Sebastiano Miunsterio „Kosmografija“

16 a. naujų atradimų įtakoje atsirado būtinybė aprašyti žemės paviršių, kas tuo metu vadinta kosmografijomis. Jos apimdavo ne tik geografines žinias, tautų ir jų papročių aprašymus, bet ir archeologijos ir valdovų sinastijų faktus. Iš tų kūrinių vienas populiariausių buvo vokiečio S. Miunsterio, kuriam priklauso ir daugiau veikalų. Jis gimė 1489 m. Ingelgeime, mokėsi Geidelberge ir Tiubingene, o nuo 1529 m. tapo Reformacijos šalininku. Geidelberge dėstė žydų kalbą ir religiją, o vėliau Bazelyje – matematiką. Jis pirmasis iš vokiečių išleido Bibliją žydų kalba, su lotynišku vertimu ir komentarais (1535) bei chaldėjų kalbos gramatiką (1527). Tačiau išgarsėjo savo „Kosmografija“ (matyt, 1544 m.). Prie jos dirbo 18 m., kruopščiai rinkdamas duomenis iš tuo metu turimų šaltinių, kuriuos jam pateikdavo įvairūs asmenys. Nepaisant jos apimties (per 1100 psl.), ji buvo daug kartų pakartotinai išleista, verčiama į prancūzų, italų ir kt. kalbas.

Be atskirais lapais įdėtų ir pačiame tekste esančių žemėlapių, joje buvo valdovų ir jų herbų atvaizdai bei daugybė piešinių, suteikiančių supratimą tiek apie asmenį, tiek jį supančią aplinką, gyvūniją ir augmeniją.

Po Lenkijos aprašymo eina Lietuvos, Žemaitijos ir Rusijos aprašymai. Apie jas šaltiniais buvo: Enėjaus Silvijaus Pikkolomini „De Polonia, Lithuania et Prussia siue Borussia“; Decijaus „De vetustatibus Polonorum“; Matvėjaus Miechovskio „Tractatus de duabus Sarmatiis Asiana et Europiana“ (žr. >>>>).

Enėjas Silvijus Pikkolomini, 1458 m. tapęs popiežiumi Pijumi II, pasižymėjo ir kaip politinis veikėjas, kurio laiškuose yra svarbios informacijos apie daugelio Europos šalių istoriją, bei geografas ir istorikas. Vienu reikšmingesnių jo kūrinių yra „La Descritione de l‘Asia et d l‘Europa“. Jo 1531 m. leidime, kaip atskiras skyrius, ir yra minėtas kūrinys „De Polonia...“. Jo nuorašai ir sudaro Lietuvos gamtos aprašymo pradžią. Iš ten pat Miunsteris sėmėsi žinių ir apie lietuvių šeimų papročius, apie lietuvių žmonų neišmanumą (dėl ko vėliau 1550 m. apgailestavo Michalonas Litvinas), apie tikėjimus, dar išlaikiusius pirmapradį griežtumą. Šie įsidėmetini tuo, kad Enėjus juos surinko, kaip pats patikino, iš Jeronimo, skleidusio krikščionybę tarp lietuvių. [ Jeronimas buvo Pijaus II nuncijumi 1459 m. (Jį mini Dlugošas, apie Jeronimą truputį daugiau yra I. Iaroszewich „Obraz Litwy“, 1844) ]

Iš Justo Decijaus (1490-1547) veikalo, kuris buvo išleistas 1521 m. kartu su M. Miechovskio „Kronika..“, Miunsteris paėmė duomenis apie Algirdą ir Jogailą (Olgeridus/ Olgerdus; Iagello)

M. Miechovskio „Kronika...“ pirmąkart išleista 1517 m. Krokuvoje ir jos buvo keletas leidimų, ji išversta į vokiečių ir italų kalbas. Ji ir buvo pagrindiniu šaltiniu apie mažiau žinomus Rytų Europos kraštus.

Jos žinias apie lietuvius Miunsteris papildė pastaba, kad tarp lietuvių paplitusi girtuoklystė yra yda, bendra visoms šiaurėms tautoms. Prancūziškame 1552 m. „Kosmografijos“ leidime, po iš M. Miechovskio paimtų žinių, kad žydai Lietuvoje užsidirba pragyvenimui savo darbu, užsiima prekyba, valdo muitines ir kitus valstybinius pastatus, pridurta, kad kitose šalyse žydai gyvena tik iš to, kad ima procentus nuo kapitalo („et ne vivent point d‘usures comme font les autres Juifs allleurs...“).

Į Lietuvos aprašymą įsiterpia Žemaitija (Samogitia), kur suteikiama žinių apie lietuvių kunigaikščius, beje supainiojant Algirdo sūnus Srirgailą su Švitrigaila, o vėliau vėl tęsiamas Lietuvos aprašymas pagal M. Miechovskio „Traktatą...“. Žemaitijos aprašyme pateikiamas totorių apgyvendinimas prie Vilniaus. Iš daugelio paliudijimų matome, kad tas įvykis buvo isidėmėtinas. Turkų istoriografo sultono Miurado IV-Pečevi, gyv. 16 a. pab.-17 a. pr., liudijimu, iš Timūro užpulto Kipčako 1391 m. pabėgę totoriai apsigyveno Lietuvoje. Anot padavimų, jų buvo iki 40 tūkst. 6 m. po to, kai Vytauto nugalėtos Azovo ordos totoriai, paimti į nelaisvę 1397 m. mūšyje, įvykusiame tarp Dono ir Volgos, buvo įkurdinti prie Vaki upės, 14 varstų nuo Vilniaus, pačiame Vilniuje, Ašmenoje, Trakuose, Lydoje, Naugarde, Breste, Volynėje ir Augustave. Vytautas tiems totoriams davė nemažas teises ir jie jį prisiminė geruoju.

Po Lietuvos jau seka Moskovijos aprašymas. Spėjama, kad jis parengtas 16 a. 4 dešimtm. Tais laikais Vakarų Europoje buvo labai mažai spaudinių su Maskvos Rusios aprašymu. 1487 m. Venecijoje išleistas Ambrosijaus Kontarini 1474-ų metų kelionės aprašymas (žr. >>>> ). 1543 m. Antonijo Manucijo rinkinyje pasirodė Josafato Barbaro kelionės aprašymas.

Poezija ir skaitiniai
Filosofijos sritis
Vartiklio naujienos
NSO svetainė