Microsoft: 50 – tai visai (ne)mažai... Lithuanian

„Microsoft” 2025 m. švenčia 50 m. jubiliejų (įkurtas 1975 m. balandžio 4 d.). Jos akcijų rinkos vertė pasiekė beveik 3 trilijonus. O prieš 50 m. tai buvo smulkutė kompanija Albuquerque mieste (Nju Meksikos valst.), įkurta dviejų Harvardo studentų – Bilo Geitso (19 m.) ir Polio Aleno (22 m.). Įvykių vingiai ir posūkiai, leidę jau tapti viena įtakingiausių kompanijų, yra gausūs - ir juos sąlyginai suskirstysime į 4-is etapus.

Pirmasis etapas: ant IBM pečių

Bilas Geitsas ir Polas Alanas 8-ojo dešimtm. pabaigoje nenuginčijamu lyderiu kompiuterių industrijoje buvo IBM. Tačiau netrukus ėmė aiškėti, kad jaunų Silicio slėnių verslininkų sukurti mikrokompiuteriai kada nors užgoš IBM „meinfreimus“, todėl buvo pradėtas IBM PC projektas. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad dėl nerangių vidinių procesų nepavyks jo pateikti laiku – ir nuspręsta, kas skirtingus PC komponentus galima patikėti išoriniams subrangovams. Buvo kreiptasi į kelias kompanijas, kad patiektų OS. Tačiau visos atsisakė, laikydamos IBM varžovu. Tada Mary Maxwell Gates pasiūlė savo sūnų Viljamą (Bilą), ką tik įkūrusį „Microsoft“ – ir pirmasis kontaktas įvyko 1980-ais.

Tik bėda buvo ta, kad „Microsoft“ dėmesį buvo sutelkusi į BASIC ir neturėjo patirties su OS. Tačiau tai nesutrukdė B. Geitsui pasirašyti sutartį tam, ko jis neturėjo. Jis paskubomis nupirko QDOS iš „Seattle Computer Products“ ir jos pagrindu sukūrė MS-DOS. Tada pasiūlė IBM neišimtinę sutartį dėl MS-DOS, suteikiančią IBM teisę pardavinėti ją kitoms kompanijos. IBM nebuvo pakankamai atidi: sutartis „Microsoft“ sukrovė turtus ir vargus IBM, kai Compaq, Olivetti ir HP suskubo kurti PK klonus, išvystydamos naują industrijos šaką.

„Microsoft“ lydėjo sėkmė: ji ne tik turėjo naudos iš IBM įvaizdžio, kuris patiko verslui, bet ir gavo savo dalį už kiekvieną parduotą kompiuterį. 1986 m. įmonė buvo pateikta akcijų rinkai. B. Geitsas, P. Alenas ir pirmieji du „Microsoft“ darbuotojai tapo milijardieriais, o 12 tūkst. kitų darbuotojų tapo milijonieriais.

Antrasis etapas: kai auksinius kiaušinius dėjo „Windows“ („Xerox“ dėka)

9-ojo dešimtm. viduryje kompiuteriai dar nebuvo labai naudingi. Jų operacinės sistemos dirbo painių komandinių eilučių režimu (gal kam jos ir „painios“, tačiau kitiems buvo visai priimtinomis). Viskas pasikeitė 1984 m. su „Apple Macintosh“, turinčiu grafinę sąsają, pasirodymu. Tą pažangią technologiją sukūrė „Xerox“, nors tasai kopijavimo gigantas ir neperprato jos potencialo (pirmoji SKIE-MUO versija buvo sukurta „Xerox Ventura“ maketavimo sistemai, veikusiai grafinėje GEM terpėje – apie tai skaitykite SKIE-MUO istorija; beje, „Xerox“ sukūrė ir pirmąją „pelę“). Tačiau ja sužavėtas buvo Stivas Džobsas – ir siekdamas „Apple“ sėkmės, jis paprašė „Microsoft“ sukurti adaptuotą „Office“ versiją (atskiru atveju, „Excel“ skaičiuoklę). „Microsoft“ pripažino grafinės terpės principą ir 1985 m. išleido „Windows 1.0”, kurią netruko pasekti „Office“ („Word“, „Excel“, „PowerPoint“). Būtent šiame etape, bendraujant su „Microsoft“ ir buvo parengta lietuvių kalbos rašybos tikrinimo priemonė RAŠTAS.

Ją tobulino per kitus metus pasiekdami „Windows 95”, kurių reklaminei kampanijai skyrė per 200 mln. dolerių netgi nuperkant „Rolling Stones“ dainą „Start Me Up“ (užuomina į „Start“ mygtuką). Tuo metu MS dalis OS rinkoje viršijo 70% - tačiau nuo to padėtis beveik nesikeitė. 1997 m. MS nuėjo taip toli, kad gelbėjo „Apple“ nuo bankroto, įnešdama 150 mln. dolerių už akcijas be balso teisės. S. Džobsas vienos kalbos metu netgi padėkojo: „Bilai, dėkui. Pasaulis tapo geresnis“. Kartu „Apple“ nutraukė ir bylą už jos grafinės terpės kopijavimą.

Trečiasis etapas: biurokratizacija, vidiniai konfliktai ir žlugusi diversifikacija

10-ojo dešimtm. viduryje IT patyrė naują transformaciją sprogus WWW fenomenui. Tuo tarpu „Microsoft“ laikėsi autonominių PK su modeliu, paremtu dėžučių su programine įranga pardavimu, ir buvo nepasiruošusi pasauliui su globaliais tinklais. Jos pirmu atsaku tapo IE naršyklės sukūrimas „nurijant“ „Spyglass“ sukurtą „Mosaic“ naršyklę. IR buvo suintegruotas su „Windows“, kas sukėlė bylą dėl piktnaudžiavimo savo dominuojančia padėtimi – tai net grėsė kompanijos suskaldymu. Tuo pasinaudojo varžovai, kaip „Google“ su „Chrome“, pritraukdami naudotojus.

2000 m. B. Geitsas vykdomojo direktoriaus (CEO) postą perleido Steve Ballmer’iui, kuris kitus 15 m. bandė diversifikuoti kompaniją, įtraukiant videožaidimus ir aidimų konsoles (Flight Simulator, Xbox), enciklopediją (Encarta), aparatūrą (peles, klaviatūras, telefonus, planšetes ir net „Surface“ kompiuterius). Ir nors kai kuri produktai buvo sėkmingi, kiti nenusisekė (pvz., „Encarta“ greitai nurungė „Wikipedia“); visiška nesėkme buvo „Nokia“ pirkimas – jie su „Windows 10” buvo lėti ir nepraktiški (ir tuo prarasta 7,6 mlrd. dolerių; ir pirkus 5,4 mlrd. galiausiai parduota už 350 mln.).

Viso to pasekme buvo nepaprastas darbuotojų kiekio išaugimas - nuo 61 tūkst. 2005-ais iki 228 tūkst. 2024-ais. Tarp atskirų padalinių įsiplieskė konfliktai – tokie smarkūs, kad kartais buvo atsisakoma dirbti kartu. Tie vietiniai karai su didėjančia biurokratizacija ir lengvu pelnu (už kiekvieną PK gamintojai sumoka po $50) ribojo „Microsoft’ inovacijų galimybes. Jų produktai (kaip „Windows Vista“) netrukus tapo pašaipų objektu dėl netobulumo. Iš šio laikotarpio savo darbų paminėčiau „MS Exchange“ prenumeruotų paslaugų (hostingo) savitarną, sukurtą panaudojant gana savitas priemones (tačiau veikusią ir veikusią puikiai! - intensyviai naudojant LDAP, WebDAV, PowerShell, COM+) - jos tikslas buvo visiškai pašalinti IT darbuotojus iš šios paslaugos pardavimo ir priežiūros darbų.

Ketvirtasis etapas: ar tai atgimimas (debesijos ir OpenAi dėka)?

2014-ais S. Ballmer’į jo poste pakeitė Satya Nadella, atėjęs iš internetinių paslaugų skyriaus, tad ir jo tikslas buvo nukreipti „Microsoft“ į jas, pirmiausia „Azure“ debesiją, kuri galiausiai 2024-ais tapo antrąja pagal apimtį rinkoje, o internetinės paslaugos firmai nešė per 56% apyvartos. Kartu pasikeitė ir verslo modelis - programinė įranga nebeparduodama, o prenumeruojama („Office 365“, „Xbox Live“...). Šiame etape prisidėta netiesiogiai, padedant integruoti kriptografinį sprendimą su „Azure“ debesija.

Pakeliui buvo įsigytas internetinis žaidimas „Minecraft“ ir socialinis tinklas „LinkedIn“ (2016), o vėliau ir „GitHub“ (2018). 2023-25 investuota per 14 mlrd. dolerių į „OpenAI“, „chatGPT“ kūrėją, suteikiant jai gerą poziciją dirbtinio intelekto srityje. DI modeliai prisideda ir prie jos pačios „Copilot“ vystymo.

Taigi, per 50 m. įvairiai vinguriuojama „Microsoft“ išsiplėtė, įgavo konkurencinę jėgą ir naują verslo modelį – ir vėl tapo patraukli, ypač jauniems žmonėms. Ar jai įstengs išlaikyti šias pozicijas per ateinančius 50 m.?! Kas žino?! Pats B. Geitsas sako, kad to nenutiks – tačiau juk jis gali ir blefuoti! B. Geitsas išviešino ir Altair BASIC pradinį kodą – tik jį patalpino ne į atvirojo kodo „GitHub“ repozitpriumą, o paruošė skenuotą 157 psl. PDF failą.

Poezija ir skaitiniai
Filosofijos sritis
HOT.LT svetainė
Vartiklis