|
|
Karalius Kvailys
Vaikystėje skaičiau pasaką apie šalį kurioje visi karaliai būdavo vagys, gobšiai ir tironai. Kad ir kas
tapdavo tos šalies karaliumi, vis viena po kiek laiko jis pasidarydavo lygiai tokiu pačiu niekadėjumi kaip
ir buvusieji. Pagaliau neapsikentę tos šalies piliečiai sukilo nužudė karalių ir visą jo priaugintą
kolūkietišką nomenklatūrą (čia mano sumodernintas intarpas atsižvelgiant į šiųdienų realijas) o į
karaliaus postą pradėjo rinkti patį kvailiausią tos šalies gyventoją.. Kas metai būdavo renkamas
didžiausias šalies kvailys ir visų pajuokai buvo sodinamas į sostą. Karaliaus titulas tapo gėdingiausiu
postu valstybėje, todėl visi kaip įmanydami kratėsi tos abejotinos šlovės. Kadangi karaliaus ir jo
pavaldinių niekas nebeklausė (ten būdavo vien tik idiotai o iš idiotų tik tyčiojamasi) žmonės gyveno
laimingai ir pasiturinčiai.
Kodėl aš čia prisiminiau tą (jeigu ne klystu) Brolių Grimų pasaką? Nes žvelgiant į nūdienos teletabių mulkinimo cirką, kuris išdidžiai vadinamas prezidento rinkimais, ir žiniasklaidos bandymus iš sistemos sraigtelio - nomenklatūros integruotos ledi, visuomenės akyse padaryti maištininkę, kovotoją už teisybę ir "klanų" siaubą, darosi graudu ir visai nebejuokinga.
P.S. Jeigu gerbiamas Seimo narys Antanas Nedzinskas nutartų kandidatuoti šiuose prezidento rinkimuose, bet jau aš tikrai turėčiau už ką atiduoti savo piliečio balsą ir gal aš būčiau ne vienišas šiame pasirinkime. Gal tada kai išsirinktume labiausiai tinkamą šiam postui, mes kaip bendruomenė pradėtume gyventi linksmai, laimingai ir pasiturinčiai, visai kaip tos pasakų šalies gyventojai.
miltas, 2009 03 09
Poezija ir skaitiniai
Filosofijos sritis
Vartiklio naujienos
NSO svetainė