![]() |
| |||
![]() | ||||
|
IBM tėvas Ištisai naudotojų kartai kompiuteris buvo IBM PC visa kita tik prastesnė kompiuterio imitacija už mažesnę kainą. Ir daugelis jų manė, kad IBM tai milžiniška monolitinė kompanija nuo amžių amžinųjų. Taip manyta ir apie jos pradininką Tomą Džoną Vatsoną (1874-1956), kurį dažnai pateikia kaip žmogų, kuriam nerūpėjo niekas, išskyrus pardavimus. Jis gimė škotų šeimoje, imigravusioje iš Airijos, kad išvengtų bulvių bado. Ji užsiėmė medienos paruošimu. Tomui baigus mokyklą, jo tėvas norėjo, kad jis taptų teisininku, tačiau jam knietėjo tapti mokytoju. Tačiau vienos dienos mokytojavimo pakako, kad jis nebetęstų to plano. Kita idėja tapo užsiimti verslu, dėl jo tėvas pritarė. Tomas baigė buhalterijos ir verslo kursus ir gavo darbą vesti buhalterinę apskaitą mėsos parduotuvėje už 6 dolerių savaitinį atlyginimą. Tačiau jis nelaikė buhalterijos savo gyvenimo tikslu. Ir jis tapo keliaujančiu siuvimo mašinų ir pianinų pardavėju. Galiausiai jis įgudo pardavinėti. Po kelių nesėkmingų bandymų rasti gerą darbą, jis 1896 m. atsidūrė NCR (National Cash Register) kompanijoje, kur pateko į airių kilmės pardavimų menedžerio John Range globą. Netrukus Tomas tapo geriausiu kasos aparatų pardavėju regione. Po 4 m. jis buvo paskirtas Ročesterio filialo menedžeriu, kur išstūmė pagrindinį konkurentą Hallwood iš dalies gamindamas sugadintus jų kasos aparatus. Dėl nešvarios verslo pusės jam buvo gėda, tačiau jis vis tiek tai tęsė. Jo padėtis NCR kompanijoje stiprėjo. Tačiau 1912 m. jis ir 26 kiti NCR darbuotojai buvo apkaltinti neteisėtais verslo metodais teismas nuteisė jį metus kalėti ir 5000 dolerių baudą. Šiek tiek prieš savo 40-metį jis susiginčijo su savo vadovu Dž. Patersonu (1844-1922) ir buvo atleistas. Tad 1914 m. jis ėmėsi valdyti CTR (Computing-Tabulating-Recording) kompaniją (susikūrusią 1911), kuri buvo arti bankroto. Ją sudarė trys įmonės, kurių viena buvo H. Holerito Tabulating Machine, gaminanti tabuliatorius (perfokortų rūšiavimo įrenginius) ir kitus įtaisus (laikrodžius, svarstykles ir paprastus apskaitos prietaisus). Pirmiausia jis patobulino Holerito skaičiavimo mašiną. 1915 m. jis buvo pakeltas į CTR prezidento postą. Per trejetą metų Holeritų mašinų pardavimai patrigubėjo, o vėliau susijungus kitoms trims kompanijoms dar augo. 1919 m. jo inžinieriai sukūrė tobulesnį tabuliatorių jis automatiškai paduodavo perfokortas ir turėjo spausdintuvą. 1924 m. Tomas Vatsonas tapo CEO ir CTR pavadinimą pakeitė į IBM (International Business Machines). Nors jis buvo įsitikinęs, kad buhalterinė įranga yra verslo vykdymo būdas, nustebo sužinojęs, kad 1929 m. tik 2% apskaitoje panaudojami įrenginiai. Reikėjo kažką daryti. Benjamin J. Woodui*) iš Kolumbijos un-to reikėjo apdoroti tūkstančius testų rezultatų. Dėl to jis susitiko su T. Vatsonu. B. Vudas turėjo viziją, kaip IBM mechaniniai skaičiuotuvai gali pakeisti visus gyvenimo aspektus. Po dviejų dienų sunkvežiniai su IBM tabuliatoriais ir kitais įrenginiais atvyko į Kolumbijos un-tą, kuriuos atsekė daugybė inžinierių ir kitų specialistų, kad parodytų, kaip visa tai veikia. T. Vatsonas dažnai lankė tą laboratoriją, o B. Vudas tapo IBM darbuotoju. IBM bendradarbiavimas su Kolumbijos un-tu plėtėsi. Astronomas Wallace Eckertas**) matė, kad tą įrangą galima panaudoti Mėnulio paskaičiavimams ir įtikino T. Votsoną įkurti Astronominių skaičiavimų biurą. IBM pateikė vienintelį tuo metu egzistavusį mechaninį daugintuvą IBM 601, - ankstyvąjį elektromechaninių kompiuterių pirmtaką. Tas įdomus centras pritraukė įdomų žmogų, Howard Aikeną, 1936 m. pradėjusį aiškintis kaip IBM įranga
naudojama mokslo tyrimuose. Jis suprato, kad reikia eiti toliau ir pradėjo galvoti apie kompiuterio sukūrimą. Jam nepatiko valdingas T. Vatsono stilius, tačiau vis tiek jis kreipėsi pagalbos į
IBM ir gavo finansinę pagalbą. Taip buvo padėta sukurti Mark I, pristatytas 1944 m.
O dar po 2 m. IBM pateikė SSEC (Selective Sequence Electronic Calculator). Jis turėjo 12,5 tūkst. ventilių, 21,5 tūkst. relė; jis galėjo saugoti 8-is 20-ženklius skaičius elektroninėje atmintyje, 150 skaičių relėse ir 20 tūkst. skaičių 60-yje perfojuostų ritinių. Jis buvo galingesnis už ENIAC, baigtą metais anksčiau. Kitu IBM žingsniu turėjo būti daugybės elektroninių kompiuterių sukūrimas, bet tai nebuvo padaryta. T. Vatsonas manė, kad IBM toli priekyje ir atsisakė finansuoti J. Presper Eckerto ir J. Mauchly darbą ir kaip to pasekmė Remington Rand gavo UNIVAC. Bet ir Rand viską sugadino ir davė IBM laiko atsilošti. 1946 m. IBM sukūrė IBM 603 serijos mašinas, o pirmu tikru kompiuteriu tapo 1952 m. išleistas IBM 701, tačiau jam reikėjo perfokortų operatoriaus, kai UNIVAC naudojo pažangesnę magnetinę juostą. Laimei, dauguma IBM klientų jau naudojo perfokortas, tad didelio diskomforto jie nepajautė. Nuo tada IBM tapo tikra kompiuterine kompanija. 1937 m. jis susitiko su A. Hitleriu (ir buvo jo apdovanotas Vokiečių erelio ordinu) ir iki pat Antrojo karo pabaigos nacistinei Vokietijai pardavinėjo duomenų apdorojimo sprendimus. Vokietija buvo pelningiausia IBM veikla užsienyje. Po karo steigė koledžą Bingamtone, kur buvo pagrindinės IBM gamyklos vėliau išsivysčiusį į Bingamtono un-tą. 1952 m. Tomas Vatsonas Jaunesnysis tapo IBM prezidentu, o Tomas Vatsonas Vyresnysis išliko IBM CEO iki pat mirties. Sūnui palikta užduotis viską užbaigti. *) Bendžaminas Vudas (Benjamin DeKalbe Wood, 1894-1986) amerikiečių pedagogas, tyrinėtojas, Kolumbijos un-to profesorius. 1928 m. susitiko su T. Vatsonu ir tapo IBM konsultantu, o IBM finansavo Kolumbijos un-to Statistikos biuro steigimo pateikdama įrangą. Į pensiją išėjęs 1960-ais liko visuomeniškai aktyvus. **) Volesas Džonas Ekertas (Wallace John Eckert, 1902-1971) amerikiečių astronomas, 1937 m. įsteigęs Astronominių skaičiavimų biurą Kolumbijos un-te, vėliau išsivysčiusį į IBM tyrimų centrą. Kolumbijos un-te dirbo nuo 1926 m. 1940 m. paskelbė Perfokortų skaičiavimus moksliniuose skaičiavimuose, kur aprašė IBM skaičiavimo mašinų pagalba atliktus planetų orbitų paskaičiavimus. Po karo tapo IBM darbuotoju ir vadovavo tyrimų centrui. Jo garbei pavadintas krateris Mėnulyje.
Poezija ir skaitiniai |