosi tik savo populiacijos populiarumu ir gerbūviu. Visi kiti, kurie nepopuliarūs, jautė priespaudą įmitusių baravykijos sekretorių. Pagaliau atėjo ilgai lauktoji valanda, kada baigsis dominavimas karalystėje vienos rūšies, per brūkšnelį rasės, per brūkšnelį populiacijos ir miškas, oi, vos nepasakiau-giria, vėl suspindės margaspalviu kilimu. Karalystės vėliava neapsiribos kažkokiomis trijomis spalvomis, o joje tilps visa vaivorykštė, su mėlyna priešakyje.
Klausi-o kodėl su mėlyna priešakyje? Taigi kad būtų geriau. Grybų pasaulyje nėra tradicijų, nes nėra šeimų. O šeimų nėra nes nereikia. Palikuonys dauginami micelijaus tinkle, kaip kokios musės voratinklyje, atrodytų iš pašalies.
-Va, kur tikras grožis...-Atsakytų jums vyriausias Musmerys, kuris ir liepė visiem pasisakyti savo laisva valia, už jo karalaitės pasodinimą į sostą, per dvidešimtpenktą kadrą, vietinės mecelicos tinklo.
Ai, anūkėlis jau užmigai. O be to, tai pati naujausia, naujausių laikų pasaka, kuri dar neturi ir pabaigos.
Saldžių sapnų, Grybų karalystėje...

Jietis 2011 m. liepos 23 d., šeštadienis, 13:19:22
ZOMBIAI
.
Jau pats pavadinimas prašosi tęsinio iš žinomos dainos-„...atrieda, atidunda..“. Taip ir yra, tik mes to lyg ir nebepastebime, nes dabar visi rieda, dunda, skuba, bunda ir galvoja kaip čia nepavėlavus. Lyg jų kažkur, kažkas labai lauktų. Bet iš tikro tai skubama nusimesti kaukes nuo veidų ir pasijusti tais, kuo viduje ir esama.
Karštos vasaros savaitgaliais, masė, jūra tų skubančių, riedančių, dundančių stačiai pjauna autostradą išilgai, strimgalviais lekia į savo sielų halovyną, kad atsipalaiduotų nuo kasdienės įtampos ir stresų, kuriuos jiems įvarė ne tokie patys kaip jie.
Tai ar matėte kada jūrą zombių vienoje vietoje? Tikriausiai kad ne, nes kas gi mato savo ausis be veidrodžio? Ir kur gi daugiau jų pamatysi, jeigu ne prie jūros? Juk jūros turi ydą traukti viena kitą, kaip ir pačios ydos, kurios po vieną nevaikšto. Tai aš dabar jums ir padėsiu prasikrapštyti akis ir atpažinti save toje jūroje, kuri dar ir nesusiliejusi ir niekada nesusilies su tikrąja, nes ta zombių armija ir eina kiekvieną vakarą pasižiūrėti kaip gęsta Saulė tikroje jūroje, nelyginant įkaitusi iki raudonumo geležis, ar tiesiog-paraudusi iš gėdos, skuba save pačirškinti, apvalyti, sustiprinti, užgrūdinti, atvėsinti, kad kitą dieną vėl turėtų jėgų stebėti šį puolusį pasaulį, su prarastąją kartą.
Zombių jums ieškoti nereiks, jie visi vienoje vietoje, tarsi lydekai paliepus, išlenda iš tarpuvarčių, tamsių pakampių ir kimšte kemšasi Palangos naktinėje Vytauto gatvėje, tarsi visi eitų gedulinga ritualinių paslaugų procesija nusimesti kaukes ir atsisveikinti su savo gėda.
Taip, jie persisotinę kūniškų geidulių, apspangę nuo degtinių, šlitinėja Vytauto `nugara`, kaip kokie atšipę buvusio staliaus pjūklo dantys, išklišę išvirtę į visas puses ir bandantys, ar tik mėginantys perpjauti nesutrešusį pagalį.
Ar atpažinote jūs save toje margoje, išpudruotoje, nors ir brangiais kvepalais prikvėpintoje minioje, nuo kurios sklinda viską persmelkiantis alkoholio ir nikotino tvaikas? Taip, jūs esate vienas iš jų, einantis ir po viena ir po du, kad kaip anglai sako- `Don`t lose direction` į kaukių nusimetimo ritualą, įsikibę vienas kitam į parankę, kad nepasimestumėte ir nepakriktų, jums gedulingai maloni, eisena swingo ritme. Tada, tik tada jūs patampate tuo kuo ir esate. Ir užgesinę Baltų jūros vandenuos Stebėtojos gėdą, sulendate į kokius tai stiklinius akvariumus, kaip piranijos ir piranijai nusibaigti, prisibaigti ir tiesiog pavadintute-atšvęsti, klausantis žemaitiškų (ir ne visai) pranašų, atliekamas katunskių, žvangulių, simonos donskozanovų ar pirkčiauskų nuvalkiotas` tiesas`, muzikinėje terpėje ir visai ne swingo.
Tamsiųjų jėgų šėlsmas tęsiasi visą naktį ir orgijos būtinai baigiasi pirmiesiems gaidžiams sugiedojus. Tai kaip aksioma šv.Baltramiejaus nakties, kuri vainikuoja zombiadą ir priverčia vėl visus, nelyginant sraiges, sugrįžti į savo kiautus, užsidedant kaukes, kol pirmieji saulės spinduliai neišryškino jų negalios.
Jau sakiau, tai prarastoji karta, kuri aišku kad girdėjusi, bet nusispjovusi į Simono Valančiaus, Vinco Kudirkos, Basanavičiaus ir kitų tikrų pranašų raginimus-išsiblaivyti. Zombiams nė motai, jie turi savo `direktrisę` sąmonėje, kuriai ir besąlygiškai paklūsta.
Tik čia jie jaučiasi stiprūs ir saugūs, nes jų daug. „Atgauk jėgas“ nekaltas užrašas ant mineralinio vandens butelio, su krepšelio pašlovintojo Siaubonio atvaizdu, tai tik preliudija. Svarbiausia yra gerti, gerti ir gerti. O jau ką, tai visiems ir taip aišku. Kaip viena pops primadona, berods Bunkutė mėgsta pabrėžti, kad vandenį lai žuvys geria. Jokia krizė jiems nė motai, nes jie lobsta ne iš tiesos, ar teisės, o netiesos ir neteisės, ne iš pvemo, o slėpdami jį. Taip, tai dabartinis E litas, kuriam pabodo vartytis privatizuoto ežero pakrantėje, nes reikia daugumos terpės, kaip teatre pertraukų metu, eiti minioje, įsikibus vienas kitam į parankę, kad pajaustum savo svarbą ir reikšmę pačiam sau ir aplinkai. Gaila tik kad viskas vyksta nakties prieblandoje, po paslapties skraiste, kaip kokioje sektoje ir jokie tele operatoriai nepajėgūs tos zombiados užfiksuoti vaizdo įrašuose. Bet tai kaip tik toks ir yra tikslas, nes viešumas-galas zombių baliui. O je.

Jietis 2011 m. spalio 19 d., trečiadienis, 14:26:32
BOBŲ VASARA (Dzūkijoj)
.
Ty, veiziek, guli nutysus Rasa
Per ražienas, palaukes, atolą
Ryto Aušra numes spindulį
Jaukų cy rozū ir į barsuko olą
.
Voratinklius skalbia lašeliais Jūratė
Cik Marius sustingęs Aušrytės
Nors paryčiais jau gruodas
Nė motai ežerų žuvytėms
.
Kašikas rankoj, dzūkaitė eina grakščiai
Dziena indzienojus, dar ir saulėta
Bus dar zelionkų ir uogų apsčiai
Žino ji gerą vietą
.
Našlė Juodoji garbanas išdraikius
Ant krūmų , ražienos, žolynų
Kažkur užtruko mylimasis
Jau ana praalko be jo syvų
.
Šalta bus cianais žiema, tep
Bainu raskyc riešutų, šermukšnių, kekes
Prisirpęs Putinas raudonas
Kai kam gal būt ir šakės
.
Artojas Vėjas kur b`praėjo
Kam berūpės ką pažadėjo
Gaisrininkas Ugnius ir Vakaris
Nesikrims kur ir kas sėklas pasėjo
.
Tuoj visi eis žiemoti, miegoti
O man vėlekos ceks aukurus kurenci
Ne kur , žmogus, b`ezdėsi,
Ne kū b`eppasidėsi, tep ir susensi

Jietis 2011 m. lapkričio 5 d., šeštadienis, 09:18:13
DEJA GNOSTIKA (γνῶσις)
.
Išnirai kaip Nibiru
Su sava insinuacija
Išbalansuot erdvėje situaciją
Ir pakeist orientaciją
Pabandžiau susivokt
Ir suvokt godas ir godulius
Susitapatinau su moterim
Ir pajutau iščiose sopulius
Supratau, sunku gyventi vienai
Suvalgius visus Rojaus obuolius
.
Ir visur dabar obuoliai
Ant žandų, ant krūtinės, sėdynės
Piktinuosi kad aplink
Tuščios puodynės
Ir dar, susidegint reikėtų
Jeigu kas liks pelenuose
Tai kad ir žibėtų
Tada ir pamatysiu tą veidą
Kur ir kieno pirštai kur gviešias
Iliuzorinis teismas
Nei draugas, nei priešas
Žodžiu, išsigrynink, nusigramdyk
Išsiskalbk savo Karmą
Tik taip atpirksi, tokia yra kaina
.
Bet laiko nedaug
Beveik jau nėra
Kas girdi lai klausos
Kas yra girdimą
Taigi, kaip jau sakiau
Pagonims svastika-ženklas
Rodantis žemės virsmą
Tai yra daug, daug daugiau
Nei girdėt kažkieno riksmą
.
p.s.
.
„Kai mišką kerta, dėl skiedrų neraudojama.“
.
p.p.s.
.
Gnosis-tai žinios apie visų dalykų esmę, kurie buvo visada, nuo amžių ir ėjo iš epochos į epochą, iš vienos rasės į kitą.
Tas žinojimas dalyvauja visur filosofiniuose Sokrato traktatuose, antikinėje Homero literatūroje, Dantės Aligjeri meno kūriniuose, alchemikų knygose ir rytų šalių šventuose raštuose, senose visų tautų pasakose ir mituose. .

Jietis 2011 m. lapkričio 27 d., sekmadienis, 12:52:29
NEIŠGALVOTA ISTORIJA (Kaip aš tapau UFOnautų medžiotoju)
.
Tai buvo seniai, bet neperdaug seniai, kad pamirščiau, žo-gūdžiame sovietmetyje, kada visi buvo lygūs, tik labiau lygesni tie, kurie kontroliavo situaciją. Kaip dabar sakytute,sandėliavo ir laikė laikmenas.
Buvau tada jaunas, labai jaunas ir labai gražus, todėl ereliški sparnai augo ir plunksnavosi ne dienomis, o valandomis.
Tai vot, sėdime su chebryte mes Laisvės alėjoje, nužvelginėjame visas praeinančias stirnas ir stirnaites, glostome savo savimeilę ir žvilgsniais registruojame visus įtartinus dvikojus padarus, kurie galimai ženklina svetimą teritoriją. Nu, kadangi tai nuo seno centras yra mūsų, tai jau šitą darbą mes dirbame ir iš įdėjos, skant sąžiningai. Žinoma, kad teisingumas būtų teisingas, tai laikas nuo laiko, tiesiog iš kakliuko, patraukdavome kokios ekstros, už keturis liurbius ir dvylikapeikų, studentiško gėrymo-starkos, ar vienuoliško benediktino. Cha, cha.
O tais laikais Laisvės alėja tai buvo ne tokia kaip dabar-GULINTIS LAVONAS, o pilna, gyvybinga arterija ir visai ne miego. Nors mes dirbdavome jau sutemus, tai teritorijos kontrolė vykdavo labai sklandžiai. Žodžiu-ne darbas, o gyvenimas ir nesibaigiantis malonumas mūsų chebrai. Tik laikas nuo laiko bėgdavome į kokią bromą pasirašyti, nes viešas tualetas buvo vienas ir tai kažkokiame pasvietyje, prie muzikinio tearto, kur, ui, vos nepasakiau, parinkti, ui mūsų liaudies atstovai vieningai dėkavojo už Stalino saulės parvežimą, vėlgi, ui, mūsų pasiūstiems delegatams/šviesoliams/aukštuomenės iš darbinykų klasės. Ir kur vėliau Kalanta deginosi.
Tai štai, sėdime su linksma kompanija ant suoliukų vidurinėje alėjos properšoje, išgerinėjame, bajerius skaldome, žvengiame garsiai ir kitaip linksminamės. O žmonės tai eina nenutrūkstama vorele, lėtu teatriniu žingsneliu, ne po viena ir net ne po du.
Vieną tokią įdilinę, dar ne naktį, netikėtai mūsų dėmesį patraukė dvi žmogystos, kurios buvo apsirengę chalatais ir ant galvų užsismaukę kapišonus. Jeigu tai būtų šiais laikais, tai niekas per daug ir nesistebėtų, galvotų kokie pankai, hakeriai, rokeriai, fanai, ar šiaip narkomanai, ieškantys dozės ir pabėgę iš laikinos „įkalinimo“ vietos. Bet tada?, gūdžiame sovietmetyje?, taip atrodyti ir dar su kapišonais ant galvų, kad mes negalėtume atpažinti tapatybės? Tai buvo KAŽKAS TOKIO, na, patys suprantate.
Mums nereikėjo jokio konsiliumo tuo klausimu. Keliese pašokome nuo savo suolo,
priėjome prie Jų ir , tipo, mandagiai/įsakmiai pareikalavome parodyti `ausvais`. Bet tos žmogystos, nerandu kito žodžio, nė neatsisukdamos, kaip pjovė savo maršrutu, akies tiesumu, taip ir nupjovė. Mes dar bandėme juos sugriebti už tų chalatų, galvojome kokie psichai iš Kuzmos gatvės durnyno nusirovė, bet nesėkmingai. Tada pabandėme apstumdyti, bet nepatikėsite-atsimušėme kaip į kokią sieną. O jie kaip ėjo, taip ir nuėjo. Sutrikome ne juokais. Pagalvojome-kad kokie `bezpredelai jau dedasis ant mūsų teritorijos`. Grįžome prie savo chebros ir sakome-reikia kviesti pastiprinimą, pasivyti svetimšalius ir teisingai paprotinti, kad patys žinotų ir dar kitiems pasakytų, kad čia mūsų teritorija ir mes esame `ŽIAURIAI teisingi, kas lieča tuo klausimu`.
Kaip sakiau, miksas adrenalino ir starkos padarė savo. Nakties prieblandoje, bet apšviestoje alėjoje, mes netrukome Juos pasivyti. Tačiau Jie` įjungė posukį`, ir pasidavė link Nenumo salos, kurioje dabar puikuojasi Žalgirio arena. O tada, taip laikais, ten buvo Karmelitų `baracholka`, valčių prieplauka ir baisus šabakštynas, apžėlės karklais, su daugybe lušnelių, kaip dabar vadintumėte –elingais, šuns budų ir kitokių lūženų, primenančių karvelides.
Tai štai, mūsų smogiamasis dalinys, kadangi kaip sakiau, buvo gerai pasiskiepinęs alkoholinių gerumų, tai jokios kitos technologijos, slopinančios smegenų žievės funkcijas, nebeveikė ir tas žmogystas mes matėme realiai, ne kokioje tai X erdvėje.
Mūsų teisingumo dar niekam nepavyko išvengti, o čia kažkokie `urodai`, su kapišonais ant galvų, drįsta šmižinėti po svetimą teritoriją ir nesiteikia susimokėti muito mokesčio? Kraujas gyslose virte virė, o mūsų jaunatviškas karingumas, sakyčiau kaip kokių rotveilerių tik didėjo. Papultų kas mums į nasrus, tai iš mirtino sukandimo užraktų neištrūktu, galvojome sau. Tai dėl to šią šunų veislę aš labiausiai myliu ir gerbiu po šiai dienai, nes tai yra mano kopija. Arba aš jų kopija? Ai, nu nžnau, kas liečia mane, tai taip. Nu vo , atsipainiojau. Manau supratote mane ką norėjau pasakyti, nes kas liečia mane, savo Kavensko slengo, sumišusio su lenkiškai/ slavišku Šančių desant divizijos poskiepiu, negaliu atsisakyti. Na to, kur ir mūsų/jūsų Henytė tobulinosi plytų skaldymo alkūne, ar koja pakasydavo galvos ir korpuso sujungimo vietą, jeigu nespėdavai pastatyti bloko, ar kitaip išvengti smūgio pasilenkdamas.
Žodžiu-kaip sakiou, nuo

Jietis 2011 m. lapkričio 27 d., sekmadienis, 12:53:52
Žodžiu-kaip sakiou, nuo mūsų teisingumo dar niekas nepasislėpė. Ilgai mes šukamome ta salos šabakštyną, nakties sutemose, bet pagaliau suradome. O kadangi sugavome tik vieną, tai tam vienam malkų pakrovėme už du. Tegul dabar vežasi į savo kaimą, pagalvojome, ir ramiai išsiskirtėme, atlikę savo teisėtą , kaip mūsų/jūsų švyturys pasakytų-„vsio zakonno“, darbą.
Visas „ LINKSMUMAS“ prasidėjo sekančią dieną, kaip per radio aparatą, garbingos šlovės Spidolą, išgirdome siaubingą milicijos pranešimą;
„Vakar, vėlai vakare, kažkokia organizuota grupė jaunuolių, mirtinai sumušė Nemuno salos valčių prieplaukos sargą...“
Tai vot, kas liečia ufonautus, tai pasakysiu, kad jau kas kas, bet jau aš tai tikrai juos liečiau ir man nereikia aiškinti-yra Jie, ar nėra Jų.
Aišku, daug laiko praėjo nuo tų įvykių, senatis ir visa kita. Bet aš nebūsiu aš jeigu Jiems , kaip čia pasakius švelniau-nepateiksiu sąskaitos. Žinoma, aš dabar nesitepliosiu rankų, nei kojų, tegul kiti dabar geria starka. Man užteks suregistruoti jūsų visų IP. O jau tada? O jau tada –neužilgo tas laikas, kai visi turėsite mikročipsus po oda. Cha, cha, kaip ir mano rotveileris, vardu Jietis. Cha, cha.

Jietis 2012 m. kovo 29 d., ketvirtadienis, 14:11:34
GAL BŪT
.
Gal būt mačiau kaip Kristų kalė ž monės
Taip pat mačiau kaip kryžiaus žygiais žudė jie pagonis
.
Gali būt tada buvau aš sugulovė ir nurengta ir padabinta
Gal būt buvau žiniuonė ant inkvizicijos laužo neužgesinta
Arba skenduolė eketėje nuskandinta
.
Gali būt kad kažkada buvau Leo aš Da vinčis
Bet ar ir Čingis Chanas? Čia jau ginčas
.
Taipogi koks tai patiltės plėšikas, žinoma ir gojus
Bet ne Barabas, nes anam jau buvo pažadėtas Rojus
.
Gal būt buvau aš beduinas, čigonė, ar indė, kuri vis keičia sarius
Kaip ir indėnas, negras, ar italė, japonų samurajus
.
Gal tiktai ne Ramzesas, bet manomai Spartakas
Valdžiau aš eiklų žirgą, žinojau kiek man reik
Tik niekada iš anksto kur bus mano kapas
.
Gali būti kad sielų skaičius pastovus, kuris ateina Žemėn vis kentėti
Gal būt nekartą aš gimdžiau ir tiek pat kartų vaidinau jau tėtį
.
Gal būt kitoje žvaigždėje dar gyvenau
Nes tokius keistus sapnus vis sapnavau
.
Gal būt lemūrai ir atlantai paliko šią ašarų pakalnę be vilčių
Ir Pilėnų ginėjai geriau jau susidegino išvengdami vergijos pančių
.
Nes daug agresijos pas mėsaėdžius
Ir toleruoja riebius jie veltėdžius
.
Bet aš žinau, kad partizanai Lietuvos nesikeikė nei `mat`, nei `šaize`
Ir matau kaip virusai dabar pakeitę spalvą iš raudonos į trispalve
.
Tai ir mąstau, kad reikia tokios karmos
Veikiausiai kad užsipildytume tuščias galvas
.
Nes kaip žinia jau pabaiga šios Žemės ciklo rato
Kas po Fotonų Juostos -Dievai mato.

 
 

Jietis 2013 m. liepos 7 d., sekmadienis, 10:31:49
LYG IR NIEKO NAUJO
.
Tris kartus jau numiręs buvau
Prisikėliau, tiksliau-prisikelti JIE leido
Kaskart lyg naujai gimęs jaučiaus
Kad suprasčiau kas naujo
.
Iš esmės net daugiau tris kartus
Tik paklausčiau- kada imt jau gana
Nors gyvenimas nei saldus, nei kartus
Ir tokia brangi prabangi Dievų dovana
.
Nors žinau, kad Tenai daug geriau
Bet sugrįžtu čonai kur aplinka dar pažįsta
Eksternu vis einu nes buvau ir žinau
Kaip žmonės per naktį pražilsta
.
Reik pažint laisvės, meilės, gyvenimo kainą
Tai ne filmas ir gyvenimo nieks nevaidino
Galą sudurt su galu vis sunkiau
Tik kas kart vis labiau branginau, o ir JIE vis brangino
.
Susimoku neuronais, ląstelėmis, save išsibarstau
Ir gerai kad turiu dar tokių finingų vargu bau
Kai kada parašau eilėmis kuo glausčiau
Kančioje paslaptis, ačiū Die, jau seniai tą žinau

Jietis 2013 m. vasario 4 d., pirmadienis, 13:37:42
EVIL
.
Kapinių gražuolis velnias
Parsivedęs iš ten šmėklą
Svenimuos namuos abu
Ten pasėjo blogio sėklą