Naktis astronomų šalyje
Stasys Stacevičius

Per teleskopą žiūrime į Žiedo ūką – tik dviem, trim minutėm prilimpame prie okuliaro, nes per dvi dešimtis ekskursantų laukia Etnokosmologijos muziejuje netoli Molėtų... Kiekvienas įregi, kiek sugeba, visatą mato pagal tai, ką turi savyje... Jaunas gidas aiškina, jog regime mūsų Saulės ateitį po 4,5 milijardo metų... Išeikvojusi vandenilį ir helį, Saulė ims gaminti sunkesnius elementus, nusimes dujų apvalkalą, išsiplės per visą regimą dangų, sudegins
Moon and Jupiter
Mėnulis ir Jupiteris, 2009 m. rugpjūčio pabaiga
© 2009, "Vartiklis" (nuotraukai)
Merkurijų ir Venerą, lyžtelės Žemę, bet mūsų čia jau nebus... Tris tūkstančius metų skrieja iki Žemės to Žiedo ūko, mirusios saulės šviesa, bet astronominiu požiūriu, tai nedaug, nes ilgiausiai keliavusi iš mūsų visatos pakraštėlių šviesa mus pasiekė per 14 milijardų metų.

Laukiantiems po užtemdytu teleskopo kupolu gidas pasakoja šviežią istorijėlę. Vienas vaikinas labai norėjęs su savo mergina pasižvalgyti per teleskopą artimiausio šeštadienio naktį, bet vietų jau nebuvo... Vaikinas labai prašės, sakė norintis per teleskopą pasipiršti savo merginai, žvaigždėtom akimirkom... Bet gidas atsakęs: vis tiek nėra vietų, perpildyta, užsakyta... Paskui gidas persigalvojęs, paskambinęs vaikinui, pasakė, kad priims, bet su sąlyga: vaikinas savo išrinktajai turės pasipiršti prie teleskopo, jiems žiūrint į Žiedo ūką, t.y. gražiausi žodžiai turės skambėti „prie Žiedo".

Žiūrėjo jauna pora į tą Žiedo ūką, jaunas gidas laukė mistiškos akimirkos, bet vaikinas taip ir nepasipiršo.. Vėliau gidas pagalvojo, kad gal ir geriau, kad pasipiršimas neįvyko „prie Žiedo ūko", juk jisai reiškia mirtį, vienos iš saulių perdegimą... Fizikos požiūriu visi esame žvaigždžių žmonės – visi cheminiai elementai mūsų kūne yra pasigaminę jau perdegusiose saulėse, esame visumos dalis.

Tą giedrą rugpjūčio naktį dar stebėjome Jupiterį ir Heraklio žvaigždžių spiečių, į kurį 1974 m. iš Žemės buvo pasiųstas radiosignalas – žmonijos laiškas protingoms būtybėms. Skriedama šviesos greičiu – beveik 300 tūkst. km per sekundę žinia tą, artimiausią Saulei žvaigždžių spiečių pasieks po 20 tūkst. metų. Dar tiek lauksime atsakymo, jeigu jis bus... Anot gido, visatos evoliuciją, trukusią keliolika milijardų metų, galime prilyginti vieneriems metams, ir tąsyk aptinkame, kad žmonijos karai ir išradimai prasideda gruodžio 31 d. 23 val. 50 min. 50 sek.

Gerokai atjaunėję, naktį lėkėme namo nereikšmingus du šimtus km… ir kaip smulkmenėlė atrodė Seimo pirmininko Arūno Valinsko problemos – gal jau po 20 metų nieks jo neprisimins. Naujos partijos Lietuvoj įsikuria ir perdega akimirksniu, kuro jos neturi, juk pažadai – ne benzinas... Prie to reiktų įžvalgų, mąstymo, susigrojimo, ryškaus ir atsparaus lyderio. Tačiau trijų milijonų tautoj to gero yra ribotai – gal dviem, trims partijoms... Dar paskaičiavome, kad Lietuvoj yra per tūkstantį politikų bei vietinių politikėlių, kelios dešimtys tūkst. biurokratų ir maždaug tik dvi dešimtys profesionalių astrofizikų. Tačiau pastarųjų ir turtingiausiose šalyse nedaug, ir pagal astronomų skaičių tūkstančiui gyventojų (kad ir su kableliu po nulio) užimame vieną pirmųjų vietų pasaulyje, galime vadintis kaip artojų, taip ir astronomų šalimi.

Kodėl labiausiai esantis savo vietoj pasijuntu žiūrėdamas į žvaigždes.

O kai žiūriu į Arūną Valinską, kyla jausmas, kad esu ne savo vietoje...

Panašiai ir su dauguma kitų politikų irgi biurokratų... gal todėl, kad jų akys nepritaikytos žiūrėti į žvaigždes, ir jie užmiršta, jog žvaigždės žmonių ligomis neserga, tik sukuria galimybes... Jau pradėjo augti Prancūzijos ir Vokietijos ekonomikos, gal po metų plačiau prašviesės. Ir piningiausieji „žvaigždžių žmonės" vėl pradės kurti naują ekonominį burbulą... Todėl kartais taip gera be jų – plika akim įregimų penkių tūkstančių žvaigždučių viešbutyje.

© Giružis, Nr. 63 (617), 2009 m. rugpjūčio 25 d.    
Perspausdinta redakcijos leidimu.    

Meno skiltis
Poezija ir skaitiniai
Filosofijos sritis
Vartiklio naujienos