|
|
ARPANET (santrumpa iš angl. Advanced Research Process Agency Network) buvo pirmasis kompiuterinis tinklas, naudojęs duomenų paketų maršrutizacija. Tinklas funkcionavo iki 1990 m. birželio mėnesio. Jis buvo šiuolaikinio interneto pirmtakas.
Priešistorė
JAV Gynybos departamente buvo sukurta ARPA agentūra - kaip viena reakcijų į TSRS palydovo "Sputnik" paleidimą 1957-aisiais. Jai buvo pavesta ištirti, kaip geriau panaudoti investicijas į kompiuterius (CCR, Command and Control Research). 1962 m. spalio mėn. šiam tyrimui vadovauti iš BBN atėjo J. C. R. Licklider'is (1915-1990). Nuo tada daugiau sutarčių imta sudarinėti ne su korporacijomis, o su geriausiais akademiniais kompiuterių centrais". Tuo metu dominavo paketinis darbas, o Licklider'is norėjo pereiti prie interaktyvesnio kompiuterių naudojimo. Atspindint tą pasikeitimą, jo padalinys buvo pervardintas į IPTO (Information Processing Techniques Office).
Dar 1962 m. rugpjūčio mėn. J. C. R. Licklider'is išdėstė Galaktikos tinklo" (Galactic Network) idėjas. Jose buvo paminėta beveik vis, kas šiuo metu yra internete. Tos vizijos dėka IPTO kompiuteriuose įžvelgė komunikacijos priemonę. Buvo pabrėžiama, kad ARPA atsiriboja nuo kompiuterių industrijos, kuri kompiuterį vis dar tebelaikė tik aritmetiniu skaičiuokliu.
Tinklo pagrindu turėjo būti decentralizuotas tinklas, kuris sujungtų įvairius JAV universitetus, dirbančius JAV Gynybos ministerijai. Ryšiai tinkle turėjo vykti telefono linijomis. Iš pradžių Pentagonas projektą atmetė, tačiau 1965 m. darbai vėl pradėti vykdyti. Tais metais telefono linija tiesiogiai buvo sujungti Berklio universiteto ir MIT kompiuteriai.
Tinklo diegimo istorija
1966 m. pabaigoje ARPA agentūra tinklo kūrimui pasitelkė Larry Roberts'ą, jau turėjusį tos srities patirties. Pradinė idėja buvo tiesiog sujungti visus kompiuterius telefono linijomis. Tačiau 1967 m. pradžioje įvyko susirinkimas ir nemažai daliai jo dalyvių ta koncepcija nepatiko. Wesley Clark'as pasiūlė sujungimų valdymui panaudoti atskirą ir paprastesnį kompiuterį. Tas pasiūlymas ir buvo pasirinktas projekto pagrindu. 1967 m. spalio mėnesį Larry Roberts'as projektą pristatė simpoziume. Jo metu Roger'is Scantlebury su projekto vadovu aptarė Donaldo Davies'o idėjas apie komutavimą paketų pagalba. Tačiau iš pradžių tą ryšio užtikrinimo principą ne visi vienodai suprato ir dėl jo kilo kažkiek ginčų.
Galutinis planas buvo parengtas ir aprobuotas 1968 m. vasarą. Buvo paskelbtas konkursas ir pasirinkta BBN, su kuria sutartis pasirašyta 1969 m. balandžio 7 d. BBN laikėsi plano ir tinklą kūrė panaudodama nedidelius kompiuterius, vadinamus IMP (Interface Message Processors), kurie tarpusavyje buvo sujungti skirtinėmis linijomis. Jų pradinis pralaidumas buvo 50 kbps. Patys kompiuteriai prie IMP buvo jungiami per nuoseklią sąsają.
Iš 7 žmonių sudaryta BBN komanda dirbo sparčiai ir visą sistemą, apimančią tiek aparatūrinę dalį, tiek paketų valdymo programinę įrangą, įdiegė per 9 mėnesius. Pirmoji jungtis atidaryta 1969 m. spalio 29 d. - buvo sujungti Los Angeles Kalifornijos universitete ir Stanfordo tyrimų institute (SRI) įrengti IMP.
Tinklo vystymasis
ARPANET sparčiai plėtėsi; jį pradėjo naudoti įvairių sričių mokslininkai. 1973 m. prie jo prisijungė Didžiosios Britanijos ir Norvegijos mokslinės organizacijos, - tad tinklas tapo tarptautiniu. 1974 m. Stanforde įsteigiamas Telenet" tinklas, komercinė ARPANET versija.
Tačiau 1984 m. susikūrė stiprus rimtas varžovas, nes JAV Nacionalinis mokslo fondas susikūrė savo tarpuniversitetinį tinklą NSFNET, kurio greitaveika buvo gerokai didesnė (56 kbps). Tais pačiais 1984 m. JAV karinė ARPANET tinklo dalis atsiskyrė į atskirą MILNET tinklą. 1990 m., neatlaikęs konkurencijos, ARPANET liovėsi veikęs.
ARPANET įdomybės Pirmasis internetu" 1969 m. spalio 29 d. pasinaudojo Č. Klainas (Ch. Kline), pasiuntęs pirmuosius duomenų paketus, bandydamas susisiekti su Stanfordo tyrimų institutu. Sistema smigo" jam įvedus raidę "G" žodyje "LOGIN" (Prisijungti).
Kai senatorius Tedas Kenedis 1968 m. išgirdo, kad BNN laimėjo konkursą IMP (Interface Message Processor) koncepcijos realizavimui, jis BNN pasiuntė sveikinimo telegramą apie jų dvasingumą laimint "tarpreliginio bendravimo vykdytojo" (Interfaith Message Processor) kontraktą.
Kertiniai straipsniai
Pateikiamias straipsnių, kuriuose pirmą kartą buvo pateiktos esminės idėjos, paveikusios Arpanet kūrimo principus (ir kartu interneto), sąrašas:
- L. Kleinrock. Information Flow in Large Communication Nets// Proposal for a Ph.D.
Thesis, MIT, May 31, 1961
Pirmasis straipsnis apie paketinį duomenų perdavimą; - J. C. R. Licklider, W. Clark. On-Line Man Computer Communication// AFIPS SJCC,
August 1962
Pateikta "Galaktikos tinklo" koncepcija apimanti žmonių bendravimą kompiuterių pagalba;
- P. Baran. On Distributed Communication Networks// RAND, 1964
Apie paketais valdomus tinklus; - L. G. Roberts. Towards a Cooperative Network of Time-Shared Computers// MIT,
October 1966
Pirmasis ARPANET planas; - L. G. Roberts. Multiple Computer Networks and Intercomputer Communication, 1967
Pirmasis straipsnis apie ARPANET projektą.
Šaltinis: Vikipedija, ID=313766
(C) GFDL
Internet vystymasis
Kitos vyriausybinės agentūros ir universitetai kūrė savus vidinius tinklus pagal ARPAnet modelį. Kalizatoriumi buvo NSF. Nekurdama superkompiuterių centro, į kurį jungtųsi atskiros institucijos, NSF realizavo sujungimų "grandines", kai viena institucija jungdavosi prie kaimyninio centro. Tai leido sparčiau plėsti globalų tinklą. 1986 m. atsirado NSFNET, jungiantis penkių JAV universitetų mokslininkus. Mokslininkai ir tyrinėtojai buvo pagrindiniai tinklo vartotojai. Tik 1995 m. stambūs Interneto paslaugų tiekėjai (MCI, Sprint, AOL ir UUNET) pradėjo tiekti paslaugas plačiam vartotojų ratui.
Išaugus duomenų srautams, kelios institucijos, kūrusios pirminį Internetą, įsteigė naują tinklą pavadintą Internetu 2. Pavadintas "Abilene" projektu, jis naudojo greitus optinius kabelius. Oficialiai startavo 1999 m. vasario mėnesį.
1990 m. Tim Berners-Lee, vėliau tapęs WWW konsorciumo direktoriumi, sukūrę WWW. Iš pradžių jis buvo skirtas aukštųjų energijų fizikams, kad galėtų dalintis informacija. Tim Berners-Lee ir Robert Cailiau parašė WWW serverio ir WWW naršyklės programinę įrangą. Jie įtraukė WWW adresų (URL), hipertekstinio protokolo (HTTP) hipertekstų kalbos (HTML) koncepcijas. Timas ragino CERN vadovybę iniciuoti pasaulinės hipertekstinės sistemos įkūrimą. Ją, iki apsisprendžiant dėl WWW, vadino "Mesh" (tinklo akis). 1993 m. gruodžio mėnesį abu PĮ autoriai, kartu su Marc Andreesen ir E.Bina iš NCSA, pasidalino ACM apdovanojimą. "Mosaic" naršyklė peraugo į "Netscape".
Poezija ir skaitiniai
Filosofijos sritis
Vartiklio naujienos
NSO svetainė