Kas vyko ar įvyko? Ankstyvosios kompiuterių istorijos Lietuvoje epizodai

Ankstesni istorijos epizodai: skiemenuoklis SKIE-MUO
Pirmasis „Java“ įskiepis Lietuvoje
Tvarkyklė BaCoPage DOS terpei

ŽODIS – ankstyva lietuviškai prakalbusi programa

20 a. pabaigoje beveik visa naudojama programinė įranga „kalbėjo“ vien angliškai. Tačiau mūsų visuomenė tada dar gerokai mažiau mokėjo anglų kalbą nei dabar (dar nebuvo užaugusi nauja karta, geriau mokanti anglų, o ne rusų kalbą). Todėl buvo stiprus poreikis, kad populiariausios programos „prakalbtų“ lietuviškai. Vienas galimų sprendimų – parengti
ŽODIS: viršeliai
ŽODIS: vartotojo vadovo ir komandų žinyno viršeliai
lietuviškus vartotojo vadovus, tačiau to nepakako: juk nevartysi kas minutę knygą, kad rastum, kaip panaudoti tą ar kitą funkciją, o gavus kokį nors pranešimą išvis pasimestum, nes vartotojo vadovuose jų (bent daugumos) paprastai nėra.

Tad „Baltic Amadeus“ sumąstė „sulietuvinti“ vieną populiariausių tuo metu tekstų redaktorių „Microsoft Word“ (tada, tokios programos dar vadintos „žodžių procesoriais“, t.y. apdorokliais, nes jos leido daugiau ir „išmanesnių“ funkcijų, nei vien paprastas teksto įvedimas). Tuo metu IBM AK kompiuteriuose tebedominavo DOS operacinė terpė (MS Windors 2.0 pasirodė 1987 m. gruodį, tačiau ji dar nebuvo tapusi visuotinai išplitusi (proveržis 5 grafines terpes pamažu didėjo po „Windows 3.1 for Workgroups“ pasirodymo, o labiausiai po „Windows 95“), o ir ne visi tuo metu turimi kompiuteriai ją pavežė – jai reikėjo 86286 procesoriaus, o nemažai kompiuterių Lietuvoje dar buvo su 8086, ar net ir 8-bičiais 8088 procesoriais). Tad taikiniu tapo MS-DOS terpei skirtas Microsoft Word 5.0 žodžių procesorius.

Produktą sumąstė, suorganizavo darbus ir jo sukūrimui vadovavo Vidimantas Kučas. ŽODIS panaudojo Maskvoje esančios kompanijos „ParaGraph*) “ technologiją, kurią ši firma jau anksčiau buvo realizavusi „MS Word“ lokalizavimui rusų kalbai.

Jos esmė buvo tokia. Buvo naudojamas originalus (ir nė kiek nemodifikuotas) „MS Word 5“ tekstų redaktorius MS-DOS terpei, o ŽODIS buvo visiškai atskira papildomai greta naudojama komponentė. MS Word „lietuvinimas“ atrodė taip: pradžioje buvo startuojama ŽODIS komponentė, ji „atsiguldavo“ atmintyje (tokias programas tuo metu vadindavome rezidentinėmis) ir laukdavo, kol bus įkeltas „MS Word“, kurio įkėlimo akimirką ŽODIS „pagaudavo“ ir atmintyje (tik atmintyje) pakeisdavo visus jo pranešimus, meniu ir „karštus“ klavišus (t.y. klavišus, kuriais buvo valdomas „Word“ darbas – navigacija, redagavimo operacijos ir kt.), nes MS-DOS terpėje pelės naudojimas dar nebuvo toks intensyvus. Tokiu būdu nebuvo pažeidžiamos „Microsoft“ autorinės teisės, nes „Word“ kodai nebuvo keičiami nei diegimo laikmenoje, nei įdiegti diske. Pakeitimai buvo daromi tik „on fly“ operatyviojoje atmintyje.

Tam reikėjo turėti į lietuvių kalbą išverstus „MS Word“ pranešimus, meniu pavadinimas ir nustatyti valdymo klavišus „lietuviškam“ „Word“ variantui. Tada turėti minėtą rezidentinę „vertimo“ programą ir .. dar parengti vartotojo instrukciją.

Pranešimų tekstu (greičiausiai) išvertė Audronė Klupšaitė (arba ji kartu su jai artimais žmonėmis). „Vertėją“ pateikė „ParaGraph“, tik jam vietoje rusiškų pranešimų buvo pateikiami lietuviški.

Man teko sukomponuoti visus komponentus ir parengti „Žodžio“ įdiegimo procedūrą, o taip pat ... užtikrinti produkto palaikymą. Tam teko bent pora-trejetą kartų vykti į Maskvą, kur tikslinausi detales su „ParaGraph“ vadovu Antonu Čižovu**), kuris ir buvo atlikęs „Word“ lokalizaciją rusų kalbai. Prisimenu, kad jis visad būdavo labai užimtas savais reikalais, tad „ParaGraph“ ofise tekdavo jo palaukti pora ar daugiau valandų, kol jis sugrįš ar atsilaisvins, kad galėtume kartu padirbėti. Viskas baigėsi sėkmingai, techninės problemos buvo įveiktos.

[Tuo metu važinėjama į Maskvą dažniausiai buvo traukiniu. Susisiekimas su Maskva buvo suorganizuotas gana patogiai. Traukinys „Lietuva“ iš Vilniaus išvykdavo vakare ir važiuodavo per naktį. Išsimiegojus kupė, ryte atvykęs į Maskvą iškart galėjai imtis darbų. Atgal traukinys vėl išvykdavo vakare – tad po dienos darbų, net tą pačią dieną (arba kitą, pagal poreikį) galėdavai patogiai sugrįšti.]

Minėta technologija turėjo vieną silpną vietą. „Vertėjas“ turėjo žinoti tikslias „MS Word“ vietas atmintyje, kuriose reikėjo daryti pakeitimus. Todėl ji buvo pritaikyta labai specifinei „MS Word 5” versijai (egzistavo kelios penktos versijos atmainos, kuriuos dabar vadintume „buildais“, orientuotos į tam tikrus regionus), tad bandant naudoti ŽODĮ su kita „MS Word 5” galima buvo sulaukti problemų. To išvengimui ŽODIS buvo pakuojamas ir pardavinėjamas tik kartu su konkrečia „MS Word 5” atmaina.

Gaila, kad neišliko pradinių šaltinių, tad galima tik spėti, kad ŽODIS buvo parengtas maždaug 1992-1993 m. Jis buvo naudojamas (ir pardavinėjamas) kelis metus, kol pasidarė nebeaktualus, „MS Windows 95“ terpės „WinWord“ redaktoriams išstūmus aktyvų MS-DOS terpės naudojimą. Į pakuotę buvo dedama ir lietuviškas „Vartotojo vadovas“ ir „Word 5” „Trumpas komandų žinynas“ (parengtas T. Veidaitės, bet prisidedant ir man). Beje, tas žinynas buvo platinamas ir atskirai (tik su kitokiu viršeliu) – ir jį galima rasti bent poroje Lietuvos bibliotekų (žr. bibliografinę nuorodą).

Nedaug žinių apie jį išliko ir žiniasklaidoje – pavyko užtikti tik žemiau pateikiamą paminėjimą. Aišku, būta jo paminėjimo ir aprašymų to meto parodų (pvz., rengtų „InfoBalt“ asociacijos) ir šiaip „Baltic Amadeus“ parengtuose lankstinukuose. Tačiau jų man nepavyko išsaugoti. Jei kas rastų – galėtų pasidalinti vaizdais...

Šiai kompanijai turėtume dėkoti ne tik už lietuvišką klaviatūrą, bet ir pirmąsias lietuviškas kompiuterines programas „Žodis“ bei „Raštas“ [ ... ].
Taip pat ji išleido pirmąsias lietuviškas programas: tekstų rašymui skirtą „Žodį“ („Word“ analogas) ir klaidas tikrinantį „Raštą“. Dar vienas svarbus „Baltic Amadeus“ pasiekimas – 1991 metais ji į Lietuvą atvedė korporaciją „Microsoft“.
(skaitykite platesnę citatą)

  • Microsoft Word 5.0 : trumpas komandų žinynas/ teksto aut. T. Veidaitė, J. Skendelis. - Vilnius, 1993. - 87 p.

  • *) ParaGraf - programinę įrangą kurianti kompanija, kurią 1988 m. įsteigė Stepanas Pačikovas su kolegomis, 1997 m. ją pardavę „Silicon Graphics“ (po to Maskvos skyrius pervardintas į „ParallelGraphics“, kuris 1999 m. išėjo iš „Silicon Graphics“ tapdamas savarankiška kompanija). Jos pavadinimas kilęs iš „Lygiagrečioji (Paralelioji) grafika“, nes jos pagrindinė veiklos kryptis buvo tekstų atpažininimas (OCR) ir 3D grafika. Šiuo atžvilgiu ji buvo viena pionierių pasaulyje. Jos vienu bendrasavininkių buvo ir G. Kasparovas, o joje dirbo ir „Tetris“ kūrėjas A. Pažitnovas.

    **) Antonas Čizovas (g. 1960 m.) buvo vienas „ParaGraf“ steigėjų, jos Maskvos skyriaus direktorius (1988- 97). Jis buvo programuotojas, sukūręs daugiakalbį kompleksą „BetaPlus“, - vienas asmeninių kompiuterių lokalizavimo pionierius Rusijoje (klaviatūros ir ekrano tvarkyklės „Alfa“ ir „Beta“; įvairios pagalbinės pogramos, įvairių paketų rusifikavimo priemonės ir t.t.). Jis taip pat sukūrė pirmąjį Rusijoje virusą ir antivirusą. Paskutiniais metais įsteigė kompaniją „Aprentis“, užsiimančią platformos „Aprentis“, skirtos CRM, ERP ir panašių sistemų palaikymui.

    „Džinas“ – likęs butelyje

    Džinas Ne visoms parengtoms programoms pavyko pasirodyti viešumoje. Apie jas liko tik prisiminimai kūrėjų atmintyje. Viena tokių programų buvo „budintis žodynas“ „Džinas“ (Jinn), skirtas MS-DOS operacinei terpei. Jis taip pat buvo rezidentinė programa, tūnanti atmintyje, ir „iššokstanti“ (visai kaip džinas) paspaudus „karštą klavišą“ ir pateikianti pasirinkto žodžio vertimą iš anglų į lietuvių kalbą.

    Ji buvo pilnai parengta, buvo belikę parengti diegimo programą (iš esmės pakako vykdomojo komandinio failo, t.y. .BAT), vartotojo vadovą ir suteikti prekinę išvaizdą. Kaip ir ŽODŽIO atveju, tai nebuvo originaliai sukurta programa, o tik pasinaudoja rusų kompanijos priemonėmis. Žodyną (greičiausiai) išvertė Audronė Klupšaitė (arba su ja susiję asmenys).

    Gaila, nei pačios programos, nei jokių jos tekstų neišliko – kiek leidžia atmintis, man atrodo, kad jo žodynas buvo keli tūkstančiai žodžių. Ja rimčiau buvo užiimta kiek vėliau (prie jo pats prisijungiau tik pabaigoje, kai žodynas jau buvo parengtas – ir užsiėmiau galutiniu sutvarkymu ir jo diegimu), kai jau ant nosies buvo „Windows95“ pasirodymas, MS-DOS svarba ir naudojimas traukėsi ir „Džino“ aktualumas blėso. Vis tik, išleistas, jis dar būtų gyvavęs kelis metus. O dabar – matyt, be manęs, niekas taip ir nematė veikiančio „Džino“!

    „Geležies“ prakalbinimas

    Su lietuvinimo uždaviniais susijęs ir vienas įdomus atvejis. Viena įstaiga Lietuvoje buvo įsigijusi HP 9000 mini- kompiuterį (su Motorola 68000 serijos procesoriumi) su HP-UX operacine terpe (kas buvo retas ir brangus atvejis tais laikais) su keliais terminalais. Deja, šie nemokėjo rodyti lietuviškų raidžių. Vitalijus Pikelis jau buvo parengęs lietuviškų raidžių „matricas“, tik terminalai jų „neprisileido“.

    Teko įsikišti. Dabar nepamenu terminalų modelio, tačiau prisimenu, kad susiradau reikiamą kros-asemblerį, dvejetainį kodą disasembliavau į asemblerio pradinį tekstą ir ėmiausi nagrinėti. Gana greitai paaiškėjo, kad terminalas skaičiuoja kodo kontrolinę sumą, kurią vėliau patikrina. Visa problema buvo vienintelėje asemblerio eilutėje – reikėjo sąlyginį palyginimą (JE – „pereiti jei lygu“) pakeisti į besąlyginį perėjimą (JMP – „pereiti“ papildant NOP – „nėra operacijos“; NOP buvo reikalinga tam, kad būtų išlaikyta kodo apimtis toje vietoje – JE buvo vienu baitu ilgesnė už JMP, o NOP užėmė vieną baitą).

    Kai tai buvo padaryta, V. Pikelis modifikuotą kodą „įlitavo“ (arba kitaip tariant „įkepė“) į mikroschemą – ir įmonė galėjo naudotis terminalais su lietuviškomis raidėmis. Aišku, dabar teisiškai tai neatrodo labai teisėta, tačiau tais Lietuvos kompiuterinių „viduramžių“ laikais taip griežtai į autorinių teisių klausimus dar nebuvo žiūrima.

    O prisimenant „Unix“ aplinkų lietuvinimus, verta paminėti, kad buvo atliekami ir terminalų emuliatorių pritaikymai lietuvių kalbai (emuliatorius buvo programa „Windows“ terpėje, pateikianti langą su „Unix“ komandiniu langu prisijungus prie „Unix“ stoties). Susijęs uždavinys buvo ir lietuviški šriftai lazeriniams spausdintuvams. Naudojant vadinamąsias „escape“ sekas įvairių dydžių šriftai komandinio failo vykdymu (.BAT) buvo užsiunčiami į lazerinį spausdintuvą, kuris galėjo spausdinti lietuviškai tol, kol nebūdavo išjungiamas (po to juos vėl reikėdavo „užsiųsti“). Šriftai buvo perjungiami nusiunčiant atitinkamas „escape“ sekas – tuo turėjo pasirūpinti spausdinanti programa (pvz., iš „Unix“ terpės). Poreikis tiems šriftams išliko ilgokai, ką įrodo, kad ir praėjus daugeliui metų buvo kilęs poreikis atnaujinti tų šriftų rinkinį.

    Ir galiausiai dar pridursiu, kad, be HP-UX, buvo sulietuvinta ir „SCO Unix“ aplinka („SCO Unix“ - tai buvęs „Santa Cruz Operation“ sukurtas „Unix“ variantas „Intel“ architektūrai; deja 2011 m. „SCO Group“ bankrutavo, sistemos teises įgijo „Xinous“, kuri išlaikė tik prekės ženklą, o naują sistemos versiją išleido jau FreeBSD pagrindu). Visa tai vyko ankstyvais 1992-1994 m.


    Matematikos skiltis
    Advanced HTML skyrius
    HOT.lt
    Vartiklis


        (C)2021, Vartiklis. Draudžiama bet kokiu būdu naudoti visą ar atskirą šio teksto dalį be atskiro leidimo ir nenurodžius šaltinio.