|
Perbrauktas Paryžius ir ekskursija į pasąmonę
Diana Butkienė
Senutėlio "Zenit" pokštas ir švilpukai Prieš koncertą buvo atidaryta Raimundo fotografijų paroda "Perbrauktas Paryžius". Kaip pasakojo menininkas, prieš mėnesį jis Paryžiuje pristatė savo muzikinį eksperimentą "Liet-Fra; Da-Da sąsajos" (šis kūrinys atliktas ir penktadienio vakarą "Laviltėje"). Laisvalaikiu pasivaikštinėjo po miestą su senu "Zenit" fotoaparatu. Vilniuje padarė nuotraukas - visose horizontalus juodas brūkšnys... Panašu kirtį galima išgirsti ir "Liet-Fra; Da-Da sąsajose": iš magnetofono sklindanti subtili, švelni muzika ir Raimundo čia pat, scenoje, fortepijonu grojami aštrūs pasažai. Savo muziką Raimundas apibūdina kaip dadaistinę, atsitiktinumų derinimą. Gal iš pirmo žvilgsnio ir atrodo, kad tai nieko bendra neturintys dalykai, sako menininkas, bet tai ir yra paprastumas. Naikinimas ribos tarp sumanyto ir atsitiktinio. R.Eimonto žodžių, kad kūriniui tinka kiekvienas atsitiktinumas, menine išraiška tapo mažutis eksperimentas. Prieš koncertą keliolikai žiūrovų Raimondas nemačiom išdalijo švilpukus ir paprašė jam davus ženklą jais švilpti. Kai grojant prireikė trumpam atsitraukti nuo fortepijono (paderinti aparatūrą), jis davė ženklą. Ir pasigirdo švilpimas iš visų kampų. Buvo gana netikėta, tačiau... atrodė, kad tai natūralus Raimundo kūrinio tęsinys. Toks jau R.Eimonto stilius - duoti visišką laisvę. Jis, kaip avangardinės muzikos koncertų organizatorius, laikosi vieno principo: jokios cenzūros. Egzaminas: perteikti sapno nuotaiką Kitas šio vakaro kūrinys - Luko atliekama "Astralija". Lukas Devita - Vytautas Vilimas, M.Mažvydo bibliotekos Orientalistikos skaityklos metodininkas. Kodėl prireikė pseudonimo? Gal baimė, kad sužinos pažįstami ar...? "Ne, - juokiasi Lukas, - tiesiog nesinori prisirišti prie tikrosios pavardės. Žinoma ji turi savą slaptą prasmę, yra neatsitiktinė, bet metams bėgant tampa pernelyg įprastu dalyku, kaustančiu, supinančiu tave su socialiniu gyvenimu. Jos tikrumas pagrįstas dokumentais, todėl susitapatinęs su tikruoju vardu ir pavarde jautiesi esąs ne tas, kas esi iš tikrųjų, o tas, kuo priverstas būti. Pseudonimas suteikia naują laisvę". Lukas pradėjo antrą koncerto dalį netikėtomis, Amerikos underground'o klasika tapusiomis dainomis, Lou Reed'o "Rock'n'Roll" (grupė Velvet Underground), bei Jonathan Richman "Astral Plane" (grupė Modern Lovers), atliekamomis tik balsu ir akustine gitara. Po jų pereita prie "Astralia". Kalbėdamas apie šio kūrinio, atliekamo panašiai, kaip ir Raimundo: leidžiamas iš anksto parengtas įrašas ir tuo metu grojama, šį kartą - sintezatoriumi) idėją, Lukas sako: "Dažnai sapnai būna paprasti, juose susijaukia dienos įvykiai, įspūdžiai. Rečiau aplanko ryškūs sapnai, tapatinami su astraline projekcija, pasak Jimi Hedrix'o, - astralinis skrydis. Jei tokiame sapne žmogus išlieka sąmoningas, pradžioje jis pašiurpsta nuo aukštesniojo pasaulio realumo" (todėl ir "Astralia" įžanga skamba kiek niūrokai, slėgdama elektroniškai iškraipytais sąskambiais), "o geresniu atveju apsipranta ir susivokia esąs šio nežinomo pasaulio dalimi, ne tik kasdininės ribotos sąmonės gyventoju. Visos nuojautos, nušvitimai ir įspėjimai ateina per astralinį pasaulį. Sąmoningai išgyventas toks naktinis sielos pasivaikščiojimas gali atskleisti tikrąją, neišmatuojamą žmogiškosios būtybės erdvę, tai - atbudimas sapne, atbudimas tikrovėje, ramybė ir praskaidrėjimas. Paskui ateina laikas grįžti" (kūrinio pabaigoje sintezatoriaus garsų fone skamba metaliniai in ir jang rutuliukai, simbolizuojantys žemiškąjį ir dangiškąjį pradus, kartu su "vietiniais" bei kosminiais paukščių balsais ir siurrealistišku plokštelės traškesiu). Paklaustas, kaip jautėsi scenoje perteikdamas tokį, atrodytų, neperteikiamą dalyką kaip sapno nuotaika, Lukas nusijuokė: "Tikėjausi, kad tai mažiausiai pretenzinga tema, nes sapnai yra tikrai visiems pažįstamas reiškinys. O man tai buvo egzaminas. Kas kita, rodos ir gali būti universitete..." Pasak atlikėjo, jis egzaminą išlaikė. Klausytojai neišmetė. Vis dėl to tai buvo rimta? Lukas šypteli: "Iš Australijos (vos ne Astralijos, pajuokauja) kilęs muzikantas Daevid Allen'as yra taikliai pasakęs: "Tai per daug rimta, kad kalbėti apie tai rimtai". Visiems atvira muzika Skelbime, kviečiančiame į koncertą, minėtos tik dvi dalys, bet kaipgi be improvizacijos? Buvo ir trečioji, iš anksto nenumatyta - tai, kas paprastai vadinama jam session. Prie Luko prisidėjo keli muzikantai. Tarp improvizuojančiųjų buvo kompozitorius Mieczyslaw Litwinsky, "grojantis viduramžių muziką, kuri skamba dabar", šį kartą pasirinkęs gitarą. "Į tokį "plaukiantį" foną galėjo įsilieti bet kas" - vėliau sakė Devita. Kūryba vietoje, iš anksto nesusitarusių atlikėjų, klausytojų akivaizdoje... Gana drąsu atrodytų. Lukas gūžteli: "Aišku, stengiesi girdėti, ką kitas groja. Bet... Tai improvizacija...Laisvas atskiras garsas - tiesiog nustembi: jis atsiranda savaime ir dera su kitais garsais. Gal to ir nepavadinsi harmonija įprastine prasme... Vienas garsas su kitais dera savo prigimtimi". Pasak Luko, žmonės, išgirdę frazę "eksperimentinė muzika" be reikalo pamano, kad tai elitiniai, nedaugelio suvokiami kūriniai. Ji gali būti ir natūraliai paprasta, kaip folkloras. Jam pritaria Raimundas. Avangardinė muzika, anot jo, atvira, su komercija neturinti nieko bendra. Klasika, Raimundo nuomone, - kaip muziejus. Gražu, bet jokios gyvybės. Eksperimentinė - gyva realybė šalia mūsų. Todėl jis ir organizuoja eksperimentinėse muzikos renginius. Juk klasikos koncertų organizatorių netrūksta. Pasak Raimundo, paprastai eksperimentinės muzikos koncertai kitose šalyse organizuojami šiuolaikinio meno galerijose. Bet jiems puikiausiai tiko "Laviltė", beje, jau turinti tokių renginių aptirtį: anksčiau čia kiekvieną savaitgalį vyko nemokami avangardinės muzikos koncertai. Paskui nutrūko, bet žmonės ir toliau rinkosi, vis klausinėjo, kada bus... Tai kada bus kitas koncertas? Gal būt greitai, galbūt ir Vilniuje. Lietuvos Aidas, 1998 Skaitykite Dianos Butkienės
Lukas Devita - kosmoso paauglys |