Gary Kildall ir jo CP/M. Lithuanian

1974 m. buvo sukurta CP/M, pirmoji OS personaliniams kompiuteriams, pasiekusi komercinę sėkmę. Tad ir prisiminkime Gary Kildall’ą^*) (1942-1994), įtakingą žmogų ankstyvaisiais mikrokompiuterių laikais. Kyla pagundos jį palyginti su Bilu Geitsu – abu kūrė programavimo kalbų realizacijas, operacines sistemas ir stambias kompanijas – tačiau vis tik jų palyginimas tik paviršutiniškas.

B. Geitsas buvo entuziastas, verslininkas iš garažo, stilingas programuotojas, daug kuo 8-o dešimtm. kompiuterinės revoliucijos produktas. Tuo tarpu G. Kildalas buvo ne tiek entuziastu, kiek tos revoliucijos stebėtoju iš šalies, tačiau tapęs „Intel“ konsultantu, sudalyvavo PL/M kūrime (1972). Tai buvo tarsi aukšto lygio kalbos kompiliatoriaus, skirto 8080 procesoriui (pirmojo „Intel“ šeimoje), sumanymas. Jo pasiekimų kulminacija buvo operacinė sistema CP/M (Control Program for Micros). Ir kai „Intel“ atsisakė sugrupuoti CP/M ir PL/M, G. Kildalas su žmona Dorote įsteigė savo kompaniją, pradžioje vadintą „Intergalactic Digital Research“, tačiau vėliau pervardintą į mažiau ambicingą „Digital Research, Inc.“ (DR) - tam, kad pardavinėtų CP/M per skelbimus entuziastų žurnaluose.

G. Kildalas (Gary Arlen Kildall) gimė 1942 m. Sietle, kur jo šeima vadovavo jūreivystės mokyklai. Vašingtono un-te jis pradėjo studijuoti matematiką, kur ir susipažino su kompiuteriais. Pabaigus mokslus jį pašaukė į Karinį jūrų laivyną, kur jis dėstė kompiuteriją ir programavimą šio aspirantūros mokykloje (NPS). Jo kiek akademinė pakraipa nulėmė keistus nutikimus jo karjeroje, o kaip visi „akademikai“ jis dirbo ir su įvairiais „tikrais“ projektais.

Tuo metu mikrokompiuteriai atrodė labai silpni, palyginti su meinfreimais, prie kurių turėjo prieigą dauguma dirbančių akademinėje srityje. Įprastas kompiuterių specialisto požiūris į mikrokompiuterį buvo „O ką su juo daryti?“, nes jie labiau atrodė tarsi elektroniniai žaislai. Tačiau entuziastai, neturintys prieigos prie didžiųjų kompiuterių, į juos žiūrėjo visai kitaip, nes tai buvo vieninteliai kompiuteriai, kuriais galėjo pasinaudoti – ir šiuo atveju klausimas buvo labiau „kaip“, o ne „ką“.

G. Kildalas 1972-ais įsijungė į „Intel“ projektą PL/M kalbos (pavadintos gana keistai, nes priminė IBM PL/1 labai išvystytą kalbą) kompiliatoriaus sukūrimui 8080 procesoriui. Iš tikro tai buvo blokinė kalba, kažkiek primenanti C – ir toli gražu neskirta mėgėjams-entuziastams. Jo kompiliatorius buvo parašytas Fortran-66 kalba ir buvo 90 KB dydžio.

Tačiau čia prasideda keistoji istorijos dalis. G. Kildalas kompiliatoriaus kūrimui naudojo „Intel“ programavimo sistemą, kuri turėjo 8 colių lanksčių diskelių įrenginį. Kas įdomiausia, kad jiems pasirodžius nebuvo jokios programinės įrangos, leidžiančios dirbti su jais. Daugelis rašėsi savus programų pakrovėjus iš jų.

Mikrokompiuteriai daugiausia dirbo su juostiniais įrenginiais, valdomais smulkių programų, įrašytų į ROM, kurios leido nuskaityti ar išsaugoti programą ar bet kurią atminties sritį. Saugojimui buvo naudojama magnetofoninė kasetė, kas buvo labai lėta ir nepatikima. Labiausiai paplitęs programos talpinimo atmintyje būdas buvo įvedimas šešioliktainiais kodais. Nebuvo jokio operacinės sistemos, prie kurių pripratę, ekvivalento.

Su šia problema susidūrė ir G. Kildalas, todėl ir jis, kai reikalas atėjo realizuoti PL/M, pasirašė nedidelį interfeisą darbui su 8 colių įrenginiu. Nuo kitų žmonių pasirašytų programų jis skyrėsi tuo, kad jis atskyrė programos dalį, tiesiogiai sąveikaujančią su įrenginiu. Tad jis turėjo tarsi paprastutę operacinę sistemą – kitaip sakant, buvo galima perrašyti disko tvarkyklę, kad jis dirbtų praktiškai su bet kuriuo kompiuteriu su 8080 procesoriumi. Tas moduliukas buvo pavadintas BIOS (Basic IO System) – ir tas pavadinimas išliko iki šių dienų. O operacinė sistema pavadinta CP/M (Control Program for Micros).

G. Kildalas pasiūlė CP/M „Intel’iui“ kaip natūralų PL/M papildymą – ir jie atsisakė! Ir tai buvo akimirka, po kurios CP/M galėjo išnykti, tačiau kažkokių keistų aplinkybių sutapimu ji ėmė prigyti JAV dirvoje. Ji netgi tapo faktiškai standartu, kai keli kompiuteriniai žurnalai parašė, kas tai yra. Ir tasai vienintelis produktas per dieną pavertė 1976 m. įsikurtą „Digital Research“ (DR) firmą svarbia programinės įrangos mikrokompiuteriams gamintoja.

Dar didesne mistika buvo DR sėkmė, nes vienintelis kompiuteris, ant kurio veikė CP/M, buvo „Intel“ programavimo sistema. Programuotojams, norintiems naudoti CP/M savo kompiuteriuose, reikėjo modifikuoti BIOS, kad ji dirbtų su turima įranga. Tačiau pamažu parduodami kompiuteriai pradėjo įtraukti jau suderintą jos versiją. Atsirado ir alternatyvių bandymų („Flex“, „UniFlex“, OS/9, „Unix“, TRS DOS), tačiau CP/M jau veikė praktiškai su visais kompiuteriais.

Taip kaip atrodė toji CP/M? Jei žinote MS-DOS, tai joje daug kas kaip CP/M. DIR komanda rodo failų sąrašą, ERA – šalina failus, o svarbiausia komanda buvo PIP (Peripheral Interchange Program), kuria galima kopijuoti, perkelti ir net spausdinti failus. Failų vardai buvo 8.3 formatu (pvz., LABAS.TXT).

Su laiku DR sukūrė ir kitus produktus ir G. Kildalas prisidėjo prie daugelių jų (pvz., DR Logo – LOGO kalbos (vėžliuko valdymo) interpretatorius). Tačiau jis nebuvo mikrokompiuterių entuziastas – ir kai jam pasiūlė jiems sukurti BASIC interpretatorių, jis atrėžė, kad tai „kvaila idėja“. Mat jis tebemanė, kad mikroprocesorius verta panaudoti tik skalbimo mašinose ir pan. O kadangi P. Alenas ir B. Geitsas galvojo kitaip, jie ėmėsi BASIC pritaikymo.

Ir jei pirmasis svarbus įvykis G. Kildalo karjeroje buvo daugiau atsitiktinumas nei planuotas, tai antrasis tikrai tokiu buvo. Tai apokrifinė istorija, kuri buvo pasakojama, paneigiama ir perpasakojama - ir kas žino, ar ji tiesa, ar melas...

Juk G. Kildalas domėjosi ir kitkuo: jis turėjo greitus ir brangius automobilius ir net kaskadinį biplaną. Ir atėjo esminis momentas, kai IBM pradėjo gaminti savo nieko neišskiriantį IBM PC. Ji sudarė sutartį su B. Geitsu dėl BASIC pateikimo ROM’e ir rengėsi pasirašyti kitą sutartį su „Digital Research“, kad pateiktų CP/M 86. Ir čia užplūsta migla!

Buvo pasakojama, kad tądien, kai IBM norėjo pasimatyti su G. Kildalu, jis dingo ir su juo nebuvo galima susisiekti. Paprastai pasakojama, kad jis skraidė savo pamėgtu lėktuvu, bet pagal kitą versiją, jis plaukiojo jachta. Tačiau nesvarbu, ką jis darė – svarbu, kad lemiamu momentu jis dingo.

O tada iš nevilties IBM puolė į „Microsoft“ glėbį, kuri pažadėjo net geresnę OS už CP/M, nors nei ją turėjo, nei turėjo patirties toje srityje. O kaip jai pavyko sukurti MS-DOS – tai dar viena labai keista istorija (bet šįkart ne apie ją!). O CP/M, duodanti DR daugiausia pajamų, daugelį metų buvo beveik be pakeitimų ir labai lėtai įtraukdavo naujas funkcijas, pvz., darbui su „kietaisiais“ diskais (vinčesteriais). Nors iš tikro ir sukūrė tobulesnę daugiavartotojišką M/PM, išaugusią į Concurrent DOS, tapusią DR-DOS pagrindu, kažkiek pabuvusia alternatyva MS-DOS. - bet tai vyko JK ir, atrodo, G. Kildalas su tuo neturėjo nieko bendra.

Beje, „Digital Research“ pabandė aplenkti „Microsoft“, pasiūliusi pirmąją grafinę sąsają, GEM. Tai buvo tikrai puiki aplinka, tačiau vėlgi, po to kai ji buvo sukurta, palikta nekintančia, o vėliau vystėsi protrūkiais (o gal būtų ir pakonkuravusi su „Windows“?!). Tiesa, GEM buvo šiek tiek paplitusi ir Lietuvoje, nes joje buvo realizuota „Xerox“ maketavimo sistema „Ventura“, kuriai ir buvo sukurta pirmoji lietuviškų tekstų skiemenavimo programa (skaitykite SKIE-MUO istoriją).

1991 m. „Novell” įsigijo DR, daugiausia tam, kad turėtų operacinių sistemų pagrindimą. O G. Kildalas mirė 1994 m. po baikerių muštynių viename Monterėjaus bare. Paskutiniu jo noru buvo sukurti PBX sistemą namams, apjungiančia laidinius telefonus su mobiliais telefonais. O kol buvo gyvas, reguliariai pasirodydavo TV, vedė „Computer Chronicles“ ir buvo laikomas svarbiu žmogumi kompiuterių pasaulyje.

Tai dėl istorinių priežasčių. Senais, PC akmens amžiaus laikais, kompiuteriai teturėjo tik lanksčių diskelių įrenginius - ir operacinė sistema būdavo įkeliama iš lankstaus diskelio. Raidžių panaudojimas jiems (A:\; B:\) buvo įvestas 1981 m. MS-DOS (kaip ir PC-DOS) pirmajam įrenginiui priskyrė A:\, o antrajam B:\ žymenis. Daugelis to metų naudojo tuos žymenis ir jie buvo tiesiogiai užkoduoti jų kode. Tačiau dažnai kompiuteris teturėjo tik vieną įrenginį, MS-DOS įtraukė ir virtualaus antrojo įrenginio galimybę jį žymint irgi B:\. Tai leido kopijuoti duomenis iš diskelių panaudojant vieną įrenginį, pvz., A:\> COPY FOO.TXT B: - prireikus, sistema paprašydavo įrenginyje pakeisti diskelį. Kartu tai leido ir formatuoti naujus diskelius, pvz., A:\> FORMAT B:

Kai atsirado kietieji diskai, jiems suderinamo dėlei buvo priskirta sekanti, t. y. C:\ raidė. Su laiku lankstieji diskeliai išmirė, tačiau kietojo disko žymuo C:\ išliko vietoje.

Iš tikro, raidžių naudojimo pradžia yra dar ankstesnė – 1967 m. jas naudojo kai kurios „meinfreimų“ sistemos, pvz., IBM CP/CMS turėjo minidiskų koncepciją, leidžiančią fizinius ar loginius diskus susieti su sesija – ir A arba B žymėjo, kuris minidiskas yra naudojamas. Mikrokompiuterių srityje 8-o dešimtm. pradžioje “Digital Research“ sukurta CP/M buvo iš dalies veikiama ir CP/CMS idėjų ir panaudojo raides lankstiems diskams (greičiausiai paimant iš DEC TOPS-10 sistemos, pasirodžiusios 1967 m., bet dar besivadinusios „Monitor“ vardu). 1980 m. SCP pasamdė Tim Paterson‘ą, kad jis sukurtų pakaitalą CP/M-86 sistemai – ir jis panaudojo šios žinyną išlaikydamas principus kurdamas 86-DOS sistemą. 1981 m. „Microsoft“ nupirko 86-DOS ir persamdė T. Petersoną^**), sistemą pervardindama į MS-DOS.

Tačiau MS-DOS (ir PC-DOS) diskų žymėjimas iš principo skiriasi nuo UNIX, Linux ir POSIX failų sistemų žymenų, nes jie yra „daugiašakniai“, kur disko raidė (A:\, B:\, C:\ ir t.t.) žymi naują šaknį. Tuo tarpu „Unix“ stiliaus žymenys yra „vienašakniai“ – kelias prie duomenų prasideda „root“ ir tada jame montuojami skirtingi diskai ar duomenų skyriai (particijos).

^*) Garis Kildalas (Gary Arlen Kildall, 1942-1994) – amerikiečių kompiuterininkas ir verslininkas, sukūręs CP/M (1974) OS ir jos platinimui įsteigęs „Digital Research, Inc“. Kartu su BIOS įvedimu, jo CP/M leido mikroproceroriniams kompiuteriams sąveikauti su diskais. 9-me dešimtm. jis dalyvaudavo PBS savaitinėje informacinėje programoje „Computer Chronicles“, apžvelgiančioje naujienas PK srityje. Steve Hauk'as parašė pjesę „Lengvas smegenų sukrėtimas“ (1995), vėliau nauja pjesės versija „Užmirštas kompiuterių genijus“ buvo parašyta kartu su Stewart Cheifet’u; pjesė pasakoja apie paskutines G. Kildalo, mirusio neaiškiomis aplinkybėmis, gyvenimo dienas.

^**) Timas Petersonas (Tim Paterson, g. 1956 m.) - amerikiečių programuotojas, žinomas kaip 86-DOS sistemos (1980), skirtos Intel 8086 procesoriui, tapusios MS-DOS pagrindu, autorius. 1978 m. birželį jis pradėjo dirbti „Seattle Computer Products“, o po mėnesio „Intel“ išleido 8086 procesorių. Tuo metu vienintele komercine programine įranga jam tebuvo „Microsoft“ BASIC-86. 1980 m. balandį jis pradėjo kurti QDOS (Quick and Dirty Operating System), netrukus pervardintą į 86-DOS. Asembleriu kurta versija 0.10 buvo baigta jau liepos mėn. ir realizavo „Microsoft“ FAT sistemą, palaikydama 12-os bitų deskriptorius. Ji išaugo iki maždaug 4000 asemblerio komandų versijoje 86-DOS 1.14 (1981 m. lapkritis). 1981 m. liepą sistemą nusipirko „Microsoft“ ir pervadino į MS-DOS.