|
|
Vilnius po senovei
Jurgis Kunčinas
Kaip miesto istorijos pavyzdys buvo pateiktas pasivaikščiojimas po Gėlių bulvarą Maskvoje. Tiesa, prisiminta, kad "pasivaikščiojimų" po senąjį Vilnių yra palikę ir J. Kunčinas su S. Parulskiu. Vieną jų čia pateikiame. Manau, vyresni žmonės atpažins minimas vietas
Papildomai skaitykite: Antanas Jėčius: bohemos reikalu
Konglomeratas tarp geležinkelių bėgių ir upės. Už bėgių į rytpiečius Turgelių gatvė, anapus upės Jeruzalė. Nebe Vilnius, bent man. Nebe Vilnius Fabijoniškės ir Pašilaičiai. Nebe Vilnius ir Kazbėjai su Trakų Voke.
Storas, bet neplatus kišeninio formato miestas. Studentiškas brevijorius su blakėmis ir
žiurkėmis bendrabučio dušuose. Besispjaudančios ir besikeikiančios, kretančios savo
sijonuose senės lenkės Gorkio gatvėje. Ta pačia gatve pro auditorijų langus ir bažnyčias orą
drebinantys MAZ'ai ir savivarčiai. Šeštas autobusas pro universitetą, kita stotelė -
Vilniaus kino teatras. Griuvėsiai ties Lietuvos viešbučiu, kur irštvoje gyvena
Paulius Širvys. Medinis Žvėrynas, dar medinesni Markučiai ir Užupio galas, užsibaigiantis
siaurute Zarasų gatve. Toliau Belmontas, kur su viena mergina ilgai ir veltui ieškojau jos
prieš dieną pamesto laikrodėlio. Autobusų stoties barakas, mastika pradvisusi geležinkelio
stotis ir priemiestinė autobusų stotis už jos kartą važiavau aplankyti pusbrolio mokytojo į
Veliučionių "kacetą".
Adresai ir kampiniai namų numeriai - drobj. Minkštos žiemos su matais ir
miagkim znakom. Riksmai iš už grotų Bokšto gatvėje ir Tėvo kapas jos
papėdėje, prie Vilnelės. Karinis komisariatas kiemų labirinte netoliese ir studentų poliklinika
kas nori šviestis (plaučius)? Liejyklos, Totorių, Boriso Dauguviečio gatvelės, visur čia gyventa
ir minta šlapiom kojom. Naktinis maršrutas: Liejyklos g. Savičiaus g. Nyku, tamsu, tuščia,
gūdu. Specifinis kūrenamų krosnių kvapas Spalio ir Aušros kino teatruose.
Vojenaja kniga ir Vojentorgas irgi konglomerate. Žydiškų užrašų fragmentai
Raugyklos ir Tarybų gatvių kiemuose. Iš po tinko lendančios gotiškos raidės Muziejaus
gatvėje. Filmavimo aikštelė ties Radvilų rūmų griuvenomis. Ties Dinamo maniežu, ant
tvoros: PST! FEINF HORT MIT! Du naktį sutikti esesininkai Tallat-Kelpšos skg.
Plieskia prožektoriai. Irgi kinas. Esesininkai gamtininkai studentai, vienas ručkis estas iš jų.
Sunkūs prekystaliai, geležinės svarstyklės. Sunkūs rašomieji stalai fakulteto dekanate ir
kitose įstaigose. Mediniai antikinio stiliaus pastatėliai Jaunimo sode, jaunoji geologė
Gražina Kliaugienė su lauko špatu rankoje švyst! Stiklu ir betonu spindinti Dainava
su Valaičio metalais. Koldūninės, šašlykinės, dešrelinės ir bufetai, bufetai, bufetai. Su
bufetu pateka saulė, už bufeto leidžiasi toli
Eilės prie oranžinių apelsinų iš
Maroko.Tema poetei. Eilės prie degtinės, vyno, alaus. Eilės prie kasų ir registratūrų. Karinės
katedros sunkvežimis, riedantis per visą miestą į nežinomą aukštumą už Mildos gatvės, prie
vairo - tovarišč Vegelė. Skurdžios redakcijos, bet darbuotojai jau be naganų, su
švarkais ir jugoslaviškais batais. Specifinis antikvariato Garelio gatvėje kvapas. Viešieji
tualetai ir geltonos alaus bei giros cisternos. Pilna kariškių, milicininkų, pietietiško gymio vyrų
su gvazdikais prie Kronikos kino teatro. Von Denekeno Prisiminimai apie ateitį.
Tokia eilė vėlaiu tebuvo tik į Rericho parodą Dailės muziejuje ir gal dar į kinų taikomosios
dekoratyvinės dailės parodą Parodų rūmuose.
Pontoniniai tiltai ties Gedimino kalnu ir į Vingio
parką kariški ir tik vasarą. Vasarą ir garlaivis iki Pirmojo Valakampių pliažo. Įsiminė kitų gt.
Pavadinimai: Fino, Sibiro, Ramunių, Varšuvos, Vitebsko, Lapų ir Lakūnų. Visi,
rodos, išlikę.
Kryžiai, kapai. Epitafijos ant mažų kortelių, atminimui. Viešbučių valgyklos, teatrų vestibiuliai, ypač rusdramio. Cirko palapinės visuomet dykroje už upės. Anksčiau ir plynėje, kur dabar Opera. Čigonai, pardavinėjantys juodus šunis-taupykles. Labai raudoni jų liežuviai (šunų). Dažniausiai ties Pilsudskio laikų transformatoriumi, šalia laiptų į viešbutį Kolkoznik ir Varpos valgyklą. Lietuvių kaimiečiai Vilniuje apie 1965-uosius. Vargu ar būta graudesnio vaizdo. Pliki pionieriai, laižantys ledus ties Centriniu knygynu ar prie tualetų Černiakovskio aikštėje. Kaimiečiai studentai ir kaimietės studentės vėliau garsūs poetai ir ambicingos žurnalistės. Nuo sniego svorio lūžusi Filologijos beržo storoji šaka. Lituanisčių raudos. Po šakelę, po šapelį. Kaip nuo Viešpaties grabo.
Miestas, jau lipantis už upės. Kopiantis per draustinius, kalvas, skardžius. Kylantis, kaip prastai suminkyta tešla ir plūstantis per kraštus į visas puses blokais, greit yrančiais šaligatviais, alaus kioskais, kioskeliais, vis tolesniais autobusų ir troleibusų žiedais. Miestas, praryjantis Šiaurės miestelį, Vingio parką, Sapieginę ir Markučius. Besigraužiantis į šlaitus, vis svetimesnis, pilkesnis, drėgnesnis. Vis uždaresnis pasauliui ir piktesnis pats sau. Betgi ne apie meilę čia ir kalbėjau.
Šaltinis: Šiaurės Atėnai, 2002 m. vasario 23 d., Nr. 8 (594)
Skaitykite: Antanas Jėčius: bohemos reikalu
Skaitytojų žinutės
Kviečiame visus pasidalinti savo prisiminimais, įspūdžiais - ne tik apie Vilnių, bet ir kitus miestus, miesteliu, kaimus...
Jūsų žinutės
Fabijonas 2008 m. lapkričio 18 d., antradienis, 09:38:32
Vilniuje yra Fabijoniškių rajonas, įsikūręs Fabijoniškių kaimo vietoje.
Anksčiau kaimo dalis arčiau centro gyventojų buvo vadinamas "Kareika" (ar Koreika), o tolimesnė (kur dabar prekybos centras "Mandarinas" ir šiauriau) - "Amerikonka". Taip buvo pažymima skirtinga turtinė gyventojų padėtis.
Poezija ir skaitiniai
Filosofijos sritis
Vartiklio naujienos
NSO svetainė