Grigorijus Kapcanas. Būsena, ženklas

Apie autorių

Grigorijus Kapcanas (g. 1954 m.) – žydų kilmės menininkas, poetas, gimęs Ferganoje. Į Izraelį emigravo 1990-ais. Dėsto dailę Haifos koledže.

Niekybė ir Dievybė, ištirpusi žmogaus kūno apvalkale, tapo ir rašo eiles, kukliai gyvendama žemėje, kažkur Paukščių tako pakraštyje.

Kartais užsimirštu jaustis žmogumi, nes mano prigimtis neturi aiškių ribų. Man atrodo, kad mano tapyba – tai milžiniškos vazos skeveldros, kurią bandau suklijuoti per visą amžinybę. Ta vaza – tarsi ledkalnis, paniręs į laiką ir erdvę, - ir nėra galimybių pamatyti jos miglotus kraštus, begalinius jos formų kitimus; nėra žodžių smalsumo ir susižavėjimo aprašymui, kai matai linijas ir spalvas lange, iškirstam dar neįjungtų ateities mechanizmų prieblandoje.

Tos vazos viduje vyksta begaliniai atsiradimų ir sunykimų procesai, o aš kaip skuzdė, savajame lange matau gigantiško sprogimo fragmentus. Grigorijus Kapcanas Koheletas

Heksagrama

Sapnai paskubomis –
kinų vazos nuodaužos –
susiliejo į voratinklį
pasvirusių uolų.
Mėnulis sustingo tarpekly,
pakibęs ryto paukštės
giedotoje maldoje.
Ąsočio įkalintoje tuštumoje
Plaukė ramių vandenų debesys.

Filonovo1) paskelbtas paveiksto išbaigtumo principas sutampa su mano principu, kai meno kūrinys, esantis brangenybe, nepraranda savo esmės po daugkartinio padalijimo. Mažame paveikslo gabalėlyje, kaip ir odos gabalėlyje, lieka genetinis kodas. Hieroglifas, energinės informacijos gniužulas.

Čžuan-czi rašė, kad žmogaus gyvenimas tarp dangaus ir žemės panašus į veržlų Baltojo žirgo šuolį per plyšį uolose: akimirka, ir jis jau šmėkštelėjo ir dingo. Veržliai, netikėtai viskas atsiranda šiame gyvenime, tyliai viskas iš jo išeina.

Kai kuriuose mano paveiksluose sluoksnis po sluoksnio gimsta vaizdai ir formos; mirdamos – gimdo į save panašias, tasai begalinis kelias, kai vienas paveikslas tapomas dešimtmečius, kurio viduje glūdi visatos judėjimo formulės, suteikia atsakymą būsimoms kartoms, suradusioms raktą ŽENKLO perskaitymui. Tobulas tasai, kuris geba sustoti ties nežinomu. Kaip suprasti judėjimo principą, kai žmogaus gyvenimas, įspraustas tarp praeities ir ateities, tėra tik maža prasmės trajektorija. Toji prasmė, panirusi į paveikslo paviršiaus Veidrodžio karalystę, būtinai atsiskleis.

Visą gyvenimą tapiau, o kai baigėsi dažai, tapiau žodžiais, o vėliau buvo Dao De Čing,  Tanachas,  Andrejus Tarkovskis, Selindžeris2), Modiljanis3), rabinas Šlomo Karlebachas4), Filonovas; o toliau buvo tyla, kokiam pusvalandžiui, o galiausiai nusileidimas Lodo5) aerouoste.


1) Pavelas Filonovas (1883-1941) – rusų dailininkas, avangardistas, meno teoretikas ir poetas; analitinio meno atstovas. Iki revoliucijos nutapė „Karalių puotą“ (1913), „Valstiečių šeimą“ (1914) ir kt., o taip pat daugybę darbų ant Filonovas. Noname popieriaus ir kartono, kuriuos vadino „formulėmis“. 1918-19 m. tapė savo pirmąjį abstraktų paveikslą „Kosmoso formulė“, kurį vėliau pasekė kiti. 3-me dešimtm. įkūrė ir palaikė analitinę meno mokyklą. To meto paveikslai: du „Pavasario formulės“ variantai (1927-29) ir kt. 4-me dešimtm. buvo kaltinamas formalizmu ir vadinamas „darbininkų klasės priešu“: badavo, neturėjo lėšų tapymo reikmenims. Vienas paskutinių jo paveikslų „Veidai“ (1940). Mirė per Leningrado blokadą.

2) Džeromas Selindžeris (Jerome David Salinger, 1919-2010) – žydų iš Lietuvos kilmės amerikiečių rašytojas, labiausiai žinomas romanu „Rugiuose prie bedugnės“ (1951). 1965 m. liovėsi skelbtis ir gyveno uždarą gyvenimo būdą.

3) Amedėjas Modiljanis (Amedeo Clemente Modigliani, 1884-1920) - žydų kilmės italų modernizmo tapytojas ir skulptorius, dirbęs Prancūzijoje ir daugiausia tapęs portretus ir aktus. Išvystė savą stilių. Jo kūriniai išpopuliarėjo tik po mirties ir imti pardavinėti už dideles sumas (pvz., „Gulinti nuogalė“ 2015 m. parduota už 170 mln. dolerių).

4) Šlomo Karlebachas (Shlomo Carlebach, g. 1925 m.) - vokiečių kilmės amerikiečių haredimo pakraipos rabinas ir mokslininkas. 1941 m. su šeima buvo įkalintas Jungfernhofo koncentracijos stovykloje netoli Rygos, kur buvo nužudyti jo tėvai ir seserys. Po karo buvo priimtas į Chaimo Berlino ješivą Brukline (skirtą Lietuvos žydams), kuriai vėliau kurį laiką vadovavo. Jo gyvenimo kūriniu yra 5 t. Maskil Lishlomo. Jo giminaitis Šlomo Karlebachas (1925-1994) buvo kompozitorius, „dainuojantis rabinas“, kurio palikimo įtakoje kilo Karlebacho judėjimas (liturgija). Jisai savo pasekėjus vadino „šventaisiais hipiais“.

5) Lodas - miestas Izraelio viduryje, 20 km į pietryčius nuo Tel Avivo; aerokosminės pramonės centras. Pirmąkart pamininas Tutmozio III laikų įraše Karnake. Vėliau pavadintas Lida. Nuo 5 a. pr.m.e. buvo judėjų mokslingumo centru. Ne kartą minimas Naujajame testamente. Antrojo Judėjos karo metu (115-117 m.) sugriautas; jo vietoje vėliau įsikūrė graikų kolonija Diospolis. Dabar jame gyvena apie 75 tūkst. gyv. Jo Ben Guriono aerouostas – pagrindinis šalyje.

Taip pat skaitykite:
Dailė fiziko akimis
Išsilaisvinę poetai
Holografinis katinas
E. Kišonas. Mokantis klausinėti
SUN RA: atviro kosmoso muzika
Kultūrinis „Užburtosios fleitos“ fonas
Čiurlionis: ar žinai, kas tai yra erdvė?
Ž.-P.Kometti. Kaip suprasti „avangardo mirtį“?
Aš jį išsunkiau savo nevaržomais jausmais
Kenas Nišidzakis. Miestas ir priemiestis
G. Kuprevičius. Didžiojo meno sutemos
Veronika Tutenko. Neo dekvatumas
X-TEEN: e-pistoliarinis romanas
S. Lemas. Trumpas sujungimas
A. Rimbaud. Pagedęs kraujas
Antuanas de Sent Egziuperi
T. Gotjė. Mada kaip menas
Dž. Keruakas. Kelyje
Vartiklis