Jau ir SQL „stuktelėjo“ 50-mt, o kas toliau? Lithuanian

1974 m. gegužę Donald Chamberlin’as¹⁾ ir Raymond Boyce²⁾ paskelbė straipsnį apie struktūrinę užklausų kalbą SEQUEL, leidžiančią tvarkyti ir rūšiuoti duomenis. Dėl JK kompanijos „Dynamics Engineering Ltd.“ autorinių teisių žodžiui „sequel“ ji tapo SQL (Structured Query Language) ir pripažinta „Oracle“ ir kitų kompanijų, kuriančių reliacines duomenų bazes. No SQL Ji remiasi E.F. Codd’o³⁾ 1970 m. paskelbtame straipsnyje pasiūlytu reliaciniu modeliu, Būtent 1972 m. simpoziume susitikę su T. Codd’u, jiedu nusprendė, kad turėtų būti įmanoma sukurti kalbą RDBMS, prieinamą vartotojams neturintiems formalaus matematikos ir programavimo mokymo. Ji apima duomenų užklausas, manipuliacijas (įterpti, atnaujinti, šalinti), apibrėžimus (schemų kūrimas ir modifikavimas), prieigų tvarkymą. 1973 m. jiedu persikėlė į San Jose, kur dirbo IBM kvazi-reliacinės DB „System R“ projekte ties SQUARE įpėdiniu, pavadintu SEQUEL. Ji yra trečioji pagal populiarumą programuotųjų naudojama kalba ir skirtingai nuo kitų ankstyvųjų kalbų, ji vis dar tebėra standartu duomenų tvarkymui.

Tai kodėl ji vis dar tokia gyvybinga ir svarbi? Juk ją tikrai nėra lengva išmokti dėl jos savotiškos sintaksės. Be to, kiekvienas DB tiekėjas įveda savų ypatybių ar niuansų, sprendimą gali būti nelengva perkelti į kitą duomenų bazę. Be to SQL lengva padaryti klaidų, turinčių baisių pasekmių. Neretai joje nelengva optimizuoti užklausas. Tačiau SQL remiasi griežta matematine logika, o reliacinėse DB leidžia patikimai ir efektyviai tvarkyti duomenis. SQL tiesiog veikia, o nė vienas pakaitalas dar taip gerai nėra pasiteisinęs. O tranzakcijos yra daugelio šiuolaikinių procesų pagrindas – ir SQL įgalino tai plačiu masteliu. Be to, SQL visad ėjo koja kojon su laikmečiu – ji esant poreikiui įtraukė GIS, JSON, XML, YAML palaikymą. Ją galima kombinuoti su vektoriniais duomenimis, kad leidžia ieškoti duomenų generatyvinio DI taikymams.

Bet kokia ateitis laukia SQL? Jau buvo keletas bandymų ją pakeisti… Buvo sukurtos NoSQL duomenų bazės reliacinių duomenų bazių pakeitimui, tačiau jose vietoje SQL pakeitimo buvo panaudotos į SQL panašios kalbos, atgaminančios SQL naudotis metodus ir principus. Dabar generatyvusis DI gali prisiimti dalies SQL užklausų pateikimą, tačiau jis vis tiek remiasi SQL sąveikos su duomenimis atlikimui – ir tai SQL padarys dar svarbesniu ateityje (tik ji bus mažiau matoma developerio pusėje). O daugėjant IT sistemų apdorojamų duomenų kiekiams, SQL garantuotai neišnyks artimiausiu metu.

Prieš du dešimtmečius pakeitęs programavimo principus

2025 metų balandį sukako 20 m., kaip Linus Torvalds sukūrė „Git“ – kaip įrankį reikalingą „Linux“ branduolio kūrimui. Tiesą sakant, tai buvo balandžio 19-ą, ... tačiau vis tik reikia paminėti, kad „Git“ niekad nebuvo „dideliu dalyku“ jam, tad nuopelnas už „Git“ turėtų priklausyti Junio Hamano ir kitiems, dalyvavusiems projekte.

Jei kas nežino (o argi yra tokių?!), „Git“ yra paskirstyta versijų valdymo sistema, atsekanti visus kode atliktus pakeitimus. Tai leidžia, reikalui esant, sugrįžti prie ankstesnių versijų ir pamatyti, kas ir kada darė keitimus – o taip pat palyginti versijas ir ištaisyti klaidas.

L. Torvalds ėmė kurti „Git“ 2005 m. balandį, kai „Linux“ branduolio kūrėjai prarado prieigą prie „BitKeeper“, kuri aiki tol naudojosi nemokamai. Pirminę „Git“ versiją jis parašė maždaug per 10 d., - ir pirmas „komitas“ padarytas balandžio 7 d., o pirmas šakų suliejimas – balandžio 18 d. (ši diena ir laikoma “Git” gimimu). 2005 m. liepą „Git“ priežiūra buvo atiduota Junio Hamano, kuris pora dešimtmečių ir vadovavo jo vystymui (ir pats Linus visiškai pasitraukė nuo jo – kaip jis pats sakė: „kai padariau viską, ko man reikėjo, susidomėjimas dingo“). Ir „Git“ iš esmės pakeitė programų kūrimo procesą visame pasaulyje, nors Torvalds jį susikūrė „labai savanaudiškais tikslais“.

Pats L. Torvalds sakosi ribotai naudojantis „Git“ ir tik per komandinę eilutę. Taip pat prisimena, kad ankstyvuoju laiku buvo daug nusiskundimų, kodėl taip skiriasi pokomandžių pavadinimai – ir jis paaiškino: „Aš labai nemėgau CSV, tad kartais specialiai dariau kitaip“.

Kaip atsirado „Start“ mygtukas?

Start menu „Start“ mygtuką „Windows 11“ sistemoje vieni giria, o kiti peikia (aš tai likau jam neutralus). Kaip kada ir kaip jis atsirado? „Microsoft” veteranas Dave W. Plummer’is⁴⁾, žinomas savo indėliu į „Windows“ ekosistemą, įskaitant prieš 30 m. įtrauktą zip failų palaikymą, kurio vėliau „Microsoft“ niekad neatnaujino, papasakojo, kaip jis prisidėjo realizuojant tą „Start“ mygtuką. Tai buvo komandinis darbas, tačiau jis nupiešė patį mygtuką, paleidžiantį programą.

Beje, „Windows 95“ jau turėjo “Start“ meniu, - ir jis veikė, nors buvo pilnas rimtų problemų, nes vadinosi „Windows 95”. Tai kėlė problemą atsirandant naujoms „Windows“ versijoms“ (NT ir modifikacijoms, tokioms kaip „NT 4 Professional“, o kur dar visų kalbų palaikymas!?) - tam būtų prireikę didelio jo vaizdų rinkinio: laimei, tai buvo galima atlikti on fly, nesukraunant visų jų į atmintį. Kad to išvengtų D. Plameris „Start“ menu mėlynos ir juodos spalvos gradientą – taip, kad šis automatiškai prisiderintų, jei kompiuteris nepalaiko visų spalvų. Problema buvo ir teksto užrašymas – „Windows 95“ nepalaikė jo rašymo šonu (vertikaliai), nors tai jau leido „Window NT“.

Vėliau „Microsoft“ „Start“ meniu papildydavo įvairiais variantais (ir patobulindavo, ir nutobulindavo), tačiau jo variantas „Windows 11” sistemoje sukėlė kai kurių vartotojų nepasitenkinimą, o sprendimas į jį įtraukti reklamą, padėties negelbėjo. Tai gali būti irgi viena priežasčių, kodėl jie neatsinaujina „Windows 10”, nepaisant greitos jos „mirties“ 2025 m. spalį. Taip pat leido sukurti kelias alternatyvas jam (pvz., „Start11” iš „Stardoc“).
Vis tik, atrodo, „Microsoft“ išgirdo kritiką ir jau naujoje „Windows 11“ beta versijoje pakeitė „Start“ mygtuko dizainą, sugrupuojant panašias ar susijusias programas, - kuris turėtų geriau patikti vartotojams.

^*) Donaldas Čamberlinas (Donald D. Chamberlin, g. 1944 m.) - amerikiečių kompiuterinkas, pradinės SQL kalbos specifikacijos (kartu su R. Boisu, 1974 m.) sukūrėjas, svariai prisidėjęs ir prie XQuery (tapusios W3C rekomendacija 2007 m. sausį) išvystymo. SQL sukūrė dirbdamas „IBM Research“ (nuo 1971 m.), kur buvo ir vienų „System R“ projekto, sukuriant pirmąją SQL realizaciją, vadovų. IBM dirbo iki 2009 m. 2015 m. tapo „Couchbase, Inc“ techniniu patarėju.

^**) Reimondas Boisas (Raymond Francis Boyce, 1946–1974) – amerikiečių kompiuterinkas, žinomas tyrinėjimais reliacinių DB srityje, kartu su D. Čamberlinu parengęs SQL specifikaciją. Tai buvo viena pirmųjų kalbų, panaudojusių Edgar F. Codd’o reliacinį modelį. Dirbo IBM nuo 1972 m. 1974 m. kartu su E. Kodžiu sukūrė Boyce-Codd’o normalinę formą (BCNF), skirtą reliacinių duomenų bazių normalizacijai. Mirė nuo aneurizmos.

^***) Edgaras Kodas (Edgar Frank "Ted" Codd, 1923-2003) – anglų kompiuterininkas, padėjęs pagrindus reliacinių DB teorijai – tuo metu dirbdamas IBM. Į JAV atvyko 1948 m. ir 1965 m. pradėjo dirbti San Chosė IBM centre kurdamas duomenų saugojimo teorijas, kurias pristatė 1970 m. CACM straipsnyje. Pradžioje IBM atsisakė realizuoti reliacinį modelį, kad išlaikytų pelną iš hierarchinės IMS DB sistemos, bet vėliau įtraukė į „System R“ projektą, kuris buvo „izoliuotas“ nuo E.F. Kodo ir nenaudojo jo „Alpha“ kalbos, sukurdami savą SEQUEL kalbą. Vėliau E.F. Kodas pasisakė prieš SQL, nes ją laikė neteisinga jo teorijos realizacija, tad 1983 m. paliko IBM įkurdamas savo konsultacinę firmą. Jis taip pat įvedė OLAP terminą ir paskelbė 12-a duomenų analitinio apdorojimo dėsnių.

⁴⁾ Deividas Plameris (David William Plummer, g. 1968 m.) - kanadiečių kilmės amerikiečių programuotojas ir verslininkas. Dar būdamas paaugliu sukūrė kelis žaidimus „Commodore 64“ kompiuteriui (tame tarpe „Tour de Force“). 1993 m. įsidarbino „Microsoft“ ir persikėlė į Redmondą. Pradžioje dirbęs MS-DOS skyriuje, parašė pagrindines jos programas, tarp jų ir „DiscCopy“. Lygiagrečiai savarankiškai jis pradėjo kurti „Task Manager“ programą, tik vėliau perimtą „Microsoft“, įtraukusią ją 1996 m. į produktą. Taip pat dirbo su „PinBall“ žaidimu. Paliko „Microsoft“ 2003-ais įsteigdamas savo kompaniją „SoftwareOnline LLC“, kūrusią „utėles“, skirtas „Windows“. Ir pats laisvalaikiu tebeprogramavo. Prisipažino sergantis autizmu (ADHD).

Poezija ir skaitiniai
Filosofijos sritis
HOT.LT svetainė
Vartiklis