|
|
Miniatiūrinės įžvalgos
Aušra Kaziliūnaitė
* * *
Sereikiškių parkas. Sėdžiu ant suoliuko. Kiek atokiau būriuojasi daugybė pispankių. Pučia šaltas
vėjas. Ant gretimo suoliuko prisėda psichikos sutrikimų turinti mergina. Apsimesdama, kad verkia, jis
paslapčia dirsčioja į mano pusę ir nervingai tampo medinių karoliukų apyrankę. Po to atsistoja ir eina būrio
paauglių link. Jie iš tolo pamatę ateinančiąją, pasitinka šaukdami: Rima, Rima, jis tave myli! Ir ji plačiai
plačiai šypsosi. Dar niekada nesu mačiusi taip nuoširdžiai besišypsančio žmogaus.
* * *
Pasaulyje yra daugybė dantistų. Ir, žinoma, vienas iš jų tu.
* * *
Kai dievas maloniai pasiūlė žmogui mylėti savo priešą, neturėjo galvoje, jog reikia savo priešą dar ir vesti, ištekėti už jo, prisigimdyti su juo įvairiausių formų padarų ir apsimetant betmenais bei robinais drauge sėdėti prie vieno paskutinės vakarienės stalo.
Bet jei aš klystu ir jis visa tai apmąstė? Kas tada? Juk daugelis mūsų turi daugiau nei vieną ar du priešus. Žinoma, visos prisižiūrinčios mergaitės anksčiau ar vėliau privalo depiliuotis Kaliningrado sritį. Tai primena apipjaustymą, monoteizmo, kaip moralinės perspektyvos ar žmogiškojo prado ribų pažinimo, bankrotą bei persikvalifikavimą, virsmą visai kuo kitu (šiuo atveju politeizmu). Todėl nieko keisto, jog žmogaus, kaip visuomenės ląstelės, paskutinė tobulėjimo pakopa daugpatystė.
* * *
Jei galėčiau apsispręsti, kur gimti, be mažiausios abejonės rinkčiausi Budapeštą. Tik čia genialus architektas, suprojektavęs nuostabų tiltą su daugybe liūtų statulų, gali pamiršti, kad šie gyvūnai turi liežuvius.
Bet gal liūtai tikrai neturi liežuvių? Na, bent dalis jų... Tiksliau toji dalis ant tilo.
* * *
Reklama.
Nemunas, 2006 m. Nr 37 (125-566)
Žr. ir Miniatiūros: Tarpplanetinis
o taip pat Ypač trumpos eilės
Kviečiame ir jus pateikti savo miniatiūrines įžvalgas....
Jūsų įžvalgos
Šoklė 2012 m. gegužės 12 d., šeštadienis, 20:01:34
Pasaulyje daugybė dantų. Ir kiekvienas gali turėti savo dantistą.
Gal 2011 m. gruodžio 11 d., sekmadienis, 23:10:47
Įdomu, kaip reiktų apibrežti paskirtį ?
"bijau ištarti stipresnius žodžius,
nes čia radau tavuosius"
Aukse 2011 m. lapkričio 5 d., šeštadienis, 09:40:29
Viskas turi savo paskirtį. Paklydimai irgi. Tik jau norisi išrišimo... Labai norisi.
Išneškite ją, komedija baigėsi, sušuko pasisotinusi minia....
Marija 2010 m. spalio 1 d., penktadienis, 15:52:19
Kiekviena pabaiga tai kažkieno naujo pradžia. Kartais kai kurie dalykai baigiasi tam,kad atrastum kitus dalykus. Kurie džiugins, skaudins ir bus dar viena gyvenimo pamoka.
Šiandien neišpasakytai sunku. Kai suvoki,kad Tavo svajonės,tikslai,norai griūna it domino. Bet kaip bebūtų sunku sukandus savo neidealius dantis reikia kentėti.
Planuoti ir siekti. Kurti viską iš naujo. Nuspalvinti savo gyvenimą kitomis spalvomis. Nes juodasis periodas turi kažkada pasitraukti. O aš turiu išmokti vėl
vaikščioti iškėlus galvą.
Sunku. Sunkiau. Sunkiausia.
Marija 2010 m. spalio 1 d., penktadienis, 15:49:32
Lyja lietus. Aš kvėpuoju jo tyru kvapu. Mėgaujuosi tyliu vakaru,
ritmingai krentančiais lašais į skardinę palangę.
Jis laisvas ir nepripažįsta kontrolės.
Nepripažinkim ir mes.
Pildykim savo svajones.
Pradėkim nuo mažučių. Prieikim iki didesnių ir kurkim dar didesnes.
Išdryskim įvykdyti norus. Nes kai nori tai reikia.Ir atsisakyti nesveika.
Eikim tik PIRMYN.
Poezija ir skaitiniai
Filosofijos sritis
Vartiklio naujienos
NSO svetainė