Skaitykite:

Interneto istorija

Kam Elizai Internetas?

Didžiųjų duomenų mitas

Seniausias pasaulyje analoginis kompiuteris

Elizos rūpesčiai dėl tapatybės

Naujojo tipo mokslas

Ką byloja byla

Visata kaip kompiuteris Graikų kalbos įtaka žydams

Traktatas apie dvi Sarmatijas

Minčių valdymas

KITA:

Papildytoji tikrovė

Spiritualizmo apžvalga

Traktatas apie dvi Sarmatijas

Palangos Aikštelę prisimenant

Ivanas Naživinas. Judėjas

Pastabos apie kūrybiškumą

Įžengiant į miškus

Žodžio galios sąvoka

21 a. mokslo idėjos

ARPANET (santrumpa iš angl. Advanced Research Process Agency Network) buvo pirmasis kompiuterinis tinklas, naudojęs duomenų paketų maršrutizacija. Tinklas funkcionavo iki 1990 m. birželio mėnesio. Jis buvo šiuolaikinio interneto pirmtakas.

Priešistorė

JAV Gynybos departamente buvo sukurta ARPA agentūra - kaip viena reakcijų į TSRS palydovo Sputnik paleidimą 1957-aisiais. Jai buvo pavesta ištirti, kaip geriau panaudoti investicijas į kompiuterius (CCR, Command and Control Research). 1962 m. spalio mėn. šiam tyrimui vadovauti iš BBN1) atėjo J.C.R. Licklider'is2). Nuo tada daugiau sutarčių imta sudarinėti ne su korporacijomis, o su „geriausiais akademiniais kompiuterių centrais“. Tuo metu kompiuterių srityje dominavo paketinis darbas, o Licklider'is norėjo pereiti prie interaktyvesnio kompiuterių naudojimo. Atspindint tą pasikeitimą, jo padalinys buvo pervardintas į IPTO (Information Processing Techniques Office).

Dar 1962 m. rugpjūčio mėn. J. Licklider'is išdėstė „Galaktikos tinklo" (Galactic Network) idėjas. Jose buvo paminėta beveik vis, kas šiuo metu yra internete. Tos vizijos dėka IPTO kompiuteriuose įžvelgė komunikacijos priemonę. Buvo pabrėžiama, kad ARPA atsiriboja nuo kompiuterių industrijos, kuri kompiuterį vis dar tebelaikė tik aritmetiniu skaičiuokliu.

Tinklo pagrindu turėjo būti decentralizuotas tinklas, kuris sujungtų įvairius JAV universitetus, dirbančius JAV Gynybos ministerijai. Ryšiai tinkle turėjo vykti telefono linijomis. Iš pradžių Pentagonas projektą atmetė, tačiau 1965 m. darbai vėl pradėti vykdyti. Tais metais telefono linija tiesiogiai buvo sujungti Berklio universiteto ir MIT kompiuteriai.

Tinklo diegimo istorija

1966 m. pabaigoje ARPA agentūra tinklo kūrimui pasitelkė Larry Roberts'ą, jau turėjusį tos srities patirties. Pradinė idėja buvo tiesiog sujungti visus kompiuterius telefono linijomis. Tačiau 1967 m. pradžioje įvyko susirinkimas ir nemažai daliai jo dalyvių ta koncepcija nepatiko. Wesley Clark'as pasiūlė sujungimų valdymui panaudoti atskirą ir paprastesnį kompiuterį. Tas pasiūlymas ir buvo pasirinktas projekto pagrindu. 1967 m. spalio mėnesį Larry Roberts'as projektą pristatė simpoziume. Jo metu Roger'is Scantlebury su projekto vadovu aptarė Donaldo Davies'o idėjas apie komutavimą paketų pagalba. Tačiau iš pradžių tą ryšio užtikrinimo principą ne visi vienodai suprato ir dėl jo kilo kažkiek ginčų.

Galutinis planas buvo parengtas ir aprobuotas 1968 m. vasarą. Buvo paskelbtas konkursas ir pasirinkta BBN, su kuria sutartis pasirašyta 1969 m. balandžio 7 d. BBN laikėsi plano ir tinklą kūrė panaudodama nedidelius kompiuterius, vadinamus IMP (Interface Message Processors), kurie tarpusavyje buvo sujungti skirtinėmis linijomis. Jų pradinis pralaidumas buvo 50 kbps. Patys kompiuteriai prie IMP buvo jungiami per nuoseklią sąsają.

Iš 7-ių žmonių sudaryta BBN komanda dirbo sparčiai ir visą sistemą, apimančią tiek aparatūrinę dalį, tiek paketų valdymo programinę įrangą, įdiegė per 9 mėnesius. Pirmoji jungtis atidaryta 1969 m. spalio 29 d. - buvo sujungti Los Angeles Kalifornijos universitete ir Stanfordo tyrimų institute (SRI) įrengti IMP. UCLA prof. Leonard Kleinrock’as daug prisidėjo prie ARPANET vystymo. Jis dirbo ties eilių teorija ir buvo vienas pirmųjų, aiškinęsis kaip matuoti veiklą tinkle.

Tinklo vystymasis

Buvo sukurtas NCP (Network Control Program) protokolas; ant jo buvo galima kurti sudėtingesnius protokolus (pvz, FTP). ARPANET sparčiai plėtėsi; jį pradėjo naudoti įvairių sričių mokslininkai. Internetas subrendo 8 dešimtm. kai Bob Kahn iš BBN pasiūlė, o kartu su Vint Cerf‘u iš SRI išvyst TCP/IP architektūrą. 1980 m. jis pakeitė NCP. UUCP protokolą „Bell Labs“ sukūrė 1978 m. ir juo remiantis 1979 m. pradėjo veikti Usenet, o jį sekė Newsgroups. 1973 m. prie ARPANET prisijungė Didžiosios Britanijos ir Norvegijos mokslinės organizacijos, - tad tinklas tapo tarptautiniu. 1974 m. Stanforde įsteigiamas „Telenet" tinklas, komercinė ARPANET versija.

Tačiau 1984 m. susikūrė stiprus rimtas varžovas, nes JAV Nacionalinis mokslo fondas susikūrė savo tarpuniversitetinį tinklą NSFNET, kurio greitaveika buvo gerokai didesnė (56 kbps). Tais pačiais 1984 m. JAV karinė ARPANET tinklo dalis atsiskyrė į atskirą MILNET tinklą. 1990 m., neatlaikęs konkurencijos, ARPANET liovėsi veikęs.

RFC kaip „atvira dokumentacija“

Atvirumo koncepcija nuo pat pirmųjų susirinkimų pasireiškė neformaliai formalizuotu būdu per RFC (Request For Comments). Dokumentavim susitarimų RFC (RFC 3) aprašė tų pastabų tvarkymo „taisykles“.

ARPANET įdomybės

  • Pirmasis „internetu" 1969 m. spalio 29 d. pasinaudojo Č. Klainas (Ch. Kline), pasiuntęs pirmuosius duomenų paketus, bandydamas susisiekti su Stanfordo tyrimų institutu. Sistema „smigo" jam įvedus raidę "G" žodyje "LOGIN" (Prisijungti).
  • Kai senatorius Tedas Kenedis 1968 m. išgirdo, kad BNN laimėjo konkursą IMP (Interface Message Processor) koncepcijos realizavimui, jis BNN pasiuntė sveikinimo telegramą apie jų dvasingumą laimint "tarpreliginio bendravimo vykdytojo" (Interfaith Message Processor) kontraktą.
  • Al Gore savinasi internetą? Savo interviu CNN Al Gore sakė: „Kai dirbau Kongrese, ėmiausi iniciatyvos interneto kūrimui“. Iš tikro, 1969 m., kai startavo ARPANET, Al Gore dar nebuvo Kongrese, kaip ir 1974 m., kai pirmąkart panaudotas terminas internetas.
  • El. paštą ARPANET‘ui adaptavo Ray Tomlinson‘as iš BBN, įvedęs simbolį ‚@’. telnet

    Pirmasis el. laiškas

    Jį sau pačiam 1971 m. pasiuntė Ray Tomlinsonas. Jis keliavo nuo vieno kompiuterio prie kito, esančio greta. Kembridže (Masačūsetso valst.), tačiau jis perėjo per ARPANET. Deja, jos tekstas nebuvo tokios svarbos, kaip kad pranešimas apie Žemės sunaikinimą (žr. >>>>>); tai buvo testinė žinutė, „kažkas panašaus į QWERTYUIOP“.

    Dirbdamas „Bolt Beranek & Newman“ kompanijai (Gynybos ministerijos pasamdytos ARPANET sukūrimui), R. Tomlinsonas kuisėsi prie dviejų proigramų, SNDMSG ir READMAIL, kurios leido vartotojams vienas kitam palikti žinutes tame pačiame kompiuteryje. Jam kilo mintis apie trečią programą, CYPNET, leidžiančią siųsti ir gauti failus tarp skirting kompiuterių.

    Nepaisant jo sėkmės su el. paštu, vis tik Ray Tomlinsonas plačiau žinomas kaip pirmasis el. pašto adresui panaudojęs simbolį @ („eta“).

    protokolas dokumentuotas RFC 1972-ais. FTP protokolas – 1973 m. „Ethernet“ protokolas 1974 m. pasirodė Harvardo studento Bob Metcalfe disertacijoje „Paketiniai tinklai“, kurią universitetas pradžioje atmetė kaip nepakankamai analitinę. Vėliau jis pridėjo kelias papildomas lygtis.

Kertiniai straipsniai

Pateikiamias straipsnių, kuriuose pirmą kartą buvo pateiktos esminės idėjos, paveikusios Arpanet kūrimo principus (ir kartu interneto), sąrašas:

  1. L. Kleinrock. Information Flow in Large Communication Nets// Proposal for a Ph.D. Thesis, MIT, May 31, 1961
    Pirmasis straipsnis apie paketinį duomenų perdavimą;
  2. J.C.R. Licklider, W. Clark. On-Line Man Computer Communication// AFIPS SJCC, August 1962
    Pateikta "Galaktikos tinklo" koncepcija apimanti žmonių bendravimą kompiuterių pagalba;
  3. P. Baran. On Distributed Communication Networks// RAND, 1964
    Apie paketais valdomus tinklus;
  4. L.G. Roberts. Towards a Cooperative Network of Time-Shared Computers// MIT, October 1966
    Pirmasis ARPANET planas;
  5. L.G. Roberts. Multiple Computer Networks and Intercomputer Communication, 1967
    Pirmasis straipsnis apie ARPANET projektą.

Internet vystymasis

Kitos vyriausybinės agentūros ir universitetai kūrė savus vidinius tinklus pagal ARPAnet modelį. Kalizatoriumi buvo NSF. Nekurdama superkompiuterių centro, į kurį jungtųsi atskiros institucijos, NSF realizavo sujungimų „grandines“, kai viena institucija jungdavosi prie kaimyninio centro. Tai leido sparčiau plėsti globalų tinklą. 1986 m. atsirado NSFNET, jungiantis penkių JAV universitetų mokslininkus. Mokslininkai ir tyrinėtojai buvo pagrindiniai tinklo vartotojai. Tik 1995 m. stambūs Interneto paslaugų tiekėjai (MCI, Sprint, AOL ir UUNET) pradėjo tiekti paslaugas plačiam vartotojų ratui.

Išaugus duomenų srautams, kelios institucijos, kūrusios pirminį Internetą, įsteigė naują tinklą pavadintą Internetu 2. Pavadintas „Abilene“ projektu, jis naudojo greitus optinius kabelius. Oficialiai startavo 1999 m. vasario mėnesį.

1989 m. Peter Deutsch‘as su komanda Monrealio MvGill‘o un-te sukūrė FTP archiverį Archie, tapusią pirmąja paieškos sistema. Netrukus paaiškėjo, kad pusė duomenų srauto iš JAV į Kanadą sudaro kreipiniai į Archie serverį – ir universitetas jį sustabdė, bet laimei, jau buvo ir kitų Archie serverių. Maždaug tuo pat laiku Brewster Kahle sukūrė WAIS, galinčią indeksuoti tekstinius failus. Tada 1991 m. Minesotod un-te pasirodė gopher.

1989 m. įvyko ir kitas reikšmingas įvykis – Tim Berners-Lee (vėliau tapęs WWW konsorciumo direktoriumi) iš CERN pasiūlė WWW protokolą. Iš pradžių jis buvo skirtas aukštųjų energijų fizikams, kad galėtų dalintis informacija. Tim Berners-Lee ir Robert Cailiau parašė WWW serverio ir WWW naršyklės programinę įrangą. Jie įtraukė WWW adresų (URL), hipertekstinio protokolo (HTTP) hipertekstų kalbos (HTML) koncepcijas. Timas ragino CERN vadovybę iniciuoti pasaulinės hipertekstinės sistemos įkūrimą. Ją, iki apsisprendžiant dėl WWW, vadino „Mesh“ (tinklo akis). 1993 m. gruodžio mėnesį abu PĮ autoriai, kartu su Marc Andreesen ir E.Bina iš NCSA, pasidalino ACM apdovanojimą. „Mosaic“ naršyklė peraugo į „Netscape“.

1) BBN Technologies (Bolt, Beranek & Newman) - 1948 m. MIT profesorių įkurta JAV hi- tech kompanija, pradėjusi veiklą akustikos konsultacijomis, teikusi tyrimų ir vystymo paslaugas kariniam sektoriui (pirmiausia DARPA). 1985 m. jos registuotas domenas bbn.com buvo antruoju registruotu domenu. 2009 m. tapo Raytheon dukterine įmone (už 350 mln. dolerių). BBN inovacijomis taip pat buvo LOGO kalba, lygiagrečių skaičiavimų sistemos, naudotos Karinio laivyno karo simuliacijoms. Be to ji sukūrė ir „Cornerstone“ statistinės analizės sistemą. Šiandien BBN vykdo įvairius tyrimų ir vystymo projektus, dirba mobilių tinklų, kalbos atpažinimo, kvantinės kriptografijos ir kt. srityse.

2) Džozefas Liklaideris (Joseph Carl Robnett Licklider, 1915-1990) - amerikiečių psichologas ir kompiuterijos mokslininkas. Ankstyvieji darbai buvo skirti psichoakustikai, o vėlesni – informacinėms technologijoms. Jis numatė interaktyvią sąsają su kompiuteriu ir šio taikymą įvairioms sritims. Taip pat buvo interneto pionieriumi, kūręs ARPANET, Interneto pirmtaką.

Poezija ir skaitiniai
Filosofijos sritis
NSO svetainė
Vartiklis