|
Grigorijus Kapcanas. Būsena, ženklas Apie autorių Grigorijus Kapcanas (g. 1954 m.) žydų kilmės menininkas, poetas, gimęs Ferganoje. Į Izraelį emigravo 1990-ais. Dėsto dailę Haifos koledže. Niekybė ir Dievybė, ištirpusi žmogaus kūno apvalkale, tapo ir rašo eiles, kukliai gyvendama žemėje, kažkur Paukščių tako pakraštyje. Kartais užsimirštu jaustis žmogumi, nes mano prigimtis neturi aiškių ribų. Man atrodo, kad mano tapyba tai milžiniškos vazos skeveldros, kurią bandau suklijuoti per visą amžinybę. Ta vaza tarsi ledkalnis, paniręs į laiką ir erdvę, - ir nėra galimybių pamatyti jos miglotus kraštus, begalinius jos formų kitimus; nėra žodžių smalsumo ir susižavėjimo aprašymui, kai matai linijas ir spalvas lange, iškirstam dar neįjungtų ateities mechanizmų prieblandoje. Tos vazos viduje vyksta begaliniai atsiradimų ir sunykimų procesai, o aš kaip skuzdė, savajame lange matau gigantiško sprogimo fragmentus.
Heksagrama Sapnai paskubomis kinų vazos nuodaužos susiliejo į voratinklį pasvirusių uolų. Mėnulis sustingo tarpekly, pakibęs ryto paukštės giedotoje maldoje. Ąsočio įkalintoje tuštumoje Plaukė ramių vandenų debesys. Filonovo1) paskelbtas paveiksto išbaigtumo principas sutampa su mano principu, kai meno kūrinys, esantis brangenybe, nepraranda savo esmės po daugkartinio padalijimo. Mažame paveikslo gabalėlyje, kaip ir odos gabalėlyje, lieka genetinis kodas. Hieroglifas, energinės informacijos gniužulas. Čžuan-czi rašė, kad žmogaus gyvenimas tarp dangaus ir žemės panašus į veržlų Baltojo žirgo šuolį per plyšį uolose: akimirka, ir jis jau šmėkštelėjo ir dingo. Veržliai, netikėtai viskas atsiranda šiame gyvenime, tyliai viskas iš jo išeina. Kai kuriuose mano paveiksluose sluoksnis po sluoksnio gimsta vaizdai ir formos; mirdamos gimdo į save panašias, tasai begalinis kelias, kai vienas paveikslas tapomas dešimtmečius, kurio viduje glūdi visatos judėjimo formulės, suteikia atsakymą būsimoms kartoms, suradusioms raktą ŽENKLO perskaitymui. Tobulas tasai, kuris geba sustoti ties nežinomu. Kaip suprasti judėjimo principą, kai žmogaus gyvenimas, įspraustas tarp praeities ir ateities, tėra tik maža prasmės trajektorija. Toji prasmė, panirusi į paveikslo paviršiaus Veidrodžio karalystę, būtinai atsiskleis. Visą gyvenimą tapiau, o kai baigėsi dažai, tapiau žodžiais, o vėliau buvo Dao De Čing, Tanachas, Andrejus Tarkovskis, Selindžeris2), Modiljanis3), rabinas Šlomo Karlebachas4), Filonovas; o toliau buvo tyla, kokiam pusvalandžiui, o galiausiai nusileidimas Lodo5) aerouoste. 1) Pavelas Filonovas (1883-1941) rusų dailininkas, avangardistas, meno teoretikas ir poetas; analitinio meno
atstovas. Iki revoliucijos nutapė Karalių puotą (1913), Valstiečių šeimą (1914) ir kt., o taip pat daugybę darbų ant
2) Džeromas Selindžeris (Jerome David Salinger, 1919-2010) žydų iš Lietuvos kilmės amerikiečių
rašytojas, labiausiai žinomas romanu Rugiuose prie bedugnės (1951). 1965 m. liovėsi skelbtis ir gyveno uždarą gyvenimo būdą.
3) Amedėjas Modiljanis (Amedeo Clemente Modigliani, 1884-1920) - žydų kilmės italų modernizmo
tapytojas ir skulptorius, dirbęs Prancūzijoje ir daugiausia tapęs portretus ir aktus. Išvystė savą stilių. Jo kūriniai
išpopuliarėjo tik po mirties ir imti pardavinėti už dideles sumas (pvz., Gulinti nuogalė 2015 m. parduota už 170 mln. dolerių).
4) Šlomo Karlebachas (Shlomo Carlebach, g. 1925 m.) - vokiečių kilmės amerikiečių haredimo pakraipos
rabinas ir mokslininkas. 1941 m. su šeima buvo įkalintas Jungfernhofo koncentracijos stovykloje netoli Rygos, kur buvo nužudyti jo tėvai ir
seserys. Po karo buvo priimtas į Chaimo Berlino ješivą Brukline (skirtą Lietuvos žydams), kuriai vėliau kurį laiką vadovavo.
Jo gyvenimo kūriniu yra 5 t. Maskil Lishlomo. Jo giminaitis Šlomo Karlebachas (1925-1994) buvo kompozitorius,
dainuojantis rabinas, kurio palikimo įtakoje kilo Karlebacho judėjimas (liturgija). Jisai savo pasekėjus vadino šventaisiais hipiais.
5) Lodas - miestas Izraelio viduryje, 20 km į pietryčius nuo Tel Avivo; aerokosminės pramonės centras.
Pirmąkart pamininas Tutmozio III laikų įraše Karnake. Vėliau pavadintas Lida.
Nuo 5 a. pr.m.e. buvo judėjų mokslingumo centru. Ne kartą minimas Naujajame testamente. Antrojo Judėjos karo metu (115-117 m.) sugriautas; jo vietoje
vėliau įsikūrė graikų kolonija Diospolis. Dabar jame gyvena apie 75 tūkst. gyv. Jo Ben Guriono aerouostas pagrindinis šalyje. Taip pat skaitykite: |
popieriaus ir kartono, kuriuos vadino formulėmis. 1918-19 m. tapė savo pirmąjį abstraktų paveikslą Kosmoso formulė,
kurį vėliau pasekė kiti. 3-me dešimtm. įkūrė ir palaikė analitinę meno mokyklą. To meto paveikslai: du Pavasario
formulės variantai (1927-29) ir kt. 4-me dešimtm. buvo kaltinamas formalizmu ir vadinamas darbininkų klasės priešu:
badavo, neturėjo lėšų tapymo reikmenims. Vienas paskutinių jo paveikslų Veidai (1940). Mirė per Leningrado blokadą.