Altair – pirmasis minikompiuteris. Lithuanian

„Altair 8800“ pasirodė prieš 50 m. Jį 1975 m. sukūrė Ed Roberts’as – tuo metu, kai kompiuteriai tebuvo akademinių ir karinių sluoksnių bei kai kurių stambių korporacijų privilegija. Iki „Apple“ ir IBM PC tai buvo pirmasis „asmeninis kompiuteris“, kurį buvo galima susirinkti savarankiškai. Jo svarba milžiniška - jis buvo katalizatoriumi, įkvėpusiu B. Geitsą ir P. Aleną^*) įkurti „Microsoft“ (jiems parašant jam skirtą BASIC interpretatorių). Popular Electronics

Mat 1974 m. sukūrusi 8-bitį „8080” lustą, „Intel“ neturėjo supratimo, ką su juo daryti – jis buvo per silpnas, kad būtų kompiuteriu ir per brangus (350 dolerių), kad būtų žaislu. Tačiau Edas Robertsas, kurio įmonę MITS (Micro Instrumentation and Telemetry Systems) Albukerkėje iš kalkuliatorių rinkos buvo išstūmusi „Texas Instruments“, į tai pažiūrėjo kitaip ir, gavęs „Intel“ specialaus sandorio sumažintą kainą (net iki 75 USD!), sukūrė mašiną, kuri atrodė kaip kiekvieno svajonė apie kompiuterį. Ji turėjo daugybę jungiklių ir mirksinčių lempučių, kurios atrodė pakankamai įspūdingai, kad klientai norėtų tokio kompiuterio, - nors net nebuvo aišku, ką su juo galima veikti.

Susikurti asmeninį kompiuterį svajojo daugybė entuziastų, tačiau juos stabdė daugybės daugybės kompiuteriui reikalingų schemų trūkumas. Edo Roberto sprendimas buvo ne bandyti sukurti visą įrenginį ant vienos plokštės, o panaudoti modulinę konstrukciją. CPU buvo vienoje plokštėje, atmintis – kitoje, o sąsaja – dar kitoje. Visa tai buvo sujungta pagrindine plokšte su keturiais lizdais, kuri išgarsėjo kaip S100 magistralė (bus, nors tai buvo ne kas kita, kaip pagrindiniai 8080 procesoriaus valdymo signalai, papildyti keliais būtinais priedais ir 50 įžeminimo jungčių – iš viso 100 jungčių, kurios ir suteikė magistralei jos pavadinimą. MITS techninių tekstų autorius David Bunnell’as pasiūlė jį vadinti „Didžiuoju broliu“.

Rinkinio, parduodamo už 439 USD, sėkmę lėmė tiek jo dizainas, tiek rinkodara. Les Solomon’as, žurnalo „Popular Electronics“ redaktorius, jau kurį laiką ieškojo kompiuterio projekto ir asmeniškai nuskrido į Albukerkę pasikalbėti su Robertsu, su kuriuo susitarė, kad jis bus publikuotas sausio mėnesio numeryje – tik su sąlyga, kad dizainas bus baigtas laiku. Bene vienintelis dalykas, kuris jam nepatiko šiame projekte, buvo jo pavadinimas. Tad grįžęs į Niujorką, suko galvą, bandydamas sukurti gerą pavadinimą, tad paklausė savo 12-metės dikros. Toji tuo metu žiūrėjo „Žvaigždžių kelio“ serialą ir pasiūlė Altairą, žvaigždę, į kurią skrido „Enterprise“ erdvėlaivis. O kadangi E. Robertsas buvo fantastikos gerbėju, jam patiko pavadinimas, nes tai buvo ir planeta iš filmo „Uždraustoji planeta“ (1956), kuriame netgi buvo robotas Robis. Tik (o kokia likimo ironija!) žurnalo viršelyje puikavosi tuščias metalinis korpusas, nes nors prototipas buvo baigtas laiku, jis pradingo transportavimo metu 1975 m. sausį.

Kaip viskas atsirado?

Edas Robertsas (1941-2010) buvo entuziastas - jis entuziastingai domėjosi beveik viskuo, kuo bent kiek domėjosi – bitininkyste, fotografija, o ypač mėgo elektroniką. Jis netgi įstojo į oro pajėgas, kad sužinotų ką nors apie šią sritį. Jis buvo paskirtas į karinę bazę netoli Albukerkės, Naujosios Meksikos valstijoje. Ten jis įkūrė „Model Instrumentation and Telemetry Systems“ įmonę (MITS), kuri projektavo, gamino ir paštu pardavinėjo radijo bangomis valdomus modelius ir net raketų modelius.

Įmonė buvo įsikūrusi garaže, tačiau 1968 m. Robertsas ją perkėlė į buvusį „The Enchanted Sandwich Shop“ restoraną ir pradėjo gaminti skaičiuotuvų rinkinius. Tuo metu kišeniniai kalkuliatoriai buvo auganti pramonės šaka, o MITS buvo pirmoji įmonė JAV, siūliusi skaičiuotuvų rinkinius. Įmonė išsiplėtė ir įdarbino daugiau nei 100 žmonių, tačiau tada skaičiuotuvų rinka žlugo, nes „Texas Instruments“ pristatė lengvai prieinamą, jau surinktą modelį. Kilo kainų karas, ir 1974 m. MITS patyrė daugiau nei 0,25 mln. dolerių nuostolių.

Edas Robertsas suprato, kad reikia pokyčių – ir nusprendė sukurti rinkinį kompiuterį naujojo „Intel 8080“ procesoriaus pagrindu. Tuo metu „Scelbi Computer Consultants“ jau teikė kompiuterinį rinkinį 8-H, tačiau jis naudojo silpną „Intel 8008“ (išleistą 1972-ais) procesorių ir labiau panašėjo į išvystytą kontrolerį, o ne minikompiuterį. Bet ir „Intel 8080“ buvo gana ribotas – leido tik 64 KB atminties adresaciją ir turėjo mažą operacijų kiekį. Didelę projektavimo dalį atliko telefonu konsultuodamasis su senu mokyklos laikų draugu Eddie Curry^**), vėliau tapusiu firmos viceprezidentu.

Tuo metu populiari samprata apie kompiuterį buvo daugybė mirksinčių lempučių ir jungiklių. Tačiau „Altair 8080” atveju tai nebuvo vien „kosmetikos“ reikalu, mat jis neturėjo įvedimo-išvedimo įrenginių – ir vieninteliu būdu jį programuoti buvo jungikliai, kais įvedant dvejetainius instrukcijų kodus. O programos rezultatas buvo pateikiamas šviesos diodais priekinėje panelėje. Juk klaviatūros ir displėjai buvo per brangūs – ar galite tuo patikėti!

Kompiuterį pristatė „Popular Electronics“ 1975 m. pirmajame numeryje. Aprašytas kompiuteris vis tik buvo gana silpnas – atmintis tebuvo 256 baitai (tačiau žadama papildomų plokščių pagalba ją išplėsti net iki milžiniškos 4 KB apimties! - nors tuo metu atminties plokštės dar neegzistavo ir MITS būtų reikėję papildimo laiko jas sukurti). Ir vis tik straipsnis žurnale sužadino skaitytojų vaizduotę. Netrukus arti bankroto buvusi firma jau buvo verta ketvirčio milijono dolerių ir dar plėtėsi. Nors ir sunku įsivaozduoti, ką žmonės darė su tokiu kompiuteriu, tai įžiebė laužą. „Naminių kompiuterių“ klubai steigėsi visoje šalyje, o labiausiai Kalifornijoje. MITS tam nebuvo tinkamai pasiruošusi Altair 8080 pagrindinė plokštė – pirkėjams tekdavo laukti ilgiau nei 60 dienų laukiant pristatymo. Šalia nekantriausi netgi įsirengė stovyklą savo pirkinio laukimui. Tad nenuostabu, kad atsirado klonų gamintojai. Ir net pirmas personalinis kompiuteris buvo klonuotas IMSI ir „Cromemco“ (8080 ir vėlesnio Z80 pagrindu), Kitos kompanijos (kaip „South West Technical Products“) gamino panašius rinkinius „Motorola 6800“ procesoriaus pagrindu.

Aistringu „Popular Electronics“ skaitytoju buvo Paul Allen’as, kuris, pamatęs minėto numerio viršelį, paknopstomis nuskuodė pas Bilą Geitsą, - ir jiedu nusprendę, kad išmušė jų valanda! Jie nusprendė šiam kompiuteriui parašyti BASIC interpretatorių – o tolesnę istoriją jūs jau žinote (ji išdėstyta ir atskirame straipsnelyje).

Jiedu BASIC interpretatorių rašė „Altair“ simuliatoriuje PDP kompiuteryje. BASIC leido „Altair“ būti dar patrauklesniu. E. Robertsas jiems pasiūlė darbą ir kontraktą. Tačiau jis su B. Geitsu ginčijosi beveik dėl visko – jų asmenybės nesutarė. MITS buvo valdoma chaotiškai organizacija ir Geitsui tai nelabai patiko. BASIC veikimui reikalingos atminties išplėtimo plokštės retai veikė, o kiti techninės įrangos patobulinimai smarkiai atsiliko nuo grafiko. MITS taip pat pradėjo dirbti su nauju kompiuteriu „Altair 680b“ – 6800 pagrindu sukurta versija, kuri nebuvo labai sėkminga. Vis daugiau rinkos ėmė pradedančios kompanijos ir 1977 m. E. Robertsas pardavė MITS už kelis milijonus dolerių diskų įrenginių gamintojai „Pertec“, kuri BASIC licenziją gražino „Microsoft“.

O pats E. Robertsas užmetė kompiuterių pramonę ir nusipirko fermą Vilerio apygardoje (Džordžijos valst.), kurią pardavė po kelių metų, tapęs šeimos gydytoju nedideliame Kočreno miestelyje.

^*) Polas Alenas (Paul Gardner Allen, 1953-2018) – amerikiečių kompiuterininkas, verslininkas, filantropas, autorius, „Microsoft“ bendraįkūrėjas (1975, kartu su B. Geitsu). Verslą pradėjo sukūrę BASIC interpretatorių „Altair“ minikompiuteriui. Jam priklausė amerikietiško futbolo komanda Sietlo „Seahawks“ (NFL), žaidžianti bei krepšinio komanda Portlendo „Trail Blazers“ (NBA). Jam priklausė 42 JAV patentai. 1983 m. paliko „Microsoft“, pasilikdamas vietą jos direktorių taryboje. Dėl ligos 2000 m. jis oficialiai paliko ir tarybą. Palikęs kompaniją, užsiėmė investavimu. Surinko apie 150 paveikslų kolekciją. Valdė vienas greičiausias pasaulyje jachtas „Octopus[“ ir „Tatoosh“. Įsteigė Gyvųjų kompiuterių muziejų (atidarytą 2012 m.), uždarytą 2020 m., išparduodant kolekciją (apie tai žr. >>>>>). Mirė nuo kraujo vėžio (NHL).

^**) Edis Keris Edward H. "Eddie" Currie) - amerikiečių kompiuterininkas, Hofstra un-to profesorius. Nuo 1975 m. buvo MITS pagrindinis vadybininkas, o ją 1978 m. įsigijusioje „Pertec“ – produkto vadybininkas (iki 1981 m.). 1988 m. įsteigė „Image Soft Incorporated“, kuriančią programavimo priemones ir sukūrusią pirmąją C++ biblioteką „Windows“ programavimui ir pirmą C interpretatorių minikompiuteriams. Parašė kelias knygas, daugybę straipsnių, leido C++ ir PostScript žurnalus, „Lifelines“ žurnalą.

Poezija ir skaitiniai
Filosofijos sritis
HOT.LT svetainė
Vartiklis