SUN RA - muzika iš atviro kosmoso
Rytojaus pasaulyje žmogui nereikės dirbtinių priemonių, kaip kad reaktyviniai lėktuvai ar kosminiai laivai.
Ateities pasaulyje naujasis žmogus "galvos" apie vietas, kuriose norėtų pabuvoti ir mintys nuneš jį tenai -
Sun Ra gimė planetoje Saturnas prieš neaiškų laiko tarpą. Šito jis neišsižadėjo iki pat paskutinės dienos. Dažniausi apskaičiavimai liudija, kad jis apsireiškė Žemėje, kaip Herman Blount'as, gimęs Birmingham'o mieste, Alabamoje, JAV, 1914. Sun Ra paliko šią planetą ir greičiausiai, sugrįžo į Saturną 1993-ais, sukūręs stulbinančios įvairovės ir grožio, neaprėpiamą kiekį žemiškos ir tarpplanetinės muzikos, daugiausiai, kartu su savo ištikimuoju džiazo orkestru Arkestra (Sun Ra pakeitė žodžio orchestra pradžią į ark turėdamas minty biblijinį Nojaus laivą). Sun Ra kaupė patirtį ir įsisavino vodevilio, svingo, Čikagos big bendo tradicijas, ypač grodamas pianinu Fletcher Henderson'o orkestre. Vėliau, subūręs savo progresuojantį big bendą jis palaipsniui perėjo prie ekstremalaus avangardo, kosminės-elektronikos, garsų abstrakcijos, ar net triukšmo formų, lygiagrečiai atlikdamas džiazo standartus. Dauguma Sun Ra koncertų virsdavo spalvingomis kelių valandų ceremonijomis, įtraukiant poeziją, šviesos efektus, šokėjus ir nežemiškus visų atlikėjų apdarus (sukurtus derinant afrikietiškus nacionalinius kostiumus su astronautų apranga). Tai buvo kažkas virš fantazijos, muzika kokios anksčiau nei neįsivaizdavau. Ra ir šokėjai dėvėjo apsiaustus. Klausytojai salėje, sėdintys ant grindų, pūtė į juos iš visų jėgų, sukeldami vėją, tad muzikantai atrodė lyg su margaspalviais sparnais. Jie atsukdavo spiralinį apšvietimą į John Gilmour'ą, jo saksofono solo metu, kas sukurdavo tunelio efektą. O Sun Ra buvo apšviečiamas taip, kad atrodė - jo galva tūno kosminėje juodoje skylėje. Tai buvo tiesiog neįtikėtina. Pajaučiau, kad tai šventa muzika ir žmonės turi ją išgirsti - prisimena Jerry Gordon, stebėjęs koncertą apie 1970-uosius, vėliau perleidęs nemažai Arkestra albumu kompaktiniuose diskuose. Herman Blount'o tėvas paliko šeimą dar ankstyvoje būsimo muzikanto vaikystėje ir jis daugiausiai buvo auginamas tetos ir senelės. Savo septintojo gimtadienio proga Herman'as, jau pravardžiuojamas "Sonny", gavo dovanų pianiną ir labai nedaug pasimokęs, jis pradėjo skambinti bei skaityti gaidas. Pirmąją savo grupę Sonny subūrė dar mokykloje, o vėliau, gavęs stipendiją, patraukė mokytis muzikos į Alabamos koledžą. Ten ir įvyko nenumatytas įvykis pakeitęs visą Sonny Blount gyvenimą. Jis teigė buvęs paimtas į ateivių kosminį laivą, kurie apšvietė apie jo aukštesniąją paskirtį, tikrąjį pašaukimą; parodė Sonniui kosmines keliones, visatos "konstrukciją", bei padėjo atskleisto jo paties slaptąją prigimtį. Sonny Blount išėjo iš koledžo netrukus po šių įvykių (verta atkreipti dėmesį, kad veiksmas vyko ne šiuolaikinėj Amerikoj, bet dar keli metai iki Antrojo Pasaulinio karo !). Vėliau Sonny Blount važinėjo po šalį koncertuodamas pietiniuose Valstijų klubuose, kai kuriuose vietose grodamas už scenos užuolaidų dėka baltųjų priešiškumo juodiesiems. Antrojo pasaulinio karo metu Sonny Blount buvo pakliuvęs į kalėjimą dėl sąmoningo atsisakymo eiti į armiją. Jis buvo taip įnikęs į muziką ir priešiškos smurtui senosios juodaodžių kultūros tyrinėjimus, kad dalyvavimas kare atrodė nesuvokiamu. Aktyviam pokario muzikavimo periode Sun Ra išugdė savitą repetavimo formą, kurios laikėsi visą likusį gyvenimą: jis pavertė savo gyvenamas patalpas repeticijų bei įrašų studija ir grodavo praktiškai "around the clock". Taip pat jis rinko muzikantus, ne kaip bendą, - nes jie nedažnai grojo viešai, - bet Sun Ra suteikdavo nemokamas pamokas visiems, kas pasirodydavo jo namuose pabandyti pagroti. Kai kurie tolimesnių Sun Ra grupių muzikantai ateidavo dar besimokydami mokykloje. Pasak trumpetisto Phil Cohran'o "Ra turėjo vargo su vadinamaisiais gerais muzikantais. Jam sėkmingiau ėjosi, kai jis pradėdavo auklėti ir mokyti jaunesnius". Šešto dešimtmečio viduryje Sonny pasivadino Sun Ra ir grupė, kuri išsiplėtė iki tuzino muzikantų tapo žinoma kaip Arkestra. 1956-aisiais, paskatintas džiazo leidybos nesupratingumo, jis įsteigė savo plokštelių firmą Saturn Records. Tikriausiai tai buvo pirmoji muzikanto nepriklausoma plokštelių firma visoje istorijoje. Taip prasidėjo ypatingai kūrybiškas Sun Ra laikmetis. Jis miegodavo mažai, beveik nenutrūkstamai rašė naują muziką. Arkestra praplėtė į savo skambesį cimbolais, varpeliais ir gongais, afrikietiška, indiška perkusija, bei savos gamybos instrumentais, tokiais kaip "saulės būgnas", "kosminiai styginiai" ir pan. Muzika darėsi vis abstraktesnė, ritualinė ir kosminė. Septintame dešimtmetyje, apsistojus Niu Jorke, Arkestra tapo free-jazz sąjūdžio, išsiplėtojusio Greenwich Village rajone, dalimi kartu su John Coltrane'u, Cecyl Taylor'u ir kitais. Muzika tapo nežemiška atonalinių, nukrypusių garsų bei efektų sanplaika. Pjesės darėsi vis ilgesnės, įsigalėjo poliritmija, prasiverždavo titaniški vargonų ar sintezatoriaus solo, "išderintų" pučiamųjų sprogimai, kūriniai galėjo būt keliose skirtingose tonacijose, jokioj tonacijoje arba Ra vadinamoje "kosminėje tonacijoje". Sun Ra pavertė savo ekscentrišką grupę, sudarytą iš "kietų" bop'o solistų, eksperimentiniu atviros improvizacijos ansambliu. Ra palaipsniui tapo "Afro- psichodelijos filosofu-valdovu", kaip išsireiškė rašytojas Michael Shore. Sun Ra buvo ne mažiau išradingas pavadinimų kūrime, nekalbant apie puikią jo filosofinę poeziją. Arkestra buvo žinomas daugybe vardų, kaip kad Solar Myth Arkestra, Cosmo Jet Set Arkestra, Myth-Science Arkestra, Intergalactic Research Arkestra bei Astro-Intergalactic Infinity Arkestra. Tačiau užmokestis muzikantams dažniausiai išeidavo toks nedidelis, kad daug kas grodavo "šone" su kitais bendais, kad pragyventi. To nepaisant (ar tam padedant ?), Arkestra išauklėjo daugybę džiazo korifejų, tokių kaip Pharoah Sanders, Marshall Allen, kurių visi pažymi didžiulį orkestro vadovo indėlį jų asmenybių vystymuisi. O groti Arkestre nebuvo paprasta, - Sun Ra reikalavo asketiškos disciplinos ir sunkaus darbo, už kurį materialus atlygis buvo negausus. Ra draudė narkotikus, alkoholį bei paleistuviavimą ir grupės nariai turėjo sugebėti groti vos ne kiaurą parą. Trumpetistas John Gilmour prisipažįsta: "Aš išmokau iš Sun Ra per pirmus devynis bendradarbiavimo mėnesius daugiau nei per visą savo gyvenimą, ne tik apie muziką, bet apie filosofiją ir viską bendrai. Aš tobulėjau. Jis permainė mano gyvenimą". Per keturiasdešimties metų muzikos įrašinėjimo laikotarpį Suna Ra išleido virš 100 pavadinimų savos gamybos plokštelių, pažymėtu emblema el Saturn ir platino jas koncertų metu, bei keliose rinktinėse parduotuvėse. Saturn firmos leidiniai turėjo daug netikslumų ir pokštų, kuriuos, reik manyt, mėgo Sun Ra. Kai kurios plokštelės buvo be datų, be jokių užrašų ar dokumentacijos, tik patalpintos psichodelinio paveikslėlio viršelyje. Nusipirkus kurią nors, tokios pat beveik nebuvo įmanoma atrasti, - Sun Ra jau spėdavo išleisti kitą versiją. Tik aštunto dešimtmečio pradžioje firma Impulse pradėjo leisti Arkestra įrašus ir šiek tiek labiau platinti nepakartojamą Sun Ra muziką. Nepaisant viso Sun Ra nežemiškumo, žmonės jį be galo pamilo ir nesiliovė žavėjęsi. Arkestra klausytojų ir gerbėjų ratas palengva augo.
Sun Ra glumino "oficialų" džiazo pasaulį ir nesukėlė pritarimo bei pripažinimo. Puristai ignoravo jį kaip ekscentrišką pamišėlį, o daugeliui kritikų įgrįsdavo kosminiai išsidirbinėjimai. Sun Ra buvo antiteze sklandžiam, vikriam, turtingam, komerciškai priimtinam džiazo artistui. Jis tiesiog atsisakė nuolaidžiauti ir pasirinko geriau egzistuoti kaip kultinė asmenybė už džiazo establišmento ribų. Tik į gyvenimo saulėlydį Sun Ra susilaukė nacionalinio pripažinimo (kaip daugelis juodųjų džiazo muzikantų jis buvo labiau gerbiamas Europoje). Alternatyvinis rokas nurodė jį kaip vieną pagrindinių įkvėpimo šaltinių. Sun Ra buvo pakviestas į televizijos laidą Saturday Night Live, o Centriniame Parke grojo kartu su grupe Sonic Youth. Tačiau Sun Ra sveikata pablogėjo ir 1992 spalio mėnesį jis persikėlė gydymuisi į gimtąjį Birmingham'ą. Visad nepamainomas kosminis pokštininkas, atsigulęs į ligoninę jis pateikė savo adresą - Saturn. 1993 m. gegužės 30 d. visatos dvasios mokytojas paliko šį pasaulį. Jis buvo 80 metų amžiaus. Jerry Gordon teigia, Sun Ra muzika nereikalauja paaiškinimų. Jei tik nustoji aiškinti ją protu, o pradedi klausyti, - muzika tampa savaime suprantama. Negali išpešti iš jos visatos paslapčių, tačiau galima suprasti Sun Ra atsisakant savęs ir atsiduodant muzikai. Toji muzika sutvėrė ištisą utopinį pasaulį su sava tvarka ir paslaptimis. Arkestra koncertai, tarytum religinės ceremonijos, kvietė auditoriją pakylėti sampratas aukščiau šio pasaulio. Kai kam atrodantis pusiau šamanu, kai kam sci-fi herojumi, genialusis Sun Ra, muzikos pagalba vedė mus į kosmoso aukštybes, į tobulesnę būtį, kuria tikėjo. Jo muzika išlieka paslaptingu ir grakščiu palaiminimu iš pasaulio, kurį galėjo suprasti tik Sun Ra,
Pagal Mike Walsh straipsnius *) Herman Poole Blount pseudonimu Sun Ra (1914-1993) amerikiečių džiazo muzikantas, poetas ir filosofas, išgarsėjęs savo eksperimentine muzika, darbštumu ir teatrališkais pasirodymais. Didesnę gyvenimo dalį vadovavo The Arkestra su nuolat besikeičiančia sudėtimi (ir pavadinimu jis tebeegzistuoja ir dabar). Muzikuoti pradėjo dar koledže, kai 1934 m. biologijos mokytojas E. Harperis įsteigė savo grupę. Šiam pasitraukus, grupei vadovauti ėmėsi H. Blauntas, kuris maždaug 1936 m. patyrė keistą viziją apie kelionę į Saturną. Pradžioje rėmęsis juodaodžių kultūra ir savo muziką matęs kaip juodaodžių švietimo priemonę, 7-o dešimtmečio nusivylęs Black Power radikalizmu pasikelbė nepriklausąs jokiai rasei. Vis tik jis laikomas afrofuturizmo atstovu dėl savo muzikos, rašinių ir filosofijos, kurios šaltiniais jam buvo kabala, rozenkreiceriai, masonai, numerologija, Egipto misticizmas, juodaodžių nacionalizmas ir pan.
Išsilaisvinę poetai |