Kas vyko ar įvyko? Ankstyvosios kompiuterių istorijos Lietuvoje epizodai

Ankstesni istorijos epizodai: skiemenuoklis SKIE-MUO
Pirmasis „Java“ įskiepis Lietuvoje
Tvarkyklė BaCoPage DOS terpei

ŽODIS – ankstyva lietuviškai prakalbusi programa

20 a. pabaigoje beveik visa naudojama programinė įranga „kalbėjo“ vien angliškai. Tačiau mūsų visuomenė tada dar gerokai mažiau mokėjo anglų kalbą nei dabar (dar nebuvo užaugusi nauja karta, geriau mokanti anglų, o ne rusų kalbą). Todėl buvo stiprus poreikis, kad populiariausios programos „prakalbtų“ lietuviškai. Vienas galimų sprendimų – parengti
ŽODIS: viršeliai
ŽODIS: vartotojo vadovo ir komandų žinyno viršeliai
lietuviškus vartotojo vadovus, tačiau to nepakako: juk nevartysi kas minutę knygą, kad rastum, kaip panaudoti tą ar kitą funkciją, o gavus kokį nors pranešimą išvis pasimestum, nes vartotojo vadovuose jų (bent daugumos) paprastai nėra.

Tad „Baltic Amadeus“ sumąstė „sulietuvinti“ vieną populiariausių tuo metu tekstų redaktorių „Microsoft Word“ (tada, tokios programos dar vadintos „žodžių procesoriais“, t.y. apdorokliais, nes jos leido daugiau ir „išmanesnių“ funkcijų, nei vien paprastas teksto įvedimas). Tuo metu IBM AK kompiuteriuose tebedominavo DOS operacinė terpė (MS Windors 2.0 pasirodė 1987 m. gruodį, tačiau ji dar nebuvo tapusi visuotinai išplitusi (proveržis 5 grafines terpes pamažu didėjo po „Windows 3.1 for Workgroups“ pasirodymo, o labiausiai po „Windows 95“), o ir ne visi tuo metu turimi kompiuteriai ją pavežė – jai reikėjo 86286 procesoriaus, o nemažai kompiuterių Lietuvoje dar buvo su 8086, ar net ir 8-bičiais 8088 procesoriais). Tad taikiniu tapo MS-DOS terpei skirtas Microsoft Word 5.0 žodžių procesorius.

Produktą sumąstė, suorganizavo darbus ir jo sukūrimui vadovavo Vidimantas Kučas. ŽODIS panaudojo Maskvoje esančios kompanijos „ParaGraph*) “ technologiją, kurią ši firma jau anksčiau buvo realizavusi „MS Word“ lokalizavimui rusų kalbai.

Jos esmė buvo tokia. Buvo naudojamas originalus (ir nė kiek nemodifikuotas) „MS Word 5“ tekstų redaktorius MS-DOS terpei, o ŽODIS buvo visiškai atskira papildomai greta naudojama komponentė. MS Word „lietuvinimas“ atrodė taip: pradžioje buvo startuojama ŽODIS komponentė, ji „atsiguldavo“ atmintyje (tokias programas tuo metu vadindavome rezidentinėmis) ir laukdavo, kol bus įkeltas „MS Word“, kurio įkėlimo akimirką ŽODIS „pagaudavo“ ir atmintyje (tik atmintyje) pakeisdavo visus jo pranešimus, meniu ir „karštus“ klavišus (t.y. klavišus, kuriais buvo valdomas „Word“ darbas – navigacija, redagavimo operacijos ir kt.), nes MS-DOS terpėje pelės naudojimas dar nebuvo toks intensyvus. Tokiu būdu nebuvo pažeidžiamos „Microsoft“ autorinės teisės, nes „Word“ kodai nebuvo keičiami nei diegimo laikmenoje, nei įdiegti diske. Pakeitimai buvo daromi tik „on fly“ operatyviojoje atmintyje.

Tam reikėjo turėti į lietuvių kalbą išverstus „MS Word“ pranešimus, meniu pavadinimas ir nustatyti valdymo klavišus „lietuviškam“ „Word“ variantui. Tada turėti minėtą rezidentinę „vertimo“ programą ir .. dar parengti vartotojo instrukciją.

Pranešimų tekstu (greičiausiai) išvertė Audronė Klupšaitė (arba ji kartu su jai artimais žmonėmis). „Vertėją“ pateikė „ParaGraph“, tik jam vietoje rusiškų pranešimų buvo pateikiami lietuviški.

Man teko sukomponuoti visus komponentus ir parengti „Žodžio“ įdiegimo procedūrą, o taip pat ... užtikrinti produkto palaikymą. Tam teko bent pora-trejetą kartų vykti į Maskvą, kur tikslinausi detales su „ParaGraph“ vadovu Antonu Čižovu**), kuris ir buvo atlikęs „Word“ lokalizaciją rusų kalbai. Prisimenu, kad jis visad būdavo labai užimtas savais reikalais, tad „ParaGraph“ ofise tekdavo jo palaukti pora ar daugiau valandų, kol jis sugrįš ar atsilaisvins, kad galėtume kartu padirbėti. Viskas baigėsi sėkmingai, techninės problemos buvo įveiktos.

[Tuo metu važinėjama į Maskvą dažniausiai buvo traukiniu. Susisiekimas su Maskva buvo suorganizuotas gana patogiai. Traukinys „Lietuva“ iš Vilniaus išvykdavo vakare ir važiuodavo per naktį. Išsimiegojus kupė, ryte atvykęs į Maskvą iškart galėjai imtis darbų. Atgal traukinys vėl išvykdavo vakare – tad po dienos darbų, net tą pačią dieną (arba kitą, pagal poreikį) galėdavai patogiai sugrįšti.]

Minėta technologija turėjo vieną silpną vietą. „Vertėjas“ turėjo žinoti tikslias „MS Word“ vietas atmintyje, kuriose reikėjo daryti pakeitimus. Todėl ji buvo pritaikyta labai specifinei „MS Word 5” versijai (egzistavo kelios penktos versijos atmainos, kuriuos dabar vadintume „buildais“, orientuotos į tam tikrus regionus), tad bandant naudoti ŽODĮ su kita „MS Word 5” galima buvo sulaukti problemų. To išvengimui ŽODIS buvo pakuojamas ir pardavinėjamas tik kartu su konkrečia „MS Word 5” atmaina.

Gaila, kad neišliko pradinių šaltinių, tad galima tik spėti, kad ŽODIS buvo parengtas maždaug 1992-1993 m. Jis buvo naudojamas (ir pardavinėjamas) kelis metus, kol pasidarė nebeaktualus, „MS Windows 95“ terpės „WinWord“ redaktoriams išstūmus aktyvų MS-DOS terpės naudojimą. Į pakuotę buvo dedama ir lietuviškas „Vartotojo vadovas“ ir „Word 5” „Trumpas komandų žinynas“ (parengtas T. Veidaitės, bet prisidedant ir man). Beje, tas žinynas buvo platinamas ir atskirai (tik su kitokiu viršeliu) – ir jį galima rasti bent poroje Lietuvos bibliotekų (žr. bibliografinę nuorodą).

Nedaug žinių apie jį išliko ir žiniasklaidoje – pavyko užtikti tik žemiau pateikiamą paminėjimą. Aišku, būta jo paminėjimo ir aprašymų to meto parodų (pvz., rengtų „InfoBalt“ asociacijos) ir šiaip „Baltic Amadeus“ parengtuose lankstinukuose. Tačiau jų man nepavyko išsaugoti. Jei kas rastų – galėtų pasidalinti vaizdais...

Šiai kompanijai turėtume dėkoti ne tik už lietuvišką klaviatūrą, bet ir pirmąsias lietuviškas kompiuterines programas „Žodis“ bei „Raštas“ [ ... ].
Taip pat ji išleido pirmąsias lietuviškas programas: tekstų rašymui skirtą „Žodį“ („Word“ analogas) ir klaidas tikrinantį „Raštą“. Dar vienas svarbus „Baltic Amadeus“ pasiekimas – 1991 metais ji į Lietuvą atvedė korporaciją „Microsoft“.

  • Microsoft Word 5.0 : trumpas komandų žinynas/ teksto aut. T. Veidaitė, J. Skendelis. - Vilnius, 1993. - 87 p.

  • *) ParaGraf - programinę įrangą kurianti kompanija, kurią 1988 m. įsteigė Stepanas Pačikovas su kolegomis, 1997 m. ją pardavę „Silicon Graphics“ (po to Maskvos skyrius pervardintas į „ParallelGraphics“, kuris 1999 m. išėjo iš „Silicon Graphics“ tapdamas savarankiška kompanija). Jos pavadinimas kilęs iš „Lygiagrečioji (Paralelioji) grafika“, nes jos pagrindinė veiklos kryptis buvo tekstų atpažininimas (OCR) ir 3D grafika. Šiuo atžvilgiu ji buvo viena pionierių pasaulyje. Jos vienu bendrasavininkių buvo ir G. Kasparovas, o joje dirbo ir „Tetris“ kūrėjas A. Pažitnovas.

    **) Antonas Čizovas (g. 1960 m.) buvo vienas „ParaGraf“ steigėjų, jos Maskvos skyriaus direktorius (1988- 97). Jis buvo programuotojas, sukūręs daugiakalbį kompleksą „BetaPlus“, - vienas asmeninių kompiuterių lokalizavimo pionierius Rusijoje (klaviatūros ir ekrano tvarkyklės „Alfa“ ir „Beta“; įvairios pagalbinės pogramos, įvairių paketų rusifikavimo priemonės ir t.t.). Jis taip pat sukūrė pirmąjį Rusijoje virusą ir antivirusą. Paskutiniais metais įsteigė kompaniją „Aprentis“, užsiimančią platformos „Aprentis“, skirtos CRM, ERP ir panašių sistemų palaikymui.


    Matematikos skiltis
    Advanced HTML skyrius
    HOT.lt
    Vartiklis


        (C)2021, Vartiklis. Draudžiama bet kokiu būdu naudoti visą ar atskirą šio teksto dalį be atskiro leidimo ir nenurodžius šaltinio.