Kas vyko ar įvyko? Ankstyvosios kompiuterių istorijos Lietuvoje epizodai

Pradedame kelti šydą nuo ankstyvųjų kompiuterių Lietuvoje naudojimo momentų, įvairių pirmųjų programų sukūrimą, įdomių nutikimų ir kitų istorinių faktų – tai kas vyko personalinių kompiuterių (ir ne tik) jų atsiradimo Lietuvoje pradžioje. Jaučiu (ir žinau), kad daugelis faktų ir nutikimų iš tų laikų jau beveik pamiršti, nežinomi ar klaidingai suprantami ir aiškinami... O ir vis daugiau pavojų, kad su anų laikų „dinozaurų” išėjimu daug kas aplamai visiems amžiams prasmegs į laiko juodąją skylę... O juk argi nebūtų įdomu sužinoti, koks (galimai) pirmasis Java apletas buvo sukurtas, ar kad pirštų atspaudų atpažinimo programa buvo parašyta Java, kai kurias įdomybes iš ankstyvosios BBS istorijos ir pan.?
Čia pristatome lietuviško teksto skiemenavimo programos SKIE-MUO sukūrimo istoriją.

Kiti SKIE-MUO aspektai trumpai išdėstyti vikyje SKIEMUO istorija

SKIE-MUO: Priešistorė

Pradžioje MA MII eksperimentinėje gamykloje „Bitas“ dominavo DVK-2 kompiuteriai, tai ir tekstai buvo daugiausia renkami ir spausdinami jais (tik kiek vėliau pasirodė pirmieji IBM XT su 8088 procesoriais). Dar buvo prieiga prie SM-4 ir BESM 6 kompiuterių, bet su jais kita pasaka.

Spausdintuvai tais laikais buvo labai buki, nepritaikomi lietuviško teksto spausdinimui. Bet negi spausdinsi šveplai, kai aplink pilna nagingų rankelių. Tad matriciniai spausdintuvai buvo „pahakinti“ ženklų matricos mikroschemoje užkoduojant lietuviškų raidžių vaizdus.

Spausdintuvo ramunėlė Taip pat turėta spausdintuvų su „ramunėle”, kai raidė buvo atspausdinamas „plaktuku” suduodant atitinkamą ramunėlės „žiedlapį“. Aišku, ramunėlė turėjo fiksuotą lapelių kiekį ir ant jų nebuvo lietuviškų raidžių. Tai ką daryti? Buvo sukurta nedidelė spausdinimo programa, kuri lietuviškai raidei atspausdindavo atitinkamą lotynišką raidę, tačiau nepastumdavo karietėlės ir antro ramunėlės apsisukimo metu į tą pačią vietą taukštelėdavo papildomą ženklą – nosinės atveju kablelį, o taško ar paukščiuko – apostrofą. Gaudavome ženklą panašų į lietuvišką raidę. Susiraskite pirmuosius „Sąjūdžio žinių“ numerius, - jie ir buvo atspausdinti tokiais spausdintuvais. Apie tokius spausdintuvus žr. >>>>>

Atrodytų, kad pirmasis atvejis geresnis, tačiau spausdinant jie taip „žviegė“, kad „per ausis ėjo“, o ir greitis buvo kelis kartus lėtesnis, nei spausdinant „ramunėle“. Todėl „Sąjūdžio žinios“ ir spausdintos „ramunėle“ – juk ne po vieną numerį spausdindavo!

Dar vienas niuansas – pirmieji spausdintuvai (dėl ramunėlės tai akivaizdu) dažnai spausdino tik fiksuoto pločio raidėmis – tad ir teksto lygiavimo nebuvo. Jei reikdavo perkelti kokį (paprastai ilgesnį) žodį, tai buvo padaroma rankiniu būdu eilutės gale įrašant brūkšnelį.

Plito IBM PC kompiuteriai, pasirodė lazeriniai spausdintuvai. A. Balvočius ėmė maketuoti su „Xerox Ventura 2“ (išleista 1988 m.). Su juo vis pakalbėdavome apie skiemenavimo klausimą, ir mane visad kiek erzino skiemenavimo klaidos. Pirštai nižo. Pasiknaisiojus po esamą anglišką skiemenuoklį, buvo aptiktas jo prijungimo prie Ventura būdas.

Liko smulkmenėlė – sukurti skiemenavimo algoritmą lietuvių kalbai. Dabar jau nepamenu, ar iš pat pradžių (matyt taip, nes nėra atžymų apie atskirą žodyninės informacijos naudojimą – tad greičiausiai vėliau taisyklės tebuvo tikslinamos) panirau į lietuvių kalbos žodyną (tuo metu turėjau seną 60 tūkst. žodžių 1954 m. Dabartinės lietuvių kalbos žodyną) ir per jį perėjau ne vieną kartą, gal ir dešimtį, kol buvo išvestos pakenčiamos taisyklės. Žodyninę informaciją pavyko užkoduoti pakankamai kompaktiškai – pati pirmoji skiemenuoklio kopija atmintyje teužėmė 2 KB (neturėjusi išimčių žodyno), o antroji – 6 KB (turinti išimčių žodyno valdymą).

Ir štai pažymėta, kad 1991.06.08 pasirodė pirmoji skiemenuoklio versija. Produktas buvo pavadintas LITH.HY1 (.hy1 plėtinį Xerox Ventura naudojo skiemenavimo byloms). Jis iškart turėjo komercinio produkto požymius: diegimo aprašymą, kainininką.

Pastaba: matyt, skiemenavimo algoritmas buvo sukurtas dar anksčiau, nes jo kompiliavimo failas turi 1991 m. kovo 11 d. datą, o failas apie produktą ir jo platinimą – jau 1991 m. gegužės 23 d.

Produktas plito, pvz., jį buvo įsigijusi ir Klaipėdos „Ryto“ spaustuvė leidusi „Klaipėdos“ laikraštį. Jis buvo naudotas kokius 3-5 m. ir išėjo iš rinkos, kai įsigalėjo „PageMaker” maketavimo programa. O ko gero viena ilgiausiai jį naudojusia buvo leidykla (ir laikraštis) „Voruta“. Be to, 1993 m. „Xerox Ventura“ buvo parduota „Corel“ kompanijai, - ir jau 1994 m. SKIE-MUO pritaikomas „Corel Ventura 4.2”, kuri jau veikė „Windows” terpėje. 1996 m. „Corel Ventura” perrašyta Win32 terpei ir pavadinta „Corel Ventura 7“ (o ne 6, kad būtų pritaikyta prie „CorelDRAW 7“ versijos.

Pastaba: Kadangi skiemenavimo algoritmas tebenaudojamas komerciniuose produktuose, jo detalės kol kas dar nebus atskleistos.

Vėliau algoritmas buvo tobulinimas ir pritaikomas naujoms terpėms, tame tarpe ir MS Office paketams.
Apie kitas produkto SKIE-MUO atmainas skaitykite SKIEMUO istorija


Priedai

Šiuose prieduose pateikiami tekstai, kurie buvo platinami kartu su ankstyvąja skiemenavimo programos versija, skirta „Xerox Ventura 2” maketavimo programai.

Pastaba: priedų tekstuose pašalinti konkrečių firmų pavadinimai ir kontaktai

Priedas 1. Anksčiausias žinomas LITH.hy1 aprašymas (1991.05.23)

                          LITH.HY1 

     Vartotojui perduodama šie failai: 

     LITH.HY3  -  2048 baitų dydžio ir
     READ.ME   -   829 baitų dydžio - šis tekstas 

     Lietuviškas žodžių kėlimo taisykles platintojas instaliuoja
 konkrečiame kompiuteryje įrašydamas jas į Xerox Ventura Publisher
 katalogą ir padarydamas kopiją vartotojo lanksčiame diskelyje. 

     Norint jį naudoti, reikia perrašyti į Xerox Ventura Publisher 

 katalogą vardu LITH.HY1 arba LITH.HY2, pvz. 

     COPY  A:\LITH.HY3  C:\VENTURA\LITH.HY1 

     Pasitikrinkite, ar nėra šiame kataloge dviejų failų, kurių tipai 

 būtų *.HY1 arba *.HY2 ir nereikalingą pašalinkite, pvz. 

     DEL  C:\VENTURA\FRANCAIS.HY1 


 LITH.HY1  oficialus platintojas:
     LLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLL, Vilnius
     tel. (8-22) nn-nn-nn 

Priedas 2. Naujesnis žinomas LITH2.hy1 aprašymas, v2 (1991.06.11)

LITH2.HY1 

Vartotojui perduodama šie failai: 

LITH2.HY3   - 6144 baitų dydžio ir
READ2.ME    -  830 baitų dydžio - šis tekstas
RIKTAI2.TXT - 1574 baitų dydžio - sąrašas žodžių, kurių nekelia LITH2.HY1 

Lietuviškas žodžių kėlimo taisykles platintojas instaliuoja
konkrečiame kompiuteryje įrašydamas jas į Xerox Ventura Publisher
katalogą ir padarydamas kopiją vartotojo lanksčiame diskelyje. 

Norint jas naudoti, reikia perrašyti į Xerox Ventura Publisher
katalogą vardu LITH2.HY1 arba LITH2.HY2, pvz. 

COPY  A:\LITH2.HY3  C:\VENTURA\LITH2.HY1 

Pasitikrinkite, ar nėra šiame kataloge dviejų failų, kurių tipai
būtų *.HY1 arba *.HY2 ir nereikalingą pašalinkite, pvz. 

DEL  C:\VENTURA\FRANCAIS.HY1 


LITH2.HY1  oficialūs platintojai:
LLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLL, Vilnius
tel. (8-22) nn-nn-nn 

Priedas 3. Skiemenavimo programos reklaminis tekstas (1991.05.20)

LITH.HY1 

Siūlome naują žodžių kėlimo per brūkšnelį algoritmą 

LITH.HY1 

Jeigu naudojatės leidybine sistema Xerox Ventura Publisher (bet kuria jos versija!) - įsigykite 
LITH.HY1 ir Jums nebereiks daugiau skolintis "kitakalbių" taisyklių:
USENGLSH.HY1, CCCP.HY1, FRANCAIS.HY1, DEUTCH.HY1 ir kitų. 

Algoritmas yra pritaikomas bet kuriai lietuviškų raidžių išdėstymo schemai. 

Garantuojame nemokamą programinio produkto priežiūrą pusę metų, laiku informuojame apie 
naujas versijas, kurias įsigyti bus galima lengvatinėmis sąlygomis. 

Produktas yra registruotas Lietuvos autorių teisių agentūroje. 


LITH.HY1 oficialus platintojas:
LLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLL, Vilnius
tel. (8-22) nn-nn-nn 

Papildymas

Čia pristatome tuo metu galiojusius nutarimus, į kuriuos atsižvelgta kuriant skiemenavimo programą. Tačiau buvo taikytos griežtesnės „senobinės“ taisyklės.

LIETUVIŲ KALBOS RAŠYMAS IR SKYRYBA. - V.:Mokslas, 1989, p.72-73

ŽODŽIO DALIŲ KĖLIMAS

$ 171. Žodžiai į kitą eilutę keliami skiemenimis, pvz.: ke-lia-mės, bė-ga, ko-ja, ei-ti, bi-o-lo-gi-ja. Viena balsė gali būti paliekama toje pačioje eilutėje arba keliama į kitą, pvz.: a-ša-ra, o-a-zė, Ro-me-o.

Tarp balsių esanti viena priebalsė visada keliama į kitą eilutę. Kai susiduria dvi ir daugiau priebalsių, paskutinioji būtinai keliama į kitą eilutę, o likusios gali būti paliekamos toje pačioje eilutėje arba perkeliamos į kitą, pvz.: gat-vė, ga-tvė, ašt-rus, aš-trus, a-štrus, mez-ga, me-zga, vėž-lys, vė-žlys, lėk-ti, lė-kti.

Keliant žodį, dvibalsiai ir mišrieji dvigarsiai (tiek pirminiai, tiek antriniai) neskaidomi, pvz.: au-las, uo-ga, kal-nas, pir-mas, mor-ka, kiaul-pie-nė, pir-štas, pirš-tas, gul-sčias, guls-čias. Taip pat neskaidomi dviraidžiai dz, dž, ch, pvz.: su-dzūkėjo, bi-dzena, au-džia, me-chanikas. Dz, dž skaidomi tada, kai d priklauso vienam, o z ar ž kitam sudurtinio žodžio dėmeniui, pvz.: did-zuikis, juod-žemis.

Minkštumo ženklas i neskiriamas nei nuo prieš jį einančios priebalsės, nei nuo po jo einančios balsės ar dvibalsio. pvz.: siau-čia, ly-gia-va, va-žiuo-ja, grio-vys.

$ 172. Sudurtiniai ir priešdėliniai žodžiai gali būti keliami skiemenimis kaip vientisiniai žodžiai, pvz.: pe-lė-da, vie-na-kis, vy-nuo-gė, an-ta-kis, pa-rė-jo, arba pagal jų sudaromąsias dalis, atskiriant sudurtinių žodžių dėmenis bei priešdėlį nuo šaknies, pvz.: pel-ė-da, vien-a-kis, vyn-uo-gė, ant-a-kis, par-ė-jo. Kai susiduria dvi vienodos sudaromųjų dalių priebalsės, žodžiai keliami tik antruoju būdu, pvz.: kas-syk, švar-raštis, šėm-margas, iš-šluoti, per-rišo, už-žėlė.

Sudurtiniai sutrauktiniai žodžiai keliami kaip ir visi kiti sudurtiniai žodžiai, pvz.: ko-lū-kis, kol-ū-kis.

$ 173. Tarptautiniai žodžiai keliami į kitą eilutę pagal tas pačias taisykles kaip ir lietuviškieji, pvz.: filt-ras, fil-tras, su-bor-di-na-ci-ja, sub-or-di-na-ci-ja, eks-trak-tas, ekst-rak-tas, ek-stra-ktas.

$ 174. Raidinės pavadinimų santrumpos neskaidomos ir į kitą eilutę nekeliamos, pvz.: TSRS, LTSR, TSKP.

Negalima kelti į kitą eilutę skyrybos ženklų, išskyrus pradedamąsias kabutes ir skliaustelį, pvz.: Visų pirma piršlys stiklą pripylęs tarė:/"Sveikas, tėvai!" rš, Sviestas mušamas kryžiokų formos muštuku/ (rekečiu, kryžiokėliais) rš.

Brūkšnys gali būti keliamas į kitą eilutę, kai vartojamas ne tiesioginės kalbos skyrybai, pvz.: Dėk grūdą prie grūdo/ - pripilsi aruodą.

$ 175. Keliant į kitą eilutę vieną iš dviejų brūkšneliu sujungtų žodžių, brūkšnelis rašomas ir vienos eilutės pabaigoje, ir kitos eilutės pradžioje, pvz.: marksizmas-/-leninizmas.


LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJOS PRIE LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS NUTARIMAI

NUTARIMAS Nr. 1
Vilnius 1977 m. birželio 16d.

(Raidės j rašymas po b, p; būsimojo laiko 3-ojo asmens galūnės rašymas; žodžių kėlimas; brūkšnelio rašymas).

< . . . >

IV. Žodžiai į kitą eilutę keliami skiemenimis: ke-lia-mės, bi-o-lo-gi-ja. Viena balsė gali būti paliekama toje pačioje eilutėje arba keliama į kitą: a-ša-ra, Ro-me-o. Kai susiduria dvi ar daugiau priebalsių, paskutinioji būtinai keliama į kitą eilutę, o likusios gali būti paliekamos toje pačioje eilutėje arba perkeliamos į kitą: gat-vė, ga-tvė, aš-trus, a-štrus. Dvibalsiai ir mišrieji dvigarsiai, taip pat dviraidžiai dz, dž, ch neskaidomi: kai-lis, kin-ta; bi-dzena, au-džia, me-chanikas. Dz, dž skaidomi tada, kai d priklauso vienam, o z ar ž kitam sudurtinio žodžio dėmeniui, pvz.: juod-žemis.

Sudurtiniai ir priešdėliniai žodžiai gali būti keliami skiemenimis, pvz.: pe-lė-da, an-ta-kis, arba pagal jų sudaromąsias dalis, atskiriant sudurtinių žodžių dėmenis bei priešdėlį nuo šaknies, pvz.: pel-ė-da, ant-a-kis. Tik antruoju būdu žodžiai keliami tada, kai susiduria dvi vienodos sudaromųjų dalių priebalsės, pvz.: pus-se-se-rė, per-re-gi-mas.

< . . . >

Matematikos skiltis
Advanced HTML skyrius
Vartiklis
HOT.lt