S. Krėjus: kūręs galingiausius kompiuterius! Lithuanian

JAV Monetų kalykla pateikė 1 dolerio Inovacijų serijos monetų dizainą – vienoje jų (Kalifornijos valst.) pavaizduotas jogos poza sėdintis Styvas Džobsas, o kitoje (Viskonsino valst.) – „Cray-1“ superkompiuteris. Kiekviena valstija, teritorija ir Kalifornijos apygarda gali pateikti savąją monetą, vaizduojančią inovaciją, kilusią iš jos teritorijos. Monetos pasirodys kitais (2026) metais.

Seimūras Krėjus (Seymour Roger Cray, 1925-1996) – amerikiečių inžinierius kompiuterininkas, superkompiuterių kūrėjas. Šlovę jam atnešė CDC 6600, „Cray-1“ ir „Cray-2“, daugelį metų buvę galingiausiais pasaulyje. Antrojo pasaulinio karo metu tarnavo kariuomenėje radijo stoties operatoriumi; pradžioje Europoje, o vėliau Ramiajame vandenyne, kur užsiėmė japonų pranešimų dešifravimu. 1951 m. pradėjo dirbti ERA kompanijoje, kuri užsiėmė kriptografinės įrangos kūrimu. Čia jis sukūrė savo pirmąjį kompiuterį ERA 1103 (1953), skirtą mokslo bendruomenei. 1952 m. „Remington Rand“ nupirko tiek ERA, tiek EMCC, gaminusią „Univac“ – ir Krėjaus kompiuteris į rinką buvo išleistas UNIVAC 1103 pavadinimu. Galiausiai nemažai buvusių ERA darbuotojų 1957 m. nusprendė atsiskirti ir įkūrė savą „Control Data Co“ (CDC). Metų pabaigoje prie jų prisijungė ir S. Krėjus.

Jis pradėjo kurti kompiuterį, panaudodamas tranzistorius, o ne vakuumines lempas. Prototipui jis naudojo brokuotus tranzistorius, juos su nuolaida supirkdamas vietinėse parduotuvėse, o kokybę užtikrindamas įmantriomis schemomis. 48-bitis CDC 1604 buvo pristatytas 1960 m. ir su 1,2 Mhz taktiniu dažniu buvo sparčiausias pasaulyje.

Vėlesnis CDC 6600 (1963) buvo sparčiausias 1964-69 m., o vėliau tą garbę perleido CDC 7600 (1969). Didelę spartą pavyko pasiekti keliais novatoriškais sprendimais, pvz., procesorius vykdė tik logines ir aritmetines operacijas, o darbas su periferiniais įrenginiais perkeltas atskiriems procesoriams. Dar kuriant CDC 6600, S. Krėjų pradėjo erzinti kompanijos vadovybė, tad 1962 m. jis savo laboratorijai vietoje Mineapolio pasirinko pasirinko nuošalesnį gimtąjį Chippewa Falls Viskonsino valst. (argumentuodamas, kad, atseit, Mineapolis labiau tikėtinai gautų branduolinį smūgį). Ten įrengė savo namą kaip tikrą priešbranduolinį bunkerį (čia dar siūloma paskaityti ir Technologijų turčių nauja mada: sulįsti į bunkerius?). S. Krėjus prie Cray-1

Dėl nesutarimų su vadovybe 1972 m, paliko CDC ir įsteigė „Cray Research“, paskelbęs, kad jos visi produktai bus superkompiuteriais. Ir tikrai buvo pradėti „nuo tuščio lapo“ ir sukurti galingiausi pasaulyje „Cray-1“ (1975; 100 Mflop sparta) ir „Cray-2“ (1985). Šį tik 1990 m. aplenkė ETA-10G. Juos kuriant atsisakyta tranzistorių integracinių schemų naudai bei daugiaprocesiškumo pereinant prie vektorinių procesorių, „registras-registras“ operacijoms naudojant puslaidininkine, o ne feromagnetinę atmintį.

1989 m. S. Krėjus vėl paliko kompaniją ir tęsė darbą kaip subrangovas (o ne darbuotojas) naujoje „Cray Computer Co“. „Cray 3”, pereinant prie schemų galio arsenido pagrindu, laiku pagaminti nepavyko ir projektas nutrauktas, ir 1994 m. pradėtas kurti „Cray-4”, bet galiausiai kompanija bankrutavo. Tad 1996 m jis įsteigė naują „SRC Computers“ (pagal savo inicialus!) kompaniją, nuo „nulio“ pradėjusią kurti naują superkompiuterį, atsisakius vektorinio procesoriaus ir perėjus prie daugiaprocesorinio varianto su 512 „Intel“ procesorių. Tačiau tais pačiais metais S. Krėjus pateko į autoavariją ir mirė nuo gautų traumų. O firma veikia iki šiol gamindama kompiuterius, - tiesa, negamindama superkompiuterių.

Kurdamas savo kompiuterius pagrindinį dėmesį skyrė jų spartai. Tai lietė visas dalis: glaudus komponentų išdėstymas trumpinant elektrines grandines, kompiuterio forma („Cray“ kompiuterių „pasagos“ forma), ribotas procesoriaus komandų kiekis, procesoriaus taktų taupymas atliekant operacijas su slankiais skaičiais ir t.t. Didelis dėmesys skirtas kompiuterio vėsinimui. Jis buvo linkęs pats kurti kompiuterio architektūrą pasitelkdamas tik nedaugelį pagalbininkų. Pirmenybę jis skyrė patikrintiems ir patikimiems sprendimams, pvz., prie germanio tranzistorių (CDC 1604) perėjo tik po 10 m. nuo jų išradimo, prie silicio tranzistorių CDC 6600) - kai buvo sukurta patikima jų gaminimo technologija, o prie integracinių schemų („Cray-1“) – irgi po 10 m. po jų pasirodymo rinkoje. Ten, kur jį pavesdavo nuojauta (CDC 8600, „Cray-3“), patirdavo nesėkmę. Paklaustas, kokius CAD įrankius jis naudojo projektuodamas kompiuterius, jis atsakė, kad languotą „Letter“ formato popierių.

S. Krėjus visų pirma buvo inžinierius, ir tik po to verslininkas. Jis mėgo vienatvę, nemėgo viešumo ir žiniasklaidos dėmesio, retai davė interviu. Jis visą laiką skyrė darbui ir nemėgo nuo jo atsitraukti. Kad nereiktų lankytis Baltuosiuose rūmuose ir susitikti su prezidentu, jis atsisakė Nacionalinio medalio. 1966 m. jis pasitraukė iš CDC tarybos, nes nenorėjo dalyvauti jos posėdžiuose, o 1980 m. tuo pačiu tikslu paliko savo įkurtos „Cray Research“ vadovo postą ir ėmė dirbti kaip subrangovas. Vadovybės prašomas pateikti vienerių ir penkerių metų planus, parašė: „5 m. - sukurti galingiausią kompiuterį pasaulyje. 1 m. - sukurti penktadalį jo“. Net būdamas milijonieriumi ir tarptautinės kompanijos vadovu niekada nesivaržė į rankas paimti lituoklį ir pats sumontuoti kokį modulį. Ir niekada nebijojo visko pradėti iš pradžių, kai matė, kad reikalai eina į aklavietę; kartais tai finansiškai buvo labai skaudu (kaip buvo CDC 8600 ar „Cray-3“ atvejais).
O kad galėtų labiau susikoncentruoti, sumąstė originalų hobį – po savo namu kasti tunelį – o kartą vos spėjo iš jo pasišalinti, kai iš viršaus užvirto medis. Juokaudamas aiškino reporteriams, kad tunelyje jį aplanko kalnų elfai, pasufleruojantys teisingus techninius sprendimus.

Įdomybė: 2024 m. aukcione išparduodant P. Aleno „Gyvų kompiuterių“ muziejaus eksponatus (apie tai žr. >>>>>) „Cray-1“ buvo parduotas už 1 mln. dolerių (4 kartus brangiau nei tikėtasi), - tai brangiausias aukcionuose parduotas kompiuteris,