Jietis 2015 m. sausio 13 d., antradienis, 16:56:49
$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$$
.
SAPNAS APIE MASONUS
/Eik tu NATO/
.
-Tik įmigus-
.
Alaviniai kareivėliai
Coliukės nelaisvėj
Pakils dar mažoji
Angelu, aiškiai ...
.
-Pats vidurnaktis-
.
Rekrutai daužys
Čebatais į sieną
Aukso veršį žįs
Tauta ravės šieną...
.
-Sugiedojus pirmiesiems gaidžiams-
.
Bet po velnių
Ąžuolynai neoš
Du žydų karaliai
Lietuvą praloš.
.

Jie... 2014 m. gruodžio 30 d., antradienis, 09:27:49
MMMMMMMMMMMMMMMMMMMMM
.
MISIONIERIUS
.
Ne dabar, ne tuojau
Gal dar ir ne ryt
Spėsiu numirti ketvirtąjį kartą
Tik vardan ko pasakyki, Saulyt
.
Naujosios Sandoros misijai
Reikia daug Dievo karių
Pasistengęs pakilsi ir tu
Kaip feniksas iš pelenų
.
Kaip ir lig šiol neprašei
Bet sulaukei pagalbos
Iš dangaus angelų
.
Tik teks išlįst iš olos
.

Jietis 2014 m. gruodžio 25 d., ketvirtadienis, 10:55:45
kkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk
.
KULTŪRINIS KUL TURIZMAS
.
Kai vaikai gražiai užaugo
Nesusikalbam nesvietiškai
Vienas mąsto, kalba angliškai
Kitas tiktai jevrais, žydiškai
Trečias net filipinietiškai.
.

Jietis 2014 m. gruodžio 23 d., antradienis, 09:37:27
gggggggggggggggggggggggggg
.
GĄSDINIMAI
.
Neesu aš Benas
Bet plauksiu į Nidą
Kateris dar elinge
Neskaičiuoja ridą
.
Jūrinės pakrantės
Visos išžvalgytos
Laivas jau paruoštas
Dailiai aptaisytas
.
Kam man tas spinakeris
Stakselis ir grotas
Matoras paruoštas
Tik užšalęs uostas
.
Vasaros sulauksiu
Tada žiemai -špygą
Per sūrias bangas
Į Saaremą, pro Rygą
.
Nebaisios ir bangos
Kelių metrų aukščio
Skrosiu vandenynus
Albatroso paukščio
.
O paskui į uostą
Aukštupiu parplauksiu
Su daina „Aš senas jūrininkas“
Pypkę gardžiai trauksiu
.

Jietis 2014 m. gruodžio 22 d., pirmadienis, 10:47:57
BBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBB
.
BAS EI NE
.
Gandro pietūs tarės
Kaip čia nukelnėt kariūną
Ko jisai įlipo
Ne į savo liūną
.
Išverstais veizolais
Kurkia ten kvartetas
Nė kalbos negali būti
Koks tau paritetas
.
Drumstas ten vanduo
Kakafonijos ir natos
Bet raudonos kojos
Gandro labai matos
.

Jietis 2014 m. gruodžio 10 d., trečiadienis, 15:47:09
Uhu hu uhu hu uhuhu uhu hu uhu hu uhu hu
.
ŠEIMYNINĖ DRAMA
.
-Eik iš namų
Tu, parazite
Vėl parsijovinai po paros
Pas tą Zitą
Eik iš čia
Kur visa tavo giminė-
Šuns subinė
.
=Och tu kutvela, bjaurioji
Gausi tuoj į dūdą
Aš geriu kai tu rujoji
Ir tuoj pat šukes sušluoji
Nes raguotą aviną nervuoji
Pati tuoj pakniopstom bėgsi
Kur tavo giminė-
Kalės subinė
Jei aš avinas, tai tu avis
Ir tave aukoju
Kaip mat gausi kailin
Ir į tą tarp kojų
.
-Negaminsiu aš tau vakarienės
Anei pusryčių, pietų
Nebūsiu tau tarnaitė
Eik iš čia, kad neliktų nė padujų
.
=Och tu, šliure nunešiota
Ir kitų jau nupešiota
Dar mažai dėl tavęs padariau?
Kauksi geldą apsikabinusi
Prisidirbai pagaliau
.
-Eik iš mano namų, gaidį, štiš
Išdraskysiu tau akis
Pats sakei-nagai kaip katės
Smegenys varlės
Pasisaugok, avine raguotas
Sakiau- von iš mano namų neraliuotas
Susirink ir savo šautuvus, žaislus
Vaikais pasirūpins valstybė, nepražus
.
=Zamalčy, dura boba
Kai man širdį sopa
Sutvarkyk tuoj pat namus
Išdulkink kilimą ir sofą
Nes kaip mat
Padarysiu spalvotą makiažą
Mėlyną manikiurą tarp durų
Ir kaukolės masažą
Tvaju mat
Še, tau, še...
.
-Policija, kaimynai, kur policija...
Ir moterų teisių komisija...
Gyvulį, aš iškviesiu vaikus iš internato
Koks jų tėvas tegul mato
Uhu hu, ...Uhu,hu...
.
Kodėl kitų vyrai-kaip vyrai
Aišku slepia, bet
Susitvarkę ateina
Rožėm kvepia
Tai ne tu, gyvulį
Prakaitu vakarais
Ir surūdyjusiais trusikais
O po jų aš kvepiu rožėm
Nepasisekė man... uhu hu...
Buvau per jauna
Susidėjau su buožėm...uhu, hu
Ir gaila man savo vaikų
Kai ne tavo, tai viską
Baigi jau pragert
Man baisu...uhu,hu...
Uhu,hu...
Kokia aš nelaiminga
Kai man piningų stinga
Ir graudu
Ir baisu
Uhu, hu...
Uhu, hu...
.

Jietis 2014 m. spalio 13 d., pirmadienis, 10:11:21
TTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTT
TOTAL KOSHMAR
/AnuNakui/
.
Ne pagal mane sukas pasaulis
Nepatinka man jų totali klausykla
Neišliustruoti ir P pasislėpę nuo Saulės
Žino juos mintinai maskolija
Tai darbą jiems aš palengvinu
Nors rašau ne ant popieros
Viską jie archyvuoja
O ir aš nusilengvinu
Ale, ot nepasisekė man
Gyvenau apsupty su gebistais
Plovė smegenis jie visiems
Ranka rankon su rezervistais
Vienoje lovoje ir po ja
Su ir be sijonų su sijonistais
Programos visokios
Bet geriausia per lovą
Tada dėmesio jokio
Nusimovus sijoną
Paskui raportuoja
Nuėjus pas savo patroną
Du ir trys viename
Kaip girto blaivybė
Klausykloj jau parsiklupdę
O ir ten ta bjaurybė
Ir sakė nežudys pagal gražų veizolą
Išsinaikinsime patys, pagal jų norą
Jeigu nesi mėlyno kraujo
Per užterštą protą, vandenį, žemę ir orą
Ištrūkti iš matricos niekaip negal
Klystkeliais mokslą klaidina
Iškreiptą tiesė, visur viskas kreivą
Ir suka apie karą tą patį vis kiną
Nepasitenkinimas, nerimas
Auga ir kyla kas dieną
Negatyvais maitina TV kiekvieną
Eteryje tuščiagalviai puikuojas
Atrodo, jog kitokių jau nėra ir nebūna
Hidroponinės reklamų aukos
Geria alų, degtinę, samanose pūva
Taigi, gyvenam visi
Mėnulio mes matricoj
Gulim ir vartomės ant matracų
Svetimoij racijoj
Šiuolaikiniai kryžiuočiai
Praskolino mus
Pinigais, ne kardu nukariavo
Pardavėm tėviškę, vaikus
Protėvių atmintį ir sąžinę savo
Atsisukus atgal prieš laiką spiralę
Nežiūrint koks iš kur pučia vėjas
Pasiklyde jausmuos ir laike
Sulauksime antrosios Pompėjos
.

Jietis 2014 m. spalio 11 d., šeštadienis, 20:17:05
AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
.
AKADEMIKAS
.
Irkluoju, `žnačit` akademinę valtį
Akademiniu irklu, ant pjedestalo karboną
Užauginau posparny raumenį
Stebi ir žavisi manimi kažkas per žiūroną
.

Jietis 2014 m. rugsėjo 8 d., pirmadienis, 10:06:23
EEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEE
.
VERSLI LIETUVA
/Arba Franko Kruko (Prano Kriukelio) įpėdinė/
.
Apsigyveno kaimynė nauja
Energinga, veržli ir aikštinga
Linksmina kaimą
Kai jai piningų stinga
.
Vestuvės ir puotos
Diena iš dienos
Ant svetimos galvos
Be atvangos
.
Bet staiga viskas nurimo
Mirtyna kapų tyla
Kaimynė jau naujo
Verslo imas daba
.
Supirkinėja urmu namus
Vadinsis senelių pansionai
Mirtis sėlina ir link tavo tvoros
Kaimyne Jonai
.
Niekas nežino kaip
Į ją kreiptis vardu
Bet mato, šliaužia invazija
Tai vadina ją paprastai
Tiesiog-mis Eutanazija
.

Jietis 2014 m. rugpjūčio 20 d., trečiadienis, 13:17:01
KKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKKK
.
KURJONAS (Kurėnas)
/Dainuška/
.
Išdrožiau aš laivą
Bet ne ąžuolinis
Skros marias ir upes
Ne povandeninis
.
Baltas tarsi gulbė
Dailiai aptaisytas
Daug jūros arkliukų
Būs jis pakinkytas
.
Inkaras pakeltas
Ir šampano tonas
Už šturvalo stovi
Jonas kapitonas
.
Ir neplazda burės
Net nėra ir stiebo
Vaterlinija apsemta
Jūrininko- nė vieno
.
Vėliavėlės plaikstos
Žuvys nedavė man kelio
Ir apvirto laivas
Vandens ligi kelių
.
Reiks į krantą ropštis
Ežerėlio Galvės
Kitas mano laivas
Ant oro pagalvės
.

Jietis 2014 m. rugpjūčio 19 d., antradienis, 21:46:18
JJJJJJJJJJJJJJJJJJJJJJJJJJJJJJJJJJJJ
.
JŪROS LIGA
.
Plaukiu per gyvenimą vilnimis besisupdamas
Nusileisdamas, kildamas, slysdamas, klupdamas
Viskas gerai kol gerai, kada štilius
Kaip laivelis vis plukdomas
.
Tik kažkodėl vienas iš mūsų, silpnesnis
Savo įtampas paviršines laikosi širsdamas
.
Bet apvirto valtelė ne kažkieno kito
Nuo puikybės, priklausomybei e lito
.
Apsivožė stalelis, nors dar pusiau rytas
Tada sakau veidrodžiui –būk sveiks „In vino veritas“
.
Nėra niekur tvarkos, kur žengi-ten žabanga
Tai ir aš metu viską per tvorą, pro langą
.
Taip kuriu darbo vietas
Ir toliau vaidinu devintąja bangą...
.
Ji sako-š, ne gyvenimas klozeto duras užvėrus
Pagalvoju-fui, kokia tu atgrąsi kai stovi ant slenksčio nustėrus
.
Saugotis reikia, sakau, aš tau ne bankas kuris svetimą turtą dalina
Bet nenusimink, kreditą duos tau kiti, pažadės paverst vandenį į vyną
.
Bergždžia tu, bergždžias ir mano gyvenimas, genai toliau kopijuoja kloakas gofruotas
Negirdžiu širdžiai mielų aimanų-Aš neiščia, tada ir gyvenimas jau abortuotas
.
Būk vyras, neverk, juk matau ne kito, savęs labai gaila
Kai suprasi sugriovęs ir kito gyvenimą būsi seniai jau nusenęs
Bet ir tai juk praeis, sakė išminčius dar kitados
Viskas kaip laikas savaime praeina
Bet kažkas lieka išgėrus puodelį kavos
Pabūsiu šį kartą indaplovė
Nes indų neplauni kai lieka vos,vos
Fasonas ne tas, lai be tavęs ir čia apsieina
.
Ai, tikrai, ir prie ko dabar aš ?
Valgyk sau kukurūzus su tuna
Ir verk kitam ant peties
Kuriam svetimo skausmo nebūna...
.

Jietis 2014 m. liepos 23 d., trečiadienis, 07:09:04
DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD
Daina:
.
AUKŠTYN UPE
.
Prie Neries visi užaugę
Sunkiai verčiamės po Saule
Atėjūnai iš rytų ir vakarų
Kryžius kala abudu
.
Ąžuolynai iškirsti
Svetimi dievai mums primesti
Vaidilutė nupešiota
Krivių Lietuva parduota
.
Priedainis:
Aukštyn upe,
Aukštyn upe
Valtis plaukia nelengva
Aukštyn upe
.
Dabar batais jau apsiavę
Daug burliokų privažiavę
Mus ištrėmę šaknis leidžia
Latravoja pasileidę
.
Žirgus vėl girdysim
Kur suteka Volgos
Kvapą kai išleis
Rytų kraštų ordos
.
Priedainis:
Aukštyn upe
Aukštyn upeliais
Lipsime į krantą
Ant savos žemelės
.
Mano tėviškė maža
Ir lėkšti Neries krantai
Nuo piliakalnių Kernavės
Kiek tik užmatai
.
Prie Neries vaikai užaugę
Myli savo miestą jauną
Tegu lenkas ir užpyks
Vilniuje mūsų širdis
.
Apsisuks vėl Ratas
Ir pasuks malūną
Daug vandens dar nutekės
Pas Vandenį ir Neptūną
.
Priedainis:
Aukštyn upe,
Aukštyn upe
Valtis plaukia nelengva
Aukštyn upe
.

Jietis 2014 m. birželio 27 d., penktadienis, 09:29:05
kkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk
.
KULTŪRISTAS
.
Gal man ir sakė -„Tik niekam nesakyk“
Labai seniai tai buvo
Bet pažadėti juk nėra sunku
Kada per laiko prizmę žiūri
.
Mylėjo savo kūną ir labai save
Sunkumo svorius spausdavo pilvu į viršų
Stebėjo panų akys aistrą ir gėdą sumaišę
Kai mano glaudėse papildomi pirštuoti pirštai
.
Ir negaliu sakyt kad man visai tai nesvarbu
Ką mano durnės mergos
Aš pats tai sau labai gražus
Irgi kiekvieno raumens skaidulos
.
Raumuo, raumens ir raumeny
Galiu linksniuot be sustojimo
Bet ką daryt kad viens raumuo
Neklauso pabarimo, net mušimo?
.

Jietis 2014 m. birželio 15 d., sekmadienis, 07:53:02
mmmmmmmmmmmmmmmmmmm
Pamedituokime
www.youtube.com/watch?v=7no9Ak2uSrQ
.
KO LIŪDI
.
Mieloji, matau šis pasaulis nuliūdino tave
Žmonės blogi būna kai kada
Kai jie daro, kai jie kalba, ei
Vienok, brangioji, nušluostysiu nuo ašarų tavo akis
Išvaikysiu nerimastingas tas mintis
Kurios paverčia mėlyną dangų pilku, tik neišeik
.
Kam liudėti, juokis po skausmo mieloji
Turi šviesti saulė po lietaus, mano brangioji
Visada taip būna
Ir liūdi kai liūdna
Tad ko liūdi dabar
.
Miela mano, kai man liūdna aš kreipiuosi į tave
Tu viską apmąstai ir už mane
Žinau sunku tai pasakyti
Kada pasaulis mums atrodo blogas ir šaltas
Bet kai mylime viens kitą žinom ką daryti
Mūsų meilę nušviečia purpuro ir aukso spalvos
Ir visa kita tik tarp kitko
Tad ko liūdėti tau
.
Ko liūdėti tau
Reikia juoktis, skausmas baigės jau
Nes ir saulė šviečia po lietaus
Visada taip būna kada liūdna
Nustok liūdėti jau
//////////////////////////////////////////////
Dire Straits - Why Worry
.
Baby I see this world has made you sad
Some people can be bad
The things they do, the things they say
But baby I'll wipe away those bitter tears
I'll chase away those restless fears
That turn your blue skies into grey
Why worry, there should be laughter after the pain
There should be sunshine after rain
These things have always been the same
So why worry now
Baby when I get down I turn to you
And you make sense of what I do
I know it isn't hard to say
But baby just when this world seems mean and cold
Our love comes shining red and gold
And all the rest is by the way
Why worry, there should be laughter after pain
There should be sunshine after rain
These things have always been the same
So why worry now
.
Pamedituokime
www.youtube.com/watch?v=7no9Ak2uSrQ

2014 m. birželio 15 d., sekmadienis, 07:48:26
Pamedituokimeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeee www.youtube.com/watch?v=7no9Ak2uSrQ
.
KO LIŪDI
.
Mieloji, matau šis pasaulis nuliūdino tave
Žmonės blogi būna kai kada
Kai jie daro, kai jie kalba, ei
Vienok, brangioji, nušluostysiu nuo ašarų tavo akis
Išvaikysiu nerimastingas tas mintis
Kurios paverčia mėlyną dangų pilku, tik neišeik
.
Kam liudėti, juokis po skausmo mieloji
Turi šviesti saulė po lietaus, mano brangioji
Visada taip būna
Ir liūdi kai liūdna
Tad ko liūdi dabar
.
Miela mano, kai man liūdna aš kreipiuosi į tave
Tu viską apmąstai ir už mane
Žinau sunku tai pasakyti
Kada pasaulis mums atrodo blogas ir šaltas
Bet kai mylime viens kitą žinom ką daryti
Mūsų meilę nušviečia purpuro ir aukso spalvos
Ir visa kita tik tarp kitko
Tad ko liūdėti tau
.
Ko liūdėti tau
Reikia juoktis, skausmas baigės jau
Nes ir saulė šviečia po lietaus
Visada taip būna kada liūdna
Nustok liūdėti jau
///////////////////////////////////////////////////
Dire Straits - Why Worry
.
Baby I see this world has made you sad
Some people can be bad
The things they do, the things they say
But baby I'll wipe away those bitter tears
I'll chase away those restless fears
That turn your blue skies into grey
Why worry, there should be laughter after the pain
There should be sunshine after rain
These things have always been the same
So why worry now
Baby when I get down I turn to you
And you make sense of what I do
I know it isn't hard to say
But baby just when this world seems mean and cold
Our love comes shining red and gold
And all the rest is by the way
Why worry, there should be laughter after pain
There should be sunshine after rain
These things have always been the same
So why worry now
.
Pamedituokimeeeeeeeeeeeeeeeeeeee www.youtube.com/watch?v=7no9Ak2uSrQ

Jietis 2014 m. birželio 2 d., pirmadienis, 12:35:29
TTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTT
.
TĖVO DIENA
.
Padariau tėvelių aš dieną
Susirinkimą vadinas
Pešėme dzūkiškas sąmanas
O užsklanda buvo tik vynas
.
Suradome vyrai mes kalbą panašią
Ištarę burtažodį-stalelį pasidenk
Kalbėjom, sklegėjom kur velnias ką nešė
Kolei durnums į galvą kam trenk
.
Taip laiks smagiai prabėgo ir iš netyčių
Kokis gi tėvelių susirinkims be mamyčių
Kur buvus, nebuvus svita ausis greit pastato
Šimts dvylika tarnyba jas jau prisistato
.
Tai dėjome riebų mes tašką išties
Kuomet jau tėvelių ir mamyčių susirinkimas
Išvada-tėveliams tik po mirties
Ateis pripažinimas ir nuodėmių išrišimas
.

Jietis 2014 m. lapkričio 26 d., trečiadienis, 07:34:19
GGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGG
.
GEGUTĖS PASAKA
.
Užaugino tėvelis paukštelį
Sumeistravo sparnus
Plunksnas iškedeno
Ir ėmė spalvoti
Kai pakilo paukštelis iš lizdo
Ir ėmė plasnoti
Nukrito dažai
Dargi šūdus palikęs
Išskrido laimės ieškoti

Jietis 2014 m. gegužės 30 d., penktadienis, 09:12:06
A+A+A+A+A+A+A+A+A+A+A+A+A+A
.
ATOSTOGOS
.
Boba-Diedui:
.
Dar ilgai savo sultyse virsi?
Kelkis, eik kažką dirbti
Pragulos rasis, balvone
Pailsėsime kai numirsi
.
p.s.
Pailsėsime kai (tu) numirsi

Jietis 2014 m. gegužės 22 d., ketvirtadienis, 08:47:34
VVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVV
.
VIENUOLYNE
.
„Man Dievas atsiuntė karvelį“
Bet ne tą, kurs nešioja pašto laiškelį
.
Pro atvirą langą įskrido putpelė, paukštis
Nežinau ką ir daryti, verkti, ar džiaugtis
.
Tada ėmiau klausinėti kiekvieną kaimyną
Kelias baigės pas tą, kuris turi plunksnų pešimo mašiną

Jietis 2014 m. gegužės 10 d., šeštadienis, 11:01:21
GGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGG
.
BIG BANG
/gegužinė/
.
Pumpurai susprogs
Meilė jau sunoks
Bet tada iš debesų
Trenks Perkūnas su Žaibu
Ir parodys-nu, nu, nu
.
Eikite visi į kiemą
Pjaukit žolę
Minkit pievą
Netingėkite, ravėkit šieną
.
Gegužinė per Stasinės
Obelų sniege maudynės
Už berželių bus Joninės
Už mėnulio- Povilinės
Neužilgo
.
Tik Marijai ilgu, ilgu
Kursim ugnį
Kažką kepsim
Rudeniop jau per balas
Žiemužėlei slides tepsim
.
Per šalčius visi prie pečių
Metai baigės, ačiū, ačiū
O paskui vėl iš pradžių
Gegužėlė-ku, ku, ku

Jietis 2014 m. gegužės 2 d., penktadienis, 10:24:06
ĄĄĄĄĄĄĄĄĄĄĄĄĄĄĄĄĄĄĄĄĄĄĄĄĄ
.
ĄŽUOLO RAUDA
/Iš serijos-Tėvyne, brangi.../
.
Ateis medkirtys į tavo pavėsį
Ir išaiskins tau tavo vietą
Kryžium kapinėse stovėsi
Kryžiuočių buvo jau pažadėta

Jietis 2014 m. gegužės 2 d., penktadienis, 10:22:08
PPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPP
.
PREZ-IDENTO RINKIMAI
/Pranas`as/
.
Rinkėjas velniams pastatė namą
Tie kas olimpe gerai ten gyvena
Kla/y/nas ištroškęs garbės ir šlovės
`Pakabintas už genitalijų` ten pasislėps
Esant geram, ar blogam orui
Greituoju būdu bus paskelbta
Maištininkas žuvo, šlovė drakonui

Jietis 2014 m. balandžio 26 d., šeštadienis, 21:41:56
NNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNN
.
NUŠVITIMAS
.
Jaučiu vis skęstu gilyn
Lyg ir pasiekiau dugną
Sąmonė jau nušvito
Prieš akis matau urną...

Jietis 2014 m. balandžio 26 d., šeštadienis, 21:40:29
mmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmm
.
MĖLYNAKRAUJAI
.
Aš nekariausiu, bet supirksiu žemę, dar sąžinę
Niekada negyvensiu gyvenimą varganą
Parduosiu viską kas perkama
Net tėvą ir motina, svetimą
.
Pažinsit mane iš kląstos, iš godumo
Šypsotis galiu, per sukastus dantis
Bet bajerius skaldau gerai ir Š malu
Žinoma, viskas tik iš aršumo
.
Rasit mane kur daromos nuodėmės, raudama
Užsisvaigstu kai kada pozoje merkaba
Pažinsit mane kaip turtuolį
Kuris gali ir perka jūsų vaikus
Darbui tave ir tavo žmonos guolį

Jietis 2014 m. balandžio 5 d., šeštadienis, 09:45:08
~~~~~~> ~~~~~~> ~~~~~~> ~~~~~~> ~~~~~~> ~~~~~~> ~~~~~~> ~~~~~~> ~~~~~~>
.
Šv. JURGIO INKARNACIJA
/koveris/
.
Buvau ir arkliu, buvau ir po arkliu, dabar ne kiekvienas mane pagąsdins. Laikas lipti ant arklio.
.

N 2014 m. balandžio 4 d., penktadienis, 20:54:50
Aš mačiau veidą liūdesio
Liūdną veidą tarp ašarų upių


Gilumoj, kur be galo tylu,
Šitas liūdintis veidas gulėjo.

autorius N 2014 m. balandžio 3 d., ketvirtadienis, 21:30:55
Negi tikrai gerai žinai,
Kad jautiesi praregėjęs,
Tuomet iš kur tokia kančia,
Iš kur tas šaltas vėjas?
-
Kodėl tu nerandi prasmės,
Kodėl jautiesi vienas?
Kodėl šauki visiems kurtiems
Iš už stiklinės sienos?
-
Kokių atsakymų tikies,
Juk mes visi skirtingi,
Negi tu esi unikalus,
Bet ar esi laimingas?
-
Ką tu jauti kitiems žmonėms,
Tik priekaištai kasdieną?
Gal būtų metas pagaliau
Sugriaut tą stiklo sieną?
-
Priimk ramius gerus žodžius,
Išgirsk ką sako vėjas,
Ir su ramybe širdyje
Sutiki naują dieną...

Jietis 2014 m. balandžio 4 d., penktadienis, 09:18:18
"PPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPP
.
PAGONIŠKAI
.
Kristus pasakė maždaug ir kažkam
-Gerkite vyną, tai mano kraujas
Kuris už jus išliejamas
.
Gersiu ir valgysiu savo aš Dievą
Iš girių, pievų ir bičių midaus
Anas man per silpnas

Jietis 2014 m. balandžio 2 d., trečiadienis, 08:22:51
LIUSTRACIJA
(iš serijos-Močyt v sartyre)
.
Patriarchas Dedulė apsišvietė
Prisikirtęs čipsų Estrelos
Gyvenimas patapo išviete
Tarpe lietuvių banderos
Masonry Blyn, Padla ir Donky
Svetimą gentį išnaikint nusitaikė
Sukurpė tautai (ne savo) odę
Velnio vaikai manifestą suraitė
NWO (New World Order)
.
http://alkas.lt/2014/02/06/europos-parlamentas-nutare-primesti-es-saliu-pilieciams-homoseksualistu-ideologini-diktata-video/

Jietis 2014 m. kovo 28 d., penktadienis, 08:32:35
KOMPROMATAS
.
Negalvok kad esi
Asmenybė
Nepažeidžiama
Mes nepamiršome
Mažas buvai
Šlapinaisi į lovą
Nosį krapštei
Šitai nuslėpti bandai
Dabar mums priklausai
.

Jietis 2014 m. kovo 4 d., antradienis, 09:40:09
PYKTIS
.
Pikti ir naivūs žmonės labai
Nori kad priešai greičiau išmirtų
Veja mintis tas šalin apie save
Vis bando kabintis už kito gyvenimo
Kad šį sugadintų
.

Jietis 2014 m. kovo 1 d., šeštadienis, 12:17:25
TABALUOJA IŠKLIŠĘ VARTELIAI
.
Dulkės kyla po kojom
Žengia pulkas kariūnų
Žavi tvarkinga rikiuotė
Tabaluoja varteliai
Mergelių žavių
Negali užsibūti
Kada rokiruotė
.
Tėvynė šaukia
Ir vėl man reik skubėti
Nėra kada ir pagulėti
Bet Ji, Tėvynė
Kaip ir palaida merga
Gali galvą guldyti
Leis ant krūtinės numirti
Laukt pažadės visada
Bet ir neprisimins niekada
.
Nes čebatai vis jau kiti
Mina slenkstį, papilvę, nugarą
Kažko vis lauki, tikiesi
Bet kieno benkartas
Tam ir meldiesi
.

Jietis 2014 m. vasario 16 d., sekmadienis, 08:04:41
OLIMPIJA DA, DA
/Arba-b lia tsvo na parachode/
.
Mergaitė nebus niekada
Meistru sporto
Jei suglaustos kojos
Ir niekas neglosto
Turėk nuolatos omeny
Neišvengsi aborto
Kai viskas tik raumeny
Olimpiadoje Sočy
Ant olimpiečių kelių
Pritvinkę pasismagins sočiai
Laukia 30 supakuotų gumelių
.
Kada žiema zaidžia vasarą
Sniegas ištirpo
Kai kas ištekėjo
Ar išvarvėjo ne ašara
Teletabiai šauks –Bravo
Bravisimo, mačo !!!...
Į teleekraną per
Raumenų mačą
.
Pagal definiciją
Olimpietis-didžiausias raumuo
Kietas tarsi akmuo
Tobulai ištreniruota figūra
Reikėtų pastatyti skulptūrą
Turi būti raumuo tas įmautas
Į guminį hidro kostiumą
Kad būtų kūno kultūra
.
Olimpo kalno statula
Stovi man mintyse
Prie didžiausios skylės
Kažkur prie eketės
.
p.s.
.
15min.lt/naujiena/sportas/socis-2014/kiekvienam-lietuvos-olimpieciui-socyje-teks-po-36-prezervatyvus-800-404816
.
15min.lt/naujiena/londonas-2012-olimpiada/perliukai/istoriniai-olimpiniu-zaidyniu-kuriozai-2000-metu-olimpiadoje-sportininkai-sunaudojo-70-tukst-prezervatyvu-618-232136
.

Jietis 2014 m. vasario 6 d., ketvirtadienis, 13:41:36
INDIGO
.
Jau keičia jie mūsų pasaulį
Padarys tai savaip, tikriausiai
Neįsprausi į rėmus, bet suprasi
Jei prireiks nušaus,ar privers
Tada pats nusišausi
.

Jietis 2014 m. vasario 6 d., ketvirtadienis, 13:36:53
PIRŠTAI
.
Barbena į tavo palangę
Lyg pašto balandis
Kaip zylė lesyklėlėj
Arba lašai į balas iš padangės
Barbena į sielą
Nori kažką pasakyti
Bėgioja skirsniais
Per gitaros stygas
Ar klavišais oktavos
Negali kitaip išsireikšti
Ir nieko matyti
.
Suėmę tavo rankas
Delnais susiliečia
Pasiekia sielos kertelę
Ir kūno pavėsius
Groja jie savo dainą
Priverčia kūną virpėti
Ir pajausti palaimą
Liečia jie lūpas
Antakių linijas
Garbanas, odą
Stebisi, kairė dešinė
Tiksliai vienoda
.
Per čakras
Kundalini rozetę
Jin ir Jan susiliečia
Žaibais sužaibuoja
Griaustiniai sugriaudžia
Pavirsta į rutulį
Po trumpo jungimo
Pavasaris pakelia žolę
Medžiai susprogsta
Ir varpas vis gaudžia
Vis gaudžia...
.

Jietis 2014 m. vasario 1 d., šeštadienis, 17:52:19
PO ANGELO SPARNU
.
Kaip gerai
Kad yra angelai
Žiauriai jie teisingi
Ir prižiūri mus griežtai
Nėra žodžio Ten
Jie tingi
.
Bet sakau Jiems, pavargau
Tada meilės daug išrašė
Ir atsigavau
Nei kas meldės
Nei kas prašė
.
Žino Jie geriau
Kam ko trūksta
Ko per daug
Ir neglosto Jie galvos
Ir nesako-auk, vaikeli, auk...
.

Jietis 2014 m. sausio 23 d., ketvirtadienis, 10:39:21
ANU NAKUI
.
Ui, kgbistas Gegutis pasidėjo
Kiaušinius į svetimą gūžtą
Aguročių lysvės gale
Reptiloidų lizde
Kad nesimaišytų
Tarpe kojų kelių
Šokt netrukdytų
Pagal sutrenerio dūdelę
.
Ir atsitiko kaip atsitiko
Konspiraciniame bute
Kontaktas įvyko
Susikryžmino, apsivaisino
Teks mokėt alimentus
Skant kontribuciją
Velniop restituciją
Viską Dievai mato ir žino
.
Buvo kaip buvo
Yra kaip yra
Kgbistinei šliurei
Gyvatės vaiką padarė
Benkartus augina daba
.
Pasklido po pasaulį platų
Mėlyno kraujo apnašos
Raudonieji kraujo kūneliai
Patapo lyg atmatos
.

Jietis 2013 m. gruodžio 30 d., pirmadienis, 14:06:30
Taigi kaip žadėjau, vakar užminiau, šian išminsiu. :)
Atkreipkite dėmesį, jog buvo su [s] ženkliuku.
.
MIEGAMAJAME KETURIOS KOJOS LOVOS IR KETURIOS MŪSŲ. : )

Jietis 2013 m. gruodžio 29 d., sekmadienis, 10:32:43
MĮSLĖ [s]
.
MAGAMAJEVO AŠTUNKOJIS.
.

.
Kas?
Išminsiu mįslę dar šiemet, t.y. rytoj. :)
.

Jietis 2013 m. gruodžio 28 d., šeštadienis, 21:36:17
Šios mįslės atsakymas būtų toks:
.
SIŪLAI ir medinė ritė ("špūlė": )

Jietis 2013 m. gruodžio 27 d., penktadienis, 14:54:46
MINKLĖ
.
Ilgas kaip kelias
Stiprus kaip jautis
Lanstesnis už rykštę
Spalvų vaivorykštės
Širdis medinė
O pats kaip šilkinis.
.

.
Kas?
.

Jietis 2013 m. gruodžio 27 d., penktadienis, 14:52:36
Jietis 2013 m. gruodžio 20 d., penktadienis, 18:36:39
......................
Nesakiau kad atsakymas rytoj, o kitą dieną. Ta diena yra šiandiena.:)
.
Kas guli ant lentų, lentynose?
Ką paslėpsniuose slapstė knygnešiai?...
.
Tad mįslės atsakymas yra
KNYGA.

Jietis 2013 m. gruodžio 20 d., penktadienis, 18:36:39
MĮSLĖ
.
Priraityta, privartyta
Nužiūrėta, čiupinėta
Priraizgyta, primazgyta
Išguldyta, pastatyta
Ant lentų, o ir paslėpsniuos
Kožno vieno ne po vieną
Vietoj lempos šviečia dieną
Ne į kūną, bet į sielą
.

.
Kas?
Įminkite.
.
Atsakymas kitą dieną.

Jietis 2013 m. gruodžio 15 d., sekmadienis, 10:27:57
JURISPRUDENCIJA
.
Įvaldžiau „Vsio Zakonno“ ėjimą
Koks esu protingas visi mato
Prisidengęs Dura Lex širma
Šacho žirgu skelbiu matą
.

Jietis 2013 m. gruodžio 13 d., penktadienis, 09:53:23
RESTART
.
Eksternu einu per klases
Plaukai jau pražilo, išpliko
Dangaus kodą aš supratau
Tikiuosi Dimens X virsmas įvyko
.

Jietis 2013 m. gruodžio 13 d., penktadienis, 09:52:01
IŠSIGIMĖLIAI
.
Kaip trumpiau išsireiškus
Atvėrus jų stalčius ?
Kaip tuos valdžiažmogius
Prie sienos pastačius?
.

Jietis 2013 m. gruodžio 4 d., trečiadienis, 08:16:11
PINIGŲ KARTA
.
Ar jūs matėte vėjas kaip žaidžia, ritinėja lapus pažeme
Būna Jis ir supyksta, įsiunta, varto medžius naktyje
Ar jūs matėte debesis plaukiant, taip žemai danguje
Ar jūs matėte medį be gėdos styrantį nuogą palaukėje
Ar jus matėte tėvo džiūstančią ašarą vienumoje
Aišku jūs nieko nematėte, nes gimėte pinigų kartoje
Jūs tik matėte atsakymo ieškančius bedugnėje taurėje
O ir kam čia kankintis, kai gali gauti dykai
Sąmonė jau aptęmusi, liko vien pinigai, pinigai
Tai vadinasi nieko nematėt, gal tik varguolį, teisuolį teisme
Pardavėte laiką gražiausią, esate visas savo darbe
Tai ir gerai kad nematėte, Likimas paruošęs jums bliūdą
Nemanyk kad Jįji apgausi, vis labiau ir labiau tau jau liūdna
Kam tau ašaros duotos, negi Sacharoj užaugęs
Savo turi irgi apsčiai, sielvarto raugą užraugęs
Bet dabar tavo laikas ne kentėt, o kankinti
Ratas kada apsisuks, prisiminsi ir tu savo Lemtį ir motiną Viltį
.

Jietis 2013 m. lapkričio 30 d., šeštadienis, 09:02:48
DURNĖ
.
Jūs lėktuvės mergos
Esat labai gražios
Nors ir atsibastėt
Čia iš savo ežios
.
Mūsų bobos storos
Dargi bjaurios
Mielai busiu aš ketvirtas
Prie vartelių tavo jaujos
.
Ryžas britas, pilvas atsikišęs
Bentlį jis vairuoja ir neaimanuoja
Chi, chi, chi, kaip faina
Anglys kelia mano kainą
.

Jietis 2013 m. lapkričio 29 d., penktadienis, 08:41:31
SAULĖS RAITELIS
/Iš vaikystės pasakų/
.
Juoda skraistė debesų
Uždengė Saulelę
Nelaboji su svita
Orgijas jau kelia
.
Kipšas jai iš dešinės
Pasirašė jie konsesiją
Ilgins naktį dar ilgai
Žądins mums depresiją
.
Bet Pavasaris ateis
Nors ir už kalnų
Saulės Raitelis drąsus
Perkirs skydą debesų
.
Vėl gamta nubus, viskas suspindės
Sužydės žibutė ir purienos
Ledo rūmai išvarvės
Saulę garbinsim kiekvienas
.
Saulės Raitelis gražus
Išvaduos iš tamsos vergijos
Kelią šviesų mums nuties
Protėvių nuaustos gijos
.
Vėl bus laikas, bus diena
Be nakties tamsybių
Šviesa naktį nugalės
Ir neliks blogybių
.

Jietis 2013 m. lapkričio 22 d., penktadienis, 07:50:49
KAS?
.
Klausia manęs:
-Gal tu medum pateptas
Kad moteros kaip musės
Limpa prie tavęs ?
.
Hm? Galvoju viens pats sau
Būčiau meduolis
Tūptų ir liptų
Bitelės darbštuolės
.
Bet musę tai vieną žinau
Vis limpa ir tūpias
Ant manęs nusičirkšt
Ta musė vardu Tau
.
Stačiai į atlapus kimba
Dabar sako esu didelis Š
Tarpsta, tarp kojų voliojas
Bet vis nenustimpa
.
Sakau reikės pasibarstyt
Man pelenais, vibuti
Ir tarpą, ne tik galvą
Pakeisiu taip nors spalvą
Iš tikrųjų sakau jums
Kas esu aš
Supras tik tas
Kas manęs atsikąs
.

Jietis 2013 m. lapkričio 15 d., penktadienis, 17:51:22
GYVENIMO SPALVOS
/Sielos kelionė/
.
Būna jos tamsios ir šviesios
Džiaugsmo, tamsybių ne viešos
Gyvenimai būna margi
Nežinai tu sapne, ar gyveni
.
Būna kad vaiskios ir blyškios
Lyg akvarelės, pastelės neryškios
Būna sudrumstos, ar magiškos
Tarsi sparnai peteliškės
.
Išgyveni visą spektrą spalvų
Pakylimų ir nuopolių
Nuo valdininko ligi šlavėjo
Prie durų monopolio
.
Kažkas sumaišo kaladę
Nuo kvailio lig pokerio
Keiti veido kaukes
Tūzo, valeto ir jokerio
.
Tik balta-visų mišinys
Pažengęs gal tik išvys
Ne dabar ir ne čia
Gal aušroj, gal delčioj,
Gal žaros, gal nakčia
Kai ateis nušvitimas
Tunelio gale apsireiškimas
.
O paskui viskas iš naujo
Vėl baltas popieriaus lapas
Vėl tavo delnų linijos saujoj
Liesis laisvai vynas ir kraujas
.
Bus didelis džiaugsmas ir pyktis
Stumdys tave ant lentos vis Kiti
Bokštus, Valdovus ir Rikius
Tiek savi, tiek svetimi
.
Raudonus kilimus tau ties
Taip pat tu Jiems tiesi
Į ešefotą tave palydės
Arba pats ietį sviesi
.
Vėl Likimas teptuką mirkys
Ir pėduos tavo molbertą
Pasirašysi kampe kitados
Adomas ir Ieva, Barabas, Pelenė
Mone, Gabrielius, Kajus ir Gerda...
.

2013 m. lapkričio 12 d., antradienis, 16:31:04
Yra čia tokių
kurioms(iai) tas
eilėraštis skirtas?

Jietis 2013 m. lapkričio 12 d., antradienis, 10:29:32
DAUGIAVAIKĖ
.
Manyte, jūs turite daug vaikų
Kodėl vadinat Petru, visus vienu vardu?
.
-TAIP DAUG PAPRASČIAU IR GERIAU
KAI JAU KAS PIETUS PADARO
SAKAU PETRAI, EIK VALGYT
IR VISI SĖDI PRIE STALO
.
Kaip tada, jei kuris prasikalsta
Jūsų anklave, sąvade, garde ?
.
O, TADA TAI JAU PAGAL PAVARDE
.

Jietis 2013 m. lapkričio 11 d., pirmadienis
ŠIPULIAI
/Svetimi/
.
Svetimas vyras ir svetima žmona
Atsitiktinai susitiko ir vienas kitam baisiai patiko
Nes abu su savais sakramentais kaip tik susipyko
.
Viskas daug paprasčiau kai daug dirbi
Ir prisidirbi kai tą darbą žinai mintinai
Susimirksėjo ir apsisprendė pasimatuos laikinai
.
Ai, pagalvojo kiekvienas pas sau
Ne bala, neištaškys
Jei nieks nežinos, negirdės, nematys
.
Vadinas šis darbas abiems ne baisiai patiko
Bet kirvis ir kotas vienas kitam atatiko
O vyrai ir žmonos vis pykos ir pykos
.
Apsidairius matau kiek kotų kirviams pritiko
Ir kiek šipulių iš jaukių židinių jau paliko
Irgi matau kaip skaityt apie tai daug kam patiko
.

Jietis 2013 m. spalio 18 d., penktadienis, 15:03:21
UŽUITASIS
.
Išėjau nusipirkt cigarečių
Ji piktai suraukė kaktą
Kai parsinešiau dar ir alaus
Netilpau vėl pro staktą
.
Pasitiko mane su gėlėm
Vos spėjau vazoną pagauti
Eisiu geriau aš laukan
Šieną sukrauti
.
Kai ėmiau atgailaut
Dar labiau ji pasiuto
Ėmė daužyti lėkštes
Ir jau, jau griebėsi knuto
.
Teko tada išsitiesti
Ir kad trenksiu
Kumščiu dar į stalą
Plevėsuoja daba
Su apdukcija
Ir toliau š mala

Jietis 2013 m. kovo 8 d., penktadienis, 19:12:00
Būkit pasveikintos moterys
Kurios mylite vyrus
Šian vištgaidžius meskit į puodą
Beigi visokius iškrypėlius
Pasirinkit teisingus kaimynus
.
Mielos moterutės, mano tik šis eilius.

Jietis 2015 m. kovo 5 d., ketvirtadienis, 10:48:44
MOKYKLOJE
(Humoreska)
.
Pamoka. Klasės auklėtoja Snežana Denisovna veda darbų ir auklėjimo pamoką;
-Dabar, visi vaikučiai, pasidedame rankdarbius į šalį ir įdėmiai paklausome.
Prisimenate kaip pereitais metais lipdėme iš plastilino, darėme namų rakto įspaudus ir panašiai? Daugelis iš jūsų tokiu būdu labai nesunkiai pasigerino sau darbų pamokos pažymius. Šiandien turite taip pat gerą galimybę pasigerinti sau pažymį. Rašysime matematiškai tiksliai rašinėlį apie namų šeimos buhalteriją. Maždaug kiek uždirba jūsų tėveliai, kiek, kokiam tikslui ir kur išleidžia pinigus, kur pinigus laiko? bankuose, namuose, spintoje po paklodėm, kojinėse ant židinio, kaip per ‚Roždestvo“, cha, cha, cha...
.
Patenkinta savo jumoru,( būtent jumoru, nes tada dar niekas nežinojo kas tai yra humoras)užkriokė auklėtoja.
-Šaldytuve, stiklainiuose kruopose ir panašiai. Taip pat užpildote grafiką, minučių tikslumu, kada kuris ir kur išeina iš namų, kada grįžta, kada nieko nebūna namie ir taip toliau. Taip pat visokius telefonų Pin kodus, durų, spynų ir panašiai, kokie tik yra jūsų namuose. Kad nepasimestų ir reikalui esant, nesunkiai galėtumėte susirasti. Bet rašinėlio tikslas yra daug kilnesnis. Kaip sakė amžinai gyvas mūsų tautos vadas Iljičius Leninas-„Socializmas tai visų pirma visos šalies eletrifikacija, plius apskaita.“
-Tamsta mokytoja?
Kelia ranką Petia.
-Taip, Petia Pavlovičiau, galite kalbėti.
.
Šis mandagiai suirzęs, susigėdęs ir nunarinęs galvą atsistoja ir ima porinti:
-Aha, tamsta motytoja, o mama man sakė kad daugiau nei su plastilinu, nei su muilu nežaisčiau, nes aną kartą kai darėme namų darbus, kai reikėjo kas geriau padarys namų rakto įspauda, aš gavau pentetą. Bet po to mūsų butą apšvarino vadys.
.
Sniežana Denisovna baisiai supyko ir suraukusi antakius pradėjo auklėjamąjį darba;
-Petia, oi, vos nepasakiau Perestukinai,. Petia Pavlovičiau, jūs pasakykite savo mamai, kad čia ne kokia tai Maskvos Nr. 1696 mokykla, o garbinga Voronežo, „Pavliko Morozovo“ vardo gimnazija. Ir kad čia dirba tikri savo darbo specialistai, atsidavę darbui, vyriausybei ir tėvynei. Taip pat ir uždarbiui. Turintys socialistinio darbo spartuolio apdovanojimus ir daugybę garbę raštų.
O tu, Petia Perestukinai, oi vos nepasakiau Perestukinai, blogai dar “stukini“. Nuo šiol, pasakyk savo mamai, kad pamokas ruoši prie stalo, nugarą atsukęs ne nuo lango, kad nežioplinėtum ir neskaičiuotum skrendančių varnų, o į sieną, ant kurios turiningas ir padedantis susikaupti paveikslas. Gal taip tave paveiks teigiamai ir sukoncentruos tavo dėmesį „ į knygą, o ne į špygą“.
-Tamsta mokytoja, kad pas mus namie daug paveikslų. Tai į kurį?
-Labai gerai Petia, kad jūsų šeima neabejinga menui, labai gerai. Bet manau labiausiai tau, tavo mokymosi rezultatams teigiamos įtakos turėtų tas paveikslas, už kurio sienoje įmūrytas metalinis seifas. Nes ir toks metalas turi teigiamos įtakos tavo sąmonei, o ne ta muziką kurią tu klausaisi.
.
-Taip, prašau dėmesio visus vaikus klasėje, tylos.
.
Valdingai išsireiškia Sniežana Denisovna.
-Labai svarbu ne tik mokykloje, bet ir namuose laikytis asmeninės higienos. Nerašinėti ant stalų, nekrapštyti nosies ir neklijuoti jokių lipdukų ant savo monitorių. Ypatingai toje viršutinėje dalyje, kur yra maža stiklinė akutė. Nes taip gali perkaisti procesorius ir suskystėti kietasis diskas. Taip pat dienos metu neišjunginėkite kompiuterio, nes mokykla, mes mokytojai, negalėsime užpildyti jūsų mokymosi dienynų pažymiais ir jūsų tėveliai negalės matyti mokymosi rezultatų.
Tylos klasėje prašau. Petia Pavlovičiau, galite sėstis.
Dabar visi mokiniai, dėmesio, nusibraižote buhalterinės apskaitos lentelę kurią aš braižysiu ant lentos , o jūs ją namuose skrupulingai , nieko nepraleisdami užpildote. Po savaitės vėl visi turėsite galimybę nesunkiai pasigerinti sau pažymius.
.
Tuo metu suskamba koridoriaus gale skambutis, reikšdamas pertrauką ir visi laimingi, kliagiantys, krykštaujantys vaikučiai išbėga iš klasės.
Tik dar kartą garsiu balsu sušunka Snežana Denisovna;
-Petia Petrovičiau, dar prašau pas mane.
.
Mokinys greitai viską susimetęs į neužsegtą kuprinę, ateina paklusniai iki auklėtojos.
-Petia, aš žinau, kad tu esi geras berniukas, tik kartais būni padūkęs ir didelis plepys. Tai nuo šiol, viskas kas vyksta mano pamokoje, savo mamai gali ir neaiškinti. Tegul tai bus mūsų paslaptis, kaip Timūro būryje. Sutariam?
-Aha, gerai , tamsta motytoja.
Ir laimingas išrūko iš klasės.

Jietis 2014 m. liepos 3 d., ketvirtadienis, 06:42:27
LAPĖ (humoreska)
.
Iš karto turiu pasakyti jog tai ne apie gyvūną, bet apie žmogų, turinti tokią pavardę. Bet tada ir apie lapę, nes žmonių gyvenimuose viskas yra susiję.
Ar maža sviete tokių, sakyčiau keistokų ar nelabai vardų ir pavardžių ? Nevardinsiu nė vienos, tik pasakysiu vieno tokio pradedančio baigti, ar baigiančio pradėti ir net jokio ten poeto (kaip jis sako) sueiliavimu. Tiesą sakant, jis pats ir nežino kas tai yra poetas. Ar kuris pats taip apie save mano, ar kada kiti taip pavadina. Bet jam tai visai ir nesvarbu. Jis iš to duonos nevalgo.
Kodėl žmonės keičia vardus, šmaikščiai atsako toks Jietis savo eiliuke, „Vardai“;
.
VARDAI
.
Yra vaikų
Kad nekenčia tėvų
Vien tik už tai
Kad vardą duoda
Kaip antai:
.
Yra pražydusi gėlė
Vardu ji-kalija
Galvoja vardas bus gražus
Tarsi Italija
Norėtų kad dukra
Dar būtų ir liekna
Per taliją
Tai pavadina ją-
FEKALIJA
.
Arba galvoja berniukas bus protingas
Kaip pranašas koks Europos, ar Azijos
Tai vardas tiktų jam tik
EUTANAZIJUS
.
Be kita ko, reikėtų pastebėti, jog ir vardas ir pavardė turi labai didelę įtaką žmogaus gyvenime. Vos ne tokią pačią, kaip ir sakykime, donoro persodinta širdis. Yra nustatyta, kad jeigu dėl kokių nors priežasčių žmogus pakeičia savo vardą, ar pavardę, tada labai pasikeičia ir jo gyvenimas. Užtektų paminėti vien jau santuokos sakramento metu mergaičių pasikeistas pavardes. Sakysite ne pavardės pakeitimas, o nekaltybės praradimas pakeičia? Manau kad ne tik. Juk kiek prieš tai užlipusių ant to „grėblio“ jau ištekėjo (nors tiksliau būtų sakyti –išvarvėjo), jų gyvenimai pasikeičia iš esmės.
Tai štai, dirbo tas žmogelis, pavarde Lapė, kažkokiame Mokslinio Tyrimo Institute. Atlikinėjo įvairius bandymus genų inžinerijos srityje ir džiaugėsi savo pasirinkimu. Juk tokia veikla prilygsta jau dievų, arba vadinkime- ateivių užsiėmimui, kurie tobulina, kuria vis naujas rūšis, įskaitant Adomą ir Ievą ir taip apgyvendina įvairias planetas. Čia Darvinas su Mičiūrinu ne prie ko.
Darbas vyko laboratorijose, kurios tikriausiai veikė su grifu-„slaptai“. Nors galima sakyti, kad visi verslo objektai taip stengiasi dirbti, kad kas svetimas nepavogtų jų idėjos ir nenusineštų „sūrio gabalo, kuris gali iškristi iš snapo karktelėjusiąjam“.
Tas mano aprašomas Lapė, nebūtų lapė, jeigu to sūrio nepasiimtų. Tai tiesiog jis nepateisintų savo pavardės, kas nepriimtina, kaip ir generolui nusiplėšti sau antpečius.
Bėgo laikas, keitėsi santvarkos, gyvenimo būdas, mados ir įpročiai. Reikia gi, kažkaip žmogui prisitaikyti ir išgyventi. Teko ir jam apleisti savo darbovietę, kurioje ir taip jau per ilgai, jo manymu užsitupėjo. Žinojo jis tą tiesą, kad yra ciklai žmogaus gyvenime. Juk kas septyneri metai keičiasi lastelės, o ryšium su tuo ir jo gyvenimo būdas. Po pirmų septynerių metų einama į pradinę mokyklą. Dar po septynerių-į profesinę, į aukštąją ir taip toliau. Taigi, lyg ir intuityviai žinodamas tai, kas septynerius metus keisdavo darbovietes, pareigas ir jis, suprasdamas kad užsisėdėjimas vienoje vietoje , atbukina žmogų ir jis degraduoja, pradėdamas jau kenkti pats sau ir sistemai. Arba tiesiog tampa rutina.
Daug kas kibo ant to „verslininkas“ kablio, taip ir jis. Ir natūralu kad rūpinosi savo gyvenimu, išgyvenimu naujomis sąlygomis. Nes laikai, kai visiems dalino viską po lygiai( aišku tik pažadais, nes šiame liuciferiniame pasaulyje idealios viesuomenės modelis netinka), jau negrįžtamai praėjo.
Bet ką išmoksti, ant pečių nenešioji. Pasinaudojo ir jis savo darbo įdirbiais, įgytais kryžminant gyvūnus, atliekant mutacijas su įvairiomis rūšimis molekuliniame lygmenyje ir DNR struktūrose.
Tai štai, tęsiame pasakojimą.
Jo privatų gyvenimą sudrumstė kaimynų katė kuri turėjo savo kilmingumo dokumentinį paliudijimą, kad yra ne iš kokios tai asocialios šeimos. Savo kieme elgdavosi tvarkingai, bet užtad tualetą buvo įsirengusi už kaimyno tvoros. Kas Lapei labai nepatiko. Negana to, viso kaimo katinai pradėjo ženklinti „savo“ svetimą teritoriją.
Išeitį ir verslo planą padiktavo pats gyvenimas. Įžiūrėjęs kokius tai genetinius panašumus kačių porūšiuose, buvęs mokslinis bendradarbis nutarė atlikti genų mutaciją ir išvesti naują rūšį, kurios dar svietas nematė.
Žinodamas liguistą kai kurių žmonių prisirišimą prie kačiu, kuris tęsiasi dar nuo Egipto laikų, kada katės buvo dievinamos ir garbinamos it stabai, mokslininkas Lapė nutarė sukryžminti lapę su kate, tikslu turėti hibridą, kažkuo artimą sau ir kuris turėtų geriausias lapės ir katės savybes.
Kaip tarė, taip ir padarė. Surašęs verslo planą, pradėjo ieškoti rėmėjų, kurie galėtų finansuoti jo verslo pradžią. Ši veikla jam sekėsi blogiausiai. Niekas nedavė pinigų, o jis pats neturėjo verslininko gyslelės, piniginei išraiškai. Galop, po daugybės nesėkmių, rado jis šiokią, tokią sėkmę ir pradėjo savo bandymus. Darbai sekėsi sunkiai, nes rezultatai reikalavo laiko, daug laiko. Čia nesigauna taip kaip tam kur „Lazdele pamojus, ar man panorėjus...“
Bet gyvenime taip jau yra, kad nelaimė, nesėkmė nevaikšto po vieną. Tie dalykai visada dubliuojasi, tik žmonės jau atpratę vertinti dėsningumus ir koncentruotis ties jais. Nes yra nuomonė, jog taip tik gali ir trečia nelaimę prišaukti.
Žodžiu, neišvengė bankroto ir jis, kaip ir daugelis pradedančiųjų verslininkų.
Nepasakokiu to ką išgyvena kiekvienas bankrutavęs, juolab, jog tai asmeninė kiekvieno patirtis ir vis kitokia. Bet tas mūsų Lapė nebūtų lapė, jei pasiduotų taip paprastai, nesuradęs kitos „varnos su sūriu snape“. Tęsė jis eksperimentus savo namuose ir kai po kiemą būriais pradėjo vaikščioti jo išvesti meilūs hibridai ne miaukiantys, o lojantys lapių balsais, kaimyno vištos nustojo dėti kiaušinius ir vis ilgiau tupėdavo ant laktų, kur naujosios lapės-katės jų negalėtų pasiekti, nes jos neturėjo aštrių nagų.
Netruko gandas pasklisti po apylinkes ir dar toliau. Kačių ir kitokių gyvūnėlių mylėtojai tiesiog lipdavo per tvorą, kad galėtų paglostyti tas meilių snukučių, ilgauodeges, be nagų ir ragų, baltai ryžas lapkates. O tokių gyvūnėlių mylėtojų daugėjo vos ne geometrine progresija, nes žmonių, niekinančių ir engiančių vienas kitą taip pat.
Prisiminkite patys. Einate judria miesto gatve ir matote gulintį žmogų. Jokios reakcijos, visi kaip ėjo, taip ir nuėjo. Gal jam patinka ten gulėti? apgaudinėjate save ir taip pat praeinate, kaip pro Zavaliausko bobutę. O kas darosi jeigu koks varliamušys ne taip katę `paglostė`, ar už uodegos patampė? Tuoj sulekia viso daukiabučio pensininkai ir ne tik. Kažkas būtinai paskambina gyvūnų globos draugijai ir suvažiuoja net kelios, kad išrašytų baudą pažeidėjui, ar jo tėvams.
Verslas-yra verslas, pasakytų greitosios pagalbos sanitaras, automobilyje prievartaujantis rastą gatvėje kažkokiu būdu ten atsidūrusią ir gulinčią „be nuomonės“ merginą. Tik nesakykite, kad aš tai išsigalvoju. Paskaitykite laikraščius ir pasižiūrėkite savo TV. Jau vien tik tokie negatyvai ten ir likę, nes svetimos nelaimės labai mąsina žiūrovą, skaitytoją. Gal todėl aš jau beveik TV ir nežiūriu. Man įdomią info pasirankioju Youtube, kol dar ir ten neuždėjo antsnukio, kaip Vyčiui mėlynų kamanų pavidale.
Tai nenukrypstant nuo temos, nes visas žmogaus gyvenimas ir yra po lytika, tęsiu pasakojimą apie verslą ir pinigus, kurie reikalingi, net būtini tavo išgyvenimui, kaip ir tavo užpakalis. Be jų dviejų-nė pro kur. Gal todėl aš su pavydu žvelgiu į dangų, tikėdamasis sutikti Šviesos Būtybes, kurios minta švariomis energijomis ir skleidžia Tiesą ir Šviesą, kurias mes apdainavę savo tautos Himne, bet kurių negalima rašinėti ant purvino asfalto su kreidelėmis. Patys žinote kuom tai baigiasi. Mat Temidas, kai paliko savo Temidę, pasirodė, jog iš prigimties yra nei tos, nei anos, o trečios giminės.
Susimąsto kartais Lapė ir apie tai, kaip čia reikėtų „išrašyti dievams kontribuciją“, už brokaunai atliktą darbą. Bet pasižiūri į veidrodį ir užsičiaupia.
Ne šventieji, gi puodus lipdo, ne šventieji.

Jietis 2017 m. lapkričio 12 d., sekmadienis, 12:05:30
NESENEKA NELIUCIJUI LXXXII
/slapto pasiklausimo išklotinė/
.
-Turime laiko, pasikalbėkime.
-Apie ką?
-Bele ką. Apie gyvenimą. Na kad ir apie tavo. Vis tiek čia mūsų niekas negirdi. Tavo namai-tavo tvirtovė.
-Visa tai iliuzija. Bet ir apie ją verta kalbėti. Tik geriau be asmeniškumų, nes vėl prieisime iki „mawashi geri“. Šian aš ramus, neturiu tokio noro.
-Aha, aha, tai ramybės, ramybės tau, kaip kryžiuočių božnyčioj pasakytų.
- Tada geriau ne asmeniškumus, o globališkumus kabinam. Juk tokie įdomūs dalykai pasaulyje vyksta, kurie nuo mūsų slepiami. Tiesa sakant, visada taip buvo. Kas ganomai avių kaimenei gali rūpėti? Tik nuosavas kailis, kuris nėra ypatingo švarumo. Dar skanios, sultingos žolės parupšnoti papigiai, o pasisotinus ir apžergt kokią avį. Viskas.
-Jo, jo, mes visi tokie avinai, tik tu vienas lipi savo laiptais į dangų. Jo, matėm, girdėjom.
-Nebūk spygliuotas narcizas, kaip koks peredastas See monkey. Susišukuok geriau savo skeuterę.
.
Stojus slogiai tylai,abu bičiuliai nebežino kaip išeiti iš susidariusios situacijos taikiai. Tai abu laukia, lyg būtų davę tylėjimo įžadus, kuris pirmas pradės kalbą.
Bet panašu, kad tas kuris pradėjo kalbą, turi ir tęsti. Nes nieko doro taip ir nepakalbėjo, o tik pakibirkščiavo tarpusavyje.
.
-Globalizmus-tai globalizmus. Tada panaršykime globalistus. Visi kalba apie Globalinį Prediktorių, bet niekas nežino kas tai yra.
-Panašu kad taip. Viską suveda į kažkokį elitą, kuris neaišku kas ir kur. Dar Rodšildų, Kisindžerių...Romanovų, Vindzorų. ir kitokias šeimas pataršo, išsiaiškina ką jie turi, ką valdo. Dar kad pinigus spausdina ir viskas.
. O kas vyksta iš tikrųjų, tai ne jūsų reikalas. Jie kuria Naują Pasaulio Tvarką su auksiniu milijardu žmonių. Visa kita sistemingai pavergiama ir turi būti sunaikinta. Tie jų visokie gripų virusai, aids ligos, paukščiu, karvių, kiaulių marai ir visa kita neduoda tokio efekto kaip pasaulinis karas.
Bet šachmatų partija tai žaidžiama danguje. Šitie žaidėjai žemėje, tai tik stumdomos figūros ant lentos. Trečias holokaustas irgi buvo pažadėtas. Dabar tarpusavyje jau ir žydai pjaunasi. Ko nėra buvę. O kodėl pjaunasi? Todėl kad vadai kurie jiems deriguoja, kažkokiu mistiniu būdu dingsta iš čia. Ortadoksai likę be valdžios sutrikę, pradeda aiškintis kuris čia yra viršesnis.
- Tai tu nori pasakyti, kad ne mes renkame savo atstovus į parlamentus, asamblėjas ir kitokius valdžių ir lyties organus?
- Aišku kad tai irgi iliuzija. „Visada laimi ne tie kurie balsuoja, o kurie balsus skaičiuoja.“ Tai teisingi žinomo generalisimus žodžiai.
- Tai kur tada Tiesa?
- „Mes gyvename didžiausiame melo košmare. Baisiausia yra tai, kad 50 procentų tai tiesa.“(V. Čerčilis)
-Ką tu čia lankstai svetimomis frazėmis, kalbėk konkrečiau, kad avims ir avinams būtų aišku.
-Tai ir sakau, kad tikriausiai jau yra prabudusiųjų kritinė masė. Nes mus palaikančios Šviesiosios jėgos galima sakyti perėjo į puolimą ir vis įdomesni dalykai vykta ant šachmatų lentos. Kai ką ir mums jau leidžia žinoti, matyti ir suprasti.
-Vis apvalainai kažką vinioji, o tavęs suprasti neina. Ką tuo norėjai pasakyti?
-Na gerai, kalbėsiu paprasčiau, konkrečiau-„Dlia rabočich i krestijan“.
.
Kai kuriose pasaulio vietose žmonės girdi kažkokį nepaaiškinamą, šiurpą keliantį garsą, sklindanti, nei tai iš žemės gelmių, nei tai dangaus. Tavo moklininkai patys nieko nežino, o tik traukioja pečiais. Paprasti žmonės sako, jo mūsų Žemelė verkia. Ir jie teisūs. Jai skauda kaip valomos votys ir furunkulai ant jos kūno. Nes Ji gyva.
Kaip sakiau, karas vyksta danguje tarp Juodųjų ir Baltųjų, dėl įtakos Žemėje, už mus.
Tai tie tavo globalistai, prieš sukeldami trečią pasaulinį karą, jau buvo pasiruošę savo elitui miestus po žeme, su moderniausia infrastruktūra, su „Free energy“ generatoriais, apie kuriuos mes dar tik galvojame, su fantastinėm metro linijom, tokiomis kaip tarp Londono ir Amerikos, kur per akimirka karališkosios šeimos atstovai gali atsidurti kokioje Kanadoje, Škotų provincijoje, ar kitur. Tie jų miestai su pilnu aptarnaujančiu personalu, apsaugos darbuotojais, net prostitutėmis. O jums, paruošti milijonai plastikinių karstų ir konclageriais su laukiančiu personalu. Anunakiai ateis nusiimti derliaus.
Bet kaip vaizduojama šventuose paveiksluose, dangaus angelai užtrimitavo savo trimitais ir mums neaiškiu, nesuprantamu būdu, tie miestai buvo sunaikinti ir užlieti vandeniu. O mes tik traukome pečiais, kaip tavo moksininkai ir nesuprantame iš kur toks šiurpą keliantis garsas? Kur dingo vanduo iš ežerų, kodėl nuseko upės, kad jau visi laivai
liko kur stovėję, tik sausumoje?
Beje, apie garsą. Jūs visi įtikinti, kad Egipto piramides pastatė egiptiečiai, Archimedo sverto pagalba ir nesuskaičiuojama armija vergų, kurie tempė ir rideno tuos sunkiausius blokus ant kažkokių pagalių. Tai yra Egipto liaudies pasakos, kurią tu vadini istorija.
Iš tikro toms sunkenybėms kilnoti buvo naudojamas garsas, kuris levitacijos būdu ir kilnojo.
Tai čia tarp kita ko. Nukrypome nuo temos.
.
Matomai Globalinio Prediktoriaus darbeliai jau išvedė iš kantrybės Baltuosius. Kurgi ne. Jau vien ko vertas faktas, kad japonams nepaklusus susimokėti Prediktoriui, taip kaip padarė mūsiškiai, pasiimdami NORO banką ir atiduodami jiems, buvo sukeltas cunamis, pasinaudojant branduoline galvute, išvogta iš paskendusio Kursk laivo. Tokiu būdu sugriaunant japonų branduolines jėgaines. Matomai šviesos angelams trūko kantrybė, nes pridarė jiems eibių, besirūpinant „Dievo vynuogynu.“. Jie turėjo labai pasistengti, kad neutralizuotų tuos radioaktyvius debesis , kai Černobilio, tik dar didesnius.
-Baik tu čia pasakoti pasakas. Aišku, įdomios jos, nes juokingos. Bet niekas jomis nepatikės. Neieškok kvailių.
-O tu eik tada skaityti savo istorijos vadovėlius, kur pasakos neblogesnės, nes tikros savo istorijos žmonija nežino toliau dviejų šimtų metų.
-Nu gerai, sakykime tu teisus. Bet kokia prasmė čia taip mumis rūpintis, mumis, avių banda?
-Geras klausimas.
Mes, žmonės esame unikalūs Visatoje, nes esame galima sakyti dievai, tiksliau turintys tą dievišką DNR kodą. Mes čia į Žemę inkarnavomės iš daug tobulesnių pasaulių, iki dvyliktos dimensijos imtinai. Čia mes atėjome į mokyklą išmokti pamokų, kurių dar nemokėjome. Tik aišku, mums turėta patirties atmintis užblokuota.
-Pala, pala, pasakoji man Anderseną apie princą ir elgetą, tik savais žodžiais.
-Bet juk taip ir yra. Mes galima sakyti ir gyvename toje pasakoje.
-Pradedu suprasti, kad tu tuo net jau ir įtikėjęs, nes su paskutiniu bomžu ir girtuokliu kalbiesi kaip su sau lygiu.
-Čia tu visiškai teisus. Nerandu kito atsakymo, kaip pasakymą-žinau ir tiek. Bet nežinau iš kur. Klausiu kartais savęs to ir tada kažkur perskaitau, kad jeigu jus, būdamas sveikas, kartais nei iš šio, nei iš to girdite ūžimą galvoje, gali būti, kad jums tuo metu yra dedama informacija. Hm? Galvok kaip nori.
-Galiu jau pradėti sukioti pirštą? :)
-Sau gali.:)
.
Tai aš jiems ir sakau-nieko nepadarysi, teks atidirbti karmą. Dar ne visi tave apspjaudė, pažemino, paniekino. Ir negalvok kad taip lengvai numirsi, neiškentęs tų kančių ir pažeminimų.
Taip yra. Paklausk Sokrato, jis tau pasakys,kad „Visi karaliai kilę iš vergų ir visi vergai-iš karalių.“
-Nu jo, sunkoka su tavimi ginčytis. Bet sakyk, kaip tada gyventi žinant?
-Irgi geras klausimas.
Jau ne už ilgo tas laikas, kai visi sužinos Tiesą. Tik reikia suprasti, kad daugelis tos Tiesos girdėti nenori ir nenorės. Todėl iki to laiko Žemė valysis. Serijos ugnikalnių išsiveržimų, potvyniai, vandens lygio kilimas, skęstantys miestai, net didžiulės salos ir pakrantės, bus tie ženklai.
Bet nenusimink, viskas tik į gerą. Ir pasitik ateitį su palaima.
.
-Hm...Galiu paklausti nekuklų klausimą?
Tu gali.
-Šiaip tai man juokinga. Bet vėl gi, matau kad tu kalbi užtikrintai, lyg žinotum. O tai jau kelia , švelniai sakant, Įtarimą, kad... :)
-Suprantu ką turi omeny. Žinau ir tiek. Tai paklausiu tavęs žydiškai, klausimu į klausimą; Ar tu tiki stebuklais?
-Hm?...
-Matau abejoji, nes jų nesi patyręs, arba nesupratęs, jog tai buvo stebuklas, nes tu visus nuopelnus susižėrei sau, savo „genijui“.
-Tai papasakok tada savo stebuklus.
-Tai kad visas mano gyvenimas yra didelis stebuklas man pačiam. Bet gerai -„Dlia rabočich i krestijan“, vieną tokį.
Šiaip aš žmogus esu geranoriškas ir patiklus kol...Tai kol žmogus gražiai šneka ir elgiasi yra beveik mano draugas. Bet yra pasakyta-„Juos atpažinsite iš jų darbų.“
Turėjau tokį atveją. Į šeimą atėjo toks, kaip sakiau. Matomai mano angelai sargai suprato, kad ar apsižiūrėsiu per vėlai, kol tą riešutą perkasiu, tai padarė savo, kaip aš sakau stebuklą.
-Nu ir...?
-Nu ir parodė kas jis yra. O parodė per TV, dienos metu, per nacionalinį kanalą peredastų porno vaizdus, kaip kažkokio quningo jis gaidinamas. Buvau šoke ne tiek nuo to ką mačiau, kiek nuo būdo, kuriuo man buvo atmerktos akys. Suprantu jog ta transliacija nebuvo visuomenei, o tik asmeniškai man. Kaip Jie tą padarė, man didelis stebuklas. Ir todėl-ačiū Dievui. Ir Jiems.
-Tai kaip suprantu, dar norėjai pasakyti Amen. :)
-:) Eik tu NATO. Baigiam geruoju. :)

Jietis 2017 m. spalio 29 d., sekmadienis, 13:44:13
NESENEKA NELIUCIJUI LXXX
/slapto pasiklausymo išklotinė/
.
-Turime rimtą temą, pagvildenkime.
-Jo, visos temos labai rimtos, kaip ir mes patys. Bet tęsk, tęsk ką pradėjai. Įdėmiai klausome.
-Nereikia čia kiekvieną kartą iš manęs tyčiotis ir save aukštinti mane žeminant. Fui, koks tu kartais būni bjaurus.
-Gerai jau, gerai, galiu ir atsiprašyti jeigu toks didelis popa . Bet daug blogiau, jei pas tave išoperuotas humoro jausmas. Tai tęsk, tęsk ką pradėjai. Gal bus įdomu.
-Įdomu ne tas žodis. Sakyčiau tai labai, net labai svarbu kartą ir ant visados išsiaiškinti. Kalba juk eis apie pinigus.
-Va čia jau kas kita. Taip ir reikėjo sakyti.
.
Prisimeni, buvo toks iešmininkas premjeras Shimanas, kuris ar tai supratęs, jog bus paaukotas, ar tai iš didelės baimės, ar tai iš dar kažko, nėrė į krūmus, palikęs valstybę hienoms taršyti. Tai prisimenu jo apsiseilėjusias šnekas, kad pinigai- didžiausias žmonijos išradimas.
- Na taip, tas daug ką pasako apie žmogų. Toksai tėvą, motiną ir valstybę parduotų. Jo valstybę. Ui, svetimą Tai kur lenki?
- Tai ir noriu žinoti tavo nuomonę tuo klausimu. Ką manai ? Prisimenu tavo sparnuotą pasakymą, jog pinigai tai velnio šūdas. Bet gal galėtume išvystyti šią temą, numėtyti tuos sparnuotus sparnus ir prisikasti prie tiesos?
- Aukštai pjauni, brolyti. Bet giliai kasi.
- Visų pirma, tai muzika gal ir mano, bet žodžiai tai liaudies. Liaudies, kuri dar nepraradusi sveiką protą.
- O ką, paklausti negalima? Juk visi jiems, pinigams meldžiasi net nesusimąstydami kad meldžiasi. Pasižiūrėk tą savo suplotą vaizdadėžę, tai ten tik ir aiškina visokie neūžaugos velniūkščiai kaip gerai būti milijonieriumi, kokios prabangios tos jų gyvenimo būdos, kokius turtus jie valdo, kokiais laivais plaukioja, nuosavais lėktuvais skraido, kokiuose namuose gyvena...
- Aha, kaip tik neseniai žiūrėjau paveikslėlius tokių namų, įkainuotus daug milijonų. Kiek juose miegamųjų, kokie baseinai, nuosavi golfo laukai ir t.t. Tik kažkur už kadro visas jiems tarnaujantis, tvarkantis ir prižiūrintis personalas. Tai tavęs ir paklausiu- Ar norėtumei gyventi kad ir prabangiausiame, bet viešbutyje?
- Na, aš kalbu apie nerūpestingą, viskuo pertekusi gyvenimą.
- Tai tu galvoji, kad tie tavo milijonieriai taip nerūpestingai ir gyvena? Bijau kad jie neturi ramybės net naktį. Jiems rūpi jų pinigų dauginimas. Nes prarasdami kad ir dalį jų, kiti žudosi. Ir visą laiką tikisi iš artimiausios aplinkos kiaulysčių, jei ne blogiau. Tai paranoją varantis gyvenimas. Pavydi tu jiems?
.
Bet pradėti reikėtų iš ankščiau. Nors kokiu amžiumi ankščiau.
Dar prisimeni, buvo toks blogio imperijos imperatorius Kruš Čiova`s , dar toks Brėžia Neva`s. Jau nepamenu kuris žadėjo šalį atvesti į šviesų komunizmo rytojų, o iki aštuoniasdešimtų metų visoje imperijoje nemokamą viešąjį transportą. Aišku ir tai nepavyko. Po jų atėjęs dar kitas reptiloidų pranašas jau tik išsivysčiusį socializmą žadėjo, kuris mūsų visų akyse ir subyrėjo. Tačiau pažadais maitinamai liaudžiai buvo smagu klausyti ir girdėti. Juk ji, ta liaudis nežino, kad „Juos atpažinsite iš jų darbų.“
- Kalbėk apie pinigus, o ne vėjus kažkokius.
- Tai noriu ir pasakyti tą, bet kaip visada tik tau. O tu niekam nesakyk, nes...kaip jau ne kart esu sakęs...
Jeigu išlaisvinsi savo sąmonę, mintį, pakėlęs akis į begalinį dangų, tai suprasi, jog tokių pasaulių, kuriuose egzistuoja tokia valdymo forma, kaip mūsų vadinamas komunizmas, kada „Iš kiekvieno- pagal sugebėjimus, kiekvienam pagal poreikius“, gali būti nesuskaičiuojama galybė. Tai tik čia šiame, buvusiame Visatos pakraštyje, puolusiųjų angelų, bet dabar vis labiau peršviečiamoje fotonų juostos ir vis greičiau artėjančioje link Centrinės Saulės planetoje, bandymas pritaikyti tokį valdymo modelį, buvo iš anksto pasmerktas žlugti, neturėjo ir neturi jokios perspektyvos. Mūsų viršininkų viršininkui visai nereikia, kad žmonija gyventų santarvėje ir pritekliuje, kaip rojuje. Tai pinigai kaipo tokie, su tokiu jų pasiskirstymu yra labai geras įrankis visus valdyti.
Kodėl vienų rankose milijardai, o kitus-centusturijonai ? Kodėl niekaip neprasiskina kelią progresiniai mokesčiai? Vėl pasikartosiu į temą, paklausk šv. Augustino ir jis tau pasakys, kad „Kas valdo perteklių, valdo svetimą turtą.“ Norėčiau pažiūrėti kaip gyventų tavo VISI milijonieriai negyvenamoje saloje?
Kad Dievai jiems leido valdyti tokius kiekius pinigų, tai yra tik jų pačių patikrinimas. Bijau kad daugelis iš jų patikėjo, jog jie genijai. O iš tikrųjų-velnių pinklėse esantys jų tarnai. Sunkus kliuvo jiems išbandymas pinigais, sunkus.
Pinigai yra taip pat energijos rūšis. Netgi labai didelės ir koncentruotos, nuo kurios esame priklausomi visi. Todėl nuo to niekur nepabėgsi. Privalai paklusti tiems dėsniams ir išmokti jais naudotis. Kaip ir mūsų pačių kalėjimuose, jeigu nesugebėsi prisitaikyti prie „ paniatkių“ , o laikysiesi savo , tai būsi tiesiog pagaidintas, arba net visai neišliksi. Kaip tavo centurionai sako- - „Su principais ten toli nenueisi.“
- Nu jo, sako. Bet tai ką, gyventi be jokių principų? Kažko tai tavęs jau nesuprantu. Vyniokis, braliukas, iš keblios situacijos dabar.
- Tai aiškinamės paprasčiau. Matau kad tavo Windausai lūžinėja.
Sutiksi turbūt, jog pinigai-tai tik priemonė pasiekti tikslą. Kaip meistrui įrankis, padaryti stalą, kėdę, žodžiu-atlikti kažkokį tai darbą. Juk tai tik spalvotas popierėlis, ar metalinė moneta. Nors kai kas ir kaip paveikslą įsirėmina. Sutik, beveik visi nusikaltimai padaromi dėl jų, dėl tų prakeiktų pinigų ir žmonių nežaboto godumo.
Ko gero aš sutinku su vienos mano pažįstamos pasakymu, jog pinigai yra blogis.
Pinigų paskirtis ir yra –pasiekti tikslą, o ne pinigai savaime. Ir kad pasiekti, tai pirmiausia reikia jį turėti. Kaip pasakytų personažas iš „Trylikos kėdžių“-Kam tau pinigai jeigu tu neturi fantazijos?“, turi prasmę.
Bet daug svarbiau kokiam tikslui tu juos naudoji. Daug kas, net sakyčiau didžioji dauguma to išbandymo neatlaiko, nes tiesiog nesupranta, nesuvokia, nežino, o ir nenori žinoti, jog taip yra. Štai čia ir yra akivaizdus pasitikrinimas ir kiekvieno patikrinimas. Juk yra pasakyta;-„ “ Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai”. „...nes kur tavo turtas, ten ir tavo širdis”Mt 6,19-21
.
Nebūtina kiekvieną kartą išradinėti dviratį. Paskaitinėk iš mano užrašų kas jau seniai pasakyta, kol aš atnešiu vyno iš rūsio. Tada galėsime temą ir pratęsti, arba baigti.
.
Tim 6,10
10 Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams.
.
Mt 6,24
24 “Niekas negali tarnauti dviems šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba vienam bus atsidavęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai”.
.
Mok 5,10
10 Kur daug gėrybių, ten daug ir valgančių. Tad kokia nauda yra savininkui iš turtų? Nebent ta, kad jis mato juos savo akimis.
Lk 16,11
11 Jei nebuvote ištikimi, tvarkydami neteisiąją Mamoną, tai kas jums patikės tikruosius turtus?
.
Apd 20,35
35 ‘Labiau palaiminta duoti negu imti’ ”
.
Pat 23,4-5
4 Nepersidirbk siekdamas pralobti, būk išmintingas ir liaukis.
5 Nežiūrėk į tai, ko nėra, nes turtai pasidaro sparnus ir išskrenda kaip erelis į padangę.
.
Lk 6,38
38. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta”.
.
Tim 3,1-5
1 Žinok, kad paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai,
2 nes žmonės bus savimylos, pinigų mylėtojai, pagyrūnai, išdidūs, piktžodžiautojai, neklusnūs tėvams, nedėkingi, nešventi,
3 nemylintys, nesutaikomi, šmeižikai, nesusivaldantys, šiurkštūs, nekenčiantys to, kas gera,
4 išdavikai, užsispyrę, pasipūtėliai, labiau mylintys malonumus negu Dievą,
.
Mt 6,21
21 nes kur tavo turtas, ten ir tavo širdis”.
.
Mt 22,21\21.“Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo-Dievui”.
.
Mok 7,12
12 Išmintis yra tokia pat apsauga kaip pinigai, bet pažinimo pranašumas tas, kad išmintis suteikia gyvenimą tam, kuris ją turi.
.
Mok 11,2
2 Padalyk ją į septynias ar aštuonias dalis, nes nežinai, kokia nelaimė gali įvykti žemėje.
.
Mt 6,34
34 Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai užtenka savo vargo”.
.
Mt 19,24
24 Ir dar kartą jums sakau: lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę”.
.
Lk 16,9-12
11 Jei nebuvote ištikimi, tvarkydami neteisiąją Mamoną, tai kas jums patikės tikruosius turtus?

Jietis 2017 m. rugpjūčio 21 d., pirmadienis, 16:23:56
NESENEKA NELIUCIJUI LXXIX
/slapto pasiklausymo išklotinė/
.
-Jau galvojau užbaigėme ką turėjome užbaigti. Sudėsime į laikmenas ir archyvuosime. Tačiau vertėtų dar luktert, pratęsti, kol Saulė neužgeso.
Ką turi raumeny, taip teigdamas ?
Tik gal šį kart kalbėk tu, nes vis aš ir aš, o tu tik kaip antipodas įsiterpi.
Ką, manai aš nemoku kalbėti? Dar kaip.
-Tai prašau, imk kokią temą ir išlukštenk. Pažiūrėsime koks tavo IQ.
Laisvai. Siūlyk temą, paskaldysim malkas.
-Tai pats pasirink kokia tau patinka. Jokių apribojimų nedarau. Gali ką nori analizuoti, politiką, ekonomiką, gamtos mokslus, apie moteris...
Apie bobas sakai ? Nu gerai, galime ir apie bobas.
Vakar kaip tik buvau pas savo centurionus, Centurijos valstybės viduryje. Aptarinėjome karinį biudžetą, kiek kam skirti centų, kad taikos metu būtų pasiruošta karui. Paskui ėjome susitikimui su miestelėnais.
-Tai kur čia moterys?
Gerai jau, gerai. Čia tokia įžanga. Tai jo. kaip tik pačiame Jofanos provincijos centre sutikau dvi bobas. Viena stora, juoda čigonka, pardavinėjančią prie turgaus aikštės kontrabandą, kuriai niekas nieko negali padaryti. Ir kūdą , ryžą žydelką, pardavinėjančią prisigrobtas Centurijos žemes. Kuriai irgi niekas negali nieko padaryti. Mat vieną dengia čigonų mafija, o kitą-chazarų.
-Gal sakau jau gana. Kalbi visai ne į temą ir man tai neįdomu.
Tai palauk. Visas įdomumas tame, kad abi apiplyšę, sutrinos, bet pilnos burnos auksinių dantų.
Gana. Sakiau-ga na. Sėsk, du.
Yra daug įdomesnių ir aktualesnių temų, kurios vertos mūsų panagrinėjimo ir ne tik.
Kaip žinai. Pats prisiprašei. Ką jau tokio įdomaus siūlai?
.
-Dar indėnų buvo išpranašauta, kad laikų pabaigoje, danguje atsiras mėlyna žvaigždė, kuri uždengs Saulę. Nuo tada prasidės perėjimas iš ketvirto dėmens į penktą. Įdomiausia yra tai, kad pernai mokslininkai aptiko tokį naujadarą Saulės sistemoje, mėlyną gigantišką sferą, net didesnę už pačią Saulę. Kuri kažkurią akimirką ir buvo uždengusi Ją. Kadangi apie tai niekas nieko nekalbėjo, tik mokslininkų tarpe, tai ir liko nepastebėta.
Dabar staiga visi prisiminė apie tą darinį, kuris yra Saulės sistemoje. Būtent dabar. Ir šiandien kada planetos išsirikiavo vėl į planetų paradą, vieną liniją, įvyks pilnas Saulės užtemimas. Amerika sunerimusi laukia, nes pas mus bus jau vakaras.
Nu ir ką ?
Kam reikia, tas žino apie tai. Mūsų pasaulio visų valstybių pagrindinė sostinė yra Londonas. Ir visai neatsitiktinai, kaip tik šiandien `remontui` sustabdomas pagrindinis pasaulio laikrodis, esantis Vensmisterio abatijoje. Tau nieko tai nesako?
O ką čia gali reikšti paprastas, eilinis, kažkokio mechanizmo remontas? Matėme ne tokių. Ir Gipso Bizonų kolaiderį buvo sustabdę ir nieko.
-Prisimink. Mes kažkada esame jau kalbėję, jog tris paras užges Saulė. Bus tokia tamsa, kad nieko nematysi nė per ištiestą ranką. Kur ten ranką, per plauko stori. Jau tada aptarinėjome, jog po to daug kam nuvažiuos stogas, kas apie tai nieko nežino ir niekaip neinformuotas. Tai aš tau ir sakau. Mesk visus užsiėmimus šalin ir einam ieškoti žvakių.
Tai gal geriau baltą paklodę ant galvos ir tiesiai į kapines?
-Kaip žinai. Gali ir ten. O aš kažkur turėjau atsargoje žvakių. Pats laikas turėti po ranka. Tikslaus laiko tau niekas nepasakys, nes niekas nežino, net angelai, tai ir skiltuvas nepamaišys.
Galėsime pasijuokti vėliau, jei bus iš ko. Ir tada , bijau kad mūsų juokas bus kaip yra pasakyta; „Juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis.“
.
Skirstomės.

Jietis 2017 m. rugpjūčio 14 d., pirmadienis, 10:16:24
NESENEKA NELIUCIJUI LXXVIII
/Slapto pasiklausymo išklotinė/
.
-Matau kad smalsumas ir tave pražudytų, jei jo nepatenkintumei. Tai tik iš gailesčio, kaip sakoma...Nieko asmeniška...
Nevengdamas sarkazmo, tęsia Neseneka ką buvo vakar pradėjęs.
-Tai dar kartą kartoju, bet tik tau. Nes vėl netruks sulėkti visi skeptikai, bailiai ir šv. Inkvizicijos garbintojai, pasirengę ką nors sudeginti ant laužo, išsukinėti rankas ir kojas, bandantiems ištrūkti iš matricos gniaužtų. Tai daryk ką sakau.
.
-Jeigu prisimeni ką ankščiau esame kalbėję apie ateivius iš Zeta Reticuli, taip vadinamus pilkuosius, tai gerai iliustruoja situaciją pagrobtų liudininkų pasakojimai, kokius klaikiai skausmingus eksperimentus jie atlikinėja su žmonėmis. Jie patys, tie Zetai yra visai bejausmiai padarai. Kai moteriškė su kurią buvo atliekami eksperimentai tiesiai paklausė jų:
-Ar negalima bent kokius nuskausminamuosius naudoti? Juk esate protingi ir tikriausiai tai pajėgūs?
Jie jai atsakė, jog gali. Bet būtent jiems reikalinga ši vertingiausia kančios energija. Jų civilizacija išsigimė ir naudojantis humanoidais, tai yra mumis, jie bando regeneruotis.
Taigi, žmonijos sukaupta Karminė energija yra didelėje paklausoje.
.
Tačiau. Mūsų žinoma Devintoji Planeta, kitaip dar vadinama Planeta -X , dar kitaip - Nibiru, niekur nedingo. Atvirkščiai. Ji jau taip arti, kad gali drąsiai imti banko kreditus, nes jų gražinti nereikės. Tiesiog nebus kam.
Šiaip tai pats laikas susitaikyti su visais, kuriuos esi įskaudinęs, nurimti sieloje, nes viskas tik į gerą ir pasistengti šiuo laikotarpiu, niekur nekeliauti toli nuo namų. Patartina būti su savo artimaisiais, nes gali reikėti tavo pagalbos.
Jo, jo. Sakei kai pamatysi dvi saules danguje, bus likęs koks pusvalandis iki...
- Ne visiems Žemės gyventojams tuo metu dienos metas. Knygų knygoje yra pasakyta ir kitaip. „Ji atsėlins kaip vagis į namus naktį visiems miegant, nesitikint ir nelaukiant“. Maždaug.
.
-Bet nėra viskas taip blogai. Tik žmonija suklaidinta, nežino ko nori. Gyvena pagal jiems primestus kapitalizmų, socializmų ir kitokių ...izmų modelius ir net nepagalvoja, kad galima gyventi kitaip. Daug geriau, prasmingiau, tobulinant savo dvasinius išteklius, be jokių kančių, o su meile.. Bet taip ir bus, kai užsidarys Karmos ratas. Tereikia kaip sakiau, kantrybės. Šuolis į penktą dimensiją neatšaukiamas. Tai ir yra tas ĮVYKIS. Kam lemta, tas pasitiks aukso amžių. O ir kiti, išlikę po baisių kataklizmų, turės, nudirbti paruošiamuosius darbus ateities kartoms.
Bet kol kas, jūs dar esate Matricos gniaužtuose. Nors tiesą sakant, jau yra nemažai žmonių, kurių sąmonė pasiekusi penktąją dimensiją, bet gyvena tarpe mūsų, trečioje ir visokeriopai padeda Šviesos Jėgoms. Jų yra ir valdžios struktūrose.
Hm? Intriga įdomi sakyčiau. O tai kaip juos atpažinti, jei jie tarpe mūsų?
-Iš išorės jie visai niekuo nesiskiria nuo mūsų. Bet juos gali atpažinti pagal skleidžiamą ramybę. Jie bendrauja su visais. Su pasikėlusiais ir puolusiai, su karaliais ir vaikais. Su visais randa kalbą ir žino kam ko reikia. Tikriausiai jų neįmanoma išvesti iš kantrybės.
O kur dar indigo, deimantinių, briliantinių vaikų armija, kuri atgimusi laukia savo valandos? Užtai dabar, kaip gali matyti, vykdomas nuožmus puolimas prieš vaikus. Jie pratinami prie narkotikų, palaido gyvenimo, net grobiami ir aukojami satanistiniuose ritualuose.
Nors visada taip buvo. Ir ankščiau juos ridendavo užkaltose statinėse, prikalinėtose vinių, sunkdami kraują ir kančias.
Baik, nešiurpink mano Šiurpaus ir jo plaukuotos nugaros. Niekas nepatikės tavo paistalais. Mano mokslinio skepticizmo principai neturi kontra orgumentų, bet tai visai nereiškia, kad jau puolam kniūpšti ir kalbame rožančių. Ne viduramžiai, gi.
-Tavo reikalas tikėti, ar netikėti. Bet gerai pasikapstęs po Šumerus, užsilenks ir tavo mokslinis skepticizmas.
Įdomu kiek toli šiuo metu pažengęs mūsų bendras pažįstamas Tesėjas, tuo klausimu ?
Tai kur čia paslėptas tas raktas, atrakinantis Pandoros skrynią? Kas superka popigiai, ar pobrangiai tą Kančios energiją? Gal daliname dovanai? Gal pas Marduką ?
-Tada kalbėsiu iš esmės. Sudėkime taškus.
Kaip danguje, taip ir žemėje. Visur vyksta žūtbūtinė kova. Ir ta kova tarp šviesos ir tamsos, tarp gėrio ir blogio. Deja, mums nematoma.
Su kiekvienu Nibiru pasirodymu, Žemę ištinka tas pats kolapsas. Ir šis kartas ne išimtis iš taisyklės. Skirtumas šį kart tik tas, kad Šviesos Jėgos stengiasi kad su kuo mažesniais nuostoliais apsieitų žmonija. Todėl šį kart pilnas Žemės polių pasikeitimas neįvyks, o tik pakryps ašis 30 laipsnių. Bet to pakaks, kad Panamos kanalas tiek išplatės, jog susijungs Atlantas su Didžiuoju vandenynu, paskandindamas didžiąją dalį Amerikos. Užliedamas Europos pakrančių miestus ir Indijos pusesalį, aktyvuodamas ugnikalnius, kurie ramiausiai snaudė daugelį amžių, judindami tektonines plokštes ir kontinentus, neatpažįstamai pakeičiantis lanšaftą. Tai išsigelbėjusiųjų bus, hm? kaip čia pasakius...
.
Bet atidirbta Kančios energija atiduoti Anunakiams taip sau nesiruošiama. Per daug jau nušvitusių ir atidirbusių Karmas sielų, kurios nusipelnė geresnio gyvenimo, nei trečios dimensijos Nibirų pragarinių pasaulių. Kaip Knygų Knygoje pasakyta, bus kruopščiai atsijojami pelai nuo grūdų. Kupranugariai lys pro adatos skylutę..
Neišvengiamai tvanas, žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai, pasiims didesnę žmonijos dalį, kurių sielos keliaus tiesiai į Nibirų. Kaip ir visas jų čia sukauptas auksas, kaip į kokį paskirstymo punktą .
Bet atrodo to dar maža. Jų emisarai, vietininkai Žemėje, turi ir kitų užduočių.
Britanijos sosto valdovė, reptilija persikūnijime, Drakulos palikuonė yra viešai pareiškusi, jog Trečiasis Pasaulinis karas neišvengiamas ir jis jau ne už kalnų. Atrodytų kam viso to reikia? Juk jie žino, kad Nibiru jau čia pat?
Nu jo. Prasprūdo tokia info į viešumą. Tai ką tuo nori pasakyti ?
-Tą ką ir sakiau. Štai dėl to Trečio Pasaulinio dar klausimas. Jeigu tikrai Jėgos Ten kovoja, tai `baltieji` neturėtų pralaimėti šią šachmatų partiją. Neturėtų leisti jam kilti. Manau čia ir bus tas indikatorius.
Tačiau kaip sakiau, anunakiams reikia kuo daugiau Kančios energijos. Visa ta iliuminatų, masonų, rodšildų ir kitokių inkvizitorių, satanistų velniava ir buvo karų ir nesantaikos kurstymas. Čia reikia prisiminti, kad visais amžiais buvo, kaip mes vadiname išsigimėlių, kuriems kitų kankinimas teikdavo malonumą. Taip buvo majų civilizacijos laikais, taip daug vėliau. Taip ir šiais laikais. Gali pasidžiaugti, minėdamas Spalio revoliucijos šimtmetį. Jiems nieko, net savų negaila. GULAG ai paruošti jau laukia.
Tai čia turi raumeny-savi šaudė savus???
-Eik tu, shaude to shaude. Pasakiau ką pasakiau. Tavo reikalas galvoti.
Baigiam šian tuos po string avimus.
Ir ramybės, ramybės tau....Nes bulviakasis jau arti, o kas sulauks, tai matysime.
Arba irgi nematysime, nes jau net ne mėnesių, o dekadų klausimas. Tik vėl nekišk man savo žodžių apie pasaulio pabaigą rugpjūčio 21-23 , nes tos datos niekas nežino. Net ir angelai. Tik Dievas. Bet apie Kali Juga pabaigą mąstyk.
Šiaip tai einame stiklą aprūkyti. Kaip tik bus pilnas saulės užtemimas. Gal kokias kyšančias ausis pamatysim?
Ar galiu jau atsinešti telefoną?...

Jietis 2017 m. rugpjūčio 13 d., sekmadienis, 12:31:11
NESENEKA NELIUCIJUI LXXVII
/Slapto pasiklausymo išklotinė/
.
Šian ganėtinai karšta ir tvanku. Todėl gal geriau apsieikime be svaigiųjų. Nebent pinta alaus, troškuliui numalšinti.
-Kaip pageidausite, „Jūsų Ekscelencija.“ Tai ir kiaulės uodega su žirniais nepamaišys?
Kas galėtų prieštarauti?
Vieningai vakaro pokalbį pradeda du garbūs, negarbanoti vyrai.
Beja, vis ruošiausi paklausti. Kada tu baigsi šią knygą? Juk kaip sakei, laiko jau nelikę. O kur dar korektūra, recenzija, leidybos subtilumai...?
-Knygų leidyba tai jau verslas. Visi rašytojai turi tokį tikslą. Per tai turi atsipirkti, kuo didesnis tiražas ir kuo didesnė skaitytojų armija. Bet kadangi aš neturiu tokio tikslo, o ir armijos, tai..
Tačiau yra vienas geras dalykas. Kas norėjo, tas matė kaip gimdomos knygos. Tiesa, ne viskas šiame virtualiame portale ir paviešinta. Yra tokių skyrelių, nuo kurių daug kam plaukai pasišiauštų, ar net šriubai išlakstytų. Tada ir čia pradėtų mane plūsti necenzūriškai.
Tačiau pažymėtina, jog tai ne vienos nakties, ar su Mūza vienkartinės sueities nuotykis. Tai išnešiotas kūdikis. O jų būna ir neišnešiotų ir apsigimusių...
Bet gal palikime tai virtualybei. Vis tiek niekas niekur nedingsta. Kaip Havkingas pasakytų-„Juodoje skylėje dingsta viskas, net šviesa, išskyrus informaciją. „ Taigi Akaši juostoje liks ir tai. Kam reikės, tas susiras. Grįžkime prie stalo.
Sakyčiau šian gvildenimui galėtume paimti kokią temą iš ef (F) raidės.
-Turi raumeny filosofija?
Kodėl gi ne?
Nedvejodamas antrina Neliucijus.
-Tai tada dar ir fiziką užgriebkime .
Iš pusės žodžio sutarę, du filosofai imasi kieto riešuto.
Jų aptarinėjami dalykai beveik niekada netelpa į normalius rėmus, nes dažniausiai nukrypstama į paranormalius ir kitaip, pasakytų nenormalius dalykus, kurių mūsų visuomenė nepasiruošusi dar priimti. Bet jiems tai ne kliūtis. Jie žino, jog ankščiau, vėliau, šį suklaidinta visuomenė praregės ir pradės ieškoti atsakymų į vis iškylančius neatsakytus klausimus. Jie turi ką pasakyti ir atsakyti vienas kitam. Ši šventa trejybė, kurią jie taip vadina, yra tarsi nuosavi marškiniai prie kūno. Todėl Sąmonė, Pasąmonė ir Nesąmonė visada šalia. Šios trys priešingybės, ne visada tiesiogiai suvokiamos, tačiau veikiančios sąmoningą elgesį.
Tai atsakyk man, gerbiamasis, gali ir Froido postulatais. Kodėl žmonės, darydami gėrį, padaro blogį ir atvirkščiai?
Užduoda suktą kausimą antrasis. Bet Neseneka nebūtų Neseneka, jei nežinotų pagrindimo.
-Sakiau be fizikos neapsieisime. O ir matematikos. Ieškok šaknies ir pasitelkime prastinimo veiksmą.
Supraskime vieną dalyką, kad vietoje niekas nestovi. Viskas evoliucionuoja ir yra nenuilstamame judesyje. Netgi mūsų menės vaišėmis nukrautas ąžuolinis stalas, kuris čia nuo jo atsiradimo, nuo krokosmečio laikų, niekada niekieno nebuvo pajudintas iš savo vietos, dėl jo sunkumo. Tai žinok ir jis pastoviame judėjime, besistengdamas išlaikyti užduotą jam formą. Paimk pačią mažiausią jo dalelę, molekulę, gal atomą ir pamatysi, kad elektronai, skriejantys apie branduolį, nėra statiški, kaip mokyklinio atomo modelio pavyzdys. Jie nepaliaujamai juda pagal Visatos dėsnius.
Bet tada ir klausimas. Kokia jėga juos verčia judėti, nesustoti ir nepavargti? Juk pagal Žemės mokslininkų termodinamikos dėsnius, Perpetum Mobile yra neįmanomas? Kur ta jų baterija, akumuliatorius, ar vis pakraunamas kondensatorius? Kas moka už tą jų eikvojamą energiją?
-Štai čia ir visa esmė.
Mąslusis mąstytojas atsistoja ir reikšmingai iškelia savo smilių. Taip parodydamas klausimo svarbą.
-Tu man pasakai. Kaip taip atsitiko, gyvendami nieko nekainuojančių energijų okeane, esame priversti už tai mokėti?
Turi raumeny N. Teslos pasakymą, kad kiekvienas kvadratinis metras eterio, kas sekundę atiduoda penkis kilovatus elektros energijos ?
-Tai ne. Tu kaip ir daugelis, tikriausiai nė nežinai, kad Mendelėjevo lentelė prasideda, turėtų prasidėti nuo pirmojo elemento, nuo Eterio, kurio, deja, ten nėra. Ir niekas apie tai net nekalba.
Taigi, kaip sakiau, viskas yra nesibaigiančiame judesy. Viskas aplink mus ir mumyse vibruoja, banguoja, vilnija, siūbuoja...
Tai jo. Jau pradedi kartotis. Gal išgerk bilobilo, jei turi. Galiu priminti tavo kažkada rašytą eilių:
.
FIZIKA
.
Fizika ne muzika? Kas sakė taip?
Tik užrašyta gal skirtingai.
Šis stalas, langas, medis kur kieme
Su šakomis siūbuoja vėjy įnirtingai.
...
Žinia, juk viskas virpesiai yra
Vibruoja mums negirdint čia, čia, čia.
Ir oras ir erdvė aplink pulsuoja
Žmonių kalba, ir auto kur gatve važiuoja.
Ir tai, kas aplink mus ir mumyse banguoja.
Tai jūra, okeanas, ar kaip kas įsivaizduoja.
...
O ką šviesa? Kas kvantai, pliūpsniai ir kvazarai
O kas gi, gravitacija, ciklonai, ar pulsarai?
Tik tai skirtingų dažnių skalėj sutalpinta
Ir sąveikauja harmoningai , nes protingai padalinta
...
Yra bangų, stygų teorija, sakot ekstravertiškos?
O bangos jei panašios, tai vadinas koherentiškos.
Bet gali būti virpesiai ir priešingos krypties,
Kaip žmonės tos, ar skirtingos lyties.
Kurie vis konfliktuoja, dar kažkaip nervus gadina
Taip skleidžia jie bangas, kurios viena kitas gesina.
...
Taigi, tai kur ta fizika?
Ar fleitos, smuiko, mušamųjų garsuose?
Kai skamba visų mūsų ausyse.
Tik užrašyta skirtingai, kitaip
Vienaip, antraip, kad susigaudytume mes kažkaip.
Ne pošakny, ne laipsniu, dar kažkuom
Nepanašiai, tik penklinėm, natom.
...
Tai pagaliau sau nusakyt galiu kaip seką, aibę
Nuo atomo, molekulės, amebos, to, ano, kas nesibaigia
Visi pulsuoja, kruta, virpa, birbia, trata, traška, skleidžia garą
Kiti apjungia, daugina, sumuoja, renka kaip nektarą
Į didelį tą virpesių orkestrą, chorą
Bet tu girdi tik altą, tenorą , dar baritoną.
.
Einame toliau.
-Štai čia ir aptarinėjamos temos esmė, vinis jei nori. Sutiksi tikriausiai, kad Žemė nėra Rojus. Ir visi gyviai, padarai ir kitokios žmogystos, gyvena trečios dimencijos pragariniame pasaulyje. Kuris kažkam labai reikalingas, nes gamina energiją. Ypatingą energiją, kurios KAŽKAM labai reikia. Ir atėjus laikui, ateina jos pasiimti, kaip Dievai į savo „vynuogyną susirinkti derliaus“.
Sukonkretinam, nepaliekam palaidų galų. Apie ką čia kalbame?
-Kalbu apie ypatingą energijos rūšį-Kančios energiją. Taip aš ją pavadinau, nes lig šiol niekas, niekur, niekaip apie tai nėra įvardijęs. Būtent šios energijos gamybos fabrikas mes ir esame. Sutik, visas mūsų gyvenimas , tai amžina kančia, su laimės akimirkomis, su trumpomis prošvaistėmis.
Tai jo. Su nuraminimu „PAR ASPERA-AD ASTRA“. Bet tai tik skambūs žodžiai ir nieko daugiau.
-Neapsirik. Tai būtent tas lobis, kurio ir buvo pareikalauta iš Jėzaus Kristaus, atperkant jo išsirinktą tautą, kaip labiausiai puolusią, bet vis tiek Visagaliui brangią. Kaip ir visos kitos.
Nu jo. Kitas ginčitusi. Juk Kristus tikrai galėjo išvengti tos savo kančios ir parodyti liuciferiui savo galią. Bet pasirinko kančios kelią. Argumentai būtų kaip uola, jeigu žinotumei kas sandėliuoja tą kančios energiją, kur ir kokiam tikslui.
-Taip stepas paskui stepą ir priėjome prie paranormalių, nenormalių reikalų.
Štai čia jau tikrai išimk akumuliatorių iš savo telefono, nes ir tie, kurių ausys labai didelės, gali pradėti sukioti pirštą prie smilkinio. Savo.
Pasakyta-padaryta jeigu jau tokią intrigą. Tai įdėmiai klausome, aukštai kerpamas pone, vadinantis mane paprastai...
-Bet apie tai jau rytoj. Turėk kantrybės, kuri vertinama visuose pasauliuose.

Jietis 2017 m. kovo 2 d., ketvirtadienis, 13:15:13
NESENEKA NELIUCIJUI LXXX
/slapto pasiklausimo išklotinė/
.
-Mielas Neseneka, šian grįžkime prie mūsų seniai paliestos temos ir išsiaikinkime kai kuriuos dalykus, kurie svarbūs ir mums nūdienos sąlygomis.
-Ką turi raumeny? Kas taip neramina mano ištikimą draugą? Kokia neišgvildenta tema verčia tave pradėti mūsų pokalbį, pašiurpusia dilbių ir nugaros oda?
-Nei čia pašiurpusia, nei ką. Tiesiog pati tema tokia, sakyčiau šiurpą kelianti. Kas prie tos temos nesiliečia, gyvena sau ramiai, ramų statistinio matricos gyventojo gyvenimą. Bet mes gi ne tokie. Sutiksi, neramios mes dušios?
-Kalbėk aiškiau. Ir iš vis, laikas būtų visiems pradėti mažiau šiukšlinti eterį. Pasiimi laikraštį pasiskaitinėti greituoju būdu kas vyksta pasaulyje, tai esi priverstas skaityti „romanų ištraukas“, kol supranti apie ką ten autorius. Dar visai neseniai užtekdavo perskaityti tik antraštes ir jau galėdavai susidaryti bendrą vaizdą. Dabar gi, taip ta matrica išgudrėjo, kad antraštės visai ne apie tai, kas kalbama straipsnyje. Žodžiu-smegenų skalbyklos dirba pilnu pajėgumu.
- Na tai gerai, įtikinai. Bet man rūpima tema ypatinga, sakyč paranormali, beveik nenormali. Nes žiniasklaidoje apie tai tik dūmai. Turiu raumeny NSO fenomeną. Net NASA informacija tokia skupi, kad aišku tik tiek, kad nieks neaišku.
-Baik tu su ta NASA. Ji užsiima visai ne tuo ką deklaruoja. Ar tau jie kada paaiškins kokį ten Marse stato miestą, drauge su reptiloidais, mūsų globalistams, atvirame planetos paviršiuje, kur žaliuoja spygliuočių miškai? Ar tau jie kada paaiškins su kokiais antigravitaciniais skraidymo aparatais skraido pirmyn ir atgal, užsukdami ir į Mėnulį?
Gerai, jeigu jau užkabinai tokią temą nuo kurios ir man atsiveria nervas, tai susitariam, neši mobiliakus į priemene. Nenervuokime tų su ausinėmis kažkur sėdinčių reptiloidų.
-Supratau. Atsibosta vis išiminėti `batareiką iš mobiliako`? :)
-Ei, a gidž, bachūras, ir duris uždarai.
.
Kaip įprasta tokiais atvejais, šeimininko menėje ištartas burtažodis-„stalelį pasidenk“, maloniai nuteikia pokalbio dalyvius (ir reikėtų neatmesti tokio nuojautos-nematomus padalyvius). Aptarinėjama tema delikati. Nors stalelis pasidengęs ne delikatėsais, tas netrukdo pašnekovams nuoširdžiai ir atvirai bendrauti. Žinant kad niekas nesukinės piršto prie savo smilkinio. Neduok Die, dar prasigręž.
.
-Gal pradėkime nuo to, kad Amerikoje, turtuoliai dabar finansines investicijas daro ne į naujų verslų, gamyklų plėtrą, o bunkerių statybą. Būtent, rimtų požeminių slėptuvių statybą. Yra net atskiri karteliai kurie tuo specializuojasi. Su patogaus ir greito privažiavimo galimybėmis, net helikopterių nusileidimo aikštelėmis. Mažą ką. Kad apokalipsės atveju neprastovėtumei kur nors gatvės kamščiuose. Ir patikėk, išsipirkusiųjų ten vietas ne dešimtys ir ne šimtai. Tai netgi pelningesnis verslas, nei viešbučių statyba. Patikėk manimi.
.
Taria jam Neseneka.
-Bet tai tuščias reikalas. Neišgelbės jų jokios slėptuvės.
-O tai ką daryt, ką siūlai?
Akis pastatęs klausia jo Neliucijus.
-Geras klausimas.
Susimąsto Neseneka.
-Netgi tai yra geriausias klausimas, kadangi aš neturiu atsakymo į jį.
Bet kartą taip giliai užkabinai, pabandykime kai ką išsiaiškinti. Gal ir rasime kokį tai bendrą vardiklį.
.
Du garbūs, garbaus amžiaus pašnekovai, sėdėdami patogiuose krėsluose, geria ir užkandžiauja paprastus, bet ne prastus valgius ir gėrimus. Kad kalba sklandžiau rištusi, vienas kitą vis paragina pakelti taurę, ištariant preteksto `formulę`su intencija, nelyginant kokie tai būtų ypatumai rusų generolo medžioklėje.
.
-Jeigu tu sakai pradėkime nuo to...,tai ir pradėkime.
Pradeda Neseneka.
-Apokalipsės neišvengt. Klausimas tiktai-kada ir kokios? Bet tai kas nuo mūsų nepriklauso, nereikėtų labai ir pergyventi. Yra Kas tuo Rūpinasi. Bet kai kuriuos dalykus ir mes turėtume numatyti, žinoti, kad nepadarytume lemtingos klaidos. Tik tikėtis kad matrica tau ką nors, tavo naudai paaiškins, tikrai neverta.
-Aha. Tai būtent dėl tos priežasties aš tave aplankiau ir bandau „patraukti už liežuvio“. Iš kur daugiau aš galiu tikėtis teisingos informacijos, kai neturiu jokių paranormalių-nenormalių gebėjimų?
.
Pasipiktinusiai klastinga veido išraiška ir primerktomis akimis provokuoja Neliucijus.
.
-Čia tau jokie UFOnautų klubai nepadės. Patys būdami neregiai, ieško juodos katės juodame kambaryje. Įsivaizduoja ufonautus medžioja. Kai tuo tarpu patys yra po padidinamuoju stiklu. Su visais suskaitytais plaukais. Tame tarpe ir ant galvos.:)
.
Su humoristine gaidele, kas priimta jo ne per didžiausiai didenybei, nuskaidrina aplinką pašnekovai.
.
-Bet mielasis mano Neliucijau, turiu pastebėti ir perspėti tave. Yra silpnas tavo tikėjimas. Negi tu galvoji, kad tavo Dievas apleis savo“ Vynuogyną“? Silpnas tavo tikėjimas, silpnas.
.Reikšmingai akcentuoja šią vietą vedantysis ir paragina pakelti taurę dabar ir už šventąją Dvasią.
-Tai gerai. Sakykime pasistiprinau savo tikėjimą. Na ir kas ? Kas man iš to?
.
Neatlyžta žingeidusis.
.
-Tu man pasakai, kur pasidėjo visi dinozaurai, kurių kitados Žemėje buvo milijonai? Tavo mokslininkai randa kaulus tik pavienių individų, kurie naturalia mirtimi žuvo dar iki To.
Tokie sutvėrimai tai ne adata šiene. Kur tie griaučiai, kur tie skeletai, a ?
Nežinai? Tai aš tik tau ir kaip tau pasakysiu , su sąlygą, kad niekam nesakysi.
Jie visi sėkmingai perkelti, teleportuoti į kitą, saugią, tinkamą jiems evoliucionuoti planetą. Taip, taip, gali čia nesijuokti. Lygiai tas pat laukia ir tavęs, jeigu...Nebijok, dabar tau Nojaus arkos nereikės statyti.
.
Staiga dingsta šelmiška šypsena Neliucijaus veide. Akys stoja stulpu ir nuo galimų klausimų, žodžiai ima strigti burnoje. Tarytumei mikčiojančio mokinuko gerklėje, mokytojai paklausus kodėl šis nepuošęs namų darbų.
.
-Tavo NASA nieko nekalba ir nekalbės apie jokias Nibirų, kol pats nepamatysi savo akimis, artėjančios iš už mūsų Saulės, kairiąjame jos flange. Kaip jau kažkada tau akis atmerkę buvo ZETai. Bet tu ir tada Jais netikėsi. Toliau sau baliavosi ir imsi banko kreditus. Ką Jie ir sakė.
Taigi, būk ramus. Tau čia ne Maximas, bet apie viską pagalvota.
Tokie štai pamatai, mielas mano drauge. Tačiau yra vienas dalykas kuris tikrai vertas mūsų diskusijos, nes kaip sakiau, viskas „pastatyta ant kortos“. Ir jeigu nežinai lošimo taisyklių, tai geriau net nesėsk prie lošimo stalelio.
-Apie kokį `pokerį` tu čia kalbi?
.
Truktelna vėl už liežuvio svečias.
.
-Tai yra pats svarbiausias klausimas, kuri ne tik mes turime žinoti. Tai šiek tiek praversiu tą užsklandą tik tau, su sąlyga, kaip sakiau, kad niekam nesakysi. :)
-Nagi, nagi? Įdėmiai klausome.
.
Pagaliau išlaukęs ko tikėjosi svečias, pastato ne tik akis, bet jau ir ausis.
.
-Pradėsiu nuo to, kad ateiviai nėra nei blogi, nei geri. Jeigu jų interesai sutampa su mūsų, tai tie vadinasi geriečiai. Jeigu ne-blogiečiai. Ir Jie lanko mus, mums nežinant įvairiais tikslais. Kas domisi augmenija, gyvūnija, kas naudingomis iškasenomis, kas žmonijos genofondu...Kas šiaip turistauja.
Dabar kada jau mūsų Žemė , atlikusi savo misiją Visatoje, pereina į Naująjį ciklą, naują kokybę, dimensijų šuolis pakeis viską. Bet mūsų motinėlė Žemė taip myli mus, savo vaikus, kad pati Saulės Orbitoje skriedama neįtikėtinu ir tau sunkiai įsivaizduojamu greičiu, laiko prisipaudusi prie savęs mus, kad jokia išcentrinė jėga neleidžia mums kaip šapeliams atitrūkti nuo jos, dėka motiniškų gravitacijos jėgų. Net ir didžiausių kataklizmų laikotarpiais, motinos niekada neišsižada savo vaikų ir kaip katės nagais gina juos iš paskutiniųjų. Netgi Jos pačios ašigalių averso atvejais.
Štai čia iš Niekur ir atsiranda „Visatos vaikų teisių gynimo tarnyba“, kuri įgaliota mumis pasirūpinti.
Tą Ji ir darys. Atskris aibė kosminių antigravitacinių laivų, kurie ir perkels kai ką laikinai, kai ką amžinai į kitas gyvenimui ir tolesniam evoliucionavimui planetas. Problema mūsų- kaip atpažinti tuos į kurių laivą sėsti. Pasakysiu aiškiai. Nepasitikėk savo protu. Juos atskirsi tik savo širdimi. Jei jausi kokią tai baimę,-nelipk. Nors sakoma, kad kiekvienam vartai bus atverti pagal kiekvieno asmenines vibracijas. O TIE Jų laivai, tai gyvi organizmai. Jų korpusai iš protingų molekulių. Prieš mūsų valią niekas neturi teisės taip sau pasiimti Homo Sapiens. Bus imamasi įvairiausių gudrybių, kad įtikinti mus. Pavyzdžiui: Ar tu nenorėtumei, kad tau išgydytų visas ligas akimirksniu, kad vėl pasijustumei kaip jaunystėje, pačiame jėgų žydėjime? Aišku kad norėtumei. Ir jų technologijos tai leidžia. Juolab kad pats savo akimis matysi, kaip tavo kaimynai, buvę chroniški ligoniai, net luošiai, pereina `pasagos formos duris`, nelyginant aerouoste metalų detektorių, patikros vartus ir išeina visiškai sveikut sveikutėliai? Aišku kad ir tu eisi.
Va štai čia ir slypi „žarijų duobė“.
Atvyks dauk įvairių rasių ir su įvairiais tikslais „gelbėtojų“, iš kurių dalis, labai vertingos Visatoje žmonių energijos pasivogti. Kiti, šviesos angelai iš Plejadžių, ar Andromedos, su tėviška gelbėjimo misija. Dar kiti ieškodami darbo jėgos savo nelabai tobulose gamyklose, kur darbo neatlieka ar negali atlikti robotai. Dar kiti –su seilę tystančiu apetitu, kuriems žmogiena yra delikatėsas, kaip tau avienos šašlykas, ar jautienos kepsnys. Tuo pats įsitikinsi, pasidomėjęs inkų ir majų civilizacijos `dievais`, kuriems buvo aukojami gyvi žmonės. Jų dar išlikę piramidės, gausiai aplaistytos žmonių krauju.
Tarp kita ko, ju aukojimo kulto statiniai tai yra tikli Lenino mauzoliejaus kopija. Jei dar tiksliau, tai šis mauzoliejus yra anųjų tiksli kopija. Pamastyk kada nors apie tai, ką tai reiškia.
Dar kiti ateiviai ir šiais laikais atskrenda ir pas juos labai vertinamos kraujo plazmos. Štai iš kur Amerikoje tos karvių lavonų gaišenos.
Homo Sapiens energija-tai energija sukaupta per daugybes reinkarnacijų, kurios įgyjamos per kančias. Todėl visos lkančias. Todėl visos ligos ir negalavimai yra Karminių procesų išdava.
Kada tu pereisi per tokią „ gydančią pasagą“, iš tavęs bus paimta toji energija. Taip, tu išeisi visiškai sveikas, bet jau-zombis. Be sielos.
Amen.
.
Stojus nejaukiai tylai, žingeidusis Neliucijus, bando ieškoti išeities toliau klausinėdamas, nelyginant ieškodamas šviesos tunelio gale.
.
-Kaip suprantu, tada mes ir pamatysime tuos ateivius, kokie jie.
-Tai labai plati, atskira tema. Gal kada kitų syk. Tik reikėtų pastebėti tai, kad jų neįsivaizdojamai daug. Nuo humanoidu, lygiai tokių kaip mes, reptiloidu, insekticoidų, kurių beje, svečias vis aplanko mūsų garbujį Gunarą iš Smėlėtų abservatorijos. Ir dar daug, daug visokiausių, mums neįsivaizduojamų protingų būtybių. O dar tų rasių įvairovė kokia“? Vien mūsų Galaktikoje pvz. reptiloidų yra apie 40 rasių. Taip kad, „dumai Fedia. „
-Kad būtų dar aiškiau apie ką kalbu, tai tau pasakysiu kaip ateiviai mumis manipuliuoja.
Visi galvoja, kad Antrajį pasaulinį karą pradėjo vokiečiai, o jį laimėjo rusai. Kai iš tikrųjų karas vyko tarp keturių ateivių rasių-reptiloidų, zetų, drakonianų ir šiauriečių. Žemės gyventojai buvo tik „patrankų mėsa“. Pasidomėk pats ir rasi liudijimus, kad visada ties fronto linijom kabėdavo ir kažkokios tai skraidančios lėkštės. Pasakyk man kur kaulai tų 20 milijonų žuvusiųjų rusų kareivių, kuriuos Stalinas siuntė į mirtį po šešis su vienu šautuvu , 18 milijonų vokiečių ir sajungininkų lavonų kaulų?
Lygiai tas pat vyksta dabar. Tu galvoji, kad Islamo teroristai kovoja prieš krikščionus ? Arba Amerika su Rusija? Tiesa vėl anapus. Nesiplėsiu, bet pasakysiu tik tiek, kad tai karas tarp Amerikos reptiloidų su Rusijos Pu... šiauriečiais dėl kosminių portalų, vartų į Visatos koridorius. Jie kaip tik tuose `karštuose` Irako, Irano, Sirijos, Krymo taškuose. Bet kaip sakiau, apie tai kitą kartą.
Gal dabar tau aišku kas čia mus „ pralošinėja ant šachmatu lentos“? Gal dabar tau aišku kokiai `eksportinei prekei` Amerikoje paruošti nesuskaičiuojami kalnai plastikinių karstų?
www.youtube.com/watch?v=1KexdfLFovU
Tik labai neapsirik. Panašūs konclageriai paruošti ir dabartinėje Rusijoje. Ta pati šėtono penkiakampė ant Amerikos vėliavos , ant Rusijos Kremliaus kuorų, komunistinės kinijos ir šiaurės Korėjos vėliavų .
Kai prasidės suirutė, nebus elektros, miestų gyventojai pakriks. Vieni pradės plėšikauti, kiti keliaus į kaimo vietoves. Tada valdžia pradės organizuoti tariamus žmonių vežimus į maitinimo punktus, kur gaus nemokamai pavalgyti. Tam bus ir autobusai paruošti. Tiktai niekas nežino, kad bus pristatyti būten ten, kur tie saugomi `Globos namai`.
.
Po tokio paprotinimo, ko gero ne vienam gali pavažiuoti protas. Štai kodėl garbusis Neseneka ne su bet kuo kalbasi tokiomis temomis. Štai kodėl jis liepia išnešti telefonus į verandą. Štai kodėl jo pašnekovui Neliucijui atvėpęs apatinis žandikausi vis nesusičiaupia.
Matydamas kad jau prarado pašnekovą, kalbėtojas bando perjungti registrą, skambesius tembrus ir tonacijas keisdamas iš minorinių-į mažorinęs, stilių iš roko-į „kantri“., tikėdamasis kad nuo to padaugės ir kantrybės. :)
-Bet, mielasis mano drauge, nėra viskas taip beviltiškai blogai. Tik reikia žinoti ir suprasti pagrindinį dalyką.
Šiame dimensijų virsme, kas ko laukia to ir sulauks. Jeigu tu vis kartosi-rusai puola, rusai puola, tai tokį agregorą ir užauginsi. Ir tai įvyks. Pajėgus juk suprasti, kad šioje matricoje, tūkstantį kartų pakartotas melas, tampa tiesa?
Tave išgelbės tik pozityvios mintys ir begalinė meilė Pasauliui.
Amen.
-Nu gerai, jau gerai. Tik pasakyk dar kaip atskirti tuos ateivius. Kurie čia ateis sielų pasivogti, o kurie Dievo „vynuogynu“ pasirūpinti?
Dievo vynuogyną saugo Aštaro komanda, kurio erdvėlaivis pastoviai `kabo` netoli Žemės. Jis yra paraleliniame pasaulyje ir didesnis už mūsų žemę. Aštaras pats yra kilęs iš vienos Sirijaus planetų. Kaip beje, ir Jėzus Kristus. Taip kad, gali nesibijoti jokių meteoritų, kometų, ar kitokių pavojingų Dangaus šiūkšlių, kurios gali sužeisti Žemę, išvesti iš orbitos, ar ją suskaldyti. Kaip ir neprašytų protingų, bet turinčių blogų kėslų Visatos `svečių`. Tačiau kadangi virsmo situacija ne ektraordinarinė, gali prisitatyti visokiausių „gelbėtojų“.
Taip kad, reikėjo vaikystėje daugiau skaityti pasakų. Būtum supratęs, kad knygose pieštas Saulės Raitelis, tai to paties veido Aštaras. Būtumei supratęs , kad nekaltų mergaičių aukojimas drakonui, tai tie patys drakonianai ir jokia tai pasaka. Kad Senajame Testamente aprašoma gyvatė, sugundžiusi Adomą ir Ievą- tie patys reptiloidai.. Su kuriais mes dalinamės mūsų Žemę ir kurie kląstingai manipuliuoja mumis, valdydami iš Žemės ir iš Mėnulio matricas.
Ir negalvok, kad ankščiau mūsų žmonės buvo kvailesni, sukūrę tokias kultūras kaip Baroko, Klasicizmo, Rokoko...Kad tiek parašę knygų ir kitokių sukūrę meno ir filosofijos šedevrų, ko nesugeba mūsų dabartiniai kompiuterių vergai. Yra pasakyta- kiekvienam savo.
Tai tokie pamatų apmatai šiame Samsaros rate.
Amen.

Jietis 2016 m. kovo 20 d., sekmadienis, 12:19:44
NESENEKA NELIUCILIJUI XLX
/Slapto pasiklausymo išklotinė/
.
-Aptarėme žemiškus reikalu, laikas pereiti prie-dangiškų. Tai gerai kad nėra pašalinių ausų, nes pašalietis ir nelabai ką suprastų. Bet nugirdęs, padarytų toli siekiančias išvadas. O paskui sugedusio telefono principu, būtinai padaugintų.
--Pokalbis ir įdomus ir aktualus nusimato. Bet tavo vaišių stalas neleis man giliai filosofiškai mąstyti, kol regėjimą gadins serviravimas, turinys ir taurūs gėrimai.
-Suprantu tave, kaip visada. Bet pereikime prie esmės, pakėlę aukštyn tauro ragus ir užkandę kepto fazano.
-Tai būkim sveiki.
--Ir už miglotą ateitį.
...
--Pagalvojau, ar tik vėl nepradėsi apie savo numylėtinę Nibiru? Che,che.
Šelmiškai mesteli Neliucilijus.
-Kad yra ir daugiau meilužių.
Nepasiduoda Neseneka.
-Matau šia prasme atsilieki nuo gyvenimo diktuojamo tempo, nes kaip suprantu, labiau linkęs pilvo vergavimui, nei sąmonėjimui. Bet nemanyk kad paliksiu tave kerpėti ir sąmanoti. Tai tave galimai pražudytų. Nes jeigu neturėsi, tai iš tavęs bus paimta ir tai ką dar turi.
--Kur link lenkia mano ištikimasis draugas? Ar ne Biblija cituojam?
-Būtent. „Kas turi, tam bus pridėta...“
--Na, iš manęs nelabai yra ką ir atimti. :/
Pagalvoja svečias.
- -Gal akmenį iš po galvos miegant? Ir ko vertas mano apsiausto slepiama šarvo liemenę? Pagaliau kad ir kardas makštyse? Tiesa, damasko plienas vis dar turi savo vertę. Bet ar to reikia mūsų Dievams?
Vėl ragus pildydamas gintarinės spalvos gėrimu, šeimininkas tęsia ką yra pradėjęs. Tik kad pokalbį pakreiptų į reikalingas vėžes, pradeda iš toli, labai toli, aplinkkeliais.
-Žinau tau nereikia aiškinti apie korėjiečių simboli, kuris atvaizduotas jų vėliavoje, bet čia glūdi esmė.
--Kalbi apie apskritimą In ir Yang?
-Tai ne apskritimas, o erdvinė figūra, rutulys. O rutulys, kaip žinia-tobulumo simbolis. Dar iš Euklido geometrijos, atstumai į visas puses nuo centro yra lygūs. Tai yra tobula net ne figūra, o Dievybės simbolis. Ne kokia ten daugiakampė žvaigždė, ar tuo labiau kryžius.
Bet tas paminėtas simbolis yra užpylditas juodai ir baltai, dviem energijomis, moteriškuoju ir vyriškuoju pradais.
--Na taip. Bet kur lenki su tokia mistine preliudija?
Jau nekantraudamas bando raginti savo pašnekovą.
-Persikelkime į dausas ir pabandykime pabūti jei ne pusdieviais, tai bent angelais, kuriems pavaldūs toliai begalinėje Visatoje. Ir jeigu persikeltume dar ir laike, tai pamatytume kaip atrodė mūsų Žemė žilų žiliausioje senovėje. O atrodė visai kitaip. Ir Vedose rasi užuominų, jog tada nebuvo dienos ir nakties. Nes danguje spindėjo dvi Saulės. Dėl mums nežinomų priežasčių, „Dangaus inžinieriai“ greičiausiai dėl karo veiksmų, ar karingų sielų ambicijų, eliminavo vieną iš Saulių. Nuo tada ir prasidėjo visos mūsų Žemės nelaimės. Likome vaikai be motinos.
--Sutinku kad taip buvo, kad buvo amžina diena. Netgi sutikčiau jei pasakytumei, jog ir mėnulio tada nebuvo. Bet kur dingo toji antroji mūsų Saulė? Ar čia nebegalioja energijos kitimo ir tvarumo dėsnis?
Ar nebus čia toji tavo `mylimoji`, išvesta iš orbitos? Kaip ir laikas jai sugrįžti, tęsti misiją. 3600 metų ciklą apsukus?
-Yra kitokia nuomonė. Klausyk ir dėkis į galvą, ko neišgirsi niekur, tuo labiau savo provincijose. Kadangi esame fotonų juostoje, pirmiausiai susidarys elektromagnetinių bangų rutulys, kuris veiks visų žmonių sąmonę. Bus Jis matoma tik po kelių metų fiziniame plane.Taigi bus atstatomas teisingumas, išaukštinami vyriškasis ir moteriškasis pradai, jų sąjunga. Dėl ko bus atstatytas balansas ir harmonija žmonių gyvenimuose. Tai stebuklas, kurio galimai mes verti. Tad siūlau dabar už tai po pilną, iki dugno.
--Hm? Kitas ginčitūsi. Bet ne aš. Valio ! Už šviesą tunelio gale.
Po tokios mistikos , labiau primenančios pasaką, įraudusiais veidais, du vyrai įninka į Dievo dovanas, kurias kas dieną pašlovina savo maldose, iš „Tėve, mūsų“, užsikišę už kaklų stalo servetėles, tarsi pienburniai seilinukus.
-Žinai, pagalvojau, jei kas klauso už durų apie ką mes čia, tai...
Pradeda garsiai kvatotis bičiuliai, kaip maži vaikai, besidžiaugdami nusimatančiais pokyčiais Danguje ir žemėje. Taipogi savo išskirtiniu žinojimu.
--Bet pala, pala.
Atkunta sugėrovas.
--Iš kur tu trauki tokius briedus, oi, vos nepasakiau briedžius?
Akis pastato klausiantysis.
--Ar tik nebus jau kokie sektantai tavęs `apvynioję`?
Susirūpina Neliucilijus.
-Ramiai, ramiai, brolau. Viskas kontroliuojama. Ar esi girdėjęs tokį terminą-kontaktuotojai? Jei dar ne, tai išgirsi. Jie turės pasiviešinti ir ne bet kam, o valdžios institucijoms. Aišku daug kas netikės jų `paistalais`, bet...
...
-Štai šitoje vietoje priversiu ir tave nepasiduoti euforijai, kažkokių neaišku kokių `kontaktuotojų` įkalbinėjimams, o įsijungti „Common sense“ ir pamąstyti. At tai ne migla akims, tikslu pridengti artėjančią Apokalipsę?
--Joooo. Kas jau kas, bet tu turi savybę reikiamu laiku, reikiamoje vietoje, užtraukti rankinį stabdį ir persimesti stūmtraukį ant priešingų bėgių, kai jau atrodo leki į bedugnę, sektantų linkui.
Na tai rėžk, ko dar neišrėžęs, nes matau kuo daugiau geriam, tuo labiau blaivėjam.
-Nežinau ar iš vis verta tau viską sakyti ką galvoju ir žinau. Nes kai tik kam prasitariu, tai kaip mat visos jau mūsų, mums padovanotos blakės prisipildo krauju.
Ai, bet tegul klausosi ir jie, nes tai vienodai palies visus. Lai ruošiasi visi tai Teismo valandai.
--Nu čia dabar? Negrįžtami procesai vyksta tavo smegduobėje? Viską taip gražiai aptarinėjome, kaip kokią vaikišką pasaką, o dabar še tau kad nori, vos ne Armagedonas. Hm?
-Kam reikia, tas seniai viską žino, visą scenarijų, bet įsivaizduok kas bus, kai visi sužinos. Prasidės baisi, nevaldoma panika.
--Nu jo. Su panikuotojais laive mes greitai susitvarkome. Pagal jūrų teisę, laivo kapitonas aršiausiajam avinui-šūvis į kaktą ir baigta. Ėriukai vėl garde. Bet tai kur ta priežastis, priežasties pasekmės dėsniui? Įdėmiai klausome, gerbiamasis. Tęskite ką pradėjote.
-Spėjai jau pamiršti ką kažkada emocingai aptarinėjome. Tada buvome panašūs į profesionalus astronomus, kurie savo rateliuose diskutuodavo ir dalindavosi ne kiekvienam mirtingajam neprieinama ir net draudžiama informacija.
--Tu čia iš serijos apie žalius žmogeliukus?
-Apie. Bet ne apie tuos dabartinius banderovcus ir banderlogus, iš Dono baso regiono.
Viskas dėliojasi jų naudai. Nė nepamenu kiek jau metų praėjo, kai ZETai mums atskleidė kai kurias Visatos paslaptis. Ir darosi panašu, kad jie neblefavo. Šią būsimą situaciją Jie jau tada aprašė. Tik tą antrą saulę vadino ne Nibiru, o Planeta X. Ir kalbėjo, kad kai žmonės pamatys tą antrą saulę savo akimis, vis tiek tuo netikės. Dar labiau, ims džiūgauti, švęsti, baliavoti, imti kreditus, nesuprasdami , jog tai jų–paskutinioji.
--Nu žinai ką, eik tu NATO su tais savo paistalais. Kokį šūdą tu čia pili iš tų savo molinių ąsočių, kad šviesios gyvenimo spavos, tampa purvinomis, kad rožinė pasaka virsta į siaubo trilerį?
Kur tavo ir mano garbės kodeksas, kurį mes įpratę ginti ginklu? Jeigu pamiršai, tai aš tau priminsiu. Daugiau nė žodžio neištaręs, Neliucijus pakyla nuo užstalės. Ir metęs po kojomis Nesenekai baltą pirštinę, nueidamas šūkteli.
-- Rytoj, ryte, auštant, laukymėje prie dviejų ąžuolų. Be jokių sekundantų. Tavo lavoną lai varnai išnešios.
Tvirtais ir ryžtingais žingsniais patraukia į priemenę, kur sudėti jo „dideli, didelio stalo įrankiai“, kardai ir mėšlo šakės.

Jietis 2015 m. sausio 20 d., antradienis, 11:28:18
Neseneka Neliucilijui LXXXV
/slapto pasiklausimo išklotinė/
.
---Palikime tas visas kundalini energijas ir nusileiskime į žemę. O čia, žemėje, pats žinai, pekla.
===Nu, nu? Kas mano prietėliui, kokie negerumai užspaudė staiga?
---Nei čia staiga, nei ką . Tiesiog-toks gyvenimas.
===Gyvenimas-gyvenimu, bet jei įsikalbėsi, išsipasakosi, palengvės. Lyg savo nešulį pasidalintumei su kažkuo. Šiuo atveju su manimi.
---Aha, pulkim ant kelių, liu, ir apsibliaukime liu, liu. Nesulauksi.
===Vėl ešerį statai. Matau iš akių, kažkokios liūdnos, tai ir paklausiau.
---Tai pats sakei, kad reikia džiaugtis, jog eksternu einame šią „Ašarų Pakalnės Mokyklą“. Ir gyvenimas dėl to toks trumpas, kad netektų amžinai kankintis. Viskas turi pradžią ir pabaigą.
=== „Žinok, kokie laikai, tokie ir žmonės. Tokie laikai - aklus bepročiai veda.
„, pasakytų Šekspyras.
Nesiginu, sakiau taip. Ir dar sakiau, kad visi daro tą pačią klaidą, galvodami, jog su saule gyvens. Dėl to nebrangina nei savo, nei svetimo gyvenimo.
---Tik nereikia man aiškinti, kad visi darbai kenksmingi sveikatai. Vieni kūnui, raumenims, sąnariams, kaulams, kiti galvai, o nervai visiems. Ir neaiškink man kad žmogui kenksmingiausia jo paties gyvenimas.
===Ir kada tu išmoksi taktiškai, neįžeidinėjant kitų bendrauti su žmonėmis? Tai dabar, maždaug, iš anksto reikėtų pasikabinti ant kryžiaus, prieš pradedant kalbėti su tavimi?
---Gerai, jau, gerai. Nemindyk čia man sąžinės.
Pats prisiprašei, tai būk malonus dabar ir receptą išrašyti.
===Nagi, nagi, įdėmiai klausome?...
---Ai, lyg ir nieko ypatingo. Greičiausiai koks tai klasikinis atvejas iš skruzdėlių gyvenimo.
Kalba apie vaikus. Kaip sakei, maži vaikai spardo kelius, užaugę-širdį. Nedėkingi mano vaikai, nedėkingi. Lyg ir gyvenau, stengiausi, dirbau, ariau, kariavau dėl jų, o pasirodo niekam to visai ir nereikia. Bet suprasdamas ir kitų gyvenimus, jau ir tikėjausi, jog už tai, kai ateis laikas, pakraus mane, mano paties vaikai ant rogučių, išveš miškan ir paliks Dievo valiai. Na, šitai numatyt aš galiu, nes senais gūdžiais laikais, kai kraštas būdavo nualintas priešo antpuolių, niekas nesivozodavo su gyvais lavonais. Bet dabar, kada didėja didėjimas, mažėja mažėjimas, gerėja gerėjimas, auga apetitai ir gerbūvis netelpa nei į kišenius, nei į seifus, tikėtis tokios nekrikščioniškos baigties būtų kaip ir nebesuprantama.
===Hm? Klausausi aš čia tavęs, žiūriu į tave ir nebeatpažįstu. Tu čia, ar ne tu?
---A ką yra? Galiu ir nekalbėti. Kam iš vis čia pradėjau tą kalbą. Tikras mulkis esu, nors nusiraut paskutinius plaukus, kurių jau nėra. Tada nuo krūtinės, iš visų pažąstų, nors.
===”Numesk garą savo autoklave", dar sprogsi.
Nesiruošiu aš čia glėbeščiuotis su tavimi, reikšti užuojautą ir linkėti ramybės, ramybės, su rūškanai skaudžia mina veide.
Žinia, „Gerovė užliūliuoja sveiką protą,
O neganda mums atveria akis. „
Dalykas žinomas kaip pasaulis. Ne tu pirmas, ne tu paskutinis užlipai ant to grėblio. O kodėl užlipai? Matyt taip reikėjo. Dabar išgraužk. Turi ką turi, yra kaip yra. Berniukas suklydo, ant ... paslydo, o...
Visiems sakau ir tau sakiau, skaityti knygas reikia, geras knygas. Ten visa tiesa surašyta. Jei esi protingas, tai iš kitų klaidų būtum pasimokęs, ne iš savo. O dabar kas? Tik durniai mokosi iš savo klaidų.
---Tai gal užsidėk savo kimono su tuo pajuodyjusių nuo laiko diržu ir eime ant tatamio. Pažiūrėsime kuris čia iš mūsų, oi vos nepasakiau Byvis, o kuris Tešlagalvis.
===“ Kariai išdidūs, kaip dievai,
Ir nesileidžia skriaudžiami lengvai. „
Niekur aš paskui tave neisiu. Atsuk savo apsauginį vožtuvą, nuleisk garą ir niekur eiti nereikės. O jei kur paniežti, tai gali, kaip sakoma-„nepasitraukęs nuo kasos“, pasirinkti kas geriau, ar su mano plunksna pasikutenti kojų tarpupirščius, ar kaip ietimi, susismaigstyti kiaurai mąstyseną.
Bet grįžkime. Abu ne į tą dūdą pučiame. Transponuojuos pagal tavo valią.
Kaip pasakytų mūsų gerai žinomas ir gerbiamas Š, oi, vos nepasakiau Švyturys,
„Vaikų nedėkingumas gelia skaudžiau negu gyvatės įkirtimas. “ Bet ir „`Ingratitude`- ankščiau ar vėliau pražudo savo šeimininką“.
Tai čia laimėjusiųjų kaip ir nėra.
Tik šiuo atveju labiau reikėtų rūpintis ne tau, garbingam stoikui, o nedėkingumo šeimininkui.
Tavo atvejas sakyč klasikinis. Balzakas išsamiai aprašęs tavo gyvenimo scenarijų savo romane „Tėvas Gorio. “
---Gal ir skaičiau kažikados, bet tikriausiai tada man nepadarė įspūdžio, nebuvo aktualu, tai ir neprisiminiau. Atgaivink atmintį, trumpai .
===Pagrindinė romano problema ir yra vaikų nedėkingumas tėvams.
Tėvas Gorijo augino dvi dukteris: Delfiną ir Anastaziją. Jas beprotiškai mylėjo ir lepino, nes norėjo suteikti joms viską kas geriausia. Tačiau jis taip beauklėdamas savo dukras padarė dvi klaidas: viską joms davė ir pats nieko iš jų nereikalavo ir ištekino jas už nemylimų, bet turtingų vyrų, viena ištekėjo už grafo o kita už bankininko. Gorijo nežiūrėjo moralinių jaunikių savybių ir dukros dėl to jautėsi nelaimingos. Visi pataikavimai, aukšta visuomeninė padėtis ir turtas jas tik dar labiau išpaikino ir savo tėvą jau gyvenantį Vokės pensione jos lankė tol kol šis turėjo pinigų. Vėliau dukterų vizitai darėsi vis retesni ir retesni. Taip Gorijo mirė vienui vienas ir prie jo ligonio lovos nei viena iš dukterų nebudėjo ir į laidotuves neatėjo. Paskui jo karstą važiavo tik tuščios karietos.
Kaip matai, geraširdiško nesavanaudiškumo niekas neįvertina, iš to greičiau pasijuokiama.
---Prajuokinai tu mane su savo viduramžių pasakomis. Tikrai. Apie kokį čia tėvo vaidmenį matriarchato visuomenėje man aiškini? Pabusk ir supelijusio sapno, žmogau. Kur tu čia matei, kad tėvas šeimoje ką nors reiškia, išskyrus gerbūvio kūrimą, a?
Bet kalbėk, kalbėk. Pakėlei ūpą.
===Gerai, kalbam apvalainai, ne apie tave, o apie vaikus.
Paauglys, negalėdamas suteikti tau proporcingos dovanos už gyvybę, priverstas menkinti tave ir viską, ką tu jam duodi.
Jis menkina tavo žinias ir sako, kad tu nesupranti dabartinio jaunimo.
Menkina tavo pasaulėžiūrą ir elgiasi visai priešingai tavo vertybėms.
Menkina tavo maistą ir nevalgo jo.
Ir jis daro visa tai tol, kol pats netampa tėčiu ar mama.
Štai tuomet ir paaiškėja paslaptis, ką daryti vaikams su dovana, gauta iš tėvų. Pasirodo, jie gali ją atiduoti savo vaikams. Štai tuomet jų akyse tėvai vėl tampa protingi ir sukalbami. Ir atvyksta jie pas juos į namus kaip laukiami svečiai. Kaip Persefonė pas savo motiną Demetrą. Nes jos skola jau būna atiduota - atiduota jos vaikams. Geresnio būdo atsiskaityti su savo tėvais vaikai neturi. Apie tai yra sena istorija.
---Ne viskas taip kaip sakai. Čia neapsieita be motinos, kuri, deja, negavo iš savo tėvų supratimo ir moralės pagrindų. Taip kad aš ne kaži ką sau ir prisiimu iš tos pasenusios logikos.
===Gerai, pasakysiu tada alegorijomis, kad geriau suvoktumei.
Vieną kartą miške kilo gaisras. Ir senas varnas ėmė ant nugaros po vieną nešti į saugią upės pusę savo vaikus. Skrisdamas virš upės jis paklausė pirmo vaiko: „Ar man pasenus ir kilus gaisrui, gelbėsi tu mane? „Žinoma, tėti“, - atsakė dėkingas sūnus. Ir numetė tėvas jį į upę. Nešdamas antrą paklausė: „Ar gelbėsi tu mane, kilus gaisrui, kai užaugsi? “. „Taip, “- atsakė jo vaikas, ir numetė jį tėvas žemyn. Nešdamas trečią paklausė: „Ar gelbėsi tu mane, jei tau užaugus kiltų gaisras? “. Ir įsivaizduokite, trečias sūnus buvo nedėkingas ir atsakė: „Ne, tėti. Negelbėsiu aš tavęs! Nes tuo metu nešiu aš savo vaikučius į saugią vietą“. Štai šį vaiką tėvas ir pernešė į kitą krantą. Nedėkingą.
Bet gal nesmagų pokalbį užbaikime vėlgi, klasika;
Kai slegia artimą sunki bėda,
Sava nelaimė ne tokia juoda.
Vienatvėj kęsti - pražūtis baisi,
Kada aplinkui linksminas visi.
Bet daug lengviau pakeliami vargai,
Jei su tavim liūdnos lemties draugai. /Šekspyras, Viljamas/
.
---Tai taip ir nesupratau, kur čia tas tavo receptas, kurio prašiau?
===Kaip tai? Pats jį sau ir pasirašei. Tik nereikės tau laukti, kol vaikai miškan išveš. Pats turėsi susikalti rogutes, nusitempti miškam ir atsigulti. Argi čia taip sunku stoikui?
---Aha, tai jo. Kaip sakai ir aš mirsiu-nepamiršiu tavo gerumo.

Pasaka 2015 m. sausio 6 d., antradienis, 22:53:02
Seniai, labai seniai buvo sala, kurioje gyveno visi žmoniu jausmai Džiaugsmas, Liūdesys, Pažinimas.. ir taip, kaip ir kiti jausmai, greta gyveno ir Meilė. Vieną gražią dieną Jausmams buvo pranešta, kad jų sala netrukus paskęs. Taigi, visi susiruošė savo laivus ir apleido salą. Tik Meilė laukė iki paskutinės akimirkos, Salai skęstant, Meilė prašėsi pagalbos. Ir praplaukė Turtingumas savo prabangiu laivu pro Meilę. Ši paklausė: "Turtingume, ar gali mane pasiimti su savimi?" "Ne, aš negaliu. Savo laive aš turiu daug aukso ir sidabro. Čia tau nėra vietos." Toliau klausė Meilė Išdidumo, kuris plaukė įspūdingu laivu pro šalį: "Išdidume, aš tavęs prašau, gal galėtumei mane pasiimti su savimi?" "Meile, aš tavęs pasiimti negaliu", atsakė Išdidumas, "čia viskas taip tobula. Tu galėtum mano laivą apgadinti." Dabar Meilė kreipesi į Liūdesį, kuris kaip tik keliavo pro šalį. "Liūdesį, prašau tavęs, paimk mane su savimi". "O Meile", atsakė Liudesys, aš esu toks liūdnas, kad turiu likti vienas." Keliavo ir Džiaugsmas pro Meilę, bet jis buvo toks patenkintas, jis net negirdejo, kai Meilė jo šaukėsi. Staiga tare balsas: "Ateik Meile, aš pasiimsiu tave su savimi". Tai buvo Amžius, kuris taip kalbejo. Meilė buvo tokia dėkinga ir laiminga, kad ji pamiršo Amžiaus paklausti, kuo jis vardu. Kai jie pasieke krantą, Amžius nukeliavo tolyn. Meile suprato, kad ji jam liko labai skolinga, todėl klause Pažinimo: "Pažinime, gal gali pasakyti, kas man padėjo?" "Tai buvo Laikas", atsakė Pažinimas. "Laikas?", paklausė Meilė, "Kodel Laikas man padėjo?" Ir Pažinimas atsakė: "Tiktai Laikas supranta, kokia svarbi yra Meilė gyvenime."

Pasaka 2014 m. gruodžio 8 d., pirmadienis, 20:19:59
    „Angele sarge, man pavestasis,
    Pribūk prie manęs, mano gerasis“.

Žinoma, sunku susitaikyti net su tuo, kai griūva smėlio pilys ir lieka be galvų švininiai kareivėliai. Dar sunkiau susitaikyti “gudrioms vištoms“, kurioms dilgynės uodegas sukandžiojo.
Tad dabar ir kankinasi ...“ech ot bėda“.
O dar taip neseniai, berods tik vakar, gaidelis rūpinosi jomis, grūdelius į tvartelį nešė. Niekada nebuvo tuščia. Lauro šakele muses ir uodus vaikė.
Tupėjo po sparnu, tiesiog iš rankų maitinosi. Mirkčiodamos “nekaltomis“ akutėmis dar sugebėdavo po grūdelį nuo gaidelio paslėpti. Grūdas – jam, penki - joms.
Taip ir pūtėsi kojinė stalčiuje. Niekam nepasakojo, tik viena kitai.
Tylėjo, lyg būtų liežuvius užsikandusios.
Atėjo žiema, gaidelis pavargo, išsikvėpė, neranda grūdelių, neturi darbelio. Socialinis niekas. Prislinko prie tvartelio, paskambino varpeliu, tikėjosi nuraminimo, paguodos, bet niekas vidun neįleido.
Nusliūkino gaidelis miškan, pats atsitempė rogutes, atsisėdo, nuleido galvą ir lapės laukia.
Netrukus užsnūdo, o gal realybėje, nusileido Angelas ir tarė: tik pasiekęs dugną gali nuo jo atsispirti, šok olon, čia daug atsiskyrėlių, į savo vietą pataikei.

Laikas ėjo, labai pasikeitė gaidelis, plunksnos išgražėjo, skiauterė auksu sužvilgo. Savimi pasitikėjimas sugrįžo. Grūdelius renka, giesmes gieda. Ponas sau.

O pasipūtėlės vištelės viščiukų prisiperėjo, visus grūdelius sulesė ir vėl į gaidelį dairosi,
lakštingalom suokia.
Bet pasimuistė gaidelis, skiauterė paraudo, užšoko ant tvoros, kad užkakariekuos generolas su raitelio pentinais. Visos nutilo, išsigando, į dilgėlyną sulindo.

Jietis 2015 m. spalio 2 d., penktadienis, 10:38:46
MMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMM . PRIE MOLBERTO . Imu teptuką, paruošiu molbertą, lieju akvarelę pastelinėm spalvom
Žvelgiu pro langą kur viskas troškuliu alsuoja, net medžių vaisiai vasaros kaitrom
Išblyško lyg rūke blondinė o chlorofilas jau ne žalias, panašus į pilką ir sintezė jokia nevyksta
Nukeipę medžiai, krūmai, nekalbant apie paklotę, tik danguje plunksniniai debesėliai voratinkliu nutįsta...
Matau kad trūksta čia akcento, reikėtų sodresnėm spalvom
Pasiimu grafitą, dar guašą...žiūriu- kiemas kraujo jau balom
.
Ir tenai stovi, stena mėsininkas prie kaladės, atvėręs jaunesniąjam sielos broliui ląstą
Bet jis tik dirba savo darbą, jau nieko nebemąsto
Už jį darau tai aš, daug matęs šilto, šalto
Negaliu atsistebėt Kūrėjo tobula veiksmų seka, kai kūdikis tik žindo, paskui jau griebias šaukšto
Ir kuo toliau tai apetitas vis didėja, kada supranta esąs kas, kokiu tikslu čionai atėjęs
Ir žiūri graudžiomis akim į tobuliausią Dievo fabriką...
Stebėtis, gūžčioti pečiais belieka, kaip reikia tobulėti, nes viskas čia tik padrika
Kuris be atliekų ir ekologiškai gamina pieną
Žiūrėk, raumens kalnai, o valgo tiktai žolę, žiemą šieną
.
Palaipsniui prieinam išvados liūdnos, kas nesąs tobula būtybė atliekanti kažkokią rolę
Ir netelpa galvoj vaizdai, bežiūrint į kaimyną rupšnojanti nupjautą žolę
Bet esama tokių, veganais, vegetarais jie vadinas
Tai vis geriau, nei valgyti bet ką, mačiau kine, kada iš bado žmonės valgė jau diržus ir bato puspadį
Dabar gi, kaip vampyrai vieni kitais maitinas

Jietis 2015 m. lapkričio 6 d., penktadienis, 15:04:14
VVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVVV
.
VIZIJA
.
Tikriausiai tauta sirgo vėžiu nors tada niekas tokio nepažinojo
Sakydavo gumbas gal nuo kryžiuočių kai karan išjojęs susižalojo
Ir talžė tada okupantai vidaus, išorės ir iš šono
Pilėnai pelenais virto pilies ginėjai nusinešė su savimi ką žinojo
Taip dingo ir runų raštas kurį gali rast ant akmenų už Atlanto
Tik niekas skaityt jau nemoka holokostas užvaldęs jau `totaliai`
Ir joja Jablūnskis su jarmulka Baltą žirgą apžergęs nuo Sartų
Dar ne tada o dabar penkiakampių žvaigždžių daug prisėjęs
Pridarstė pats savo rankom Šienpjovys ir Sėjėjas
Nes pagaliau jau pamatė galop ir suprato
Kūjis su pjautuvu spėjo pridirbti ką buvo žadėjęs
O tuo tarpu pasistengė nudažyt viską mėlynai ne tik valdžios olimpą
Bankuose jiems gerai, nei sėti, nei plauti tegu jiems gojų gyvuliai dirba
Ir žinoma niekas amžinai juk nevyksta ko juos išmokėm
Atsisuko prieš mus žiūrėk, atgal ir sugrįžta
Namo jau pareina „Apšviestųjų“ revoliucijos eksportas
Jauną mėnulį pripažįsta jūros laivelių, geldelių eskortas
Kaip bumerangas kirs iš peties trečios dalies svorio ne sugulovas
Pasigailės gerumo priepuolio ištiktas savo naudos ieškovas
O Dievų tai buvo juk pasakyta „Eikit ir dauginkite vaikus“
Bet kaip pasidaugins du princai? Biesas žin, čia jau ne baikos
Tada princas ant princo net jau ne rėkia, o staugia ir kits kitą pjauna
Norvegiškai reikia dirbti karių užauginti prieš bumerangą mėnulį jauną
Tada ims dingti vaikai galvoju berniukai greičiausiai
Valdžios pažadės gerą žinią visiems- čipuoti vaikus
Čipuotis patiems "žvėries ženklu" tada niekas nedings, neprapuls veikiausiai
Nepaklausė Savų, teks išklausyt svetimų vėl rėks holokostas nesavo balsu
Apsėstas tarakonų ir blusų auksiniai indai tušti be artojų
Kas numazgos senei Europai pasturgalį be jūsų, be gojų ?
O Europa su Orionu „ne jure, de fakto“ jau išsiskyrė
„Iliuminatai“ liko be galvų, savo vadų, pamestinukais nesigyrė
Dabar vėžį gydys jau ne NSO o seno Sirijaus jaunas veidas
Žvaigždžių liga sergančius eliminuos
Mėnulio jūra ten tyvuliuos toks bus paveldas
.

Jietis 2015 m. gruodžio 19 d., šeštadienis, 13:35:45
POKALBIAI PRIE KONTEINERIO
/Reportažas/
.
-Labas.
-Labas, kaimyne.
-Tapo jau tradicija, kad vis čia susitinkame ir žmoniškai pabendraujame.
-Nu jo, jau „Susitikimo vietos pakeisti negalime.“ Ir gerai. Nei kas už durų stovi, ausis ištempęs, nei kas domisi šiukšlių nešikais.
-Bet vis tik sakau yra gerai, kad pratinamės šiukšles rūšiuoti. Nes jų vis daugėja ir jos įvairėja. Visuomenė mokoma tik gaminti ir kuo daugiau vartoti.
-Taigi. Vartotojišką visuomenę turime, kuriai rūpi tik šo pinai ir fa kinai.
-Bet sutik, ankščiau ir žmonių daugiau buvo ir šiukšlių mažiau. Pažiūrėk kiek dar naudotinų daiktų žmonės išmeta. Dar koks nagingesnis ir pasitaiso, bet daugelis jau nesivargina. Meta lauk ir perka naują daiktą. Fabrikai dirba, žmonės užimti, nėra kada galvoti apie valdžios išdaigas.
-Kur ten išdaigas. Nusikaltimus. Jie tai kaip tie-„Vory v zakone“. Pas juos viskas „Vsio zakonno“. Ir šiukšlių mafija iš ten pat.
-Nesakyk, nesakyk, kad niekas nesidomi nešikais. Ana, va, tie trys kur prie garažų mindžikuoja, tik ir laukia ką mes atnešime, ką išmesime. O tada jau jiems –Klondaikas.
-Aha. Tikra šventa trejybė. Jie visur po tris eina. Iš įpratimo.
-Įdomu kokie jie žmonės, ką ankščiau veikdavo, kol neatsidūrė šitame dugne?
-Ką, nežinai? Jie iš mūsų rajono.
-Kur čia mieste visus pažinsi, atsikraustęs iš mažo miestelio, galima sakyti kaimelio.
-Aš tai vietinis, senbuvis. Daug maž visus žinau. Tas kur su kapišonu ant galvos, tai prie ruso dirbo mentūroje. KPZ(Predvaritelnaja Kamera Zakliucenija) daužydavo galvas sulaikytiesiems, inkstus atmušinėdavo, šlapintis neleisdavo. O kai jau tas apsišlapindavo, neiškentęs, tai dar versdavo ir tualetus valyti. Bjaurus darbas, sakyk ką nori.
-Tu matai? Tikriausiai atsibodo toks darbas dirbti, tai dabar atostogauja prisidirbęs. Prie konteinerio. Ir geria, geria, geria. Sakau kad nėra nekenksmingų sveikatai darbų. Vieni kenkia rankoms, kiti kojoms, bet galvai ir nervams-visi.
-O tas aukštas, stambus, taigi buvęs didelio fabriko vyriausiasis inžinierius. Jis manęs privengia, nes kažkada, tik baigęs mokslus, dirbau pas jį. Gal ir prisimena? Tai tada bėdavojosi pamenu, kad labai sunkus ir atsakingas jo darbas. Net nėra kada pavalgyti. Jokių pietų pertraukų, kaip kitiems. Tiesa, išgerti taurelę su atsakingais tai tekdavo. Ir gan dažnai. Sako toks darbas. Matai kur sistema jį nuvarė?
-Joooo. Nepavydžiu dabar. O kaip tokie ankščiau sakydavo: „Valgymas tai biednų pripratimas. Va, išgert ir užkąst, tai jau aristokratų privilegija.“ Dabar matosi priklauso privilegijuotųjų kastai.
-O tas trečias, plikas su kepke viršugalvyje, tai ir ne iš benamių prieglaudos. Buvęs prokuroras. Kaip matai, visi čia atėję iš gero gyvenimo, turintys rimtų priklausomybių tiems gerumams ir privilegijoms.
-Jo, įpratimas-antras prigimimas.
Pasakysiu anekdotą apie trejybę. Tai buvo prie ruso;
Tada visur milicininkai vaikščiodavo po tris. Klausia vieno iš jų, kodėl jūs visada vaikštote trise? Po vieną bijote, ar kaip?
-Ne, visai ne. Šiaip po vieną vaikščioti neįdomu, labai nuobodu. O čia, vienas iš mūsų moka skaityti, tai apsiskaitęs. Kitas-biski rašyti. Tai raštingas. O man tai tiesiog įdomu protingų žmonių draugijoje pabūti.“
-Na, gerai, kaimyne. Skirstomės. O tai jau skaldome senus bajerius.
-Kokius senus? Taigi ana savaitę buvau savo kaime, tai vyrai pasakojo. Žvengėme susirietę.
Gerai, užleidžiame vietą laukiantiems.

Jietis 2016 m. sausio 4 d., pirmadienis, 18:23:57
PRIE KONTEINERIO II
.
-O, o, žiūrėk kas čia ateina, pakadrinkim. Panašiai mūsų amžiaus, tik daug jaunesnė.
-Eik sau, nekabink. Tik susinervuosim, sukiršins mus, tuo ir baigsis.
-Kodėl?
-Taigi čia mokytoja, pedagogė. Su jais nėra normalios kalbos, nes jie yra amžinai teisūs. Yra tik jų tiesa visais gyvenimo ir mirties klausimais. Bet – kaip žinai.
-Labas, berniukai. Nesušalome? Gal kuo neleistinu pasišildome?
Per sukastus dantis bando juokauti ponia- panelė mokytoja. O kaip ten iš tikrųjų yra ponia, ar panelė tai ji pati geriausiai apie tai žino. Nors ir visi kiti.
-Girdėjote kaip kažkoks „una bomberis“ nusiaubė mūsų namo gyventojus?
-Kur čia negirdėsi. Visas namas kaip sukiršintų širšių lizdas dūzgia, vienas į kitą pirštais rodo.
-Bet sakau ir gerai, kad kažkam trūko kantrybė, nusibodo šnekėti, tai ir padarė.
-Bet tai kur čia kultūra, ponia mokytoja?
-Vadinkite mane-panelė mokytoja. Oi, vos nepasakiau vaikučiai.
Sakykite ką norit, bet kai per tuos šunis jau vaikų negalima išleisti laukan, ar į smėlio dėžę ir sulaukti neišsipaškudinusių ekskrementais, tai jau tikrai nėra kur - žemiau. Ir čia aišku ne vaikų darbas.
-Bet atsiprašau, gerbiamoji, kam reikėjo išmatomis terlioti durų rankeną ir užkimšti spyną mano kaimynei, kuri šuns neturi?
-Nesvarbu. Tikriausiai ji katę laiko namie ir vagia smėlį iš vaikų žaidimo aikštelės.
-Taip, bet... O jūs net vaikų neturite.
-Jokių bet. Prasikaltai ir atsakyk.
-Kaip su liniuote per nagus kirto mokytoja.
Dabar jau visai negalima susikalbėti su tais benkartais. Būtų mano valia, ką ten su liniuote, aš jiems ausis nulupinėčiau ir pamokose man sėdėtų su savo debilais tėvais. O jei tokių neturi, tai su seneliais. Patys pamatytų kokius parazitus augina.
-Cha, parazitus...Jeigu praleido parą pas Zitą, tai jau ir parazitas.
-Bando juokauti kitas konteinerio dalyvis.
-Čia ne vieta juokeliams.
-Susinervavusi ir jausmais „grįžusi į darbą“, aiškino mums savo tiesą gerbiama ponia-panelė. Net nesitaikiusi sviedė savo šiukšlių maišą į konteinerį ir suirzusi dėl svetimų reikalų, jau neatsisveikinusi, greituoju būdu pasišalino.
-Sakiau nekabink tu jos. Visi tie mokytojai nervuoti. Tokie jie buvo visada, ypač vyresni, bet dabar tai jau ir agresyvūs. Žiūrėk kad kada tavo anūko nesuviliotų kokia ir neišprievartautų, kaip toje Jėzus, Marija, Jėzuitų gimnazijoje. Liūdnai šlovingosios Juonienės pedagogų kalvė duoda savo vaisius.
-Tikrai gerai sakei kad susipyksime. Mano marti irgi mokytoja, o tu čia kaip koks konteinerinis bomžas apdrabstei.
-Ir nieko daugiau netaręs, pašnekovas nukiūtino įkandin menamų pėdsakų.

2016 m. sausio 1 d., penktadienis, 16:42:58
Paskutinis Gruodžio vakaras
Rankos nusvyra
Šiandiena Sausio pirma
Nauja pradžia
vistiek Likau stovinti be žado; liko sutriūškintos paskutinės viltys.

Jietis 2016 m. sausio 6 d., trečiadienis, 16:01:00
PRIE KONTEINERIO III
.
-Kodėl jūs čia statote savo mašiną? Ką ten mašiną, autobusą. Statykite ten kur gyvenate.
Rėkia šaltą žiemos popietę atsidariusi kažkelinto buto langą, skruzdėlyno gyventoja.
-Per tokius kaip jūs mums vietos nelieka. Grįžę namo turime ieškoti kur parkuotis svetimose gatvėse ir aikštelėse.
-Tai kad aš čia gyvenu 105 bute.
Suglumęs bando teisintis inteligentiškos išvaizdos vyriškis.
Langas užsidaro.
.
Ne už ilgo veiksmas persikelia prie konteinerio.
-Tai jo, ta boba teisi. Aš tai dar tokiam ventilius atsukčiau, kad įsidėmėtų.
-Pala, pala...
Įsiterpia antrasis, namo gyventojų pravardžiuojamas –konteinerio direktoriumi.
-Jis toks pats kaip ir jūs visi. Tik kad tas jo butas konspiracinis, galėtų mažiau tų „viešalkų“ vedžiotis. Blogą pavyzdį jaunimui deklaruoja. Mums tai kas, bet jiems dar viskas ateityje.
-Nėra ko čia su tai autobusais (parketiniais džipais) kiemų užkimšinėti. Jeigu nežinotume kas jis esąs, tai taip pavydas ir negraužtų bambos. Bet iš tikro, gi turi didžiausią savo dvarą, su hektarais žemės, dzin jam iki mūsų reikalų.
-Žmonės kalba būk tai jis buvęs partijos instruktorius, privatizavęs „kompatrijos aukso“ šmotą. Dabar sakosi visiems esąs kokis tai docentas, "dolitas, ar doeuras, tskant akanamystas"- milijonierius.
-Jo, pirmas milijonas visada nešvarus. Apie sekančius jau niekas nesigilina. Nuosavybė šventa ir taškas.
-Va, va, žiūrėk, jis ateina su šiukšlių maišu. Pakamantinėk tu jį, paklausk kaip tapti milijonieriumi.
.
-Labas, kaimyne. Mes jums ne lygis, kad nesisveikinate? Suprantama, galvojate čia visi tokie kaip ta boba, kuri jus tik ką aprėkė. Matėm, girdėjom.
Bando „padlyzintis bomžas“.
-O ką ne?
-Galima paklausti jūsų subtiliai subtilų klausimą?
Įsiterpia antrasis.
-Pavyzdžiui, kaip tapti milijonieriumi? Žmonės kalba, kad jūs toks ir esate.
Sulaukęs tokio netikėto klausimo, bet maloniai pakylėtas paties savo akyse, trumpai numeta žinomą frazę ir palikęs konteineryje savo išnaras, gręžiasi eiti.
-Dirbti reikia. Daug dirbti, kaip aš. Tada ir tapsite.
Arba ne.
Kiek pagalvojęs, dar stabteli ir pribaigia savo žinojimu.
-Bet jums tai niekaip negresia. Vienintelis kelias jums-tai pirkti loterijos bilietus ir tikėtis kad vienas iš šitų milijono mulkių, išloš aukso puodą, su kuriuo paskui nežinos ką daryti. Ir taip praras tai ką dar lig tol turėjo.
Čia įsiterpia konteinerio direktorius ir tarsi paantrina jam;
-Jūs cituojate Biblija? „Kas turi-tam bus pridėta, o kas neturi, tai iš to bus atimta ir tai ką jis turi“ ?
Ne juokais suklūsta milijonierius, sustingsta ir diametraliai keičia savo būvį, pozą ir povyzą. Iš arogantiško, pasipūtusio ir išdidaus, tampa jeigu ne tokiu pačiu kaip klausiantysis, tai bent jau panašiu. Matomai ši Biblijos eilutė bus pataikiusi jam į labai jautrią vietą .
-Prisipažinsiu klydęs. Ankščiau galvojau, kad jūs skaitote tiktai mūsų išmestas Marksizmo Leninizmo knygas. Jums dar vis vaidenasi nelygybė, neteisybė, išnaudojimas darbo liaudies ir panašiai. Bet panašu kad dar paskaitote ir žmonių išmetamus šventuosius raštus? To nesitikėjau.
-Na ne visai taip. Kad išmeta ir šventuosius, tai tiesa. Dabar jau nieko švento nelikę. Bet mes ne blogiau už jus žinome tą marksizmą leninizmą. Buvome ten, matėme, gyvenome, tai tos knygos keliauja tiesiai į Grigiškes, tualetinės popieros jums gamybai.
-Mes tam reikalui naudojame švytrinę popierą.
Įsiterpia su savo bomžišku juokeliu antrasis.
-Va šventraščiai kas kita. Daug visokių bludų žmonija prikeverzojusi, bet mes einame toliau. O jūs vis dar ten pat, tik kitaip.
-Nagi, nagi, tai kur jūs buvote ir kas pas mus kitaip?
Suklusta vėl turtuolis.
-Atsakykite gerbiamasai, kokie jūsų šansai patekti į dangaus karalystę? Juk tiek tai dar suvokiate ir suprastumėte jog čia amžinai negyvensite?
Bet bijau, kad šiuo atveju „kupranugaris greičiau pralys pro adatos skylutė, nei jūs pateksite į dangų.“
-Nereikia tik man lipti ant sąžinės ir dar su jūsų nevalytais batais.
Piktai mesteli naujasis lietuvis.
-Na gerai, tai ką jūs siūlote, kad visiems būtų gerai? Lygybės niekada nebuvo, nėra ir nebus. Šitą tai aš jums tikrai galiu pažadėti.
Neatlyžta gavęs adrenalino dozę nuo konteinerio direktoriaus. O direktorius savo ruožtu, radęs tinkamą pašnekovą, tęsia savo ataką.
-Jūs visi esate dideliame paklydime ir toliau klaidinate žmoniją, kalbėdami niekus ir savo sakyklų. Kur ten niekus- melus. O kai melas pakartojamas tūkstantį kartų, tai jau tampa tiesa, jūsų tiesa. Taip ir kvailinate visus, savo tautiečius labiausiai.
-Atsiprašau negerbiamasis, už tokius įžeidimus aš jau jus paduočiau į teismą. Gaila nieko iš jūsų neprisiteisi, nes esate visiškas "basiakas", kaip mano plikė. Bet nežiūrint viso to, aš niekada ir nenusileisčiau iki jūsų lygio. Šiaip ar taip, aš priklausau VIP ams ir man išsilavinimas tiesiog to neleistų.
-Kiek mums leidžia išsilavinimas, tai šitai mes žinome, kad anglių kalboje VIP reiškia Very IMPOTENT Person.
Ir šelmiškai pamerkia akį savo direktoriui.
-Gerbiamieji mano niekaip negerbiami zombiai, jums reikia grįžti į mokyklą, jeigu tik kas dar priimtų (kuo net neabejoju priešingai) ir sužinosite, kad VIP tai reiškia Very IMPORTANT Person, o ne kaip jūs čia sapaliojate.
Adrenalinui tik dar labiau sukilus nuo tokio pokalbio ir supratęs kad su „durniais“ nėra ką čia šnekėti, o ir taip jau per ilgai užsibuvo tokioje apgailėtinoje vietoje, tarpe apgailėtinu nelygių sau būtybių, nieko nesakęs, ištirpsta laike ir erdvėje, tarsi ir nebuvęs čia niekada.
O likę kontenerinės aplinkos gyventojai, siusdami per rankas „kunigaikščių“ alaus bambalį, aptarinėja kaip gerai išdūrė do centą.

Jietis 2016 m. sausio 7 d., ketvirtadienis, 09:31:06
PRIE KONTEINERIO IV
.
Dar nėra taip buvę, kad kas „liežuviu taip kirstų per pakinklius“ save aukštai „kotiruojančiam“ propagandistui. Betvarkydamas savo buduarą nuo sisteminių orgijų, sukrovęs šlamštą į maišus, pasąmoningai tikėjosi dar prie konteinerio sutiks tuos...ir smeigs jiems savo `arkliuku` atsakomąjį smūgi. Bet iš tikro labiausiai jam ramybės nedavė tų „bomžų mesti koziriai“, privertusieji jį suklupti. Kaip čia taip? Juk aš tiek knygų, ekonomikos vadovėlių perskaitęs, gavau nokdauną nuo kažkokių tai...? Jam labai knietėjo juos dar pakedenti ir pajusti ryškų savo pranašumą. Juk jis nepratęs pralaimėti.
Sukaupęs savyje pranašumo likučius, patraukė su maišais link konteinerio.
-Nagi, nagi, kokį šį kart mums Dievas karvelį atsiuntė?
Susižvalgė `gyventojai`.
-Teisingai elgiatės, viršininke. Juk visiems reikia dalintis, kaip mes įpratę nuo tarybinių laikų. Tiesa, tada į Maskvą vežiojome lagaminus su dešromis, skilandžiais ir kitais gerumais, už tai gaudami deficitinių prekių. Aš tada dirbau ekspeditoriumi fabriko tiekimo reikalams.Teisingi įpročiai neturi pranykti. Ir jūs žinome savo rateliuose dalinatės ir papildote „obščiakus“. Nuo paprasto baltakalnieriaus klerko iki ministerio ir dar aukščiau. Nieko nuo tautos nepaslėpsite. Tik jus dabar jau kišate galvą į smėlį. Tiesa, prisimenant tai tada viskas buvo deficitas, net tas tualetinis popierius.
Nagi, bičiuli, pasveikink mane į sveikatą, nes pasakysiu dabar tostą.:
„Liaudis nemirtinga, o valdžia visada laikina.“ /Jietis/
Bet juk esmė ne čia.
-O tai kur?
Paklausė propogandistas, per brūkšnelį milijonierius, per brūkšnelį verslininkas ir dar kokis tai slaptasis agentas, kaip koks brūkšninis kodas.
-Nu, nu, tik nereikia perdėti.
Nežinodamas ką atsakyti, tarė pašnekovas. Čia vėl rado kablį konteinerio direktorius ir sukto lapino žvilgsniu nužiūrėjęs, saldokai bet ne per daug tarė:
-Pastebiu jus labai įžvalgus esate ir nepaliekate neatsakytų klausimų. Viduramžiais tik taip karaliai ir elgdavosi. Aišku, jums dar tolokai iki karalių lygio, bet matome teisingame kelyje esate.
-Kaip čia reikėtų suprasti jūsų išvartymą, užuominas?
Patenkintas tokiu pamaloninimu, bando patraukti už liežuvio direktorių.
-Ankščiau viskas buvo kitaip, bet žmonių smalsumas ir žingeidumas buvo per amžius. Ir tada visiems labai rūpėjo ką kalba ir galvoja visi kiti apie juos. Tik tada galima nuspėti, prognozuoti įvykius ir pakreipti sau reikalinga linkme, jeigu tokių ambicijų turima. O jų turėdavo net karaliai. Jie nesidrovėdavo persirengti elgetos draiskanomis ir išeiti į turgaus aikštę pasiklausyti apie ką kalba miestelėnai, kaip atsiliepia apie jų karalystę ir jos valdovą.
-Tai kokių čia Haufo pasakų prisiskaitę, tie mano namo gyventojai?
Bando juokauti milijonierius. Bet akivaizdžiai jam patiko palyginimas su karaliais.
-Gal mums pakaks ir tų trijų karalių-Melchijoro, Kaspervizijos ir Baltųžaros, kurie dar po šiai dienai blūdija po kaimus ir miestus, palikdami ant durų savo ženklus.
Dalinasi savo humoro jausmu ir turtingasis eruditas.
-Ponuli, tavo problema yra ta, kad tu nemoki pralaimėti.
Rįžtingai kerta kitas neaišku kokios landynės gyventojas.
-Tiesa yra tokia. Ir tiesa ta, kad niekas niekur nemoko pralaimėjimo meno.
Tęsia direktorius. Visi moko ir nori tik laimėti, nuo mažo iki didelio, nuo vaiko iki subrendusio vyro. Kas jau kas, bet mes tą jau žinome. Ir mes ten buvome savo laiku. Dabar kaip sakiau, mes nuėjome toliau, o jūs likote ten pat, su savo neteisingais šūkiais „sveikame kūne- sveika siela.“ Užtai mums nesvaru kaip baigsis mūšis. Mums svarbų laimėti karą. Karą už išlikimą. Tiesa, pasimušam ir mes kartais, dėl neteisingai nugerto butelio dažniausiai ir tiek. Va, karo sąlygos gali užklupti bet kada ir nesitikint. Juk viskas gan elementaru, Vatsonai, kaip pasakytų Žeglovas. : )
Ne vienas toks benamis buvo sudegintas gyvas, miegantis savo kokone, ar kokiame nors `privatizuotame` ir užšiūkšlintame sandėliuke, kada būdamas, pavadinkime nesvarumo būsenoje, ir nesusivokdamas kur ir kas besąs.
Aiškiai suprasdamas, kad tikrai jau per ilgai užsibuvo svetimoje teritorijoje, kur nėra jokių sienų, ėmė mindžikuoti turtuolis. Tik vis nerado būdo kaip iš čia pasišalinti pakelta galva. Galiausiai dingtelėjo išganinga mintis ir tarė nemaloniai auditorijai, bandydamas bent kiek jai įtikti:
-Įtikinote mane. Tai einu versti valdžią. Kai bus rinkimai, ateisiu pas jus balsų susirinkti.

Jietis 2016 m. sausio 8 d., penktadienis, 12:31:16
PRIE KONTEINERIO V
.
Šventiniam laikotarpiui pasibaigus, viskas galvoje susigulėjo, kilo aibė naujų išmaniųjų minčių. Darbas tęsiasi, tarė sau milijonierius ir ėmė nurenginėti Eglutę. Čia ne tas atvejas, kada ji pati nusirengia. Dabar viskas turi būti ekologiška ir tvarkinga. Su įgimtu pedantiškumu mąstė pats sau. Juk jis jau visko turi pakankamai, net per daug, jeigu pradėsime lyginti. Iš ko ateina ir amžinas galvos skausmas ir nemigos naktys-kaip viską suvaldyti, sužiūrėti, suturėti, kad neištirptų, nesunyktų, neprapultų ir nepražūtų. Ir kada visko turi, ateina Trečiasis išbandymas. Jis, tas išbandymas ir neaplenkė patenkinto savimi netiesiogiai prilyginto karaliui.
Atrodytų ir lig šiol turėjo valdžios, bet dabar jam atsivėrė dar platesnės perspektyvos, pagundos ir jis kaip visada, ryžtingai žengė jos pasiimti.
Gera proga kaip tik dabar, pamatęs pro langą ratu apie namą zujantį „direktorių“. Nieko nelaukęs stvėrė po pažastimi nurengtą Trijų Karalių Eglutę, dar prigriebė iš šaldytuvo parsinešto tam reikalui alau ir nusileido laiptais „imti valdžios“.
-Kur čia eglučių surinkimo vieta?
Paklausė ne medkirtys.
-Gi nenutrenksi dabar bet kur, kaip ankščiau. Kaip mat prisistatys kas nors ir išrašys baudos kvitą. Ekologija turi būti ekologiška, kaip pasakytų Brėžiu neva as.
-Na, dėl to gal dar ir ne, bet šiaip tai visas auklėjimas dabar tik per piniginę.
Atsako „konteinerio direktorius“. Ir jau eina abu šalimais viena linkme.
-Man tai pakeistas klubo sąnarys, todėl aš kaip Biblijinis amžinas žydas einu ir einu vis ratais.
-Tai jo, kol judi, tol gyveni. Tik sustok, kaip mat sustabarėsi, surambėsi, apsamanosi, į nieką pavirsi. Nė samanė nepadės. Arba tik tai ir liks.
Pasitaisė „naujasis lietuvis“, pastatęs į kupetą savąją prie kitų suneštų eglaičių. Ištraukia iš savo darbinių rūbų kažkelintos kišenės „kunigaikščių“ alaus ir ištiesia pakeleiviui.
-Čia nuo „Diedo Marozo“, kad nesušaltumėte jo ledo karalystėje.
Su šypsena veide, kaip kokiam senam bičiuliui „karalius“, tam reikalui ir apsirengęs darbiniais `draiskalais`.
-Tai gerai kad ne nuo Grybų karalystės. Tai kokiu musmirių atpilu tektų galuotis.
Į sąmoju atsako sąmojingas konteineristas.
-Tvarkiau rūsį, tai mano dulkėtas „smokingas“ kaip tik į temą.
Pokalbį tęsia žmogus žmogui.
Pats sau išsitraukia iš užančio stiklinį Volfą Engelmaną ir pasiūlo pakeleiviui pasišnekėti apie gyvenimą, ta proga. O mintyse jis jau žino kaip viskas turi vystytis, jam naudinga linkme.
-Na ačiū, ačiū už tokį pamaloninimą. Mirsiu-nepamiršiu.
Smagiai nusiteikęs „ direktorius“, humoro formoje tęsia:
-Bet ai, gal geriau dar nemirsiu tada. Tik paeiname ten į nuošalę, nes kaip mat prisistatys koks nors `trečias`, tai pokalbis bus jau kitoks.
Na ir kokios problemos kankina mūsų visuomenę, aukštuomenę?
Klausia „dugno viršininkas“.
-Matau tamsta turite sveiko proto, tai pagalvojau, būtų įdomu, malonu, naudinga ir išmintinga pasižmonėti, pasižiūrėti kuo kvėpuoja, oi, vos nepasakiau mano liaudis, nelyginant turgaus aikštėje. Pajusti jų godas ir godulius...
Aplinkui, apvalainai užvedinėja ant kelio pašnekovą.
-Kaip supratau iš ankstesnių mūsų pokalbių, jus turite daug gyvenimo patirties, bet prie visų valdžių jums buvo blogai. Prie ruso kad niekas nieko neturėjo, prie amerikono-kad kiti visko per daug turi. Ką manote jūs, koks valdymo modelis tada būtų teisingiausias, jūsų akimis žiūrint? Gal monarchija?
Eina prie reikalo esmės politologas. Ir kur gi ne. Juk jam gali labai praversti jo politinės karjeros kelyje „liaudies balsas“.
-Monarchiją pamirškite. Per daug jau Napaleonų privisę. Panašiau link tiesos, manau būtų švediškas socializmas . Nei rusai, nei amerikonai čia ne prie ko. Rusijoje revoliuciją padarė žydai, amerikonus valdo vėlgi tie patys žydai, tik per bankus ir paišydami niekuo nepadengtus dolerius. Masonai rusams primetė ne iš Oriono, o kažkokios tai kitos toliau pažengusios „Tarnaujančių kitiems“ Visatos civilizacijos idealistinį modelį- komunizmą, kuris niekaip ir negalėjo įsipaišyti gyvulių ūkyje. Kas iš to gavosi esame gyvi liudininkai. Dabar visi persivertė ir pradėjo melstis aukso veršiui, kaip musulmonas mėnuliui. Viskas apversta aukštyn kojomis ir reformuojant nesibaigiančiomis reformomis dabar apsieiti be revoliucijos ...misija „unbelieveble and unimposible“.
–Ką siūlome, gerbiamasai?
Pasijusdamas teisingame kelyje pertraukia pašnekovas.
-Reikia pradėti nuo vaikų darželių. Skiepyti saikingumą, visa ko tausojimą, mažinti godumą, sekti pasakas apie tris godžius meškiukus, kurie statinę medaus suėdė ir kaip paskui jiems pilvukus skaudėjo...
Panašu kad dabartiniams verslininkams niekas tokių pasakų niekada nesekė, nes jie ne tai kad praradę, bet iš vis nežino kas tai yra saikas.
-Jus norite pasakyti, kad verslininkai neturėtų didelių ambicijų, didelių planų savo svajonėms įgyvendinti, troškimus realizuoti? Taigi čia vidutinybių lygiavos politika, kuri veda į niekur, į techninio, technologinio progreso sąstingį. Galima sakyti tai ėjimą atgal į gamtą, į olą...
-Jeigu klausiate manęs, tai aš jums ir atsakysiu klausimu į klausimą-kiek ko žmogui reikia šiame gyvenime, kad nugyventų oriai, žinant kad į kitą gyvenimą nieko, visiškai nieko nepasiims?
Sako paliks vaikams, anūkams. Jo, palieka. Matėme, žinome, girdėjome. Paskui tie su narkomanais nueina, taip ir nieko neišmokę, nesukūrę, tik iššvaistę ką gavo veltui. Kas yra tos jūsų „ne vidutinybės“. Tai yra tiesiog gabūs egoistai, godūs žmogėnai ir nieko daugiau. Be moralės , be gailesčio ir užuojautos saitų. Ką jie kalba iš sakyklų, tai yra apskritas nulis. Puikybės valdomi pavaldiniai. Šventame rašte parašyta-„Juos atpažinsite iš jų darbų“. O darbai kaip ant delno.
-Tai tu nori pasakyti...
Jau be pradedantis tujinti savo pašnekovą, verslininkas tęsia:
-Kad visi tie mūsų verslūs ir turtingi milijonieriai nieko nedirba, jiems aitvarai turtus sunešė? Pasitrink galvą gal ?
Gerai. Sakykime viskas blogai. Ką siūlai tautai kaip galimai, ar negalimai būsimas, bet protaujantis jos valdovas, jeigu jau turi viziją?
Įraudęs, bet su pageidaujamo „recepto“ išgavimu, jau tardo prasisukęs verslininkas.
-Daug jau per žmonijos istoriją buvo visokių santvarkų, visokių pranašų. Viskas protingose knygose išguldyta, o tu čia bandai paprotinti dar ir visus, lyg ir neprotaujančius? Klok viską ką žinai tada. Pažiūrėsime kas čia kaip protauja, arba ne.
Sukyla atakon verslusis, nugerdamas užsiverstą butelį Engelmano.
-Norint ištrūkti iš tokios piktžolių lysvės, neišravėjus jos nepavyks.
-Nori pasakyti kad be kartuvių turgaus aikštėse neapsieisime?
-Pasakysiu tuo klausimu tiek. Laikas parodys, kai pradės birėti tas naujasis sojūzas, kai visi pradės tvertis vėl tvoras. Nes tautų kraustymasis jau prasidėjo ir į kur tai veda jau dabar matosi.
.
Mano galva, žmonių godumui pažaboti ir sutvarkyti moralinius dalykus, reikia turėti „Praturtėjimo lubas“, kurių niekas mūsų valstybėje neturėtų peršokti. Griežtai. Jokių čia žaidimų su progresiniais mokesčiai, kurių niekas ir nenori žaisti.
Net ir moralinėje teologijoje tiesaus atsakymo negausi, nors ten du trečdaliai būtent apie darbo santykius. Klausimas kokios tai lubos? Aišku, tai diskusijų objektas. Galvoju pradžiai galėtų būti kokie 3 milijonai, ne daugiau. Vėliau, situacijai keičiantis į gerą, tos lubos galėtų aukštėti.
-Palauk, ar tau su galva viskas tvarkoje? Gal tas „kunigaikštis“ tave neigiamai veikia? Kokius blūdus tu čia paistai. Aš kalbu apie valstybės modelį, o tu apie kažkokias lubas?
-Tai aš apie tai ir kalbu. Sakau kad viska yra apversta aukštyn kojomis, o reikia gražinti visus atgal, ant žemės.
-Bet, bet...
Jau kažko nesuprasdamas ima mikčioti milijonierius.
-Taigi tu nori atimti iš veiklių žmonių stimulą, kažko siekti, progresuoti, kad to progreso keliu paskui kaip į švyturį, eitų visi atsiliekantieji. Juk ne akmens amžiuje gyvename.
-Taip bet tas stimulas turi būti garbingumas, rūpestis ne tik savo reikalais, gyvenant tarpe kitų, rūpestis sielos brandinimu, kas jūsų žiniai yra nemirtinga. Dabar tas švyturys tai aukso puodas. O turėtų būti –„Tarnavimas Kitiems“, nes gyveni bendruomenėje. Garbingi žmonės turi būti mokslininkai, menininkai, gydytojai, mokytojai...o ne plėšrūs turtingi ir` labai protingi` banditai. Gal ir ne visi banditai, bet plėšrūs. Imkime kad ir mūsų tuos kaip sakote versliuosius milijonierius Miaucinkevičius, Upschichichus, Brudauskus... Bosus ir kitus Kontrabosus. Pažiūrėčiau kokie jie būtų milijonieriai negyvenamoje saloje, be jų vargšių Maksimos kasininkių, kiemo darbininkų, buhalterių, apskaitininkų, mėsos sūdytojų ir visų kitų taip pat vargšų? Pažiūrėčiau ką jis ten veiktų ir kas jį garbintų milijonieriaus titulais.
-Tai palauk, tu lygini nesulyginamus dalykus. Juk jie išsilavinę, gabūs, verslūs žmonės, žino kaip tuos pinigus „ant medžių užauginti“ ir rodo kitiems asmeninį pavyzdį kaip tuo keliu reikia eiti, kad būtumei toks, ar panašus į juos. Priimdami į savo komandą, abi pusės susitaria, pasirašo kokiomis sąlygomis „draugaus“. Manai ta mėsos sūdytoja sugebėtų jų darbą nudirbti? „ Ne kiekvienai virėjai valstybę valdyti. Kiekvienam savo“ yra pasakyta.
-Bet ir jie be tų mėsos sūdytojų patys būtų tik mėsos sūdytojai.
.
Lietuva turėjo unikalią galimybė sukurti valstybę, kuri galėjo būti pavyzdžiu visam pasauliui, iš kurios nebėgtų piliečiai kitur laimės ieškoti, nesižudytų ir savo vaikų neskandintų šuliniuose. Visi galima sakyti startavo vienodomis sąlygomis, su investiciniais čekiais. Pats žinote kaip iš tikro viskas vyko. Gal ir kokiame EBSW tuomet sukotės? O gavosi kaip gavosi. Godūs, plėšrūs gudručiai „Vsio zakonno“ viską susigriebė, o kuklūs ir inteligentiški, arba tiesiog padorūs žmonės liko kur liko.
Kur tada raktas klausite? O raktas štai čia:
„Kas valdo perteklių, valdo svetimą turtą“ (šv. Augustinas) .
Kodėl vienose, beveik vienose rankose įmonių akcijos? Jokių kontrolinių paketų diktatūros neturi būti. Akcininkais turi būti visi ten dirbantys darbuotojai. Tada jie bus tikri suinteresuoti šeimininkai ir jiems nereikės kažkokio tai „ale labai protingo dėdės iš neaišku kur“.
-Palauk, palauk...
Vėl springdamas savo seilėmis, pertraukia įsismarkavusį sugėrovą.
-O kaip tada su plėtra, su investicijomis...?
-Esmė tai ir net ne čia. Prioritetas- vartotojiškos visuomenės perorientavimas ant dvasingumo bėgių. Visuomenė turi pagaliau suprasti, kad gyventi pertekliuje yra didelė negarbė, kai kiti galo su galu negali sudurti. Juk jie ne iš mėnulio. Tokia pati visuomenės dalis, kuri naudojasi bendra infrastruktūra, keliais, mokyklomis, darželiais, ligoninėmis...(O gal ir iš mėnulio?)Tai tuo labiau, nesukuriant jokios pridėtinės vertės turi būti gėda tokia nelygybė kokia dabar. Pažiūrėkite pats kaip riebiai gyvena riebios bankų kiaulės, žarstydamos svetimus pinigus, be jokių pėvėemų. Tai yra lupikautojų, palūkanininkų kasta ir daugelis jiems kažkodėl to pavydi. Gal tai nėra gėdinga gyvulių ūkyje? Bet ar jūs iš ten?
Tiek šios dienos evangelijoje, nes nervai jau nebelaiko. Amen.
Užbaigia savo kalbą Konteinerio Biblijos žinovas.
-Tu čia jau visai nusišneki. Tavo paistalai netelpa į jokius žmonių ekonomikos vadovėlius ir protingų ekonomistų ilgametes, gilumines tų reiškinių studijas. Gal tikrai daugiau jau negerk. Tirpina tau smegenis „kunigaikštis“. Ir pakyla nuo cementinio bloko, tapusiu laikinu suoleliu, kol kas neaplankyto prašalaičių užkampyje.
-Pats prisiprašei. Kitų syk gali atnešti ir man Engelmaną, gal pasikalbėsime kaip lygus su lygiu.
Spėja pavymui dar pasakyti „konteinerio Pranas`as“.
Galima tik numanyti, kokios mintys sukosi be nueinančio milijonieriaus, būsimo politiko galvoje. Jam jau nerūpėjo eilinis jo erudicijos pažeminimas.
-Gi tas“ bomžas“ atskleidė neįtikėtiną verslo planą kaip patekti į Seimą. Tereikia tik dar viską apgalvoti, sustyguoti ir pasirinkti tinkamą strategiją, taktiką ir kokiame „parke ant kokios statinės pasilipėjus“, rėžti kalbą į liaudį. Juk palaikymo armija jau garantuota, kada milijonierių vienetai, o visi kiti vienaip, ar kitaip jaučiasi ir yra nuskriausti. Dėl mano turtų, tai aš kaip ir telpu į tas „lubas“, Vualia.
-Pirmyn, vergai nužemintieji, pasakytų Volodia, tik dabar paskui mane.
Mintyse užbaigia darbo dieną apsukrus verslininkas.

Jietis 2016 m. sausio 18 d., pirmadienis, 14:59:32
PRIE KONTEINERIO VI
.
Jeigu jūs manote, kad konteineris nuobodžiauja, tai labai klystate. Jis turi tiek lankytojų kiek jūs neturėjote nė vienas per ištisus metus. Jeigu jis turėtų sielą, kaip sakykime mineralas, tai labai daug apie jus galėtų papasakoti, nelyginant KGB įdarbinta valytoja jūsų kontoroje, kuri kruopščiai išrūšiuoja išmestas šiūkšles. O jeigu turite įprotį, prieš išmetant juodraščius juos dar ir suplėšyti, tai būkite tikri, kad ji su didžiausiu malonumu tai sudėlios, kaip vaikas pūzlę, suklijuos ir pristatys ten kur reikia, už tai gaudama ir atlygį.
Kad suprastumėte apie ką kalbu, tai paaiškinu jums, kaip siela evoliucionuoja per šimtus, tūkstančius gyvenimų. Labai nesiplečiant yra taip: mineralas, žolė, krūmas, medis, vabzdys, gyvūnas, žmogus, pusdievis...O kur dar visos tikros žvaigdės ir planetos. Galima užbaigti tuo, jog visos, kartoju visos planetos, žvaigždės, neišskiriant ir mūsų Saulės yra gyvenamos. Tik Būtybės ten pradedant nuo septinto...dvylikto ir aukštesnių dimencijų, išmatavimų. Tikriausiai ir nesiginčysite, jog mūsų Žemė vardu Gėja( Gaja) yra gyvas organizmas, kuri viską jaučia, supranta, rūpinasi mumis visais ir baudžia savo ugnikalniais, drebėjimais ir potviniais, kai perpildome Jos kantrybės taurę.
Taigi Dievo traviniai, skirtingai nei žmonių, turi sielas. O mes savo kuriniams irgi bandome suteikti, sudvasinti juos. Jūsų namuose esantys daiktai persismelkia namų gyventojų aura ir išlaiko savyje tą energetiką. Aš jau nekalbu apie meno kurinius, kurie turi arba gydomųjų galių,arba žudančiųjų, priklausomai nuo menininko tapiusio jį būsenos.
Tai grįžkime prie konteinerio. Ten išmetama visa jūsų entropija, energetinis chaosas. Bet kaip pasakytų gerai jums žinomas torniečių emisaras Volodia Uljanovas : „Anarchija-tvarkos motina“. Ir jis čia nė kiek neapsiriko. Taigi mums ir į šį objektą, konteinerį, reikėtų žiūrėti su deramą pagarbą, kaip mes to ir nenorėtume.
Bet turiu pastebėti, jog yra ir labai gerų pavyzdžių kaip tvarkomasi su konteineriais. Teko važiuoti per tokį Jofanos miestelį. Ilgai ieškojau konteinerio kad galėčiau išmesti kažkokią šiūkšlę. Vargais negalais radau, bet buvau labai nustebęs, jog tikriausiai daug jų pravažiavau ir nepastebėjau. Tai visai ne tokie kaip didmiesčiuose, perpildyti ir aplinkui besimėtantys kas netilpo, su benamiai šunimis ir katėmis apie juos. Čia viskas tvarkinga, sandaru, higieniška. Atverčiamas liukas vienam šiukšlių maišui. Ir svarbiausia, kaip jie dera aplinkoje, kad jų beveik nepastebi. Manau tokių gerų pavyzdžių, tokių miestelių yra ir daugiau.
Bet kalbame apie mūsų nekenčiamą konteinerį. Čia klientai lyg ir pastovūs, bet keičiasi kaip vaizdai kaleidoskope. Ir jis, konteineris niekaip jūsų vardais nevadina. Tiesiog jūs esate jam kažkokie vaizdiniai, kaip ratilai javų laukuose.
O ir aš jūsų niekaip negalėčiau įvardinti be jūsų pačių.
Kad ir štai tie du pastovūs klientai, kurie jau ateina „ inventorizacijos“daryti. Jie turi savo maršrutą ir kiemus pereina kaip pėdsekys šuo šaudykle, žinodami jūsų įprotį kada jūs atnešate savo liekanas. Taip jie zuja kiemais, varomi vienintelio tikslo-išgyventi. O kad išgyventum, reikia pasotinti, nuraminti savo lastelių priklausomybę alkoholiui. Jie kaip kokie sanitarai atrenka, perrūšiuoja tai iš ko dar galima išspausti vieną, kitą centą ir nusipirkus pačio pigiausio“gyvybės eleksyro“, atgauti jėgas, kaip Saabas mineralinio „Vytauto“ reklamoje.
Kai tie du tipai kiek `apsišviečia`, nugirstate juos tarpusavyje pasišnekant. Nes šiaip tai jie vengia viešumos ir kalbų. Jie vengia beveik visko ir visų. Tokią jų būseną galima būtų įvardinti –dugnu, gyvenimo užribiu. Žemiau jau lyg ir nėra kur. Jų gyvenimas kaip benamio šuns, tik dar blogesnis, nes daugelis iš jūsų turi atjautos daugiau benamiui šuniui, leisdamas sau kai kada ir numesti jam, kokį kaulą, nei tokiam „vargšui“.
Jeigu naminiai gyvūnai yra žmonių jaunesnieji sielos broliai, tai šie jūsų tikrieji sielų broliai sulaukia iš jūsų tiktai paniekos. Sakote šitie gali patys savimi pasirūpinti, tegul eina dirbti ir gyvens kaip visi žmonės. Bet juk daugelis iš jūsų, nenorėdami gyventi tokio gyvenimo, paliekate savo šalį ir kaip tie benamiai šunes ieškote kur „riestainiais lyja“. Nusispjauti jums ant savo tėviškės ir protėvių krašto. Tegul kiti vargą vargsta. O mes tai norime gyventi, atsakysite.
Esate silpni žmonės. Ir iš tikro,“Kai pinigų yra, tai kiekvienas durnius moka gyventi. Pabandyk išgyventi kai jų mažai, ar iš viso nėra. Tada ir pažiūrėsime koks tu esi protingas“. /Jietis/
.
Taip nejučia ir sudvasinau visai nedvasingą daiktą, kuris ištikimai jums tarnauja lig šiolei ir turėtų nusipelnyti bent jau minimaliausios pagarbos, kaip „lankomiausias objektas“. Tikriausiai be menininkų ir čia neapsieisime. Jie pirmieji įžiūri prasmę ten, kur daugelis pamato tik vėliau. Kartais net daug vėliau, gal net šimtmečiams praslinkus.
Mane vis nepalieka ramybėje vienas objektas, kuris taip pat ar net labiau nusipelno būti pagerbtas kaip paminklas. Juoba kad jis tiek ištikimai atitarnavęs žmonėms, kad vargu bau ar rasis dar koks panašus į jį. O dar ir po šiai dienai ištikimai mums tarnauja. Aš kalbu apie karutį. Paprastą, vienaratį karutį su dviem rankenomis. Taigi tik jo dėka Sibiro platybėse kalinių, tremtinių pastatyti miestai, gamyklos, įsisavintos rūdos kasyklos, iškasti „Bela-Mor“kanalai, nutiesti geležinkeliai ir aibė kitų statinių. Ir taip be galo laiką galima atsukinėti atgal iki Egipto civilizacijos laikų ir dar ankstesnių, iki rato išradimo. Tikrai šis žmogaus pagalbininkas nusipelnė paminklo statuso. O jūs ką darote? Jūs paminklus statote kažkokiems surudyjusiems kanalizacijos vamzdžiams, krepšinio kamuoliams ir kitokiems neįdvasintiems daiktams ir jiems „meldžiatės “.
.
Bet grįžkime prie savo mūsų paminklo, prie šiukšlių konteinerio ir tarsi apsigobę stebuklinga skraiste, tapdami nematomi, pasiklausykime apie ką kalbasi tie du...;
.
-Taigi „bl***”, sakiau pirma einam ten „bl***”prie ano namo. “Bl***“ matai kad tas “spartsmenas su kedais”laksto. Dar iš malonumo jam, gausime į galvą „bl***”.
-Nebijok. Mūsų daugiau. Pašvilpsime, tai dar “kentų” sulėks iš visų pakampių.
_Nesvaik, “bachurų” tu neprisišauksi. Jie dabar “šustri”, verslininkais tapę, pamiršę kas esą ir kur
yra buvę. Dabar suka visokias “makles, delovarai, babkes kala.” Mes jiems ne lygis. Kaip buvome”gaidžiai” taip ir likome.
.
-O, žiūrėk, šitą “Ostapenkos”dviratuką priglausim. Nuvalysiu, nuplausiu, bus kaip naujas. Tada už kokį „červoncą“ „prakalsiu“ „barygai“.
-Nu jo, tau pasisekė šiandien. Bet sakyk, ką reikės daryti, kai pradės veikti tie eko „avtomatai“? Tada jau niekas neišmetinės plastikinių butelių, alaus skardinių. Liksime be pajamų.
-„Eik tu na***”, baik čia verkšlenti, nervuoji „bl***“.
Kaip ponai mėtė viską, taip ir mėtys. Mūsų reikalas-laiku pakelti, „...tvaju mat“.
Gerai, „pi***nam” jau iš čia.

p.s.
Kalinių žargonas/slengas/:
.
Spartsmenas su kedais- sportininkas su firminiais bateliai.
aš vištos patinas-žemiausia kalkinių kasta.
Bachūras-privilegijuotųjų kastai priklausantis. Dažniausiai tai kokios organizuotos nusikaltėlių grupuotės narys.
Kentas-draugas.
Šustras-`kietas`.
Červoncas-dešimtinė
„prakalsiu“-parduosiu
Baryga-sendaikčių (blusų turgaus) supirkėjas
Makles, delovarai, babkes kala”-įvairiais būdais, dažniausiai neteisėtais pinigus uždirbinėja
„bl***”, Eik tu na***”, „...tvaju mat“.-tarptautiniai keiksma žodžiai, menantys Čingis Chano laikus.
„pi***nam”-einam
.